Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4: Simno–žvorūnė

359 Pages·523.31 MB·Lithuanian

2
//►« * -
r n T
ą (' M*
BBK 92 Tarybų Lietuvos
Та-212
enciklopedija
MOKSLINĖ REDAKCINĖ TARYBA
V. KVIETKAUSKAS (pirmininko pavaduotojas)
J. aniCas
V. AREŠKA J. LANKUTIS
A. BARKAUSKAS V. LAZUTKA
4
J. BIELINIS J. MACEVIČIUS
A. BŪDVYTIS J. MATULIS
A. BURACAS J. NEKROŠIUS
A. CESNAVICIUS A. NEMURA SIMNO —
a. Čižas S. PAVILONIS ŽVORUNE
J. DAGYS J.' POŽĖLA
L. DIRŽINSKAITĖ V. SPURGA
V. DOMARKAS V. STATULEVlClUS
J. DROMANTAS V. STRAIŽYS
J. GAUDRIMAS r. Šarmaitis
V. GUDELIS l. Šepetys
S. IMBRASAS k. SeSelgis
A. TRAKYMAS (pirmininko pavaduotojas)
C. JURŠĖNAS
S. KANOPKAITĖ B. VAITKEVIČIUS
V. KASAUSKIENE H. ZABULIS
J. KUBILIUS J. ZINKUS (pirmininkas)
L. KUMPIKAS A. ŽILĖNAS
P. KŪRIS R. ŽIUGŽDA
B. KURKULIS (pirmininko pavaduotojas A. ŽUKAUSKAS
© Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988 VYRIAUSIOJI ENCIKLOPEDIJŲ REDAKCIJA, VILNIUS, 1988
S
TLE REDAKCINĖ KOLEGIJA
J, ANTANAVIČIUS, P. BRAŽĖNAS, B. DOBROVOLSKIS, SIMNO BAŽNYČIA, XVI—XVIII laiptų bokšteliai. Po 1872 gaisro nės veikėjas. 1912 įkūrė Tilžės
L. JASIULIS, E, GUDAVIČIUS, E. JUSKYS, D. KADŽIULYTĖ, ap.r iek aStiamlinkoų ekžuelrtoo, paanstt aatuask šStuimmnoes., kpraižpetmosi.n t1o8s8 8 gprriinsdtaytsy, ta pu.ž vzearksrtoiss­ tliuevtuiųv itųa uktluosb ąt.a rPyrbikalia. u1s9ė2 P3 rKūslųa ilpieė­­
V. KAZAKEVIČIUS, C. KUDABA, B. KURKUUS (pirmininko Resp. reikšmės archit-ros pamink­ tija. 1919 prie presbiterijos ir š. dos kr. sukilėlių direktorijos pir­
pavaduotojas), B. KUZMICKAS, V. KVIETKAUSKAS (pirmi­ las. Bažnyčia renesansinė, mūrinė, navos sienos pristatyti kontrafor­ mininkas, vėliau Klaipėdos guber­
ninko pavaduotojas), V. LANDZBERGIS, A. LUKOSlONAS, lloikt.i nkėr ysžui apuesn kpliaansioe,n etr ipnraevsėb,i tberaizjia­ ssuait.v irt1i9n3t8o s reskioennsotsr uoirti spkalimauattaaii., Šnialtuotrėisa uasp s.p avvirašdinuiontkoajass. . 1912962 4K—la2i6­
V. MERKYS, I. NEKROŠIUS, J. V. PALECKIS, Z. POCIUS, ir 2 stačiakampėmis zakristijomis 1944 po gaisro uždengtas stogas. pėdos kr. direktorijos pirminin­
V. PURONAS, M. TAMOŠIŪNAS, A. TRAKYMAS (pirmininko abipus jos. Pagr. fasade dominuoja Pav. Dalė Puodžiukienė kas, 1930—37 Klaipėdos aps. vir­
į priekį išsikišęs navos aukščio tri­
pavaduotojas), Z. ZINKEVIČIUS, J. ZINKUS (pirmininkas) jų tarpsnių kvadratinis bokštas, SIMNO EŽERAS yra Alytaus šininkas. 1938 Klaipėdos burmist­
rj., prie Simno miesto š. pakraščio. ras. 1941—45 kalėjo Mauthauzeno
kampuose paremtas kontraforsais.
Plotas 246 ha. Ilgis (iš š. į p.) 2,8 (Austrija) ir Dachau (VFR) kone.
Bokšto ir navų susikirtimuose iš­
kilę sraigtinių laiptų bokšteliai. km, didž. plotis 1,3 km. Didž. gylis A. Slmokaltytė. Gunhildos vaidmuo stovyklose. Po II pasaul. karo da­
4,6 m, vid. gylis 2,9 m. V. ir p. (H. Ibseno „Gabrielis Borkmanas") lyvavo liet. burž. nacionalistų
VYRIAUSIOJI ENCIKLOPEDIJŲ REDAKCIJA Šoniniai fasadai suskaidyti siaurų,
krantai neaukšti, lėkšti, š. ir r. — veikloje. Genovila Raudeiiūnienė
aukštų pusapskritės arba segmen­
tinės arkos pavidalo langų. S. fa­ kiek statesni. R. ir š. r. krantai Alytaus, Kapsuko, Lazdijų rajo­ SIMONAITIS Povilas [1907.Ш.10
sado sieną ir apsidą remia kontra­ vandens ardomi; jų pakrantėse nams. 1951—59 ėjo rj. laikr. „Ke­ Gailionluose (Pasvalio rj.) — 1979.
(TLE IV tomą rengę darbuotojai) forsai. Šoniniai bokšto portalai ir yra iki 100 m pločio atabradas. lias į komunizmą". Jonas Zinkus V.3 Kaune], D. Tėvynės karo da­
centr. navos r. siena dekoruoti ni­ Ežero pakrantės užžėlusios. Įteka SIMOKAITYtE, Tumkevlčienė, lyvis. 1927—40 tarnavo Lietuvos
šomis su dvigubomis arkutėmis, Simnyčia, Spernia ir dar keli upe­ Albina [g. 1923.V.17 Marijampolė­ kariuomenėje. 1929 baigė Kauno
Vyriausiasis redaktorius J. ZINKUS, vyriausiojo redaktoriaus Technika. Vedėjas J. NAINYS, vyr. moksl. redaktoriai I. IG­ p. fasado koplytėlė — arkada. In­ liai, išteka Bambena (į Žuvinto je], taryb. aktorė. LTSR nusipel­ karo m-lą. Nuo 1940.VII Lietuvos
pavaduotojai V. KVIETKAUSKAS, A. TRAKYMAS, atsakinga­ NATAVIČIUS, R. KAVALIAUSKAITĖ, J. KULIEŠIENĖ, I. VA­ tveidrjuerrien ėd onmaivnau,o jaat skaiurtkaš tna,u os išaounria­ eažb.r);a zidjėols jeožse rpo elpkloėjtiams op aimr akžrua ndtųi­ nriijuasmi paorltėisst, ė n(u1o9 8119).4 91 9Š4i5a—ul4ių9 Mdraa­­ lViaIIuId iResa udk.a rairumomijoesn ė2s9, tneuroit . 1š9a4u0­.
sis sekretorius B. KURKULIS, atsakingojo sekretoriaus pava­ LIULIENĖ nių navų trimis poromis masyvių dėja. Š. r. pakrantėje yra molio mos teatro aktorė. Vaidmenys: lių korpuso karininkas. 1942—45
duotojas B. KMITAS Iliustravimas Ir kartografija. Vedėjas L. LUKOSEVlClUS, me­ piliorių, nuo presbiterijos — pus­ karjerų. Pav. Algirdas Stanaitis teatre — Onutė (Juozo Baltušio Raud. armijos 16 liet. divizijos
ninio apipavidalirttmo skyriaus vedėjas J. LIOLYS, meniniai apskrite triumfo arka. Vidurinę SIMNO RAJONAS buvo LTSR „Gieda gaideliai", 1947), Senelė pulko vado pavaduotojas, vadas;
redaktoriai A. DAPSYS, V. LASAUSKIENĖ, A. ŽILIENĖ; kar- ir šiaurinę navą gaubia cilindri­ pietvakariuose, į v. nuo Alytaus. (A. Kasonos „Medžiai miršta sto­ papulkininkis (1944). Dėl sunkaus
niai, pietinę — kryžminiai skliau­ Centras — Simnas. Sudarytas 1950. vėdami", 1957), Antosė (Antano sužeidimo fronte 1945 išėjo į di­
tografės vyr. moksl. redaktorės S. MIKALAUSKIENĖ, D. ŽU­ tai. Bažnyčioje yra 3 dailės pa­ VI.20 iš 29 apylinkių (16 jų pri­ Vienuolio „Puodžiūnkiemio" in­ misiją. Išvertė į liet. k. taryb. tau­
MOKSLINĖS REDAKCIJOS KAUSKIENĖ, moksl. redaktorė S. ŠLEINIENĖ; fotolaboratorijos minklai, iš jų 1 resp. reikšmės klausė Alytaus, 7 -— Kalvarijos, scenizacija, 1958), Daubienė (Petro tų grož. lit-ros kūrinių.
vedėjas V. IVINSKIS, fotografai G. POCIUS, A. STAISYS (XVIII—XIX a. paveikslas). 6 — Marijampolės aps.). Iki 1953 Vaičiūno „Tuščios pastangos", Pranas Petronis
Literatūrinė kontrolė. Vedėjas V. VILUVEITAS, vyr. moksl. Д pastatyta XVI a. vid. su ne­ įėjo į Kauno sritį. 1954 buvo 13 1964), Liusė (V. Delmar „Paskuti­ SIMONAITYTĖ Ieva [1897.1.23
Biologija, medicina. Vedėjas A. GRICIUS, vyr. moksl. redak­ baigtu dviejų tarpsnių bokštu. Po apylinkių (Angininkų, Bambinin- nis valsas", 1970), Gunhilda (H. Vanaguose (Klaipėdos rj.) — 1978.
torės D. RIMŠIENĖ, J. TAMULAITIENĖ, A. VIRBICKIENĖ, redaktoriai R. TRAKYMIENĖ, M. TRAPULIONIENĖ, moksl. šoninėmis navomis išmūrytos krip­ kų, Gudelių, Kalesninkų, Krokia­ Ibseno „Gabrielis Borkmanas", VIII.27 Vilniuje], taryb. rašytoja.
moksl. redaktorė A. KAZLAUSKAITĖ redaktorė D. MIKULSKIENĖ tos. XVII a. II pusėje paaukštintas laukio, Krosnos, Parečėnų, Poš- 1973), Bernarda (F. Garsijos Lor- LTSR liaudies rašytoja (1967). Vai­
Mokslinė kontrolė. Vedėjas A. RAClS, vyr. moksl. redaktoriai bokštas, pristatyta presbiterija, vė­ nios, Simno, Stebulių, Šeštokų, kos „Bernardos Albos namai", kystėje susirgusi, nelankė m-los,
EI. kVonAoRmNikAaL, YtTeiĖs,ė .m Vokedslė. jarse dAak. toTrRėEs IEG. ISG, OvLyDr.S TmEoINksIlE. NrĖe,d aVk.t oŠrIė­ M. GERVĖ, A. K1NDERYS, V. PAULAUSKAS, moksl. redak­ l1i7a3u0 —su s2k lkiaoupsltyač išo.s ,k oš.p lyzačikar,i sttaijrap. mŪdor imjoise,s tVase re(bSiiemjųn)a,s )1, r4j .m piaevsateldliaui­ t1a9i8"3, ); 19k5i9n).e P—av .Izabelė („Kalaku­ mvėojkoės si asmavaatrua ngkiimšktaųij.ų V earptėysliin skiiuų­
DLAUSKAITĖ torė A. SUSCENKIENĖ, vyr. redaktorė R. MEŠKAUSKIENĖ 1764—76 — presbiterija. Po 1847 (Gudeliai, Krokialaukis, Krosna, Kazys Tumkevičius kaimuose. Dalyvavo Klaipėdos kr.
Vardynas. Vedėjas K. DEMSKIS, moksl. redaktorės B. GRA- gaisro nugriautas bokštas iki vi­ Šeštokai). 1955, 1956, 1958 šiek tiek SIMONAITIS Erdmonas [1888.X. lietuvių kult. veikloje, susijusioje
Filologija, filosofija, švietimas. Vedėja E. DAGYTĖ, vyr. moksl. BIENĖ, V. RUPŠIENĖ, redaktorė N. DISNER; komplektavimo durinės navos aukščio, suskliaus­ keitėsi rajono ribos. Д 1959.Ш.19 30 Spečiuose (Tilžės aps.) — 1969. su antigermanizacinėmis nuotaiko­
redaktorės B. ABRAITIENĖ, A. KUZMICKIENĖ, moksl. redak­ grupės vedėja J. LAURUšIENĖ, redaktorės N. BUIVYDAITĖ, tos navos, tarpsniu paaukštinti panaikintas, jo teritorija perduota 11.24 Veinheime (VFR)], visuome­ mis. Nuo 1914 bendradarbiavo
torės G. BUFIENĖ, R. RUSECKIENĖ liet. period, spaudoje. 1921 persi­
V. GERULAITIENĖ, D. KAVALIAUSKIENE, N. LEVICKIENĖ, kėlusi į Klaipėdą, dirbo mašininke,
Fizika, matematika, chemija. Vedėjas R. VALIULIS, vyr. moksl. M. NAINYTĖ vertėja. Nuo 1936 atsidėjo vien
redaktoriai A. MAClULAITIENĖ, R. MUDĖNIENĖ, P. TRUS-' Gamybos skyrius. Viršininkas D. GELPERNAS, techninės redak­ lit. darbui. 1939 Vokietijai užgro­
KAUSKAS, moksl. redaktorė A. KRUTINIENĖ cijos vedėja A. KELIOTIENĖ, techn. redaktorė N. PETRAUS­ bus Klaipėdos kr., apsigyveno
Kaune. Hitlerinės okupacijos me­
Geografija, geologija. Vedėjas R. ŠIMKŪNAS, vyr. moksl re­ KIENĖ; korektūros skyriaus vedėja V. ŽEMAITYTĖ, korektorės tais buvo persekiojama. Nuo 1963
daktorės F. YLEVlClENĖ, R. KUDIRKIENĖ, J. TAMAŠAUS­ V. KRIVICKAITĖ, J. MAKARIONAITĖ, V. MATUKONIENĖ, gyveno Vilniuje (vasaromis Prie-
KIENĖ, P. TUOMAITĖ, moksl. redaktorė V. BIVEINIENĖ A. PASTARNOKIENĖ, R. VAŠKEVIČIENĖ kūlėje).
Istorija. Vedėjas V. SPEClŪNAS, vyr. moksl. redaktoriai Dalj ГѴ tomo straipsnių ir iliustracijų rengė J. CIVILKAITĖ Lit. kūrybą pradėjo, veikiama I
pasaul. karo įspūdžių. Pirmąjį kū­
E. DIRVELĖ, J. KULBIS, J. LIUPKEVIČIUS, A. MATULEVI­ (istorija), buvę Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos darbuo­ rinį (eil. „Ak, karas, karas išgąs­
ČIUS, A. PARAGYS, moksl. redaktoriai Z. BANIONIS, V. GIR­ tojai J. BERNOTIENĖ (bibliografija), A. CVETKOVAS (fotogra­ tingas") išspausdino 1914 „Tilžės
DZIJAUSKIENĖ, L. ZINKUTĖ fija), A. JUODVIRŠIENĖ (biologija), G. KNIŪKŠTIENĖ (lite­ keleivyje". Dar bendradarbiavo
Menas. Vedėjas V. GIRDZIJAUSKAS, vyr. moksl. redaktorė ratūrinė kontrolė), Z. POCIUS (menas), A. SAMAS (iliustravi­ t„uPnrgūosjųe "li, etu„vRiyųt objuajles"e“, , „„KLliaeitp. ėcdeois-
J. LIANDZBERGIENĖ, moksl. redaktorės G. MARClUKAITY- mas ir kartografija). J. SEREIKA (fotografija), R. SKEIVYS, krašto žodyje", „Lietuvos kelei­
TĖ, D. MEKAITĖ, N. TALUNTYTĖ, N. VADAPALAITĖ. B. ŽA- L. ŽIŪKIENĖ (filologija), A. ŽUKAS (ekonomika ir teisė) vyje". Evutės, Eglaitės, Sesutės
LALIENĖ TLE REDAKCINĖ KOLEGIJA slapyvardžiais Klaipėdos kr. laik-
SIMONAITYTĖS 6
7 SINONIMAI
raščiuose paskelbė eilėraščių, mus. 1935—36 LKP Šiaulių rj. k-to
apybraižų, apsakymų. Išpopuliarė­ sekretorius. Už kom. veiklą ~5 „Gvozd", o jam iširus (1909), — 1938—39 studijavo Varšuvos muz. mijos būrio vadas dalyvavo Piliet. (pvz., 1, 2, 4; 1, 2, 3 skiemenys)
jo pirmuoju romanu „Aukštųjų Ši­ m. kalėjo. 1940—41 Šiaulių aps. sindikatui „Provoioka". 1922 buvo in-te. 1944—48 vargonininkavo ir karo mūšiuose Ukrainoje. 1936. tarpkirtiniais intervalais, yra arti­
monių likimas" (1935, valst. pre­ milicijos viršininkas, LKP(b) Šiau­ įkurta Lietuvos spirito varyklų vadovavo chorams bei orkestrams IX—1937.1 mokėsi tankų-šarvuo- mesni silabotonikai, kiti, pagrįsti
mija 1936; inscenizacija „Urtė" lių miesto k-to sekretorius. 1942— pramonininkų s-ga (jai priklausė Švenčionyse. 1957—59 vadovavo čių vadų kursuose. Per D. Tėvynės ketveriopais, penkeriopais inter­
past. 1977 Lietuvos televizijoje), 1944 Raud. armijos 16 liet. divizi­ 30 iš 34 spirito varyklų), 1924 — Vilniaus un-to studentų pučiamųjų karą pulko vadas, divizijos vado valais — artimesni verlibrui. Kai
kuriame pasakojama apie Klaipė­ jos karys. 1944—47 part, darbuo­ Lietuvos alaus bravorų s-ga, orkestrui. Sukūrė choro ir solo pavaduotojas, nuo 1942.V divizi- kuriems metrams būdinga izoto-
dos kr. lietuvių tragišką ist. liki­ tojas Panevėžio mieste ir apskrity­ 1925 — tabako sindikatas. 1930 dainų, instrumentinių pjesių. 1980 zijos vadas; pulkininkas (1942); nizmas (jie artimi toninei eilėda­
mą XVIII—XIX a., gvildenama et­ je. 1949 baigė Resp. part. m-lą. metalo įmonių kartelis persitvarkė išleistas A dainų rinkinys „Mano 1941.VI.22 dalyvavo Tauragės gy­ rai). Liet. poezijoje A atsirado
ninio charakterio problematika, 1949—60 dirbo part, ir ūk. darbą į A ir buvo pavadintas Vinių ir krašte" (parengė Konradas Ka- nime (125 šaulių divizijos artileri­ XX a. 2 d-metyje (Mykolas Vait­
atskleidžiama vienos giminės ke­ Lazdijų rj., Vilniuje, Dotnuvos, vielos pardavinėjimo kontora. veckas). Boleslovas Zubrickas jos viršininkas). 1944.IX—XII 50 kus, Kleopas Jurgelionis). Stiprų
lių kartų dvasinė ir ek. evoliucija, Telšių r j. Julius Lebedys Šiam ‘ A priklausė didesniosios SINJORAS Abelis [g. 1914.V.15 lietuvių atsargos divizijos vadas; impulsą A plėtotei davė Kazys
tautinės ir moralinės savimonės SINAGOGA, žydų kulto pasta­ Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių meta­ Vilniuje], rev. judėjimo dalyvis. iki 1945.11.15 generolas majoras, Binkis rinkiniu „100 pavasarių"
tolydinis menkėjimas vok. koloni­ tas. Joje laikomos pamaldos, skai­ lo apdirbimo įmonės. 1931 įsikūrė LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas vėliau pulkininkas. 1945 divizijos (1923). 1927—40 A susiformavo ir
zacijos sąlygomis. Romane plėto­ toma ir aiškinama Biblija. Daž­ plytinių A — Plytų užsakymų pa­ (1964). TSKP narys (1933; iki 1940. vado pavaduotojas, vadas. 1947 įsitvirtino Kazio Borutos, Jono
jamos neoromantinės liet. prozos I. Simonaitytė V. Sinickas Antanas Sinkevičius niausiai būna taisyklingo plano, 2, skirstymo kontora, 1932 — mielių X priklausė LKP). 1927—31 mo­ išėjo į atsargą. 1947—66 Gorkio Šimkaus, Vytauto Sirijos Giros,
tradicijos; pirmoje romano pusėje 3 ar 5 navų halinis pastatas. Vi­ pramonės A, Šiaulių odos sindi­ kėsi Kauno komercinėje g-joje; med. in-to kar. katedros vyr. dės­ Jono Kossu-Aleksandravičiaus,
vyrauja lyriškas (vietomis su sim­ intymiais išgyvenimais, gaivališ­ SIMONAITYTĖS MEMORIALINIS daus erdvę sudaro maldų salė vy­ katas, 1930—34 susikūrė malūnų, 1928 įstojo į LKJS. 1934—35 LKP tytojas. 1966—70 dirbo moksl. dar­ Antano Miškinio, Henriko Radau­
boliniais vaizdais) pasakojimas kais pasąmonės refleksais; romano MUZIEJUS, Ievos Simonaitytės rams su sakykla (vad. bima) ir al­ skardos, konservų, garlaivių, siūlų CK pogr. spaustuvės „Kova", kom. bą Gorkio un-to Chemijos moksl. sko, Vytauto Montvilos eilėraš­
apie tolimą praeitį, antroje — rea­ antroje dalyje viena pirmųjų lie­ memorialinis muziejus, LTSR lite­ toriumi — labiausiai apšviesta sindikatai. Atkūrus Tarybų val­ lit-ros sandėlio vedėjas. Už rev. tyrimo in-te. Jonas Arvasevičius čiuose. D. Tėvynės karo metų poe­
listiniai epiški XIX a. pab. patri­ tuvių tarybinėje prozoje pavar­ ratūros muziejaus filialas. Yra šventyklos dalis, dažnai su kupo­ džią Lietuvoje, buvo pradėta, o veiklą 1935—40 kalėjo. 1940—41 SINKEVIČIUS Klemensas [g. 1929. zijoje A buvo nepopuliarus. Poka­
archalinės valstiečių šeimos bui­ tojo vidinio monologo formą. Au- Priekulėje, name, kuriame 1961— lu. Salės šonuose ir prieangyje — po II pasaul. karo baigta A, kaip adm. darbuotojas Kaune. 1942— V.3 Marčiukonyse (Lazdijų rj.)], rio laikotarpiu jį atgaivino Vladas
ties vaizdai. Autentiškais faktais tobipgr. trilogijoje „...O buvo 1978 vasaromis gyvendavo rašy­ patalpos moterims. Kai kada A ir visas monopolijas perorganizuo­ 1945 Raud. armijos 16 liet. divizi­ taryb. bibliotekininkas. Ped. moks­ Mozūriūnas, Vladas Grybas. Liet.
pagrįstame romane „Pavasarių taip" (1960), „Ne ta pastogė" toja Ieva Simonaitytė. Memoriali­ turi priestatus (Talmudo aiškintojų ti — jie paversti visos liaudies jos polit. darbuotojas; kapitonas lų kandidatas (1964), LTSR nusi­ taryb. poezijoje A ypač paplito
audroj" (1938) vaizduojamas Klai­ (1962), „Nebaigta knyga" (1965), niuose kambariuose eksponuoja­ m-la, biblioteka, rabino gyv. pa­ nuosavybe. Jonas Dagys (1960). 1946—48 LTSR teisingumo pelnęs kultūros švietimo darbuo­ nuo 1957. Daugiausia reikšmingų
pėdos kr. lietuvių tautinis sąmonė­ memuarinėje knygoje „Gretimos mi asmeniniai daiktai. Verando­ talpos). Lietuvoje sinagogas pra­ SINĖLNIKOVAS Ivanas [1922.11. m-jos darbuotojas. 1950 baigė tojas (1969). 1954 baigęs Vilniaus kurinių juo parašė Algimantas
jimas XX a. pr. Romane „Be tėvo" istorijėiės" (1968) daugiausia pa­ je įrengta rašytojos gyvenimo ir dėta statyti XVII a. pab.—XVIII 22 Miliūnuose (Rokiškio rj.) — Resp. part. m-lą. 1950—73 „Vagos" un-tą, jame dėstė; docentas (1968). Baltakis, Alfonsas Maldonis, Jani-
(1941) plėtojama autobiografinė sakojami vaikystės, paauglystės kūrybos ekspozicija. A įkurtas a. pr. Jau XIX a. A buvo beveik 1979.III.9 Rokiškyje], D. Tėvynės leidyklos redakcijos vedėjas. 1967—70 ir 1973—81 biblioteki­ na Degutytė, Judita Vaičiūnaitė,
betėvio vaiko sunkios dalios te­ įspūdžiai, atskleidžiamas rašytojos 1980 (atidarytas 1984). Muziejuje visuose didesniuosiuose miestuose. karo partizanas. 1941.VI—1943. Elena llčiukienė ninkystės katedros vedėjas, 1970— Vladas Šimkus, Eduardas Mieže­
ma. 1940—41 A jsitraukė j taryb. piliet. ir kūrybinis brendimas. Apy­ yra ~2000 eksponatų (1987). 1985 Lietuvoje veikė Vilniaus ir VIII (su pertrauka) buvo hitlerinin­ SINKEVIČIUS Aleksandras Įg. 1976 ist. f-to dekanas. Nuo 1981 laitis, Justinas Marcinkevičius,
lit-ros kūrimą (period, spaudoje sakoje „Paskutinė Kūnelio kelio­ SIMONAVIČIUS Kazimieras, in­ Kauno A. Vertingos archit-ros kų kalinamas. 1943. VIII—1944.VII 1908. VIII. 1 Intuponyse (Prienų Kult. darbuotojų tobulinimosi ins­ Marcelijus Martinaitis.
paskelbė apsakymų). Pokario me­ nė" (1971) vaizduojama Klaipėdos žinierius artilerininkas t K. Seme- yra XVIII a. dviejų sinagogų kom­ Žemaitės partizanų junginio II bū­ rj.)], tarybinis maisto produktų tituto direktoriaus pavaduotojas. Juozas Girdzijauskas
tų aps. rinkinyje „Apysakos" kr. lietuvių gyvenimas hitlerizmo, navičius. pleksas Kėdainiuose, XIX a. A rio vadas. 1944. VIII—1945.ПІ technologas. 1942 baigė Kauno Parašė monografiją „Lietuvos TSR SINKUS Algimantas [g. 1942.VIII.
