Table Of Content

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS TEISĖS TEORIJOS IR ISTORIJOS KATEDRA Jevgenij Machovenko Mindaugas Maksimaitis VILNIAUS UNIVERSITETO F A K U L T E T A i 1641-2007 METAI \ T-XJU Vilniaus universiteto leidykla UDK 378.4:34(474.5)(091) Ma51 Rekomenduota spausdinti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tarybos 2008 m. kovo 14 d. (protokolas Nr. 4) Autoriai: doc. dr. Jevgenij Machovenko - Pratarmė, 1-6, 12 skyriai ir Pabaiga („Teisės mokslo tradicijų puoselėjimas“) prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis - 7-11 skyriai Recenzavo: prof dr. Vytautas Andriulis (Mykolo Romerio universitetas) dr. Karolis Jovaišas (Teisės institutas) prof. dr. Zigmantas Kiaupa (Vytauto Didžiojo universitetas) Iliustracijas parinko doc. dr. Jevgenij Machovenko ISBN 978-9955-33-252-7 © Jevgenij Machovenko, 2008; Mindaugas Maksimaitis, 2008 © Vilniaus universitetas, 2008 © Vilniaus universiteto leidykla, 2008 į § T . unnys PRATARMĖ ... 11 \ VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO ĮSTEIGIMO PRIEŠISTORĖ... 17 1.1. Teisės mokymo aktualumas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ... 17 1. 2. Neuniversitetinės teisės studijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ... 20 1. 3. Kodėl Vilniaus jėzuitų akademijoje iki pat 1641 metų nebuvo steigta Teisės fakulteto ... 26 1. 4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės pastangos siekiant įkurti Teisės fakultetą ... 34 2VILNIAUS JĖZUITŲ AKADEMIJOS TEISĖS FAKULTETAS ... 43 2. 1. Teisės fakulteto įsteigimas ... 43 2. 2. Sėkminga Teisės fakulteto veiklos pradžia ... 49 2. 3. Teisės mokslo plėtra ... 52 2. 4. Teisės fakulteto veikla sunkiomis 1655-1773 metų sąlygomis ... 57 2. 5. Pamąstymai apie teisės mokslo ir mokymo lygį Vilniaus universitete antrojoje XVII a. pusėje - XVIII a. pradžioje ... 61 3 TEISĖS MOKSLAI SUPASAULIETINTAME VILNIAUS UNIVERSITETE 1773-1803 METAIS ... 69 4 teisės MOKSLAI IMPERATORIŠKAJAME VILNIAUS UNIVERSITETE 1803-1832 METAIS ... 79 4. 1. Teisės mokslų raidos perspektyvos Lietuvai atsidūrus Rusijos imperijos valdžioje ... 79 4. 2. Teisės studijų organizavimas ... 82 4. 3. Personalo parinkimas ... 87 4. 4. Įžymūs teisės mokslo atstovai ... 90 3 MĖGINIMAI ATGAIVINTI AUKŠTĄJĮ TEISĖS MOKSLĄ ... 99 5. 1. Uždarius Vilniaus universitetą, Lietuva nustojo ir aukštojo teisės mokslo ... 99 5.2. Mėginimai atkurti Vilniaus universitetą ir teisės studijas jame antrojoje XIX a. pusėje - XX a. pradžioje ... 104 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 1641-2007 metais 5. 3. Lietuvos inteligentijos pastangos atgaivinti aukštąjį teisės mokslą Vilniuje nuo 1919 m. pradžios ... 106 5. 4. Lenkų inteligentijos ir bolševikų mėginimai atkurti Vilniaus universitetą ir teisės studijas ... 110 (^STEPONO BATORO UNIVERSITETO TEISĖS IR VISUOMENĖS MOKSLŲ FAKULTETAS 1919-1939 METAIS ... 113 6. 1. Struktūra ir personalas ... 113 6. 2. Klausytojai ir studijos ... 117 6. 3. Teisės mokslo plėtra ... 120 ^7 LIETUVIŠKOJ O VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO ŠAKNYS: TEISIŲ FAKULTETAS KAUNE 1922-1939 METAIS ... 131 7. 1. Teisių fakulteto kūrimasis Kaune ... 131 7. 2. Fakulteto struktūra ir mokslo personalas ... 141 7. 3. Studentija ir studijos ... 154 7. 4. Teisės mokslas Lietuvos universitete ... 