Universalus meno žodynas: nuo seniausiųjų laikų iki dabarties

480 Pages·1998·182.461 MB·Lithuanian

by  coll.

UNIVERSALUS
MENO
ŽODYNAS
NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ
IKI DABARTIES
Iš vokiečių kalbos vertė
OSVALDAS ALEKSA
JURGIS KUNČINAS
LAIMA VERŠULIENĖ
Kaunas „Šviesa“ 1998
4
UDK 7.(03) Universal Lexikon der Kunst
Von der Frūhzeit zur Moderne
Un27
I. P. Verlagsgesellschaft International Publishing GmbH, Mūnchen, 1995
Autoriai: Marianne Bernhard, Gabriele Bodmer, Margit Bogner,
Stanislawa Dworak, Sibylle Gappa, Riccarda Hoft,
Barbara Kappelmayr, Friederike Lutz, Margarethe Setz,
Bettina Siegmund, Gabriele Waldmann, Kirsten Winkler
Vertimą recenzavo
RIMA ČIGINSKIENĖ
dr. NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ-TOLVAIŠIENĖ
Konsultavo
GINTAUTAS ŽALĖNAS
Redagavo
DANUTĖ SABONYTĖ
Iliustracijos
I viršelio pusė:
Jacques-Louis David. Marato mirtis (fragmentas); Angelas. Reimso katedros vakarinis
portalas; „Misterijų vilos“ sienų tapyba. Pompėja; Kelno katedra; Umberto Boccioni.
Judėjimas erdvėje
IV viršelio pusė:
Rembrandt. Autoportretas (fragmentas); III stupa Sančyje/lndija; Uta. Naumburgo
katedros vakarinis choras; Agato ir paauksuoto sidabro kielikas; Michelangelo.
Vyro aktas (fragmentas); Donatello. Dovydas
Frontispisas:
Peter Paul Rubens. Autoportretas
©VG Bild-Kunst, 1995:
Hans Arp, Max Beckmann, Peter Behrens, Georges Braque, Alexander Calder, Marc
Chagall, Salvador Dali, Otto Dix, Marcel Duchamp, Max Ernst, Lyonel Feininger, Juan
Gris, Olaf Gulbransson, Richard Hamilton, Raoul Hausmann, Jasper Johns, Wassily
Kandinsky, Kathe Kollwitz, Joseph Kosuth, Le Corbusier, Roy Lichtenstein, Renė Mag­
ritte, Andrė Masson, Henri Matisse, Laszlo Moholy-Nagy, Edvard Munch, Pablo Picas­
so, Jackson Pollock, Man Ray, Gerrit Rietveld, Kurt Schwitters, Georges Vantongerloo,
Victor Vasarely, Andy Warhol
© NachlaB Erich Heckel, Hemmenhofen: Erich Heckel
© Dr. Wolfgang & Ingeborg Henze-Ketterer, Wichtrach/Bern:
Ernst Ludwig Kirchner
© 1995 by I. P. Verlagsgesellschaft
International Publishing GmbH, Mūnchen
Gestaltung: Isgard Traspel, Mūnchen
Satz: ew print & medien service gmbh, Wūrzburg
Farbreproduktionen: Fotolito Longo, Frangart
Gesamtherstellung: Brepols SA, Turnhout, Belgien
ISBN 5-430-02499-6 ©Vertimas j lietuvių kalbą, leidykla „Šviesa“, 1998
LEIDĖJŲ ŽODIS
Ryžomės nelengvam darbui — pateikti lietu­ jamų lietuvių literatūroje; vieną kitą teko ir su­
vių skaitytojams didokos apimties enciklope­ sikurti, „pasiskolinti“ iš kasdienės kalbos. Me­
dinį leidinį apie meną. no terminų žodyno rengiant šią knygą trūko
Iš karto norime pasakyti: ši solidžiai atrodanti labiausiai. Matyt, nebūsime išvengę klaidų,
knyga — nei jds originalas, nei vertimas — netikslumų. Tačiau nesiėmėme vertimo labiau
nepretenduoja į akademiškumą. Populiari en­ adaptuoti, be vienos kitos pastabos (laužti­
ciklopedija visada bus šiek tiek paviršutiniš­ niuose skliaustuose) ar nežymios korekcijos.
ka; jos privalumas — šis bei tas apie viską. Manome, jog ir iš pažiūros tolimi, neesminiai
Knyga parašyta vokiečių autorių, tad vokie­ dalykai yra tam tikra prasme vertingi, įdomūs.
