Visuomenės ir viešosios erdvės lituanizavimas Kauno mieste 1918-1940 m. : daktaro disertacija

228 Pages·2017·0.867 MB·Lithuanian

by  Balkus Mindaugas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
KLAIP(cid:2)DOS UNIVERSITETAS

Mindaugas BALKUS

VISUOMEN(cid:2)S IR VIEŠOSIOS ERDV(cid:2)S
LITUANIZAVIMAS KAUNO MIESTE 1918–1940 M.

Mokslo daktaro disertacija
Humanitariniai mokslai, istorija (05H)

Kaunas, 2017
UDK: 94(474.5)
Ba-245

Mokslo daktaro disertacija rengta 2012–2017 metais Vytauto Didžiojo universitete pagal
Vytauto Didžiojo universitetui ir Klaip(cid:3)dos universitetui 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos
Respublikos švietimo ministro (cid:4)sakymu nr. V-1124 suteikt(cid:5) doktorant(cid:6)ros teis(cid:7).

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Jonas Vai(cid:8)enonis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai,
istorija, 05H)

ISBN 978-609-467-302-3
2
Turinys

(cid:9)VADAS ........................................................................................................................................ 5(cid:2)
1.(cid:2)LITUANIZAVIMO (NACIONALIZAVIMO) ID(cid:2)J(cid:10) IR J(cid:10) RAIŠKOS APŽVALGA ....... 21(cid:2)
1.1. Nacionalizavimo id(cid:3)jos ir j(cid:11) raiška formuojantis moderniai Lietuvos valstybei ........... 21(cid:2)
1.2. Tautini(cid:11) mažum(cid:11) lituanizavimo b(cid:6)dai ........................................................................... 28(cid:2)
2.(cid:2)LITUANIZAVIMO RAIŠKA TAUTIN(cid:2)JE GYVENTOJ(cid:10) STATISTIKOJE, VIDAUS
PASUOSE IR PAVARD(cid:2)SE ................................................................................................ 45(cid:2)
2.1. Etnodemografin(cid:3)s Kauno miesto raidos 1918–1940 m. bruožai .................................... 45(cid:2)
2.2. Vidaus pas(cid:11) lituanizavimas ............................................................................................ 51(cid:2)
2.3. Siekis parodyti lietuviškum(cid:5): pavardži(cid:11) lietuvinimas .................................................... 59(cid:2)
3.(cid:2)LIETUVI(cid:10) KALBOS VARTOJIMO (cid:9)TVIRTINIMAS IR SKLAIDA VIEŠOJOJE
ERDV(cid:2)JE .............................................................................................................................. 67(cid:2)
3.1. Teisinis lietuvi(cid:11) kalbos statuso (cid:4)tvirtinimas ................................................................... 67(cid:2)
3.2. Lietuvi(cid:11) kalba valstybin(cid:3)se (cid:4)staigose ............................................................................. 69(cid:2)
3.3. Lietuviakalbiai užrašai viešosiose erdv(cid:3)se ..................................................................... 76(cid:2)
3.3.1. Oficial(cid:6)s valdžios skelbimai ................................................................................. 76(cid:2)
3.3.2. Kauno gatv(cid:3)vardži(cid:11) kalba ..................................................................................... 78(cid:2)
3.3.3. Lietuvi(cid:11) kalba viešosiose iškabose ....................................................................... 82(cid:2)
3.3.4. Lietuvi(cid:11) kalba kino teatruose ................................................................................ 89(cid:2)
3.4. Sakytin(cid:3) komunikacija lietuvi(cid:11) kalba Kauno viešosiose vietose ................................... 92(cid:2)
4.(cid:2)LIETUVI(cid:10) KALBA KAUNO MOKYKLOSE ................................................................... 101(cid:2)
4.1. Lituanizavimas Kauno pradin(cid:3)se mokyklose ............................................................... 101(cid:2)
4.1.1. Tautybi(cid:11) problema .............................................................................................. 101(cid:2)
4.1.2. Lietuvi(cid:11) kalbos mokymas(is) .............................................................................. 105(cid:2)
4.2. Lituanizavimas Kauno gimnazijose ............................................................................. 112(cid:2)
4.2.1. Tautybi(cid:11) problema .............................................................................................. 112(cid:2)
4.2.2. Lietuvi(cid:11) kalbos mokymas(is) .............................................................................. 115(cid:2)
5.(cid:2)LIETUVI(cid:10) KALBOS (cid:9)TVIRTINIMAS IR SKLAIDA LIETUVOS (VYTAUTO
DIDŽIOJO) UNIVERSITETE ............................................................................................ 131(cid:2)
5.1. Pedagoginis personalas ir lietuvi(cid:11) kalba ...................................................................... 131(cid:2)
5.1.1. D(cid:3)stymas lietuvi(cid:11) kalba ...................................................................................... 131(cid:2)
5.1.2. Mokslini(cid:11) darb(cid:11) kalba ........................................................................................ 136(cid:2)
5.2. Studentai ir lietuvi(cid:11) kalba ............................................................................................. 140(cid:2)
5.2.1. Lietuvi(cid:11) kalbos mokymasis ................................................................................ 140(cid:2)
5.2.2. (cid:9)tampa tarp student(cid:11) d(cid:3)l lietuvi(cid:11) kalbos vartojimo............................................. 148(cid:2)
6.(cid:2)LIETUVI(cid:10) KALBOS SKLAIDA KAUNO KATALIK(cid:10) BAŽNY(cid:12)IOSE ........................ 154(cid:2)
6.1. Prid(cid:3)tini(cid:11) pamald(cid:11) kalbos problema XX a. 3-iojo deš. pradžios Kauno katalik(cid:11)
bažny(cid:8)iose .................................................................................................................... 154(cid:2)
6.2. Prid(cid:3)tini(cid:11) pamald(cid:11) Kauno katedroje bazilikoje lituanizavimas ................................... 157(cid:2)
3
6.3. Lietuvi(cid:11) siekiai savo kalb(cid:5) (cid:4)tvirtinti Kauno bažny(cid:8)iose: tautin(cid:3)s nesantaikos
proveržis 1923–1924 m. ............................................................................................... 159(cid:2)
6.4. Siekis neleisti lenkams veikti viešumoje: 1926 m. rugs(cid:3)jo 26 d. konfliktas
Šv(cid:8). Trejyb(cid:3)s bažny(cid:8)ioje ............................................................................................. 167(cid:2)
6.5. Siekis panaikinti lenkiškas pamaldas: tautin(cid:3) nesantaika Šv(cid:8). Trejyb(cid:3)s bažny(cid:8)ioje 1937–
1938 m. ........................................................................................................................ 168(cid:2)
7.(cid:2)LITUANIZAVIMO B(cid:13)DAI KAUNO (cid:9)GULOJE IR LIETUVOS ŠAULI(cid:10) S(cid:14)JUNGOS
KAUNO B(cid:13)RIUOSE .......................................................................................................... 173(cid:2)
7.1. Lietuvi(cid:11) kalbos mokymas(is) Kauno (cid:4)guloje ............................................................... 173(cid:2)
7.2. Šauli(cid:11) vaidmuo Kauno visuomenei lituanizuoti ........................................................... 178