163 g KAUNIŠKIS TEISIŲ FAKULTETAS - Į VILNIŲ ... 171 C)TEISĖS FAKULTETO SOVIETIZACIJA 1940-1941 METAIS ... 175 \ 0 TEISĖS FAKULTETAS HITLERINĖS OKUPACIJOS SĄLYGOMIS ... 185 | \ SOVIETMEČIO TEISĖS FAKULTETAS (1944-1990) ... 189 11.1. Fakulteto atkūrimo sovietiniais pagrindais problemos ... 189 11. 2. Mokslo personalas ... 197 11. 3. Studijos ir specialistai ... 202 11.4. Teisės mokslas: laimėjimai ir netektys ... 216 \ 2 TEISĖS FAKULTETAS 1990-2007 METAIS ... 229 12. 1. Struktūra ir personalas ... 229 12. 2. Studentija ir studijos ... 246 12. 3. Mokslo plėtra ... 278 TEISĖS MOKSLO TRADICIJŲ PUOSELĖJIMAS ... 291 JsJaudoti šaltiniai ir literatūra ... 295 gUMMARY ... 303 ,9 ° . . . utrumpinimai ALS — 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas ATR - Abiejų Tautų Respublika LCVA — Lietuvos centrinis valstybės archyvas LDK - Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė MAB RS - Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius PLS — 1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas TF — Teisės fakultetas TFT - Teisių fakulteto taryba TLS - 1588 m. Trečiasis Lietuvos Statutas VU - Vilniaus universitetas VUA - Vilniaus universiteto archyvas VUB RS - Vilniaus universiteto bibliotekos Ran kraščių skyrius VU IRVS - Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius VU TFM — Vilniaus universiteto Teisės fakulteto muziejus Vilniaus universiteto Centriniai rūmai VUIRVS nuotrauka ratarme Skaitytojų dėmesiui siūloma knyga buvo sumanyta Vilniaus universiteto Tei sės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedroje prieš ketverius metus, kai stu dijų programos buvo papildytos nauja studijų šaka Taikomoji jurisprudencija. Tai paskatino pertvarkyti dėstomą medžiagą. Žvelgiant j tą medžiagą per nau jos studijų šakos prizmę, aptikta tam tikrų spragų. Iki tol vyravo nuomonė, kad Lietuvos teisės istorijos vadovėlio1, papildyto paskaitomis ir leidinių apie Vilniaus universitetą ir jo Teisės fakultetą ištraukomis2, visiškai pakanka teisės mokslo ir mokymo Lietuvoje istorijai pažinti. Dabar, pabrėžiant jurispruden cijos, kaip teisinės sistemos subsistemos, svarbą kitoms dviem subsistemoms (teisėkūros ir jurisdikcijos) egzistuoti ir plėtotis, kyla būtinumas aptarti se niausios (ilgą laiką buvusios vienintele) teisininkų kalvės Lietuvoje istoriją tei sinės sistemos raidos atžvilgiu. Idėjos aptarimo Katedroje ir Fakultete rezultatas buvo kiek netikėtas - rei kia ne vienos, bet trijų knygų ta pačia tema: išsamaus mokslo darbo, mo komosios priemonės ir reprezentacinio leidinio. Kiekviena knyga turi savo specifinę paskirtį, negali visai atstoti kitų dviejų, kiekviena tenkina tam tikrus poreikius ir turi savo specifinę auditoriją. Greta akivaizdžių pranašumų visos turi ir neigiamų bruožų: „tikrajam“ mokslo darbui (pavyzdžiui, mokslo mo nografijai) būdingas „sausas“ akademinis dėstymo stilius, skaitytoją erzinanti gausybė faktų ir nuorodos į šaltinius kone kiekviename sakinyje, reprezenta ciniam leidiniui - „gražiai įformintas paviršutiniškumas“, mokomajai prie monei - „rafinuotas“ dėstymas, perteikiantis tik autorių poziciją, iliustruotą jų atrinktais pavyzdžiais, be alternatyvių nuomonių ir nuorodų į literatūrą bei šaltinius tekste (pateikiant tik trumpą literatūros sąrašą darbo pabaigoje), o tai apsunkina papildomos informacijos iešką ir prireikus išdėstytos medžiagos patikrinimą. Beieškant knygos koncepcijos ir autorių, ilgokai sugaišta. Pagaliau prieita prie išvados, kad dabar vargu ar prasminga rengti vieną iš trijų tokių skirtingų 1 Andriulis V. et ai. Lietuvos teisės istorija. Vilnius, 2002. 