čių, dar italų menininkams joje skiriama iš­ Pagaliau kiekvienas vertimas — tai naujas žo­
ties daugokai dėmesio. Prancūzams, an­ dis, neįprasta traktuotė, kitos kultūrinės ap­
glams, amerikiečiams — jau kur kas mažiau. linkos dalelė — ir, žinoma, šioks toks, bent
(Deja, j ją beveik nėra patekę ir mūsų tau­ jau laikinas, disonansas...
tiečių, išskyrus J. Mačiūną ir kelis lietuvių Žodyno antraštiniai žodžiai sudėti pagal abė­
kilmės žydus dailininkus — Ch. Soutine’ą, cėlę, apskritai pagal lietuvišką; tik asmenvar­
J. Lipchitzą.) džiai ir kiti žodžiai, rašomi originalo forma, —
Sunku buvo išversti Lietuvai, net mūsų Vidu­ pagal lotynišką. Nemažai žodžių trumpinama
rio Europos kaimynams nebūdingas realijas, (paprastai būdvardžiai).
kurių apstu (pas mus nesamos architektūros Tikimės palankaus skaitytojų dėmesio šiam
formos, protestantų bažnyčios ypatumai). bandymui — vienam iš pirmųjų — įtraukti pa­
Nusižiūrint į originalą, kitąkart nurodoma po saulio meno reiškinius į lietuvių kultūros kon­
keletą kokio nors dalyko pavadinimų, varto­ tekstą.

7 Sutrumpinimai
Sutrumpinimai ekonom. — ekonominis kristal. — kristalinis
ekspres. — ekspresyvus, ekspresio­ kryžm. — kryžminis
abstr. — abstraktus, -usis, nistinis kt. — kiti, kita
abstrakcionistinis etnogr. — etnografinis kubist. — kubistinis
afrik. — afrikiečių kult. — kultinis
akvarel. — akvarelinis fajans. — fajansinis kunig. — kunigaikštis
alegor. — alegorinis fantast. — fantastinis kūryb. — kūrybinis
aliej. — aliejinis figūr. — figūrinis kvadr. — kvadratinis
altor. — altorinis flam. — flamandų
amer. — amerikiečių, -ietiškas florist. — floristinis lab. — labiausiai
anekd. — anekdotinis fotogr. — fotografinis laisv. — laisvasis
ankst. — ankstyvasis, -iausias fragment. — fragmentinis liter. — literatūrinis
ankstesn. — ankstesnis funkc. — funkcinis, funkcionalistinis litogr. — litografinis
animal. — animalistinis futur. — futuristinis liturg. — liturginis
antik. — antikinis lombard. — lombardiškasis
antkap. — antkapinis gars. — garsiausias, -usis lot. — lotynų kalba, lotyniškasis
anuom. — anuometinis general. — generalinis
apat. — apatinis geometr. — geometrinis magišk. — magiškasis
apval. — apvalusis ger. — geriausias malon. — maloningasis
archeol. — archeologinis gimt. — gimtasis manier. — manieristinis
archetip. — archetipinis gynyb. — gynybinis marmur. — marmurinis
archit. — architektūrinis gyven. — gyvenamasis matėm. — matematinis
arkivysk. — arkivyskupas gotik. — gotikinis maž. — mažasis
artim. — artimiausias gr. — graikų, -iškasis, graikų kalba men. — meninis, -iškas
audiovizual. — audiovizualinis grotesk. — groteskinis mineral. — mineralinis
augai.— augalinis grup. — grupinis miniatiūr. — miniatiūrinis
aukšč.— aukščiausias minimai. — minimalistinis
aukšt. — aukštasis, -utinis here. — hercogas minkšt. — minkštasis
autobiogr.— autobiografinis human. — humanistinis mitol. — mitologinis
automat. — automatinis humanitar. — humanitarinis modern. — modernusis
autoritar. — autoritarinis humor. — humoristinis molbert. — molbertinis
monoteist. — monoteistinis
imp. — imperatorius monument. — monumentalus
babil. — babiloniečių
impres. — impresionistinis moral. — moralinis
baig. — baigiamasis
indiv. — individualus
bažn. — bažnyčia
industr. — industrinis nac. — nacionalinis
bažnyt. — bažnytinis
isp. — ispanų natūrai. — natūralistinis
bendr. — bendrasis
išl. — išleista nauj. — naujasis
bibl. — biblinis
išor. — išorinis nebaigt. — nebaigtas
biogr. — biografinis
it. — italų, italų kalba neig. — neigiamas
bizant. — bizantinis
(taking. — įtakingiausias neišl. — neišlikęs
brand. — brandusis
įv. — įvairus neogot. — neogotikinis
bronz. — bronzinis
įvad. — jvadinis neoimpres. — neoimpresionistinis
