Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. T. 2: Socialinio teisingumo miražas : naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas PDF
Preview Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. T. 2: Socialinio teisingumo miražas : naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas
FRIEDRICH A.VON HAYEK TEISĖ, ĮSTATYMŲ LEIDYBA IR LAISVĖ II SOCIALINIO TEISINGUMO MIRAŽAS Eugrimas ALK FRIEDRICH A. VON HAYEK TEISE, ĮSTATYMŲ LEIDYBA IR LAISVĖ II FRIEDRICH A. VON HAYEK TEISĖ, ĮSTATYMŲ LEIDYBA IR LAISVĖ n SOCIALINIOTEISINGUMO MIRAŽAS Naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas Iš anglų kalbos vertė Algirdas Degutis VILNIUS EUGRIMAS 1998 UDK 340.1 Ha-133 Versta iš: Friedrich A. von Hayek, Lmv, Legislation and Liberty, vol. 2: The Mirage qf Sodai Justice, The University of Chicago Press, Chicago and London, 1976 This edition is published with support from the Open Sodety Fund-Lithuania and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute-Budapest Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte (Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas) © Dr. Laurence Hayek, 1998 ISSN 1392-1673 © Vertimas į lietuvių kalbą: ISBN 9986-752-41-8 (2 tomas) Algirdas Degutis, 1998 ISBN 9986-752-29-9 (3 tomai) © Maketas - „Eugrimas", 1998 TURINYS Pratarmė................................................................................11 7. BENDRA GEROVĖ IR ATSKIRI TIKSLAI Laisvoje visuomenėje bendrą gerovę iš esmės sudaro priemonės, leidžiančios siekti nežinomų tikslų...........................................15 Bendras interesas ir kolektyvinės gėrybės.....................................20 Tkisyklės ir nežinojimas...............................................................23 Abstrakčių taisyklių reikšmė pasaulyje, kuriame dauguma konkrečių faktų nėra žinoma..................................................26 Valia ir nuomonė, tikslai ir vertybės, įsakai ir taisyklės, taip pat kitos terminijos problemos.....................................................28 Abstrakčios taisyklės funkcionuoja kaip pamatinės vertybės, nes jos tarnauja nežinomiems konkretiems tikslams................32 Konstruktyvistinė utilitarizmo klaida............................................34 Visa teisėta elgesio taisyklių kritika bei tobulinimas turi vykti pagal esamą taisyklių sistemą.................................................42 „Apibendrinimas“ ir universalizavimo kriterijus............................47 Taisyklės, kad atliktų savo paskirtį, turi būti ilgalaikės....................48 8. TEISINGUMO SIEKIS Teisingumas kaip žmogiškojo elgesio atributas..............................55 Teisingumas ir teisė.....................................................................59 6 SOCIALINIO TEISINGUMO MIRAŽAS Teisingo elgesio taisykles paprastai draudžia neteisingą elgesį.........61 Ne tik elgesio taisyklės, bet ir jų teisingumo testas yra negatyvus .... 65 Negatyvus neteisingumo testo pobūdis ir jo reikšmė......................69 Teisinio pozityvizmo ideologija.....................................................72 „Grynoji teisės teorija“................................................................76 Teisė ir moralė............................................................................86 „Prigimtinė teisė“.......................................................................90 Teisė ir suverenumas...................................................................92 9. „SOCIALINIS“, ARBA PASKIRSTOMASIS, TEISINGUMAS „Socialinio teisingumo“ sąvoka..................................................109 Visuomenės vaizduotės pasidavimas „socialinio teisingumo“ kerams................................................................................113 Teisingumo sąvoka netaikytina spontaninių procesų rezultatams .. 116 Ekonominio lošimo, kur teisingumo sąvoka taikoma tik lošėjams, bet ne rezultatams, prasmė...................................................119 Tariamoji tikėjimo atlygio teisingumu būtinybė............................123 Tariamoji „visuomeninė vertė“...................................................125 Žodžio „socialinis“ prasmė........................................................129 „Socialinis teisingumas“ ir lygybė................................................132 „Galimybių lygybė“....................................................................137 „Socialinis teisingumas“ ir teisei pavaldi laisvė............................138 Erdvinės „socialinio teisingumo“ valdos.....................................142 Atlygis, tariamai priklausantis už nemalonų darbą.......................146 Piktinimasis dėl įprastos padėties praradimo...............................148 Išvados.....................................................................................152 9 skyriaus priedas. TEISINGUMAS IR INDIVIDO TEISĖS 10. RINKOS TVARKA ARBA KATALAKSIJA Rinkos tvarkos esmė..................................................................173 Laisva visuomenė - tai pliuralistinė visuomenė be bendros tikslų hierarchijos.........................................................................175 7 TURINYS Didžioji visuomenė, ir nebūdama vieningu ūkiu, grindžiama tuo, kas netiksliai vadinama ekonominiais santykiais...................179 Laisvų žmonių visuomenėje politikos tikslas negali būti numatomų rezultatų maksimumas, o tik abstrakti tvarka........................181 Katalaksija kaip lošimas...........................................................183 Vertinant prisitaikymą prie kintančių sąlygų naujos padėties lyginimas su buvusia neturi prasmės......................................189 Teisingo elgesio taisyklės gina tik materialias valdas, o ne daiktų rinkos vertę.........................................................................192 Kai kurių lūkesčių nuvylimas užtikrina lūkesčių suderinamumą .... 193 Abstrakčios taisyklės apibrėžia tik šansus, o ne konkrečius rezultatus............................................................................195 Katalaksijos sąlygomis specifiniai įsakai („kišimasis“) sukelia netvarką ir niekada negali būti teisingi...................................198 Teisės paskirtis - vienodai didinti visų šansus..............................200 Gera visuomenė yra toji, kuri bet kuriam atsitiktinai pasirinktam individui suteikia didžiausius įmanomus šansus......................203 11. ABSTRAKČIŲ TAISYKLIŲ DISCIPLINA IR GENTINĖS VISUOMENĖS EMOCIJOS Nerealių tikslų siekis gali užkirsti kelią realiems tikslams įgyvendinti...........................................................................209 Organizacinio genties mąstymo atgimimo priežastys....................210 Amoralūs moraliai inspiruotų pastangų padariniai......................212 Didžiojoje visuomenėje „socialinis teisingumas“ tampa griaunamąja jėga.................................................................213 Nuo varguolių globos prie interesų grupių globos........................216 Mėginimai „taisyti“ rinkos tvarką baigiasi tos tvarkos žlugimu....220 Maištas prieš abstrakčių taisyklių discipliną.................................221 Atvirosios ir uždarosios visuomenės moralė................................223 Senasis konfliktas tarp ištikimybės ir teisingumo.........................227 Maža grupė Atvirojoje visuomenėje............................................228 Savanoriškųjų bendrijų svarba....................................................230 Rodyklė.................................................................................235 Laisvoje visuomenėje valstybė netvarko žmonių reikalų. Ji palaiko teisingumą tarp žmonių, kurie patys tvarko savo reikalus. VValter Lippmann, An lnquiry into the Principles of a Good Society Boston, 1937, p. 267.
The list of books you might like
