Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno statybos istorija

58 Pages·1993·4.663 MB·Lithuanian

by  Mikulionis Stanislovas

ACTA Stanislovas Miku/ionis
ACADE"IAE
ARTil V
VlLNENSlS Trak4
VILNI.\ ) Sv.Mikalojaus
IJ.\ILES
AKA DE \I IJOS Yyskupo ba.Znycios ir
D \RBAl bernardin4 vienuolyno
statybos istorija
Stanislovas Mikulionis
Tiakq
Sv.Mikalojaus
Vyskupo baznycios ir
bernardiml vienuolyno
statybos istorija
ACT A
rr=====;r===;~
ACADEMIAE Stanislovas Mikulionis
ARTIUM
~~=--~~~ VILNENSIS
Trakq
VILNIAUS
DAlLES Sv.Mikalojaus
AKADEMIJOS
Vyskupo baznyCios ir
DARBAI
1 bemardinq vienuolyno
statybos istorija
Vilnius
1993
R.EDAKCIJOS ZODIS
Redakcine kolegija:
Meno istorija tarp jvairitt praeiries palinimo sncrtt unnw nepaprastai
A.AleksandraviCiiite, A.Butrimas (pirmininkas)
R.Janoniene, A.Zvilius svarbitl vietq kaip vienas is kra.~to kulturq -tautos gyFybingumo pagrindq -
ryrinejanCi~ moksi!J. TaCiau Lietuvoje nero gausu jos problematikai skirttt
specializuoiLf: /eidiniLf:. Paiintis su naujausiais nni.~t.t meno isturik4 darhais,
atspindinCiais paCias jvairiausias mokslinit.t tyrinejim4 kryptis, buvo gana
epizotli.~ka. Vildamasi sukurti .Sit.t tyrinejimlf puhlikavimo centrq. Vilniaus
dailc;s akadcmija pradeda leisti t~stinf leidinf "Vilniaus daili:s akademijos
darbai" (Acta Academiae Artium Vilnensis), kuri4 pirmqjq knygq ir patei
kiame skaitytojams.
Vilniaus daili:s akademija. tpia XIX a. pirmojoje puseje Vilniaus uni
versitete vcikusitJ dailes katedrt~ (vad. Vilniaus meno mokyklos) tradicijas.
Kaip 1ik siose katedrose formal'osi profesionaliosios licltlvitt dailcs ir me
notyros pagrindai. Siemet A kademiia pradcda ren~inilJ: ciklq. skirt,{ savo
gyvavimo 200 me114 sukakCiai pamineti. Manome, kad miistt leidiniai ne
tik prisides prie jubi/iejini4 rengini4, bet nuolat sklcis menotyrus iinias.
"Vilniaus daili:s akademijos darbt~" knygos bus skirtos Lietuvos dai/i:s ir
architektiiros isrorijai paCia plaCiausiu chronolugine ir dalykine prasme.
Jose bus skelbiami straipsniui bei monografijos apie atskirus dailes ir ar
chilekuiros pamink/us. menininkus, mcnines kl)'ptis. Ne1ruks di:mcsio
VOA ir kitt1 Lietuvos dailes mokyklq isroriiai. Planttojame puhlikuoti tyri
netojams svarbit[ arc/zyvin~ dailes bei arclzirekttiros istorijos mct.lfiagq, ne
vengsime ir plaresnes kulturos istorijos problematikos.
5
Stanislovas Afikulionis
( 1935 - 1992)
19<J2 melt{ spatia 11 dienq mire Vilniaus dailes akademijos docentas,
iymus architektas restauratorius Stanislovas Mikulionis. lis gime 1935 m.
sausio 20 d. Roki.fkio rai01ce, Taraldiit{ kaime. Raig~s Svedast{ vidurinr;
mol.:yklq, pasirinko architekto keliq: jstojo i Kauno politechnikos instituto
Sltltybos fakulteto architekturos s!.:yricJ. 1959 mcrais haige Sf in.witutq ir
jgUo iniinieriaus architekto specialyhq. Jki 198-1 melt~ S.Mikulionis dirho
fvamose paminklotvarkos organizacijose arclcitekto, vyr.specialisto,
vyr.profektl{ arclzitekto, skyriaw vyr.architckto parcigose.
