VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Agnė Oželytė EKSPOZICIJŲ DIZAINO ĮMONIŲ ...

174 Pages·2014·2.38 MB·Lithuanian

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
MENŲ FAKULTETAS
TEATROLOGIJOS KATEDRA

Agnė Oželytė
EKSPOZICIJŲ DIZAINO ĮMONIŲ BENDRADARBIAVIMAS SU
MUZIEJAIS: UAB „TERRA MEDIA“ ATVEJIS
Magistro baigiamasis darbas

Kūrybinių industrijų studijų programa, valstybinis kodas 621P96001
Komunikacijos studijų kryptis

Darbo vadovė: doc. dr. Linara Dovydaitytė ................ ...............
(Parašas) (Data)
Apginta: Menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė ................ ...............
(Parašas) (Data)

Kaunas, 2014
TURINYS
EKSPOZICIJŲ DIZAINO ĮMONIŲ BENDRADARBIAVIMAS SU
MUZIEJAIS: UAB „TERRA MEDIA“ ATVEJIS
SANTRAUKA / 5
SUMMARY / 6
ĮVADAS / 7
1. EKSPOZICIJŲ DIZAINO ĮMONIŲ VEIKLA / 13
1. Ekspozicijų dizaino įmonių ir muziejų bendradarbiavimo istorija ir specifika / 13
1.1 Bendradarbiavimo istorija / 13
1.1.1 Ekspozicijų kūrimo politikos kaita muziejuose / 13
1.1.2 Ekspozicijų dizaino plėtra ir darbo filosofijos raida / 15
1.2 Muziejinių ekspozicijų dizaino kūrimo specifika / 18
1.2.1 Muziejinių ekspozicijų dizaino ypatybės / 18
1.2.2 Ekspozicijų dizainerio darbo pobūdis / 19
1.2.3 Muziejų ir ekspozicijų dizaino įmonių bendradarbiavimo ypatybės / 22

2. UAB „Terra Media“ atvejo analizė / 25

2.1 „Terra Medios“ veiklos pristatymas / 25
2.2 „Terra Medios“ darbo principai / 28
2.3 „Terra Medios“ ir muziejų bendradarbiavimo ypatybės/ 29

2. MUZIEJINIŲ EKSPOZICIJŲ KOMUNIKACIJA / 33
1. Šiuolaikinių ekspozicijų bruožai ir komunikacija / 33

2. Ekspozicija kaip tekstas / 35

2.1 Organizacinės ekspozicijos reikšmės / 36
2.2 Interaktyvios ekspozicijos reikšmės / 37
2.3 Reprezentacinės ekspozicijos reikšmės / 40

3. Ekspozicijos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ atvejo analizė / 42
3.1 Ekspozicijos socialinė - semiotinė analizė / 43

3.1.1 Organizacinės ekspozicijos reikšmės / 43
3.1.2 Interaktyvios ekspozicijos reikšmės / 45
2
3.1.3 Reprezentacinės ekspozicijos reikšmės / 47
3.1.4 Žodiniai tekstai ekspozicijoje / 49

3.2 Anketinės apklausos rezultatų analizė / 52

3. INTERNETINIŲ PROJEKTŲ KOMUNIKACIJA / 57
1. Internetinių svetainių istorija ir teorija / 57
1.1 Internetinių svetainių istorija muziejų įtinklinimo diskurse / 57
1.2 Internetinių svetainių analizė semiotikoje / 61
1.3 Internetinės svetainės komunikacijos efektingumo kriterijai / 63
1.3.1 Kūrėjų siekiai / 64
1.3.2 Kokybiška vartotojo patirtis / 66
1.3.3 Į vartotoją orientuotas dizainas / 66
1.3.4 Panaudojamumas / 68
1.3.5 Interaktyvios veiklos / 70
1.3.6 Patirčių mainai / 71
2. „Terra Medios“ ir „Europos parko“ bendradarbiavimas, kuriant internetinius projektus / 74
2.1 Tyrimo metodologija ir eiga / 74
2.2 Interviu analizė / 75