buit. — buitinis
net. — netoli
bulg. — bulgarų
jap. — japonų nežin. — nežinomas
burž. — buržuazinis
jaunesn. — jaunesnysis norv. — norvegų
buv. — buvęs
jonėn. — jonėninis NT — Naujasis Testamentas
jung. — jungiamasis
civil. — civilinis oi. — olandų
centr. — centrinis kamer. — kamerinis oriental. — orientalinis
centrišk. — centriškasis kar. — karalius ornam. — ornamentinis
karai. — karališkasis
dab. — dabar, dabartinis kard. — kardinolas pagalb. — pagalbinis
daiktišk. — daiktiškasis kat. — katalikų, -iškas pagr. — pagrindinis
dail. — dailusis keram. — keraminis pakop. — pakopinis
dang. — dangiškasis klasicist. — klasicistinis papr. — paprastai
dažn. — dažniausiai klasik. — klasikinis parap. — parapinis
dekadent. — dekadentinis kolon. — koloninis pasaul. — pasaulinis
dekor. — dekoratyvus, -inis komb. — kombinuotasis pasauliet. — pasaulietinis
dekorac. — dekoracinis kompoz. — kompozicinis paskut. — paskutinis
demokr. — demokratinis konkr. — konkretus pastel. — pastelinis
didž. — didžiausias konkurenc. — konkurencinis pav. — paveikslas
dok. — dokumentinis konstr. — konstrukcinis, konstrukty- pedag. — pedagoginis
dorėn. — dorėninis vistinis peizaž. — peizažinis
drožyb. — drožybinis korint. — korintinis perein. — pereinamasis
dvas. — dvasinis krikšč. — krikščionių, -iškas, -ybės person. — personalinis
8
perspekt. — perspektyvinis sakral. — sakralinis tikr. — tikrasis (vardas)
piet. — pietinis samd. — samdomasis tinki. — tinklinis
pietiet. — pietietiškas sen. — senovės, senasis, -iausias tipol. — tipologinis
pirm. — pirminis sien. — sieninis ton. — toninis
pirmuč. — pirmučiausia simbol. — simbolinis, -istinis topogr. — topografinis, -iškas
plast. — plastinis sintet. — sintetinis tradic. — tradicinis
plokštum. — plokštuminis siurreal. — siurrealistinis
polit. — politinis skand. — skandinavų urbanist. — urbanistinis
pompast. — pompastinis skulpt. — skulptūrinis užb. — užbaigtas
popier. — popierinis smulk. — smulkusis
popiež. — popiežius spalv. — spalvotas, -inis vad. — vadinamasis
portret. — portretinis spausd. — spausdintinis vak. — vakarinis
pr. — prieš ST — Senasis Testamentas vaizd. — vaizduojamasis
prad. — pradėtas statyb. — statybinis valg. — valgomasis
pram. — pramoninis stilist. — stilistinis valst. — valstybinis
pranc. — prancūzų, -iškasis, suded. — sudedamasis veik. — veikiausiai
prancūzų kalba suit. — sultonas vėlesn. — vėlesnis
priešist. — priešistorinis svarb. — svarbiausias vėlyv. — vėlyvasis
pr. Kr. — prieš Kristų vertik. — vertikalus
produkt. — produktyviausias šalut. — šalutinis vid. — vidinis
profes. — profesinis šiaur. — šiaurinis vidur. — vidurinis
program. — programinis šiauriet. — šiaurietiškas Vidurž. — Viduržemio
prov. — provincija šiuolaik. — šiuolaikinis vienuol. — vienuolynas
psichol. — psichologinis šon. — šoninis vieš. — viešasis
puošyb. — puošybinis šv. — šventasis vyr. — vyriausiasis
švč. — švenčiausias, -iausiasis vyresn. — vyresnysis
realist. — realistinis švies. — šviesiausias viršut. — viršutinis
reikšm. — reikšmingiausias vysk. — vyskupas
relig. — religinis taik. — taikomasis visuom. — visuomeninis
reljef. — reljefinis tapyb. — tapybinis, -iškasis vok. — vokiečių, vokiečių kalba
renes. — renesansinis tarpt. — tarptautinis
reprezent.— reprezentacinis teatr. — teatrinis žanr. — žanrinis
revoliuc. — revoliucinis teatrai. — teatralinis žem. — žemutinis
rišam. — rišamasis tenykšt. — tenykštis žemyn. — žemyninis
ryt. — rytinis teol. — teologinis žym. — žymiausias
rytiet. — rytietiškas teor. — teorinis žinom. — žinomiausias
rom. — romėnų terakot. — terakotinis žvaigžd. — žvaigždinis
roman. — romaninis
Pastaba: be šių dažniau pasikartojančių sutrumpinimų, pasitaiko ir dar vienas kitas — paprastai aiškus
iš konteksto.
