ERIC EJ960978: How Do Teacher Students for Compulsory School Learn Compared to Music Teacher Students in Sweden? A Comparative Study of Two Different Student Teacher Groups in Sweden

2011·0.4 MB·English

by  ERIC

158
Lena BOSTRÖM
Vidurio Švedijos universitetas • mid sweden university
kaip sTuDijuoja hoW Do Teacher
BŪsimieji paGrinDinĖs stuDents For
MoKyKLos MuZiKos ir compulsory school
KitŲ MoKoMŲjŲ DaLyKŲ learn compareD To music
mokyTojai ŠVeDijoje? teaCHer stuDents in
DViejŲ MoKytojo sWeDen? a comparaTiVe
specialyBĖs sTuDenTŲ sTuDy oF TWo DiFFerenT
GrupiŲ ŠVeDijoje sTuDenT Teacher Groups
LyginaMoji anaLiZĖ in sWeDen
santrauKa aBsTracT
Mokytojo profesija nuolat susiduria su iš- The teaching profession has been continually
šūkiu įrodyti įvairių mokymo ir mokymosi challenged to provide evidence of the effec-
metodų taikymo efektyvumą. Mokytojų ren- tiveness of teaching and learning methods.
gimo sistemos Švedijoje šiuo metu reformuo- The teacher education systems are currently
jamos, todėl švietimo įstaigoms itin svarbu undergoing reforms in Sweden. Hence, it
žinoti, kaip studijuoja mokytojo specialybės is importance for educational institutions
studentai. Taip pat svarbu, kad ir patys bū- to be aware of the different ways that their
simieji mokytojai gerai pažintų savo studi- student teachers learn and it is importance
javimo stilius. Šio tyrimo tikslas – remiantis for prospective teachers to become aware of
tarptautiniais studijavimo stilių tyrimais, nu- their own learning styles. The purpose of this
statyti studijavimo stilių skirtumus tarp dvie- research was to explore the learning styles
jų pagrindinių mokyklų būsimųjų mokytojų preferences for two groups of prospective
grupių: muzikos mokytojų ir kitų mokomųjų teachers: music teachers and regular com-
dalykų mokytojų. Skirtumai, pastebėti tarp pulsory classroom teachers and to analyze
šių būsimųjų mokytojų grupių, galėtų turėti their differences in the light of international
įtakos ir aukštajam mokslui, studijavimo stra- research on learning styles. If these groups of
tegijoms bei mokytojų naudojamoms moky- prospective teachers differ, this would have
mo strategijoms. Tyrimui atsitiktinai parinkti an impact on higher education, students’
65 mokytojo specialybės studentai – 33 įvai- learning strategies and teachers’ teaching
rių mokomųjų dalykų būsimieji mokytojai ir strategies. The study involved 65 randomly
32 būsimieji muzikos mokytojai. selected student teachers. 33 were student
Siekiant nustatyti studijavimo stilius, teachers for compulsory school and 32 were
vyraujančius tarp tyrimo dalyvių, naudotos music student teachers.
Lena BOSTRÖM
KAIP STUDIJUOJA BŪSIMIEJI PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS IR KITŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ MOKYTOJAI ŠVEDIJOJE? DVIEJŲ MOKYTOJO SPECIALYBĖS STUDENTŲ GRUPIŲ ŠVEDIJOJE LYGINAMOJI ANALIZĖ
HOW DO TEACHER STUDENTS FOR COMPULSORY SCHOOL LEARN COMPARED TO MUSIC TEACHER STUDENTS IN SWEDEN? A COMPARATIVE STUDY OF TWO DIFFERENT STUDENT TEACHER GROUPS IN SWEDENN 159
20 produktyvumo dominuojančioje aplin- Twenty subscales of the Productivity Envi-
koje tyrimo (angl. Productivity Environ- ronmental Preference Survey (PEPS) (Dunn,
mental Preference Survey – PEPS) poskalių Dunn & Price, 1984, 1991, 2000; Annex 1)
(Dunn, Dunn & Price, 1984, 1991, 2000; 1 were used to identify the learning-styles
priedas). Tyrimo rezultatai padėjo atskleisti preferences of the participants. The results
statistiškai ryškių skirtumų tarp dviejų tirtų showed statistically significant differences
mokytojo specialybės studentų grupių. Re- between the two teacher student groups.
miantis šiais rezultatais galima teigti: muzi- Based on the results, it can be concluded that
kos mokytojo specialybės studentai ir kitų in comparison to music teacher students,
mokomųjų dalykų mokytojo specialybės compulsory teacher students differed in their
studentai studijuodami renkasi skirtingą choice of more formal designs, routine, and
aplinką ir skirtingai vertina nusistovėjusią the times of the day when they would prefer
tvarką, mėgsta studijuoti skirtingu paros lai- to learn. The findings suggested the need for
ku. Tyrimas atskleidė įvairiapusiškesnių stu- widely diverse teaching approaches in higher
dijų metodų, rengiant mokytojus, poreikį. education for teachers.