(1948) smerkė karą, fašizmą. Apy­ II pasaul. karo ir pokario laikotar­ Joniškyje, XIX a. A Utenoje, XX Raud. armijos karys; fronte sun­ un-tą. 1959—64 „Gintaro" alaus bibliotekų istorija, 1940—1980" 15 Kaune], taryb. gydytojas gene­
sakoje „Pikčiurnienė" (1953) XX piais. SIMONAVIČIUS Vincas [g. 1907. a. A Vilniuje. Pav. kiai sužeistas. Nuo 1951 darbinin­ daryklos Stakliškėse (Prienų rj.) (1983), paskelbė bibliotekininkys­ tikas. Med. mokslų kandidatas
a. pr. kapitalistėjančio kaimo des­ Д — žymiausia Klaipėdos kr. II.3 Užventyje], rev. judėjimo da­ Rita Daujotaitė kas Rokiškyje. Rimantas Zizas vyriausiasis inžinierius, nuo 1964 tės darbų. (1970). 1965 baigė Kauno med.
potiškos moters valstietės paveiks­ gyvenimo vaizduotoja liet. prozo­ lyvis, ekonomistas. Ek. mokslų SINDIKATAI, viena pagrindinių SINlCKAS Domininkas [1874.XII. g-los „Lietuviškas midus" direkto­ SINKEVIČIŪTĖ, Pakušaitlenė, in-tą, nuo 1970 jame dėsto; docen­
flaosn ep. aЛte iktrtaask tvuiosjuao mšį . ppaovleiti.k sįvląy ksiaų­ kjeo. loKrūitraisn, iamlise tbuūvdiųin gtaa urtyinškėsu ss aetvni.­ k(1a9n4d3i)d. a1t9a2s 5 į(s1t9o5j8o) . į LTKSJKSP, įsintararyus­ mmųo,n oppaoglrisįsttina iųn arsiuųs ivsuiesnitiajirmimųu fdoėrl­ 2v5o jeŠ]e, druevvo. jjeu d—ėj im19o4 0v.eIiXk.ė1j0a sM. Dasakr­­ irri uisš. joS ugkaūmrėin a7m lųie 5t. smtipidriaųu sg ėrrūimšiųų Kkaavtrišykniao [1r8j.8) 9— M 1a9jo5r7i.šXk.3iu1 oseA l(sVteilr­ tnaoss (u1n9-7t7e). . I1št9y7r8ė— k7a9i stkaužraivųo p Vrieieš­­
klgevjkšdptdvlgcėięyepinhaaryavuisasirviirl„voatm s pešisiyo š eilssdkštlrokov uiniatK uanegLasai pniipaoč ėmairdiT oij;nsil jiraeoS iųvneivoaaommcRsbe gae lrjh iiuk bąiieveoukšųzošo aū orsaiedv l"užippadlokiimauiimr s;lrsagušnilo aiiszkosiccys(gojjv tu1 oaihaospis.iij9m orms m nosaaa3 jį lir.ptjaž9pmd.an spoyo lv,nrisuk aidjo nrЛ eenčestiityroilmr.iširk ųt guat pmkiiuiaom1 iail yroajrėa ;sjaI rna aestks mtnckė i.ssa1pihe mjr,oik9omta ra ats1n5lsD ssąinkle„9o6 ansupi iači5V,nreiugdr sssi8nuarilųuųiiia2ė)s.­­­­­­­ vgnnvDgjdpngglc„oaeiiauiAoaėaovašlngirrssit ima kuun otiė b srkiargk—s ąpionitpnamėi nešį rs gil aaklt,oę idiaiių srrumnos acsou soj dmapieusių adudЛssov vr7ss rpu ayjiiie—, ateiįątn tsorek mamiš,Š zms tn ž9ūi uięiinaamc dckmsro.osithdąi ieimrg,ijotnto am-znoaaAragimnimromcasslųraoiai s, inyenųą ujnikpsičbd o,vė sšė pvtuii.ms ivegųs asadlr re les, rlseiii apiiyrirlskanborteissr mvrek ijt.i mtom uouo.ptsoi( ab. u spsna ejanpįlmp,iad srrnges mrieąrooes"mizėyooauktmmmma atbanznositsc—oėnnųaoyoaost)iss,.i­­,­­­­­­­ kmAvmCjrtvLp1111~aiee9ė996oaKniuios5ire 4 44ns š.ėkk,sįtl5 09a kki s iuišsn — eu1m tori1tKlvtkneL9.ląemr9. .oit45ai vrK e4jneus1.3dąsek.v9 s;ė P s. t i —tao ss—R (jivKrdpnb lulpL1iaėiao7)azgrdau 9j iiupc0Veipuroeo4ėcCjde etttsj2sd.oii,inu.r i jdKnl —n osmanoptv1ėi gj ampsųir9opkseą4oas sso3 tj.aa;e4-s u. ėe d3l (kgr Ląa, sU—v1umy aRtb piV9yoskžu1eleai6ib4.pkr t9ecnien u20uliorrd4si -nd1a)d jitev0st..oe9uor.i ąp v o1 a 4Pksa,.ssr.j9 Vua8 d o-aoei211 ktrvsraK ksc9ov99bm glkerirp—a4 4Peaa-iubeipir8uk4jdz(iljlniai—gi3ib—bosėlaėersiąi3ėė)ssė­.­­­­­ mzssgsbLbbsprs(iaautaaerae-ušiiu.vvvavecskLmnk v iitiaėli dĮavoninuitymrnemzKarii iivbat eaonevoriuoolannisv)bpa kašsnv ,tkiiduk iia,sjmsoipo iiiiųaaivšvjmsn )ėAopvik oe,iad,a e a a iakj om nbfsaurrAitossisą(aaedtvnnit v,slt nraea gayki iįkūirbskvėsvnigrglkmkiomšieaia.ųsšėmš ėaomniikikj.akėsšrpim daoit k useii ryir naAirakam isomisajcsiu dp k ua ,iio—įr aon rpo invn.rtž oniAatoai ga onosdrttsr ur aoedd-uiįbbsgaįiXimrėak( ss iaioorluvit Xcs o šmmeapiriayknam jtvarjvriiolyiaiaissiiiųaoeoess-,,i.­­ Stnkūkdžvvb(lp11ei1iI.i9ė9aayeoinn gz9rN1l2plbv ouii0amėį7d1malooos 2oltC —sitųu i os)tdo-a d. KSi s d )rv (i3aaii;rpg.pNeoAš8ydt reoavtassl rbeuvSir1 lts.litp id.ieo8oe es-s noomir9i v tdj sirVrą 5uny1tab((te. a1a18dbka rdroiv9s98kce1sėbaėa 3ė28 8lvjąsjirpo5iį6 Rln9e.o. bm o Rv)—1 iSlT.in1 n Aia neabiuF8pu1kb2s.iVdua88Sc ant8ųivs9ure9iRKd k[ jt1ą ii2gsųrb ėlsųįP9,m.T isti j ū šC0(jatoStbkn1orė5oeGs eRde)9s—jiuj snn oe la2oSuetk įst )7lneg, 0 ordu.ay gį.i 7uaor pVlsampvl ėrngž žtrliIltayėkyasaaeeIižirsss..,­.­­­.­­ SmSsdVmSIsstslroepVuuneIpiIiangdėNNocivkla.ųigni2tevriu KrKjur,p0ėtiy(o vraoiiojE Etdrnstikų ūutno.iVVatio s rsV siou tIsuI da1 jeČČi g9msoaaPlai( Dn8vIIrssta1aiUU6e.bari.d9 ur u) GiugiSSP.7raasnBj io 6šeuiaeP.i(aArėnČ)nnv]Šsa. i ,t ų.knaat erieiarša kdtasrc nūals i1šithdmoųj.naiėš9p ujnvey ra5omiapsaodsy8sjs S rsel eaob—toSj o,1I.uak.i g1)ce9n8tss [.91i7r3ėg i l2—j92sg .2 .tą 78e eis.pd š3.c dujtIt11rjae—rhI3riže99avrraIn aps28.dbbai81inj1oa2pųoioso23.­.­­­­ kSptvcbsa„ipJrlšeyęųi.IkpaiAain areNa v peiraylnVevablK„kirtkn sžiovaaŽeė jtOoėi1 lsoi. ųmliss dm9tlinP a" aae10žagLĖss,oiti95i( sk -"sua, Pi1 gn „re.ivA3r oe .itbvžti e sVunPsmųroea va„ vsuaydl lopeLpv„inismrtvlžųrlaaiesrvaaiiiioi aniiipuousaiškgek sustėd onct ovyrl”a o aiaoiaė jvšejjsvirier"jsdąvmoeri ibeb,"l,i dnsėKė .eia, L lLnn urožs a vBraeoii riAzneeenkšJssyevatitk„čk".niAj uak ukrkiei idylųvųėe„večVa.srr ojv(miM, itt u1ųaa.ariijs Ljč9edape,o ouaD i1.inssatajtue)s"3oloeaerst]tiis),,­.,,­­­­­­­ thmįmpactpcvr111vėėhipe99iėėo9n aiopp87rž7rsnvpiiso59oeiar9nrie rn,ų)t mo)šic ię.ae oiėk d hdv ųnzo sKį.ura(gę e esm.„o ckti eo1š „.kžGhm—in cumLBmmaųkriepetojpioia i2ntnoreuonosiim)caetyksgose liliup ioųi g vamąjo,gv gųta oiu"soaegoiir sos nsjrnea:sr mbo"pli (p ntaiiųsū1 cntųg„grųsi ,9h dkno Įpi y 7g(rųvaksiręvs4noiaa,u,a uolm e )miudimtt, nųng yoctatoV,fųtoįburh„žs e,osi nuų m t.rPrųoj aįoo"nseų a.mong Bumm nimdv gkSeu(koacea1gunoikaesmūsinlž9rsstijlddiarnn"iėųa8uoosųiiiėsį2į,­,,­­­­­­ —
dar į latvių, estų, „Vilius Kara­ laidas. įstatus ėmė registruoti Klaipėdos 2 Gudžiūnuose (Kėdainių rj.)], IX.11 Janėnuose (Lazdijų rj.)], ta­ siradę iš „antaras", „kataras", „ke­ se Prahoje (1974), Maskvoje (1978,
lius" -—• į latvių, „Pikčiurnienė" — kr., kuriame A steigimas buvo LTSR valst. ir part, veikėjas. LTSR ryb. chirurgas urologas. Med. mo­ linės", „vėlinąs". Sudurtiniuose 1984), Dubrovnike (Jugoslavija,
į latvių, lenkų, vokiečių, anglų ir SIMONOVICIUS Romanas [1763 tvarkomas įstatymu). Didelės Til- nusipelnęs ž. ū. darbuotojas (1977). kslų kandidatas (1959). TSKP na­ vandenvardžiuose su antruoju 1980) .
kt. kalbas. Apie A sukurtas doku­ Vitebsko gub. — 1813.XII.12 Vil­ manso ir brolių Šmitų metalo ap­ TSKP narys (1959). 1955 baigė Z. rys (1962). 1944 baigė Kauno un-tą. komponentu „-upė" pasitaiko for­ SINONIMAI, skirtingai skamban­
mentinis filmas (1970). Priekulėje, niuje], gamtininkas, mineralogas, dirbimo įmonės, veikusios Kaune, ū. akademiją, 1964 —■. Minsko 1952—60 Kauno respublikinės kli­ mų su išnykusiu balsiu „u": „Pil- tys, bet tą pačią arba artimą
rašytojos gyventame name, nuo medikas. Baigė Vilniaus un-tą. priklausė Rusijos sindikatui aukštąją part. m-lą. 1965—68 LKP nikinės ligoninės skyriaus vedė­ pis" (Subačius), plg. „Pilupis", reikšmę turintys žodžiai (leksiniai
1984 veikia A memorialinis mu­ 1788 gavo filos. daktaro laipsnį. Joniškio rj. k-to II sekretorius. jas. Nuo 1960 dėsto Kauno med. „Pilupys" (Šustės intakas, Žemai­ A), t. p. žodžių formos, žodžių
ziejus. Pav. 1797—99 Vilniaus un-to anatomi­ 1968—70 Joniškio rj. vykd. k-to in-te; docentas (1963). Svarb. vei­ čių Naumiestis); „Žalpis" (Šilalė), junginiai, sintaksinės konstrukci­
jos ir fiziologijos katedros adjunk­
R: Raštai. — V„ 1957—58. — T. 1—6. pirmininkas. 1970—77 LKP Kapsu­ kalai: „Prostatos adenoma" (1969), plg. „Žalupis" (Gervės intakas, jos (gramatiniai A). Liet. kalboje,
L: Dambrauskaitė R. Ievos Simonai­ tas. Med. daktaras (1801). 1801— ko rj. k-to, 1977—87 miesto k4o „Inkstų ir šlapimo takų akmenli­ Kruopiai) ir kt. Tarmėse pasitaiko panašiai kaip ir kitose ide. kalbo­
tytės kūryba. — V., 1958; tos pačios 1803 tobulinosi Freibergo (Vokie­ I sekretorius. Nuo 1971 LKP CK gė" (su A. Radavičiumi, 1973). Va­ ir daugiau A pavyzdžių: „bro­ se, leksiniai A skirstomi į absoliu-
Ieva Simonaitytė. — V., 1968. tija) kasybos akademijoje. Grįžęs narys. Nuo 1971 LTSR AT deputa­ dovėlio „Klinikinė chirurgija" kas" — burokas, „sąsvinis" — są­ čiuosius, t. y. turinčius tą pačią
Algimantas Radzevičius į Vilnių, įkūrė un-te miner, kated­
tas. Pav. Anastazija Kuzmickaitė (1969) vienas autorių. siuvinis, „Savėrja" — Severija, reikšmę (plg. „kiškis" ir „zuikis")
SmPt„eIJRiMrajaĖauOt,Mūn NrokUoAsaAsiIos T,ms pYgerITvtee aĖmvrsSokdij siiar j,oiS aLsim"ImKT akolEa noRiKlpaūAiėltkaTdyiioCtopės Rė spd OrroleSijs.­­ rPvl~eąaak, d r1ca1o5išj8 vė0ą0ė 0 3l0į—( ppoi1mr (31mA 8iną0 bej6mįru, aviLlroųltie ieenitrsjuk o.vu)so. oj jąlei ve Senumįdsųrėiii gnjnkaiekjosroo.,­ nSXkriilu.guN2nej2Iuen U otVabSssiea l, ni Jgik(uėuŠo ljvimMeje]opn,on očntaziatsoivrt noyili[rboų1iis9u n 1rsiv1j.s .a. )1 1rc.—g9h232oo2 nrV o1iVn9 a5diiinš9li-.­­­ iVnSBrIa eIN.rDr yčK. is1ūE T8nV ėuIv(G1oČy9soIne2rUė 0kSs)y(. jZkeaa]J1,rra9 aon1Rs 8aųdu—s a sril4jjy|.6o1)v s9i —0st.pa1 r.iTIln1iVSe9aK.t7v2i0noP4. i o kS„koldaNjasiKl“sk "O—o tPi —sIv"Sa ,r š—geiomi lnėtdiadnakailnorgajkAiia,as lk,dsp o.oatng„isarv,įs as trPag„ uošdpinmakiunits-­­ išrtrr.iie eeiykjki.d š itmdtfiueeaėrrkrsei nnssyčkkcpiiiiuarnrsstti tyuionsbsmgk,i ųąiir ttrį(i. enpiigldkgyųeš.. om „dgtękrau aalr[yfmipiknnapičinsaiutusėas"ss,­
zonos rašytojams ir jaunųjų rašy­ Vilniaus un-tas). kų m-lą, 1937 — Vilniaus konser­ Raud. armijoje. 1918.XI—1920.III giau ar mažiau reguliariu, bet ki­ ir „kertė"), stilistinius, t. y. turin­
tojų sekcijos nariams už geriau­ Algirdas Gaigalas vatoriją (kompozicijos, vargonų ir mokėsi artilerijos vadų kursuose tokiu, negu silabotoninėje eilėda­ čius skirtingų stilistinių atspalvių
sius kūrinius arba kitiems respub­ SIMUTIS Pranas |g. 1902.III.7 No­ chorvedybos klases). 1929 Vilniu­ Petrograde; būdamas kursantu, roje, kirčiuotų ir nekirčiuotų skie­ (plg. „kalbėti" ir „byloti")], siste­
likos rašytojams už kūrinius apie tėnuose (Skuodo rj.)], rev. judėji­ je įkūrė Lietuvių amatininkų d-jos, 1919 dalyvavo mūšiuose su jude- menų kaitaliojimųsi. Pagal tarp- minius (pastoviuosius), t. y. sinoni­
Ievos Simonaitytės gyvenimą, mo veikėjas. TSKP narys (1931; 1930 — Lietuvių studentų d-jos ničininkais (vadovavo skyriui). kirtinių intervalų (nekirčiuotų mus visais atvejais, ir konteksti­
Klaipėdos krašto istoriją ir dabar­ iki 1940.X priklausė LKP). 1932— chorą, 1935 įsteigė Vilniaus lietu­ 1920.III—IX V. fronto kavalerijos skiemenų tarp kirčiuotųjų) deri­ nius (situacinius), t. y. žodžius,
tį. Įsteigta 1987. Premiją gavo Ro­ 1933 bendradarbiavo LKP CK žrn. vių inteligentų klubą „Romuva". 3 korpuso baterijos būrio vadas. nius skiriami įvairūs A metrai. tampančius sinonimais tik tam tik­
I. Simonaitytė Priekulėje 1967 mas Sadauskas. „Balsas", hektografavo atsišauki- Valkininkų sinagoga (past, apie 1930) 1937—44 (su pertraukomis) vado­ Su kitais vadavo Vilniaus kr. ir Vieni jų, pagrįsti dvejopais (pvz., rame kontekste arba situacijoje
vavo Vilniaus „Varpo" chorui. Vilnių, vėliau kaip 1 raitelių ar­ l, 2 skiemenys) arba trejopais (pvz., „... kiauliškas dainas dai-
9 SIPAVIČIUS
SINTAKSĖ 8
„Riteris budėtojas" (1934), M. Tve­
jiuof ir žviegt užsimanė"). Grama­ kevičiaus „Dabartinės liet. kalbos (nuo 1961), Lukšių sviesto g-los sija. Polivinilo acetato disper­ no „Princo ir elgetos" inscenizaci­
tiniai Л skirstomi į morfologinius sintaksėje" (1963), kuri skirta aukš­ cechas (pieninė įk. 1936), buit. ap­ sijos žaliava gaunama iš kitų ta­ J. Siparis ja (1935), K. Goldonio „Dviejų po­
(plg. „grįžti nakti" ir „grįžti nak­ tosioms m-loms. Gerą pamatą to­ tarnavimo paviljonas, ryšių sky­ ryb. respublikų, o karbamidinėms nų tarnas" (1935), Balio Sruogos
čia") ir sintaksinius (plg. ,,variniai lesnėms liet. kalbos A studijoms rius, felčerių ir akušerių punktas dervoms žaliavą gamina pats „Baisioji naktis" (1936), Molje­
vartai" ir „vario vartai"; „Baigęs teikia akademinė „Liet. kalbos (ambulatorija įk. 1948), vid. m-la „Azotas". 1978—79 rekonstruotas ro „Skapeno klastos" (1936), C.
darbus, Motiejus užsklęsdavo du­ gramatika" (1976, t. 3), kurioje pir­ (nuo 1953), zoniniai kult. namai „Azoto" karbamidinių dervų įren­ Dikenso „Svirplys užkrosnyje"
ris", „Kai baigdavo darbus, Motie­ mą kartą pateikta toks išsamus (įk. 1958), biblioteka (nuo 1948). ginys, metinis jo pajėgumas padi­ (1937), Vaičiūno „Aukso groma-
jus užsklęsdavo duris"). žodžių junginių aprašas (autorės Kult. paminklai: 3 istorijos (poeto dėjo iki 80 000 t; pereita prie ta" (1938). V. Švitrigailos slapy­
L: Pikčillngis J. Leksinė ir gramatinė Adelė Valeckienė ir Elena Valiu­ Prano Vaičaičio tėviškė ir pamink­ skystafazio gamybos būdo. 1986 vardžiu parašė pjesių („Mažasis
sinonimika. — K., 1969; Lyberis A. lytė), naujais metodais analizuo­ linis akmuo, jo kapas, taryb. ka­ „Azote" pagaminta 72510 t kar­ karžygys", išl. ir past. 1938).