Studi}l{ metais, vadovaufant archirektui S.Ahnmuwskui, swidomejo ar
chiteklliros paminklq restauravimu. ir todd neatsitiktinai dur l<J59-aisiais
pradejo dirbti archirektu Mokslinese restauracinese gurnybini:se dirhtui'C
se (veliau - Paminklq kmzservavimo institute). Nuo pat darho pradiios
S.Mikulionio kasdieniniu nipesCiu tapa Trakc! miestas ir pi(\'s. !au 1960
m. i.~spausdino pirmqjj straipsnf "Dar karlt[ apie Ti·akus" ("Ticsa", 1960 m.
kovo 31 d.). Nuo to laiko 30 mellf jis tyrinejo Semficf Ti'akq. Traktt pusia
w!io ir salos pi/is, buvusius Ti·aktt vienuolynus, Selltfilf ir Naujtfilf Ti·akq
bafnycias, Trctk!J tiltus ir karCiamas, twrapijos mof...)'klq, senuosius Ti·aktt
planus ir graviliras, Ti·ak!J apylinkes (Hra!uolt;, !)~klerius). llgame6ai Ti·akq
piliq ir miesto tyrimai nattiroje, kruopstus darbas Vilniaus, Sankt Peter
burgo, Krokuvos ir kitt{ miestt{ arclzyvuose bei muziejuose leido parengti
auksto lygio Ti·akt{ sa/os pities restauravimo projektq, kvalifikuotai talkinti
rengiant Trakl{ pusiasalio pilies (1962-1992) ir Trakt{ senamiesCio regene
racijos (1969) pr<Jjektus. Revcik 100 mokslinil{ puhlikacij!J ir straipmit{
periodikoje, monogrufijos apie Trakt{ salos pili ir Traktf: miesto istorijq bei
architektiirq taip pat paremtos gausia archyvine medziaga. Projektavimo
ir mokslinit{ tyrimt{ derinimas Iehto parengti ir 1976 m. Muskvoje, TSRS
kulttiros ministerijos M eno istonjos institute,apgiflfi arclzeologijos moksiCJ
kandidato disertacijq "Trakll gynybines architekturos paminklt{ kompleksa
tyrimai ir jt{ apsaugos klausimai".
1978 metais S.Mikulionis ui vieno is svarbiausiCJ Lietuvos kultciros ob
jektt{ - Trakt{ salos pilies restauravimo prvjektq apdovanotas Lietuvos
7
valstybine premij"a. l'askutiniais savo g_v~·cnimo rnetals rengc Aledininl-.tf {VADAS
pities konservavimo ir restauravimo projekltf. S..fl./iku!ioJZis gyveno aktyVL{
visuomeninj gyvenimtf. Dalyvavo intcligcnt ijos jut!t:jime sougont ist orijos,
arclzitekturos ir kulturos paminklus, jvairiosc komisijose kvalijlkuotai at llak4 vaidnmo Lietuvos valstybcs gyvenimc - labai svarbus. Todel nc
remdavo bandyrnus del vienadieniLf: poreiki4: arba ir pagal i.\ankst inj planq
nuostabu, kad siame ncdidcliame miestclyjc, jj supanciq czer4 krantuose
naikimi Lietuvos kulturos paveltlq. Daug nuveikc Vilniaus senamies{io
ar ant kalvcliq jvairiais laikais yra huv(( tuo mctu labai skirtingq konfesijq
gc/hejirno komiteto darbe, buvo leidinio "Architcktiiros paminklui" irlaik
kulto pastatq. Pirmiausia paciuose Trakuose ir artimosiose apylinkese tu
raiCio "Gimtine" redkolegijtjnarys.