IŠVADOS ................................................................................................................................. 184(cid:2)
ŠALTINI(cid:10) IR LITERAT(cid:13)ROS S(cid:14)RAŠAS ............................................................................ 188(cid:2)
PRIED(cid:10) S(cid:14)RAŠAS ................................................................................................................. 213(cid:2)
PRIEDAI ................................................................................................................................... 214(cid:2)

4
(cid:3)vadas

Darbo aktualumas ir naujumas. Kauno kaip laikinosios sostin(cid:3)s laikotarpis (1919–
1939 m.) Lietuvos istoriografijoje susilauk(cid:3) daug ir (cid:4)vairaus pob(cid:6)džio mokslini(cid:11) publikacij(cid:11),
taip pat ir pla(cid:8)iajai visuomenei skirt(cid:11) tekst(cid:11). Kauno tarpukario gyvenimas apžvelgtas (cid:4)vairiais
rakursais: nuo komplikuot(cid:11) politinio gyvenimo realij(cid:11) iki kasdienyb(cid:3)s (cid:4)domybi(cid:11). Daugumoje
publikacij(cid:11) laikinoji sostin(cid:3) matoma kaip modern(cid:3)jantis miestas, kurio viešosios erdv(cid:3)s,
infrastrukt(cid:6)ra, o ir pati miesto visuomen(cid:3) (cid:4)gyja vis daugiau moderni(cid:11) bruož(cid:11), lygiuojasi (cid:4)
Vakar(cid:11) Europos gyvensenos standartus.
1918–1940 m. Kaunas buvo Lietuvos politinio, kult(cid:6)rinio, dvasinio gyvenimo centras,
o kartu su Klaip(cid:3)da dalijosi ekonominio centro vaidmen(cid:4). Mieste telk(cid:3)si lietuvi(cid:11) visuomen(cid:3)s
elitas, pl(cid:3)toj(cid:7)s moderni(cid:5)j(cid:5) lietuvi(cid:11) tautin(cid:7) kult(cid:6)r(cid:5). Daugumoje darb(cid:11) apie XX a. 2-ojo deš.
pabaigos Kaun(cid:5) pažymima, jog tai buvo daugiatautis miestas, kuriame lietuvi(cid:11) kalba
gird(cid:3)davosi ne itin dažnai, o lietuvi(cid:11) buvo mažuma. Tekstuose, kuriuose aprašomas Kaunas
paskutiniais metais iki pirmosios sovietin(cid:3)s okupacijos, beveik visuotinai tvirtinama, kad jame
dominavo lietuvi(cid:11) kult(cid:6)ra, nors mieste gyveno tautini(cid:11) mažum(cid:11) bendruomeni(cid:11) (ypa(cid:8) gausi
buvo žyd(cid:11) bendruomen(cid:3)1).
Iki šiol atlikta keliolika (cid:4)vairaus pob(cid:6)džio tyrim(cid:11), kuriuose nagrin(cid:3)jami tam tikri Kauno
miesto lituanizavimo aspektai (žr. istoriografijos apžvalg(cid:5)), ta(cid:8)iau vis dar nepasirod(cid:3) išsami(cid:11)
tyrim(cid:11), kuriuose Kauno miesto lituanizavimo problematika b(cid:6)t(cid:11) nagrin(cid:3)jama kompleksiškai.
Dar neišnagrin(cid:3)ta daugelis sud(cid:3)ting(cid:11) ir dažnai nevienareikšmi(cid:11) Kauno visuomen(cid:3)s bei viešosios
erdv(cid:3)s lituanizavimo aspekt(cid:11) (pvz., lietuvi(cid:11) kalbos mokymas(is) Kauno pradin(cid:3)se mokyklose,
gimnazijose, lietuvi(cid:11) kalbos (sakytin(cid:3)s ir rašytin(cid:3)s) sklaida viešojoje erdv(cid:3)je, Kauno bažny(cid:8)iose
ir kt.). Šiame kompleksinio pob(cid:6)džio tyrime atskleidžiama, kaip Kaunas buvo lituanizuojamas
tiek miesto gyventoj(cid:11), tiek ir viešosios erdv(cid:3)s atžvilgiu.
Lietuvos miest(cid:11) „atlietuvinimo“ tema lietuvi(cid:11) tautinio jud(cid:3)jimo veik(cid:3)j(cid:11) diskusijoje
prad(cid:3)jo megztis XIX–XX a. sand(cid:6)roje. Varpas ragino lietuvi(cid:11) inteligentus migruoti (cid:4) miestus.2
Anot Tomo Balkelio, „savo pirm(cid:11)j(cid:11) miesto patir(cid:8)i(cid:11) literat(cid:6)rin(cid:3)se reprezentacijose patriotai (cid:4)
miest(cid:5) ži(cid:6)r(cid:3)jo kaip (cid:4) kult(cid:6)rinio m(cid:6)šio prieš dominuojan(cid:8)ius kitatau(cid:8)ius lauk(cid:5). Miest(cid:11) atgavimas
„iš svetimo elemento“ tapo vienu pagrindini(cid:11) inteligentijos tiksl(cid:11). Nuo paskutinio XIX a.
dešimtme(cid:8)io vidurio ji vis intensyviau migravo (cid:4) miest(cid:5). Ši kult(cid:6)rin(cid:3) kova vyko tiek id(cid:3)j(cid:11)