Sinonimų žodynas. — V., 1981. jami sudėtiniai prijungiamieji sa­ rių kapinės), 3 dailės (bažnyčioje). bamidinių dervų ir 6230 tonų poli­ SIPARIS Juozas (1894.11.26 Ku­
Juozas Pikčillngis kiniai (autorius Vytautas Ambra- M-loje įrengta Vaičaičio memoria­ vinilo acetato dispersijos. 1964— R. Siparis šiuose (Šilalės rj.) — 1970.IV.5
SINTAKSE, gramatikos dalis, ti­ zas), visi liet. kalbos A reiškiniai linė ekspozicija. A kaimas įsikūrė 1972 Vilniaus silikatinių dirbinių Vilniuje], taryb. aktorius. TSRS
rianti žodžių junginių bei sakinių gausiai iliustruojami tautosakos, XVI a. viduryje. 1641 pastatyta kombinatas ir Vilniaus polimerinių liaudies artistas (1954). 1920—
sandarą ir jų vaidmenį komuni­ tarmių, liet. lit-ros klasikų kalbos bažnyčia. Sintautai sunyko per dirbinių g-la gamino stiklaplasčius 1925 vaidino „Vilkolakyje" ir
kacijos akte. Skiriama aprašomoji pavyzdžiais. Atskirais liet. kalbos ,1655—60 Šiaurės karą. 1735 gavo (banguotas plokštes, iki 185 t per rė ortodoksinę partiją „Mizrachi". Džimas (T. Viljamso „Stiklinis Tautos teatre (1923 baigė pastaro­
(aprašo tam tikro laikotarpio kal­ A klausimais yra paskelbta darbų: 4 prekymečių, 1781 — turgaus metus). SDAALR įmonė Šalčinin­ Nuo 1901 veikė negausios „Poalei žvėrynas", 1968), Igoris (T. Jan jo teatro vaidybos m-lą). 1926—40
bos sintaksinę sandarą) ir Istorinė apie žodžių junginius (Mykolas privilegiją. 1738 buvo 3 šei­ kuose nuo 1974 gamina stiklaplas­ čion" org-jos. Sionistai padėjo slo­ „Mergaitė ir pavasaris", 1970), Li­ Valstybės teatro, 1940—44 Vil­
(tiria žodžių junginių bei sakinių Caikauskas, Cėsys Grenda, Bro­ mos. 1744 vadinami miesteliu. tį. LTSR pagaminta sintetinių der­ pinti 1918—19 socialistinę revo­ nas (Grigorijaus Kanovičiaus „Ug­ niaus dramos, 1944—59 LTSR dra­
sandaros raidą) Л. Liet. kalbos A nius Kalinauskas, Vitas Labutis, XIX a. I pusėje veikė parapi­ vų ir plastikų (tūkst. t): 1958 — liuciją Lietuvoje, jų atstovai nis užantyje", 1972), Klainas (A. mos teatro aktorius. 1945—49 dės­ R. Siparis. Igorio vaidmuo (A. Boro­
klausimai pirmą kartą paliesti Da­ Antanas Rasimavičius, Albertas nė m-la; m-lą buvo įsteigęs 0,05, 1960 — 1,0, 1970 — 7,4, 1919—24 įėjo į Lietuvos burž. vy­ Lindgren „Pepė Ilgakojinė", 1974), tė LTSR dramos teatro vaidybos dino „Kunigaikštis Igoris“)
nieliaus Kleino „Liet. kalbos gra­ Ružė, Laimutis Valeika), linksnių ir 1855—63 čia kunigavęs rašyto­ 1980 — 69,1, 1986 — 88,0. riausybes. Veikė bendrųjų sionistų Antanas (Sauliaus Šaltenio „Škac, studijoje. Ansamblio „Linksmieji
matikoje" (1653, lot.): nurodytos ir prielinksnių vartojimą (Adelė jas Antanas Tatarė. 1918 įsteigta Algimantas Petronis socialistų, sionistų revizionistų mirtie, visados škac!", 1976), Paš­ broliai" dalyvis. Nuo 1947 filma­ (1964). TSKP narys (1978). Akto­
kai kurios žodžių derinimo ir links­ Laigonaitė, Jonas Šukys), sakinio valdinė pr. m-la. XIX a., augant SIONIZMAS, žydų burž. nacio­ org-jos. 1906—07 Vilniuje ėjo sio­ tininkas (Šaltenio ir Kanovičiaus vosi. Vaidmenys: teatre — Faibči- riaus Juozo Sipario sūnus. 1944—
nių, prielinksnių bei jungtukų var­ predikatinį pamatą bei jo pagr. Šakiams ir Naumiesčiui (dab. Ku­ nalizmo pagr. kryptis; Izraelio nistinis laikr. „Idiše folk", nuo „Katė už durų", 1980); kine — An­ kas, Generolas (Antano Sutkaus ir 1946 vaidino Vilniaus dramos teat­
tojimo taisyklės, veiksmažodžio dalis (Balkevičius, Pranas Kniūkš­ dirkos Naumiestis), prekyba Sin­ valdančiųjų sluoksnių ideologija. 1929 „Vilner lebn". Bendrieji sio­ tanas Šatas („Riešutų duona", Vytauto Bičiūno „Tautinis bizū­ re. 1946—48 LTSR filharmonijos
nuosakų, bendraties ir dalyvių ta, Vytautas Sirtautas, Nijolė Sli- tautuose sumenko. 1863.VIII su­ Reiškia žydų stambiosios buržua­ nistai kontroliavo Kaune ėjusį 1977); televizijoje — Gangsteris nas", 1923, „Muškietieriai", 1925), solistas. 1948 baigė Vilniaus kon­
funkcijos sakinyje. Augustas Šlei­ žienė), predikatinį pažyminį (Va­ kilėliai pakorė A seniūną. 1919— zijos interesus, susijęs su JAV ir laikr. „Idiše štime" (1918—40), sio­ („Bučiuok mane, Keit", 1985). Šarūnas (Vinco Krėvės „Šarūnas", servatoriją (A. Klau klasę). 1966—
cheris liet. k. gramatikoje (1856, leckienė), vienarūšes sakinio da­ 1950 A buvo valsčiaus centras. kt. monopolijų interesais, turi įta­ nistai socialistai — „Vort" (visi ji­ Ferdinandas Jakšys 1924), Zemlianika (N. Gogolio „Re­ 1967 ir nuo 1969 joje dėsto; do­
vok.) paskyrė sintaksei specialų lis (Jadvyga Kareckaitė-Statkevi- 1935 įkurta LKP kuopelė, 1938—39 kos žydų smulkiajai buržuazijai. diš kalba). Daugumoje žydų m-lų SIPAITIS Vladas [iki 1940 Fedo- vizorius", 1933), Telis, Mileris (F. centas (1982). 1948—77 LTSR ope­
skyrių, kuriame aprašė skaičiaus čienė), beasmenius sakinius (L. veikė LKP parajonio k-tas. Per D. A ideologijai turėjo reikšmės ir (išskyrus dvi — Ukmergės realinę tas-Sipavlčius; g. 1904.XII.24 Jau- Šilerio („Vilhelmas Telis", 1935, ros ir baleto teatro solistas, nuo
ir giminės derinimą, paprastųjų Katkuvienė), sudėtinius sakinius Tėvynės karą A sugriauti. 1944. judaizmas, ypač praeityje. Būdin­ ir Kauno komercinę m-lą, kur bu­ šyčiuose (Telšių rj.)), taryb. akto­ „Klasta ir meilė", 1949), Piščikas 1977 vyriausiasis režisierius. Vaid­
ir įvardžiuotinių būdvardžių funk­ (Vytautas Būda, Leonardas Drotvi- VIII kautynėse prie A pasižymė­ ga šovinizmas, antikomunizmas ir vo dėstoma jidiš kalba) buvo dės­ rius, režisierius. 1918 Maskvoje (A. Čechovo „Vyšnių sodas", menys: Hofmanas (Vytauto Klo­
cijas, kai kuriuos kitus vientisinio nas, Arnoldas Piročkinas, Julija jo kpt. L Tručiakas, leitenantai antitarybiškumas. Pagr. postulatai: toma ivrito kalba ir skleidžiamai baigė Koršo dramos teatro vaidy­ 1937), Simonas (H. Hejermanso vos „Duktė", LTSR valst. premija
sakinio A klausimus. XIX a. Žukauskaitė), sakinio intonaciją Ivanas Kisluchinas, M. Samo- pasaulio žydai sudarą vieną eks- A ideologija. LKP visuomet nuo­ bos . studiją (1918—23 šio teatro „Viltis", 1940), Vingis (Žemaitės 1960), Vydūnas (Vytauto Paltana­
pab.—XX a. pr. svarbiausias dar­ (Petronėlė Bikulčienė, Vincas Pū­ chvalovas, N. Serovas, S. Soroki­ teritorinę žydų naciją, jos pagrin­ sekliai kovojo su sionistais, de­ aktorius). 1924—25 ir 1946—49 apsakymų inscenizacija „Marti", vičiaus „Kryžkelėje"), Borisas (M.
bas iš liet. kalbos A buvo Frydri­ kelis) ir kt. nas, seržantas Andrejus Ciumako- das esąs rasinis — bendra kilmė; maskavo jų nacionalizmą, antiliau­ Kauno, 1939—42 Šiaulių dramos 1945), Levšinas, Pavlikas (M. Gor­ Musorgskio „Borisas Godunovas",
cho Kuršaičio liet. k. gramatika Liet. k. istorinė A dar mažai tir­ vas; 1945 jiems suteikti Tarybų visų žydų pagrindiniai socialiniai dinę veiklą, siekė žydų ir nežydų teatro aktorius, 1931—34 Eksperi­ kio „Priešai", 1946, „Jegoras Buly- TSRS valst. premija 1951), Tyzen­
(1876, vok.). Joje pateikta linksnių ta. Žymiausi darbai: Ernsto Fren­ Sąjungos didvyrių vardai. 1828 interesai esą vienodi, tarp jų tu­ vienybės kovai prieš fašizmą, už mentinio teatro vadovas, 1935—39 čiovas", 1948), Leninas (N. Pogodi- hauzas (Balio Dvariono „Dalia“),
ir prielinksnių vartojimo apžval­ kelio „Liet. kalbos linksnių sintak­ buvo 334, 1897 — 458, 1923 — rinti viešpatauti klasių taika; žy­ demokratiją ir socializmą. Klaipėdos dramos teatro režisie­ no „Kremliaus kurantai", 1947) ir Malūnininkas (A. Dargomyžskio
ga, išsamiai aprašytos pagrindinės sė" (1928), „Liet. kalbos polinksnių 637, 1959 — 631, 1970 — 618, dai turi teisę atsiimti savo bibli­ L: Aksamitas P., Freidheimas P. Ju­ rius, savo paties įsteigtos vaidy­ V. Višnevskio „Neužmirštamieji „Undinė"), Nilakanta (L. Delibo
ir antrininkės sakinio dalys, sudė­ ir prielinksnių sintaksė" (1929) ir 1979 — 727 gyv. Pav. nių protėvių žemę; žydai negalį daizmas ir sionizmas. — V., 1974; bos studijos vadovas. 1942— 1919-ieji metai", 1951, TSRS valst. „Lakmė"), Pilypas (Dž. Verdžio
tiniai sakiniai, žodžių tvarka saki­ Ambrazo „Liet. kalbos dalyvių ist. Algimantas Miškinis ir kt. draugiškai sugyventi su kt. tauto­ Zimanas G. Sionizmas: ideologija ir ,1946 Kaimo muz. teatro meno premija 1952), Knurovas (A. Ost­ „Don Karlas"), Bazilijus (Dž. Ro­
nyje. sintaksė" (1979, LTSR valst. pre­ SINTETINĖ FORMA, gram, for­ mis, nes visos tautos, tarp kurių praktika. — V., 1980. vadovas. Vaidmenys: Jogaila (Mai­ rovskio „Bekraitė", 1950), Gėrikas sinio „Sevilijos kirpėjas"), Mefi­
Lietuviškai pirmąją liet. kalbos mija 1983). ma, sudaryta iš kelių reikšminių gyvena žydų, pasižyminčios anti­ Judita Komodaitė, ronio „Kęstučio mirtis", 1924), (Balio Sruogos „Apyaušrio dalia", stofelis (Š. Guno „Faustas"), Sal-
A „Santaika (syntaxis) lietuviško­ L: Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos dalių ir fleksija bei kt. afiksais semitizmu; antisemitizmas — am­ Genrikas Zimanas ir kt. Tvirbutas (Petro Vaičiūno „Su­ 1956); kine — Antanas („Marytė", jeris (N. Rimskio-Korsakovo „Mo­
je kalboje" Petro Gražbylio slapy­ tyrinėjimo istorija. — V., 1982. — reiškianti žodžio gram, santykius žinas reiškinys, su juo kovoti be­ SIPAITIS Saulius [g. 1940.VI.18 drumstoji ramybė", 1924), Rodri­ 1947), Gabrys („Aušra prie Nemu­ cartas ir Saljeris"), Greminas (P.
vardžiu 1905 išleido Povilas Janu- D. 2. Jonas Balkevičius sakinyje. Liet. kalboje sintetinės viltiška. A idealai prieštarauja vi­ Kaune], taryb. aktorius. 1962 bai­ gas (V. Šekspyro „Otelas", 1924), no", ,1953). Vaidyba tikroviška, Čaikovskio „Eugenijus Onegi­
ševičius; jo A liet. k. mokslo rai­ SINTAKSINE INTONACINE EI­ formos vyrauja (pagal šį požymį so pasaulio žydų darbo žmonių in­ gė LTSR konservatoriją. 1962 Kap­ Bodajevas (A. Ostrovskio „Miš­ įtaigi, turi humoro elementų, nac. nas"), Galickis (A. Borodino „Ku­
dai didesnės reikšmės neturėjo. LĖDARA, eilėdara, pagrįsta pras­ liet. k. priskiriama sintetinėms teresams ir nacionaliniams Izrae­ suko dramos, 1965—68 ir nuo 1975 kas", 1925), Domisas, Kleantas ir takto, saiko ypatybių; ypač raiš­ nigaikštis Igoris"), Kolenas (Dž.
Tikruoju liet. kalbos A mokslo minių kalbos vienetų (frazių, sa­ kalboms). Kartais A (pvz., „ma­ lio interesams; A izoliuoja žydų Jaunimo, 1968—75 Liaudies muzi­ Arlekinas (Moljero „Tartiufas", kūs charakteriniai vaidmenys. Pav. Pučinio „Bohema"). Pastatymai:
pradininku laikytinas Jonas Ja­ kinių) sintaksinės struktūros ir jų čiau") gali būti vartojama lygia darbo žmones nuo kitų tautybių kos teatro trupės aktorius. 1964— 1926, „Tariamasis ligonis", 1928), L: Guobys A. TSRS liaudies artistas P. Čaikovskio „Eugenijus Onegi­
blonskis. Jo veikalai „Liet. kalbos intonacijos vienodumu arba pa­ greta su analitine forma (pvz., darbo žmonių, ardo internaciona­ 1966 dar ir LTSR konservatorijos Jasius (Kazio Binkio „Atžalynas", Juozas Siparis. — V., 1968. nas" (1977, Erfurte), Dž. Rosinio
sintaksė" (1911, Rygiškių Jono sla­ našumu. Šioje eilėdaroje nebūna „esu matęs"). linę darbininkų klasės vienybę. dėstytojas. Vaidmenys: teatre — 1941), fon Kalbas (F. Šilerio „Klas­ Antanas Vengris „Sevilijos kirpėjas" (1979), Dž.
pyvardžiu) ir „Linksniai ir prielin­ perkėlimų (anžambemanų), skieme­ SINTETINIŲ DERVŲ IR PLAS­ Sionistai, vadinantys save socia­ Fabijams (V. Hugo „Marija Tiu- ta ir meilė", 1948). Pastatymai: So­ SIPARIS Rimantas [g. 1927.XI.12 Verdžio „Rigoletas" (1976), „Tra­
ksniai“ (1928) nustatė liet. bendri­ nų skaičius eilutėse nepastovus, TIKŲ PRAMONE, chemijos pra­ listais, nieko bendra su socializmu dor", 1962), Benvolijus (V. Šeks­ fijos Čiurlionienės-Kymantaitės Kaune], taryb. dainininkas (bosas), viata" (1980), „Otelas" (1983), M.
nės kalbos normas, pradėjo jas nėra cezūrų. Eilučių pabaigoje su­ monės šaka. Lietuvoje ‘ sintetines neturi. Ideologinis ir organizacinis pyro „Romeo ir Džuljeta", 1966), „Pasiutusi veidmainystė" (1932), režisierius. LTSR liaudies artistas Musorgskio „Borisas Godunovas"
diegti ir kovoti prieš skolintų sin­ sitelkusios vienodos gramatinės (karbamidines) dervas pradėta A centras — Pasaulio sionistų (1982), Eduardo Balsio „Kelionė į
taksinių konstrukcijų brovimąsi į formos (daugiausia veiksmažo­ gaminti 1958 medžio apdirbimo org-ja (įk. 1897 Bazelyje). Tilžę" (1980), Algimanto Bražins­
liet. kalbą. Jablonskio su kitais džių) sudarė prielaidas formuotis pramonės įmonėse. 1973 Jonavos Lietuvoje sionistai ėmė organi­ ko „Kristijonas" (1985). Kūrybai
kalbininkais (Kazimieru Būga, rimui. Sintaksine intonacine eilė­ azoto trąšų g-loje (nuo 1979 „Azo­ zuotis XIX a. 9 d-metyje; tai buvo būdinga subtilus psichologišku­
Juozu Balčikoniu) sukurti A ter­ dara sueiliuota dalis lietuvių dai­ to" gamyb. susivienijimas) imta L. Pinskerio vadovaujamos pales- mas, spalvingas vokalas, muzikali
minai visiškai įsigalėjo, tebevar­ nuojamosios tautosakos (daugiau­ gaminti karbamidines dervos, tinofilinės „Choveve čion" org-jos, plastika, artistiškumas. Gastrolia­
tojami iki šiol: veiksnys, grynasis sia raudų), pirmasis originalus 1974 — polririnilo acetato disper­ būreliai. 1902 Vilniuje rabinai įkū­ vo kt. taryb. respublikose, Albani­
bei sudurtinis ir suvestinis tarinys, liet. eilėraštis — Martyno Mažvy­ joje, Lenkijoje, VDR, Norvegijo­
pažyminys, priedėlis, papildinys, do katekizmo prakalba „Knygelės je. Pav.
asmeninis ir beasmenis sakinys ir pačios bylo lietuvninkump ir že- L: Mažeika V. Rimantas Siparis. —
kt. Beveik visi vėlesni mokyklinių maičiump" (1547). Šios eilėdaros V., 1964.
A vadovėlių autoriai (Petras Kli­ bruožai ryškūs XVI a. II pusės ir SIPAVIČIUS Gvidonas Stasys
mas, P. Meškauskas, Zigmas Kuz- XVII a. pr. liet. giesmynuose [1915.V.10 Sibire — 1943.VII.28
mickis, Alfonsas Kalnius) rėmėsi (Mažvydo, Jono Bretkūno, Merke­ prie Nikolskojės (Oriolo sr.)], rev.
Jablonskio darbais. Kiek origina­ lio Petkevičiaus, Lozoriaus Zengš- judėjimo veikėjas. VKP(b) narys
lesnius liet. kalbos A veikalus pa­ toko). Iš A išsirutuliojo silabinė (1938; iki 1940.X priklausė LKP).
rašė Mykolas Durys („Liet. kalbos
eilėdara. Juozas Girdzijauskas Mokydamasis Kauno un-te, su ki­
sintaksė", 1927) ir Petras Būtėnas
(„Liet. kalbos prielinksnių moks­ SINTAUTAI, miestelis Sakių rj„ tais įsteigė marksistines studentų
las", 1930). Jablonskio įdiegtos 8 km į p. v. nuo Šakių, prie kelio org-jas „Scientia" (1936) ir „Kul­
liet. kalbos A reiškinių aprašymo į Kudirkos Naumiestį; apyl. cent­ tūra" (1940). 1939 LKP kuopelės
sistemos iš esmės laikomasi ir ta­ ras, kolūkio centr. gyvenvietė. sekretorius. 1940.VII—X Lietuvos
ryb. metais išleistuose Prano Gai- 677 gyv. (1987). Planas linijinis. liaudies kariuomenės polit. v-bos
liūno ir Juozo Žiugždos A vado­ Pro A teka Penta (Novos intakas). J. Siparis (dešinėje). Lenino vaidmuo (N. Pogodino „Kremliaus kurantai“) Juozas Rudzinskas) skyriaus viršininkas. 1940.X—
vėliuose vid. m-loms ir Jono Bal­ Z. ū. mašinų remonto dirbtuvės Sintautal
SIPONIŲ 10
11 SIRVYDIS
1941.VI studijavo Kauno un-te. pavaduotojas. Iki 1831.VIII.15 su įsteigtas sausųjų elementų f-kas
LKP(b) V suvažiavimo (1941) dele­ nedideliu būriu veikė Telšių aps., „Syrius"; jo įrengimai 1945.VIII SIRTAUTAS Vytautas [g. 1921.VI. dirba Ž. ū. mechanizacijos ir elekt­
gatas (su patariamuoju balsu). paskui Augustavo vaivadijoje. Po buvo perkelti į Klaipėdą. Direkto­ 10 Aukštašlynyje (Raseinių rj.)], rifikacijos in-te; vyr. moksl. bend­
1941 pasitraukė į TSRS gilumą. sukilimo emigravo į Prancūziją, rius Leonas Norkus (nuo 1963). taryb. kalbininkas. Filol. mokslų radarbis (1969). 7 išradimai (iki
1942—43 Raud. armijos 16 liet. di­ ten ir mirė. Feliksas Sliesoriūnas Pav. kandidatas (1969). 1950 baigė Vil­ 1986). Parašė >100 straipsnių apie
tvvlaeai.mz disjo;o skp paapuvilaktdoonu aaosgto Kitj(aa1at9zso4y r3si )pu.S osiŽ,ld itube. varaotavr leifičriokionuanos­­ tSviIakRrrdIoJėjO.i S raGšIyRtoAj o Liuf daLs,. Gikirio s 19p4a0­ ASf1iY8jląb5R9 eK—r(1tIa8aNs7pO 7iS—e yr8S1k5P9)iA,n1 5aUk sSn. VTyTgiUlurnVriišėĖuyjj.ko e l.ą li,Vt Įokkeginūrkryaėė­­ nŠDpiiėaaadruuoblssei ų u „mnpP-ektadątg... riiinnn1-9d-tt5eien0;, — iųdn o5usc6oae knd1itnė9as5isot6 ė ( 1ddK9ėa7lsla1ti)iųo­. Kmporanagšyšaaigrnnoųiųzs :a gceiak„jmasŽp"oyl olbėaos(t ssa umc mijilaket acithmiara issn g,i zagama1vm9yim7bin1oą)ts;.i
S6 IkPmO Nį pię. vM. nIŠuKo ABIi ršytroan oP, rNieenmųu rnjo., LSIVITR.S1IR2J OVSn iulGnsiIipuRejAeln] ,ę Vs tyatrkayuubltt.a . sr av[gšey. itko1ė9jja1as1s.. sgpyanuąs d(innuiom o1 8m68a)š. in1ų9 0i7r t2u rspėjaou sd1i1­ dsšiėen rmiiono ismkaokamsin"ąi so(i1 ag9sr7 a8pm)r in,e samtgroruniknetėsūj r„oąS v.a iPkeainnrtiaio­­ A„riŽ.ų o-Dblėrrsai kvmeinitluitnųok tauugv, rų1e 9ge7ka8ts)ųp; lio„ra Žgtoralacėnisju aml"ia il(ttsoųu-
deš. krante. Plotas 2120 ha, mišku (1971). Rašytojo Liudo Giros sū­ nimo stakles, 1887—98 dirbo 41— dalys" (1976, 2-asis papildytas agregatų, granuliatorių ir brike-
napiųa uirg ęT 1r7a3k0e lhiųa . mSuišskidųe. daP riišk lSaiupsoo- nstuusd. ijTaSvKoP K naaurnyos (ū1n9-7t9o) . m1e9d3.1 —f-t3e6. 5ty5v, i1a9i 13d a•—ly v9a4v do ardbairnbiinnkinaik ų(j ijeu adkė­­ nleyisd". 19(18918),1 ), „K„aKlbaoipty rtoirs tip rkaadlbmąe"­ truuos.t)u; vų„P oapšearraųt ogriaųm vyabdoosv ams"e c(h1a9n80i­,
Prienų miškų ūkio Birštono giri­ Dirbo žurnalistu, mokytoju. Ben­ jime; 1888, 1905—06 kelissyk strei­ (1981). Parengė vadovėlį „Liet. zacija" (1983, vienas autorių).
