VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS FAKULTETAS Roberta ...

109 Pages·2010·0.94 MB·Lithuanian

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINĖS GEROVĖS FAKULTETAS
SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Roberta Motiečienė

SOCIALINIS DARBAS SU SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMIS: KLIENTŲ
IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PATIRTIES KRITINĖ REFLEKSIJA

Magistro darbas

Socialinio darbo studijų programa, valstybinis kodas 61205S206
Socialinio darbo studijų kryptis

Vadovas doc.dr. Rasa Naujanienė _________ __________
(Parašas) (Data)

Apginta SGF dekanas _________ __________
(Parašas) (Data)

Kaunas, 2010
SANTRAUKA
Roberta Motiečienė. Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis: klientų ir socialinių
darbuotojų patirties kritinė refleksija. Socialinio darbo magistro darbas / mokslinis vadovas
doc. dr. Rasa Naujanienė: Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinės gerovės fakultetas,
Socialinio darbo katedra, Kaunas, 2010.
Visuomenėje stebime vyraujančią neoliberalizmo politiką, kas sunkina socialinių įstaigų veiklos
realizavimą socialinio darbo praktikoje. Socialinių paslaugų ekonomizavimas ir padidėjęs socialinių
paslaugų gavėjų skaičius lemia pasirinktą tyrimo kryptį ir tyrimo probleminį klausimą, kuomet
siekiama atsakyti kaip socialinių paslaugų sistemos dalyviai kritiškai reflektuoja socialinių paslaugų
teikimą ir gavimą. Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie naujų socialinio darbo žinių kūrimo ir
pritaikymo socialinio darbo mokslo ir praktikose srityse. Tyrimo objektas – socialinių paslaugų
sistemos dalyvių, socialinių darbuotojų ir klientų, kritiškai reflektuota ir suvokta paslaugų teikimo –
gavimo patirtis. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų ir klientų, kritiškai reflektuotą ir
suvoktą socialinio darbo su rizikos šeima paslaugų gavimo – teikimo patirtį. Tyrime iškelti tokie
uždaviniai: 1) atskleisti, kaip socialinių paslaugų sistemos dalyviai suvokia kliento įtraukimą į
paslaugų sistemą; 2) atskleisti, kaip socialinio darbo paslaugų pobūdį suvokia socialinių paslaugų
sistemos dalyviai; 3) apibūdinti socialinių paslaugų tobulinimo gaires iš paslaugų sistemos dalyvių,
socialinių darbuotojų ir klientų, perspektyvos. Siekiant atskleisti klientų ir socialinių darbuotojų
kritiškai reflektuotą ir suvoktą patirtį buvo atliktas dalyvaujantis veiklos tyrimas. Remtasi
interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija bei subjektyvistine epistemologijos pozicija.
Tyrimo dalyvės, tai penkios socialinės darbuotojos ir penkios socialinės rizikos šeimos. Gauti
duomenys analizuoti remiantis atvejų analizės metodu, sudarant konceptualias kategorijas ir taikant
temų analizės metodą. Tyrimu atskleista, kad socialinių paslaugų sistemos dalyviai, socialiniai
darbuotojai ir klientai kritiškai reflektuodami patirtį atskleidžia skirtingas priežastis, taip kaip
tampama socialinių paslaugų sistemos klientu. Socialinių paslaugų gavėjai, akcentavo struktūrines –
aplinkos ir finansines priežastis, o specialistai akcentavo paslaugų gavėjų trūkumus išreikšdami
nepasitikėjimą kliento turimais resursais. Kritinės refleksijos metu atsiskleidė bendradarbiaujančio
dialogo bei refleksijos svarba socialiniame darbe su socialinės rizikos šeimomis. Klientai, socialines
paslaugas suvokia analizuodami socialinių darbuotojų atliekamas funkcijas bei vaidmenis.
Atskleista, kad socialinės rizikos šeimos gali būti aktyvios socialinių paslaugų teikimo procese ir
konstruoti tobulinimo gaires socialinių paslaugų sistemai. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe
pateikiamos rekomendacijos socialinių paslaugų organizatoriams, socialiniams darbuotojams,
socialinės rizikos šeimoms ir tyrėjams, galintiems plėtoti tyrimus šioje socialinio darbo srityje.
