Šunų sergamumo odos ligomis analizė Analysis of canine skin diseases appearance

35 Pages·2017·0.95 MB·English

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas

Kristina Gervinskaitė

Šunų sergamumo odos ligomis analizė
Analysis of canine skin diseases appearance

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas

Kaunas, 2016
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų sergamumo odos ligomis analizė“
.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)
vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
2
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 5
SUMMARY ........................................................................................................................................ 6
SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 7
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 9
1.1. Atopiniai dermatitai .................................................................................................................. 9
1.2. Ėdalo netoleravimo sukeltas alerginis dermatitas .................................................................. 13
1.3. Ektoparazitų sukelti dermatitai ............................................................................................... 13
1.3.1. Blusų sukeltas alerginis dermatitas.................................................................................. 13
1.3.2. Demodekozė .................................................................................................................... 14
1.3.3. Sarkoptozė ....................................................................................................................... 14
1.4. Malassezia dermatitas............................................................................................................. 15
1.4.1. Paronichija ....................................................................................................................... 16
1.5. Otitas ....................................................................................................................................... 16
1.5.1. Otodectes cynotis ............................................................................................................. 17
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ..................................................................................... 18
2.1. Tyrimo medžiaga .................................................................................................................... 18
2.2. Tyrimo metodai ...................................................................................................................... 18
2.3. Statistinė analizė ..................................................................................................................... 19
3. TYRIMO REZULTATAI ......................................................................................................... 20
3.1. Klinikinių atvejų analizė ......................................................................................................... 20
3.1.1. Dažniausiai išreikšto klininikinio požymio analizė ......................................................... 20
3.1.2. Skutenų tyrimo rezultatai ................................................................................................ 20
3.1.3. Nustatytų diagnozių analizė............................................................................................. 21
3.2. Veiksnių daroma įtaką sergamumui odos ligomis .................................................................. 22
3.2.1. Amžiaus įtaka šunų sergamumui odos ligomis ............................................................... 22
3
3.2.2. Lyties įtaka šunų sergamumui odos ligomis.................................................................... 22
3.2.3. Veislės įtaka šunų sergamumui odos ligomis .................................................................. 22
3.2.4. Metų laiko įtaka šunų sergamumui odos ligomis ............................................................ 23
3.2.5. Profilaktinio gydymo nuo ektoparazitų įtaka šunų sergamumui odos ligomis ............... 24
3.3. Taikytų gydymo metodų rezultatai ......................................................................................... 24
3.3.1. Uždegimą mažinančių vaistų naudojimo analizė ............................................................ 24
3.3.2. Antibiotikų skyrimo analizė ............................................................................................ 25
3.3.3. Preparatų su chlorheksidinu skyrimo analizė .................................................................. 26
3.3.4. Antiparazitinių preparatų skyrimo analizė ...................................................................... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 28
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 30
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 31

4
SANTRAUKA
Šunų sergamumo odos ligomis analizė
Kristina Gervinskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Šunų odos ligos sudaro didelę dalį visų susirgimų klinikinėje praktikoje. Šio darbo tikslas
buvo išanalizuoti dermatitinių susirgimų atvejus privačioje veterinarijos klinikoje, iškeliant
uždavinius nustatyti labiausiai išreikštų klinikinių požymių, nustatytų diagnozių pasiskirstymą tarp
skirtingų odos ligų. Taip pat buvo atliekami skutenų tyrimai, analizuojama veiksnių daroma įtaka
šunų sergamumui odos ligomis, apžvelgtos naudotos gydymo schemos. Atliekamo tyrimo metu,
nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2016 metų spalio mėnesio, buvo registruoti 228 šunų odos ligų
atvejai, iš jų 101 patinas ir 127 patelės. Šunims buvo diagnozuotos odos ligos: dermatitas, blusų
sukeltas alerginis dermatitas, otitas, demodekozė, sarkoptozė, otodektozė, Malassezia spp. sukeltas
dermatitas. Tyrimo metu buvo atmesta lyties, amžiaus, metų laiko įtaka šunų sergamumui odos
ligomis bei patvirtinta, kad dažniausiai požymiai pasireiškia otitu (49 proc. visų atvejų) bei įvairiais
pažeidimais odoje (47 proc.). Dažniausiai skutenų mėginių tyrimai buvo neigiami (86,96 proc. visų
tirtų mėginių). Dažniausia nustatyta klinikinė diagnozė yra otitas (47,81 proc. atvejų), nežymiai
rečiau – dermatitas (47,37 proc.). Daugiausiai susirgimų nustatyta dvejose amžiaus grupėse: 1-3
metų ir 6-10 metų (abiejų po 31,14 proc.). Patvirtinta veislės predispozija: Vakarų Škotijos baltieji
terjerai sudarė 21,49 proc. visų klinikinių atvejų. Profilaktinis gydymas nuo ektoparazitų taikytas
11,84 proc. visų tyrime dalyvavusių sergančių šunų. Lyginant gydymą tarp otito ir dermatito, liga
turėjo 12,4 proc. įtaką vaistų nuo uždegimo naudojimui (p<0,001), 33,87 proc. įtaką medikamentų
su antibiotikais skyrimui (p<0,001), 4,03 proc. įtaką chlorheksidino preparatų naudojimui (p<0,05).
Gydant dermatitus 9,24 proc. atvejų taikytas antiparazitinis gydymas.
Raktažodžiai: šuo, dermatitas, otitas, niežinės erkės