rejo buti pagonisk4 sventykl4 ar su scn'l_ja rcligija susijusiq viet4. Apie tai
l'uikus praktinis ir mokslinis pasirengimas leido sckmingai pradeti ir pe
randama uzuominq jvairiuosc leidiniuosc ir archyviniuosc ~ttiniuose. Pa
degoKim; vciklt[. JCJ72 - 1CJ80 metais dirho dcstytnju Vilniaus in:inerinia
vyzdziui, lcnkiskame vadove po Trakus minima, kad 1791 m. tuomctinis
mc swtybos institute. o nuo 1984 m. - Vilniaus dailes akademijos ,\feno
istorijos ir teorijos katcdros vyresniuoju destytoju. 1990 m. S.Afikulioniui Uztrakio valdytoja~ Odynecas ten, neva vietoj senosios pagoniskos svcn
tyklos, pastatc haznytcl<; fKulwiec £., 1939.1?14]. Bejc, Uztrakyje buvo
suteikras docemo i•ardos.
cerkvelc. o ne bainytcle (''W Parafij Trockiey w maiqtnosci Zauoczu
S.A-fiku/ionio kruopJCiai parengtos architckttirns pagrindtf. Lietuvos ar
chirekttiros istorijos, visuotines architcktliros istorijus bci interjero istori WJM Pana Odynca Skarhnika W~dcnskicgo Kaplica Murowana i udziel
Jos paskaitos, vadovavimas diplominiams dorhams daug pr(,·id~jo, kad na znayduie si<; poswi<;cona Ohrzctdcm Ruskim") fAIA/J RS.f>IJ-1840,/.
Lietuvai btltLj rengiami kvalifikuoti architektiiros istorikai. Deja. jis ncti Su pagonyhe sicjama ir pietincje micstelio dalyje esanti kalvCt, ant kurios
ketai anksti paliko Vilniaus dailes akademUq ir saw> studentus, kolegas, tcbcra sk.'Un.1Zios muriniu bernardinq vicnuolyno liekanos. Dar 1857 m.
nehaigtus darbus. fpusetus straipsnius. neigyvendintas svajones. V.Sirokomlc, nagrincdamas kulto pastat4 Trakuosc istorijq, rase: ''Pirmoji,
Viena is paskutinitf didcsni4 S.A1ikulionio studUtt pradedame ''Vilniaus kuri atkrcipia musq dcmesj. yra pric jvaziCtvimo dahar panaikinta bcrnar
dailes akademijos darln!'' serzjq. Tai "Trakt~ Sv.AI ikalt~jaus Vyskupo hazny dinq baznycia su pakankamai crdviu vicnuolynu. Sv.Pranciskaus ordinas
Cios ir hernardim1 vienuolyno statyhos istorija". Kadangi sis darbas patics turcjo Lietuvoje pelnytas pirmcnyhes pries kitus ordinus teises, todcl mi
autoriaus nebuvo iki galo parengtas .\paudai, gali pasitaikyti kai kuriLf: ne ncta baznycia is esmcs gali stovcti ant kokios scnos pagoniskos sventyklos
tikslumq. pamat4" fS'yrokomla W., 1857.P.40j. Deja, ta kalva net archcologq tcbcra
netyrineta ir apie buvusict ten pagoniskq sventyklq galima tik spelioti. Ir
Adomas Rutrimas tai lahai atsargiai. Su pagonybe susijusi4 vietq Trakuosc yra buv~ ir dau
giau. TdCiau tai atskir4 studij4 objcktas.
XV a. pabaigoje llakuose jau pradedami statyti krik.~cioniq religijos kul
to pastatai. Pirmiausia Rytq apeig4 arba staciatikiq ccrkvcs, kurios scnuo
siuose dokumentuose neretai vadinamos "graik4 apeigq" kulto pastatais.