2
SUMMARY
Roberta Motiečienė. Social Work with Families at Risk: Critical Reflection of Clients and
Social Workers Experience. Graduation work for Master degree of social work / scientific
adviser assoc. prof. Rasa Naujanienė: Vytautas Magnus University, Faculty of Social Welfare,
Department of Social Work, Kaunas, 2010.
Neo-liberalism ideas become dominant within the society and influence organization of social
services and the practice of social work. The economization of social services and increasing
number of the social services receivers determine the direction of the research and the question of it.
Performing this research the author tried to find out how the participants of social service system
reflect the process of social service provision and recipience. The results of the study will be useful
for knowledge production on social work practice. The object of the research is critically reflected
and perceived experience of the participants of social service system that is of social workers and
families at risk. The purpose of the research is to reveal the experience of social services provision
and recipience, which is critically reflected and perceived by social workers and clients. The
objectives of the research are: 1) to reveal how participants of social services perceive the
involvement of client into social service system; 2) to reveal how the participants of the social
service system perceive the complexion of social work services; 3) to define the development of
social services guidelines from the perspective of social workers and families at risk. A
participatory action research has been carried out in order to disclose the clients` and social
workers’ critically reflected and perceived experience. The background of the research
methodology is based on interpretative – constructivist ontology and subjectivist epistemology. Five
social workers and five families at risk took part in the research. The data of the research was
analyzed according to the case study analysis method, constructing conceptual categories and using
theme analysis. Data analysis revealed that social workers and families at risk reflect different
reasons for client’s involvement into social service system. The families at risk emphasized
structural – environmental and financial reasons. However, the social workers emphasized the
weaknesses of the families at risk and expressed lack of confidence in the resources of clients
environment. During the critical reflection, the lack of the dialog between social workers and clients
was revealed. Clients percieve social servicies provision through understanding the roles and
functions of social workers. Data analysis revealed that families at risk could be active participants
in the provision of social services and their experience in the social services system let them
construct and develop the guidelines for the system of social services.
3
TURINYS
ĮVADAS..............................................................................................................................................6
1. KRITINIO SOCIALINIO DARBO RAIDA.................................................................................10
1.1. Kritinė paradigma socialiniame darbe su socialinės rizikos šeima........................................10
1.2. Socialinės rizikos šeima – modernus socialinis konfliktas visuomenėje...............................12
1.3. Socialinių paslaugų gavėjų patirties socialinis konstravimas.................................................15
2. ŠEIMOS POLITIKA EUROPOJE IR LIETUVOJE SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO
ASPEKTU.........................................................................................................................................20
2.1. Socialinių paslaugų teisinis reglamentavimas........................................................................20
2.2. Socialinių paslaugų skyrimo siekiai bei įgyvendinimo principai...........................................22
2.3. Socialinės rizikos šeimos dalyvavimas socialinių paslaugų teikimo procese........................26
3. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SISTEMOS DALYVIŲ, KLIENTŲ IR SOCIALINIŲ
DARBUOTOJŲ, KRITIŠKAI REFLEKTUOTOS PATIRTIES, TYRIMO METODOLOGIJA....29
3.1. Tyrimo ontologija ir epistemologija.......................................................................................29
3.2. Tyrimo metodai......................................................................................................................33
3.2.1. Tyrimo duomenų rinkimo metodas.................................................................................33
