Žemaičių bajoro ūkis: XIX a. 1-oje p. PDF
Preview Žemaičių bajoro ūkis: XIX a. 1-oje p.
VANDA DAUGIRDAITĖ- SRUOGIENĖ ŽEMAIČIŲ BAJORO ŪKIS XIX amžiaus pirmoje pusėje baltos lankos ALK VANDA DAUGIRDAITĖ- SRUOGIENĖ VANDA DAUGIRDAITĖ- SRUOGIENĖ ŽEMAIČIŲ BAJORO ŪKIS XIX amžiaus pirmoje pusėje baltos lankos Knygos leidimą parėmė Atviros Lietuvos fondas Antras leidimas Pirmas leidimas: Kaunas, 1938 (atspausta iš Senovės IV tomo) ISBN 9986-403-44-8 © BALTOS LANKOS, Vilnius, 1995 Rinko ir maketavo BALTOS LANKOS Printed in Lithuania TURINYS [Pratarmė] 7 Būgių archyvo dokumentų sąrašas 12 I. Dvaras ir jo savininkas 15 II. Būgių ūkio vaizdas 39 1. Inventoriai 39 2. Okio aprašymas 45 3. Prekybos sąlygos ir ūkio biudžetas 72 III. Darbo personalas 74 1. Pastabos apie valstiečių padėtį 74 2. Pagrindinis darbo personalas 81 3. Šalutinis darbo personalas 91 4. Valstiečių mokamieji valstybiniai mokesčiai ir karo tarnybos pareiga 101 5. Būgių valstiečių privatus gyvenimas 107 Antano Daugirdo knygų katalogas 124 Priedai 126 Planai 140 Mūsų laikų istorijos tyrinėtojai ypač daug dėmesio kreipia į atskirų miestų, miestelių, valsčių, dvarų ir kaimų monografijas, teikiančias smulkių bei tikslių, šaltiniais paremtų žinių. Šitie nežymūs, tik istorikams specialistams teįdomūs rašiniai nepretenduoja daryti bendras išvadas. Jų uždavinys - konstatuoti faktus ir surinkti, susisteminti išmėtytą, užkampiuose išlikusią, maža kam težinomą bei prieinamą istorijos medžiagą. Jokių platesnių istorijos klausimų neiškeldami, jie su daro nelyginant tik mažas plyteles, iš kurių didieji is torijos mokslininkai stato didžiulius rūmus, atvaiz duodami viso krašto ūkio, ekonominių bei kultūrinių santykių išsirutuliojimą. Seniau mokslininkai, bendras išvadas darydami, gal per daug pasitikėdavo įvairiais oficialiais šaltiniais, valdžios ar valdžiai teikiamais pranešimais. Tačiau 7 praktika parodė, kad istorijos kritika turi atmesti daug tokių oficialių šaltinių, nes visuomet įvairių laikų ir ša lių valdžios turimos žinios dėl įvairių ekonominių, so cialinių bei politinių samprotavimų labai nutolsta nuo teisybės. Todėl tad pradėta ieškoti, ypačiai ūkio bei vi suomenės istorijai nušviesti, privačių šaltinių. Pradėta daugiau domėtis atskirų ūkininkų sąskaitomis ir ata skaitomis, įvairių, kad ir visai nežinomų asmenų užra šais, daromais tik savo reikalams ar skiriamais rašytojo artimųjų žmonių žiniai - pradėta domėtis raštais, ku rie buvo rašyti be jokios baimės, kad jie gali patekti į valdžios rankas ir tuo pakenkti jų savininkų interesams. Medžiagos, pasemtos iš šitokių užrašų, gali sukaupti ir patiekti tiktai anksčiau minėtos mažos monografijėlės. Juo daugiau jos surenka tikrų duomenų iš atskirų vietų ir vietelių, juo mažiau ir mokslininkams reikia daryti per daug plačius apibendrinimus ir analogijas. Šitokį darbą - oficialius šaltinius pildyti ir tikrinti iš atskirų vietų surinktomis neoficialiomis žiniomis su sistemingų monografijų pagalba - seniai jau pradėjo mūsų kaimynai. Vokiečiai turbūt jau neturi nė vieno miesto ar miestelio, kurs neturėtų nors vienos mono grafijos, neturi nė vienos apskrities, kurios nors vienas ūkis nebūtų smulkiai aprašytas. Lenkai pastaraisiais metais yra išleidę visą eilę atskirų vietų aprašymų, jų universitetai skelbia konkursus tokioms istorijos mono grafijoms. Ukrainiečiai irgi nuo jų neatsilieka. Lietuvai šis vienas iš tiksliausių ir lengviausių būdų rinkti išblaškytą archyvinę