5
SUMMARY
Analysis of canine skin diseases appearence
Kristina Gervinskaitė
Master‘s thesis
Canine skin diseases are common dog illnesses in veterinary practice. The aim of this project
was to analyse dermatitis cases in private veterinary clinic. The goals were chosen to describe main
clinical signs and clinical diagnoses rates between different skin diseases. During this project skin
scrapings were done, as well analysed influence of various facts as age, breed and other.
Overviewed treatment methods. The data for analysis was colected from 2015 January to 2016
October, during this time registered 228 cases of various skin diseases, between them 101 males
and 127 females. Dogs were diagnosed with: dermatitis, FAD, otitis, demodecoses, sarcoptoses,
otodectoses, Malassezia spp. dermatitis. During this research influence of sex, age, year season was
denied, but it was confirmed that clinical signs of skin diseases mostly are presented as otitis (49%
of all cases) and various injurings in skin (47%). Most of skin scrapings were negative (86.96%).
The most common clinical diagnosis was otitis (47.81%), a little bit less – dermatitis (47.37%). The
most diseases cases were noticed in two age groups: 1-3 years old and 6-10 years old (each
31.14%). Breed predisposition was confirmed: West Highland White terriers were 21.49% of all
clinical cases. Prophylactic anti-parasitic treatment was done to 11.84% dogs with clinical
dermatitis signs. Treatment was compered between otitis and dermatitis, disease had 12.4%
influence of using drugs against inflammation (p<0,001), 33.87% influence of using antibiotics
(p<0,001), 4.03% influence of using chlorhexidine (p<0,05). While treating dermatitis, 9.24% of
cases anti-parasitic treatment was done.

Key words: dog, dermatitis, otitis, scabies
6
SANTRUMPOS
AFR – ėdalo atmetimo reakcija
AD – atopinis dermatitas
ASIT – alergenų specifinė imunoterapija
CAD – šunų atopinis dermatitas
FAD – blusų sukeltas alerginis dermatitas
IDT – intraderminiai testai
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
PCR – polimerazinė grandininė reakcija
SVNU – steroidiniai vaistai nuo uždegimo

7
ĮVADAS
Šunų odos ligos yra vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikančių šunų problemų, kuri ypač
įgauna svarbą vykstant urbanizacijai: vien tik atopinis dermatitas pasitaiko iki 15proc. bendros šunų
populiacijos (1). Kitas, labai panašiai į atopinį dermatitą pasireiškiantis susirgimas yra ėdalo
netoleravimo odos reakcija (2). Kai kurie autoriai atopinį dermatitą sieja su ėdalo netoleravimo odos
reakcija ir vadina ją ėdalo sukeltu atopiniu dermatitu (3). Be to, abi šios alerginės reakcijos sudaro
iki 75 proc. otito, kito itin dažnai pasitaikančio šunų susirgimo, priežasčių (4). Taip pat pastebėtina,
kad malasezinis odos susirgimas taip pat gali būti predisponuojamos atopinio dermatito (5). Pats
atopinis dermatitas siejamas su veislės predispozija (6). Žinoma, parazitinės odos ligos vis dar
išlieka aktualios: praktikoje pasitaiko blusų sukeltas alerginis dermatitas, demodekozė, sarkoptozė.
Tačiau nėra aiškus šunų odos ligų paplitimas Lietuvoje.
Vadovaujantis temos aktualumu buvo iškeltas darbo tikslas: išanalizuoti odos ligų susirgimo
atvejus privačioje veterinarijos klinikoje Kaune.
Siekiant įgyvendinti šį darbo tikslą buvo iškelti šie darbo uždaviniai:
1. Ištirti, įvertinti odos ligų klinikinius atvejus privačioje veterinarinėje klinikoje.
2. Nustatyti galimą ryšį tarp sergamumo odos ligomis ir amžiaus, lyties, veislės, metų laiko.
3. Įvertinti naudotų gydymo metodų ir medikamentų pasirinkimą esant odos ligoms.

