Žydų kultūra: istorija ir dabartis PDF
Preview Žydų kultūra: istorija ir dabartis
CULTURE, PHILOSOPHY AND ARTS RESEARCH INSTITUTE Department of Comparative Cultural Studies Center for Comparative Studies of Civilizations and Cultures Centre for Research on Lithuanian Jewish Culture SERIES: Studies of Lithuanian Jewish Culture JEWISH CULTURE: HISTORY AND THE PRESENT Edited by Prof. Antanas Andrijauskas Reviewed by Prof (h.p.) Algis Uždavinys Dr. Lara Lempertienė Dr. Marija Rupeikienė KRONTA KULTŪROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS Komparatyvistinių kultūros studijų skyrius Civilizacijų ir kultūrų komparatyvistinių studijų centras Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimų centras SERIJA: Lietuvos žydų kulturos tyrinėjimai ŽYDŲ KULTŪRA: ISTORIJA IR DABARTIS Sudarytojas ir mokslinis redaktorius prof. Antanas Andrijauskas Recenzavo: prof (h.p.) Algis Uždavinys dr. Lara Lempertienė dr. Marija Rupeikienė Leidinys rekomenduotas spaudai Kultūros, filosofijos ir meno instituto tarybos Leidinį parėmė Lietuvos kultūros ministerija ir Tūkstantmečio komisija KRONTA UDK 008(=924:474.5)(091) Ži21 Leidinį remia: Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programa Sudarytojas ir mokslinis redaktorius prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas Redakcinė kolegija: prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, dr. Vilma Gradinskaitė, prof. habil. dr. Bronislavas Kuzmickas, dr. Lara Lempertienė, dr. Aistė Niunkaitė-Račiūnienė, dr. Aivaras Stepukonis, prof. (h.p.) Algis Uždavinys Viršelio dailininkas Adomas Matuliauskas Viršelyje: Chaime Soutine, Sugrįžimas į namus po audros, 1939, aliejus, drobė, 43,1x49,5 cm. ISBN 978-609-401-068-2 © Sudarymas, Antanas Andrijauskas, 2009 © Kultūros, filosofijos ir meno institutas © ״Kronta״ leidykla, 2009 TURINYS Pratarmė 7 KULTŪRA, RELIGIJA, FILOSOFIJA Aušra PAŽĖRAITĖ. Šumerų himnas Inanai, biblinis Pesachas, krikščioniška Pascha: pavasario šventės ir dieviškas smurtas 17 Aivaras STEPUKONIS. Teksto vertimas - tarp Biblijos ir flamandų kilimo 33 Tomas SODEIKA. Apie žydiškąją ״graikiško mąstymo" alternatyvą, arba apie kreipinį ir pasakojimo tekstą 53 Bronislavas KUZMICKAS. Žydų viduramžių filosofija: tikėjimas ir protas 97 Gintautas MAŽEIKIS. Simbolinio mąstymo raida: Vakarų kabalos versijų statusas ir klasifikacijos 109 Dalia Marija STANČIENĖ. Mošė Maimonidas: scholastinis intelektualizmas .. 139 Leonidas DONSKIS. Balsas prieš modernią demonologiją: brėžiant Tomo Venclovos Lietuvos antisemitizmo kritikos žemėlapį 151 ESTETIKA, DAILĖTYRA, MUZIKOLOGIJA, LITERATŪROLOGIJA Arūnas SVERDIOLAS. Atvaizdo riba: ״nedirbsi drožinio ״ 175 Vilma GRADINSKAITĖ. XX a. pirmos pusės naujieji meno reiškiniai: tautinio ir modernaus žydų meno sintezė 207 Aistė NIUNKAITĖ-RAČIŪNIENĖ. Simboliniai atvaizdai Lietuvos žydų tradiciniame mene: ištakos ir šaltiniai 217 Rūta GUZEVIČIŪTĖ. Žydų kostiumo kelias į LDK 229 Kamilė RUPEIKAITĖ. Muzikos instrumentai lietuviškuose Senojo Testamento vertimuose 257 LITVAKŲ KŪRYBOS IR IDĖJŲ SKLAIDA PASAULYJE Antanas ANDRIJAUSKAS. Soutine'as - ״prakeiktojo menininko״ tipas - L'ecole de Paris tragiškojo modernizmo estetikos kontekste 273 Geda BAČAUSKAITĖ. Litvakiška kilmė ir