9 Acheiropita
Abstraction-Crėation
A
(pranc.: „Abstrakčioji kūryba“) 1931 Paryžiuje A. Herbino ir
G. Vantongerloo įkurta tapytojų bei skulptorių abstrakcio-
nistų asociacija, kurios tikslas — remti ir skatinti nedaiktiš­
kąją dailę reguliariai rengiant bendras parodas. Protarpiais
iki 400 grupės narių atstovavo visos Europos dailės kryp­
tims, kaip antai rusų t konstruktyvizmui ir oi. „De T Stijl“
Aachen, Hans von judėjimui. Tarp žymių grupei priklausančių dailininkų minė­
(*1552 Kelnas, f1615 Praha) tini El Lissitzky, V. Kandinskis, F. Kupka, P. Mondrianas,
Vok. tapytojas manieristas. Aachenas [Achenas] mokėsi Kel­ T. van Doesburgas. Nors asociacija gyvavo vos šešerius
ne pas oi. tapytoją Georgą Jerrighą, bet esminę Įtaką jam metus, ji tapo 4-o deš. abstrakcionizmo sąjūdžio centru. [Ji
darė Correggio, Tintoretto ir Michelangelo kūryba, su kuria leido ir metinį to paties pavadinimo žurnalą.]
susipažino 1574—88 gyvendamas Italijoje. Nuo 1588 buvo
Bavarijos here. Vilhelmo V rūmų portretistas; 1601 imp. Ru­ Abstrakcionizmas
dolfas II pakvietė Aacheną rūmų dailininku į Prahą. Be altor. Kitaip nedaiktiškoji dailė. Maždaug 1910 atsiradusi tapybos
tapybos, minėtini jo mitol. bei alegor. paveikslai, pvz., „Tei­ ir skulptūros kryptis, linkusi nepaisyti akivaizdžiai matomos
singumo globojamos Tiesos pergalė“ (1598). tikrovės. Siekia veikti žiūrovą pati savaime, atsisako moty­
vuoto turinio. Taigi abstrakcionistai operuoja nedaiktiško­
Aalto, Alvar mis arba išvestinėmis realybės formomis, neturinčiomis jo­
(*1898 Kuortanė, t1976 Helsinkis) kio ryšio su savo provaizdžiu tikrovėje. Esama dviejų pagr.
Suomių architektas, modern, architektūros ir urbanistikos srovių: 1. Jau T secesijos stiliuje ryškėjanti (pvz., H. Obris-
pionierius. Aalto [Altas] atstovavo organinei architektūrai, tas), vėliau T ekspresionizmo tęsiama tapybinė srovė; vie­
pritaikytai prie individualaus žmogiško mato ir konkr. aplin­ nas žym. atstovų — V. Kandinskis. Tikrą polėkj ji įgavo nuo
kos. (Jos priešingybė — architektūra, kuriama abstr. geo- 1945 Tart informei dailėje. 2. Išsirutuliojusi iš kubizmo kon­
metr. formų pagrindu, pvz., Le Corbusier.) — Reikšm. Aalto struktyvioji geometr. išraiškos forma, kuri iškilo aikštėn T kon­
kūriniai yra Suomijos paviljonas Paryžiaus pasauk parodoje struktyvizme, o galiausiai T konkr. dailėje. — Plg. T abstr.