1 1938 m. gruodžio 31 d. Kaune gyveno 109 752 gyventojai, iš j(cid:11) žyd(cid:11) buvo 27 754 (25,3 %). Kauno miesto
statistikos biuras, Kauno miesto statistikos metraštis 1938 (Kaunas: Kauno miesto statistikos biuras, 1939), 10.
2 Tomas Balkelis, Moderniosios Lietuvos k(cid:2)rimas (Vilnius: Lietuvi(cid:11) literat(cid:6)ros ir tautosakos institutas, 2012), 80.
5
pasaulyje, tiek kuriant naujas socialines ir kult(cid:6)rines erdves pa(cid:8)iame mieste.“3 1913 m. Antanas
Smetona raš(cid:3), jog „yra svarbu lietuviams (cid:4)sigal(cid:3)ti Lietuvos miestuose. <...> Jau imame
palengv(cid:3)le (cid:4)sigyventi Kaune, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, bet tuo tarpu ten vis dar
neženkli m(cid:6)s(cid:11) gyvyb(cid:3), vis dar tebesame ne(cid:4)sigyven(cid:7) ir lyg kokie (cid:4)namiai arba kampininkai. Kol
kas tr(cid:6)ksta mums organizacijos ir miestietiško praktikos sumanumo. Toliau kova del gyvatos
tur(cid:3)t(cid:11) mus pralavinti ir sumiestinti.“4 Anot jo, „visa šalis esti (cid:4)takoje tos tautos, kuri ima virš(cid:11)
miestuose ir miesteliuose.“5 Pasak T. Balkelio, „jauni (cid:4)vairi(cid:11) politini(cid:11) (cid:4)sitikinim(cid:11) lietuvai(cid:8)iai,
baig(cid:7) imperijos universitetus, gr(cid:4)žo (cid:4) gimt(cid:5)sias gubernijas ieškoti „t(cid:3)vyn(cid:3)s“, visuomen(cid:3)s
palaikymo, naujos tapatyb(cid:3)s ir siekti viešo pripažinimo. Taip 1904–1914 m. daugiautau(cid:8)iuose
Lietuvos miestuose susiformavo lietuviškasis miestietiškas elementas.“6 Iki Pirmojo pasaulinio
karo daugumoje Lietuvos miest(cid:11) susitelk(cid:3) lietuvi(cid:11) inteligent(cid:11) branduoliai. Jie, vykdydami
aktyvi(cid:5) kult(cid:6)rin(cid:7) ir švie(cid:8)iam(cid:5)j(cid:5) veikl(cid:5), vis daugiau tautiškai neapsisprendusi(cid:11) ar dvejojan(cid:8)i(cid:11)
asmen(cid:11) paskatino tapatintis su modernia lietuvi(cid:11) tauta.
1918 m. sukurtoje (atkurtoje) Lietuvos valstyb(cid:3)je politin(cid:7) valdži(cid:5) (cid:4)gij(cid:7) lietuviai (cid:3)m(cid:3)si
(cid:4)gyvendinti savo vizij(cid:5) – sukurti lietuvišk(cid:5) Lietuv(cid:5), t. y. lituanizuoti Lietuvos visuomen(cid:7) ir
vieš(cid:5)j(cid:5) erdv(cid:7). Tam reik(cid:3)jo nacionalizuoti krašto visuomen(cid:7). Siekta „atlietuvinti nutaut(cid:3)jusius
lietuvius“ ir tautines mažumas priversti b(cid:6)ti lojalias, t. y. sutikti su lietuvi(cid:11) dominavimu
valstyb(cid:3)je ir gerbti tautin(cid:7) lietuvi(cid:11) kult(cid:6)r(cid:5). Lietuvi(cid:11) kalb(cid:5), kuri pirm(cid:5) kart(cid:5) istorijoje tapo
valstybine kalba7, imta diegti tiek viešosiose erdv(cid:3)se (gatvi(cid:11) pavadinim(cid:11) lentel(cid:3)se, iškabose,
kino film(cid:11) titruose ir kt.), tiek ir visuomen(cid:3)s gyvenime (mokant pradini(cid:11) mokykl(cid:11), gimnazij(cid:11)
moksleivius lietuvi(cid:11) kalbos, prid(cid:3)tin(cid:3)se pamaldose8 lietuvi(cid:11) kalba bažny(cid:8)iose ir kt.).
Nepriklausomyb(cid:3)s pradžioje lietuviai nei demografiškai, nei kult(cid:6)riškai neuž(cid:3)m(cid:3) tvirt(cid:11)
pozicij(cid:11) šalies miestuose. Anot Zigmo Zinkevi(cid:8)iaus, tuomet Lietuvos miestai buvo „perd(cid:3)m
nelietuviški“.9 Anuomet Lietuvoje pasigirdavo raginim(cid:11) lietuviams aktyviau keltis gyventi (cid:4) miestus.
Antai 1921 m. Trimite rašyta, kad „visuose beveik m(cid:6)s(cid:11) didesniuose miestuose vyrauja
nelietuviškas elementas. O m(cid:6)s(cid:11) lietuviai, užuot kraust(cid:7)si (cid:4) savus miestus, baladojasi po vis(cid:5)
pasaul(cid:4). Jeigu pas mus taip ir toliau t(cid:7)sis, tai m(cid:6)s(cid:11) miestuose ir toliau viešpataus svetima daugumai
Lietuvos gyventoj(cid:11) dvasia, svetima kult(cid:6)ra.“10 Miest(cid:11) nelietuviškumo problem(cid:5) mat(cid:3) ir Juozas
Keliuotis. Jis teig(cid:3), kad: „m(cid:6)s(cid:11) miestai, b(cid:6)dami nelietuviški, d(cid:6)sina lietuvišk(cid:5) kult(cid:6)r(cid:5). <...> O