Bernardo Berensono įnašas į Vakarų renesanso dailės studijas 347 Gediminas DEGĖSYS. Zamenhofas, Lietuva ir pasaulinės kalbos idėja 391 Lilijana ASTRA. Josifo Levino metafizinis simbolizmas ir religinė idėja 403 Basia NIKIFOROVA. Laikas ir laikai pagal Abraomą Joshua Heschelį 415 Summaries 429 Apie autorius 445 Asmenvardžių rodyklė 449 Turinys anglų kalba 459 Turinys rusų kalba 461 I. Bereznickas. Hebrajiški motyvai I 7 PRATARMĖ Lietuvai atsivėrus pasauliui ir integruojantis į Eu- ropos Sąjungą vis aktualesnė multikultūrinė ir po- likonfesinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) patirtis, kuri gali būti puikus taikaus įvairių tautų, religijų ir kultūros tradicijų sugyve- nimo pavyzdys. Tarp tautų, tvirtai susiejusių savo likimą su Lietuvos valstybe, išskirtinis vaidmuo priklausė žydų tautai, kurios atstovai šimtme- čiais - nuo Vytauto Didžiojo laikų - vaidino svarbų vaidmenį LDK ekonominiame ir kultūriniame gy- venime. Lyginant su kitais Vakarų Europos kraš- tais, LDK kultūrinėje erdvėje buvo daug toleran- tiškesnis skirtingų tautų ir religijų bendrabūvis, įteisintas Lietuvos Statutų teisinėmis normomis ir įvairiomis valdovų privilegijomis, neturinčiomis analogų Europoje. Panašios tolerancijos kitataučių tikybai tuomet nebuvo jokioje kitoje Europos vals- tybėje. Todėl antisemitizmo recidyvų Vakarų Eu- ropoje persekiojami žydai (iš Anglijos žydai buvo ištremti 1290-aisiais, iš Prancūzijos - 1394-aisiais, iš Ispanijos - 1492-aisiais metais) sėkmingai įleido šaknis LDK ir priė- Radvilų Lietuvos mė Lietuvą kaip antrąją savo tėvynę, kurioje sparčiai gausėjančios žydų Didžiosios Kunigaikštystės bendruomenės galėjo plėtoti savo kultūros ir religijos tradicijas. žemėlapis (XVII a. pradžia) Milžiniškoje LDK teritorijoje Rytų ir Vakarų civilizacinių pasaulių sandūroje šimtmečiais formavosi, o vėliau išsiskleidė savita Lietuvos žydų, vadinamų litvakais, kultūra. Žydų pasaulyje LDK kultūrinės erdvės teritorija tradiciškai buvo vadinama Lite (jidiš kalba), arba Lita (hebrajų kalba), t. y. Lietuva, o čia gyvenę žydai - Lietuvos žydais, arba litvakais, kurie kalbėjo jidiš lietuviška tarme. Ši žydų etninė grupė LDK teritorijoje susiformavo XVI-XVIII a. Jos atstovai religinių priesakų, kultūros tradicijų laikėsi griežčiau, nei kituose kraštuose gyvenantys žydai. Ypač daug dėmesio jie skyrė švietimui ir išsilavinimui. Būtent dėl to daug šimtmečių, pradedant nuo LDK gyvavimo laikų iki holokausto, besikeičianti Lietuvos valstybės teritorija buvo 8 vienas pagrindinių pasaulyje žydų kultūros sklaidos centrų, kuriame išsirutuliojo turtingos judaizmo tradicijos ir savita litvakų kultūra. Vil- PRATARMĖ nius nuo XVIII a. buvo pripažintas ne tik litvakų, bet ir pasauliniu žydų kultūros, judaistinės religijos ir intelektualinių bei meninių ieškojimų centru. Daugelio žydų akyse Vilnius buvo laikomas jidiš kalbos įtakoje esanti žydų politinė, kultūrinė bei religinė metropolija Centrinės ir Ry- tų Europos regione. Lietuvos žydai (litvakai), ilgai gyvenę Lietuvos Sta- tutų galiojimo erdvėje, turėjo istoriškai įsišaknijusias kultūros, religijos, socialinio gyvenimo tradicijas, laisvai naudojasi LDK valdovų jiems suteiktomis gausiomis privilegijomis, tačiau po Abiejų Tautų Respu- blikos padalijimo patekę į Rusijos imperijos jurisdikciją greitai pajuto antisemitinio poveikio ir diskriminacijos pasekmes. 