Table Of Content

BARRY BUZAN ŽM O N ĖS, VALSTYBĖS IR BAIMĖ TARPTAUTINIO SAUGUMO STUDIJOS PO ŠALTOJO KARO Eugrimas ALK BARRY BUZAN ŽMONĖS, VALSTYBĖS IR BAIMĖ BARRY BUZAN ŽMONĖS, VALSTYBĖS BAIMĖ TARPTAUTINIO SAUGUMO STUDIJOS po Šaltojo karo Specialusis redaktorius GEDIMINAS VITKUS VILNIUS EUGRIMAS 1997 UDK 321:327 Bu 432 Versta iš: Bany Buzan People, States and Fean An Agenda for International Security studies in the Post-Cold War Era Second edition Iš anglų kalbos vertė Aurimas Andrulis 23-108, fonas Daniliauskas 108-193, Edita Dranseikaitė 194-257, Vitalis Nakrošis 257-333, Klaudijus Maniokas 334-458 Vertimo specialusis redaktorius dr. Gediminas Vitkus This edition published vvith support from the Open Society Fund-Lithuania, and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute- Budapest Knygos leidimą finansaco Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte (Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas) © Bany Buzan, 1991;! © Vertimas į lietuvių kalbą - Aurimas Andrulis, Jonas Daniliauskas, Edita Dranseikaitė, Vitalis Nakrošis, Klaudijus Maniokas, 1997 ISSN 1392-1673 © įžanginis straipsnis ir rodyklių ISBN 9986-752-22-1 sudarymas - Gedimino Vitkaus, 1997 TURINYS Gediminas Vitkus. REALISTINĖ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJA IR BARRY BUZANO NEDALOMO SAUGUMO KONCEPCIJA......................................................................9 PRATARMĖ PIRMAJAM LEIDIMUI.........................................23 PRATARMĖ ANTRAJAM LEIDIMUI.........................................25 PAVEIKSLAI IR LENTELES.....................................................29 ĮVADAS..................................................................................31 Saugumas kaip nepakankamai išplėtota sąvoka...........................34 Plėtotė devintajame dešimtmetyje............................................44 Šios knygos metodas..............................................................46 Šios knygos struktūra............................................................59 1 skyrius INDIVIDUALUS SAUGUMAS IR NACIONALINIS SAUGUMAS .. 69 Individualus saugumas kaip socialinė problema..........................69 Individualus saugumas ir du valstybės veidai..............................73 Valstybė kaip grėsmės šaltinis.................................................78 Išvados: individualus saugumas ir nacionalinis saugumas..............86 2 skyrius NACIONALINIS SAUGUMAS IR VALSTYBĖS PRIGIMTIS........94 Valstybės kaip saugumo objekto apibrėžimas..............................94 Valstybės idėja....................................................................108 Valstybės institucijos.............................................................123 6 TURINYS Valstybės fizinė bazė............................................................132 Išvados: silpnos ir stiprios valstybės.........................................139 3 skyrius NACIONALINIS NESAUGUMAS: GRĖSMĖS IR PAŽEIDUMAI. 156 Grėsmės ir pažeidumai........................................................156 Grėsmių tipai pagal sektorius................................................161 Grėsmių veikimas...............................................................182 Išvados: grėsmių daugiaprasmiškumas....................................189 4 skyrius SAUGUMAS IR TARPTAUTINĖ POLITINĖ SISTEMA..............194 Tarptautinės anarchijos prigimtis............................................194 Valstybių savybės................................................................202 Sistemos struktūros sąvokos privalumai ir trūkumai saugumo analizėje......................................................................210 Tarptautinė visuomenė.........................................................217 Išvados: anarchija ir saugumas...............................................226 5 skyrius REGIONINIS SAUGUMAS.....................................................238 Spragos tarp valstybinio ir sisteminio lygmenų užpildymas: saugumo kompleksai.......................................................239 Trumpa regioninio saugumo istorija........................................257 Saugumo kompleksai kaip struktūros: procesai ir permainų pasekmės.....................................................265 Išvados: saugumo kompleksai ir politikos analizė......................279 Priedas: išsami saugumo analizės schema.................................285 6 skyrius EKONOMINIS SAUGUMAS....................................................289 Tarptautinės politinės ekonomijos prigimtis..............................289 Ekonominio saugumo idėja...................................................294 Ekonominis saugumas ir valstybė...........................................302 Ekonominis saugumas ir tarptautinė sistema............................310 Išvados: brandžios anarchijos politinės ekonomijos perspektyvos .. 