3 Ibid., 111–112.
4 V. [Antanas Smetona], „Mums svarbu Lietuvos miestai“, Viltis, spalio 27 (lapkri(cid:8)io 9) (1913), 1.
5 Antano Smetonos Didžiosios Mintys, Sutvark(cid:3) ir (cid:4)vad(cid:5) paraš(cid:3) P. Meškauskas, I dalis (Kaunas: „Pažangos“
bendrov(cid:3)s leidinys, 1935), 67.
6 Balkelis, Moderniosios Lietuvos k(cid:2)rimas, 20.
7 Zigmas Zinkevi(cid:8)ius, Lietuvi(cid:3) kalbos istorija, T. 5 (Vilnius: Mokslo ir enciklopedij(cid:11) leidykla, 1992), 213.
8 Bažnytini(cid:11) apeig(cid:11) dalis, kuri atliekama ne lotyn(cid:11) kalba, bet lingua vernacula, t. y. Evangelijos skaitymas,
pamoksl(cid:11) sakymas, giesmi(cid:11) giedojimas ir pan.
9 Zinkevi(cid:8)ius, Lietuvi(cid:3) kalbos istorija..., 220.
10 „Eikime gyvent (cid:4) mestus“, Trimitas 4 (1921), 3–5.
6
miest(cid:11) prestižas kaime yra didelis. Tod(cid:3)l jie demoralizuoja ir m(cid:6)s(cid:11) kaim(cid:5), jame skleisdami
nepasitik(cid:3)jim(cid:5) lietuviška k(cid:6)ryba ir propaguodami pig(cid:11) internacjonalizm(cid:5). <...> Tad reikia gyvai
r(cid:6)pintis m(cid:6)s(cid:11) miest(cid:11) <...> sulietuvinimo klausimu.“11 Miestai buvo suvokiami kaip kult(cid:6)rin(cid:3)s galios
centrai (ir ne tik), kuri(cid:11) kontrol(cid:3) lietuviams buvo b(cid:6)tina, norint (cid:4)gyti visapus(cid:4) dominavim(cid:5) Lietuvos
valstyb(cid:3)je. Pasak Vasilijaus Safronovo, lietuvi(cid:11) (cid:4)sitvirtinimo Lietuvos miestuose proces(cid:5) galima
vadinti „miest(cid:11) nacionalizavimu“, kuris reiškia ne tik kiekybin(cid:4) tam tikros tautin(cid:3)s grup(cid:3)s nari(cid:11)
skai(cid:8)iaus did(cid:3)jim(cid:5) mieste, bet ir „pastangas (cid:4)vairiais b(cid:6)dais tame mieste (cid:4)sigal(cid:3)ti, (cid:4)sigal(cid:3)jim(cid:5)
suprantant kaip pretenzijas ne tik (cid:4) politin(cid:4), bet ir (cid:4) ekonomin(cid:4) bei simbolin(cid:4) dominavim(cid:5). Šis
procesas nelaikytinas kažkuo specifiškai lietuvišku – jis reišk(cid:3)si platesniame regione. D(cid:3)l
daugiakult(cid:6)r(cid:3)s miest(cid:11) specifikos tame regione j(cid:11) nacionalizavimas beveik visais atvejais reikšdavo
daugiakult(cid:6)rio miesto transformavim(cid:5) (cid:4) „sav(cid:5)j(cid:4)“ miest(cid:5), es(cid:5) priklausant(cid:4) vienai nacijai.“12
Lietuvi(cid:11) tautinio atgimimo veik(cid:3)j(cid:11) projektuose Vilnius buvo matomas kaip Lietuvos
sostin(cid:3). Tai tur(cid:3)jo byloti, jog moderni Lietuva sieja save su Lietuvos Didži(cid:5)ja Kunigaikštyste ir
jos istoriniu paveldu. Ta(cid:8)iau d(cid:3)l komplikuot(cid:11) istorini(cid:11) aplinkybi(cid:11), vis(cid:11) pirma d(cid:3)l konflikto su
Lenkija, 1919–1939 m. Vilnius de facto nebuvo Lietuvos sostin(cid:3). Vis d(cid:3)lto visose
nepriklausomyb(cid:3)s laikotarpio Lietuvos Konstitucijose (1922, 1928, 1938 m.) buvo
deklaruojama, kad valstyb(cid:3)s sostin(cid:3) – Vilnius, ta(cid:8)iau de facto valstyb(cid:3)s sostin(cid:3) buvo Kaunas.
Buvimas laikin(cid:5)ja sostine truko daugiau negu 20 met(cid:11), per kuriuos Kauno sociokult(cid:6)rinis veidas
pasikeit(cid:3) neatpaž(cid:4)stamai.
Tyrimo problema. 1919 m. Kaunui tapus Lietuvos valstyb(cid:3)s laikin(cid:5)ja sostine, miesto
lituanizavimas (tuomet(cid:3)je lietuvi(cid:11) retorikoje dažnai vartotas terminas atlietuvinimas) tapo vienu iš
esmini(cid:11) valstybin(cid:3)s valdžios, savivaldos (lietuvi(cid:11) atstov(cid:11) joje) ir (cid:4)vairi(cid:11) lietuvi(cid:11) visuomeninink(cid:11)
(ypa(cid:8) dešiniosios pakraipos) tiksl(cid:11), siekian(cid:8)i(cid:11) (cid:4)tvirtinti modernios lietuvi(cid:11) kult(cid:6)ros (ir kalbos)
dominavim(cid:5) pagrindiniame valstyb(cid:3)s mieste. Nagrin(cid:3)jant Kauno miesto gyventoj(cid:11) ir viešosios
erdv(cid:3)s lituanizavimo problematik(cid:5), galima kelti šiuos klausimus: koks buvo ideologinis Kauno
miesto lituanizavimo pagrindas? Kaip Kauno lietuv(cid:3)jimas atsispind(cid:3)jo gyventoj(cid:11) tautin(cid:3)s sud(cid:3)ties
statistikoje, vidaus pas(cid:11) (cid:4)rašuose? Koks buvo kaunie(cid:8)i(cid:11) aktyvumas pavardži(cid:11) lietuvinimo
iniciatyvoje? Kaip buvo (cid:4)tvirtinamas lietuvi(cid:11) kalbos vartojimas valstybin(cid:3)se (cid:4)staigose? Kaip buvo
vykdoma lietuvi(cid:11) kalbos sklaida ir (cid:4)tvirtinimas viešuosiuose užrašuose (gatvi(cid:11) pavadinim(cid:11) lentel(cid:3)se,
(cid:4)staig(cid:11) iškabose, oficialiuose skelbimuose, kino film(cid:11) titruose ir kt.)? Kaip lietuvi(cid:11) kalba pl(cid:3)tojosi
žodin(cid:3)je komunikacijoje viešojoje erdv(cid:3)je? Kaip vyko ir su kokiomis problemomis susid(cid:6)r(cid:3) lietuvi(cid:11)
kalbos mokymas(is) Kauno pradin(cid:3)se mokyklose bei gimnazijose? Kaip buvo (cid:4)tvirtinta lietuvi(cid:11)

