Table Of Content

MICHEL HOUEILEBECO ŽEMĖLAPIS IR TERITORIJA Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas a UDK 821.133.1-31 Versta iš: Michel Houellebecq. La carte et le Ho-328 territoire. Flammarion, 2010 Cet ouvrage, publiė dans le cadre du programme d’aide a la publication „Oscar Milosz“ bėnėficie du soutien de 1‘ Ambassade de France en Lituanie et de Flnstitut franęais Knygos leidimą remia Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Prancūzų institutas (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti) Kultūra Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Knygos leidimą parėmė Lietuvos kultūros rėmimo fondas Michel Houellebecq. ŽEMĖLAPIS IR TERITORIJA Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas Leidyklos redaktorė Lolita Petrašiūnaitė Viršelio autorius Denisas Bezrukich Tiražas 1700 Išleido: kitos knygos Vienybės g. 21, LT-51379 Kaunas www.kitosknygos.lt Spausdino: „Spindulio“ spaustuvė © Michel Houellebecq, 2010 www.spindulys.lt © Dainius Gintalas, vertimas, 2013 © kitos knygos, 2013 ISBN 978-609-427-132-8 Pasauliui aš įkyrėjau, jisai man - taip pat. Karolis Orieanietis Džefas Kunsas', ką tik atsikėlęs nuo krėslo, entuziastingai mosavo ran komis. Priešais jį ant baltos odinės kanapos, kiek užklotos šilkiniu aude klu, truputėlį sukumpęs sėdėjo Damienas Hirstas“ ir, rodės, ketino jam prieštarauti; jo įraudęs veidas buvo paniuręs. Abu vyrai dėvėjo juodus kostiumus, - tik Kunso buvo neryškiai juostuotas, - baltus marškinius ir ryšėjo juodus kaklaraiščius. Tarp jųdviejų ant žemo staliuko stovėjo pintinė su cukrumi konservuotais vaisiais, į kuriuos nei vienas, nei kitas nekreipė nė menkiausio dėmesio. Hirstas gurkšnojo „Budweiser Light“. Už jų pro didžiulį langą iki pat horizonto tolybių vėrėsi panorama su išstypusiais daugiaaukščiais pastatais, panėšėjusiais į galybę susispietu sių gigantiškų Babilono stačiakampių; naktis buvo šviesi, oras vaiskus. Galėtum laisvai pamanyti, kad tai Kataras ar Dubajus, kambario dekorą iš tiesų buvo įkvėpusi viena reklaminė viešbučio „Emyratai“ Abu Daby je fotografija iš prabangaus vokiško žurnalo. Džefo Kunso kakta lengvai švytėjo, Džedas teptuku ją patamsino ir atsitraukė tris žingsnius. Su Kunsu jam aiškiai nesisekė. O perteikti Hirstą iš esmės buvo lengva: galėjai jį pavaizduoti kaip brutalų ir cinišką vyruką, mąstantį maždaug „šlamančiųjų turiu iki kaklo, tad man ant * JeffKoons (g. 1955) - amerikiečių menininkas, neopoparto atstovas, mėgstantis žaisti kičo stilistika. Beje, buvo susituokęs su garsiąja pornožvaigžde Cicciolina. (Čia ir toliau - vertėjo pastabos.) ** Damien Hirst (g. 1965) - skandalingasis britų menininkas, dirbantis įvairiausiomis technikomis, bet labiausiai žinomas dėl ekspresyviai ar šokiruojančiai kūriniams panaudotų gyvūnų kūnų ar jų dalių. 7 Michel Houellebecq visų nusišikt“, jį taip pat buvo galima pavaizduoti kaip maištingą meni ninką (ir vėlgi turtingą), savo kūriniuose be atodairos vystantį kraupią mirties temą; galiausiai jo pilnakraujam veide buvo kažkas gniuždančio, tipiškai angliško, primenančio statistinį „Arsenalo“ faną. Žodžiu, skir tingi bruožai galėjo puikiausiai sugulti į vientisą britų menininko - ti pinio savo kartos atstovo - portretą. Tuo tarpu Kunsas, rodės, perteikė kažką dviprasmiška, tarsi neįveikiamą prieštarą tarp išmanaus prekeivio suktybės ir tikro asketo egzaltacijos. Jau trečią savaitę Džedas vis ban dė pertapyti Kunso, pakilusio nuo krėslo ir entuziastingai mosuojančio rankomis tarsi bandytų kažkuo įtikintini Hirstą, veido išraišką; tai pa daryti buvo sunku, lyg reiktų nutapyti mormoną, kuriantį pornografiją. Jis turėjo nemažai Kunso nuotraukų: vienose - tik jis, kitose - drau ge su Romanu Abramovičiumi, Madona, Baraku Obama, Bono, Vore- nu Bafetu, Bilu Geitsu... Deja, nė viena jų neperteikė Kunso asmenybės, nepranoko to „Chevrolet“ kabrioletų pardavėjo įvaizdžio, kurį jis de monstratyviai rodė pasauliui, - tai buvo apgailėtina. Beje, Džedas jau seniai buvo nusivylęs fotografais, ypač didžiaisiais fotografais, siekian čiais nuotraukose užfiksuoti visą tiesą apie savo modelius, iš tiesų, jie nė velnio nieko neatskleidžia, įsitaiso priešais jus ir kažką kudakuodami paleidžia į darbą fotoaparato mechanizmą, padaro keletą šimtų kadrų, iš kurių paskui išsirenka ne pačius prasčiausius, - štai taip dirba visi be išimties vadinamieji didieji fotografai, keletą tokių Džedas pažinojo asmeniškai ir jautė jiems vien panieką, manydamas, kad jie nė kiek ne kūrybiškesni nei fotoautomatai. Virtuvėje, už keleto žingsnių nuo jo, sutratėjo vandens šildytuvas. Dže das pastėręs sustingo. Jau buvo gruodžio 15 diena. 