3.2.2. Duomenų analizės metodas ir ypatumai..........................................................................37
4. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SISTEMOS DALYVIŲ, KLIENTŲ IR SOCIALINIŲ
DARBUOTOJŲ, KRITIŠKAI REFLEKTUOTOS PATIRTIES, TYRIMO REZULTATAI..........41
4.1. Tapimas socialinių paslaugų gavėju: šeimos įvertinimo aspektas..........................................41
4.1.1. Socialinės rizikos šeimos į(si)traukimo į socialinių paslaugų sistemą priežastys...........42
4.1.2. „Geroji“– „blogoji“ šeimos istorija.................................................................................49
4.2. Kritiškai reflektuota ir suvokta socialinių paslaugų teikėjų – gavėjų patirtis.........................53
4.2.1. Paslaugų teikėjų patirtis...................................................................................................53
4.2.2. Paslaugų gavėjų patirtis...................................................................................................55
4.3. Socialinio darbo su rizikos šeimomis paslaugų tobulinimo gairių socialinis konstravimas...59
4.3.1. Socialinių darbuotojų ir socialinės rizikos šeimų
suvokti pokyčiai ir reflektuoti lūkesčiai....................................................................................59
4.3.2. Pokyčio socialinis konstravimas: paslaugų sistemos dalyvių požiūris............................62
DISKUSIJA.......................................................................................................................................67
IŠVADOS..........................................................................................................................................70
REKOMENDACIJOS.......................................................................................................................72
LITERATŪRA..................................................................................................................................74
PRIEDAI...........................................................................................................................................78
4
Lentelių ir paveikslų sąrašas
Iliustracijos Nr. Pavadinimas Puslapis
1 paveikslas Ryšys tarp patirties, konstruktų ir interpretacijų 17
1 lentelė Socialinių paslaugų rūšys 25
Šeimų tipologijos pagal santykį su socialinių
2 lentelė 28
paslaugų organizacija
Socialinio konstruktyvizmo ir kritinės teorijos
3 lentelė paradigmų epistemologija, ontologija, 29
metodologija
Klausimai, vedantys refleksiją į mokymąsi iš
4 lentelė 33
patirties
Tyrimo klausimai socialinių paslaugų teikėjams
5 lentelė 34
– gavėjams
5
ĮVADAS
Mokslinė tyrimo problema. Visuomenėje stebime vyraujančią neoliberalizmo politiką,
kas sunkina socialinių įstaigų veiklos realizavimą socialinio darbo praktikoje. Neoliberalizmo
politinis veidas atspindi minimalų valstybės kišimąsi į socialinių paslaugų organizavimą ir išryškina
savipagalbą bei individualią socialinių paslaugų gavėjų autonomiją (Walker, 20011). Socialines
paslaugas teikiančios organizacijos suklumpa liberaliojoje rinkoje, kur veiklos rezultatas
matuojamas uždirbto pelno dydžiu, o ne kokybės rodikliais. Guogis (2005) atkreipia dėmesį, jog
socialinių paslaugų organizavimas turi būti orientuotas į mažiausias sąnaudas, bet socialinių
paslaugų teikimo rezultatas turi būti optimaliausias socialinių paslaugų gavėjui. Socialinių paslaugų
ekonomizavimas ir padidėjęs socialinių paslaugų gavėjų skaičius lemia pasirinktą tyrimo kryptį ir
probleminį klausimą, kuomet siekiama atsakyti kaip socialinių paslaugų sistemos dalyviai kritiškai
reflektuoja socialinių paslaugų teikimą ir gavimą ir geba konstruoti ateities perspektyvas.
Mokslinis tyrimo aktualumas. Kondrotaitė (2006) teigia, kad ekonominiai pokyčiai
visuomenėje paveikia daugelį jos sluoksnių, o tuo tarpu ir socialinės rizikos šeimas, kurios atsiranda
socialinių įtampų laukuose, patiria socialinę atskirtį bei tampa užribio sluoksnio atstovais. Daugelio
tyrėjų atliekami tyrimai šia tematika atspindi sociologinį diskursą, kuris analizuoja socialinės
atskirties aspektus. Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie naujų socialinio darbo žinių kūrimo ir
pritaikymo socialinio darbo mokslo ir praktikose srityse. Pasaulyje pirmieji tyrimai, kurie buvo
orientuoti į socialinės rizikos šeimas atlikti 1950 metais. Šiuose tyrimuose atskleista kaip po
Antrojo Pasaulinio karo auganti ekonomika mažą grupelę šeimų privertė susidurti ir kovoti su
išgyvenimo problemomis (Kaplan, 1986). Tracy (1990) analizavo socialinės rizikos šeimų socialinį
tinklą ir teigė, kad dauguma tyrimų koncentruojasi ties probleminių šeimų konkrečios emocinės
paramos stygiumi ir palaikymu. Autorė (1990) socialines paslaugas šeimai analizavo per socialinį
tinklą bei konkrečias pagalbos sritis.