11 „M(cid:6)s(cid:11) miest(cid:11) ir praktišk(cid:11)j(cid:11) profesij(cid:11) sulietuvinimo klausimas“, Naujoji Romuva 152 (1933), 952.
12 Vasilifus Safronovas, „D(cid:3)l miest(cid:11) lituanizavimo proceso ištak(cid:11) ir specifikos“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1
(36) (2015), 34.
7
kalba mokslo ir studij(cid:11) procesuose Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete? Kaip vyko ir su
kokiomis problemomis susid(cid:6)r(cid:3) lietuvi(cid:11) kalbos sklaida prid(cid:3)tin(cid:3)se pamaldose Kauno katalik(cid:11)
bažny(cid:8)iose? Koki(cid:5) reikšm(cid:7) lietuvi(cid:11) kalbos sklaidai Kaune tur(cid:3)jo mieste dislokuoti Lietuvos
kariuomen(cid:3)s daliniai ir Lietuvos šauli(cid:11) s(cid:5)jungos vienetai? Atsakant (cid:4) šiuos probleminius klausimus,
galima susidaryti išsam(cid:11) vaizd(cid:5), kaip moderni lietuvi(cid:11) tautin(cid:3) tapatyb(cid:3) ir lietuvi(cid:11) kalba plito ir
(cid:4)sitvirtino Kaune, kaip daugiatautis bei daugiakult(cid:6)ris miestas nepriklausomyb(cid:3)s laikotarpiu tapo
s(cid:5)lyginai13 lietuvišku miestu.
Tyrimo objektas. Šiame darbe nagrin(cid:3)jama, kaip moderni lietuvi(cid:11) tautin(cid:3) tapatyb(cid:3) ir
jos svarbiausias bruožas – lietuvi(cid:11) kalba – buvo skleidžiami Kauno visuomen(cid:3)je bei viešojoje
erdv(cid:3)je. Ši(cid:5) sklaid(cid:5) vykdžiusios valstyb(cid:3)s, savivaldybi(cid:11) institucijos, visuomenin(cid:3)s organizacijos
siek(cid:3) (cid:4)tvirtinti modernios lietuvi(cid:11) tautin(cid:3)s kult(cid:6)ros ir tapatyb(cid:3)s dominavim(cid:5) Lietuvoje,
nacionalizuoti arba „sutautinti“ valstyb(cid:7). Vieš(cid:5)ja erdve laikoma visuomenin(cid:3) komunikacin(cid:3)
terp(cid:3), kurioje vyksta informacijos apytaka sakytine (pvz., bendravimas valstybin(cid:3)se (cid:4)staigose ir
kt.) ir rašytine (pvz., gatvi(cid:11) pavadinim(cid:11) lentel(cid:3)s, viešos iškabos ir kt.) forma.
Tyrimo tikslas – remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais, moksline literat(cid:6)ra,
išnagrin(cid:3)ti visuomen(cid:3)s ir viešosios erdv(cid:3)s lituanizavim(cid:5) Kauno mieste 1918–1940 m. Šiam
tikslui (cid:4)gyvendinti keliami uždaviniai:
1) atskleisti teorines Kauno miesto lituanizavimo prielaidas, jas siejant su modernios
tautin(cid:3)s Lietuvos valstyb(cid:3)s siekiu nacionalizuoti visuomen(cid:7) ir vieš(cid:5)j(cid:5) erdv(cid:7);
2) aptarti etnosocialinius ir etnodemografinius procesus (lietuvi(cid:11) migracij(cid:5) (cid:4) Kaun(cid:5),
nelietuvi(cid:11) apsisprendim(cid:5) vidaus pasuose keisti tautyb(cid:7) (cid:4) lietuvi(cid:11), pavardži(cid:11)
(su)(at)lietuvinim(cid:5) ir kt.), s(cid:5)lygojusius modernios lietuvi(cid:11) tautin(cid:3)s tapatyb(cid:3)s sklaid(cid:5)
Kauno mieste;
3) atskleisti lietuvi(cid:11) kalbos (cid:4)tvirtinimo proces(cid:5) valstybin(cid:3)se (cid:4)staigose;
4) nustatyti, kaip vyko rašytin(cid:3)s lietuvi(cid:11) kalbos (gatvi(cid:11) pavadinim(cid:11) lentel(cid:3)se, viešose
iškabose, oficialiuose skelbimuose, kino film(cid:11) titruose ir kt.) sklaida viešojoje erdv(cid:3)je;
5) aptarti sakytin(cid:3)s komunikacijos lietuvi(cid:11) kalba pl(cid:3)tot(cid:7) viešumoje;
6) atskleisti Kauno miesto pradini(cid:11) mokykl(cid:11) ir gimnazij(cid:11) lituanizavimo ypatumus:
mokykl(cid:11) d(cid:3)stom(cid:5)ja lietuvi(cid:11) kalba tinklo pl(cid:3)tr(cid:5), mokini(cid:11) pri(cid:3)mimo (cid:4) nelietuviakalbes mokyklas
ribojimus bei lietuvi(cid:11) kalbos mokymo(si) pasiekimus;
7) išsiaiškinti, kaip buvo (cid:4)tvirtinta lietuvi(cid:11) kalba mokslo ir studij(cid:11) procesuose Lietuvos
(Vytauto Didžiojo) universitete;