1791 m. beveik su LDK raidos apogėjumi sutampančioje geo- grafinėje erdvėje, vadinamoje žydų ״sėslumo zona״ , gyveno apie 1,5, o prieš 1917 m. Rusijos revoliuciją - apie 7 milijonus žydų, iš jų 95-97 proc. kalbėjo jidiš kalba. Ši teritorija neretai yra vadinama Ji- dišlandu (Yiddishland). ״Yra šalis, - rašė Gerardas Silvainas ir Henris Minczelesas, - kurios nesurasite jokiame pasaulio žemėlapyje, šalis nepripažinta ir keista, beribė ir beveik nereali su nuolatos besikeičian- čiomis sienomis, kertanti visus žemynus ir visas jūras - jidiš šalis. ... Jidišlandas, yra jis ar ne. Mitinė šalis. Žinoma, labai sunku pasakyti, kokia Jidišlando sostinė. Jis neturi nei vyriausybės, nei ministerijų, nei kanceliarijos, nei administracijos, nei biurokratijos. Jidišlandas yra kultūrinis konceptas, susiklostęs veikiant vienai žydų kalbai - jidiš״ (Silvain, Minczeles, Yiddishland, ėd. Hazan. Paris, 1999, 7). Būtent jidiš kalbos išplitimo erdvėje išsiskleidė savita žydų kultūra, kurios pagrin- dinis religinis, kultūrinis centras buvo Litos teritorija ir jos dvasinis branduolys - Vilnius. Didžiulėje multikultūrinėje ir polikonfesinėje LDK erdvėje į Ru- sijos imperijos sudėtį pakliuvę žydai atkakliai siekė išsaugoti amžiais puoselėtas judaizmo ir jau susiformavusias litvakų kultūros tradicijas. Vilniuje buvo sukaupti unikalūs žydų knyginės kultūros lobiai, ma- nuskriptai hebrajų ir jidiš kalbomis. Mieste buvo turtingų žydų knygų rinkinių, privačių bibliotekų, ypač viena garsiausių žydų kultūros pa- saulyje Mato Strašūno (Mattityahu Strashun) biblioteka. Jau nuo XVI- II a. pabaigos veikė leidyklos, kuriuose buvo leidžiama reikšmingų re- liginio, pasaulietinio ir mokomojo pobūdžio leidinių. Literatūrinė jidiš kalba, kuria kalba ir kuria ar kūrė didelė dalis Vakarų Europos, JAV ir kitų šalių intelektualų žydų, susiformavo taip pat Lietuvos sostinės kultūrinės įtakos erdvėje. Vilniaus kultūriniame gyvenime žydai vaidino labai svarbų vai- 9 dmenį (kaip minėjome, Vilnius buvo vienas žymiausių pasaulyje žy- PRATARMĖ dų kultūros centrų, vadinamų Siaurės Jeruzale). 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus mieste žydai sudarė 38,8 proc. XIX pab.-XX a. pr. Lietuvos sostinėje, kur gyveno gana daug išsilavinusių įvairių idėjinių krypčių žydų, susiformavo du įtakingiausi Rytų ir Žydų gatvė Vilniuje, 1913 Centrinėje Europoje žydų sąjūdžiai - sionizmas ir Bundas (Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga, įkurta Vilniuje 1897 m.). Po 1905 m. revoliucijos, silpnėjant carinių institucijų kontro- lei, Vilniuje smarkiai pagyvėjo įvairių pasaulietinių žydų organizacijų gyvenimas, kūrėsi meno sąjūdžiai. Netrukus prasidėjo žydų muziejaus kūrimo Vilniuje kampanija, kuri netrukus savo įgaliojimus perdavė 1912 m. susikūrusiai Vilniaus žydų senovės mylėtojų draugijai. Vėliau čia įkurtas ״Kultur-lygos״ draugijos filialas, įsisteigė Jung Vilne (Jauna- sis Vilnius) jaunųjų literatų ir dailininkų draugija. Neatsitiktinai būtent Vilniuje 1925 m. buvo įkurtas Žydų mokslo institutas (Das Jiddische Wissenschaftliche Institut), kuris buvo didžiausia ir svarbiausia pasauly- je žydų mokslo įstaiga. Kita vertus, Vilnius, visuotinai pripažintas žydų kultūros centras, traukė daugybę žydų kilmės menininkų iš buvusių LDK teritorijų - Baltarusijos ir Ukrainos. Bene svarbiausias žydų kilmės menininkų traukos centras buvo garsioji Vilniaus piešimo mokykla, kuri turėjo tvirtą vienos stipriausių Rusijos imperijos dailės institucijų reputaciją. 