2 Vansevičius S. Teisės fakulteto istorija. Vilnius, 1997; Vilniaus universiteto istorija. 1579-1994. Vilnius, 1994. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 1641-2007 metais leidinių: gerbiamiems svečiams dovanų skirtas spalvingas albumas vargu ar nudžiugins egzaminui besirengiančią studentiją, mokomosios priemonės įtei kimas reprezentacijos sumetimais geriausiu atveju tik nustebins Fakulteto bi čiulius ir svečius, o tikrai išsami mokslo monografija (žinoma, ne vienatomė!) apie Teisės fakultetą, iš esmės galėsianti tikti ir mokymui bei reprezentacijai, būtų tikrai ne vienerių metų darbas. Būtų geriau pamėginti vienoje knygoje sujungti teigiamus trijų minėtų darbų bruožus, nors tai ir būtų itin sunku. Skaitytojams spręsti, ar toks sumanymas pavyko. Be abejo, šios monografijos ar studijos (ko gero, antras terminas tinkamesnis šiam leidiniui) išleidimas ne reiškia, kad išsamesnis mokslo darbas, mokomoji priemonė ir reprezentacinis leidinys tampa nebereikalingi. Vilniaus universiteto Teisės fakultete į šią studi ją žvelgiama kaip į pereinamąjį dalyką, kuris turėtų paskatinti labiau speciali zuotų leidinių rengimą ir patenkins auditorijos poreikius, kol pasirodys tokie specialūs leidiniai. Žinoma, kažkokio leidinio — mokslo, mokomojo ar repre zentacinio - požymiai neišvengiamai turėjo dominuoti. 2006 metais pradėjęs jam pavestą darbą, vienas iš šios knygos autorių — Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės teorijos ir istorijos katedros docentas Jevgenij Machovenko - siekė visų pirma mokymo tikslų, turėdamas omenyje studijų šakos Taikomoji jurisprudencija programos vykdymą, nors tikėjosi, kad studija sudomins ir mokslininkus, taip pat padės Fakulteto reprezentacijai. Tai ir nulėmė medžia gos parinkimą ir jos dėstymo būdus. 2007 metų vasarą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano profesoriaus Vytauto Nekrošiaus kvietimu į darbą įsi traukęs Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės istorijos katedros vedėjas profesorius Mindaugas Maksimaitis, dirbdamas pagal jam pasiūlytą koncepciją, praturtino šią studiją per daugelį kruopštaus darbo archyvuose metų surinkta medžiaga. Kai kuriais šio darbo fragmentais lyg nukrypstama nuo Fakulteto istori jos temos, tačiau, manytina, jų reikia mokymo sumetimais. Fakulteto istorija nagrinėtina teisinės minties raidos požiūriu. Manoma esant svarbu nušviesti ne tik personalą, studijų planus, mokymo procesą, bet ir apibūdinti mokslo veiklą, priminti skaitytojams (pirmiausia studentams) būdingas tam tikro lai kotarpio pažiūras į teisę ir valstybę, išvardyti svarbesnes mokslo publikacijas ir nusakyti jose aptartas problemas. Studijos autoriai nediskutuoja apžvelgiamų veikalų turinio (tai turi būti atliekama specialiosiose mokslo publikacijose), tik retkarčiais įterpia savo pastabas ir komentarus. Daugelis atpasakotų veika lų autorių minčių dabar atrodo naivios, idealistinės, abejotinos ar klaidingos, dauguma jų išvadų jau paneigta ar pataisyta vėlesnių kartų tyrėjų. Tačiau svar bu nepamiršti, kad tai mūsų teisės mokslo raida - dabartiniai jo laimėjimai atsirado ne patys savaime, jie yra daugelio kartų mokslininkų darbo rezultatas. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įvairiais jo raidos etapais dirbusių moks lininkų propaguotos humanistinės, šviečiamosios, demokratinės idėjos nieka da nepraras aktualumo, jos ir toliau bus teisės mokslo orientyrai. Tebeaktualūs ir kai kurie XIX-XX a. mokslo atstovų taikyti tiriamojo darbo metodai, būdai ir priemonės, pavyzdžiui, I. Danilavičiui būdingas Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės teisės dėstymas pagal jos luominę, o ne galiojančios teisės šakinę struktūrą, ar S. Erenkroico siūlyti Lenkijos teisės galiojimo Lietuvos Didžio joje Kunigaikštystėje po Liublino unijos problemos sprendimo būdai - lygi nant išleisto įstatymo turinį su atitinkamu ankstesniu įstatymu, atitinkamais Lietuvos Statuto straipsniais, teismų praktika ir nustatant, kaip vertino naują išleistą įstatymą amžininkai, jį taikę praktiškai. Šios studijos tema yra parašytos kelios stambios knygos, skirtos Vilniaus ir Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitetų istorijai, kur rasta vietos ir teisės studijų raidai. Vilniaus universiteto darbuotojų pastangomis parengtos ir iš leistos knygos „Vilniaus universitetas“, „Vilniaus universiteto istorija. 1579— 1803“, „Vilniaus universiteto istorija. 1803-1940“, „Vilniaus universiteto istorija 1940-1979“, „Vilniaus universiteto istorija. 1579—1994“, „Acade mia et Universitas Vilnensis. Vilniaus universiteto steigimo dokumentai“ (su įžanginiu S. Jegelevičiaus straipsniu „Universiteto istorijos puslapiai“)3. Stambių ir turiningų straipsnių rinkinių išleido lietuvių išeivija („Lietuvos universitetas 1579—1803—1922“), Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų darbuotojai („Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir vi suomenė. 1922-2002“)4. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto istorijai pa žinti didelę reikšmę turi tyrėjų jėzuitų darbai, ypač stambios L. Piechniko studijos („Początki Akademii Wilenskiej (1569-1600)“; „Dzieje Akademii Wilenskiej. Tom I. Początki Akademii Wilenskiej (1570—1599), Tom II. Rozkwit Akademii Wilenskiej w latach 1600-1655“ ir kt.) ir gausūs P. Ra bikausko straipsniai įvairiuose leidiniuose, dalis kurių paskelbta L.Jovaišos sudarytame rinkinyje „Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai“5. Neprarado aktualumo ir M. Biržiškos „Senasis Vilniaus universitetas“6. Svarbios informa cijos galima rasti biografiniuose darbuose, skirtuose žymiesiems Universiteto bendruomenės nariams (M. Maksimaičio — „Mykolas Romeris — Lietuvos sū 3 Vilniaus universitetas. Vilnius, 1966; Vilniaus universiteto istorija. 1579—1803. Vilnius, 1976; Vilniaus universiteto istorija. 1803—1940. Vilnius, 1977; Vilniaus universiteto is torija. 1940-1979. Vilnius, 1979; Vilniaus universiteto istorija. 1579—1994. Vilnius, 1994; Academia et Universitas Vilnensis. Vilnius, 2004. /f Lietuvos universitetas 1579—1803—1922. Chicago, 1972; Vytauto Didžiojo universite tas. Mokslas ir visuomenė. 1922-2002. Kaunas, 2002. 3 Piechnik L. Początki Akademii Wilenskiej (1569-1600). Krakow, 1973; Piechnik L. Dzieje Akademii Wilenskiej. Tom I. Krakow, 1984; Piechnik L. Dzieje Akademii Wi- leriskiej. Tom II. Krakow, 1983; Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Vilnius, 2002. 