njMmmmnnDjaiieošianiuuamrkš inkrrvk.ii tunė iooųijRjnt nža ęsaeyeioeim ak.mkrnl iijaraėsisePi ųipl a five,alasįiV roe tsi laa i JAjėzmčtaibandrai ucaaų iciįknrnjs ipsainoyigišnrat nivulieiaiaieaąio rriųisi, jttpm ,aaųtK ę4uses ė 6.rZikrl i%lariiTpaaaPn kn j ririigų.vaaNlai ra eakiiie . no5 emkgN4lvPdsila%uųųuėeaei--,.-­­­­ tžjdkiLrf1oed-ra9riti.nlšeašą4a tk.ot.ui4d1 i ol dn9ao„j4dniėrg1eJe9jbiu9 isare ji5 oubsb,oa 2p uonsva—a.n oiivb mgu- pa5utėdl4oooh tdo 1 laVaiaj9uikgdleirn4ttlr;lė e0niči esnnr—i1ittaųiaiio9yjnkpjuso64tųko"io14jsesų e —j ,a,u rs1n6siel.r9lV19i- du g3t9 iaoo6o1k4lk n k9d4namc4—isėiitarnin2amejbu—4ėidloųio5ėss.­­ imrstdbžreiimrž ojnaaiar anotio,pi žniemšssųs ok it. cse„ ak phn„KinsasoAg.a agl i.tnnar„ llaiįmaatArsVyrni tfėavk.aftr lisooi ėizSųik s iini o"raaduil tgjib.bsoo ly(ėlkpset1ods al 9rg"eGyli8iiėik etū3isjržo(it)tia1na iųjm9 ogs"sj7toa uų i3 s (d).1e.į ė asi9lAstRppg7tiū0unyoeo)­­­­­­­ vbklirn„1„ešu9aoSaeNsi0sdsmdkvpa,i8oai oašuni)r)ksvu..ij d o ėLusoa(dmlsjASisii)kiuD" ni. i s sP o s U( 1 pi1gr8dža9r 6asad0uam1adur7si vydoag)dia,nšėuku Viisnmėdm„otpy"ioŽmunitaą saasiu .ką uru lssleiistijdi(elae aa1iSitto"ss9n..p mž 0oMpalsu(6 epi1urr—s8ie9aisnd er0dua0iklmk7niid7lneay—ui)ąotųlo,ss.,­­ mkSPKvr111ia9Ie99ajeaRl6i60ostbki7k0o7srUaė,, .ide "VTšjli5ajk bkAIso-siIėIioaus.V.nV 1s sostI.i2 1s atsCČ r8ek kKIBa9 plsUa8io ėap sSss(tseAtį,n an soiVai tkinsoųrly(lmeiyjas et ousidaeCtš. ( .ns aJ ėį Iės lAks.i1ls Leye.V9 ЦJtsiS0.du )d D85]r.rGkė, 7 Pj ks..7r1,) bLto e.9yiІanSnns8ѴmiDti1du—guo.)oaPėo5,.­ SnsrsoneijIraak. Rd)sso, ( i V?gn[lm)girYą,e. a.. tD fn.t 1aaAeMr6srtS.a3po o,š1 l tk.i1Vi S15jėoI57siDrIsi98I va8 .y2ib pVr3du rį iaž1aslVtsn5idųo,8iii l ajn1no uiK(in SsuAįk,oi j rnųnejvRy,]sė y,tkzy adušglvnuečioittkioesųių,­­­­ kžgtXptuaoiiaIašnrdrXkuėoyeoj ,nn osgąla3 ii;t.-er— aat ps.sl 6oiavspž0tsi .oda0t —add0g. r)žaa. ail lųp sibAeM:iaus sg .v~t aržooFelo b go1dGui0lyskv l.tn0e mir0esaKun0nais n;rii sinoak(,1-1 ptiFed-- saalopakissnauaiiioss-it­ kSRmgnnnt1aIaėi9iėaaoarR6r stauukd 7VVkscsss—iu Yhi o llopIcinD r uhy(tiuIv1aajni8Srer9eru-4 ug 7tiys kear6Vb (;gs)ėRd i,.yuajn aoatNsnėrpak.ss- urLu ti MšioąkoTt(rk.fa1 leS eii9s1doVRns8 91 .oi 5i96krĮlm)(r4ngi5i.j u. nn1io. da)—sė1uk]1ė us,9ss9 s 6s5il3tųpl( 49toi51a e g .9mdrlIVVbo7nIyana9Iięiibke.)llii5s.s.­­­­­ to
nų apsauginiai. Kult. kilmės me­ gydytoju (1968 žvejybos laive). ga meilės istorija atskleidžiama 4 SIROKOMLĖ (Syrokomla) Vladis­ Peterburgo technologijos in-tą. Nesvyžiaus kolegijose. 1601—03 spausdinti žodynai D. Lietuvoje. klinikinės ligoninės širdies chirur­
dynų 24%. Pušynų yra 77%, eg­ Eilėraščius pradėjo spausdinti veikėjų pasakojimais. Daugumos lavas [tikr. Liudvikas Kondratovl- 1905—06 laikėsi autonomistų pa­ mokytojavo Nesvyžiaus kolegijo­ Jie daug prisidėjo prie liet. k. gijos, nuo 1984 Respublikinės Vil­
nlyynnųų 126%%, , bbaeltražlyknsųn y4n%ų , 1j%uo.d aJlakus­­ 1„9G3o1l.a As nį kastteyitvį"o,j o1j9e3 p1;o e„zŠijiordjey s( rfinokr­. vAa uks,ū rkiineikų egvoecikenėjtariiš k—o bimūdpou lsiny­­ čliiouvs;o 1sr8.2) 3.—IX .2198 62S.ImXo.1lk5o vVei ln(Miuojeg]i,­ vžiėūsr ųp;r osgur akmitianiisų praerikenaglaėv išmioųs psrroo­­ jkeo. leg1i6j0o3j—e 06s tuPduijlatuvsok o f(iLloesnokfiijjaą), gnėosrim pinaikmeios tii rl iettu. ržtiondimžiaoi:s Atu os tmene­­ nšiiraduise s klyindiųk incėhsi rulirggoijnoisn ėss kįygriimautųs
nuolynai sudaro 30%, pusamžiai maline", 1934; „Mergaitės ir aso- teligentai. Romanų populiarumą lenkų poetas. Nuo 1852 gyveno jektą. Vėliau tapo oportunistu ir 1606—10 Vilniaus un-te — teolo­ tu plačiai įsigalėjusias įv. sveti­ vedėjas. 1967 tobulinosi Vengrijo­
medynai 50%, pribręstantys 12%, nansai", 1935; „Šešėliai nuo ekra­ nulemia išradinga intriga, meilės Bareikiškėse (Vilniaus rj.) ir Vil­ burž. pramonininku. Buvo LSDP giją. Baigęs Vilniaus un-tą, nuo mybes, sukūrė naujadarų (pvz., je, 1986 — VFR. Daktaro diserta­
brandūs 8%. Medynų vid. amžius no", 1937) žymu modernizmo po­ trikampiais ir fatališkais atsitikti­ niuje. Bendradarbiavo period, lei­ atstovas Steigiamajame seime. 1612 jame dėstė teologiją; ~10 „mokytojas", „taisyklė"). Parašė cija apie širdies vožtuvų proteza­
59 m., bonitetas 1,5, skalsumas veikis, eilėraščiuose vyrauja mies­ numais grindžiamas dinamiškas diniuose „Athenaeum" ir „Kurier 1944 emigravo; dalyvavo liet. metų šv. Jono bažnyčioje liet. ir pamokslų santrauką „Punktai sa­ vimo rezultatus. 1963 sukūrė eks­
0,75, tūris 240 m3/ha, vid. prieau­ to realijos, dinamiški vaizdai, reiš­ veiksmas, įtaigus stilius. A parašė Wilenski". Lit. ir visuom. veikla burž. nacionalistų veikloje. lenkų kalbomis sakė pamokslus. kymų" (1629—44, 2 d.); kartu tai perimentinį vazorenalinės hiperto­
gis 4,6 m3/ha. Našiausių medynų kiamas susirūpinimas dėl žmoni­ 5 eilėraščių knygas vaikams, ke­ buvo glaudžiai susijęs su Vilniaus Vytautas Koncevičius 3 623 -24 rektoriaus patarėjas, lai­ buvo ir liet. k. vadovėlis. Pamoks­ nijos modelį. Ištobulino kontrasti­
tkkktšaūiiiieamšerkkuiksai n ų itv5,gųi 9iae,d0 ku.uv sosmi1ūbav,39rrue/ iihr nemiadišųų.3ež ./ ri hPųnaA,eųš. r ul,g M enmilbųrniedš,ei ųkattuu,sbo so,aB ssriltresšaiuu rkpykkneirąųųųras,,,­ gntiijšrooriroksnėa,nasė imi sšj koafėarstasais p izandliėrikaū,n tirkvūuaoarrusesiaiztp oloduaosiom trrrjtoioeafbn, ža uitišješltioikiizkskkmu.iai mmao, Po,ak š.os ia;kuP ksardoayrkeririeštoao,­­ lnZdcriioiaoouųmrnšb, č iaįiųe nnn ilsųšaįkksv tpoiviešosūirvų, dt eė,žK rk ies.ųAū ts,irt.S ųiįain M,mpr iųuylioe.csb nnųkrok,Dea vųvkiaož,ia uųč,i vig, aM koesuuklt.is rris,eia ečKi piM—ųAos-,.­ kgsj„1aeir8Grnma5ia.šs3 o"tv—luje ioe.n(6 t1d1u8pP,o v5oas64ib rų ,a ūit r.lšdk) iė.ež ot tri1v.rou sąe tm1.a e9slppi3iulsi6oė t)erki nmaerpiišyųlaočėžv jiriųeapua iašoz„č(sčdMriaiaiaaknaivi"kosro..,­­ gVn„pSUyouIyRsvnžž,. Uk u tItoTaaš(ni1Edsk9ų,aN ą8 gp"A7aor )pI ..c , ye emlžFn..k,- et alrl5vači. . m e kg(rkmaniyrųsuv a oįen iUntšr1e.v t9;ein a2enkuk7tooėo)u,s. l š ūUebk1rrit4ibijeųo.8­­, nbsg((lv1ąeae6ųr sn3.ajk „1ųiųT )P .m— raiBrmjoleųeoken tėngygkjųėnioam ų lbp—itlroiųe rns lmiikfeožiąųtlsoouj ,dį sv y.lli ionlųeitaet .m.,stk ." .ag) kkr ga.iža (slolabktbrdpoaoayisless,­­ ilvss(rauale eiknr nkytkpkėmaiai tštųakel"pliiąiak ak utt(ųisddt e.il keinAe1sset) )t .są; ub2 iūtr-iaą jkšrujl leįiėo mln,ils ekeaetiųp idu. r .vak oti„ta(šsebPiklssbeuotp oan ilmnnkeitntdišųųsi­­ ndprtruėiųiėjr vs.ųm n o Saająueunjr ąjgekpų ikioiš toliašgvrniirodrssad tifepraiiseuaoj sokdro stcazp oiromnseėn re eiapdsrt c iaoriivdjnmoąiikmpk ąseąLsotri,ųi a aem sscta uuiLerjkvattiūooees,­­­­­
SIPOVICIUS Francas |1905.XII.26 metų eilėraščiams (rink.: „Pro am­ čekų k. Pav. Lietuvos istorijos, gamtos, visuom. lioteka (nuo 1956). XVIII a. mini­ 1620, išliko tik defektuotas egz.; kiško teksto) Simono Daukanto ir je naudojant dirbtinę kraujo apy­
Bucevičiuose (Minsko sr.) — 1981. žių bėgį", 1947; „Mes taikos ne- R: Ekranas. — V., 1967; [Kūrinių se­ gyvenimo, liet. tautosakos motyvų mas A dvaras. 1780 pastatyta kop­ 2- asis leid. 1631, neišliko; 3-asis Motiejaus Valančiaus rūpesčiu taką (1964). Įdiegė ir praktiškai iš­
XII Žodine (Minsko sr.)], tarybinis prašom •— reikalaujam!", 1951), rija]. — V„ 1976—82. — Kn. 1—7. yra poemose „Janas Demborogas" lyčia. 1950—63 apyl. centras. 1923 leid. 1642, fotografuotinis 1979; 1845 Vilniuje išleido Leonas Mont- tobulino visas žinomas įgimtų šir­
ž. ū. darbuotojas. Soc. darbo did­ pjesėms „Ponas Pirsonas jau nebe­ „SYRIUS", sausųjų elementų g-la (1854, liet. fragmentas išsp. 1884), dvare buvo 23, 1959 kaime 31, 4-asis leid. 1677, 5-asis leid. 1713). vydas. Richardas Garbė ir Adalber­ dies ydų operacijas. Įdiegė širdies
vyris (1958). TSKP narys (1927). grįš" (su A. Slavinu, 1953), „Aš­ Klaipėdoje. 2000 darbuotojų „Piastų duktė" (1855, liet. išsp. 1970 — 39, 1979 — 73 gyv. Žodyno 1-ojo leid. vienintelį (be tas Becenbergeris parengė „Punk­ vožtuvų protezavimo ir koronarų
kv1ių9s4 . 2ta—1r9y44b05.— Dū4.k1 iToir ė dv1iyr9ne4kė5s—to r6ki0ua srŠ.o a lčdinailny­­ tg(u1y9nn5ti4om)j oob , lūadtiavinryygnbi o.p duprbaaltuircgiioisšttkiiznamisa oiv ,i tzaiatikansto"is- s„(i1Me9j8ai6 r)s.ga as"lPv, aagn3ri7.n 3i api„r Ooedrluieokmncaeinjsa t aM—i " , s(3a317u63­ s„1eM8 9e3er)i,gl ėvraa„kšSačeriniusio"es jei( .1 8Pv6aa0r)r,at aškėi" a ie ikl.(u 1rc8ii5ku7lo)ą,­ MS1I7Ro8t4Ui eTVjIuiSlsn i(u[l1ej7ne3]k,1. tpSeriisriieun ci)nG kaBarsde,r innmoa radt—aes­ pKrarodandos žtiCaonest niitnrr aipns aiabJmaaibeg loossne)n skeųgijszų e m1a9kp5tl5ųi o rsaiurų­­ tlvauimsst isn sai(ukb eyį mvlaeųdn"uk )i( šdki.r o 1 1)t 8em8k4so tkiošs,l leosiu dr oel iiGnkgae-­­ sarieoskr toLonsise ttiruru vkjoocjsien epšsaa kodųpa errėra ekckioyjnalass.tn rčPuiiokrscmiiojaąs­
SIRAlClŲ KAPINYNAS yra Tel­ faš. motyvai, retorinė stilistika. „Uranas M", A 316 „Prima", A „Beprotnamio melodijos" (išsp. matikas. Baigęs Romoje aukštąjį chyve Maskvoje. Žodyno 1-ąjį ir tingene. 1929 fotografuotinį abiejų protezu, plyšus aneurizmai, plau­
šių rj., Gadunavo apyl., į p. r. nuo Apysakų ir apsakymų rinkiniuose 332 „Prima", A 343 „Prima") ir 1862), eiliuotų dramų, komedijų, mokslą, Vilniaus pijorų kolegijoje 3- ąjį (ir vėlesnius) leidimus gali­dalių tekstą su išsamiu kalbiniu čių arterijos embolektomiją dirb­
nXDgrrg1(soė9eir—žeo s niiga sui(XmiduujvųgaeatIao,ui Išr dn Iz.Bda oiikpykoueavayt rtj.aų ulėraiinr)nas nd .oniV tkie 2ekr4nai1.b8it pp ėųai41)ion,dsl 9 iim eT5asųlVgit6k 5ekii akal—muipšrllličanol ių ointi 1ųp oktii9rke ao,a5 i rp r 7gra Du (iiašrin>joušst įt š2to raEaatb0tr yjluyi0ųųo1-­­­ m„„„rfat(ai1oŽŽSplir9mm"uymme7,ssna 2aooia;sotn1nn ki ;9ukėė o„5oissjtAKm9 see)eibda l,aš eiaio s rv„l dm„ tiRsnBiazrdauaoeiiusjsž ulm eo iiBdeonnscarpjo ohonuonssaren n mifl h laAioalitbem„jliiadodvrūLiaė ožastosisi""" lo"t i iž t ka(((mr( 1111 o19999Vvoj97584uag5o1119snu6l)))");-,,,,­­ pnDsgpldiaarorusasi el kle vki2stcsa(ia8ąi ennj7ijkospė.i anss rmrp)mėo.epol sdsnsr rЛpu .ot muuk debibocuašlijlaeaikjiattmokucimensaigre jtsaoiani j s. oti iirųusš14 ~ n9į93 1i8č,r29806i „3a8 % b1P mmpau laa tKalžnegns ra.a.eįp iutmjšrvranųaob"iie;­.­­­ knkktvŽr1uireun9ryjvarą3aoymąšč"3š gt"it; veąaų o,se" m(t n1ry„,( s8i„i1rSe m51I8oajį0š9 5siivk— 1 lų7iiy4—še iv)l5ktrio,k.e2 6i sor,i0„k kt i,L.žė š2e ie jk nlo2Vanietču oik.ili:)notlųių ..no ;i" ųXnVi,Ala iė„Iatu1 XN-ls8rįepk s e6oroppaūm1si. oūjr , uo sidpinLlasnnžaitieviaaibaoetųąssi..­­ mdnSrtRejIiėo„ėmaRsm nutOSaėųsotuT iskruI tmSvepnoKiiaas-ls titpIęošeSvr k m,oai ipVrčoda ri tyouoBiatkvksfapie.aėąbuysli.lmoil tių.ajr,Ną a,is u.7su sRokkI;ša nmlud1eyK 7diėgįdė8e sąd1ošlt i .ėa ū a Vinmnnpruaiioailųoes­­­ mjiea plaarikeyntgit i dpvaiegmal sžkoidrytinnagius,s lnenes- įkkŠrdlnviaopaaeeaštul redtb.aecg ųuorih kkcs stka haianGralslaibaol.ine bkznotgamtsiiLųamn ųsi ggtg"ų -resri,r,y rkn ao n1noemjd6a aleii3a u nai0tišjlimri,eaųl k ekdn,iaži ntadeo iiyrizdomš(ųmp i„ln,iaaL kųFg čpio,ra e ai)am,trs.l un oiyatvctaržAAyaiųiaas-­ tttcapngirurihniain omu rdeiėm( šouadskgnrv bryreiiėouamznkl žboumęsrtotjėė auą oajkauv msogmoj udy orrem)isietttr.nlao ukiboųgsk otPt ą oiin(invn ppsrsšįoą rmta ižro srkvaąuittdreoueslk iiyizžvetkscugtėso iūu o j Lgądsvomiu iriąpimkke i estįdoarn),udno i.aar vyrdscbuSovtiuiotnjjujeiiueąsi­-­­
karolių, žiedų), įmovinių ietigalių, duo" (1980), romane „Nakties mu­ įkurtos elementų ir baterijų įmo­ Ažukalnis, Petras Arminas-Trupi- Kėdainių, Nevėžio deš. krante; nizmų. Sakiniai sklandus, konst­ konstravo dirbtinį aortos vožtuvą,
ždjrkueiioanbjmmege.iri ų kjtųloTų emrlaašengitųtųog aaAkklpiudrųkrao,aš šlilftpųųaoe. st kiy lRuirTųalota,dsū u iryntaalmiųiav.,i iu čLzbgiuaiūeeis­­­­ zvžvpimoeaknssaoa i"nmub iluųo. r( 1kžl9.isa k8ąrv6ilomy)a gliarsoi tv,myp abosiizsukė,dnsa u krdsoiioro ja acdįmimvaalyaliii katni išeiaLkoiil ii,i e ngttiyuaIųI­­­ ngrėisa u„tSay.r iu1s9"4.5 P ejro ks arvąi eštio įjme onbėu svuo­ nGėirlias,, ASntatannisalso vVaasl aiDtias.gilis, Liudas vtid„1raeŽ9v sn5aai b9vrkX)ueiu,eX,r štibe oėbir"a.bu i. ų 5lvik1p oopo9rt e luapūgkdnikyalžkivi.iat ooa.k N jsea(,p.e1 l n9vpa1i8rėgs97.ža, 6 )ilm.8obs u Fi-nplknearėrla č iaie(eknn grituAiyneųo,­­ msmrrtiuneaėknisžųc agei ėjloespgismai mlrelyientgemottiųnsutii,ivo msis bš ųkevr.to. i ssjAao,a us nkdvešaaliatureapttgi.osč ijirkųoaia b lelotbngajoooers,­­­ įmem(dskueoise tdpkogeediėlrtįų ai.m .ni sLa)e.TuKn jSt1aųiR9nr 8 tįu7 vmš apiirlsoisdurktmi .ae rksąp d irptkoeaea mirrsast iopąjdas suLa inkui1eiūg9mto7ruoė9s­
SIRAlClŲ LOBIS, XI—XII a. lo­ ryb. inteligentijos dvasinis bren­ prijungtas Beržytės kaimas. 1820 leksika. Pav. voje su kitais persodino širdį. Pa­
bis, rastas 1901 Siraičių (Telšių rj.) dimas; keliamos gyv. meto mora­ L: Pakalka K. Iš K. Sirvydo „Dictio- rašė (su kitais) kn. „Širdies ydos"
kjųa imdoa lši.ų r. (ddvailayšjem. e~ni4s 0 kdaaliakvtiųj aasr, kliinųė sp rposbilcehmoolosg, isnmėse,r kšieaimmao sV saaknatryų­ dd3vv69aa,rr ee1 9b870u9,v —o1 9- 255892, 9k1 ag9iy2m3v .ek a1i9m1,e 1—97 01 8—5, nr1ia9jr6oi0su,. mt—. t3 r;iL uimteot . lpinakgtaiuelabsro uKtym. r"oS siž rovkdyldyanou os„i miDsaticoi,-­ m(1-9l7o8m),s v„aCdohvirėulrį givjiad"u r(i1n9ė8m4)s. mPeadv..
pentinas, žalvarinės pasaginės se­ imperializmo ideologija. Romane SlRVĖTAS, ežeras Švenčionių rj., tionarium trium linguarum" naujada­ SIRVYDIS Vytautas [g. 1935.III.5
gės, žiedai, apyrankės). Laikomas „Štai ir viskas" (1963) vaizduojami 10 km į š. r. nuo Švenčionių, 1 km rai. — Liet. kalbotyros klausimai, Kaniūkuose (Utenos rj.)], taryb.
Sk1sIitlR.i mEirVo e ltCnLl.iU emStu uvzJoAiuejdejouo zjlvafeepa.iask sė,T jaa1su.8t 3aN1v iačpisuuos­­ nsmrąoeam piia,ro g nvypėėdojleeoks mancraihiųioa omkstieoešrntkųgfala iiįn ksčsptųuiūo sd ippžžriymainsi ioęmig raik nujaiųs­­ įkpp r.l)vea n.n 1t tonak.us m oP. ilšoŠgtDvaaiseud nbž1čt.8 aio pshn loaiJų t. i—vsIa lT0kg,iav3sre urk(esimš.č i. aš.VuR s.j. Сям Гыреттш pffMjįs tittvM, nS1žo9oir6d vi1ysy,tn doata.r ssi.j4 o;VK s. .t, mo P1epi9tram7mt9ie.ae nssyi ssK :K . l[aiSįežzit.ry usvsvty riPd.ų] o a— kkžaa olKlbdknoya.s­: zr11oa99so66 08te (cbd1ha9irni8gbi0kėo). a VsG.e TtyŽ.Sv .K auūkPli.a ndminenmoakkryiysjsąlstų. ė s1(d 19ia9n6k60-tt9—ae)..­
leono I armijos kapitonas. Sukili­ apmąstymai. Šiame romane A vie­ krantas aukštas, kiti žemesni, vie­ SIRVYDIS Jonas [g. 1931.ХІІ.12 1968— 79 Pabaltijo zoninės paukš­
mo pradžioje vadovavo Telšių aps. nas pirmųjų liet. prozoje panau­ tomis pelkėti ir apaugę mišku. Per Kaniūkuose (Utenos rj.)], taryb. tininkystės bandymų stoties direk­
sukilėlių daliniams, vėliau pulkui; dojo sąmonės srauto principą. Ro­ A teka Sirvėta (į Kančiogino ež.). inžinierius mechanikas. Techn. torius. 1979—83 Taikomosios en-
pulkininkas. Buvo Telšių aps. su­ manuose „Voratinkliai draikės be Prie A yra Kėriškės kaimas. mokslų kandidatas (1967). 1956 zimologijos in-to, 1983—84 „Fer­
kilėlių vado Anupro Jacevičiaus vėjo" (1975) pasakojama vyro ir Vytautas Bajorūnas baigė Z. ū. akademiją. Nuo 1959 mento" moksl. gamyb. susivieniji-
V I L N A .