13 1938 m. gruodžio 31 d. Kaune gyveno 109 752 gyventojai, iš j(cid:11): lietuvi(cid:11) 67 392 (61,4 %), žyd(cid:11) 27 754 (25,3 %),
lenk(cid:11) 4 202 (3,8 %), vokie(cid:8)i(cid:11) 3 671 (3,3 %), rus(cid:11) 3 588 (3,3 %), kit(cid:11) tautybi(cid:11) 3 145 (2,9 %). Kauno miesto
statistikos metraštis 1938, 10.
8
8) išanalizuoti lietuvi(cid:11) kalbos sklaid(cid:5) prid(cid:3)tin(cid:3)se pamaldose Kauno katalik(cid:11)
bažny(cid:8)iose;
9) aptarti Kaune dislokuot(cid:11) Lietuvos kariuomen(cid:3)s dalini(cid:11) (Kauno (cid:4)gulos) ir Lietuvos
šauli(cid:11) s(cid:5)jungos vienet(cid:11) (Kauno rinktin(cid:3)s Kauno miesto b(cid:6)ri(cid:11)) veikl(cid:5) mokant karius, šaulius ir
kt. lietuvi(cid:11) kalbos, populiarinant jos vartojim(cid:5) viešumoje.
Tyrimo metodika. (cid:9)gyvendinant išsikeltus uždavinius, sisteminant ir analizuojant
istoriografijoje ir tirtuose šaltiniuose esan(cid:8)ius duomenis, naudotas aprašomasis analitinis,
sintez(cid:3)s bei statistin(cid:3)s analiz(cid:3)s metodas.
Statistin(cid:3)s analiz(cid:3)s metodas naudotas apdorojant Kauno regioniniame valstyb(cid:3)s
archyve (1997–2016 m. vadinosi Kauno apskrities archyvu) saugomas 1920–1940 m. Kauno
miesto gyventojams išduot(cid:11) vidaus pas(cid:11) korteles (f. 66 Kauno miesto savivaldyb(cid:3)s pas(cid:11)
skyrius). Apskai(cid:8)iuota, kiek min(cid:3)tu laikotarpiu atitinkamos tautyb(cid:3)s asmen(cid:11) Kaune gavo vidaus
pasus. Taip pat nustatyta, kokiose vietov(cid:3)se (Kauno apskrities vals(cid:8)iuose, Lietuvos apskrityse,
kitose valstyb(cid:3)se) gim(cid:3) Kaune pasus gav(cid:7) asmenys. Apskai(cid:8)iuota, kiek asmen(cid:11) Kaune
išduotuose vidaus pasuose keit(cid:3) tautyb(cid:7). Pažym(cid:3)tina, kad gauti statistiniai duomenys yra tik
apytiksliai. Tarp perži(cid:6)r(cid:3)t(cid:11) daugiau kaip 91 t(cid:6)kst. vidaus pas(cid:11) korteli(cid:11) rasta mažiausiai 1171
nedatuota vidaus paso kortel(cid:3) (dauguma j(cid:11) ne(cid:4)traukta (cid:4) statistik(cid:5)). Daliai nedatuot(cid:11) pas(cid:11) korteli(cid:11)
buvo priskirtos numanomos išdavimo datos14 ir jos (cid:4)trauktos (cid:4) statistin(cid:7) analiz(cid:7).
Reikia atkreipti d(cid:3)mes(cid:4), kad vidaus pas(cid:11) kortel(cid:3)se, ypa(cid:8) datuotose 1920–1922 m.,
aptinkama daug gramatini(cid:11), korekt(cid:6)ros ir kt. klaid(cid:11), netikslum(cid:11). Nustatyta ne viena dešimtis
atvej(cid:11), kai to paties asmens vidaus pas(cid:11) kortel(cid:3)se skiriasi gimimo vietos, gimimo met(cid:11) (cid:4)rašai,
taip pat varijuoja pavard(cid:3)s, vardo rašymo forma. Vertinant duomenis, gautus statistiškai
apdorojus 1920–1940 m. Kauno mieste išduot(cid:11) vidaus pas(cid:11) korteles, b(cid:6)tina pabr(cid:3)žti, kad
min(cid:3)tu laikotarpiu Kaune gyveno keliolika ar keliasdešimt t(cid:6)kstan(cid:8)i(cid:11) asmen(cid:11), kurie vidaus
pasus buvo (cid:4)gij(cid:7) ne Kauno mieste. J(cid:11) duomenys šioje analiz(cid:3)je neatsispindi. Viena aišku, jog
dauguma toki(cid:11) asmen(cid:11) buvo atvyk(cid:3)liai iš kit(cid:11) Lietuvos vietovi(cid:11). Manytina, kad tarpukariu
Kaune vidaus pasus (cid:4)gij(cid:7) asmenys sudar(cid:3) didesn(cid:7) dal(cid:4) (bent 2/3) laikinosios sostin(cid:3)s pilname(cid:8)i(cid:11)
gyventoj(cid:11).
Statistinis metodas taip pat pritaikytas sisteminant ir analizuojant Vyriausyb(cid:4)s žiniose
(II dalis) pateiktus pavardži(cid:11) keitimo ir taisymo skelbimus. Pagal juose esan(cid:8)i(cid:5) informacij(cid:5)
nustatytas pavardes (at)(su)lietuvinusi(cid:11) asmen(cid:11) skai(cid:8)ius, apskai(cid:8)iuota, kiek ši(cid:11) asmen(cid:11) buvo
kaunie(cid:8)iai.