Seniausiq tokiq SkaisCiausiosios Dicvo Motinos gimimo ccrkv~ su vienuo
lynu 1384 m. fundavo Lietuvos didysis kunigaikstis Vytautas [ Apxeocp
arfm~eo.:uii c6opwuc. . T.2;T.5;T.14}, nors del jq statybos pradzios ir funda
toriaus yra kai kuri4 neaiskum4 {Baliulis A., 1972.L147-155]. Cerkves ir
8 9
vicnuolyno pa~tatai buvo if,sidcstc; grctimoje kalvoje j pietus nuo vclesnio lfakuosc yra buv~ trys katalikq vienuolynai. Dviej4 vyrq vicnuolyn4 -
bcrnardin4 vienuolyno. bernardin4 ir dominikonq - kai kurie pastatai (ar jq lickanos) isliko iki
IS viso ccrkvi4 (su dahar tebestovincia) XIV-XX a. ltakuose bl1ta bent musq laikq. 'Itumpai egzi<;tavo cia ir motef4 bencdiktini4 vicnuolynas su
penki4 {Mikulionis S., 1977.P38-63f Tik dar ncisaiskinta, ar Galves ezero medine baznytcle. Jos j ltakus buvo perkeltos is Orsos apic 1666 m., o
Baznyteles saloje iS karto buvo pa<;tatyta Sv.Jurgio cerkve, ar ja veliau jau 1688 m. jq valdose M.Oginskis jkurdino dominikonus [VUB RS.F.4-A
paversta bainyCia. 2437; Baliulis A., 1972.L.141; Kurczewski 1., 1916.S.J82/. Spcjama, kad
1Tak4 cerkvi4 statybos istorija irgi dar tebera ncstudijuota. Placiau prie bencdiktiniq (ir pirma<;is dominikonq) vienuolynas su mcdinc baznycia
j4 ir siame darbe ncapsistojama. stovejo dabartines Karaimq gatvcs pradzioje (nctoli buvusio lfakq rajono
v
Parapine katalik4 (Sv.McrgeiCs Marijos aplankymo ir Sv.Jono Evangelis vykdomojo komitcto past<~ tO).
ta) bainycia Trakuosc buvo vicna. Jq 1409 m. taip pat fundavo didysis AnksCiau mineti lfakq miesto ar jo pastatq cpizodiniai tyrimai budingi
kunigaikstis Vytautas. Fundacijos dokumentai neisliko. tatiau nurodytos ir bernardinq vienuolynui. Galimybe placiau patyrincti j4 pastatq archi
parapijos ha~nytios statybos datos visi tyrinctojai laikosi vicningl:li tektllr<! atsirado tik iskilus rajono ccntrines ligonines rekonstrukcijos klau
f£P.T.25.S.577; Baliulis A., 1972.L.l26J simui. Lig:onines pastatai issidcst~ bernardinams priklausiusioje teritorijo
Jau paCiojc sio darbo pradziojc tenka pahrczti Trak4 miesto jsikiirimo. jc. Todcl rajono valdybos Statyhos ir remonto sk)'Tius 1991 m. vasario 13
raidos ar atskiTlJ pastat4 statybos istorijos studijavimo epizodini pobl1dj. d. ra.Stu Nr. 7R uisake paminklq rcstauravimo ir projektavimo institutui
AnksCiau vardinti klausimai buvo gvildenami tik esant finansavimo salti "atlikti Bcrnardin4 kalvos su buvusiais statiniais ir aplinkos buvusj istorinj
niui ar atskir4 asmcn4 iniciatyva. tstaigus ar grupes asmen4. kuriems lta architektiirinj jvcrtinim<t"· Vykdant t<J uzsak)'m<t ir buvo parasyta si staty
kq miesro ir jo pastatq studijos biitq pagrindiniu ir nuolatiniu darbu, dar bq Bernardinq kalvoje ir aplinkojc istorija.
ir dabar ncra. ThdCI iS.o;;ami4 studijq apic atskirus ltal.l! pastatus ir j4 tar Autorius surinko ir siame darbe apibendrino visq Lietuvos Rcspublikos
pusavio santykius irgi dar neturimc. lki siol neaiskus Trak4 parapijos baz archyvuose apic lfakq bernardinq vienuolynq esanCi<t istorincr ir ikonogra
nyCios santykis su kitomis sio miesto baznyciomis ir vicnuolynais (tarp .i4 fin~ medziag<t. Dalj tos medziagos yra surad(( ir fragmentus paskelb~ ir
ir hernardin4). Tcbcra nenustatyta ir administracinc priklausomyhe, o k<t kiti Trakq miesto bci pastatq architcktiiros tyrinctojai. Thi A.Baliulis,
jau kalbeti apie jvairias turtines fundacijas. Bet sprcndziant is kai kuri4 R.Firkovicius, A.Vojevodskaite [Baliulis A.,l972; Baliulis A., FirkoviCius
parapijos baznycios dokument4. ji Trakuose buvo svarbiausia, t.y. globeja R., Vojevodskaite A., 1981; Baliulis A., 1984]. Sio darbo autorius pasinau
kit4 baznyci4, kurioms sunyk."Us - ir visq turtq ar fundacij4 paveldetoja dojo jq tyrinejimq ata'>kaitomis, t.y. archyviniq saltiniq signaturomis, ta
zr.
