Stebejimas psichologijoje: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija PDF
Preview Stebejimas psichologijoje: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija
"··BPI) ,D ":":.: ;, ' ~\:tI1IH,ill\lo)"~'"~1l'1~lrl:iJ' VILNIAUS UNIVERSITETAS FILOSOFIJOS FAKULTETAS DANGUOLE CEKUOLIENE STEBE]IMAS PSICHOLOGI]O]E: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija Metodiniai nurodymai VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA 2008 UDK 159.92(075.8) Ce-103 Leidin] apsvar ste: VU Filosofijosfakulteto Bendrosios psichologijos katedra (2007 m. geguzes21 d., protokolas Nr. 7), spaudai rekomendavo Filosofijosfakulteto taryba (2007 m. lapkricio 14d., protokolas Nr. 37) Leidin] recenzavo: doc. Crazina Gintiliene doc. Remigijus Bliumas ·..'U Biblioteka ::1Iosofijos fakulteto biblioteka © Danguole Cekuoliene, 2008 ISBN 978-9955-33-230-5 © Vilniausuniversitetas,2008 J Turinys Pr atarrne I 5 I 1.Stebejimas irpsichikos reiskiniu paiinimas 8 2. Stebejimo metodo taikymo psichologijoje I ypatumai irsritys 12 I 2.1. Stebejirno rusys 15 2.2. Sisteminio stebejirno ir kodavimo I sistemos apibrezimas 16 3. Kodavimo sistemos kurirnas: pagrindiniai I etapai ir rekomendacijos 20 3.1. Kodavimo sistemos ir tyrimo hipotezes rysys 20 3.2. Kodavimo sistemos sudaryrno rekornendacijos I ir principai 22 I 3.2.1. Tyrimo klausimas ir tyrimo tikslas 22 I 3.2.2. Stebejirno vienetu pasirinkimas 23 I 3.2.2.1. Elgesiokomponentai irkategorijos 24 3.2.2.2. Fiziniai irsocialiniai elgesiokodai I irstebejimo objekryvurnas 25 3.2.2.3. Kodavimo sistemos paprastumas 30 3.2.2.4. Stebejirno iranalizesvienetu I santykio problema 32 3.2.2.5. Vienas nuo kito atskiriami irelges]aprepiantys kodai 33 I 3.3. Kodavimo sistemos sudaryrno eiga 34 I 4. Stebejimo duornenu uzrasyrnas 36 I 4.1. Atpasakojamasisaprasymas 36 I 4.2. Rangavimoskales 37 I 4.3. [vykiu samprata ir[vykiuuzrasyrnostrategijos 38 I 4.4. Laikointervalu uzrasyrnas 42 I 4.5. Laikoimtys 44 I 5.Stebejimosunkumai irribotumas 46 6. Stebejimoduornenu patikimumo tikrinimas I irstebetoju sutarimo [vertinimas 48 7. Stebejimoduornenu patikirnurno I irstebetojq sutarimo samprata 52 8.Stebejimu paremtq tyrirnu erika 55 I 9.Literatiira 56 Pratarme Stebejirnasyraviena issvarbiu rnusu veiklosdaliu - imones stebi pasau Ii,gamta.,vienikitus. Stebedarni mes kaupiame irasrnenine, ir profesine parirt], Daugelis gamtos mokslu nuo seno remiasi stebejirnais. Siandien jie pasitelkia ipagalba sudetingas priemones, leldziancias uzfiksuoti da lykus, kuriu pries kelissimtmeCius, desimrrnecius ar tiesiog kelismetus buvo neirnanorna pamatyti irtirti. Sioje knygeleje kalbama apie stebejima psichologijoje. Tam tikra prasme galima sakyti, kad visi esame psichologai. Ir vienas is pagrin diniu budu, kaupiant asrnenine patirt] ir iinias apie kitus imones, j4 elges]- stebejimas. Stebirne save,stebime aplinkiniu reakcijasimus. Tai [prasta, norsgalkasdien apietainesusirnastome. Profesionalus psicholo gai- tiek mokslininkai, tiek praktikai stebedarni