Tтри ЛЫошсі. Ѵх irt nil Its*
Алпо Domiai M. ОС. ХХЛ*
К. Sirvydo „Trijų kalbų žodyno" III
leidimo (1642) titulinis puslapis
SKABEI KA
13
SITKŪNAI
12
nei siuvinėjo amatininkų cechai.
mo (Vilniuje) fermentų technolo­ mininkai — sausumos moliuskai SIUVĖJAI, amatininkai arba dar­ XVII a. II pusėje Vilniuje buvo
gijos ir pritaikymo skyriaus ve­ ir skruzdėlės. Katine A (Opisthor- bininkai, siuvantys drabužius. Jau nemaža siuvinėtojų, nepriklau­
dinė-jtaos . zoNolu. ok at1e9d8r4o s Vvielndiėajuass ,, pneudo. cghyivsū lneųii,n keuiasu) lpiųa riar zžitmuoogjaa umsė tsuėldžžieiųs XbuIVvo— sXusVit elak. ę LAie;t ujiveo ss,i umvoie dstruaobsue­ sniiuasi iųb ucveoc hpaumosš.n ūBs;a rvoykrianviaoi isškiuilvui­­
1986 dar ir augalų ir gyvulių augi­ latakuose, rečiau kepenyse.. Jos žius feodalams ir miestiečiams. sis stambių augalinių motyvų orna­
mn„ėPosa usltkaimbštoiunrlaiinatoktorori jioųs ž tiyvnrayidnmoaųvs" ap s.r oK(b1ln9ey6mg9)ųi­, tdvayernsp.i ianSii taimic hošoleiruicmshkiinsa iin sukirab ikt rai—qrpu iegntėėiulsa sv ažrunū­­­ iVPri irlmmniaiuesjsiest. e lAiIųk ic AeXc hIaXams aat.i įnkpiunarkbtaa. is m bi1eu4svt9ųo5 mrvoies nągt iajaosu,m dsiisinu,į v. iknKaėrattraaisai sm adus eksnskogi iraitrni čssiioidumavbiis­­
„Veislinio darbo organizavimo in­ šies A (kūnas iki 1,5 cm ilgio) pa­ susitelkę daugiausia cechuose. niai neretai turėjo rytietiškų bruo­
ttrg(eosuąunds .si)nJy „.ėvv OsiiB eolnuajenakr seidu pki,ajao oumus1t k9oe7šrnt6ipdių)naa,. iucnpPkikjaašoyrtrsiase"ntšn iėėngj ekėp (y1rks9matn7kėye6"t.,­­ ršvlrieaūūuizšnmsiikųųtiua neio(i.k jnTatkSMo RapboiSae n br—oar~gzų ie gt1nžaė0aiil0n.ar 0ėnLv)so.ai esnAeAtdu.n e vTtnoy aijrkareaaip r~impngii 7ųyao0i,­­ sMnd1uėu8pis8oe i6tsri—tį.kų mė9 Ajo3a,nt mgsivųiyrsi,vs a ied snoiictu roe fvjc aahsnmaipučias ivų ribd muuddoovrr toaapu bbrvluuaėikžmžmiivuuosiss.­­ kSkaiausvvišimkioo psiruavmimonoė .f aVbriil­­ žnpnsiųiiioųnu. n,ėjD aesk) li adadideb.is urnXXbviVV ood IIaI3IaIiI kp sataliia.u.k ivI uR i(oknavjeėdėattlvmvioiaijlirvųa. to,iy YsTj,pe rypa rzV oaeflžinaeil­­­­­ P. Slzovas
vanktppppdiSvčnln1((rųų11ykii9šoIlražėėe ume9 9Tč8nii,žšubt eaan7 7iyi7vižKąmūkųmi1p4goį8t)evun ,od š9) ų)Ū y reiu,Navt,.4žų tl kit iNs ų.s9iišnėe ,e2pSano A — M A ivl3i auim5netrbmp9ėm Iaup o6k.kak,iž amokr 1kaomlącnyegįkpnktk mšl ši disoyysaotjraiašyčttj,žej iągvkaigeuėr ikroemįipų.ų.nkuja iad lj kšet ap tseaogaon(ky(o,e.. 3 11s ųsa j on,na( el9 i9 KpnG (1rembimKg.718 mi9pisuir6ri9š7eaaio1rerpoaor)en8) auuS8 iti,.a akis4n ei vė—lbnnkBmudn)e tBiR,i.uiona ymioara oŽ.ąrm4p ip1k vibsultPraų,ą9ea9epioii tėdajzs j,amų6 uų .g a ai,i,pov1 ,k lakiJ,al jrip.—Bš piešum jiNrAiaš(kmačodsčraai gdi8akuajiaeeVbešųriąųie6ii­­­­­­­­.­­ mLtJkofoBztkOsrpAaoeakreuruūneoienutlsselkkVaisoskrzuniv ttztseaeūėizKluajiiiarit,sosr, meanok onuvl ltt lrndm iarorBrooaibAueG ąuausivjssaiitl—u,,e" sšn ii aiu rl.a s s Rps,, a„urvJ psp myisŠaaBuoiruV.MsBso Tų čšasdmi,kaopG oaiu yr ažlūaūzkumųlū—strioi1aaBkntryaionyljra9lkiasėųassur bmaab1 a , aso2 Bst. ru4;p uEslA"an ėFKi )ail osus sAied.ksmej u ka skLctčouval s Pruaciheiiraamok aoshAssPtvaaoru,k;aimsso ilserKmad ,raatšii,rrJu žaa seiųsksuufšįipuy i,sč nB. njvkų ti B Amaųila.a.iiua iVųoB rgaa uvv lėsA r rmkaayjiisk itsskčočįnlk i tviisosi nir(emmsaJsautuoi„ymatsoonuuuuIrsrssftsfssš.,,..­­­,,­­­­­ kznnpSmvlDspjdcmti1rioy oęthIųaiirigėemkoamlna.zUosara,d nauo tcil išmRnm oi sPytsnotsior iiiyųA sBejatkneonel d eleong viLkčnoy ę va lieiti.eiegr)iyYgs aoy(knan (r gp1tijyn)1jSuteogkėi9evaa eri9a,dr )sili8 ne urr1j,oitg e4 a harūų6sasginūD)(čd.,i j)A(šn i1 dvk.tą1ii.rož yt 8aųiGa9 r ii uexeLr9ano 1as.DbkvuJax9 mz4ottiuA(uųy)ua etimkięd)dl,ed sKt,.jv tlai a ,onue oin sžjio tužarsak VivsDhrė na vs siu( uk oyarįgiau kuia(rmasl njsarpkriKūnkrsee,kčrniuio aūisnan nkieaoia Ga skaronšlagedzlniližiapiuoi aaylristšanųaaaazz iii srsitc rka ,lil ause oe ątim0ž,Kžitczku4dsvn uD i,iumiak—l5oaėaaivltžjriiveacar—ojjcuoupnbaejųaiiii7s-s--­­­i­­­­­­­ XsmkmktdvkttnmlskppkviaeiiaaeuaoaiaaoiunuIosuiiunklbiiX mkluesr,iv immsso iuo .aistgjg.o ,tnkebs atts auauoiyaA oeea oeiiUn.i jsivsnl jd mrčlmsa. ipt.aA Iž e airų ,ynIk ppraiu natod , sAatuAri aadopbkti iy dderošosvsaЛAuu ėmpsbpa ieėAsjirs žsūtsea,uje aš buuėidi iudn ,e ui dgsąsn zrka splait.sia apiėina elioab.kavužitpj VaAšiasudeuisooano iSir issul aoiieA n uasaisk tiešd ūvejuii.tvžb1u.inee o va.root—i v3i ugibli inseimj Lmi i .aoNivužoammi'j3 i2pųTmmdooųsuyvme u—aoti aat ondmm eiaoyiu assarv ksat6ar įirš.vgoufytteoru ainviX-aolo kebdsan kyiovasv r.msIi.žnog įau voA n iiX impk riknivo oamiKnppmnp šusriuas agiuetuaioaaaeeessiiiioaeorrs,,­­­.­­,­­­­­ vbnsmplPsmSntgk1„„sieyietaea9jŠrDIėiau.aaaotjU,i4almsa nų avket" ld,7dttiV iei ir yė nerinėm2PvbieėgbIV ltimja isėNmųokuaaa.oųv4ėi ž " omialĖV a lėytsnn,iži" uJ ųjkiiseviovnDfcnle.Iuisu,-s niseeauM, i1i.kr j r ųnviimuve9šarku1titA u,5Pįiižese9ar jtmm Tp17t itnSei5euikii9 .u 14ėte,oinob iosm5 rjr— os9vn iijiea5 Aiauų5šmaydreėvį sil 2vkmR f nnrsmų —eu- Ai uSaųėki,damsa—sa 1kbrtsa lp ssr ..asykt u oeuiVa(e,i n:7t iipPž bjK clna„ii—ifiukidaašiluk-ųNmuiakyV vgnakųe5až,8slb.ea arkag ė isii nųvaozavll lsotdnviaėoiu rK ivffųrr-šėž„-ui-tisoama )akrkkualiL j ikjstl Auauoaoiųeayye"tio4ss.­s­r-.l­į,­­­ ngnuvmsnnvlrijdvltšmrėiua.ėaiažiiyuėėz n slneijesotlnūjrjklk,ien iiLnaii oduaitnekaėan šs mt iapsa įsėiivakėppevsaasp^tiisysitiouaisraaa li,sluat, ka s npm l.ieimtv vraigrigoclėisr,km ioisinke Kheeras taaijaooo ilšnrarnorseiaėlipm msmsšsaapait lsiik dkkse Amiu aūeė.pėrpirarim sdlnltgns aeųėav.irųrro pjionbdibaš iiiaa oanijasnrttraousrTišuaniea.aaiš.k ilsst ž sluaoaatikiud z.iai, asX Xisagaii ia.ėpr s,tn iikias NItnIessk e )sikXoXlmrX i.ls aųabia ūės(a,asnIv r guu soislšiXaitūy,aūisiattdvra aš.suotekKl i.n aoiosi kiagsrv sausėpini t uiiei ou Ii.sasajvsškm Iankps oų dvki bio,uplėuurna ioe.iipavtdg anna drvįėrtouuėvabPaiėėaėieitiisssr-r.­­­.i­.­­­­­­ hšrvmdnngXdXsvenpldpyvioagriėaiaėiuaiuVVnanglnekSajurlsiuodvnuasglii I Iėnoiz ganu oiimuIus—ti ųkdrnX umIėim(iovf ū ų odaiaė aokjVXinm(salt )aja nuktviėm .a(ėIVsiun. a ėtkas)—,Il amsū g,:ijėnaIIrTa tsšt arIu itiusiask anv pdlmoųuampeif„ iaisių(tauy .lav s ear)Xia.aėamu.gp,m.kuinil p ) nVšsvsset,vDopoaePbip n;iūėicIr iul taupųauujiniIri jkpyeaivpaIėrsž ųvdrėmavši—vri"ialnlėno taiuinršiaais,nisluiku btimp iiiaXtšiliiųa. a.oautknynuoį vIaaam csrvtvuui sXąir sini daipi j.oSns, ša(tn iėaa i lme ireiris oiasiaua l XbbvmaRi,( i.tabm agpX usūieiaIazru tiiiuasX)dsVspsagubvdbyl,isd ik ueuu ruuIvupinpskbėltIūaėssvitiivvgaart—lūiiiu.ųjėsiųi)oauloiačoi-,,­­,,­­­­ mttXsbvlbskmsįbpatjaaesaiuilaūmalianVmutliia,iąapmT .i sepdzio šasjuI au(oiguraia MIktįgiksnp A ausų iIr ismėratų ryssa(.čmen. rk Xbatia.biik ati uuimNa r.ažsalų.V nNti oyvit1oš.lauI e uė)Imipji8žisuIb,mnznAkIujnf 3eaIoogaūeėalu špėl5—pui .k iitsv,d—nt unu alsoX taiViaaiXusūii etssj Xtų rsIvėupeoprsiX—uI Xbnsl oIaą ssXianr AViXrauis ,. s rnių pi nia n a ouXI ur aa aile.b—mč roėaj yv.šVpžX)ni uesm.ėri.vaye lš, XnaIijaIi c imetIAbtoaAmsXė hVikIšote,nųnjvip—ė. a.s uaIal e eiilismrlImdierai sMisvaiX o ųkauniuii.iėaplu,na Is sadiova d„gerXuu iivtczoisN nuėėifainkoiie s neptjknjvdlmiuariiaiokkAuuaaniaėašiio.ųss,­­.­i,­­­­­­­
apšatluivoanrmkeet ė)1. 7,1 90129 2k3a imkea imbuev o 15075,, nJuuoi z—as BaTlaylsl at-DKvealrpišoan;a s, foTrteeipsuijtois­ lgiinoė jea u(knšatšisu mHa s= 0 2=4 1m,4), mV3/isl,n iasluės­ yra ir individualiai Vdiarcbyasn čMiųi liAu.s v(aindaiųta , paknabo liudkaur, ymvaąsš elirua)n koamrbias rįvy.s nspeašilovjųo gdėellymtėomnuiss,, spiuavuiknšėčtiuus­ kvaod .s ašteinšėinliiasv i(mXVasI I—spXalVvIoItIu a.š,i lkduar) gpuriss ppaaupdiilmdoom kuos jeįltęa,i sluasn k(eslpį)e. ciParlioą­
m2nmJgSbprsdS121i.eaoaI9r89iiea oenrŪmU57rkl9ls ūleoni9y9D iūiDsvko.sosę sg Ob- nt l—rsLžybaoKam taC.(Tvk roomi1ic AAūči.nSea s92iuieS. ljRSdžt5u9 isole i o9ed .iv1onscA om)rA,ai sih. rra enJreTiašn1scrNbj oti9ttą ii1ia(nunoukajuK7d9.noio artso0on5eaėysti.s s8p ukod 1s b— —u j9sa1aos[m1a [t69sgitg s9a6sn.6o6. a3(. .6 1ti— 1 1taų3ši 3iLr—1191ise9 n9796T9.rDs, m 303ų56j7 RS.o4 4)314 )vRo.at]..9 i syVVnr,n sbT7t A nreuotIIt9aSaiinaIIurtv naiK..iruivg—s22oeiuoyiųiPoė66ss­­­­­ ScAnrMknpnDtgcr1euiohIoai8aaėamarųŪ)avosn9sžrla l ;k airya7eRya t—srvusasn.rūmvtbBVj. eiųčig r.aak )Ai(Iis,ou— kvn1l BIo ss s9.—oaėsu1— a 1 k js J2jidAJa9, ioo l At-)sA(ibr1Snųj.K.es aom9R eVtua ts18osalu1s a,ei 9 3nsdA f 9svtr2oyv.lr a1lAViil1iaKr(seųak3grei— Itnnidk b tioleVkIruakeiaais.pd dl21nnatvs tsoi2oa7avti 1iijijnncy jų orls9yediakbkji n 1jk.NūeKuiuA iių3urosn nvni Js a,,bm ui ai ųSAnvos(įKojsoŠb jKlekuo ;uVrųrrecJa ųr„okėgra nkAv vk mVdb-ezdaKasjeeVaalsųlisoesecr]tiPils;;,-,.­­­­­­­­ fvjmnVilrkiofaaiui=)msiunl, s n 1l8 doiai ns2n aešmtsu0inuioųin)o tust. Aii y mraepLkjl1bkiage) uT9li,v—i i6 orSmna2o R(ėr Vs Oam sųtagnie o =pplae tntgaaml l(y0ui-iOrsaojl,ina 6aen uržt7,i Vaa ūske ( c anrri0mi Šoiiunkn=d1is3oėl,/aia 00usu sgnk ,,tes1 -maa4ė l9Hasvlss 36i .iia/mz5učsh=ua ,ir3 iuc—s7/dbHsii5s­,­­­ mAdSitddŠdnr„lp(riefaBIeižrasvr -lycnU"illayamkteahaibiia)bmotnuųlVų,gn.atui us sč ,isųI.io j,j žio eM a.neoti (tp"orus ėndjPaOsiida,Li(ssky urleua„ soo aiso „vDknssesnebPtŠriyi,tišeaav, uureuuaaRk vižitnkstvnžkvelVėAior aigaeaanaož,iuMissi pjiv .yjilas la )jearkdVji , i"O ro ae"miiaiA)rierv mr)Nlv, kib, eanpk kibEoduitsišKiimki inaierkm,rtn(u aiaieuui„yeaė ovuialbssNnj)se ksi n e,u( min 3eb„im.sežitv gLrgu į 3ioųmė ДųovaB (iie žtš„ndm oleif.o iiS na-mm essjnkagibap"itdltnoeiuū"aaooeea)ųiass,i,i,­­­­­­­ mvvdkvįtčdvlsliviiariiiiiaeio s auall.nir)kLrnk instiš,rvvėi,o. osiioii uisnnlalprnnrpiįiv Stumoivuaeaieėėaėimdaalktlult,dlijivy tiiaisinaevarsaieaųv, sfiai, isūkiu,i; ain nl unn šsyėsi Aėabims iiėsstl—jatmūpra,k As ii eiamlan iip,iatk nan pšnijaliupsaodauiibgusilt ak aimžiia.oūoordnni ūipakssd šksoyuiNr.,tnaim aa t msegkiduiliianilnsi:sėleoaėaonuiS in n.inassri aidiigi. ,iosniruis Iia orne dms išvitavjan ki ,e(iiaa iniipnmonipk srmbitd.klsėr,oovp u el iajloNirkumnldiaozdoasnsitėvmšgaa ežkėitiltiuuūaiydisėišelaųsr-,i,­­­­­­­ kmpbgtpgdlavntrriiye..uaiiarazoi nelavoiiaLdlusinpn sbiuiumo baeoa.droitšū kssenu.ntiaeja. ,X,dtoų ęėž g idlubms is, LšiyXan. av ee p sufaogik orEšellep nsaoėenitj)žuolr i yuel.l kžrav dnaiikab va bųjšrarna-ūuų aktudi(.aišclseungkgi,itviųni.. ttnmižųaa u ao,skid Maiv l vk pdiimbuaVžnsnime adėnierutiiluysriagėnaoipėiir batvetsisivkt ea,. .iustių skal ųlnautiai(t bdni ųiumąėotdVeitearoa,j žjvoča aiaiuiujsikiy slispuš mųnakoisepitty espi, ltaėa iaųurirųGtaim Eakosč.,ųv.ai ip r)uasVi plXK ddnsb nerretiokilooeVaėiatiųilir.-­­­­­­­­­­­ Kkmnipibnidlprrriiilueaul eilauoti bovolsign onis otlįadsušiao pts ztutar sm tdoiegab sidemlyeatsauuširyisgiunuiunlkoūginks čka siislnisiaūmse noa(,eam(sl Xi msiXl osuudiIpo"saI)Ve uasI a.,i - galsg—r—XnvpSį enbn oeaioXVtXaaoupž tvm u Vul—rvyViyidrii merIvgn š iXtsšIneiaarėiįiiIuauvVrli\į ujkn jžaiavasIesui(inii v . a aXrn) aata,smii V ė.rs( aud)a„jkb oiIdiigu šaIaenmsareip kr r jtaaršrbiassaoa.ėšošiu)iasssr--­,­­­ nfpkčmmJpčilirs„kradeiiiiėuaūLrt ųuošsąbye.,adlrk ei .,sbvainao m Pėalvi iii.tu,n M rm jay ikIoatdšuavvgknoenkn"oasal.aaasulmiė,.ua šiiuo i rjlaišksainejsiįisn ooimi tGo„o KSšvpiisjnMsmknnieei oi aaaueeėik rnazir unvšsvpsėdisibia idi iuųrystunajnaui As okt issii iėtmėvuIjli"aiuo tėkaa-rrys,iųmvTjum e mute re iynMolv ptina aiotšrasaoatėėkšAsiaeke irlkg.ij šuil iVniai nakokljtsoimdola„tinaoamp ksSarBnbimė ie,p žaai ų araacguorbaita mvllitaov tuitaud ėieiigličrojlsžpnamvnsgairii tiruoėunoeėa"aaeiooss-r,­­­­­i­,­
Jokūbaičiuose (Kėdainių rj.)], nies", 1922—31 -— „Laisvės" re­ vidualaus siuvimo f-kai: Vilniuje turginių drabužių. 1545 Žygiman­ L: Glemžaitė M. Adinukė. Baltas siu­
LTSR valst. veikėjas. LTSR nusi­ dakcijose. 1928—30 Lietuvių ko­ „Ramunė", Kaune „Mada", Klai­ tas Augustas į Vilnių atsivežė vinėjimas. — V., 1959; tos pačios
pelnęs ž. ū. darbuotojas (1984). munistų frakcijų centro biuro sek­ pėdoje „Gintaras". LTSR pasiūta dvaro siuvinėtoją Zebaldą Lincką. Lengvieji dygsniai. Spalvotas siuvi­
TSKP narys (1965). 1960 baigė retorius, nuo 1936 Lietuvių darbi­ drabužių (mln. rb): 1965 — už 124,4, Tuo metu čia dirbo ir Pranciškus nėjimas. — V., 1959; Klikūnailė O.
Vet. akademiją. 1973—81 Varė­ ninkų susivienijimo sekretorius, 1970 — už 221,4, 1980 — už 302,6, Italas, Barboros Radvilaitės dva­ Rankdarbiai. — V., 1959; Glemžaitė
nos rj. LDT vykd. k-to pirmininko nuo 1950 redagavo jo laikr. „Tie­ 1985 — už 367,7 (1965 ir 1970 pro­ M. Peltakiavimas. —- V., 1967.
re — siuvinėtojas „žmogus iš Ger-
pavaduotojas, nuo 1981 pirminin­ sa". Dalyvavo kampanijose Lietu­ dukcija pateikta 1967.VII.1, 1980— nainių". XVI a. II pusėje, kaip Liuda Gaigalienė,
kas. Vytautas Semeta vos darbo žmonių rev. judėjimui 1975.1.1, 1985—1982.1.1 didme­ teigiama Brauno atlase, kilmingi Teresė Jurkuvienė,
SIUITA, muzikos (dažniausiai in­ remti. Pav. Romas Šarmaitis ninėmis įmonių kainomis). 1985 A vilniečiai dėvėjo auksu ir sidabru Antanas Petrauskas
strumentinės) žanras; ciklinis kū­ SIURBIKES, plokščiųjų kirmėlių produkcija sudarė 24,2% visos siuvinėtus drabužius, avėjo siuvi­ SIZOVAS Piotras [1909 Terpeni-
rinys, sudarytas iš atskirų (papras­ grupė. Kūnas lapo, cilindro, verps­ lengvosios pramonės produkcijos. nėtus batus. Gotikos ir renesanso jėje (Zaporožės sr.) — 1944.X.21
tai kontrastingų) dalių, susietų tės arba cigaro formos. Turi 1 ar­ Lietuvoje A įmones imta steigti laikotarpiu buvo siuvinėjama vie­ Pagėgiuose], D. Tėvynės karo da­
kokiais nors išoriniais ar vidiniais ba 2 siurbtukus. Neturi kūno ert­ XIX a. pabaigoje. 1895 Vilniuje nuolynuose ir didikų dvaruose. lyvis. Tarybų Sąjungos didvyris
požymiais. A, kaip skirtingų šokių mės, kraujotakos ir kvėpavimo veikė 21 siuvykla, siuvanti indi­ Yra žinių, kad siuvinėjo ir ka­ (1945). VKP(b) narys (1937). Fron­
seka, profesionaliojoje muzikoje sistemų. Parazituoja įv. gyvūnuo­ vidualiems užsakovams ir parda­ ralienės Elžbieta, Bona, Barbora te nuo 1943; šaulių pulko partinis
susiformavo XVI amžiuje. XVII— se. Dlgenlnės A Lietuvoje dar ne vimui. Drabužių siuvyklos veikė Radvilaitė, Sofija ir Ona Jogailai- organizatorius, gvardijos kapito­
XVIII a. įsigalėjo kelių dalių A, visai ištirtos. Dažniausiai parazi­ ir kt. miestuose. 1931 (be Vilniaus tės. Gotikos laikotarpiu liturginių nas. 1944.X.21 prie Pagėgių jo va­
kurių branduolys buvo 4 šokiai: tuoja gyvūnų vidaus organuose. kr.) veikė 58 A įmonės (su >5 drabužių siuviniai turėjfT bizantiš­ dovaujami kariai išmušė įsiveržu­
alemanda, kurantė, sarabanda, ži­ Žolėdžių gyvūnų kepenyse, tulžies darbininkais), 1940 (be Klaipėdos kų bruožų. Figūros buvo siuvinė­ sius į pozicijas priešo pėstininkus.
ga (pvz., J. Bacho klavyrinės latakuose, tulžies pūslėje dažna kr.) — 39. Daugelis A įmonių bu­ jamos spalvotu šilku, aukso ir si­ A sunaikino priešo kulkosvaidį;
A). XIX a. A išpopuliarėjo ro­ kepeninė A (Fasciola hepatica; vo mažos ir menkai skyrėsi nuo dabro siūlais (vielele) ir gijomis žuvo šiose kautynėse. Palaidotas
mantikų kūryboje, daugiausia kūnas 2—3 cm ilgio). Jos tarpinis amatininkų dirbtuvių. Kiek di­ (šilko siūlais, apvyniotais metalo
Pagėgiuose. Pav,
kaip.laisvai sudarytas programinio šeimininkas — moliuskas mažoji desni buvo siuvimo f-kas „Orfa" juostele). Renesanso siuviniams
pobūdžio pjesių ciklas (2. Bize, kūdrinukė. Žolėdžių ir kai kurių Kaune, viršutinių marškinių f-kas būdinga stambūs stilizuoti dau­ SKABEIKA Klemensas [1884.VIII.