2.2.1 Bendradarbiavimo istorija 75
2.2.2 Kūrėjų keliami siekiai / 76
2.2.3 Komunikacijos būdai ir priemonės / 78
2.2.4 Įgyvendintų internetinių projektų vertinimas ir tolimesnės plėtojimo kliūtys /79

2.3 Internetinių projektų semiotinė analizė / 80

2.3.1 Virtuali kelionė po Europos parką / 80
2.3.2 Menininko namas / 83
2.3.2 Liubavo muziejaus internetinė svetainė / 86

2.4 Anketinių apklausų rezultatų analizė / 89

2.4.1 Anketinių apklausų SSGG analizė / 89
2.4.2 Internetiniai puslapiai „Virtuali kelionė“ ir „ Menininko namas“ / 90
2.4.3 Liubavo internetinė svetainė / 93

3
IŠVADOS / 97

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS / 99

PRIEDAI

1 Priedas. „Terra Medios“ įgyvendintų projektų sąrašas / 105
2 Priedas. Ekspozicijos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ lankytojų
apklausos anketa. / 108
3 Priedas. Ekspozicijos “Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa” lankytojų
anketinės apklausos rezultatai. / 111
4 Priedas. Apklausos Internetinių projektų “Europos parko virtuali kelionė“ ir „Menininko
namas“ įvertinimas anketa. / 115
5 Priedas. Internetinės apklausos rezultatai. Internetinių projektų „Virtuali kelionė“ ir
„Menininko namas“ įvertinimas. / 118
6 Priedas. Apklausos „Liubavo muziejaus internetinės svetainės įvertinimas“ anketos
pavyzdys./ 122
7 Priedas. Internetinės apklausos „Liubavo muziejaus internetinės svetainės įvertinimas“
rezultatai. / 125
8 Priedas. Iliustracijos / 128
9 Priedas. Interviu su bendrovės „Terra Media“ direktoriumi Virginijumi Baranausku / 133
10 Priedas. Interviu su ekspozicijos “Išsigelbėjęs žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ projekto
vadove Danute Selčinskaja. / 142
11 Priedas. Interviu su UAB „Terra Media“ atstovu Domu Timinsku / 148
12 Priedas. Interviu su UAB „Terra Medios“ projektų vadovu Algimantu Stankevičiumi / 157
13 Priedas. Interviu su VšĮ „Europos parko“ vadovu Gintaru Karosu. / 167

4
SANTRAUKA
Muziejų požiūrio į komunikaciją ir muziejaus lankytoją kaita lėmė tai, kad
šiandien muziejų ir komercinių dizaino įmonių bendradarbiavimas yra įprastas reiškinys
muziejinių ekspozicijų kūrimo praktikoje. Muziejų komunikacijos diskurse kylant abejonių
dėl muziejų ir komercinių dizaino įmonių bendradarbiavimo naudos, aktualu išanalizuoti, ar
skirtingas sferas jungiantis bendradarbiavimas ir jo rezultatai yra sėkmingi. Magistro darbe
analizuojama dešimtmetį Lietuvos ekspozicijų dizaino rinkoje dalyvaujanti įmonė „Terra
Media“ ir jos bendradarbiavimo su muziejais atvejai. Kadangi bendradarbiavimo metu yra
sukuriamas realus rezultatas – muziejaus komunikaciją su vartotojais gerinantys muziejiniai
produktai, jų efektyvumas yra įvertinamas, analizuojant du atvejus – „Terra Medios“
bendradarbiavimo su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi atvejis, kuriant ekspoziciją
„Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ ir bendradarbiavimo su VšĮ „Europos
parku“ atvejis, kuriant internetinius projektus.
Pirmojoje magistro darbo dalyje apžvelgiama ir išanalizuojama ekspozicijų
dizaino įmonių ir muziejų bendradarbiavimo istorija ir specifika. Taip pat analizuojama UAB
„Terra Medios“ veikla, nagrinėjama įmonės darbo su muziejais ypatybės ir bendradarbiavimo
metu kylančios pagrindinės problemos. Kadangi ekspozicijų dizainas yra pagrindinė „Terra
Medios“ veikla, o jos kuriami internetiniai projektai yra aktualūs šiandieninės internetinės
visuomenės kontekste, šių muziejinių produktų komunikacija su vartotojais yra analizuojama
kitose darbo dalyse.
Antroje darbo dalyje remiantis komunikacijos teorija, analizuojamos muziejinių
ekspozicijų komunikacinės ypatybės, priemones ir reikšmes. Remiantis socialinės –
semiotinės analizės, interviu ir anketinės apklausos rezultatais, įvertinamas ekspozicijos
„Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ komunikacijos su lankytojais
efektyvumas. Trečioje darbo dalyje analizuojama internetinių projektų komunikacijos su
vartotojais teorija, kuria remiantis nustatomi efektyvios komunikacijos kriterijai. Remiantis
nustatytais kriterijais, įvertinami internetiniai projektai „Virtuali kelionė po Europos parką“,
„Menininko namas“ ir „Liubavo muziejaus internetinė svetainė“.
Reikšminiai žodžiai: ekspozicijų dizaino įmonės, UAB „Terra Media“,
bendradarbiavimas, muziejų komunikacija, ekspozicijų dizainas, ekspozicijų komunikacija,
internetiniai projektai, internetinių svetainių komunikacija, komunikacijos efektyvumas.