paGrinDiniŲ sĄVokŲ apiBrĖŽimai DeFiniTions oF key WorDs
• Dominuojantis studijavimo stilius – indivi- • Learning styles preferences – the individual
dualūs prioritetai (stipriosios savybės) sten- preferences (strengths) for learning new and
giantis kuo efektyviau studijuoti naujus ir difficult knowledge most effectively.
sudėtingus dalykus. • Music teacher students – students at univer-
• Muzikos mokytojo specialybės studentai – sities who are studying for 4–5 years’ duration
universitetų studentai, studijuojantys 4–5 to become music teachers for elementary and
metus, kad taptų pradinės ar pagrindinės secondary school in Sweden. This group of stu-
mokyklos Švedijoje muzikos mokytojais. Ši dent is mostly studying music and pedagogy.
studentų grupė daugiausia studijuoja muzi- • Teacher students – students at the univer-
kos ir pedagogikos dalykus. sity, who are studying for 4–5 years to be-
• Kitų dalykų mokytojo specialybės studen- come teachers for elementary and secondary
tai – universiteto studentai, studijuojantys school in Sweden. This group of students
4–5 metus, kad taptų pradinės ar pagrindinės is mostly studying academic subjects and
mokyklos Švedijoje mokytojais. Ši studentų pedagogy.
grupė daugiausia studijuoja įvairius akade- • Teacher training – the teacher training pro-
minius ir pedagogikos dalykus. gram (undergraduate) is the umbrella pro-
• Mokytojų rengimas – vyksta pagal moky- gram for all teacher training courses at the
tojų rengimo programą (bakalauro studi- universities. The program is highly flexible
jos), kuri yra plačiausia studijų programa, and trains teachers for all school stages. De-
apimanti visus mokytojų rengimo studijų pending on which courses the student takes,
dalykus universitetuose. Pati programa la- the programs varies in length from 3 years to
bai lanksti ir rengia mokytojus visų pakopų 5,5 years.
mokykloms. Priklausomai nuo studento pa-
sirinktų studijų dalykų, programa gali trukti
nuo 3 iki 5,5 metų.
160 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
ĮVaDas introDuCtion
Kolegijų ir universitetų studentai stengiasi iš- Students at colleges or universities are strug-
pildyti bendrus studijų ir atskirus įvairių stu- gling to cope with their studies and the unique
dijų programų keliamus reikalavimus. Dauge- demands imposed by particular courses. Many
lis jų plėtoja savo studijavimo mokėjimus ir students try to develop efficient and effective
naudojasi atitinkamomis studijavimo strate- study skills and try to acquire appropriate learn-
gijomis. Mokytojo specialybės studentai kole- ing strategies. Teachers students in colleges and
gijose ir universitetuose taip pat bando atrasti universities also strive to find effective, indi-
veiksmingus individualius ugdymo planus ir vidualized educational plans and constructive
konstruktyvias mokymo strategijas. Mokytojo teaching strategies. Swedish teacher education
specialybės studentams Švedijoje siūloma daug students are offered a large number of coaching
akademinių ir papildomų mokymuisi mokytis and academic courses dedicated to developing
(angl. Coaching) studijų dalykų, skirtų studi- study techniques, such as learning strategies,
javimo mokėjimams (studijavimo strategijas, speed reading and note taking. Hopefully, such
greitąjį skaitymą, užrašų techniką) plėtoti. instruction will affect whether they will suc-
Tikimasi, kad šie mokymai padės sėkmingai cessfully graduate in their specialties and pass
baigti studijas ir išlaikyti egzaminus. their certification examinations.
Jauni studentai, kaip ir jų dėstytojai, nau- Young students show a great deal of indi-
doja labai skirtingus mokymosi metodus. Ar vidual differences in their approaches to learn-
galima išskirti studijavimo stilių sisteminius ing and so do their teachers. Can we demon-
skirtumus, priklausančius nuo dėstymo skir- strate systematic differences in learning styles
tumų? Ar dėstytojai gali mokyti tokiais pa- that can be attributed to differences in teach-
čiais būdais, kokiais mokosi patys, ir ar tokia ing? Can teachers teach students in the ways
strategija būtų naudinga? Nauda, gaunama they personally learn, and will these strate-
suderinus dėstymo metodus ir studijavimo gies be advantageous? The utility of matching
stilius, plačiai aptarta (Redmond, 2010)1. teaching methods to learning styles has been
Tyrimas rodo: studentams pateikus naują ir widely debated (Redmond, 2010)1, but when
sudėtingą studijų turinį, geresni rezultatai students are presented with learning new and
gaunami individualius studijavimo stilius difficult curriculum, research shows significant
suderinus su dėstymo strategijomis (Dunn & improvement when individual learning styles
Griggs, 2007; Lauridsen, 2007). Sėkmingas jų are matched to instructional strategies (Dunn
suderinimas studijuojant teisę (Boyle, 2000), & Griggs, 2007; Lauridsen, 2007). Matching
inžineriją (Ingham, 1989) ir mokytojų ren- has been shown to be effective, both in terms
gimą (Burke, 2003) pasireiškė geresniais of grades and the meta-cognitive development
studentų pažymiais bei metakognityvine jų of students in different such fields such as law
raida. (Boyle, 2007), engineering (Ingham, 1998) and
Šio straipsnio tikslas – nustatyti studi- teacher education (Burke, 2003).