medžiagą yra ypačiai svar bus, nes nereikia užmiršti, jog beveik visi jos istorijos archyvai yra svetimose rankose. Tačiau mūsų istorijos 8 literatūra šios dirvos dar beveik nepalietė. Mes turime tiktai kelių Lietuvos miestų bei miestelių aprašymus. Atskirų ūkių vaizdų iš įvairių istorijos laikotarpių taip pat teturime vos keletą - ir šitie patys liečia daugiausia lenkų okupuotas žemes ir yra pačių lenkų parašyti. Apie didikų ūkius istorikai yra nemažai rašę plates niuose veikaluose, tačiau apie vidutinius ir smulkius ūkius tiesioginių duomenų literatūroje beveik visai nėra, tuo tarpu Lietuvos ekonominiai ir socialiniai san tykiai savo visuma buvo gal vaizdžiausiai pasireiškę. Šio rašinėlio uždavinys ir yra sudaryti vieno tokio nedidelio XIX šimtmečio pirmos pusės Lietuvos ūkio vaizdą, žinoma, kiek tai leidžia naudojamoji medžia ga. Šiam rašinėliui panaudoti mažame Žemaičių Būgių dvarelyje išlikę seni dokumentai, ūkio užrašai ir sąskai tos, per ilgus metus dvarelio savininkų pedantiškai tvarkomi ir iš kartos į kartą saugomi. Įdomesnė archyvo dalis - seni dokumentai, gudų kal ba rašyti, - Didžiajam karui prasidėjus, buvo išvežta į Rusiją ir ten galbūt tebėra iki šiol nesunaikinta, bet dabar nepasiekiama. Pačiame dvarelyje pasiliko namų nuolatiniams ar dažnai „praeiviams" gyventojams ne įdomūs ir nereikalingi XIX šimtmečio užrašai, ūkio inventoriai, sąskaitos, kalendoriai, laiškai ir t.t. Jie beveik visą šimtmetį išgulėjo nejudinami viename stalčiuje, kambaryje, kuriame kelis dešimtmečius gy veno nuomininkai, o karo metu - vokiečių kareiviai, ir tik todėl liko nesunaudoti makulatūrai, kad sudrėkęs stalčius buvo labai sunkiai ištraukiamas, o pro plyšį matomi seni, apipelėję popieriai niekam nepasirodė turį kokios nors vertės. 9 Kaip matyti iš pridedamo katalogo, visa šio archy- vėlio medžiaga gali būti, atsižvelgiant į jos kilimo vie tą, suskirstyta į tris grupes: 1) seniau Daugirdų, Būgių savininkų, šeimynai priklausiusio Lydos apskrity esančio Senojo dvaro dokumentai ir laiškai; 2) XIX a. pradžioje Žemaičiuose įgytojo Antanavos dvaro do kumentai; 3) to dvaro Būgių palivarko užrašai. šiame rašinyje pirmoji dokumentų grupė mažiausiai tenaudota. Ji drauge su negausinga antros grupės me džiaga panaudota tiktai bendrai padėčiai nušviesti, įvairiems palyginimams, savininko charakteristikai ir jo santykiams su kaimiečiais nustatyti. Pati tema yra paimta iš trečiosios dokumentų grupės. Tai XIX a. pra džios ir 1931 m. sukilimo laikotarpio ūkio pirkimo ir nuosavybės dokumentai, įvairūs mokesčių kvitai, są skaitos, ūkio inventorių juodraščiai, valstiečių pareigų ir atlyginimo fiksavimas ir t.t. Tas faktas, jog visus šiuos užsilikusius užrašus dvarelio savininkas rašė pats sau, kad turėtų kuo tiksliausią savo ūkio vaizdą, - šis faktas parodo, kaip patikima yra kalbamoji medžiaga. Jos ver tę dar pakelia tasai pedantiškumas ir tvarkingumas, su kuriuo ilgus metus tie ūkio užrašai buvo vedami. Ka lendoriuose ir išlikusiose savininko bibliotekos knygo se išmėtytos, ranka rašytos pastabos apie šeimos narių, valstiečių, tarnų gyvenimą duoda atskirų XIX šimt mečio dvarelio gyvenimo nuotrupų. Visą šitą medžiagą - sąskaitas ir ūkio užrašus, da rytus savo žiniai, ir pastabas, fiksuojančias atskirus gyvenimo momentus, rašytas tik todėl, kad jų autorius neturėjo kas veikti ilgais rudens vakarais, bet niekuo met nemanė, jog koks gyvas žmogus jas skaitysiąs ir 10
The list of books you might like