5
SUMMARY
Changes in museum’s communication and approach to visitor have determined
the fact that today's museums cooperation with commercial design businesses is a common
phenomenon in the development of museum exhibits. Whereas in the discourse of the
museum’s communication doubts are raising about advantages of the collaboration between
museums and commercial design businesses, relevant to analyze whether the cooperation
between two different spheres and final results are successful. The thesis analyzes a decade in
the Lithuanian design market which involves exposition design company Terra Media and its
cooperation with museums. As the collaboration creates realistic results - museum products
which improve communication with visitors, their efficiency is evaluated by analyzing two
cases of collaboration - the case of Terra Media cooperation with the Vilna Gaon Jewish State
Museum, creating an exhibit Rescued Lithuanian Jewish Child Tells about Shoah, and the
case of the cooperation with Europos Parkas, creating the online projects.
In the first part of the work history and peculiarity of the collaboration between
exhibition design firms and museums is presented and analyzed. Also the case of Terra Media
is analyzed by presenting activity, working models and examining the specifics of cooperation
with museums. Since the exhibition design is a major activity of Terra Media and
development of online projects is relevant to the context of today's Internet society,
communication with users of these products is analyzed in other parts of the work.
The second part of the work is based on exhibition communication theory. The
ways of exhibition communication, features and meanings are analyzed. Also this part is
based on the social - semiotic analysis, interviews and questionnaire survey, which evaluates
communication efficiency for exhibition Rescued Lithuanian Jewish Child Tells about Shoah.
In the third part theory of online projects communication with users is analyzed and criteria of
efficient communication are identified. With reference to identified criteria, communication
efficiency of online projects Virtual Tour, Artist’s House and the Liubavas Museum Website
is evaluated.

Keywords: exhibition design, exhibition design firms, Terra Media,
collaboration, museum communication, communication design, online projects, website
communication, communication efficiency.