Lietuvoje sociologinius tyrimus šia tematika atliko Grigas (1998, 2003), Zaleckaitė (1998),
Poviliūnas (2001, 2003), Rimkutė (2003), Žalimienė (2004) ir kiti tyrėjai. Apžvelgus 2009 metų
magistrantų darbus (Bedalienė, Kulitavičiūtė, Margelienė, Balevičienė ir kt.) socialinės paslaugos,
kaip tyrimo objektas buvo analizuojamos šia tematika: atlikta socialinių paslaugų rizikos grupės
šeimoms seniūnijoje analizė; socialinių paslaugų kokybės gerinimo modelis rizikos šeimoms, jo
teikimo teorinis ir empirinis pagrindimas; atliktas socialinių paslaugų, teikiamų socialinės rizikos
šeimoms vertinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje pateiktose tyrimų
ataskaitose, pastebėta, jog paskutinis tyrimas, kurio objektas socialinės paslaugos, atliktas 2004
metais, kuomet tyrimo autoriai Lazutka, Žalimienė ir Andrejeva Lietuvoje atiliko tyrimą siekdami
išanalizuoti užsienio šalyse taikomas socialinių paslaugų organizavimo metodikas ir pagal jas
6
parengti metodiką, kaip planuoti socialines paslaugas Lietuvoje (Lazutka, Žalimienė, Andrejeva,
2004). Atliekant tyrimą remtasi kritinio socialinio darbo bei socialinio konstravimo perspektyvų
idėjomis, kuomet tyrimas tampa pilietiniu, dalyvaujančiu, bendradarbiaujančiu projektu ir sujungia
tyrėją su tyrimo dalyviais besitęsiančių moraliniu dialogu (Denzin, 2002).
Praktinis tyrimo aktualumas. 2008 metų patvirtintoje Šeimos koncepcijoje teigiama, jog
šeimos institutas išgyvena krizę, kuriai įtakos turėjo socialinis ir ekonominis nestabilumas, naujos
galimybės ir iššūkiai. Analizuojama, jog socialinės paslaugos ir parama šeimai yra orientuota į
socialinių išmokų mokėjimą, o ne į prevenciją ar paslaugų šeimai teikimą. Socialinio darbo
praktikoje taikoma kritinė refleksija įgalina individus išgyventi jų patyrimus, juos analizuoti ir
atrasti naujus ryšius, vertybes, idėjas, kitaip suvokti praeitį ir gebėti numatyti ateities gaires
(Thompson, Thompson, 2008). Šiuo tyrimu siekiama atsakyti į klausimą kaip socialinių paslaugų
sistemos dalyviai kritiškai reflektuoja įgytą socialinio darbo su rizikos šeimomis paslaugų gavimo-
teikimo patirtį. Socialinių paslaugų sistemos dalyvių patirties refleksija praturtins socialinio darbo
praktikoje taikomas žinias, padės socialiniams darbuotojams ir politikos formuotojams suvokti, jog
socialinės rizikos šeimos yra ir gali būti aktyvūs socialinių paslaugų teikimo ir organizavimo
dalyviai. Tikėtina, jog 2010 metais dėl ekonominių priežasčių, daugiaprobleminių šeimų skaičius
didės, o socialinių darbuotojų, dirbančių su daugiaprobleminėmis šeimomis, poreikis išaugs.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2008 metais Lietuvoje buvo 11 350 socialinės
rizikos šeimų, kuriose augo 25 483 vaikai. 2009 metais su socialinės rizikos šeimomis Lietuvoje
dirbo 630 socialinių darbuotojų (Socialinis pranešimas, 2009). Pateikti statistiniai duomenys
atskleidžia tyrimų atliekamų šioje srityje praktinį aktualumą bei būtinumą, siekiant efektyvesnių
rezultatų socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms teikimo procese.