javimo stilių, kuriuos naudoja dvi būsimųjų The purpose of this article is to examine
mokytojų grupės (įvairių mokomųjų dalykų differences and similarities in learning styles of
būsimieji mokytojai ir būsimieji muzikos two groups of prospective teachers: a) teacher
1 Suderintų ir nesuderintų strategijų tyrimai nagrinėja daug 1 Research on matched versus mis-matched strategies is
aspektų, pradedant komandos formavimu ir baigiant naujos, about everything from team building to the difficult and new
sudėtingos programos rengimu. Straipsnyje neplėtojama curriculum to analytical objectives. In this study, limited the
diskusija, kas teoriškai yra nauja ir sudėtinga. discussion to what is theoretically a new and difficult.
Lena BOSTRÖM
KAIP STUDIJUOJA BŪSIMIEJI PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS IR KITŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ MOKYTOJAI ŠVEDIJOJE? DVIEJŲ MOKYTOJO SPECIALYBĖS STUDENTŲ GRUPIŲ ŠVEDIJOJE LYGINAMOJI ANALIZĖ
HOW DO TEACHER STUDENTS FOR COMPULSORY SCHOOL LEARN COMPARED TO MUSIC TEACHER STUDENTS IN SWEDEN? A COMPARATIVE STUDY OF TWO DIFFERENT STUDENT TEACHER GROUPS IN SWEDENN 161
mokytojai), panašumus ir skirtumus. Tyrimu students for compulsory school and b) pro-
siekiama atskleisti, ar šios dvi grupės skiria- spective music teachers. The research aim was
si viena nuo kitos. Abi mokytojo specialybės to examine whether the two groups differ
studentų grupės buvo rengiamos mokyti pa- from each other. Both teacher student groups
našaus amžiaus vaikus. Abi grupės taip pat were trained to teach children of similar ages
turėjo įgyti tų pačių mokėjimų iš pedagogi- and both groups received training in the same
nių studijų dalykų. basic pedagogical skill courses.
Pirmiausia straipsnyje supažindinta su The structure of the paper is as follows;
mokymosi stiliais pagal K. Dunno ir R. Dunno first, there will be a short introduction of learn-
mokymosi stilių modelį. Toliau pateikta anks- ing styles according to the Dunn and Dunn
čiau atliktų bendrų tyrimų apžvalga ir kon- Learning Styles Model. This will be followed
krečių tyrimų, susijusių su studijavimo stiliais by a review of previous research in general and
ir muzika bei studijavimo stiliais ir mokytojo learning styles and music, and learning styles
specialybės studentais, apžvalga. Galiausiai and student teachers in particular. Then, find-
pristatyti grupių skirtumai ir aptarta nustaty- ings relating to group differences will be re-
tų skirtumų įtaka efektyviam mokymui. ported and implications of the differences for
effective teaching will be discussed.
1
kas yra mokymosi sTiliai? 1
WhaT is learninG sTyles?
Tema „Mokymosi stiliai“ gali būti siejama su
daugiau negu 70 skirtingų modelių, kuriuo- The topic of “Learning Styles” may refer to
se pateikiamos prieštaringos prielaidos apie more than 70 different published models, of-
mokymąsi, įvairius tyrimus, mokymo mo- ten with self-contradictory assumptions about
delius ir kitus svarbius klausimus (Coffield, learning, different research and instructional
Ecclestone, Faraday, Hall & Moseley, 2004). designs, and different starting points (Coffield,
Galima rasti daug įvairių mokymosi stilių Ecclestone, Faraday, Hall & Moseley, 2004).
teorijų ir modelių, kurios pristato skirtingas There are many different theories and models
dimensijas ir ypatybes. Skirtingos teorijos of learning styles with varying dimensions and
tiria skirtingus aspektus, kognityvinius pro- characteristics; different theories focus on dif-
cesus, asmenybės aprašymus, talentą, jutimo ferent aspects, cognitive processes, personality
modalumą, mokymosi procesus, mąstymo descriptions, talent, sensory modalities, learn-
stilius ir t. t. (Riding & Rayner, 1998). Api- ing process, thinking styles, etc. (Riding &
bendrinant galima pasakyti: mokymosi stilių Rayner, 1998). In general, learning style theo-
teorijos teigia, jog mokytis gali visi, tik skir- ries assume that all may learn, though in dif-
tingais būdais ir skirtingais lygiais. Ši plati ferent ways and at different levels. The area is
sritis apima tiek pavienius asmenis, tiek gru- comprehensive and addresses both individual
pes ir daro įtaką organizacijos veiklai (Stens- and group level, but also affects organizations
mo, 2006). as a whole (Stensmo, 2006).