6 Biržiška M. Senasis Vilniaus universitetas. London, 1955. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 1641-2007 metais nūs“, V. B. Pšibilskio - „Mykolas Biržiška ir Vilniaus universitetas“ ir kt.)7, taip pat jų pačių atsiminimuose. Svarus įnašas į Vilniaus universiteto ir jo Tei sės fakulteto istorijos studijas yra V. Andriulio, M. Maksimaičio, V. Raudeliū- no, A. Senavičiaus, S. Vansevičiaus straipsniai. Turima ir juos apibendrinanti minėta S. Vansevičiaus „Teisės fakulteto istorija“. Žinoma, būdama nedidelės apimties, ji neaprėpia turiningo pastarojo Teisės fakulteto raidos dešimtmečio, joje pernelyg glaustai išdėstyta ir ankstesnių metų Fakulteto istorija ir kt. Greta mokslo darbų šiai studijai rengti plačiai panaudota neskelbta Vil niaus universiteto ir jo Teisės fakulteto archyvų medžiaga, norminiai teisės ak tai, taip pat įvairios istorijos šaltinių publikacijos. Žinoma, gausi faktologinė medžiaga ir mokslo darbui būdinga daugybė nuorodų į panaudotą literatūrą ir šaltinius kiek apsunkina skaitymą, už tai autoriai iš karto atsiprašo skaityto jų. Kartu pažymėtina, kad čia pateikiama medžiaga nors ir gausi, jokiu būdu nėra išsami; yra pagrindas manyti, kad daug įdomios informacijos dar slypi Vilniaus universiteto8 bei kituose Lietuvos ir užsienio archyvuose, dar ne visa XIX-XX a. periodinė spauda yra įdėmiai perskaityta, matyt, verta atidžiau pažvelgti į užsienio (ypač lenkų) tyrėjų darbus, taip pat grįžti prie kai kurių senesnių, dabar jau beveik pamirštų publikacijų. Knygoje publikuojamos nuotraukos, daugiausia suteiktos Vilniaus uni versiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto muziejaus. E. Aleksandravičius, cituodamas prancūzų sociologą P. Bourdieu, šios pra tarmės autoriaus manymu, taikliai apibrėžė metodologinius sunkumus, kylan čius tiriant universitetinio gyvenimo, jo istorijos ir dabarties dalykus. Aptardami universitetines problemas, esame priversti vartoti tokias mąstymo kategorijas, kurios yra tos pačios universitetinės sistemos produktas, tai trukdo pažvelgti į save kritiškai, kitaip tariant, yra pavojus suabsoliutinti atskirą universitetą, kurio produktas patys esame. Institucijos ateities vizija grindžiama senomis tradicijo mis, interpretuojant jas kaip to reikia tai vizijai. Taip pat kyla pavojus aptem dyti darbą iškilmių retorika, ypač kai švenčiamas didžiai gerbiamos gimtosios institucijos ar jos padalinio jubiliejus9. Abu šios studijos autoriai yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto auklėtiniai ir ilgamečiai darbuotojai (vienas iš jų — ~ Maksimaitis M. Mykolas Romeris - Lietuvos sūnus. Vilnius, 2006; Pšibilskis V. B. My kolas Biržiška ir Vilniaus universitetas: veiklos studija ir atsiminimų publikacija. Vilnius, 2005. 8 Žinoma, tyrėjų darbą apsunkina ta aplinkybė, kad senieji Vilniaus universiteto archyvai po Abiejų Tautų Respublikos likvidavimo ir Universiteto uždarymo buvo išskaidyti ir išvežti, jų likimas iki šiol nėra žinomas. Dabartiniame Universiteto archyve laikoma dau giausia XX a. medžiaga. 9 Aleksandravičius E. Istoriografijos problemos // Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė. 1922-2002. Kaunas, 2002. P. 39.