Tyrimo naujumas. Socialinės paslaugos tampa vis ryškesniu mokslinių tyrimų objektu.
Žalimienė (2006) teigia, kad Vakarų Europos šalyse, JAV didelis dėmesys skiriamas socialinės
gerovės tyrimams, o Lietuvoje šis sritis kol kas faktiškai netyrinėta ir neanalizuota. Socialinių
darbuotojų dėmesys į šią tyrinėjimo sritį turi būti kreipiamas dėl besikeičiančių ekonominių
aplinkybių šalyje, kuomet socialines paslaugas reikia organizuoti pasitelkus ekonominį
racionalumą, dėl pasikeitusios socialinių paslaugų sferos plėtros bei išaugusio socialinių paslaugų
gavėjų poreikio. Tyrimo naujumą pagrindžia ir tyrimo metodologija, kuomet į socialines paslaugas
tyrėja siekia pažvelgti iš socialinių paslaugų teikėjo ir gavėjo pozicijos. Iki šiol Lietuvoje neatliktas
tyrimas, atskleidžiantis kaip socialinių paslaugų sistemos dalyviai kritiškai reflektuoja apie
teikiamas ir gaunamas socialines paslaugas. Kaip jie jas suvokia ir kaip per sąveiką su tyrėja
socialiai konstruoja socialinių paslaugų gavimo patirties refleksiją.
Tyrimo objektas – socialinių paslaugų sistemos dalyvių, socialinių darbuotojų ir klientų,
kritiškai reflektuota ir suvokta paslaugų teikimo – gavimo patirtis.
7
Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių paslaugų sistemos dalyvių, socialinių darbuotojų ir
klientų, kritiškai reflektuotą ir suvoktą socialinio darbo su rizikos šeimomis paslaugų gavimo-
teikimo patirtį.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti, kaip socialinių paslaugų sistemos dalyviai suvokia įtraukimą į paslaugų sistemą.
2. Atskleisti, kaip socialinio darbo paslaugų pobūdį suvokia socialinių paslaugų sistemos
dalyviai.
3. Apibūdinti socialinių paslaugų tobulinimo gaires iš paslaugų sistemos dalyvių, socialinių
darbuotojų ir klientų, perspektyvos.
Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis dalyvaujantis veiklos tyrimas. Tyrėja siekė
atskleisti socialinių paslaugų sistemos dalyvių subjektyvią paslaugų teikimo-gavimo patirtį,
išreikštą kritinės refleksijos būdu. Tyrime vadovautasi prielaida, kad patirtis yra socialiai
konstruojama ir socialinė realybė suvokiama tyrėjai sąveikaujant su tyrimo dalyviais. Į socialinės
paslaugų sistemos dalyvių reflektuotą patirtį žvelgiama kaip į socialinį konstruktą, kuris remiantis
socialinio konstravimo perspektyvos idėjomis priklauso nuo konteksto, kurioje teikiamos socialinės
paslaugos.
Tyrimo dalyviai – 5 socialinės darbuotojos (visos moterys) ir 5 socialinės rizikos šeimos (4
mamos, 1 tėvas ir 5 vaikai).
Darbe naudojamos sąvokos:
• Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis siekiama padėti šeimai, dėl amžiaus, neįgalumo,
socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes
savarankiškai rūpintis šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Žin., NR. 17-589,
2006, 3 str., 1 d.).
• Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš
tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo
azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja
prieš juos psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos
interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei
saugumui (Žin., NR. 17-589, 2006, 2 str., 7 d.).
• Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis – tai konstruktyvios socialinės ir
psichologinės pagalbos šeimai teikimas, kuris orientuotas į šeimų įgalinimą ir į socialiniam
funkcionavimui reikalingų įgūdžių ugdymą ir palaikymą (Johnson, 1998).
• Kritinė refleksija įgalina individus išgyventi jų patyrimus, juos analizuoti ir atrasti naujus
ryšius, vertybes, idėjas, kitaip suvokti praeitį ir gebėti numatyti ateities gaires (Thompson,
Thompson, 2008).