6
ĮVADAS

XX amžiaus antroje pusėje muziejai patyrė krizę. Muziejų komunikacijos
priemonės ir būdai paseno ir tapo nebe patrauklūs lankytojui, nes neatitiko šiuolaikinio
vartotojo lūkesčių, todėl muziejus nukonkuruoja besiplečianti laisvalaikio pramogų sfera,
kuri teikia vartotojišką pramogą. Tuo pat metu, 8−10 dešimtmetyje, įvyksta svarbūs pokyčiai
Vakarų muziejininkystė sferoje: atsiranda naujoji muzeologija, iškelianti kitus komunikacijos
tikslus ir formuojanti naujus bendravimo su lankytojais būdus. Vis dėlto, dauguma muziejų
yra nepajėgūs savarankiškai įgyvendinti šiuolaikinių komunikacijos formų naujųjų
skaitmeninių medijų ir technologijų sferoje, todėl jie ieško kūrybinių partnerių - komercinių
įmonių, kurios galėtų įgyvendinti šiuolaikinius muziejams keliamus reikalavimus ir sukurti
vartotojui patrauklų įvaizdį.
XX amžiaus antroje pusėje, Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose
atsiranda pirmosios ekspozicijų dizaino įmonės, kuriančios komercinių parodų ir mugių
ekspozicijas. Besiplečiantis ekspozicijų dizaino industrijų sektorius ima siūlyti paslaugas ir
muziejams, ko pasekmė - prasidėjęs iki šiol trunkantis muziejų ir komercinių dizaino įmonių
bendradarbiavimas.
Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje prasideda nauja muziejų era:
steigiami nauji ir atnaujinami buvę muziejai, o pradėjus kurtis naujiems industriniams
verslams, atsiranda niša ir ekspozicijų dizaino įmonėms, kurios padeda muziejams
atsinaujinti, kurdamos inovatyvias ekspozicijas ir kitus multimedijomis ir naujosiomis
technologijomis pasižyminčius produktus. Taigi, tuo pačiu metu ekspozicijos dizaino
kūrybos sferoje atsiranda tiek paklausa, tiek pasiūla. Šiandien muziejų ir komercinių dizaino
įmonių bendradarbiavimas yra įprastas reiškinys Lietuvos muziejų praktikoje. Apie
dešimtmetį nišinę verslo sferą užimančios muziejinių ekspozicijų įmonės sukūrė ir įgyvendino
daugybę projektų įvairiuose Lietuvos muziejuose.
Pirmoji komercinė ekspozicijų dizaino įmonė Lietuvoje yra „Ekspozicijų
sistemos“, kuri yra tarptautinės kompanijos „Procedes Chenel International“ atstovė. Tad
Lietuvoje ekspozicijų dizaino rinkos atsiradimą paskatino užsienio investuotojai, atradę šioje
šalyje dar neužimtą verslo nišą. „Ekspozicijos sistemos“ pirmąją muziejinę ekspoziciją
įgyvendina 2003 metais Šiaulių Aušros muziejaus Frenkelio viloje1 . Taigi Lietuvos muziejai
bendradarbiauja su komercinėmis ekspozicijų dizaino bendrovėmis apie dešimtmetį. Po
„Ekspozicijų sistemų“ įsisteigimo sekė konkurencinių įmonių atsiradimas. Šiuo metu

1 Oficiali Aušros muziejaus internetinė svetainė. Prieiga per internetą: http://www.ausrosmuziejus.lt
7
muziejinių ekspozicijų dizaino rinkoje dalyvauja keturios bendrovės, iš kurių dvi
specializuojasi tik muziejų sferoje – „Ekspozicijų sistemos“ ir „Terra Media“, ir dvi plataus
profilio bendrovės – „Expobalta“ ir „Dizarto reklama“. Šios komercinės įmonės muziejams
kuria ne tik ekspozicijas, tačiau ir virtualius internetinius projektus, talpina muziejų
informaciją į CD ir DVD laikmenas, kuria reprezentacinius, edukacinius, reklaminius video
filmus bei užsiima spaudos leidybos produkcija. Visi bendradarbiavimo metu sukurti
produktai yra skirti muziejų komunikacijos su vartotojais pagerinimui.
Muziejų ir ekspozicijų dizaino įmonių bendradarbiavimas yra įdomus tuo, kad
komercinių tikslų siekiančios įmonės teikia paslaugas muziejams, kurių tikslai dažniausiai yra
vien visuomeniniai: kaupti, saugoti, tyrinėti kultūrinį paveldą ir šviesti visuomenę.
Skirtingomis vertybėmis paremtas bendradarbiavimas išplečia abejų pusių požiūrių ribas,
įgyjant kitokius siekius. Siekdamos išsilaikyti muziejų rinkoje, komercinės įmonės turi gilintis
į muziejų švietėjišką veiklą ir imti vertinti istorinį paveldą. Tuo tarpu muziejai, šio
bendradarbiavimo pasėkoje, gali pritraukti į muziejus daugiau lankytojų, taip vykdant
finansiškai efektingesnę veiklą. Galiausiai, tokio bendradarbiavimo pasekmė - sukurtas
muziejinis produktas, prisideda prie bendro šalies vidaus produkto augimo, kartu puoselėjant
kultūros ir istorinį paveldą bei pritraukiant ne tik Lietuvos lankytojų, bet ir užsienio turistų
srautus. Taigi šis bendradarbiavimas yra naudinga tiek ekonominiu, tiek visuomeniniu
aspektu.
Vis dėlto, nepaisant muziejų ir ekspozicijų dizaino įmonių bendradarbiavimo
teigiamų aspektų, kai kurie skeptikai teigia, kad muziejai tūrėtų vengti komercinių dizaino
įmonių savo veikloje, nes dažniausiai galutinis bendradarbiavimo rezultatas yra nenaudingas
muziejui arba neatitinka jo siekių ir misijos. Rogeris Milesas (Roger Miles) įvardija
biurokratizmą ir komercinių įmonių nesugebėjimą įsisavinti muziejų veiklos principų kaip
tokio pobūdžio bendradarbiavimo esminius minusus2. Danutė Mukienė skatina muziejaus
valdžią gilinti muziejininkų žinias multimedijų ir naujųjų technologijų srityse, kad būtų
galima savarankiškai kurti multimedijų produktus be išorinių įmonių pagalbos. D. Mukienė
grindžia savo požiūrį tuo, kad Lietuvos muziejų praktikoje pasitaikė atvejų, kai komercinės
įmonės neužtikrino galutinės produkto kokybės, tik pasinaudojo muziejais reklaminiais verslo
tikslais, o jei sukurtas produktas būdavo kokybiškas, jo nauda būdavo trumpalaikė, nes