Du geriausiai žinomi mokymosi stilių In Scandinavia, the two most well-known
modeliai Skandinavijoje: Kolbo mokymosi learning styles models are Kolb’s Learn-
stilių modelis, kuris aprašo smegenų veiklą ing Styles Model, which describes the brain
ir dažnai naudojamas kaip pradinis taškas process and is frequently used as a start-
problemų sprendimu pagrįstam mokymuisi ing point in problem-based learning (Hård
162 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
(Hård af Segerstad, Klasson & Tebelius, 1996), af Segerstad, Klasson & Tebelius, 1996) and
bei Dunn ir Dunn mokymosi stilių modelis the Dunn and Dunn Learning Style Model
(Boström, 2004b), kuris yra daugiadimensi- (Boström, 2004b), which is multidimension-
nis ir dažnai taikomas dirbant su vaikais, pa- al and widely-used with children, adolescents
augliais ir suaugusiais. and adults.
1.1. Dunn ir Dunn MoKyMosi stiLiŲ 1.1. Dunn anD Dunn Learning
MoDeLis styLes MoDeL
Dunn ir Dunn mokymosi stilių modelis, tur- The Dunn and Dunn Learning Style Model
būt, yra viena išsamiausių, labiausiai tyrinėtų is probably one of the most comprehensive,
ir praktikoje dažniausiai naudotų mokymosi researched, and practiced learning styles the-
stilių teorijų (Lauridsen, 2007). Pasak T. De ory (Lauridsen, 2007). According to De Bello
Bello (1990), galima rasti 11 modelių, kurie (1990), there are 11 models that have some
grindžiami keliais tyrimais arba vienu išsa- or extensive academic research behind it and
miu akademiniu tyrimu, todėl juos galima thus be considered more solid than others. In
laikyti svaresniais už kitus. Išsamioje apž- an extensive review De Bello compares these
valgoje T. De Bello lygina šiuos 11 modelių, eleven models that focus on strategies how to
apimančių mokymosi strategijas. Žinios apie learn. Theorists’ backgrounds on these models
šiuos modelius leidžia teoretikams kiek kitaip see learning styles with slightly different eyes
pažvelgti į mokymosi stilius, nes jie vertina ir and they measure and observe with their own
stebi naudodami savo metodus ir terminolo- methods and its terminology, so that these
giją. Dėl to minėtieji 11 modelių gali skirtis. eleven models may differ. Some models are
Kai kurie modeliai apsiriboja tik vienu kinta- limited to only one variable, e.g., cognitive or
muoju, pavyzdžiui, kognityvine ar psicholo- psychological areas (such as Kolbs Learning
gine sritimi (kaip Kolbo mokymosi stilių mo- Styles Model), while others are multi-dimen-
delis); kiti yra daugiadimensiai (Schmecko ir sional (Schmecks and Keefs Learning Styles
Keefo mokymosi stilių modeliai) ir apima tiek Models) covering both cognitive and psy-
kognityvinius ir psichologinius stimulus, tiek chological stimuli and emotional and socio-
emocinius ir sociologinius veiksnius. F. Cof- logical factors. Even Coffield et al. (2004) and
fieldo ir kolegų (2004) bei A. Furnhamo, Furnham, Jackson and Miller (1999) consider
C. Jacksono ir T. Millerio (1999) manymu, Dunn and Dunn’s model to be one of the most
Dunn ir Dunn modelis – vienas labiausiai researched. The model covers several dimen-
tyrinėtų mokymosi stilių modelių. Jis apima sions of learning and teaching and has practi-
keletą mokymosi ir mokymo dimensijų bei cal and methodological tools in the research,
turi tyrimams labai padedančias metodines ir which is unique concerning learning styles
praktines priemones. Mokymosi stilių tyrimų research (Lauridsen, 2007; Dunn & Griggs,
srityje – tai vis dar unikalus dalykas (Laurid- 2007).