(apie tai kituose sk-yriuosc ). ciau visus tuos istorinius saltinius ar ikonografij<t iSstudijavo papildomai ir
ltakuose yra buv~ ir nekrik.~ioniSkq tikybq kulto pastatq. Pirmiausia, cia pateikia viskq, kas nors kick paaiskina analizuojamo objekto statybos
totoriq mecete. Ji nugriauta 1609 m. ir nebeatstatyta [Kryczynski L., istorij~ ar architektiir~. Autorius dckingas tierns asmenims, kuric gerano
1937.5.13-20, 25; Kryszynski S., 1938.S.181, 191, 259-280; FirkoviCius R., riskai nurodc su bernardinq vienuolynu susijusius dokumentus, taip pat ir
1981]. Mecetes stovejimo vieta dar nenustatyta. Zyd4 sinagoga lfakq ra ticms, kuri4 ~1Jrinktomis ziniomis vienaip ar kitaip galejo pasinaudoti.
jono vadoVlJ iniciatyva nugriauta jau miisq dienomis (barbarL'ikas aktas lrak'l! bemardinq vienuolynas, kaip ir dauguma Lietuvos kultiiros pa
jvykdytas 19M metais, ir sio darbo autorius sinagog~ yra nufotografav~s). minkl4, pergyveno kelet(! smukimo, atstatymo ar pcrstatymo etapq. Be to,
Nors sinagogos tiksli statybos data ne:Zinoma, bet, sprendZ.iant is architek pries jsikuriant bernardinarns, kalvoje statybos vyko jau seniai. Thi taip
tiiros. ji galejo hiiti pastatyta XIX a. Sinagoga stovejo dabartineje lfakq pat labai svarbus istorijos puslapis.
gatveje i siaures vakarus uz dabartinio "Zuvedros" kino teatro. Karaimq Kaip jau mincta. ltakq bernardinq vienuolyno su baznycia komplcksi
kenesa (nors ne kart~ perstatyta ir remontuota) iSiiko iki miisq dicnq. niai tyrimai neatlikti, 0 sis darbas paremtas vien tik istoriniais saltiniais.
10 11
Bet ir jais rerniantis galima atsekti siuos svarbiausius statyb4 Bcrnardint!
I SKYRIUS
kalvoje etapus:
1. Nuo XV a. pabaigos iki 1617 m. - Gostautq pastatytos Sv.Mikalojaus GOSTAUTlJ SV.MI~\LOJAUS
Vyskupo baznycios egzistavimo laikotarpis. VYSKUPO BAZNYCIA
2. Nuo 1617 m. iki mf1S4 dien4 - bernardin4 vienuoJyno gyvavimo laiko
(nuo XV a. pabaigos iki 1617 m.)
tarpis. Jj galirna suskirstyti j siuos periodus:
a) nuo 1617 m. iki XVIII a. vidurio- pradinis bcrnardinq statybos pcrio
das; Savaimc aisku, kad apic pirmqjj statyb4 Bernardinq kalvoje laikotarpi
b) nuo XVIII a. vidurio iki 1845 m. - murinio vicnuolyno ir baznyCios zini4 visai ncdaug.