imoni4 elges]turi savo apibreztu tikslu, uzdaviniu beisusiduria su specifinernis problemomis. Lietuvoje stebejirnas yra vienas reciausiai ir nenoriai psichologijos mokslo tyrimams pasirenkamu metodu, Destyrno psichologijos spe cialybes studentams patirtis rodo, jog studentai savotyrimams rnieliau renkasi popieriaus irpiestuko metodikas - skales,anketas, k1ausimynus, piesinius arba testus. Tai suprantama - tokie tyrimai lengviau ir grei ciau atliekarni, leidfia istirti didesnes ririamujq imtis irsurinkti daugiau duornenu. Tuo tarpu stebejirnas yra sudetingas, reikia kruopsturno, pa sirengimo, gilesni4teoriniu apma.stym4,kurybiskurno, kartaisjistiesiog brangesnis, nesduornenu rinkimui, fiksavimui iranalizeireikianernazai kainuojancios [ranges. 0 kakalbeti apie daug laiko trunkant] stebejirno 6 DANGUOLJ: CEKUOLIENJ: mediiagos apdorojimal Taciau greta suminetu aplinkybiu yra ir skari nanciu, kad butu pasirinktas butenr sismetodas. Kartais stebejimas kaip kokybinio tyrimo budas yra vertinga priernone duomenims rinkti, kai kiti metodai leidzia tik pavirsutiniskai prisiliesti prie klausimo analizes, Kai kuriu psichologijos ryrirnu apskritai neimanorna atlikti nepasitel kiant stebejirno. Pasauline psichologijos mokslo bendruornene stebeji rna.renkasi labai placiai, Lietuvos psichologai Ciadar tikrai atsilieka. Labai svarbu ir tai, kad imoni4 elgesiostebejimo igudiiai reikalingi ne tik psichologijos mokslo tyrimams. Psichologai praktikai stebi kaup dami intorrnacija apie savo klientus, stengdamiesi juos geriau suprasti. Tokie igudiiai gali buti naudingi ir kitu sriciu specialistams - gydyto jams stebint pacientus klinikoje, socialiniams darbuotojams - klientus per konsultacijas, mokytojams - vaikus mokykloje. Stebejirno rnetu gauta.inforrnacija naudojant kaip griitamaji rysi gali buti sudaromos elgesio korekcijos ir intervencijos programos. Taciau psichologai prak tikai, psichoterapeutai ne visada tikslingai renkasi stebejima kaip svar bu elgesioanalizes ar korekcijos [rank], srebedarni ne visuomet tai daro kryptingai ar planingai. Siandien daugelis uzsienietisku psichodiagnostiniq rnetodiku, deja, dar nera visaitinkamai sutvarkytos ir parengtos naudoti Lietuvoje. To deloriginaliu kokybiniq metodu, isj4 irsrebejirnopanaudojimas tampa dar reiksrningesnis. Jau mineta, kad stebejirna kaip tyrimo metoda.taikyti sunkiau: ilgiau trunka pasirengimas, daug laiko trunka duornenu, sudetingos patiki mumo tikrinimo procedures, Dar viena aplinkybe, sunkinanti stebeji mo rnetodo [sirvirtinirna Lietuvoje - atitinkamos rnetodologines litera turos trukurnas. Taiir paskatino imtis siosknygelesrasymo, Pagrindinis jos tikslas - suteikti skaitytojui susisternintu iini4 apie stebejirna, kaip metoda, taikorna psichologijos moksle ir praktikoje. TaCiauskaitytojas neturetu tiketis detalizuotu ar labai srnulkmenisku nurodyrnu, kaip at likti viena ar kita konkretu tyrima, Tai greiCiaubendriausiu stebejimo principu, gairi4, kurios padetu tyrejui savarankiskai susiorientuoti ir pritaikyti ji