8
• Kritiškai refleksyvus praktikas tai socialiai ir politiškai sąmoningas asmuo, pasižymintis
pasitikėjimu savimi, gebantis suprasti didesnį socialinį paveikslą, kuris atspindi žmonių gyvenimus,
problemas, kurias jie patiria ir gebantis priimti potencialius sprendimus problemoms spręsti
(Thompson, Thompson, 2008).
9
1. KRITINIO SOCIALINIO DARBO RAIDA
1.1. Kritinė paradigma socialiniame darbe su socialinės rizikos šeima
Kritinės teorijos šaknys, kilusios beveik prieš šimtmetį, Vokietijoje, Frankfurte su šiais
žymiais teorijos pasekėjais kaip Marksas, Kantas, Hegelis ir Weberis (Kincheloe, Mclaren, 1994).
Kritinės teorijos šalininkų politinis jautrumas buvo siejamas su pirmojo pasaulinio karo padariniais,
pokariu Vokietijoje ir kylančiomis socialinėmis problemomis, tokiomis kaip nedarbas ir skurdas.
1960 metais ypatingai aktyvūs tapo akademinės bendruomenės veikėjai, kurie viešai kalbėjo apie
„galimybių diskursą“, kuris yra konstruojamas iš natūralios socialinės patirties. Nors kritinio
socialinio darbo teorijos pripažinimą įgijo tarp 1960 – 70 metų, kritiškai mąstantys socialiniai
darbuotojai egzistuoja per visą socialinio darbo istoriją (Healy, 2005). Galbūt geriausiai
internacionaliniu lygmeniu atpažįstama socialinė darbuotoja Jane Adams, kuri 1931 metais gavo
Nobelio premiją už pacifistinę veiklą.
Fook (2003) teigia, kad kritinio socialinio darbo tradicijos prasidėjo kartu su radikalaus
socialinio darbo kritika 1960 metais, kuomet Bailey ir Brake, Corrigan ir Leonard bei Galper
plėtojo šią sritį. Vis dėlto, kritinis socialinis darbas daugiau vystyti pradėtas prieš kelerius metus,
daugiausia kanadiečių ir australų literatūroje. Fook (2003) pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai,
kurie remiasi šia perspektyva yra suinteresuoti socialinio darbo praktiką vystyti sisteminiu būdu,
atpažįstant skirtingas žinojimo formas ir skirtingus kelius kaip kuriamos socialinio darbo žinios.
Iki 1980 metų socialiniai darbuotojai, kurie savo praktikoje rėmėsi kritinės teorijos idėjomis,
daugiausiai orientavosi į klasių skirtumus, skirtingai veikiančias jėgas ir neteisingas socialines
struktūras. Maždaug nuo 1990 metų pradėta kalbėti naujus socialinio darbo praktikos modelius:
feministinį, antirasistinį ir struktūrinį. Feministinis socialinio darbo modelis akcentavo lyčių
skirtumus ir teigė, jog jie turi būti centrinė tema radikalioje socialinio darbo praktikoje todėl, kad
didžioji dauguma socialinių paslaugų darbuotojų ir klientų yra moterys (Hanner, Stathan, 1999;
cituojama Healy, 2005). Antirasistinio socialinio darbo praktikos modelio atstovai siekė parodyti,
jog rasinė priespauda buvo žymi ir aiški priespaudos forma (Healy, 2005; pagal Dominelli, 1988,
Hutchinson-Reis, 1989, Shah, 1989). Socialiniai darbuotojai, kurie rėmėsi struktūriniu socialinio
darbo praktikos modeliu, pirmiausia buvo susirūpinę socialinio neteisingumo analizavimu ir siekė
atsakyti į klausimą „kaip turtai ir jėga egzistuojanti visuomenėje konstruoja ir apibrėžia
silpnesniuosius?“ (Heay, 2005, p.24; pagal Martin, 2003).
Fook (2002, p. 17; pagal Agger, 1991) pateikia penkis pagrindinius kritinės teorijos bruožus,
kurie atsispindi socialinio darbo praktikoje:
10