(1937), gyven. namai Berlyno Hanzos kvartale (1955—57) ekspresionizmas, „De T Stijl“, T suprematizmas, T tašizmas.
ir Mezon Karė net. Paryžiaus (1956—58). Be to, jis konstra­
vo baldus ir taik. dailės dirbinius. [Buvo vienas iš suomių Abstraktusis ekspresionizmas
dizaino kūrėjų.] Amer. abstr. tapybos stilist. kryptis. Atsirado 5-ame deš.
Niujorke ir 6-ame deš. virto vyraujančia JAV ir Europos dai­
Aaltonen, Vaino lės kryptimi. Šios krypties tapytojai rutuliojo siurrealizmo
(*1894 Karina, f1966 Helsinkis) idėjas ir nuosekliai taikė jam būdingą T automatizmo meto­
Suomių skulptorius; autodidaktas. Aaltonenas [Altonenas] dą abstr. tapyboje. Dailininkų beveik nesieja stiliaus ben­
rėmėsi neoklasicist. tradicija ir dabar yra laikomas šiuolaik. drumas, kur kas labiau juos jungia Įsitikinimas, kad kūrybos
suomių skulptūros reikšm. kūrėju. Kūrė kamer. plastiką, pa­ procesui visai nereikia racionalios kontrolės. Automatizmo
minklus, portret. biustus; vienas jų — Sibelius’o. principas ypač ryškus J. Pollocko T veiksmo tapyboje; kt. jo
išraiškos formos yra T tašizmas ir T art informei.
Abakas
Keturkampės plokštės pavidalo viršut. t kapitelio dalis. Do- Accoudoir
rėn. kapitelio abakas papr. būna be papuošimų, jonėn. bei T Stales
korintinio — dažn. profiliuotas.
Acheiropita
Ab(b)ate, Niccolo dell' (vad. Messer Niccolo) (gr. acheiropoietos — ne rankų darbo) Ne žmogaus su­
(*apie 1509 Modena, f 1571 Fontenblo) kurtas atvaizdas, t. y. drobulėje nutapytas Kristaus veidas,
lt. tapytojas manieristas, vienas žym. T Fontenblo mokyklos pvz., kaip šv. Veronikos atributas, vad. Veronikos skepeta
dailininkų. Abbate [del’‘Abatėj dirbo daug. Modenoje ir Bo­ [veraikonas; ja Jėzus, nešantis kryžių, nusišluostė prakaitą
lonijoje, ten veikiamas Dosso Dossi, Correggio ir Parmigia­
nino kūrybos pasuko j manierizmą. 1552 atvykęs j Prancū­
ziją asistavo Primaticcio, dekoruojančiam Fontenblo rūmus.
Jo T freskos, t molbert. tapyba ir kilimų eskizai išpopuliarino
it. manierizmą Prancūzijoje. — Reikšm. kūriniai: Prancūzi­
jos karai, poros portretai, „Prozerpinos pagrobimas“.
Ab<l(d)gaard, Nicolai Abraham
(*1743 Kopenhaga, f1809 Frederiksdalis)
Danų tapytojas, žym. danų klasicistas. Baigęs studijas Ro­
moje, Pompėjoje ir Paryžiuje, 1778 Abilgaardas [Abilgoras]
tapo Danijos akademijos Kopenhagoje profesoriumi, o nuo
1798 jai vadovavo. Kaip P. O. Runge’s ir kt. mokytojas,
turėjo lemiamą Įtaką vok. romant. tapybai. Temų kūrybai
sėmėsi iš Danijos istorijos bei iš antik. ir skand. mitologijos
ir literatūros. Žym. jo kūrinys — Christiansborgo rūmų de­
koracijos (1780—91) — 1794 buvo sunaikintas gaisro me­
tu. Vėliau atsidėjo architektūrai, mažajai bronzos plastikai ir
teor. darbams. Abstrakcionizmas: Vasilij Kandinskij. Piešinys
Achenbach 10
ir paliko veido atspaudą]. Šis ikonogr. tipas dažnai kartoja­ Adorantas
mas T ikonų tapyboje: frontaliai nutapytas veidas plačiai at­ (lot. adorare — garbinti, dievinti) Ką nors garbinanti rankas
merktomis akimis, su trumpa barzda ir garbanotų plaukų iškėlusi [arba maldai sudėjusi] žmogaus figūra. Adorantų
sruogomis. pasitaiko jau priešist. t uolų piešiniuose; jie yra visų kultūrų
vaizd. dailės suded. dalis. Krikšč. dailėje adorantai vaiz­
duojami suklupę prie Kristaus arba Dievo Motinos kojų.