2 Miles, Roger. Too Many Cooks Boil the Wroth – Exhibits, Teams, Evaluation. In: Visitor Studies, 5(1), London:
1993. 01. 01, p. 58-70. [žiūrėta 2013 m. lapkričio 25 d.] Prieiga per internetą:
http://informalscience.org/images/research/VSA-a0a4t2-a_5730.pdf
8
neturintis reikalingų kompetencijų muziejų darbuotojai nesugebėdavo užtikrinti efektyvios
tolimesnės produkto realizacijos3.
Atsižvelgiant į tai, kad muziejų efektyvios veiklos ir komunikacijos diskurse
kyla abejonių dėl muziejų ir komercinių dizaino įmonių bendradarbiavimo naudos,
formuojama šio darbo pagrindinė problema – ar tokio pobūdžio bendradarbiavimas yra
efektyvus. Kadangi muziejų ir komercinių dizaino įmonių bendradarbiavimo metu yra
sukuriamas realus rezultatas – muziejaus komunikaciją su vartotojais gerinantys produktai,
suformuota problema yra spendžiama, įvertinant sukurto produkto komunikacijos
efektyvumą.
Kadangi šio darbo apimtis apriboja galimybę įsigilinti į visų Lietuvoje esančių
muziejinių ekspozicijų įmonių bendradarbiavimo pobūdį ir rezultatus, darbe yra pristatoma
viena pasirinkta įmonė, kurios sukurti produktai yra analizuojami. Šiame darbe kaip tyrimo
objektas yra pasirinkta uždaroji akcinė bendrovė „Terra Media“ ir jos bendradarbiavimo
su muziejais atvejis. UAB Terra Media“ yra dešimt metų Lietuvos ekspozicijų dizaino
rinkoje dalyvaujanti įmonė, kuri specializuojasi tik muziejų aptarnavimo sferoje. Ilgametė
patirtis ir sukurtų ir įgyvendintų muziejinių ekspozicijų projektų gausa, rodo, kad ši bendrovė
yra viena iš lyderių muziejinių ekspozicijų rinkoje. Taip pat aktualu yra tai, kad skirtingai nei
UAB „Ekspozicijos sistemos“, „Terra Media“ nėra senas tradicijas ekspozicijų dizaino srityje
turinčios užsienio bendrovės atstovė, o natūraliai Lietuvos rinkoje susiformavusi įmonė,
kurios darbo principai yra įtakoti tik vietinės aplinkos ir vietos muziejų poreikių.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, „Terra Medios“ veikla yra tinkamiausias atvejis kaip analizės
objektas, reprezentuojantis muziejų ir komercinių dizaino įmonių bendradarbiavimą
Lietuvoje.
Šiame darbe yra apžvelgiami UAB „Terra Medios“ bendradarbiavimo su
muziejais metu kuriama produkcija, tačiau akcentuojami ekspozicijų ir internetiniai projektai
kaip pagrindiniai įmonės produktai. Šis aspektas pagrindžiamas tuo, kad ekspozicijų kūrimas
yra pagrindinė siūloma įmonės produkcija, nes jos sukūrimas reikalauja daug laiko sąnaudų ir
įvairių specifinių kompetencijų bei pritraukia daugiausiai finansinių lėšų. Tuo tarpu,
internetiniai projektai yra aktualiausia komunikacijos forma šiandieninės internetinės
visuomenės kontekste. Šių produktų komunikacijos efektyvumas yra įvertinamas,
analizuojant du „Terra Medios“ bendradarbiavimo su muziejais atvejus – „Terra Medios“