bei medini4 pastat4 periodas. 'Pdi pats svarbiausias pcriodas; Sios baznycios statybq fundavo tuomctinis 1rakq vaivada Martynas Gos
c) nuo 1R45 m. iki Pirmojo pa~aulinio kuo - tai periodas, kai po uzdary tautas. laciau tarp Martyno Gostauto mirties (apie 1483 m.) ir baznycios
mo rekonstruojamas vienuolyno gyvcnamasis namas, nugriaunama bazny statybos pradzios (14Y5 m.) yra neaiskus 12 mct4 Jaikotarpis. Vadinasi,
cia. 0 Pirmojo pasaulinio karo vciksmq metu vokicci4 artilcrija rckonst victa, kur veliau jsikiire Trak4 bcrnardin4 vicnuolynas, pirmqsyk pamincta
ruotq vicnuolyno pastatq sugriauna; tik paciojc XV a. pabiligojc, t.y. 1495 m.
d) nuo Pirmojo pasaulinio karo iki miis4 dicn4 - tai bcrnardin4 pastattt
Baznycios fundacijos kazkouel pagcidavo ViJniaus vyskupas Vaitickus
galutinio sunykimo Jaikotarpis. Taboras, ir jos statvba riipinosi pat~. Jis 1495 m. sudarc sutarti su statybi
Tokios chronologines schemos ir hus Jaikomasi siamc darbe.
ninku Nikeliu (Mikalojumi) Prokopoviciumi del Sv.Mikalojaus Vyskupo
lfakq bcrnardin4 vienuolynas ir Sv.Mikalojaus baznycia huvo jsikiir~
baznycios su varpine pamurijimo uz 600 auksin4 [Kodeks ... , T.2.S.520; Za
pietin~je micsto dalyjc ant gana aukStos (apie 25,5 m. virs 1takq ezcryno horski W., 1902.S.40j. Nikclis ProkopoviCius buvo lfakq vaitas. Jam 1505
lygio ), dahar vadinamos Bernarclin4 kalvos. { siaur<; ir i siaurcs rytus sios
m. uz 60 kap4 gra.~i4 buvo atiJuota rinkti muitq Lucke ir Vladimire
kalvos papcdcje buvo vicnuolyno palivarko gyvcnamieji ir iikiniai pastatai.
{Jleoftroeutt w.Jf. 1897.C.162.NO 174.]. Jis taip pat buvo ir Vilniaus mics
Visa vienuolvno valda uzcmc miesto dalj trikampyjc tarp dabartini4 Vy
to vaita.(\, o 1544 m. minimas jau mir~s flasas R., 1980.P.186.Nr.469). Ma
tauto, Birutc~ ir Banelio gatvi4. Thi gana didelc rnicsto teritorijos dalis.
tyt, pradetos bainycios jis nebaige, ncs 1522 m. Zygimantas Senasis leido
Martyno Gostauto sunui Albcrtui, irgi stambiam LDK veikcjui, baznycios
statyb<t t~sti toliau. Albertas Gostautas 1519 m. buvo paskirtas ltakq vai
vada ir turhiit tuo metu tevo pradet(} pastat(} nusprende uzbaigti. Privile
gijoje, isduotoje Piortkove, rasoma, kad A.Gostautas, biidamas Polocko
vaivada, narsiai gyne Polocko pilj nuo Mask:vos ir totori4 puolimo. Todel
Zygimantas uz tokiq tarnyb<t Ieido tysti baznycios statybq[LVIA.LM
l.L.JOO).