A. Borodinas, E. Grygas). XX a. mėsėdžių gyvūnų ir žmogaus ke­ „GEA" Kybartuose ir viršutinių giausia augalinių motyvų orna­ 12 Knabikuose (Mažeikių rj.) —
yra iš stilizuotų sen. ir naujųjų šo­ penyse parazituoja lancetinė A Siurbikės: a — kepeninė, b — katine, drabužių siuvimo f-kas N. Vilnio­ Siuvinėjimas. XVII a. siuvinėtas ar­ mentai, daug perlų. A ypač sukles­ Sluvtnėllmas. Lovatiesė ir staltiesėlė 1951.XII.12 Kudirkos Naumiesty­
kių sukurtų A (M. Ravelis, P. Hin- (Dicrocoelium lanceatum-, kūnas c — Diplozoon paradoxum, d — Dac­ je. Taryb. metais A įmonės nacio­ notas (detalė; 1st. ir etn. muziejus) tėjo baroko laikotarpiu. Kariuome­ (XX a.) je], taryb. pedagogas. 1907—16 su
demitas, I. Stravinskis). Taryb. iki 1,2 cm ilgio). Jos tarpiniai šei­ tylogyrus vastator nalizuotos ir sustambintos. 1941
SKAIČIAVIMO
15
SKABEIKA 14
Svarbiausių skaičiavimo mašinų gamyba
pertraukomis Tartu un-te studija­ VDR gamybos klavišinėmis skai­ Skaičiavimo Gamybos
vo agronomiją. 1915—17 buvo čiavimo mašinomis ir duomenų mašinos metai
Centrinio lietuvių k-to pabėgė­ apdorojimo klavišiniais progra­ tipas
liams šelpti (Petrograde) kultūros miniais įrenginiais „Robotron"
švietimo sekcijos vedėjas. „Vil­ (VDR). Kadangi daugėja skaičia­ Pirmoji karta
niaus žiniose", „Lietuvos ūkinin­ vimo centrų (SC), juose diegiamas Rezultatų perforatoriai PI80-1 ir PI45 1959—70
ke", „Mokykloje" paskelbė straip­ distancinis duomenų apdorojimas, Skaitymo perforatoriai PS80 ir PS45 1959—73
snių mokymo ir auklėjimo klausi­ perduodant tuos duomenis ryšių Reprodukciniai perforatoriai PR80-2 ir PR45 1959—68
m19a2i0s.— 4149 1R8—as2e0in iųd iržb. oū . amgr-olonso mvue,­ nliennijtoamis.i s,L tieotduėvlo jAe t1a9m60p a bSuCv oa b1o6­, Perforacinė ESM EV80-3M 1960—65
dėju. Nuo 1944 Raseinių g-jos mo­ 1965 — 140, 1970 — 187, 1975 — nEalerkiųt rpornoinceiss ųa atsniatilkiztaintoiųr iusstačio- EASP-S* 1964—67
ktoy tovjeadsė, jadsi.r eRkteomriduas,m apseids . ekkasbpienrei­­ 176, 1980 — 93, 1A98l5g i—rda 6s6 K Ais.elis, Reprodukciniai perforatoriai PR80U ir PR45U 1966—74
Perfokortų išrinkimo ir sudėsty-
mmeennttoinrieų : d„idKaaks tsikkaa,i top raaršeon g—ė deuloe­­ SKAIČIAVIMO JaCnEiNnaT RKAoSrk, udtiiedneė­ mo mašina RPM80-2M 1961—68
Perfokortų išrinkimo ir sudėsty-
vn„1ėM9ol1si a6ųn).,n o e „paPrkiairšnmoia"iei "ji ((1ž19i9n029Jg0,su )n,l i3iuaž-.ias " sūB i.s ū( v1tė9alen1di6ado)s.,­ Ttlliiuaoaru ri ypdtbaiaeųjrsė p gžSūuiąknmjiyuoob n išgnasoėkkjsaoe oi sč,rt igoa-gkvjaioimumss,o y ž bciįn.em nysobturnosuėsis,.­ mRRReeeozpp umrrlootaddašutuiųnkk accpiinenriissfo ppraeetrroffoorirraaaittoorriiuuss PRPPIRRP8M84050U8//3 03i-Nr2 MPIS45U 1111999966779654————78784444
SŽKioAgBaiEčIiuKoAs e Le(Monaažse ik[i1ų9 04r.Vj.1) II.—20 vkiyemnioj imįstaaii,g oįms, oknoėns,s tmraovkimsloo biri umraoi,­ Komunalinio ūkio ministerijos skaičiavimo centras (Vilnius, 1983) Rezultatų perforatoriai PI80/4N ir PI45/3 1975—84
1936.1.22 ten pat], poetas. 1925 bai­ kurių apdorotinuose dokumentuo­ Skaičiavimo mašina. Skaitymo automatas „Rūta 701" (sukonstruotas Lietuvo­ Antroji karta
gvęos ŠKiaauulniųo g-ujną,- to1 92h5—um3a0n sittaurdinijiaų­ sAe ybruav o> 2su mkulnrt. i,e iįlduičeigųu ps epr irmmėąnseisaįs. irre p4r5o dskuiklčciiųn)i aip eprfeorrfaotkoorritaiin ipari ad(ė8t0i Tiru rįvėejod im2 oįr eirn giišnvieudsi m—o ppreorcfeosroartioų­ je ir gamintas 1969—71) Duomenų perrašymo įrenginys BLP1* 1964—70
nkemjnmpcevireya"sooiosbgtt,kk il iėanirks„juvlaie(Jaųuoc„t"av ii sT unoo fdes-nni stųsketiaetkmr mea.vįa ll meeo.bpi "rpN ėreii,sno dnk unlu„teaoeeiaKaouli tsųlla su"ėu 1.lrrl ,is9i tbav.nSū2 šeaet3rpčArrlso adiaa uj „rsžlie.isAoppi" ną,csa ,ui,n ižų p1ša„ii r9uuūlVpi3ibrodsnr6iotsloeeė)iies.­­­­­­ eMiEr((AnElliDeem-E SLmtkSMSeoTitAšp M rS )iCd1o:Rnp 9an e—rE6Mri)a2nb N— d EAųe1IžįsS s9A i FMųtu5Ces11 ižikz 9 d gsBia4p(katET9i—arvoč SSseisi nRanM (iAivdrSDu- 1i)ė2.m ms.9 M,s4 moauB5.1t oer9PImmik6 ti(3sarkaJalm našA.t piiirajnkVtrtasoaoya)i)ssss,,­­ ■ EsmgmjčtųekiaVaicaa Pmnvh šinioič8irinnumn im0iaųoVtk-oivą3 oi ijMgl11msąmna 99 giom56aIaV- 99šlukyiSa mnsVak.Mg aųrliaeoš tlGmnioljgnee si-ikaa lnpatsu(aar. l(s e goV1 mafTss9S mk6peMKm4aliišnl—niGaiačęųotiv))8aa . i 0švv1sE iDiik9nmSmg6aaeMa0loios.į­­ .mtŠsįVtrtriepuiikųSeiaervkon;Mmtęo etsgsuj,bmsGti e nsiup i airbvlabptg aouigirarkn. va ėamoasžmoKdskvii ė nnaisiymtrukriobauttži ao oursd s.tgp aia sraaaiŠvu nmpgAnii žąnasAei. kiln sa ATuAautmiEžTiAd td EosėSsaa8 stu Mtv0,i8md ns-i0pG1nasg-i tr1rnii aaęeL.ėt ptsmmi iJiteaesią7sss-.­­ ErPDSRESDaklekSeeuetraMazšokofiiuiromfrtč ilryroupitaeamaansenvvctiroųniųiifmnm o i asėppro ou eae EtrrtmksoofSrkomoraaMarmiššauaiiyčtnpstmaioalaserovki uisįmsraeson gpineryfso- APEPBR„„ITRERLVM8PEMūūP082tt88M08aa*00*0 --711201 10„ R”“**ūta" 1 11111111999999996666666744658990————————7776777740139132
Poezijos rinkinyje „Po juodo an­ dėjo apdoroti gamyb. informaciją. Jos veikimo greitis (VG) 2000 ope­ įrenginiams magn. būgnai ir magn. Trečioji karta
msemibvgrrikųuee mii islmndnmkopbtig uinriooasseezgl pt siisayz ak(ij vmosriiuniannnneodiiėtailū, soev itirsseanaria"ykbnr au setssci.ossptki (r j,rAs1 aakvep9)kdo es2.rt ieįrl8ejivomž )asemr li,Euoodi tekminneėoltrnėii a ašzyįrevf ksmžaorla,ųiiš gruieoč ziišto kindū.aaj agpiikmalns ayossitėsrs-i­­­ nkzmdsd11cuėu9ė9ihaes7ot6rgš)eo35tt imiios na E j„ų—mųpiSdS )Miiagr vi egm -a gmIlu„loItodnIiMojV jyeisifI ii."miI nlkk L n1saokuiski9r aeauo6 tsutr2tos5uiotsi2ss vov st "ceisioe,oe mjn(ns„se(it aknM tirjr;ataEui aeimiunoSnčgjtissMirezo aekai msbv litpi3iumonam2rEvritt"aųiiooSa,­­­ ngdbksrv(AkiaaiiuinmlnmcaSoviiėiMuobojčasųs ai G:a is itvpa)pkrpo ite airbm mrrgo(rti koaišcaėsnbvl ež e t)isekia.node MupimrŠsiun smiiaųska dt.sEo šaa ękiiJ iSlr ntpv iMo(ų doaоtsp uus/ ,se bor)(rėuA,msfga tjovTnaaooero)mtap na i2 leųstgi yo0trtį akiri,rįakn0mveilt4ųooineyųi8s;s­­­­ dksEAtagAakpoyaST amdmlMdiv i=oštpuoi sryd 8k ltomeeė s„itklsriiRoias,.ste t riaūmenIbastamšoa:aus u s toIt oIom2d 1m1m:6ukp 1s aE 0oaarto“mtrSkki atczMbuose(euV) rsns o to„ųGti„lr.Rob i Ri=esmūuuitJū tosvu9aoat m0ovas s0 yi1 s„š01v p7kRs 0a0avkųo"ūm1gai/j t"rrsųilasr,­..­ PSSDPSSSkekkkekirsaraaaafkfiiiioioččččičkniikiiiaaaaaoiosvvvvvrr iitiiitammmmmiintnmooooioiss ik kkkkniišoooooštvmvimmmmeeesdpppppd illllliįmeeeeemrkkkkkeosossnss aaaaa gįsssįssrirneenyngsgiinnyyss EMMEMSSSSSMMM55577001015100101647100000800***0*08*** 1n11nnn1999u9uuu7777oooo1358 ————111199998788788831984226
riką miesto naktinio gyvenimo 1020, ES 1022, M 5000 (Lietuvoje ir planavimo uždaviniams spręsti. 111”, kortinis duomenų įvedimo ir 'Sukonstruota skaičiavimo mašinų specialiajame konstravimo biure (Vilnius)
vaizdus. Paskutiniuose eilėraščiuo­ sukonstruotas ir gamintas), nuo Svarbiausių A gamyba Lietuvoje išvedimo Įrenginys R 601, juostinis
se vyrauja antifaš. nuotaikos. 1984 — ES 1035, ES 1040 ir ES pateikta lentelėje. Pirmoji Lietu­ 5 arba 7 takelių duomenų įvedimo II kartos universalioji elektroninė skaičiavimo mašina „Rūta 110" (sukonst-
R: Vidurnakčių aikštėse. — V., 1964. 1045. Kad periferiniai skaičiavi­ voje Skaičiavimo mašinų specialia­ ir išvedimo įrenginys, 2 atminties ruota ir gaminta Lietuvoje 1969—72) minami skaičiavimo kompleksai sienyje pagamintos A. Pirmoji A
Vytautas Kubilius mo įrenginiai būtų tolygiai ap­ me konstravimo biure (SKB) 1964 įrenginiai su keičiamosiomis magn. SM 1700. Ši A skirta automatizuo­ BESM 2M (sukonstruota Maskvoje,
pSrdjKii.ln,ėA ysPBs. a E3—pl3Kil ėLlgsaA yiaIvvp:.i ny1l(i.s1., 9Kk28 o7ak)vi.mm oAs a įsr k šciA.hr nvkeouimslo .e (nPPrėaaas­­­ knprerųržao iubgmtariuan, .mk cCaeinine, itnusrt uursuoirisod esep edE aakSsnkuMtiryr idsast miyrišbti o add uumlooaummilkteeio-­­ bstziuaukktvtooiornn iiusųats nr suaEtolaAotcagSio iPninr i asSV r. ieSųlPMe okpG trtr ooogc naeLismniųeii tsnau tnvaaoa tsAjliie­­ dkpsaaiosspmk, iųlpdv lokeamkladssayoeitm :ė bmoiuk iivs o,p8 u sgapltataamlusim.is ndatPii nerpisime r įiojrup eįnantgggartiii.­­ emdtilipeadomteą,l e ėt„n oRtidraū ėit nla— e š7l ia0t b1rE"aaS.ni M z„piR satbūtoiutkroviisnmo i1 aa1pi.0, e "Tr„ nUapečarligayarlgu”. pmkraroason tbsiztlVeramavilvinamiismu ojo pe r,p iarr dtitieėpemjocinho innusiposųl r oęegssltiepji moescAe inaubtltiuuuoss­­ triroi nmTkiaiastm rodys baeterų Tcb hSonR L.vS iied ertatuerosvbmpouujsie bm kliunekcraothusia,ed noibinjzeažuimi onutoežis.­­ pvm21eaa igktaAitkmi.o i1sn1 9t96ia7n2 9- t LeUpT. ilSrjRam1n 9ąMo7 0vkA sak LrFetT)iąz S . RAip r r tmaubdruaėėtvjjeooo­
pmiilnėsim mas- los,1 5m90u. zie1j9u2j3e ). bAuv ok aim11a9s, dnųu ombaezniųų pira ijeųš kav ailrd jyųm noa usdisotjeimmaųs, btiukv sok akiotnmsetrnuinoėjas mAo.s Piri rgmaomjii nLaimetous­ nmiųin tsiues mįraegnng.i njiuųo ssuto mmaisg;n .i kdii s8k aaist;­ jroėsj os ukdoidnestlęr avirmeiaksš mirę gasmudybėtai ntguų­ pvirmadoė jmo agšainmųi netlie mTeanutrųa ggė-sl as, kmaiačiitai­­
1959 — 108, 1970 — 103, 1979 — automatizuoti. 1980 Centrinėje sta­ voje (SKB) 1964 sukonstruota 1 kortinį įvedimo ir išvedimo įren­ ESM sistemų, magn. diskų j at­ nimo blokus — Pabradės g-la
26 gyv. tistikos v-boje ir Matematikos ir skaitmeninė ESM buvo II kartos ginį; iki 30 teletaipų duomenims minties įrenginių (Aį) kūrimui ir „Modulis“.. ES 7010 ir jo modifika­
2. kaimas Ukmergės rj., Vidiš­ kibernetikos in-te Л ESM pradė­ (tranzistorinė) A EVP 80-2 „Rūta". perduoti; iki 228 duomenų surinki­ gamybai Lietuvoje. AĮ kuria SKB, cija ES 7018 buvo eksportuojama
kių apyl., 8 km į š. nuo Ukmergės, tos jungti į skaičiavimo mašinų Jos VG=2500 о/s, AT=0,05 kb. mo įrenginių R 901; skaitymo auto- gamina VSMG ir Panevėžio tiks­ į užsienio šalis. VSMG gaminamos
prie plento į Panevėžį. 2 gyv. tinklus. Tais tinklais geriau gali­ liosios mechanikos g-la. Skaitymo III kartos ESM priskiriamos prie
(1987). 1596 minimas A dvaras. ma aptarnauti periferinius punk­ automatas „Rūta 701" skirtas op- unifikuotosios TSRS mažųjų A sis­
1923 buvo 156, 1959 — 92, 1970 — tus, paskirstyti ir perskirstyti už­ tiškai atpažinti rankraštiniams temos ir skirtos ekonomikos, sta­
56, 1979— 18 gyv. duotis tarp A pajėgumų. Lietuvo­ skaitmenims bei 4 spec, ženklams, tistikos, valdymo uždaviniams
SKAIČIAVIMO BIURAS, mažiau­ je 1965 buvo 2, 1970 — 30, 1975 — atpažintų ženklų kodams perduoti spręsti. Naudojamos skaičiavimo
smanipėay.d bmoT. reSoįcRmthiSnoa unnotiėzossuek oiirutd osok kstkb.u iamouirčregiuna-stjv uoimsot,us oerk iį umygrriaoųa­­ 7PLSL4:aki ,avK au.iidčs1iieae9lsvi8 si0 m Aū—ok. iKs ,c a1ei14np92t 7r,n 7ųa,1 u9Ndp8orl5ėj. ato2—m;j iem toE1a 8Ss1pM a?rtA ie—es.s­ mmkį oAaartsta iossaj reEpb, ruaja rumouopžosfotniojkiejns eiu.isr o Štsviik iepaAneitar yfsbmo urpovai rocmai nupųėtijjorųe­­ cdEVeySGnm ts=reour 1io4jsso ie0ss,t0 e0Eam SuоMoto/ss em,(. M aAtP i5Tzi0ru =0mo0 3tų o2ijrsų i okMsbde ,v5 0ivte1raj0eųl)­­
<200 000 eilučių per mėnesį. Biu­ publikoje. — Liaudies ūkis, 1982, pramoninių skaitymo automatų čiosios (M 5100) VG=33 000 o/s,
rai apdoroja nesudėtingus inžine­ Nr. 8. Algirdas Kiselis, pasaulyje. "Rūtos 701“ kūrėjams AT=64 kb. ESM SM 5100 buvo ga­
rinius techninius, planavimo, ap­ Janina Korkutienė buvo suteikta 1967 Sąjunginė S. minamos 7 variantų. Dviejų pro­
skaitos duomenis. LTSR pirmieji SKAIČIAVIMO MAŠINA, įrengi­ Vavilovo, 1968 — LTSR valst. pre­ cesorių A SM 1600 (VG = 35 000—
A įsteigti ,1958 Vilniaus ei. suvi­ nys ar jų kompleksas skaičiavi­ mija. 1976 SKB sukonstruotą kla­ 80 000 o/s, AT=256 kb) 1982 pra­
rinimo įrengimų g-loje, Šiaulių mui, kitokiam duomenų apdoroji­ višinį magnetinį duomenų regist­ dėta gaminti 2 variantai, 1986 bu­
„Elnio" odos ir avalynės kombi­ mui mechanizuoti, automatizuoti. ratorių nuo 1977 gamina susivieni­ vo gaminamas SM 1600 devintasis
nate, Vilniaus Eidukevičiaus odos Lietuvoje gaminami duomenų jimas „Elektromechanika" Penzo- variantas (AT = 4 Mb). Šioje ESM
ir avalynės įmonių susivienijime, parengimo, tvarkymo, laikymo je. Pirmoji III kartos (integralinių ir nuo 1982 VSMG gaminamame
TSRS valst. banko Lietuvos resp. ir kaupimo, apdorojimo įren­ schemų) A buvo išvedimo perfo- magn. diskų atminties įrenginyje
klnioųian utisor rpoPisra mnKeaavjuaėnžmoioe, Kssktlaaytirypibėudoposs se,, trŠeVisatiuel.­­ mgleiknos iaaiim a—irš i njoeųsl e kst(kEraoSinMčiin)a.ė vsim Esloek katkirčooimmavpei-­­ 1 kartos elektroninė skaičiavimo mašina EV80-3M (gaminta Lietuvoje kkgųoit,ro tkibnilaiossk įųAr e tniggkairnminyyismb EooSs 7at0epc1ah0r.na Jtoūolor ogmsija ozirs­ Sgf Mram c5iikj4or0so8 p lrnaoaipcuesdsnooijorai ammi.o iksN rduoiosdc eh1leė9ms8 6oi nsg taeir­­ rIIuIo tkaa rirt ogs aumniinfiakmuao tLojiie tmuvaožjoej in euloek 1t9r8o2n)inė skaičiavimo mašina SM1600 (sukonst­
Skaičiuojama daugiausia TSRS ir chaniniai rezultatų skaitymo ir 1960—65)
SKAIČIAVIMO 16 17 SKAISTGIRYS
panaudota per nuotolį — tarp Vil­ Visuose LTSR kolūkiuose, tary­ matizuotąsias valdymo sistemas, SKAIČIUS, gram, kategorija, ro­ Daiktavardiškieji įvardžiai A kius; Kapsuko kolūkio pagalbinė tė. 221 gyv. (1987). A r. pakraš­
niaus (A buvo Matematikos ir ki­ biniuose ūkiuose ir kitose valsty­ 1974 — tirti f mikroprocesorius, danti priešpriešą tarp vieno ir atžvilgiu vieningos sistemos nesu­ gyvenvietė. 349 gyv. (1987). Per čiu teka Lėvuo, iš v. prieina Sta­
bernetikos in-te) ir Palangos (Šir­ binėse ž. ū. įmonėse 1985 įdiegta 1977 — automatizuoti mikropro- daugiau negu vieno tos pat rū­ daro. Įvardžiai savęs, kas, kažkas, kaimą teka Uosupelis (Šešupės in­ čiūnų miškas. Ryšių skyrius, fel­
dies ir kraujagyslių in-to filialo tobulesnė (pirmoji su „Minsk" ti­ gramuojamų struktūrų projektavi­ šies dalyko. Būdinga vardažo­ kažin kas, bet kas, kas nors, nie­ takas). Felčerių ir akušerių punk­ čerių ir akušerių punktas, devyn­
displėjus su Д buvo sujungtas te­ po A buvo įdiegta 1969—79) gal­ mą. Pirmoji t skaičiavimo stotis džiams, įvardžiui ir veiksmažo­ kas, keletas, kelolika turi vienas­ tas, devynmetė mokykla (nuo 1926 metė mokykla (1910—49 pradinė,
lefono tinklo laidais). 1980 LTSR vijų veislininkystės informacinė įsteigta 1955, pirmieji f skaičiavi­ džiui. Sen. raštų ir kai kurių tar­ kaitos formą. Asmeninis įvardis pradinė, 1955—61 septynmetė, 1949—61 septynmetė, 1961—86 aš­
MA Matematikos ir kibernetikos skaičiavimo sistema su ES tipo mo biurai — 1958, pirmasis | skai­ mių faktai rodo, kad seniau liet. tamsta kaitomas skaičiais (pvz., 1961—86 aštuonmetė), biblioteka. tuonmetė), biblioteka. Kaime yra
in-te pradėta naudoti dviejų tar­ skaičiavimo kompleksais. Nuo čiavimo centras — 1962. 1980 kalboje A esmę sudarė priešprie­ tamsta, tamstos). Aš—mes, tu—jūs A įsikūrė per buržuazinę žemės archeol. paminklas — kapinynas,
pusavyje sujungtų Л BESM 6 ko­ 1986 su skaičiavimo mašinomis su­ LTSR MA pradėjo eksploatuoti ša tarp vieno, dviejų ir daug tos nesudaro vienaskaitai ir daugis­ reformą, išdalijus Mikalinės dva­ vad. Peklala. 1950—76 A buvo
lektyvinio naudojimo skaičiavimo daromi gyvulių šėrimo planai, nu­ ESM tinklą su terminalais Vilniu­ pat rūšies dalykų; A apibendri­ kaitai įprastos priešpriešos (pvz., rą. 1923 dvare buvo 153, 1959 kai­ apyl. centras. 1923 buvo 116,
sistema su terminalų tinklu Vilniu­ statomi šėrimo racionai (tręšimo je, Kaune, Palangoje. ESM tinklo no 3 gram, reikšmes: vienaskaitą, mes gali reikšti: „aš ir tu", „aš ir me 224, 1970 — 288, 1979 — 341 1959 — 133, 1970 — 130, 1979 —
je, Kaune, Palangoje. Siame in-te planai ir trąšų naudojimo efekty­ kūrimui vadovauja Liaudies ūkio dviskaitą ir daugiskaitą. Bendrinė­ jis", „aš ir ji", „aš ir jūs”). Asmeni­ gyv. 185 gyv.
SbstpnmEruvį.iuuS ueavgMovnrtoa oAeųb j1lr ei mi96ima ų8b7kue2 aa0vars Dn )veiir.gkok ViteakosoųIiK ukšsės, t i Ajišaei ųar4 si d t ln5aeyTa„0yfnrsIuoS rmčsergRakAi.mųii r Sna a 1 apa"k9(Epclrm 8eaiauoj5t1sgiącrv ,k9a eo pi8rpimrspa6šooetob koirrdsn.p soi ukntaimLoobouiissris.­­­e ­ tVodrlpv1iairu9 iiaisuegas8m,mg tas-6eatjmma aroigp ssiserer a eno aiAa s.piad dukn rgėitiaasrejouŠikmoogmčis paai i.adaia rukčmkivatlodiiiomiumziųmem oul .api joou„isaikt tNu memoommttujmeeoioa nkra psniįšilutmnoiluuenmsnioo ak ųog oinis r ”ak1eė kt9m ysjigo8eunkm-im3 onklui)aosr.­­­­ eknztdPdmokuūyiarmjeooisuruei,tinkga smi o t šRAapimyoBsiirr m ) ii,oačkk paci rB(ūolnesyėpsnrskttp oaoraoatsiirnsjryis i čii iasmNudi)ipa(s,ė aop vlijšar rBęilm Lno:iLiaū caeaiotenlveipAi mstaiaaomunusukžrv tsoitioaonkių( msnsjia pemaspT iess,nol tcy eer- EiplNktauakagatlukessųiič.­­­­­­ kpkknjvkAeaaiireaš e eivvlkntbtaioąūleaaodim nstsejiž ketnoi.v A ad adisimil aitk.gkša i aiika utDitulčsv abiarkiariaoii a r dkijdiseatčid.aart i iia kuvžkPuoatov rargdrtaeividižedri sašžištkagųkripoiaaad ikjrniilažit,tise immaiaaaašv.kvia iia,a ua rkLrrtdyyaioaitairerrinnsitkapa.s.­­ štrmkjrniroiiiiaiee eausadldd n bidp uvuftovįaoai,v, jsi rri,aeks omjš rijadiedušųleioadatždd moilviukv(iasipa,iioi , e)v m,afjzj tnoišuu. oo,r,įd oksvmrtm dvuamutaiur,rei, is dki,jns oji ,žuisst (ųig,i oapj e aūjdivbdi dlsuz igeu,ima. ,nra,, u ldjajkigitum rieiaistoei,sui un ddk rdkvėjvvaėojuauiiites,,,­­­i fsnSVTnVl-opKięStIisaeolsIK.Anuc .2PliiIsdiaa0S e mė luGtnysKp.so tabIe ykaRkrpdę.tuys,.I.eo lsnSdųjl i eoa.n 1 ()gs19R,-i int95kkeit-53ma(a.ot21 —ronsa)9y .dn175 ilbrii99t7Le.d a6 ) ptTa.1s.f s tdSilaik1Riocbs9r.[hs gb5aiono.r3oi f lgu a( ol1ėbsis1gt9 i.aV-9 pi6Vrji2F1egooi9il)liėss-.­­­. Stambiažiedė skaistažiedė kSrJi(11n1jiKo99.o9t,2s7a A8 v20kK7)Ia co),S—i u.e)n Tn;ni GGbtių9or„iI2,i.bn rRN , ilipųinIa1goAr iu9ytniaI7eejvk,po k9 ei y Aajn—klag..vl ,a,yu iiv9eom1p1 et8nkr9ėna7o.m5. si s9m g m įy2 oKb(p-v6N"lu.2ė.a evd v vkoa.g( ė oinnynž6luuvūii2ųooo.,­
skaičiavimo kompleksas „Elbrus", klasėse, t. p. ėmė kurti vežiojamą tūros ir mikroprograminis valdy­ vieno ir daugiau negu vieno ir t. t.). suom. mokslų akademiją prie skiriasi žiedų spalva, graižų dydžiu, SKAISTGIRYS, miestelis Joniškio
didžiosios A BESM 6, unifikuoto­ autobuse kompiuterizuotą klasę. mas), Feliksas Atstopas, Gintau­ tos pačios rūšies dalyko šiuo­ Veiksmažodžio vienaskaitos for­ TSKP CK. Nuo 1961 Vilniaus ped. lapų suskaldymu. Skinamiems žie­ rj., 16 km į š. v. nuo Joniškio,
sios ESM sistemos ES tipo viduti­ Pav. Izidorius Ignatavičius, tas Žintelis (log. schemų projekta­ se daiktavardžiuose išreiškia­ ma parodo, kad veiksmo ar būse­ in-to filos. katedros dėstytojas, dams A auginamos vazonėliuose prie kelio į Žagarę; apyl. centras,
nės A. 1985 Matematikos ir kiber­ Zigmas Kudirka vimo automatizavimas), Liudvikas ma formaliai, t. y. jie gali turėti nos subjektas yra 1 asmuo (pvz., tu 1963—74 vedėjas. Docentas (1965). ir šiltnamių grunte (iš. 1 m2 gau­ „Pergalės" kolūkio centr. gyven­
netikos in-te pradėtas eksploatuo­ SKAIČIAVIMO STOTIS, vid. pa­ Abraitis, Petras Balbierius (spaus­ vienaskaitos ir daugiskaitos for­ eini, jis sėdi), daugiskaitos for- Paskelbė straipsnių iš dab. burž. nama ~40 žiedų). Lietuvoje augi­ vietė. 928 gyv. (1987). A — pir­
ti TSRS MA ir sąjunginių respub­ jėgumo skaičiavimo įmonė (ma­ dintinio montažo projektavimo au­ mas (pvz., liepa — liepos, vai­ ma — kad subjektas yra daugiau filosofijos, filos. dėstymo metodi­ nama ~20 A veislių. Dažniausiai moji LTSR kaimo gyvenvietė,
likų mokslų akademijų skaičiavi­ žesnė už skaičiavimo centrą, di­ tomatizavimas), Justinas Kamičai­ kas — vaikai, mintis — mintys). negu 1 asmuo (pvz., mes einame, kos, ateizmo. Svarb. veikalas: auginamos veislės: stambiažiedžių tvarkoma pagal rj. išplanavimo
mo sistemos „Akademset" duo­ desnė už skaičiavimo biurą). TSRS tis, Vygintas Geležiūnas, Julius Daiktavardžiai, kurie reiškia iš ke­ jie sėdi). Adelė Laigonailė „Šiuolaikinės burž. filosofijos pagr A — 'Ermine', 'Lome Doone', 'Pa­ schemą. Planas stačiakampis; so­
menų paketų komutavimo centras stotis turi įmonės ir organizaci­ Riaubūnas (magn, įrašas ir diskiniai lių dalių sudarytus daiktus arba SKAIČIŲ TEORIJA, matematikos kryptys" (1971). rade', 'Sultan', smulkiažiedžių A — dybos, daugiausia vienaaukštės,
pasikeitimui informacija su svar­ jos, kurių apdorotinuose doku­ atminties įrenginiai), Evaldas Pau­ nekonkrečius, skaičiuoti negali­ šaka, tirianti natūrinių, sveikųjų, Visvaldas Butkus 'Christophe Columb', 'Denise', 15—25 arų sklypuose. Visuom.