8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Atopiniai dermatitai
Vienas būdingiausių AD požymių yra niežulys, kuris daugumai tirtų šunų iššaukia kitus
klinikinius požymius ir yra jautrus SVNU (7). Šunų AD pasireiškia iki 15proc. šunų visame
pasaulyje ir priskiriamas iki 27proc. šunų, kuriems pasireiškia niežulys (8). Niežulys ir odos žaizdos
yra pirminiai požymiai (pavyzdžiui, eritema), antriniai gali būti hiperpigmentacija ar lichenifikacija,
taip pat požymiams priskiriami nusikasymai ar pačių sukelta alopecija (9). Paprastai tam pačiam
pacientui būdingas niežulys ir eritema, tačiau jų intensyvumas ne visada yra susiję (10).
2010 metais AD diagnozavimui buvo pasiūlytos kriterijų grupės (žiūrėti 1 lentelę) pagal
klinikinius požymius. Kriterijų pasirinkimas ir patvirtinimas remtasis 1096 šunų iš 15 skirtingų
šalių duomenų tyrimu (3). Vėliau augant žinioms apie klinikines AD apraiškas ir esant tikslesnės
diagnostikos poreikiui buvo išvystytos dar dvi patvirtintos vertinimo sistemos: CADLI (Canine
Atopic Dermatitis Lesion Index) bei CADESI-04 (11,12).
Ilgamečiai klinikiniai, histologiniai, imunologiniai tyrimai ir epidemiologiniai aspektai leidžia
AD apibūdinti kaip genetiškai predisponuojamą uždegiminę, niežulį sukeliančią odos ligą, kurios
klinikiniai požymiai iššaukiami IgE antikūnų, dažniausiai susidarančių prieš aplinkos alergenus
(13). Tačiau, kitų studijų metu nebuvo nustatyta tiesioginės koreliacijos tarp bendrų Ig bei alergenui
specifiško IgE ir klinikinės ligos išraiškos: dalis šunų turinčių AD simptomus neturi alergenui
specifiško IgE (14).
Šunų AD yra paveldima liga, kurios sąveika su aplinkos faktoriais daro įtaką ligos rizikai ir
fenotipui. Britų šunų vedlių tyrimai parodė, kad beveik 50 proc. AD išsivystymo rizikos buvo
nulempa individo genotipo (15). Taip pat pastebima aiški veislės predispozicija (16). Šešiolika šunų
veislių priskiriama padidintos rizikos grupei, tarp jų 5 veislės visame pasaulyje pripažįstamos kaip
predisponuojančios: bokseriai, buldogai, Labradoro retrieveriai, mopsai, Vakarų Škotijos baltieji
terjerai (17). Genetiniai tyrimai jau yra atskleidę eilę genų, kurie galimai dalyvauja patogenezėje
per jų vaidmenį formuojant imunitetą, odos barjerą, apoptozės ir uždegimo procesus (15). CAD
lemia kompleksinis genotipas, kuris skiriasi lyginant veisles ir jų populiacijas. Veisimo programos,
kuriomis siekiama elimituoti AD mažai tikėtina, kad bus sėkmingos, tačiau šis sudėtingumas galėtų
paaiškinti skirtumus klinikinėse AD išraiškose ir atsaką gydymui (18). Taip pat kai kurioms veislės
yra būdingi tam tikri klinikiniai požymiai (žiūrėti 2 lentelę).

9
1 lentelė. Favroto pasiūlyti 2 kriterijai AD diagnozavimui (3).
Kriterijų grupė 1 Pradžia iki 3 metų amžiaus
Šuo gyvena daugiausia viduje
Niežulys jautrus gydymui gliukokortikoidais
Lėtinės ar atsinaujinančios mielių infekcijos
Pažeistos priekinės kojos
Pažeisti ausų kaušeliai
Nepažeisti ausų kraštai
Nepažeista nugaros oda ties juosmeniu
Penkiems kriterijams: jautrumas 85,4 proc., specifiškumas 79,1proc.
Šešiems kriterijams: jautrumas 58,2 proc., specifiškumas 88,5proc.
Kriterijų grupė 2 Pradžia iki 3 metų amžiaus
Šuo gyvena daugiausia viduje
Pradžia niežulys be žaizdų
Pažeistos priekinės kojos
Pažeisti ausų kaušeliai
Nepažeisti ausų kraštai
Nepažeista nugaros oda ties juosmeniu
Penkiems kriterijams: jautrumas 77,2 proc., specifiškumas 83,0proc.
Šešiems kriterijams: jautrumas 42,0 proc., specifiškumas 93,7proc.
Istoriškai ėdalo sukeltas dermatitas ir šunų atopinis dermatitas buvo išskiriami, tačiau,
dauguma naujų publikacijų apie klinikinę AD išraišką savo analizėse įtraukia ir taip vadinamą ėdalo
sukeltą AD, tuo pačiu išskiriant tik nežymius klinikinių požymių skirtumus tarp AD sukelto
aplinkos alergenų bei AD sukelto ėdale esančių alergenų (3). Taip pat nurodoma, kad ėdalo
atmetimo reakcijos dažnai sąveikauja su AD: ėdalo prarijimas kartu su aplinkos alergenais gali
sukelti ligos paūmėjimą. Nors nėra konkrečių įrodymų dėl patogeninio vaidmens tiek alergenui
specifiško imunoglobulino G ar autoalergenų šunų AD, bet maisto produktai gali iššaukti ligos
protrūkius tam tikriems individams (14). Taip pat yra įrodymų, kad šunims iš mažai apgyvendintų
regionų ar šeriamiems ne komerciniais ėdalais rečiau pasireiškė AD, tuo tarpu, šunys, susiduriantys
10