325 7 skyrius GYNYBOS DILEMA..............................................................334 Gynybos dilemos apibrėžimas................................................335 7 TURINYS Istorinė gynybos dilemos raida...............................................341 Gynybos dilemos pastovumas................................................353 Išvados: gynybos dilema ir saugumas......................................356 8 skyrius GALIOS-SAUGUMO DILEMA................................................360 Varžybos dėl galios ir saugumo..............................................360 Revizionizmas ir status quo...................................................365 Revizionizmo prigimtis........................................................371 Karinis veiksnys..................................................................380 Išvados: ar galima išspręsti galios-saugumo dilemą?...................389 9 skyrius NACIONALINIS IR TARPTAUTINIS SAUGUMAS: POLITIKOS PROBLEMA...................................................398 Loginės problemos..............................................................400 Suvokimo problemos...........................................................415 Politinės problemos.............................................................421 Išvados: politikos formavimas kaip nacionalinio saugumo problemos dalis.............................................................429 10 skyrius BAIGIAMOSIOS MINTYS APIE TARPTAUTINIO SAUGUMO STUDIJAS......................................................................437 Apžvalga: saugumo darbotvarkė.............................................437 Plačios saugumo interpretacijos priėmimo prasmė ir pasekmės...443 Implikacijos politikai...........................................................449 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ.................................................459 DALYKINĖ RODYKLĖ...........................................................462 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ..................................................466 REALISTINĖ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJA IR BARRY BUZANO NEDALOMO SAUGUMO KONCEPCIJA „Šio tyrinėjimo tikslas buvo ne konkrečių politinių problemų sprendi mas, bet siekis apdoroti ir gal net geriau sufokusuoti tas intelektines linzes, per kurias matomos konkrečios politinės problemos“ (p. 452), - taip savo knygos pabaigoje rašo Bany Buzanas. Ši autoriaus mintis labai tiksliai atspindi ne tik pristatomos knygos žanrą, bet ir apskritai teorinio mąstymo apie tarptautinius santykius paskirtį. Jeigu tiesiogiai tarptauti niuose santykiuose „dalyvaujantys“ politikai ir diplomatai turi veikti, ir dažniausiai jiems tenka veikti labai greitai, tai teoretikai visų pirma siekia suprasti ir paaiškinti, kas yra tarptautiniai santykiai apskritai, kaip ilgai niui keičiasi jų pavidalas, kokios yra giluminės juose kylančių problemų priežastys, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai ir t.t. Kitaip tariant, teorinės tarptautinių santykių studijos padeda geriau ir giliau suvokti mus supančią tikrovę ir tuo pat metu kuria tų pačių politikų ir diplomatų racionalesnio veikimo prielaidas. Antra vertus, teorijos negalima ir pagaliau nereikia pervertinti. Ji ne gali pateikti atsakymų į visus konkrečiomis aplinkybėmis kylančius klau simus, panašiai kaip žemėlapis negali parodyti, kur ir kaip mes turėtume keliauti. Nors ši aplinkybė kai ką nuolat skatina abejoti teorijos ir teorinio mąstymo tarptautinių santykių srityje prasmingumu, tačiau nepaisant siauro pragmatizmo diktuojamo skepsio tarptautiniai santykiai visais laikais bu vo ne tik politikų ir diplomatų veiklos laukas, bet ir mokslininkų teoretikų svarstymų objektas. Bandymai teoriškai apmąstyti tarpvalstybinius santykius jau žinomi nuo seniausių laikų. Teorinio mąstymo apie tarptautinius, tarpvalstybinius santykius pastangos randamos jau senovės Indijos, Kinijos ar Graikijos mąstytojų veikaluose. Pavyzdžiui, senovės Atėnų stratego ir istoriko Tuki- 10 REALISTINĖ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJA dido (c. 455-400 ante Christum) Peloponeso karo istorija ir šiandien dau gelyje pasaulio universitetų tebėra studentams privalomas tarptautinių san tykių mokslo skaitinys. Jau Tukidido veikale buvo ryškiai pademonstruo ta, kad pagrindinė tarpvalstybinių konfliktų ir karų priežastis yra atskirų valstybių siekis stiprinti savo galią ir dėl to kylanti grėsmė viena kitos saugumui. Vėlesniais laikais buvo parašyta nemažai traktatų ir veikalų, sukurta gražių projektų, kuriuose buvo ieškoma būdų, siūlomi receptai, kaip pa keisti esamus tarptautinius santykius, kad būtų galima išvengti karų ir užtikrinti pasaulyje taiką. Čia derėtų paminėti italų poetą Dantę Aligierį (1265-1321), prancūzų teisininką ir politiką Pierre’ą Dubois (1250-1320), prancūzų vienuolį Emericą Crucė (1590-1648), Prancūzijos karaliaus Hen riko IV ministrą kunigaikštį de Sully (1560-1641), anglų kvakerį, vienos iš kolonijų Šiaurės Amerikoje įkūrėją Williamą Penną (1644-1718), pran cūzų abatą de Saint-Pierre’ą (1658-1743), prancūzų rašytoją ir filosofą Jeaną Jacųues’ą Rousseau (1712-1778), anglų sociologą ir teisininką, uti litarizmo teorijos pradininką Jeremy’į Benthamą (1748-1832) ir vokiečių filosofą Immanuelį Kantą (1724-1804). Tačiau visiems minėtiems mąsty tojams būdingas vienas bruožas - visų jų veikaluose svarbiausias siekis yra ne tarptautinių santykių prigimties nagrinėjimas, bet noras išaiškinti ir pasiūlyti savą tarptautinių santykių sutvarkymo planą. Greta čia minėtų amžinosios taikos recepto ieškotojų veikalų tarp tautiniai santykiai buvo nagrinėjami ir per tarptautinės teisės prizmę. Šiuo požiūriu pradininkais laikomi olandų teisininkas ir valstybės vei kėjas Hugo de Grotiusas (1583-1645) ir vokiečių teisininkas ir istori kas Samuelis Pufendorfas (1632-1694). Valstybėms, kaip ir kitiems ju ridiniams asmenims, buvo siūloma savo santykius reguliuoti remiantis visuotinai pripažintomis teisės normomis. Pagaliau paraleliai su tarptautine teise plėtojosi dar viena tarptauti nius santykius tyrinėjanti mokslo šaka - diplomatijos istorija. Prielaidas jai sukūrė vadinamasis „diplomatijos aukso amžius“, trukęs nuo 1648 me tų Vestfalijos taikos sutarties iki 1914 metais prasidėjusio Pirmojo pasau linio karo. Tai buvo galutinio valstybių kaip suverenių ir visiškai nepri