sen, 2007; Dunn & Griggs, 2007). The Dunn and Dunn Model focuses
Dunn ir Dunn modelis nukreiptas pirmiau- primarily on the acquisition of new and
sia į naujos ir sudėtingos informacijos įsisavini- difficult information. According to Dunn,
mą. Pasak R. Dunn, K. Dunn ir J. Perrino (1994), Dunn, and Perrin (1994) an individual’s
individualus mokymosi stilius padeda atrasti learning style provides the ways by which
būdą, kaip besimokančiajam sukaupti dėmesį, students begin to concentrate on, process,
apdoroti, internalizuoti ir atsiminti naują bei internalize and remember new and difficult
sudėtingą informaciją. Mokymosi stilių sudaro information. Learning style is comprised
Lena BOSTRÖM
KAIP STUDIJUOJA BŪSIMIEJI PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS IR KITŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ MOKYTOJAI ŠVEDIJOJE? DVIEJŲ MOKYTOJO SPECIALYBĖS STUDENTŲ GRUPIŲ ŠVEDIJOJE LYGINAMOJI ANALIZĖ
HOW DO TEACHER STUDENTS FOR COMPULSORY SCHOOL LEARN COMPARED TO MUSIC TEACHER STUDENTS IN SWEDEN? A COMPARATIVE STUDY OF TWO DIFFERENT STUDENT TEACHER GROUPS IN SWEDENN 163
biologiniai ir raidos prioritetai2, kurie paverčia of both biological and development prefer-
tą pačią mokymosi aplinką, tuos pačius meto- ences2 that make the identical instructional
dus ir išteklius labai efektyviais vieniems besi- environments, methods, and resources ef-
mokantiesiems ir visiškai neefektyviais kitiems fective for some learners and ineffective for
(Thies, 1999/2000). Mokymosi stilių galima others (Thies, 1999/2000). Learning style is
apibrėžti kaip „… būdą, kuriuo kiekvienas be- defined “… as the way each learner begins to
simokantysis geriausiai sukaupia dėmesį, apdo- concentrate on, process and retain new and
roja ir išsaugo naują bei sudėtingą informaciją“ difficult information” (Dunn, Dunn & Per-
(Dunn, Dunn & Perrin, 1994, p. 12). rin, 1994, p. 12).
Keturiasdešimt metų vykdyti kiekybiniai ir Forty years of research, both quantita-
kokybiniai tyrimai padėjo nustatyti skirtingus tive and qualitative, has shown that there are
mokymosi stilių veiksnius (kitaip vadinamus different learning style factors (also called
elementais), kuriuos galima įvertinti. Šie ele- elements) and they can be measured. These
mentai padalyti į penkias skirtingas sritis (sti- elements are divided into five different areas
mulus): aplinkos, emocinę, socialinę, fiziologi- (stimuli): environmental, emotional, socio-
nę ir psichologinę (1 pav.). Visos jos vienaip ar logical, physiological and psychological stim-
kitaip daro įtaką kiekvienam besimokančiajam. uli (Fig. 1) which in varying degrees affects
1 lentelėje pateikti PEPS elementų every individual.
pavyzdžiai. Table 1 gives examples of PEPS items.
1 pav. Dunn ir Dunn mokymosi stilių modelis. Skandinavijos dizainas
Fig. 1. Dunn and Dunn Learning Styles Model in a Scandinavian design
2 Prioritetas apibūdinamas kaip dominuojančios indivi- 2 Preference means that this is an individual’s strengths or
dualios savybės ar poreikiai mokantis/studijuojant naujus ir needs for learning difficulties and new materials (Dunn &
sudėtingus dalykus (Dunn & Dunn, 1999). Prioritetas įver- Dunn, 1999). The preference is marked in the assessment
tintas tarp 20 ir 40 arba tarp 60 ir 80 (1 priedas). between 20 and 40 or 60 to 80 (Annex 1).
164 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
1 lentelė. Produktyvumo dominuojančioje aplinkoje tyrimo elementų pavyzdžiai
Table 1. Examples of PEPS Items
Atsakymai: 1 – niekada/ 2 – retai/ 3 – nežinau/ 4 – dažnai/ 5 – visada
Answers: 1 – never/ 2 – seldom/ 3 – do not know/ 4 – often/ 5 – always
ATSAKYMAI
NR. UŽDUOTI KLAUSIMAI ANSWERS
NO. QUESTIONS TO ANSWER 1 2 3 4 5
  
Man labiau patinka dirbti ryškioje šviesoje.
1 1 2 3 4 5
I prefer working in bright light.
Mėgstu dirbti viena/s.
2 1 2 3 4 5
I like to work alone.
Man lengva susikaupti vėlai vakare.
3 1 2 3 4 5
It is easy for me to concentrate late at night.
Dirbdamas mėgstu nupiešti arba pritaikyti diagramas.
4 1 2 3 4 5
I like to draw or use diagrams when I work.
Man dažnai reikia priminti, kad užbaigčiau tam tikras užduotis.
5 1 2 3 4 5
I often have to be reminded to complete certain tasks or assignments.
Darbą, kurį man labiausiai patinka daryti, mėgstu atlikti su tos srities
6 specialistu. 1 2 3 4 5
The one job I like doing best, I like to do with an expert in the field.
Man geriau sekasi galvoti gulint, o ne sėdint.
7 1 2 3 4 5
I can think better when lying down than sitting.
Susikaupti man geriau pavyksta vėsioje temperatūroje.
8 1 2 3 4 5
I prefer cool temperatures when I need to concentrate.
Dirbdamas mėgstu atsiriboti nuo garso ar triukšmo.
9 1 2 3 4 5
I like to block out noise or sound when I work.
Kiti man vis primena, kad pabaigčiau pradėtą darbą.