8 Prieš metus maždaug tuo pat metu tasai vandens šildytuvas lygiai taip pat sutratėjo ir visiškai išsijungė. Po keleto valandų temperatūra dirbtu vėje nukrito iki 3 °C. Jam pavyko truputėlį pamiegoti, tiksliau pasakius, pasnausti, ir tai tik trumpomis atkarpėlėmis. Apie šeštą valandą ryto, vos spėjęs apsiprausti - jis išnaudojo paskutinius šildytuvo talpykloje buvusio karšto vandens litrus, - paskui užsikaitė kavos ir ėmė laukti darbuotojo iš firmos „Santechnikos meistrai“ - šie pažadėjo iš pat anks tyvo ryto ką nors atsiųsti. Savo tinklalapyje „Santechnikos meistrai“ baudėsi „iškelti santech niką į tikrąjį trečiojo tūkstantmečio lygį“; pirmiausia tegu teikiasi lai ku atvykti, burbėjo Džedas sulaukęs vienuoliktos valandos, be perstojo vaikštinėdamas po dirbtuvę, kad nesušaltų. Tądien jis darbavosi prie tėvo portreto, kurį norėjo pavadinti „Architektas Žanas Pjeras Martenas palieka savosios įmonės vadovo postą“, nukritus temperatūrai neišven giamai paskutinysis dažų sluoksnis džius žymiai lėčiau. Kaip ir kiekvie nais metais, per Kalėdas, iki kurių buvo likusios dvi savaitės, Džedas ketino pavakarieniauti su tėvu, tad iki tol norėjo paveikslą pabaigti; bet jei santechnikas greitu metu nepasirodys, visas reikalas nueis šuniui ant uodegos. Nors, tiesą sakant, iš esmės tai neturėjo jokios reikšmės, jis nesiruošė to paveikslo dovanoti, tiesiog norėjo jį parodyti; tad kodėl jam staiga tai tapo taip svarbu? Greičiausiai šiuo akimirksniu jam tiesiog nebelaikė nervai: vienu metu pradėjęs šešis paveikslus, jis kelis mėnesius plūkėsi be jokios atvangos - tikra beprotystė. 9 Michel Houellebecq Apie penkioliktą valandą jis nutarė dar kartą paskambinti „Santech nikos meistrams“, tačiau linija kaip visada buvo užimta. Pagaliau šiek tiek po devynioliktos valandos jam pavyko susisiekti; klientų aptarnavi mo skyriaus darbuotoja pasiteisino tuo, kad dėl netikėtai užklupusių šal čių labai padaugėjo skubių iškvietimų, tačiau prižadėjo būtinai ką nors atsiųsti kitos dienos rytą. Džedas padėjo ragelį, paskui užsisakė kambarį viešbuty „Mercure“ Ogiusto Blanki bulvare. Kitą dieną jis ir vėl nenuilsdamas laukė santechniko iš „Santechni kos meistrų“, taip pat - darbuotojo iš firmos „Šaunieji santechnikai“, su kuria susisiekė belaukdamas pirmojo. „Šaunieji santechnikai“ reiškė pa garbą „aukštosios santechnikos“ amato tradicijoms, tačiau atkakti laiku irgi nesiteikė. Paveiksle Džedo tėvas stovi ant pakylos su pakelta taure rankoje prie šais pusšimtį savosios firmos darbuotojų ir skausmingai šypsosi. Atsis veikinimo vakarėlis vyksta open space - didžiulėje trisdešimties metrų ilgio, dvidešimties metrų pločio patalpoje baltomis sienomis, pro įsti klintą stogą plūsta šviesa, viduje vienas šalia kito rikiuojasi informacinio projektavimo postai ir stalai su dideliais vykdomų projektų maketais. Dauguma dalyvių - jauni vyrukai kompiuterinių žiurkių fizionomijo mis, jie - 3D dizaineriai. Šalia pakylos prie tėvo stovi trys keturiasdešim tmečiai architektai. Atsižvelgiant į kompoziciją, pasiskolintą iš mažai ži nomo Lorenco Loto* paveikslo, visi jie stengiasi nežiūrėti vieni kitiems į akis, o bando sugauti tėvo žvilgsnį, todėl tampa aišku, kad kiekvienas jų viliasi iš tėvo perimti įmonės vadovo postą. Šiek tiek virš susirinkusių jų nukreiptas jo žvilgsnis nusako troškimą paskutinį kartą aplink save suburti visą komandą, išreiškia pamatuotą tikėjimą firmos ateitimi, o svarbiausia - begalinį liūdesį. Liūdesį paliekant įmonę, kurią įkūrė ir * Lorenzo Lotto (1480-1557) - vienas originaliausių Renesanso epochos italų tapytojų, ap dovanotų turtinga fantazija, sukūrusių psichologiškai gilaus, dinamiško portreto stilių. 10