3 Mukienė, Danutė. Lietuvos muziejų interneto elektroninių leidinių raida 1998–2005 m. ir prognozės ateičiai.
In: Lietuvos muziejai, 2010. [žiūrėta 2014 kovo 01] Prieiga per internetą:
http://www.museums.lt/konsultacijos/dm_pranesimas.htm
9
bendradarbiavimo su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi atvejį, kuriant ekspoziciją
„Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ ir bendradarbiavimo su VšĮ „Europos
parku“ atvejį, kuriant internetinius projektus.
Darbo tikslas – išanalizuoti UAB „Terra Medios“ ir muziejų bendradarbiavimo metu
sukurtus produktus ir įvertinti jų komunikacijos su vartotojais efektyvumą.
Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:
1) pristatyti ir išanalizuoti ekspozicijų dizaino įmonių ir muziejų bendradarbiavimo
istoriją ir specifiką;
2) išanalizuoti UAB „Terra Medios“ atvejį, aptariant įmonės veiklą ir darbo su muziejais
ypatybes;
3) remiantis komunikacijos teorija, pristatyti ekspozicijų specifiką, komunikacines
priemones ir reikšmes;
4) remiantis socialinės – semiotinės analizės, interviu ir anketinės apklausos rezultatais,
įvertinti ekspozicijos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“
komunikacijos su lankytojais efektyvumą;
5) pristatyti muziejų internetinių projektų istoriją; remiantis komunikacijos teorija,
nustatyti internetinių svetainių komunikacijos efektyvumo kriterijus;
6) atsižvelgiant į surinktus interviu duomenis, semiotinės internetinių projektų analizės ir
anketinių apklausų rezultatus, įvertinti „Terra Medios“ ir VšĮ „Europos parko“
bendradarbiavimo metu įgyvendintų internetinių projektų komunikacijos su vartotojais
efektyvumą.

Metodai.
Tyrime naudojamas sociologinis tyrimo metodas – atvejo studija. Remiantis
šiuo metodu, UAB „Terra Medios“ ir muziejų bendradarbiavimas analizuojamas kaip atvejis,
kuris reprezentuoja muziejinių ekspozicijų dizaino bendrovių veiklą ir bendradarbiavimo su
muziejais specifiką. Taip pat tyrime naudojamas kokybinės apklausos metodas - pusiau
struktūruotas interviu, kurio metu buvo apklausti trys „Terra Medios“ komandos nariai:
direktorius Virginijus Baranauskas, ekspozicijų dizaineris Domas Timinskas ir projektų
vadovas Algimantas Stankevičius, taip pat du muziejų atstovai: ekspozicijos „Išsigelbėjęs
Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ projekto vadovė Danutė Selčinskaja ir VšĮ „Europos
parko“ vadovas Gintaras Karosas. Interviu metu gauta informacija yra naudojama siekiant
išanalizuoti įmonės „Terra Media“ ir muziejų bendradarbiavimo principus ir problemas bei
10