Achenbach, Andreas
(*1815 Kaselis, t1910 Diuseldorfas)
Ados grupė
Vok. T Diuseldorfo mokyklos tapytojas, O. Achenbacho bro­
(orig. vok. Ada-Gruppe) Karolio Didž. laikų rankraščiai. Pagr.
lis. Pirmąją sėkmę patyrė dar būdamas keturiolikos metų. Iš
kūrinys — abatės Ados apie 800 inicijuotas Tryro miesto
pradžių studijavo Diuseldorfo akademijoje (pas J. W. Schir-
bibliotekos „Evangeliar Codex 22“ (vad. Ados rankraštis).
merj). 1832—33 pabuvojęs Olandijoje, pamažu pasidavė
Puošnus veikalas, surašytas dviem skiltimis aukso rašalu,
oi. peizažo tapybos poveikiui ir nuo akademizmo nusigrę­
su t inicialais, ornamentuotomis paraštėmis, kanonų lente­
žė; didelę jtaką jam darė Jacobo van Ruisdaelio kūryba.
lėmis ir evangelistų atvaizdais. Panašaus stiliaus rankraš­
Amžininkai itin vertino Achenbacho šiauriet. peizažus ir ma­
čiai priskiriami Ados grupei. Juntamos paralelės su vėlyv.
rinas („Audra", 1836). Konvencionali jo tapyba dab. požiū­
antikos ir Bizantijos ankst. men. tradicija.
riu — tai pataikavimas tuolaik, skoniui.
Aelst, Willem van (kitaip Guillielmo d'Olanda)
Achenbach, Oswald (*1625/26 Delftas, fpo 1683 Amsterdamas)
(*1827 Diuseldorfas, f1905 ten pat) OI. tapytojas, savo dėdės Everto van Aelsto mokinys. Pirmą
Vok. tapytojas, T Diuseldorfo mokyklos auklėtinis, plačiau kartą minimas 1643 kaip Delfto cecho meistras. 1645—49
žinomo A. Achenbacho jaunesnysis brolis. Mokėsi pas van Aelstas [van Alstas] gyveno Prancūzijoje, vėliau persi­
J. W. Schirmerį ir savo brolį. Pakeliavęs po Italiją, tapė daug. kėlė j Florenciją, ten dirbo pas Toskanos did. here. Ferdi­
nedidelio formato pietiet. peizažus su figūr. f stafažu arba
nandą II Medici; 1656 sugrįžo į Olandiją, į Delftą; 1657 at­
archit. motyvais („Itališko parko scena“), kurie rodo jį turė­ vyko į Amsterdamą. Van Aelsto darbai dar jam gyvam esant
jus gabumų kurti šviesos efektams ir koloritui. 1863—71
buvo labai vertinami. Jis pagarsėjo t natiurmortais (medžiok­
vadovavo Diuseldorfo akademijos peizažo klasei.
lės trofėjų, gėlių, vaisių), šalta spalvų gama švytinčiais tam­
siame fone. Paskut. paveikslas, natiurmortas su vaisiais,
Achilo tapytojas datuojamas 1683. Darbus pasirašinėdavo „W. v. Aelst“, grį­
(dirbo 460—430 pr. Kr. Atikoje) žęs iš Italijos — „Guillmo van Aelst“.
Nežinomas gr. brandž. klasikos vazų tapytojas (T sen. gr.
menas). Vardas kildinamas iš vienos Tamforos, vaizduojan­ Aertsen, Pieter (kitaip Aertsz, Aertszen, Aertszone, vad.