10 1 2 3 4 5
People keep reminding me to complete my work.
Dvidešimt tarptautinio kokybinio tyrimo Twenty elements (Annex 1) have, in quali-
elementų (1 priedas) padėjo atskleisti įvairių fied international research, revealed a variety
konstruktyvių ir pagrįstų įrodymų (Dunn, of construct validity evidence (Dunn, Griggs,
Griggs, Olson, Gorman & Beasley, 1995). Svar- Olson, Gorman & Beasley, 1995). At the in-
bu žinoti, kas veikia kiekvieno asmens moty- dividual level, it is essential to be aware of
vaciją, susikaupimą ir informacijos išsaugoji- what affects motivation, concentration, and
mą atmintyje, ir tai atitinkamai suderinti su retention and then to match it in style (www.
mokymosi stiliumi (www.learningstyles.net). learningstyles.net). This learning-style model is
Šis mokymosi stilių modelis iškart taikomas directly applicable on the direct learning situ-
realiose mokymosi situacijose, todėl neturėtų ations and should not be confused with psy-
būti maišomas su psichologiniais modeliais chological models or tests. To build on their
ar testais. Kad galėtų atsižvelgti į studentų sti- strengths and needs of students, therefore,
priąsias savybes ir jų poreikius, dėstytojai turi teachers need to be aware of the following:
atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: 1) Their reactions to immediate instruc-
1) Reakcija į studijų aplinką: garsas ir tyla, tional environment; sound versus silence,
ryški ir blyški šviesa, šilta ir vėsi temperatūra bright versus or soft lighting, warm or cool tem-
bei formali ir neformali aplinka; perature, and formal versus informal seating;
Lena BOSTRÖM
KAIP STUDIJUOJA BŪSIMIEJI PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS IR KITŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ MOKYTOJAI ŠVEDIJOJE? DVIEJŲ MOKYTOJO SPECIALYBĖS STUDENTŲ GRUPIŲ ŠVEDIJOJE LYGINAMOJI ANALIZĖ
HOW DO TEACHER STUDENTS FOR COMPULSORY SCHOOL LEARN COMPARED TO MUSIC TEACHER STUDENTS IN SWEDEN? A COMPARATIVE STUDY OF TWO DIFFERENT STUDENT TEACHER GROUPS IN SWEDENN 165
2) Studentų emocionalumas: motyvacija 2) Their own emotionality: motivation
(vidinė ar išorinė), susikaupimas (mažas ar (internal or external), persistence (low or var-
kintantis), atsakomybė (didelė ar maža), ir ied), conformity (high or low), and structure
priklausomumas (vidinis ar išorinis); (internal or external);
3) Socialiniai prioritetai mokymuisi: dar- 3) Their sociological preferences for learn-
bas vienam ar su keliais kitais kolegomis ar ing: alone, with a few more colleagues or in a
komandoje, darbas su autoritetu ir/ar įvairiai team, with an authority, and/or variation (op-
(galima priešinga tvarka); posite patterns of routine);
4) Jų asmeninės fiziologinės savybės: do- 4) Their personal physiological character-
minuojantis suvokimo būdas (girdimasis, vi- istics: perceptual preferences (auditory, visual,
zualinis, kinestetinis ar lytėjimo); paros laiko, kinesthetic and tactile strengths), time of day,
mitybos bei judėjimo poreikiai; intake, and mobility needs; and
5) Psichologiniai prioritetai: informacijos 5) Psychological preferences: informa-
apdorojimas (analitinis ar holistinis) ir mąs- tion processing (analytic or holistic style), and
tymo stilius. thinking style.
Daugelis žmonių turi savų prioritetų, ta- Most people have preferences, but the
čiau asmeninio stiliaus struktūra ir savybės patterns of individual style features may be
gali būti specifinės. Todėl mokymosi stiliai unique. In turn, learning styles are related to
priklauso nuo akademinių užduočių atliki- academic performance, gender, age, culture,
mo, lyties, amžiaus, kultūros ir informacijos and processing style.
apdorojimo pobūdžio.
2
2 preVious research
anKstesni tyriMai
There are more than 900 scientific studies on
Atlikta daugiau nei 900 mokslinių tyrimų, skir- the Dunn and Dunn learning-style model, of
tų Dunn ir Dunn mokymosi stilių modeliui which about around 400 are doctoral disser-
tirti. Apie 400 iš jų yra aptarti daktaro diser- tation theses and other scientific articles. Re-
tacijose ir kituose moksliniuose straipsniuose. search on the implementation of this model
Mokslininkai iš daugiau nei 130 universitetų is spread over 130 universities worldwide,
pasaulyje – JAV (Whitley & Littleton, 2000), such as U.S. (Whitley & Littleton, 2000); Swe-
Švedijoje (Boström, 2004b; Calissendorff, den (Boström, 2004b; Calissendorff, 2005),
2005), Norvegijoje (Buli-Holmgren, Guldahl Norway (Buli-Holmgren, Guldahl & Jensen,
& Jensen, 2007), Vengrijoje (Honigsfeld, 2001), 2007), Hungary (Honigsfeld, 2001), Brunei
Brunėjuje (Pengrad-Jadid, 1998), Bermuduose (Pengrad-Jadid, 1998), Bermuda (Bascome,
(Bascome, 2004), Vokietijoje (Hlawaty, 2002) 2004), Germany (Hlawaty, 2003) and Russia
ir Rusijoje (Ulubabova, 2003) – tyrinėja, kaip (Ulubabova, 2003).