14 Perži(cid:6)r(cid:3)j(cid:7)s keliolika t(cid:6)kstan(cid:8)i(cid:11) vidaus pas(cid:11) korteli(cid:11), tyrimo autorius išsiugd(cid:3) geb(cid:3)jim(cid:5) iš rašysenos ir paso
kortel(cid:3)s blanko tipo (popieriaus spalvos ir kt.) nustatyti, maždaug kuriais metais buvo užpildyta vidaus paso
kortel(cid:3).
9
Chronologin(cid:4)s ribos. Disertacijos tyrimo chronologin(cid:3)s ribos apima nepriklausomos
Lietuvos laikotarp(cid:4) (1918–1940 m.). Didžium(cid:5) šio laiko Kaunas de facto buvo Lietuvos
Respublikos laikinoji sostin(cid:3). Pirmuoju simboliniu Kauno „lietuv(cid:3)jimo“ atskaitos tašku galima
laikyti 1918 m. gruodžio 22 d. T(cid:5) dien(cid:5) miesto teatre vykus(cid:4) iškilming(cid:5) naujai išrinktos miesto
tarybos pos(cid:3)d(cid:4) prad(cid:3)jo lietuvi(cid:11) frakcijos atstovas Kazimieras Oleka, jis kalb(cid:3)jo lietuviškai.15 Šis
faktas reikšmingai liudija akivaizdžius lietuvi(cid:11) tautos (ir jos kalbos) statuso poky(cid:8)ius
daugiatau(cid:8)iame mieste. Faktiškai Kaunas laikin(cid:5)ja sostine buvo nuo 1919 m. sausio 2 d. iki
1939 m. spalio 10 d., kada Lietuva v(cid:3)l atgavo Vilni(cid:11) (Lietuvos valstyb(cid:3)s administracija Vilniuje
prad(cid:3)jo veikti 1939 m. spalio 28 d.). Ta(cid:8)iau pažym(cid:3)tina, kad iki pat 1940 m. birželio m(cid:3)n. (o ir
prasid(cid:3)jus sovietinei okupacijai) Kaune rezidavo pagrindin(cid:3)s valstyb(cid:3)s institucijos: valstyb(cid:3)s
Prezidentas, Seimas ir Vyriausyb(cid:3). Chronologini(cid:11) tyrimo rib(cid:11) pabaiga laikytina 1940 m.
birželio 15 d. prasid(cid:3)jusi pirmoji sovietin(cid:3) okupacija. Jos metu vykdyta politika (cid:3)m(cid:3) pakirsti
lietuvi(cid:11), kaip dominuojan(cid:8)ios tautos, vaidmen(cid:4) Lietuvoje (ir Kaune), o lietuvi(cid:11) kalba jau
nebebuvo visokeriopai remiama valstyb(cid:3)s (pvz., valstyb(cid:3)s ir savivaldybi(cid:11) raštvedyboje
nuosekliai daug(cid:3)jo rašt(cid:11) rus(cid:11) kalba).
Istoriografijos apžvalga. Kaip min(cid:3)ta, Kauno gyventoj(cid:11) ir viešosios erdv(cid:3)s
lituanizavimo procesas 1918–1940 m. n(cid:3)ra susilauk(cid:7)s išsami(cid:11), kompleksini(cid:11) tyrim(cid:11), ta(cid:8)iau yra
pasirod(cid:7) (cid:4)vairaus pob(cid:6)džio darb(cid:11), kuriuose fragmentiškai paliesta ši problematika. Jonas Ani(cid:8)as
monografijoje Jonas Vileišis, 1872–1942 m.: gyvenimo ir veiklos bruožai16 analizavo tuos
Kauno miesto savivaldyb(cid:3)s veiklos aspektus, kurie buvo svarb(cid:6)s lituanizuojant laikin(cid:5)j(cid:5) sostin(cid:7)
burmistro J. Vileišio vadovavimo metais (1921–1931 m.): valstybin(cid:3)s kalbos vartojim(cid:5) Kauno
miesto tarybos pos(cid:3)džiuose, gatv(cid:3)vardži(cid:11) rašym(cid:5) gatvi(cid:11) pavadinim(cid:11) lentel(cid:3)se, lietuvi(cid:11) kalbos
egzaminus Kauno miesto savivaldyb(cid:3)s (cid:4)staig(cid:11) tarnautojams ir kt.
Aist(cid:3)s Mork(cid:6)nait(cid:3)s-Lazauskien(cid:3)s tyrimai apie rinkimus (cid:4) Kauno miesto taryb(cid:5)
atskleidžia, kad tautin(cid:3)s mažumos Kauno miesto savivaldyb(cid:3)je iki XX a. 4-ojo dešimtme(cid:8)io
pradžios tur(cid:3)jo nemenk(cid:5) (cid:4)tak(cid:5)17. Iš jos tyrim(cid:11) taip pat matyti, kad tarp Kauno miesto
savivaldyb(cid:3)s ir centrin(cid:3)s valdžios (ypa(cid:8) Vidaus reikal(cid:11) ministerijos) iki XX a. 4-ojo deš.
pradžios iškildavo nesutarim(cid:11) d(cid:3)l rus(cid:11) kalbos vartojimo savivaldyb(cid:3)s veikloje.18

