Vilnius : Bonus animus, [2010]

388 Pages·2010·19.512 MB·Lithuanian

by  Misiūnas Remigijus

REMIGIJUS MISIŪNAS
LIETUVA
F 'eš LTSR
D. 2
1945-1952
MONOGRAFIJA
N/
bonus animus
VILNIUS
UDK 070(=882:73)
Mi309
Recenzentai:
prof. AUŠRA NAVICKIENĖ
prof. ELENA MACEVIČIŪTĖ
Knygos išleidimą rėmė
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
ISBN 978-9955-754-21-3
© Remigijus Misiūnas, 2010
© Viršelis Kristijono Tarabildos
© BONUS ANIMUS
Skiriu savo tėvui VYTAUTUI MISIŪNUI,
gimusiam Vytauto Didžiojo metais.
Už viską, įskaitant ir tai, seniai seniai,
m#;*, septynmečiai uoliam „Tiesos"
ir panašių laikraščių skaitytojui, pasakiy
jog ne viskas, rėdoma, yra tiesa.

Tur i nys
PRATARTIS 9
f VADAS ARBA ŠIS TAS
APIE RIEŠUTO TVIRTYBĘ 12
1 dalis • LAUKIANT KARO... 15
2
D A L i s • LAUŽIANT GELEŽINĘ
UŽDANGĄ: KOVA UŽ / PRIEŠ
INFORMACIJĄ 93
3
D A L į s • GALIJOTAS
PRIEŠ DOVYDĄ 155
4
D A L i s • MILŽINŲ PAPĖDĖJE 233
PABAIGOS ŽODIS 298
SUMMARY 307
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 317
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 371

Pratartis
PAGALIAU GALIMA IŠTARTI „pagaliau“: tai knyga, kurią planavau
parašyti prieš gerą dešimtmetį kaip savotišką monografijos „Barakų
kultūros knyga: lietuvių DP knygų leidyba Vakarų Europoje 1945-
1952 m.“ tęsinį, plačiau atskleidžianti minėto laikotarpio išeivijos ir
LTSR informacinę priešpriešą. Vis dėlto Lietuvoje ir JAV surinkta
medžiaga paskatino pradėti nuo XIX a. Taip atsirado monografija „In­
formacinių kovų kryžkelėse: JAV lietuvių informacinės kovos XIX a.
pab.-1922 m.“, kurioje buvo siekiama atskleisti išeivių informacijos
kaip kuriančio ir griaunančio įrankio panaudojimą (tiek atskiroms in­
formacinėms operacijoms, tiek masinėms kampanijoms). Monografi­
joje daug dėmesio skirta ir išeivijos informacinei paramai Lietuvos sie­
kiui atgauti ir įtvirtinti nepriklausomybę - patirčiai, kurios vėl prireikė
po poros dešimtmečių, kai 1940 m. TSRS okupavo Lietuvą.
Kaip ja buvo pasinaudota, analizuojama knygoje „Lietuva prieš
LTSR“ (2007). Monografijoje nagrinėjama, kaip išeivija ir Lietuvos
diplomatinė tarnyba (LDT) naudojo informaciją kaip ginklą 1940-
1945 m. Logišku jos tęsiniu tapo ši knyga, kurioje siekiama atskleisti
informacijos sklaidą išeivių bendruomenėje palaikant Lietuvos siekį
atgauti nepriklausomybę ir sykiu pristatant ją kaip neteisėtai anek­
suotą, bet juridiškai tebeegzistuojančią valstybę tiek pasaulio valstybių
vadovams, tiek plačiajai visuomenei bei kaip informacija panaudota
sprendžiant lietuvių DP likimą 1945-1952 m.
Taipogi vėl skirtas dėmesys informacinės erdvės pokyčiams pokario
metais, kovojančių pusių pastangoms išnaudoti informaciją siekiant
tikslų pradedant atskiromis operacijomis (prieš asmenį ar oponentų
organizacijas) ir pereinant prie įvairaus masto kampanijų. Abiem atve­
10 • Lietuva prieš LTSR
jais siekiai buvo vienodi: neutralizuoti priešininko informacijos sklai­
dos žalą, formuoti savo teigiamą įvaizdį, palankią visuomeninę nuo­
monę bei daryti įtaką įvairių šalių (pirmiausia - JAV) vyriausybėms
sprendžiant su Lietuva susijusius klausimus. Be to, siekta parodyti,
kaip kito naudojami informaciniai mitai (t. y., faktai ir argumentacija,
kuriais remti siekiai). Taipogi mėginta pažvelgti į slaptus informacijos
panaudojimo aspektus (žvalgybą), kiek tai leido tokią veiklą lydintis
slaptumas.
Si knyga, kaip ir ankstesnės, rengta remiantis JAV ginkluotų pa­
jėgų viršininkų štabo „Vieningoje kovos valdymo ir ryšių doktrinoje“
pateiktu informacinių karų apibrėžimu. Jame teigiama, jog tai visuma
priemonių, naudojamų siekiant informacinio pranašumo prieš prieši­
ninką, darant įtaką jo informacinėms sistemoms, procesams, kompiu­
teriniams tinklams, visuomenei ir gyventojų bei kariškių individualiai
sąmonei ir pasąmonei, kartu apsaugant savo informacinę erdvę, nes jis
apima abi informacinės kovos rūšis - informacinę-techninę ir infor-
macinę-psichologinę.
Knygoje daugiau dėmesio skirta informaciniams-psichologiniams
karams, juoba kad tuo metu jau suprasta jo reikšmė ir jo galimybės iš­
naudotos planingai siekiant skleisti savo ideologiją. Remtasi įvairių ša­
lių mokslininkų požiūriu į informacinius karus kaip į sintetinį reiškinį,
prasidėjusius nuo kone bibliniais laikais sutinkamų dezinformacinių
ir žvalgybinių operacijų, siekiant pakišti priešininkui klaidingą infor­
maciją, o patiems - surinkti kuo patikimiausią apie jo veiksmus, vėliau
apėmusius propagandą ir kontrpropagandą, psichologinius karus, kai
informacija naudota siekiant sunaikinti priešininko valią kovoti, ryšių
su visuomene ir 1.1. Kitaip tariant, į veiksmus, kurie buvo pastebimi
istorinių epochų metu masių, tautų, valstybių, socialinių grupių santy­
kiuose siekiant įtakos ir viršenybės.
Tokio objekto ir tikslo pasirinkimą lėmė istorijos bėgsmas. Subren­
dusi ir 5-ojo XX a. dešimtmečio pradžioje - viduryje nuovargio po­
žymius rodžiusi išeivių bendruomenė dešimtmečio pabaigoje sulaukė
pastiprinimo imigravus kelioms dešimtims tūkstančių buvusių DR Jų
dėka kai kuriose šalyse, kur iki tol lietuvių skaičius buvo labai mažas
(Australijoje, Venesueloje, Kolumbijoje), atsirado lietuvių bendruo­