taikomas šio mokymosi stilių modelis. Research has examined many differ-
Tyrimuose analizuota daug skirtingų as- ent aspects: different types of school, differ-
pektų – skirtingų tipų mokyklos, įvairus besi- ent ages, and different types of participants,
mokančiųjų amžius, mokymosi dalyvių tipai, teachers, adults, businesses and others. With
mokytojai/dėstytojai, suaugusieji, veiklos ir regard to types of settings in which learning
kt. Kalbant apie skirtingas aplinkas, kur taiko- style-directed teaching is applicable, there
mas mokymas, priklausantis nuo mokymosi are studies ranging from kindergarten to
166 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
stiliaus, tyrimai atlikti darželiuose, pradinėse primary and secondary school, adult educa-
ir vidurinėse mokyklose, suaugusiųjų moky- tion, universities, and senior citizen educa-
mo institucijose, universitetuose bei brandaus tion. Many studies have focused on whether
amžiaus žmonėms skirtose švietimo instituci- learning-styles pedagogy has an effect on
jose. Daugelis tyrimų siekė nustatyti, ar į mo- participants’ performance, retention, atti-
kymosi stilius nukreiptas mokymas turi įta- tudes, and behaviors in the classroom and
kos besimokančiųjų rezultatams, gautų žinių study skills.
išsaugojimui atmintyje, jų požiūriui, elgesiui
klasėje bei studijavimo mokėjimams. 2.1. Learning styLes in HigHer
eDuCation
2.1. sTuDijaVimo sTiliai aukŠTojo There are about 50 international studies on
MoKsLo sisteMoje The Dunn and Dunn Learning Styles Model
Apie 50 tarptautinių tyrimų skirti Dunn ir that apply to higher education. Experimental
Dunn mokymosi stilių modeliui tirti aukštojo research with college students has document-
mokslo aplinkoje. Eksperimentinis tyrimas, ed significantly higher achievement in a wide
kuriame dalyvavo kolegijų studentai, atskleidė range of disciplines; bacteriology, legal writing,
žymiai geresnius dalyvių studijavimo įvairiose marketing, and physics, when learning styles
disciplinose (bakteriologijoje, juridiniame ra- based instruction was used in comparison
šyme, rinkodaroje ir fizikoje) pasiekimus, kai with traditional teaching methods (Mangino
naudotas studijavimo stiliais paremtas dės- & Griggs, 2007).
tymas, palyginti su studijavimo pasiekimais, Other studies focused on how learning
užfiksuotais naudojant tradicinius dėstymo strategies can be adapted to the students’
metodus (Mangino & Griggs, 2007). learning-styles preferences and their im-
Kiti tyrimai analizavo, kaip studijavimo pact act on study results. The studies on
strategijas galima pritaikyti prie dominuo- study techniques matching individual
jančio studijavimo stiliaus ir kokia įtaka pa- preferences indicate positive effects in
daroma studijavimo rezultatams. Ištyrus stu- terms of both performance and attitudes
dijų metodus, pritaikytus pagal individualius when students use the individual study
prioritetus, nustatyta: tie metodai teigiamai advices (Griggs, 1995). Awareness of in-
veikia studijavimo rezultatus, įskaitant stu- dividual learning styles also seems to af-
dentų požiūrį, kai studentai pasinaudoja jiems fect meta-cognitive skills and the ability
pritaikytais studijų patarimais (Griggs, 1995). of students to utilize personal strategies
Studentų supratimas apie studijavimo stilius (Schering, 1999; Hamlin, 2001; Boström,
taip pat turi įtakos metakognityviniams mokė- 2004a; Boström & Lassen, 2006). The stu-
jimams ir studentų gebėjimui naudoti asmeni- dents seem to have new and deeper per-
nes strategijas (Schering, 1999; Hamlin, 2001; spective on their own learning potential.