15 Pranas Janauskas, „Lietuviškasis l(cid:6)žis: kalb(cid:11) varžybos Kauno savivaldyb(cid:3)je 1918–1928 metais“, Darbai ir
dienos 34 (2003), 34.
16 Jonas Ani(cid:8)as, Jonas Vileišis, 1872–1942 m.: gyvenimo ir veiklos bruožai (Vilnius: Alma littera, 1995), 338, 346–
347, 356.
17 Aist(cid:3) Mork(cid:6)nait(cid:3), „Rinkim(cid:11) kampanijos (cid:4) Kauno miesto savivaldyb(cid:7) (1918–1934)“, Kauno istorijos metraštis 2
(2000), 112–120; Aist(cid:3) Mork(cid:6)nait(cid:3)-Lazauskien(cid:3), „Pirmieji Kauno Miesto tarybos rinkimai (1918 m.)“, Kauno
istorijos metraštis 3 (2002), 105–117; Aist(cid:3) Mork(cid:6)nait(cid:3)-Lazauskien(cid:3), „Kauno vokie(cid:8)iai miesto taryboje 1918–1934
metais“, Kauno istorijos metraštis 8 (2007), 155–172.
18 Aist(cid:3) Mork(cid:6)nait(cid:3)-Lazauskien(cid:3), „Kauno savivaldyb(cid:3)s ir centrin(cid:3)s valdžios santykiai (1918–1931)“, Kauno
istorijos metraštis 10 (2009), 35–48.
10