Kaip jau mineta, XV a. pabaigoje bainycia pradeta statyti murine. Thi
liudija ir kiti dokumentai [Jasas R., 1980.P.103.Nr.253; MAB RS.F.43-204
(Da 90).L.J19-120; LVIA.LAJ-l.L.ll9; Baliulis A., 1984.P.l7]. Thkia ji bu
vo statoma ir toliau. Nors velesniuose XVIII-XIX a. vizitacijos aktuose ir
tvirtinama, kad pirmoji bainyCia buvusi medine, taCiau 1522 m. privilegi-
13
12
joje rasoma, kad ji atstatoma murine ("de muro et lapidibus") {LVIA.LM- tai nieko nczinoma. Gostautq gimincs rysiai su Tblkais dar ncpatraukc
1.L.JJO; Baliulis A., 1984.1~17{. lr kita t4 paci4 met4 privilegija liudija, istorik4 dcmesio. Matyt, Lictuvai nusipclniusi Gostaut4 giminc turcjo Cia
kad sis pastatas buvo puiki svcntove is plyt4 ir akmcns {Zahorski W., savo dvaro pastat4. Apic tai galima vicn spclioti, ncs archeologiniai tyri
1902.S.40-41 J. mai kalvojc dar nevykdyti. Todel nczinoma. kaip atrodc to laikotarpio
1522 m., t.y. haznycios tolesnes statybos ar uzbaigimo metu. ji apriipina miirincs baznycios planas, o tuo labiau architektiira. Tcbcra ncisstudijuoti
ma materialiai. Haznyciai atiduodama zeme, ant kurios ji stovcjo, sutci civilinio in:Zinieriaus Gromovo 1846 m. sudaryti bcrnardinq vicnuotyno rii
kiama privilegija laisvai gaudyti zuvis Galves czere, skiriami trys valdiniai siq ir pirmojo auks to brcziniai, saugomi Maskvoje [V lkf. 95937/15.
/Zahorski W., 1902.S.41/. Dovanojimq patvirtina jrasai Lietuvos Metriko R8404.K.fl.2958}. Sic breziniai Lietuvos dar ncpasickc, o juosc gal galima
je, tik ten apdovanojim4 minima daugiau. IS Tarpupio buvo paskirta 10 biitq jziiireti bent Gostautq bafnycios viet(} ar nustatyti jos dydj. Dabar
vczimq sieno ir leista ten kirsti mi.Skct. Bainycios vyresniajam buvo duota belieka spelioti, kad tai buvo statinys su renesanso stiliaus poiymiais. Juk
seimyna ("Zygmunth ... Oat tedy stuzby ludzi na tcyze dzierzawie b~daee"}, jos fundatoriai Gostautai buvo renesanso kultiiros salininkai ir humanis
ticms kunigams buvo dovanoti trys baudziauninkai iS Losakovo dvaro, tai. Buvo jrodinejama, kad jie yra romeni.Skos kilmcs, Palemono ainiai.
priskiriama desimtine is nctoli Za~liq esanciq BeiStrakio ir Kondalkovo A.Gostautas buvo daugelio knygti savininkas, ncmazai nusipcln~s ir moks
dvan.J. taip pat paskiriama tam tikra suma pinig4 (9 kapos grasi4) is lo plctotei Lietuvojc {Jurginis J., Luk.faite I .. 198]/.
pajam4, gaunam4 Zasli4 smuklese [LVIA.LM-1.L.l10-111.; Jasas R., Gostautq veiklos nakuose atminima<; XVIII a. dar tebebuvo gyvas. 1782
1980.Rl03.Nr.253j. IS to matyti, kad prie Sv.Mikalojaus Vyskupo bafny m. Trak4 parapijos baznycios invcntoriuje ra5oma, kad j<} ismurij((s Gera
Cios turejo biiti trys kunigai. naini4 savininkas Gostauta~, tik nenurodoma kada. Bet toliau inventoriu
Kada ir del kokiq prieza~ci4 sunyko Sv.Mikalojaus Vyslntpo baznycia, jc tvirtinama, kad baznyci(} 1409 m. fundav~s didysis kunigaikStis Alek
dar nenustatyta. Mcnkos uzuominos istoriniuose saltiniuose rodyt4, kad sandras Vytautas [LVJA. F694.Ap.1.B.3494.L.J.j.
paCiojc XVII a. pradziojc ji tcbebuvo. 1586 m. Steponas Batoras Gardine Thi tokios trumpos zinios apie Gostaut4 funduotq statybq Trakl.lOSC ant
patvirtino Zygimanto Senojo privilegijct [EP.T.25.S.580]. 1603 m. halandzio Bernardin4 kalvos.
2 d. Lietuvos Metrikoje yra jrasas, kad jau seniai is Za<iliq nemokama 9
kapos graSiq, paskirtq Sv.Mikalojaus baznyciai fLVIA.LM-290.L250-251}.
Po to ji jau niekur neminima.
Sunykus baznyciai, neteko galios ir isduotos privilegijos. Taciau ne visos.