10 Litos kultūrinėje erdvėje, ypač Vilniuje, iškilo daug talentingų litvakų dailininkų, kurie gavo puikų profesinį išsilavinimą prestižinėse dailės PRATARMĖ akademijose, ir dalis jų, dirbdami pedagoginį darbą, ruošė ar kitais bū- dais veikė naują litvakų dailininkų bangą, vėliau įsiliejusią į Vėcole de Paris. Vertėtų priminti, kad keturi iš etninės Lietuvos kilę litvakai - Le- vas Antokolskis, Uja Ginzburgas, Jahuda Penas ir Beras Schatzas - atli- ko didžiulį organizacinį darbą, kuriant pirmąsias pasaulyje žydų dailės institucijas, konsoliduojant tautiškai angažuotas žydų dailės pajėgas, formuojant garsiųjų Vilniaus, Vitebsko ir Jaruzalės Bezalel dailės moky- klų strategiją bei įtvirtinant tautinio žydų meno idealus. Visiškai suprantama, kad litvakų kultūros paveldas, tyrinėjant Lietuvos kultūros istoriją, tampa ypač svarbus dėl reikšmingo žydų bendruomenių įnašo beveik į visų svarbiausių LDK kultūrinės erdvės miestų ir daugybės gausiai žydų apgyventų miestelių gyvenimą. Ne- paisant to, kad litvakai daugelį šimtmečių gyveno greta lietuvių, su jais bendravo, sudarė nemažą šalies gyventojų dalį ir padarė didžiulį įnašą į šalies kultūrinio, socialinio, ekonominio, meninio gyvenimo rai- dą, garsino Lietuvos vardą pasaulyje, visgi stulbina, jog mes, lietuviai, tiek mažai težinome apie žydų kultūros, religijos, filosofijos, meno ir literatūros tradicijas, gyvenimo būdą, jų svarbą Lietuvos kultūros isto- rijoje. Tenka su apgailestavimu pripažinti, kad litvakų kultūra ir religija didžia dalimi tebėra menkai pažįstamas (nors ir egzotiškas) reiškinys, kurį gaubia iš kartų į kartas perduodami įvairūs mąstymo stereotipai. Tai iš dalies lėmė tiek lietuvių susitelkimas kovai dėl nepriklausomy- bės, savos kultūros išlikimo, tiek ir litvakų bendruomenės uždarumas, tradicionalizmas, skirtinga religija ir papročiai. Šimtmečius trukusi šlovinga litvakų kultūros istorija nutrūko per holokaustą, kai buvo sunaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruo- menė, o kartu ir unikalus kultūrinis jos paveldas. Sovietinės okupaci- jos metais glaudžiai su judaizmo tradicija susijusios litvakų kultūros, religijos, filosofijos, meno ir literatūros problemos sąmoningai buvo nutylimos arba nustumtos į akademinio mokslo ar kultūrinio gyve- nimo periferiją. Atkūrus nepriklausomybę, esmingai keitėsi sovieti- niais laikais susiformavusios ir Lietuvos kultūros tradicijoje vyravu- sios ideologinės nuostatos, todėl savaime atgimė dėmesys anksčiau sąmoningai nutylimai multikultūrinei ir polikonfesinei LDK kultūros ir tarpukario Lietuvos istorijai, kurioje litvakų kultūra užima reikš- mingą vietą. Neatsitiktinai įvairiuose institucijose spontaniškai pra- dėjo burtis įvairios litvakų kultūros istorijos problemas tyrinėjančių žmonių grupės, steigėsi centrai, kuriuose susibūrę mokslininkai siekė
The list of books you might like