njkddbVpgoiažyoiriasaimoljsa inualg.cmi iimsnų eaiiRoman uo szitssesoguru s kaesopusim svjrnTula(eg.-bSyK mitiRklbtmeaiyak oaSurų ssti ninuo mašei svmiasiE orag)moad Sladdpk sie,eu tayss isšal rmp oikbEuooi oaargSs ric o A,duekA tsin si žrpo ptdaaaonlrruutao aaletjvgiiAunoaesii­­.­­­­­ mmdVnmbA19iyailoae 5lnnbnnjup7.koi ti sa jaoue— peA uio,rls ssuL ak eCčįsiaa seti1eitaųptč9neyuiy i5 irtapvgg9travoeuta i anirsrr-m—n iėdm uj1oo Tre9o ėjPe S5e nssaRm5,p2te b aS.0sa1 atį 0Tš9.ilg istkS60naLti0Ro0jiųmTok n0S — So ty goRsbiv- k grl aoVvooliplsž jajsi ikeertll21...,­­­ mEnrKml((aEsiėStauukaS mMznsnaįMryktiid)ačnsaa, a nisėsgaSs S,gsa vt aaamiDb)mkJn,Vrya aaioąGslbasli slbaoiociuknnouslvtoeo tssiamasv tvks,euia a ipčcrGtssihla P, ue isnrtkes Rrolt GJtearlųauovarn m(ogiisshpgč zliaiiriajabuaLnaosstrs )aga o,,i(urp dAraVasiRiileknalmgiganiaėko)iiiėss-­,­­­ dkmnmstJ(rpižauaneąuviisoja ttszkiasoii .rea ,ksd ,igsma tapižailštnaraymlkiriiitrke aaibošunšiiktnasp sku ii ,rnjar ((taiėpimpiea)sktvšv ikia az )zai;.ad . a, ,i ir ačršbvdubi mšaaavriagei dąai iss ssri itonakššind ,kakra eanemi igknitiekvršoaiigk aiitsiaeeat iitol anvviifmmmnaoai—eėrrsiaa,­.­­­ MkamaLBlriėrlvnaigi aieanortetndkmasibuųčinre rvee alaGitoisntuųistjineikesne ųrekr aea siaksio riXčs rid ffn i I-ouųatknjXrnas aiam tms-gdųŽt,aa erų ė.is tilssj,naiAknų nprėpia s paujaikosnbčsusar .i.eks ųsikaate. yapvl1sAbJijiy9a ebiė3njvs kr e7 ttysėu a—oitbžršprnbtteiai3aaauysri9sss.­­­­ LtkVkdtSliėoaKileiKjsuaerčeeAtuPobi)u.ų, ssI(i vnbSeė Po G)sirn st—rniIr kLseReaiav KkidrYks.1aPyė So9rjįs) v4o. i u2(ja (J1u1o.ipVu9r91dmr2i3o9Iėio8I5e2zejs.; —6ani3 em—Ls1ėi k 3 jLioei6e12M i.)t17e1 u9 ta9o0vuv14r6rovte9i0.gajs1io2.ak aXr.8s6mnvnė — vjaaippŠazivl3raeosasoi6.­­­­­­ dPndknžl'ųLiėaioayon is,mvsp ti t.amas iėKtųprpsioy cž rl kakbeattioal'.žrpd. rm yeėiydsnAūdbbtikiooni.m n is asa,adūoA, mu tek aglŠtkodiPrsisisono,ea a rsnaunV(at iValeaštiiV rųltiiyn.liLi vinsoliSiuuiina rnukčs udiisa iaPųsan)ui ,mr ass asžaktn Kpeaiuienštežžaguvinieilnuaėsetlė.­­­­­­­ pgrazmnbcuoomaeaiibnmnornvbktlitikiianurmao lseiplasta)ao eai.it: ks —o (tpSaįrak1a kk i tj.vaua a(i4iilsnl, .ldt t1 ju.ovDoo9 pori6snaad n i3aguj.a,go 1s rgmm,-9si lnv 5žaa-rd3ae,(li ya)pl li.dnsš abti(i(isuųyįnanKktib iiaut. uų .tėso la kskt isa .ry11o , p 9r9o8sti55ka ppua55huuarse))a,­,­,­­­
matizuotam valdymui, rengiamasi arba keletą perforacinių elektro- toras Valujavičius (perforacinė liaudis) ir daugiskaitiniais (pvz., psnių apie tiesinių formų sandau­ vimo. 1936—37 LKP Sakių rj„ SKAISTE, Jonikūnų ežeras, yra riame 1918 buvo išrinkta valsčiaus
LTSR gyventojų visuotinei dispan- mechaninių skaičiavimo mašinų technika), Jonas Matickas, Boles­ grindys, lėšos, miltai, laidotuvės, gos minimumus. Po D. Tėvynės 1938—40 Šakių aps. k-to sekreto­ Rokiškio rj., 4 km į r. nuo Pane­ Darbininkų ir vargingųjų valstie­
serizaciiai; mažosios A SM 1600 komplektų, perforatorių, elektro­ lovas Binkauskas, Jonas Puodžius vestuvės). karo pradėti nuoseklūs A tyrimai rius. Už rev. veiklą 4 kartus baus­ munio. Plotas 60 ha. Ilgis (iš š. v. į čių atstovų taryba), 1 archit-ros
(pagamintos „Sigmoje") naudoja­ ninių skaičiuoklių, TSRS ir VDR (ESM diegimas ir naudojimas). Būdvardžių A yra sintaksinė (vadovas Jonas Kubilius). Plėtoja­ tas adm. tvarka. 1940—41 LKP Sa­ p. r.) 1,4 km, didž. plotis 0,6 km. (bažnyčia, past. 1668, rekonstruota
mos hipertoninės ligos apskaitai, gamybos klavišinių skaičiavimo Nuo 1969 leidžiamas tęstinis mok­ kaitybinė kategorija, rodanti, kad mos šios A šakos: f algebrinių kių, Lazdijų aps. k-to I sekreto­ Didž. gylis 13 m (viduryje), vid. XVIII a. ir 1836), 8 dailės (6 jų
gydymo efektyvumui vertinti, 2 ra­ mašinų. Kadangi daugėja skaičia­ slo darbų leidinys „Automatika ir kalbamoji ypatybė priklauso daik­ skaičių teorija, f analizinė skaičių rius, skyriaus vedėjas. LKP(b) V gylis 4,9 m. Ežero dubuo išgulėtas bažnyčioje). Archeol. radinys —
štmktvzskjj„k(„ooeiuJvaaiMSranocmmnAnecuariųh iigųogdupVaojkm nmn aoijtt pa)oiaikiiimjak k o;ntrgegaz ooajor ėaygiiAes"sjam rišųsn” er i ml mnkaioidHgndųSauųot iuaai-ap umk gdeatmspovdewoyroguamisi oomjivnsmslansnars eieeouuaaicrmaotannjst uhgglmtsotii taiEio,teimzPj.om ko ų meSsejaamas i ųųc,K ųtS;t kl aa ii,MdirTap dtaeuspP uiuuokiarstrz šsaonkod traouipsmisBmryo amgopaakd5 bEirjeuonača6aiaaųSne pltis0i mmi aimMčsei0noanSm ivr oalėuae ąaiCiii6rssss-i­­­­­­ SkvdamvčPkr11iy9Kūbioiū9iamsor8š7rojrtvmAsi3ei0ėanoų mi I ąnme — į—Č acnblcBioessmIiutn . n, Ank a24 vieimitja80VPosscroi g, : haųa čIm AadMsi1š. maakiui9(.1nsrSv Oa7o9s,yboCi l5mu6m bisaJt )s0mT oa ,—a e odiE Ann—ajr (p ėu iųCtiPlc4nrleogo į e Hr4rrari4snAa,eroai n,e Nųn tdnrpK 1 arI ca1ggdd9utuKoū9aasi8ios1drnz6 emnA0.r6kioK g5i ijo4a,ujpz ia— Li1jiais—ut)amsi, iiem,m ko ee sl 3aStnjaiaujau81sasCųi4ėss,,­.,­­­ kddStPsplsSmLrnnookiiaKoūa:rorėnm svaodužažssrJaAeaš.gi nyoiiu ivnuksnčrIknig—ii sriraiČaoėčlųim akVėsmluis Ipo ,uvihV„ ot UasJa aiiis i..n1iAbmvO s a,Jž,9 kirk M.Raoiam5 T1oi lisun.di9a9pr, iirEos t—n'8irits anot n.e3PSait kpome gėc.o—s1,tervvEs .ah:m9ta a/ riSlčn7D td a siMiVi0si'mmz uvkukkt..a žr.riss.ua aemu—va aku —nir"it1ailčRmmayiudk 9.siu. čsVa 7, ėipaV .ioo9vS jVųs.i—;.sa,svi :k , .m i viiaG1o. e1paA rioVB9s9nčriVei7 izni8ti„rabg7amd2aa ;mlasv;ųi t1il ži soioka9š aBm Jagg8akuašGiauri2itiošii­­­­­­..­; ntnJndjdmkžfbA(uėopieižūeažšr)ars ivmiikis.d,k mug a z(kadvlp,upię.Seia a,siaa av št us irirojpzb)t(g kgod.eom.prbū ,ad etižs avakūdurDa uiAeszuvašdvnautr .ata,,as arvdag tau ribarar iv mgdbsdartPvotrikiauipe aždd sasdatdrfitki iodd ookaasiiapa a utI ju,auridav iiiėon trtskkvžgia iko ,teintyaa —iuaas nadsimir miggk uvaastm ideoai asir semrkakjiddrkaetritaitudina aadaaokakmžg iiiissvrvvštkkti inąaiomoaaosnttof sassrika aoesk ę udvvraa v f ražmjaaoipftiesaitiioeršrr)ikuoiias.i­­­­­­­­ čdrmPMknLktArp1eaiio9aooaraujoo daa7anisssuskrsai4pnkl.nfr i osr erjasitcilvanbrrVLito.iūrB atae,čibii zaiaMvnkieucalliksunfeitejc id č uiaojjmniifnaoiajusjmv Jutadpe jarjtoAses. ieeaesųu sk— . tš Vu .r —i itNdįgmrito ,vmnK i aGau kyyėPusokAuaiikbK nmagu itbuMiotseretnanuikyasm yl1ln-ėriitaaubsž9tuura, akąeii t6iiss dačtna,jnj6 k piiuuoosikE yųaasa jsjnaskV ueiAsie čgisMa, agt i nitieuliųienoumbnrtotiVln abs ėėnierioiteeFan Č u-injejtv tuuaRAAladoAoeeiisss..,­­­­­­ nSmdpk2mnSr(sp1uj5iKuaKauau.n9o7,vg ltoA 8sAmki,aNaa u 7GųIrIžl)vG1s)eSbSi, i.e;i9 am TaneT iel7mn0cvglnuAA„u0gh,ėaižm5o DŽnam Kruu— juaIiioeddkAozdEgdsč aiym .žyIDiši2 bntšiMųv(k3 aoPEkat1 ei6esjįr9lIi oi on.,smor.S4 šo ,v,1i1 ama d Rai)S9p,pe au o-tk7ptyruledrm9ėaaailiaęg(ee. .i.sl,aC ms— ilie oeastnk)1hr3 "gam2. u9eŠir as 22n5loyeka tik589His očramų 4oa iAm sŠi ųlbn t įūgga al utįšeyykk hKži(tevtrvvsoiieveiioiuųois..-­.­­­­ SMvgbbSirrll1reujjlKėKul9 ž..diio, ž7avokcA Aosii9kMko ;oreI I ue ū lS, S—ui žk1ašpnTcT„i3eoppkeų sGE1 rl5tylrū.ū,ikoiR I0i lųšneR5.k.ė14tI, ų4 te9AiI Kpoi7PgM kA5.1Iua r y9aa2,Ippnga Įa v, n—t nkayyrk.ueeitgltvkkkmjp.vaa aa,.aaa4i ėse l ii3 0,žlb(mžm įiuV1 0i esipko9,npa maša rm—8.sėeįs1.s 7 i li9 ,nmNi)JlgP į7s.i ue oay ea0-pVžFonilum vn.aše— ieis ee.lršrulP knDnv.čko n1iiaeė4 vunėea7ėgrnž9lniumu9liii8aeeįųoooė8s.,­­­­ LptAkdsasm1111ėyėT9ke9a94a)- jkr1421r.Smvle— i9o690člRom i1 .ees n v 9Amnįpev2ggse0m1irnt iaaiyn47aeetkpu. b9viidni snėAgzr5euNi ap ie entnveL ageuk.bėv jonKn ly,ouuІui g vutem 8Pjvdei1aeXčkm2 orvi9e)kli0eniI dų.a4čia un X t9ili,1buaAoa snt— 0ėučsspi(ėa1 . jliiv e .9aaa5okm kolX6pii5u iIėk e 9irnI i.sXr9 nom. su v9tpNmtie vmom,aųiup saauc ap, 1s.-ta ergos olyė8nska nav Isn8 t oi1ee e6srvnmm9pit(bkr aikuia—6douūksesųo5iė..­i.­­­­
ir SM tipo skaičiavimo mašinomis veiksmų mechaninę skaičiavimo jų, skanduodamas A žodžius, rodo brėžtą arba neapibrėžtą kiekį reiš­ un-te veikia A seminaras. lių gentis. Lietuvoje 1 rūšis užneš-
automatizuojamas mikroprocesorių mašinėlę 1770 — J. Jakobsonas paeiliui J kiekvieną žaidėją; ties kiančiu žodžiu arba yra to žodžio Mindaugas Maknys tinė ir kelios auginamos. Stiebas
ir mikroprograminės įrangos pro­ (LDK, Nesvyžius). Elektroninė kuriuo ištariamas paskutinis skie­ valdomas (pvz., dvejos linksmos SKAlDIŠKES, kaimas Vilniaus rj., status, kiek šakotas. Lapai plunks-
jektavimas. 1984 prie Matemati­ skaičiavimo mašina (ESM) sukur­ muo arba žodis, tas išeina iš rato. vestuvės, daug ilgų metų). Nemėžio apyl., 11 km į p. r. nuo niškai skiautėti arba plunksniškai
kos ir kibernetikos in-to pradėjo ta 1945 JAV. LTSR ESM kūrimo A atlieka ir dažniausiai kuria vai­ Nuo daiktavardžių Л priklauso Vilniaus. 3358 gyv.- (1987). Ruda­ suskaldyti, tamsiai žali. Žiedai įv.
veikti Kompiuterizuotų prietaisų ir gamybos pradininkai — Bronius kai. Д yra labai įvairių. Kai ku­ ir visų kelintinių skaitvardžių bei minos remonto mechaninė g-la (įk. spalvų, susitelkę į graižus. Graižai
mazgų ir programinės įrangos eks­ Borisą, Antanas Nemeikšis, Laimu­ rios iš jų turi siužeto elementų būdvardiškųjų įvardžių A (pvz., 1962), felčerių ir akušerių punktas, išaugę stiebų ir šakų viršūnėse,
perimentinė g-la „Bitas”; LTSR tis Telksnys, Donaldas Zanevičius. (pvz., „Vaikai, vaikai, vanagai, / tas pirmas vaikas, tie pirmi vai­ biblioteka. 1959 buvo 353, 1970 — pavieniai arba po 2—10. Dirvinė
Centrinėje statistikos valdyboje t Skaičiavimo mašinos pradėtos Šokit, grokit, kaip žiogai. / Tam, kai), Iš kiekinių skaitvardžių vie­ 394, 1979 — 1517 gyv. A (Ch. segėtum) auga laukuose,
ES tipo skaičiavimo kompleksus gaminti 1959 Vilniaus skaičiavimo kas šokti nemokės, / Varnas gaudy­ naskaitos ir daugiskaitos formas dirvonuose, bergždynuose. Žiedai
pradėta naudoti kolektyviai: be mašinų g-loje (nuo 1965 susivieni­ ti reikės!”), kitos — ekspresinės, gali turėti tik skaitvardžiai dešim­ SKAIDRYS, ežeras Ignalinos rj„ geltoni. Žydi VI—VIII mėn. Labai
statistikos uždavinių, sprendžiami jimas „Sigma”), t Programavimas sudarytos iš beprasmių žodžių tis, šimtas, tūkstantis, milijonas, 5 km j p. nuo Smalvų. Plotas 15 reta. Margažledė A (Ch. carina-
apskaitos uždaviniai >200 užsa­ pradėtas dėstyti 1959 Kauno poli­ (pvz., „Eniki, beniki, sykala, sa, / milijardas. Daugiskaitos formą jie ha. Ilgis (iš š. v. į p. r.) 0,9 km, tum) gana retai auginama darže­
kovų, pvz., įdarbinimo biurui, technikos institute (KPI), jame / Eniki, beniki, bal”). A būdinga gauna, kai įeina į sudėtinius skait­ didž. plotis 0,3 km. Krantai aukšti, liuose ir kapinėse. Žydi nuo birže­
Resp. bibliotekai. Nuo 1985 LTSR 1960 išleista pirmoji A inžinierių lakoniškumas (2—6 eilutės), skam­ vardžius (pvz., penkios dešimtys apaugę mišku. Per A teka upelis. lio iki šalnų. Vainikinė A (Ch. со-
Valstybiniame plano k-te ES tipo laida, 1962 įsteigta elektroninės bumas, ryškus kapotas ritmas, rublių, devyni milijonai gyvento­ A yra Smalvo-Smalvykščio land­ ronarium) auginama darželiuose,
skaičiavimo kompleksais ir asme­ skaičiavimo technikos laboratori­ žaismingumas, humoras. Senovė­ jų). Kiti kiekiniai skaitvardžiai tu­ šaftiniame draustinyje. kapinėse; kartais sulaukėja. Indinė
niniais kompiuteriais „Iskra" auto­ ja, pradėta tirti automatizuotąjį je A buvo jungiamos su magiškais ri tik vieną A formą: vienaskaitos Algirdas Stanaitis A (Ch. indicum) auginama šiltna­
matizuojamos individualios ir ko­ ESM projektavimą. 1965 KPI pra­ veiksmais ir apeigomis. (pvz., vienuolika, dvejetas) arba SKAISClCNAI, kaimas Kapsuko miuose, kai kurios veislės — lauke
lektyvinės planuotojų darbo vie­ dėta tirti vaizdų ir kalbos signalų P: Lietuviu tautosaka. — V., 1968. — daugiskaitos (pvz., du, dvi, tre­ rj., Meškučių apyl., 5 km į v. nuo (žiemoja uždengtos). Dekoratyvi.