Boström, 2004a; Boström & Lassen, 2006). To maximize the quality of education, it
Išryškėja, kad tokiu atveju atrandamos nau- is important to design in service training
jos ir platesnės studijavimo galimybės. Norint programs for adults where their prefer-
maksimaliai pagerinti studijų kokybę, svarbu ences are matched. Students who are not
sukurti tokias studijų programas, kuriose būtų doing well in the education system seem
atsižvelgiama į studijavimo prioritetus. Atro- to benefit the most from learning styles
do, kad daugiausia naudos iš studijavimo sti- pedagogy (Raupers, 2007).
liais grįstų studijų turi tie studentai, kuriems Two comparative studies on learn-
nelabai sekasi studijuoti (Raupers, 2007). ing styles preferences in higher education
Lena BOSTRÖM
KAIP STUDIJUOJA BŪSIMIEJI PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS IR KITŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ MOKYTOJAI ŠVEDIJOJE? DVIEJŲ MOKYTOJO SPECIALYBĖS STUDENTŲ GRUPIŲ ŠVEDIJOJE LYGINAMOJI ANALIZĖ
HOW DO TEACHER STUDENTS FOR COMPULSORY SCHOOL LEARN COMPARED TO MUSIC TEACHER STUDENTS IN SWEDEN? A COMPARATIVE STUDY OF TWO DIFFERENT STUDENT TEACHER GROUPS IN SWEDENN 167
Skandinavijoje atliktos dvi lyginamosios have been published in Scandinavia (Calis-
studijos, tyrusios dominuojančius studijavi- sendorff, 2005; Stensmo, 2006). Stensmo’s
mo stilius aukštojo mokslo sistemoje (Calis- (2006) study compared a group of teacher
sendorff, 2005; Stensmo, 2006). C. Stensmo students in practical-aesthetic subjects
(2006) tyrimas lygino, kokius vyraujančius in terms of perceptual preferences with a
suvokimo būdus turi būsimieji praktinių es- normal distribution of teachers’ groups.
tetinių mokomųjų dalykų mokytojai ir bū- Future teachers in practical-aesthetic sub-
simieji kitų mokomųjų dalykų mokytojai. jects seemed to learn more kinesthetically
Pirmoji tyrimo dalyvių grupė labiau linkusi (whole body involved) as compared to tra-
naudoti kinestetinį (kai dalyvauja visas kū- ditional future teacher students. Stensmo
nas) studijavimo būdą nei kiti būsimieji mo- (2006) concludes the following: “When
kytojai. C. Stensmo (2006) padarė tokią išva- encountering teachers and students with
dą: „Tiriant būsimus mokytojus ir studentus, a common academic learning profile the
kuriems būdingas įprastas studijavimo bū- former are underdogs. To meet their needs
das, paaiškėjo, kad pastarieji yra silpnesni. a greater variation in teaching, learning
Siekiant patenkinti jų poreikius, reikalinga and examination at the university must be
didesnė dėstymo, studijavimo ir egzaminavi- implemented” (p. 12).
mo universitetuose įvairovė“ (p. 12).
2.2. Learning styLes anD MusiC
2.2. stuDijaViMo stiLiai ir MuZiKa Calissendorff (2008) examined the pro-
M. Calissendorffas (2008) tyrinėjo būsimųjų spective music teachers’ attitudes about
muzikos mokytojų požiūrį į dominuojančius learning styles preferences. Impact of
studijavimo stilius. Studijavimo stilių strategi- learning styles strategies and music stu-
jų poveikis muzikos studentams tyrinėjami jau dents have studied for about thirty years.
maždaug 30 metų. Tačiau iki šiol nebuvo jokios However, there are no comparative studies
lyginamosios analizės, kuri būtų atskleidusi pa- about music teacher student and regular
našumus ir skirtumus tarp muzikos mokytojo teacher students. Concerning musically
specialybės studentų ir kitų mokomųjų daly- talented populations there has been ongo-
kų mokytojo specialybės studentų. Vykdomi ing research to find the characteristic and
tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti muzikos distinguishing stylistic features. First, the
gabumą turinčioms grupėms būdingas ir jas iš researchers believed that musically talents
kitų išskiriančias studijavimo stiliaus ypatybes. were best indentified by their hearing-dis-
Pirmiausia, tyrėjai tikėjo, kad muzikos gabu- criminating abilities (Gremli, 2007). How-
mus geriausia atskirti pagal klausos gebėjimus ever, Kreitner, 1981, (ref. in Gremli 2007)
(Gremli, 2007). Tačiau Kreitner (1981; cituota found that music students’ had kinesthetic
iš Gremli, 2007) nustatė: iš tiesų muzikos stu- rather that auditory strengths, therefore,
dentai labiau pasižymi geromis kinestetinėmis, many music students only felt and expe-
o ne girdimosiomis savybėmis. Todėl dauguma rienced the music rather than merely hear
muzikos studentų prieš sugebėdami kurti/at- it before they are capable of producing
likti muziką, ją išjautė ir išgyveno, o ne papras- it. Other U.S. researchers (Gremli, 2007)
čiausiai išgirdo. Kiti JAV tyrėjai (Gremli, 2007) found that the tactile and kinesthetic
nustatė, kad ši grupė linkusi rinktis lytėjimo preferences were dominant in this popu-
ir kinestetinį studijavimo stilius. Kiti priorite- lation. Other dominant preferences were
tai – galimybė studijuoti vėlyvą rytą, popietę ir late morning, afternoon and evening, but