čios Achilą ir Briseidę. Remiantis stiliaus panašumu jam „Ilguoju Pieru“)
priskiriama daugiau kaip 180 kt. kūrinių. Spėjama jį buvus ('apie 1508 Amsterdamas, t1575 ten pat)
ir plokščių tapytoju (t molbert. tapyba), tačiau šių neišliko. Nyderlandų T natiurmortų, žanr. paveikslų (T žanr. tapyba) ir
Tapysenai būdingi švelnūs, eskiziški kontūrai ir atspalviai; pavienių figūrų tapytojas. Ištisos dailininkų giminės pradi­
vartojama labai įv. technika (juodafigūrė ir raudonfigūrė ta­ ninkas; maždaug keturiose jo palikuonių kartose buvo 14
pyba ant baltų t lekitų; t antikos vazų tapyba). Dažniausios tapytojų. Tapybos išmoko Amsterdame, ten 1535 buvo pri­
scenos su dviem figūromis. Išor. veiksmą (kovos, medžiok­ imtas laisvuoju meistru į t Šv. Luko gildiją. Aertsenas [Art-
lė) nustelbia figūrų vid. įtampa; jo mėgstamas motyvas bu­ senas] paliko daug aliej. dažais ant medžio plokščių nuta­
vo, pvz., kario atsisveikinimas su žmona ar motina. pytų paveikslų, datuotų ir pasirašytų „Pieter Aertsen“ arba
monograma „P. A.“, dažnai sujungta su šeimos ženklu —
Ackermann, Max - trišakiu. Išliko tik nedaug jo altor. paveikslų („Piemenėlių
(*1887 Berlynas, f1975 Bad Lybencelis/Švarcvaldas) pagarbinimas“). Žanr. motyvai labiau įtakoti italų (ypač
Vok. tapytojas ir litografas. Ackermannas [Akermanas] stu­ A. Carracci) nei Nyderlandų tapybos. Kūriniai: daugiafigūris
dijavo Veimare pas H. van de Veide, Štutgarte pas A. Ho- paveikslas „Jėzus, nešantis kryžių“ (1552); „Šokis su kiau­
elzelį ir Miunchene pas F. von Stucką. 1918/19 buvo T „Blau- šiniais“ (1557); „Jėzus svečiuose pas Mortą ir Mariją“ (1559).
er Reiter“ grupės narys. Ilgai blaškęsis tarp realist, bei abstr.
tapybos, galop perėmė Kandinskio meno sampratą. Nuo Aeschbacher, Hans
1930 Štutgarte vedė „Absoliučiosios tapybos" seminarą, ta­ (*1906 Ciurichas, t1980 Rusikonas)
čiau 1936 susidūrė su „draudimu mokyti“ (Lehrverbot), nes Šveicarijos skulptorius, tapytojas ir piešėjas, abstr. skulptū­
jo kūryba buvo pripažinta „išsigimusia“. 1957 jam suteiktas ros atstovas. Iš pradžių bandęs tapyti didžiulio formato pei­
profesoriaus vardas. Šiais laikais priskiriamas prie abstrak- zažus, T natiurmortus ir figūr. kompozicijas (1936 beveik
cionizmo klasikų. viską sunaikino), po 1936 Aeschbacheris [Ešbacheris] kūrė
tik skulptūras — torsus ir moterų galvas. 5-o deš. vid. per­
Ackermann, Peter ėjo prie abstr. kūrybos. 1953 susidomėjo stelų formomis,
(*1934 Jena) aukštomis ir masyviomis akmens skulptūromis; nuo 1972
Vok. tapytojas ir grafikas. 1956—62 studijavo Berlyne. Mo­ dirbo su akriliniu stiklu, akmeniu, lava ir betonu. Po 1975
kęsis iš t siurrealizmo ir veikiamas t magišk. realizmo, Ac­ sukurtoms skulptūroms būdingi platūs, banguojantys jude­
kermannas [Akermanas] tapo daug. architektūrą, kurią su­ siai ir lanksčios formos. Tarp jo piešinių yra peizažų (1945),
daro kolonos, portalai, sienos, mašinų dalys, griuvėsiai etc. tačiau lab. jį domino moters kūno vaizdavimas.
Jo grafikai teikia patrauklumo įstabi technika, kuria ji beveik
prilygsta sen. meistrų darbams. Aesthetic movement
(angį.: Estetizmo sąjūdis) Britų meno kryptis, labai artima
Action painting pranc. T art pour l'art (menas menui). Šis labiau pranc. ir
t Veiksmo tapyba anglų rašytojų judėjimas reiškėsi ir vaizd. dailėje — pirmuč.