Dalis j4 kazkokiu budu perejo 1takq parapijos baznyciai. Kokiu bfldu ir
kada tai jvyko, neaisku, ncs, kaip jau mincta, niekas dar nestudijavo 1takq
baznyci4 tarpusavio santyki4 ar administracines priklausomybes. Kaip ma
tysime~ del tcL<;cs gaudyti zuvis 1fak4 ezeruose dar XIX a. pirmojoje pusc
jc gincijosi parapijos baznyCia ir bernardinq vienuolynas. Bcrnardin4 vie
nuolynas turejo tcis~ kirsti miskq statybom<; ir kituosc Thrpupio seniiinijos
miskuose. Vadinasi, dalj ba:ZnyCios privilegij4 pasisavino bernardinai.
Sv.Mikalojaus ba:Znyciai vieta parinkta labai vyk1.1si. Ji statyta ant pacios
aukSciausios ne tik miesto, bet ir gretimq apylinkiq kalvos. Nuo jos atsi
sklcide pasakisko grozio tolimos apylinkcs, e:Zerai, miskai. Bet kyla klausi
mas, kodcl Gostautai bafnycios statybai pasirinko kaip tik sict vietq. Apic
14 15
II SKYRIUS
TRAKl) BERNARDIN{) VIENUOLYNO
PASTATl) STATYBOS ISTORIJA
(nuo 1617 m. iki miist{ diemt)
1. NUO 1617 M. IKI XVIII A. VIDURIO - PRADINIS
BERNARDINV STATYBl) PERIODAS
Antrasis statybq Bernardinq kalvoje etapas prasidejo XVII a. pradzioje.
Jas vykdyti pradcjo nauji kalvos seimininkai-vicnuoliai hernardinai.
1617 m. vyskupas Eustachijus ValaviCius~ 1fak4 vaivadijos hajof4 pra~o­
mas, minctq Gostaut4 b3Znyciq atidave vienuoliams hernardinams [VUB
RS.F.4-A 2014/. Kokia tada buvo jos buklC neaisku, bet, matyt, ji nebuvo
visiskai sugriuvusi ir vicnuoliai galejo ja naudotis. Ve1esniuosc dokumcn
tuose vicnodai liudijama, kad pirmoji bernardin4 baZnyCia buvusi mcdinc
[VUB RS.F.4-A 21 15]
llakuose besikuriantys bernardinai turejo apsigyvcnti kokiame nors pa
state. Nuo tada, t.y. 1617 m., prie b3Znycios privaJCjo egzistuoti ir vienuo
lynas arba koks nors anksCiau cia stovej~s pastatas~ tinkamas vienuoliams
gyvcnti. Nc isimtis ir tai, kad vienuolyno gyvenamajj namq, greiCiausiai
meuinj, pasistatc ir patys vienuoliai.
Todel sio periodo statini4 Bcrnardin4 kalvoje galimi tokic variantai:
a) murine Sv.Mikalojaus baznycia ir mcdinis vienuolynas;
b) medine Sv.Mikalojaus b3Znycia ir medinis vienuolynas.
Ar buvo kalvoje koki4 nors kit4 statini4, nezinoma. Nes tik nuo XVIII a.
vidurio dokumentuose minimi kalvos papCdeje t~ikUrusio palivarko pastatai.
Ankstyvasis bernardin4 gyvenimo ltakuose laikotarpis baigesi 1655 m.
Kar4 su Maskva metu rus4 kariuomene uzeme Trakus, juos sudegino, su
griove pilis, suniokojo vienuolynq fTLE, T.4.P.330] Thciau ir is sio laiko
tarpio neaiskum4 taip pat daug. Yra islik~s velesni4 Jaik4, t.y. 1666 m.
K.Snopso medzio raizinys [Szyszman A., 1936.5.2}, kuriame ant kalvos pa
vaizduotas kazkoks kulto pastatas (1 pav.). Thciau sio pastato identifikavi-
1 pav. K.Snopsas. Panegirikos M.K.Radvi/ai "Senator Septem Consolatibrts" frontispisas
16