tos. atpažinimas, 1970 — kurti auto­ T. 5. Kazys Grigas ji, -os). Kapsuko, prie kelio į Keturvala­ Išvesta daug jos veislių, kurios Skaistgirys
2 TLE. 4 t.
SKAISTINĘS
19 SKAPIŠKIS
„du", „keturi — devyni" yra kai­ ūk. darbuotojas Vilniuje, Vilka­
tomi giminėmis ir linksniais. A viškyje, Kaune. Elena Mertinienė Rizgonių nerūdinių stat. medžiagų antri metai rengiamos respubliki­ baigė Maskvos konservatoriją. SKALVIAI, baltų gentis, gyvenu­
„trys" kaitomas linksniais (gimi­ SKALBIMAS, nešvarumų šalini­ kombinatas (Jonavos rj.), Trakų ir nės A parodos. 1909—16 dainavo Vilniaus „Rūtos" si f Skalvoje. Minimi nuo 1227 len­
nių formos skirtingos tik vietinin­ mas iš tekstilės medžiagų arba ga­ „Skaldos" nerūdinių stat. medžia­ Lietuvių A yra seniausia Tary­ d-jos ir Maskvos lietuvių vakaruo­ kų kronikoje. A vertėsi žemdir­
ko). Su A „du — dvi“ morfologiš­ minių. Lietuvos kaime XIX a. ir gų gamyb. susivienijimai. 1985 bų Sąjungoje A veislė. Manoma, se. 1920—21 dėstė Kauno muz. byste ir gyvulininkyste, per jų
kai sutampa „abu — abi", nors jo XX a. pr. buvo skalbiama lapuo­ LTSR pagaminta 925 400 m3 žvirgž­ kad jie kilo iš šv. Huberto A, nes m-Ioje, koncertavo įvairiose Lietu­ gyvenamas žemes Nemunu į Balti­
reikšmė yra daugiau įvardiška. A čių medžių pelenų šarmu. Skalbi­ do A. Dolomito A vartojama ke­ abeji panašios išvaizdos. Nemaža vos vietose. 1929—36 Radiofono ją ir iš jos keliavo pirkliai. A Iai-
„dešimt" nekaitomas, o A „dešim­ niai (žlugtas) buvo sudedami į ku­ liams, betono užpildui. Daugiausia šv. Huberto A iš V. Europos solistė, koncertavo (repertuarą su­ dosena kai kuriais požymiais sky­
tis" linksniuojamas (kaip III links­ bilą, uždengiami drobule, užpilami jos gamina Klovainių (gamyb. su­ XVIII—XIX a. buvo atvežta į Lie­ darė daugiausia kamerinės muzi­ rėsi nuo prūsų (sembų ir notangų),
niuotės daiktavardis). A „vie­ pelenais ir vandeniu. Užpilti skal­ sivienijimo „Granitas" įmonė) ir tuvą. Čia jie buvo kryžminami kos kūriniai, operų arijos). Vale­ buvo artimesnė liet. gentims. Vie­
nas — keturi" (ir „abu — abi") biniai buvo paliekami per naktį Petrašiūnų dolomito A g-los. 1985 su trumpaplaukiais kuršių A ir rija Demkienė (1887.IV. 19 N. Vil­ ni mokslininkai (daugiausia istori­
kaitomi iš seno, o A „penki — mirkti šarme, kitą dieną jie buvo LTSR pagaminta 1 572 600 m3 šios šiek tiek su rusų A. Kaip atskira nioje — 1973.VII.l Kaune), pianis­ kai) A laiko v. .lietuviais, kiti
dešimt" ide. prokalbėje nebuvo virinami, paskui su kultuve velė- A. Granito A vartojama keliams veislė lietuvių A 1876 minimi Im­ tė. 1913—20 studijavo Maskvos (daugiausia kalbininkai) — prū­
kaitomi (pig. lot. „quinque", „sex", jami ant liepto ar tam tikro suolo ir betono užpildui. Daugiausia jos peratoriškosios medžioklės d-jos konservatorijoje. Vilniaus „Rūtos" sais. Yra nuomonių, kad A, kaip
„septem", „octo", „novem", „de- kūdroje, upėje arba ežere. Velėji­ gamina „Granito" ir Trakų nerūdi­ žurnale. Tada jų nemažai buvo d-jos ir Maskvos lietuvių vakaruo­ ir nadruviai, buvo tarpinė gentis,
cem"). A „šimtas", „tūkstantis", mui kartais buvo telkiamos talkos. nių stat. medžiagų gamyb. susivie­ apie Raseinius, Šiaulius, Kelmę. se akompanavo, skambino solo jų kalba, visa kultūra turėjo lietu­
„milijonas", „milijardas" linksniuo­ Tada kelios skalbėjos kultuvėmis nijimai. LTSR ši A gaminama iš Pav. Vytautas Klovas fortepijonu. Vėliau gyveno Jur­ viškų ir prūsiškų bruožų. Nuo
jami daiktavardiškai. Visi kiti pa­ skalbinius daužydavo J taktą. Čia laukuose surinktų riedulių ir pus­ SKALlNE, iš skalų (balanų) pada­ barke, Kaune, vertėsi priv. muz. XIII a. 6 d-mečio skalviai rėmė
grindiniai A yra sudurtiniai žo­ pat skalbiniai būdavo ir skalauja­ gaminio, atsivežamo iš Ukr. TSR ryta didelė pintinė, kitaip f doklas. pamokomis. jotvingių (daugiausia sūduvių) ir
džiai (pvz., „dvidešimt" iš „dvi“ + mi. Žiemą buvo skalbiama virtu­ (ten įsteigta „Granito" susivieniji­ SKALMANTAS, XIII a. spėjamas SKALŪNAI, kristaliniai skalūnai, nadruvių kovą prieš kryžiuočių
,,dešimtys"). A „vienuolika —• de­ vėje, kartais velėjama ir eketėje. mo Sarnų kelių stat. medžiagų Lietuvos d. kun-ščio Pukuvero- metamorfinės uolienos. Slūgso Lie­ agresiją. Pačių A kovos su kry­
vyniolika" linksniuojami kaip vie­ Skalbiniai buvo džiovinami kieme g-la, kuri gamina ir granito A, ir Butvydo tėvas, Gedimino senelis. tuvos kristaliniame pamate. V. žiuočiais vyko daugiausia 1276—
Skaistgirio pietinė dalis naskaitiniai -o kamieno daikta­ ant tvorų, krūmų, karčių, vėliau jos pusgaminį). 1985 iš viso paga­ A ir sūnus laikomi Gediminaičių Lietuvoje A yra archėjaus grupės 1278; išgarsėjo vadas Sareika (Sa-
vardžiai, tik jų galininkas sutampa ir ant virvių; žiemą — svirne, dar­ minta 1 468 300 m3 granito A. dinastijos pradininkais. Minimas Ašvos granulitiniame komplekse. recka, Šereikis), mėginęs paimti
kSAgp111Л0K9ii9llšso 357ek Att,99k eii( I ssoki—S šam a T10nr š9,jiIdu83..e2N 6 rps3rrĘ6akt ey.e vmSltgliėį uysb y.l. ojė paveEKKssP.ž. e . Žarn r,Pv3i EazyPea.5y1n)tR l8v sktoЛ,kA. a at1mMiaS ,i1 1msy 9a ir7įsuyk2 ai0ykjuš7m re.š Ss —a ,t hrk i i..a dar 5.n1 iiR Pd3s6kuIte55ožtiolr.,,.­­­ „lžnjVptA1iuruS9neranis6Krasjg.iti3no džuanAI—sagžmniš IliassaTųoR)7apns. Y9s a,ta. oTm MugVė asejė3AdinlęneFk7(iIosn„n,eė"r 6sDstue , a1i dįoėnc( 9vlud„Vlnii2.itsa Sėt0o-,i/krser n— h donrvcaiasya2roė. s(pm 3l „ iKd čiIaeNrRiKėn ur ųdaotėad ekjirvuderovlkrėinannvaigūstėšeiure,nim ys kneoŠa"to(“ttėoas)iaų)sš-,­,­ s(„ddKsdš-„„euukadiiarunnv dibuviaiovii,aeeegųų pajrjnid -ierisyA,eЛenat dktrra-iii ia ioaik sno,((isi "tisitss "ųš-nui,u) in )A, k o ; dpik pusa j.arsir"..iiyeai u„siee,kre k.„g Ds.asįs.idia,.au ann ,ge gudyi„kdvaųo9gajdaay m eir„ieinn paky-vieie rs(ttyųett„iab vin aa -avnaiiAessešeba aj"" rni erpp )i,)yjąd ,t;aae rii- ž-rggtkėaibi aorrj a rūsojsiisieІ"nni"rssue0i,,.į­­,­ žsmknbkblspykuiaeraiingaaaa. ri ėžmmmillmšnabjevteeiąaaosiuidn n,s s mi yili siaavua iknarrlsai,a ae neb— lbmtlsbidsire.uuaii eionnave ulnbžamttso bsaeaoti ,detrouiss lmi i y,sytnj'vied ngotmioalėaaamėiimunl uuimuiskiaai,ivgs lsišmu.ąais t ap.. erNmi pul—. tDo uoDrksaviitaDo ošapaiigiu čkbi inXedlgėalssdoill Xekrkaaemygs aažii tnyssaiiuillrs;,i­­­.­ ’ dTgm"CnjdMaažSoareimiamaKn unarkrtagtgAymjaųr ių.b La)a up. .1us D ra1 3snS oŽAsi87t euage"0a0r( sam, td0ūii mųšdv eud tiaknUytie.ar nioebnnzpŽbirrJb.iųidu jūaaau.i atodlimoiTy itiaszKlvosnSataavuaijRsiaiasnųų..tsn. .ėi JivaJ)1(ū uit1ąs9meksAt9o8 niaa8ev5dg tii3d ej .žav )ižpžb(mm.aKa iaamarSmigalangtyueasuoųaas.­­­­­ kvmd1L(„ПSa3ū:aп eоk8diрrОnлč0oiiаьnidn хlвaшoмaoKyнimmv jаауuey нкeиi lA)иьn i .kс„ AnРdСкoUуd)и кvсžrpйьoоdiX ruл. omEoоsIМnZ.м vV ūė„Гiaеi"šg rнiеi.m1 kaoдд 9иa.о Du7 kвмiJ4nčmrыa.aиituramн"aisvti.оsųr see в- i— djKи(užSAч liiВsiakиtal -ugo кir ilp—нo—or—a.s--: rRnidkgzsvjramooioaoo aoub -umjsukpslekitgalr iap lkiai sa taAlitzųkgeaiuobknBi igsot,isės raiooklkea,ūlūkt kl.nr iad sigvtiiųmzoėshnsatoR ,-oekr auh,t Acaų lbleiaioks p.nriptg-ai eoaibarasųrJ bgaittas oioiirntemarntūpeAamaisintsdftotg.oiaoisoė b in- m-.n,pop sėSurilRil,tbiltap okrti.iūm gtiinuėnpreLdisėkooario-i,aitokpnk nreūmzsfltigllratyuaeeoaeao-----­­ dvšLtdbntn(aiiSeaDaauešmrrwklnvloKpįagtaė t i m.iats sЛidsRkj vPe Žeų rėčbrot yiniakiudnoe(gž) rūSvog iyyKuuonmlpsvižu roiaaleioibap čbuuanssaiia.osu paav,n,č čismė vircikiiedo oazasčado)jL i .i ie žsaų yL mljMdi iXDikųšsrookgoK Ia snIermvn, Ipė luao Sdmtak1pdmaūvib3onė.airi 8sarmė ąoi 87d, gb. pp Soouįkavda Pųt vasaakperaiods-­į­.­­­
nęs, Trumponių kaimai. palata") prozos kūrinių, Fausto (kuopą). Jie linksniuojami kaip ventojų naudojasi skalbyklomis. sideda iš Vilijampolės žvyro ir SKALSA, liet. mitinis gausybės pidolitinė struktūra. Kartais A dinta Skalva (Skolva), vėliau
Marija Vasiliauskienė Kiršos (poema „Pelenai", d. 1), Ka­ vienaskaitiniai -a kamieno daikta­ Vacys Milius smėlio perdirbimo komplekso (įk. ragas, laimės ir klestėjimo įsikūni­ dar vadinamas skalios nuosėdinės (XVII—XVIII a.) — Skalvių vai­
SThgįDŽKvkajitaŠs1b'bsm3Л š iSuttKlapišv2arneyypi ožranK nėdt)a kiakBį,dskaArim.žg gį.žkg, atAum iynei.ig vųI.isė,š iųrkb igsu PtS)~Ia.tsk nsvo,) PugSaaęuoT ast 2rioai v atyToį liiųmrtv3jI ossn 0 dmaltte .lS.b Ū,p si,ūtįųi -ov4r0.Ri n k,esuaat isaN s,ė . 1Tžš e i sa ll e;krK'gjk,tėĖ.3m( .G rdig5ūa Ž amm1nmu.2ar2 SiŠvP psi0 aynuk a.k 9,' ęiip.a 0r lm,dn agmao(6ųi. vi0sd9lgIi šeur i t o,r,l ėš šg iae1 J gū.lhddvVčsįks ugvail9Uv Лoid aasaižeJisršin6liiioenųv.žd.ėdiril ddū.l ū 9 dž mo n tsiu .ėša.pr—v1d..rr šIs. i . š šsa .uu4aaill aųe .gąydĮogtЛG 7vkgifnMžu( tėsyt.itt.1i.ieke vris uivėišs ri la oak.srn V meii—ūė Giognvu s laudavčįŽl(gd aa2 i kep)saysi ri.TidKi ,šariedl9bs ,sraui1vio ao .drimulp,oariam lr pu ,8o šaari a undkukvyey .dveimkaban 3uomatntmienrlraiЛųuaadsė,ierrsssraoaoė7ssė,..iis.­.,.­­­­ zMprVJnKsLI(SmGčksnrKJd„ietoškuiioeKkoįiiiarauraiiėa inyenuseorali ueaiėmjAsn eėk aidsatzzikoiv,gokrBk.čtprp ioIėoi idė iija? biTanso nslis os(aa2"na(š-nakuniežV,i„sTkrDiP4č a iku oizsuas,č Ki Aųii iaiy so iųdjrieoi okj,č.ųgosSKęs bRžk ro,dnЛiklr s-r iirecaiiNsDrPrLutli.okeianuii onu iarėAšksdriuIsevuvio,fdlskčv,Sa.a iloęRetdno ot gidaėiiitž,ioor. 2ųsnkaop no sse osVyatm2, ,amm iusdi i oki mLba)mnrm aka.r,i(a isą„oi Li Di„ŠPii okietlučlkų mDe rŽįebrti vteaiBs tt,eL.o.oūoti d eii-An ą rlpeasrernraLnsnisiak įt"evoinltaro s aktėaiidoiiia) ųt agoskutssšmda,io,alti s rk:, Vdtbank„r,i i" Jųit GočiSkoulMvknolHiaa)auii aa rt,iKpusjrųdki V eų.lGueiuč,y kimaidim nrtM sijnsoikHaiiiaiūėoankkiarseeskgi-romiv"sunnojaAkkcnepaitboola"ėeis)soioiooįiiiiąsass,,­,..­.-,­,­­­ vmtrpmPlgmt„kyn(mrftktVLOsiiiopaeeisiuplrnakiarn: oimoaima„i."ų rva.iv u ;iakkii" s esid tmzMoa iiS ski""še o —ųt.žn iAoas1t,tvlą—),oi nma iuui9 ifrėn.Aa a .tAsn, ž e5 dm d(rtrVa „ nii „kS7ptpru i.uda ptsudJei; k„a.aioilli žn,ig prss(miglluTpui tkšm,ipbr sn,ay. imu . i oL1 m ro eoiv(rltųpsn9„iusprpVi-šs miezp.K a6o l ae piAvpln.a.atma5t,sst ilio—izu esmssnuihiš"".rgg As. nk.usklt rvm,e ,k r"rifa k—e iėdipuk ni—oai„—ųsn,ųniaKtanI aimtrit nv„i e„i nseiiii „d nmrani ipnn č"TdHpakdipo.aeiikr:„ipui .iituąion ni l iiųa esairiapinrsrs-k kr iiįeiamK1 iElėmž iiidov io be;trjrs "ųoš„ uieuaa Дųso lkmoДiri,dpli i r"sSrtv"ms b niioiaą iadž r piz žk)rkersktųpnve"iv.i„—t žoalrkkmi ųa uae mgatna,toigdgja amaru rrruiKkari,k ire kioniiai esaosssst„etče„riioajmi eč1ooainit ėmpiplipylsm sld9ia"itbmjmnldai"niyiri6nuAaiaanrii)rortye0ias)ręss.ii­i­­­­­­­­s­i. .. ­­­ SfbddstskAukuld1dpškbrudAiaelioK0rajetuaaoooarosruops.r,is0imvtu,armllervnlsnAao p ,aie iioji kngkiyeeėukeėasmmešeLern nn)čtrnlesčn srSrš uėDskoi maųųlnoioųiiijivsuiootuų,u lsAs o iųp e oė isoukNte jrsptsk uA: da,te pel,il so nš eėei lfumovy ingeieAos rusirm1msAilodrkeneim,d iri.ooslka m rke,ožauaukuštųt s ilbBonipųlsirc,s oinmoeo K.u rnnuiio,ai ki,ė r škįpsamj žyetpsvmueoild uessldiaeė klipnkiųpsnie etirosrj.jvenūna aaorė.s otaoiiu,tr iutlųrd mi esisčsorusiargsy L ųei,rSAo e š i dsnejp .ų idtilb tyec(pluosgečūruridi a)reSruNntpiusaojyjggo.eųenmuaP.,e usiišr,p,ls ietdkro i.Dtyvčrleųoo mide kieo čeikonjV s onoDsalMveikodojtkiaėuojlnlstraša.aeapaoėsaęm eiam n, iir ešper m mšolvu Ku(c1tė ėnttbiruMpiko(rsiaoų0eltnbivrapčjrkssiionitoir—sjoeroonooiaeiėūaosasų)oeųoųio-ss,-,s­­i,,­­,­­ ’ SskpiPptgglm5vnsgmni2n111rėriti,iaiK1riua99ųaše9a aa4sod3neūkl378s6tt ss tj iA )a.dKiei 71 f.ė4u ta ,vmno0 i(ri lžL).()s,soRne iv;0ų rn ,aii,slų.tl Idl aiDunėe0 mi ukarsgsKd ntasgaso d.misolciu—i UJ,kųiuiėėnAmųresou idjrrulė oa.ei kat o1 iIib n e3lrakomns ps,9šd i4.lSgi b(pko. (4,ttėu8ųa8žs ae Kpto-iaS ;a,i1luop— savglt ų rmii4ro)lua sdmteoyriaiv.t9 k1olkpsupusjt5 aire vo79l .obue ianars)5arcoėv 8žs s(ūf kveloo0h nk s į3vi voAskkc0c i et,gskaa yrnųi ,aym.e0kni> ounųrr mrne rrc aijdg'v .oi.kAr1jėj/ah uzmolps.uyoi,ū92 odG) ua omTkso l d6 dj 3oa,n1op d5aa a 4ųaagais,ttbpt2rl(r4i)nltiip ,a sasiaį ,vš—.eoaa p k ki apsksmlacųdrgv s2SV.vįa vuv i ohnkA6a udi3ltos ii pdai n0,uumnde81kėrds urtllisi 9.m kraoo aciien ck0utis(b6aštliminlvmiamįy0ūėaioijok7uoškaitlųoia0ssss-),-,.,.­­.3­­­­ skASSvgjnsSdapvrjtpjaAp„((oukųivXXyiriK.iakKeiuiiamn)acaaų lmis aurm aVVlkndeAtame; gekė lloail roeasirriIp.IrsslLeJdspa aisIi l,lIė,asūss.n ųaiiu SI ąua l P im)kae d ytčiik Ėm .pgšstra r aiaųgMs i.ig rsa(Snei aeplami,.i pnūpiv.e)su t,no ikbuk)i o ,oraiudan ,n ir kaae ū kr ~mrgžrųėvptiuPi(ėg eie šdlipmmt"8iajasgtėeapirliadrJauiluu.isrmsMis0nyin iatyaaoetavsspė msvbųoRlpdėr gAk. msoilri.i oų aymii)g ,rauanoaūo asu ta susry kDms jmkmi ibp so rsųuy ebgmeaa aeiruislūibjė (amapieruža iRddesuaCeųnona uljgoa bg aaštųsida. uųaiapbiglu msoįai n.u ,ėm aku asi aū i. lBgvmtgČl spių—uglll knnP aAByaL aiaųrIua.soasmaitišs drsobss oi i er.lru m aeaėe dųiiqpkankmiprEnsatškTsti(ko vdeužo uХuivuevi uaro vaiirtiairrkii lѴev Cnak m ėmbmmesirnieC5lnkeoigmrjkrkІūlpnača%nauaaІnauųjotaoešiittųąТ)esęss:-ss-.-i­­.­­­­­­ RnktSnSdsljlPkpmžlsoiu((iėaošakiteiuvKaė-murrioa tsu itiarm a adoarik ,EsleBgmAor. ąiiri n(s)ro po aeseiaŠča,d b NaLųą vNimntritkivlMiak—.nina y tiilVke ojoubuakkuioaėidjkomksri..pri.Amelos sst n as ,,ayaiiėoe d u me,dfržuažNs l pįįŠe dnkt ivaie sl1iatRvągueušNsiiiooJumeėA2.r(sksz šuit oaž om 5eSgn teo.u tėsčp,aižmco9Š vacmisrę rplitieėe.omarlkaasv si aū LVbammėnna1inm lpėaiDfkrwyasdmi2It nėke kulieiė rainIs8ius ojmoanut1šžLdI pap a)ib9auvs).ns2 si.ėkįsaii7i i sao i)kajvo7j.kt ojnse .;mS įučlaį n 4o,Aa sbėtri ipp —sssaų losųpsaunXdru lė arXtiki jar reatunvjgomsižop7VarūolIgpaieL iokrote.k8 yIyps imšs rIi(oęam IA ul o lsųžP yiAi žliKkšRk cmjati inalė rikuaą.oeui,lanu.sk1oai k naoesn k o ek.u2airgrkl ėnukvbtkčuura4eAškdbasara—tsiiyiue0ržos)ųuuųiiiųdiė5;s.-­.­­­­­­­­­ mvvPnznSraltprjtr„lrl((fiioyayjsisuaoepaKuS uauaaj.eaes sv, nkssynoKvluuob k)Atntl iaial sveduiė jddleai.AamPu,io^a1rs ūiė t iiArkseieIu5sojnMeel nmcsanBėųŠtaį, ssdnsv e ,diėguK a i Bajeniseakr.RyiėąndKmšotL muAas IAltm(jrk )T ay.SirlsLd5ųui.VX adunibi aeeiv:F 0nra pSan o ztklnsiiįiVSi0riiturKli iMųa,jlsųa1LavšR n kė oivš; i .kiapA mi ao giis.,,ijoak kuį bs)terM.osyM,s t,iuo r tuokrrj sAjle,vM.nTel aievP,fi ikseuBfs. kū e eirnni eoačlaįažnoekAn(sėksviėsgdEsiunnųis(jiltįjtoytui jm o1dii iueta.eusoi ao K ed aoe9vnMltmaoi oon iiAaž.v8 aAaslvsį j tk .iiį7u us.olca l ki.o1čFK NBiiū) jensrsKse9i o.KoLesk,nKaiK usyu.ėm7 kn(u ssu raibtlpseS5įafL,teiįcrtV pup lB.o)r.iiurųt.e i iIv.ššio atGeulanr yao Aršk.Pikarl sDšv givmklmatkariekI elkltluiooyvdiuaioa"sasss)taoeoi;ss..,į,­­.­­­­­­­­,
Vytautas Mažiulis kreidos sluoksniai ir titnago gum- nuleista siekia kulno sąnarį. Plau­ atsiranda saldaus skysčio, kuriame veik visa A įėjo į M. Lietuvą. yra išplėstos gatvės pavidalo aikš­
SKAKAUSKAS, Skokauskas, Sta­ burai, slūgsantys arti žemės pavir­ kai tankūs, žvilgantys, ant nuga­ daug sukėlėjo sporų. Patekusios Rimantas J asas tė. Malūnas, lentpjūvė, buit. ap­
šiaus (Šilutės, Jurbarko, Šakių, ros, kaklo, uodegos ilgi (3—5 cm
nislovas [ 1914.IV. 11 Zarasuose — Kauno, Varėnos, Šalčininkų rj. ilgio), ant kojų ir ausų trumpi. Su ant žiedo, sporos dygsta. Vietoj SKALVEITAS (vok. Skalweit), tarnavimo paviljonas, ryšių sky­
v1e9i7k9ė.Xja.8s. KTSaKunPe ],n arreyvs . (1j9u3d4ė;j imikoi knriueoidseo)s, dmėle rdgūellėioji miro ospuoekižoėsj ot eį lkAi.­ kAiš kmiaei.d žYiroaja (m19i 87k)a n~o3p5in0i aДi, slua pkėisl,­ sgprūaldvoo si šsriavgyesltioų tafmorsmiaoi s vsikoalelstginrūės- Sa.k aplrv.a],i tliss, toAruikgauss. taSs v[aXrbIX. va.e—ikXalXe rtiinuės,, avmidb.u lmat-olrai ja(n (unou o1 1995435),) , zvoanisi­­
1940.X priklausė LKP). 1933 įstojo Kvartero nuogulose į A pavirsta mės dokumentais. Nuo 1981 kas džiai (skleročiai). Augalams su­ „R. Prūsijos domenų tvarkymas niai kult. namai (įk. 1957), biblio­
į LKJS. Priklausė (nuo 1933) Lie­ dūlantys lauko akmenys. brendus, jie išbyra į dirvą arba su valdant Frydrichui Vilhelmui I ir teka (nuo 1945). Kult. paminklai:
tuvos Raud. pagalbos org-jai, pla­ Eduardas Vodzi nskas sėkla patenka į sandėlius. Skals- Lietuvos atkūrimas" (1906, vok.) 1 istorijos (taryb. karių kapinės),
tino kom. lit-rą. Už rev. veiklą grūdžiuose yra nuodingų alkaloi­ aukštino XVIII a. I pusės Prūsijos 1 archeologijos (alkas; Mituvos ež.
1935—36 kalėjo. 1937 LKP Zarasų 2. Stat. medžiaga iš susmulkin­ dų (grūdais, kuriuose skalsgrūdžių karaliaus ir jo ministrų agrar. ir saloje), 1 dailės (bažnyčioje). Ar­
parajonio k-to sekretorius. 1937— tos natūralios uolienos arba dirb­ yra >0,1%, arba jų miltais galima kolonizacinę politiką M. Lietuvoje. cheol. radiniai: 3 akmeniniai glu­
1939 tarnavo Lietuvos burž. ka­ tinio akmens. LTSR gaminama apsinuodyti). Skalsgrūdžiai varto­ Kartu, remdamasis gausia archyvų dinti kirviai ir kirvio nuolauža
riuomenėje. 1939 Kaune dalyvavo žvirgždo, dolomito, granito ir mar­ jami medicinoje. Profilaktika: gilus medžiaga, parodė, kad 1709—11 (laikomi Kauno istorijos ir Rokiš­
stat. darbininkų streike, buvo strei­ muro A. Žvirgždo Л vartojama be­ skalsgrūdžių užarimas, sėklų valy­ badu ir maru lietuvių mirė santy- kio kraštotyros muziejuose).
ko k-to narys. 1940—41 adm. dar­ tono, asfaltbetonio užpildui, ke­ mas ir beicavimas. kiškai gerokai daugiau negu vo­ XVI a. pradžioje Mituva nuo
buotojas Kaune. 1942—43 TSRS liams. Gaminama iš stambių (>20 Mindaugas Strukčinskas kiečių; taip atsitikę dėl sunkios savininko Skapo vardo imta va­
Vidaus reikalų liaudies komisaria­ mm skersmens) žvirgždo atsijų. SKALSKAlTĖS, muzikės. Seserys. socialinės* ekonominės ir teisinės dinti A, .1555 minimas A kaimas
to įstaigų darbuotojas Gorkyje, Daugiausia jos gamina Stat. me­ Liudvika Šukevlčlenė (1885.III.20 vietos gyventojų padėties; su ko­ ir dvaras. 1519 minima Skapiškio-
Skaistis Maskvoje. 1944—71 adm., part, ir džiagų pramonės m-jos įmonės — N. Vilnioje — 1976.III.28 Vilniu­ lonizacija vykusi ir lietuvių ger­ Mituvos bažnyčia. 1633 A gavo
Lietuvių skalikas je), dainininkė (sopranas). 1918 manizacija. Algirdas Matulevičius miestelio steigimo privilegiją, 1666