savotikslams sprendiiant keliamus klausimus, iSdestymas. Srebejirnas psichologijoje: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekcija 7 Pirmiausia ji skiriama psichologams - ryrejarnsirpraktikams, studi juojantiems psichologija ir jau atliekantiems savarankiskus [vairiu psi chologiniu problemu tyrimus, irkitu sriciu specialistams, kuriems tenka darbe stebeti imoni4 elges]- psichoterapeutams, gydytojams, mokyto jams, taip pat visiems,norintiems pagilinti siossritiesiinias. Sioje knygeleje aptariama ir analizuojama stebejirno, kaip metodo, samprata, pagrindiniai stebejirnu paremto mokslinio tyrimoprincipai ir iingsniai, sujuo susijrsunkumai. Smulkesnio irdetalesnio stebejimo ga lirnybiu aprasyrno kitose srityse sios knygeles apimtis neleidiia. Arlie kant mokslinius tyrimus stebejirna svarbu aptarti pirmiausia, bet ne to dd, kadrnanyciau, jogpastarieji - svarbiausiajo tikimo sritis.Stebejimo metodas reikalauja is tyrejo ypatingo preciziskumo, ger4 igudii4. Tai yra,kadturi buti labaiaiskiaiapibreztos irreglamentuotos jo taisykles, 0 tai- bendras reikalavimas mokantis bet kokio psichologinio [vertinimo metodo, nepaisant to, ar jis bus taikomas moksle ar praktikoje. Nors stebejirno k1inikojear kitoje konkrecioje aplinkoje uidaviniai siek tiek skiriasi nuo mokslinio tyrimo, taciau igudiiai, igyti mokantis stebeti atliekant tyrimus, gali buti Ciane tik sekrningai taikomi, bet ir apskri tai sudaro profesionalaus psichologo stebejimo igudii4 pagrindus. Ne veltui kai kurie stebejimo metodai pradiioje taikyti moksliniuose tyri muose veliau standartizuojami ir sekmingai taikomi e1gesiosutrikirnu diagnostikai ir korekcijai. Ateityje tesiant si darba svarbu butu konkre ciau aptarti stebejimo kaip diagnostines beiintervencijos priernones tin kamumo praktikoje galimybes, ypac akcentuojant kaikurias konkrecias sritis- darba sukudikiais, vaikaisirj4 tevais,sutuokriniais irseimomis, pateikti standartizuotu stebejimo skaliu pavyzdziu, 1. Stebejimas ir psichikos reifkinilf: paiinimas Yradaug budu paiinti ir suprasti imogaus but], elges],potyrius. Zmo gauspsichikos fenomenu raiskajau daugel]simrmeciu stengiasiperpras ti [vairiausiu sriciu atstovai - rasytojai, filosofai,istorikai, lingvistai, psi chologai, sociologai.Turbut nera vienintelio ir geriausio budo imogaus psichikos reiskiniarns ar jq raidos pasikeitimams paiinti. Kiekvienos krypties autoriai naudojasi skirtingomis priemonernis. Psichologijos pofiur] iskitu isskiria nuostata, kad imogiska patirtis gali buti suprasta taikant rnoksline rnetodologija, Pastarosios ivairove taip pat labai plati - nuo subjekryviosios fenomenologijos, aprasyrnu ar kokybiniu ryrimu iki detalizuotos kiekybines analizes ar statistika pa rerntu kauzaliniu rnodeliu kurirno. [vairiais psichologijos mokslo ir praktikos istoriniais laikotarpiais skirtingoms psichikos apraiskorns buvo skiriamas nevienodas dernesys. Jo koncentravimas iviena arkita imogaus psichinio gyvenimo srit]labai priklause nuo tuo metu vyraujanciu psichologijos mokyklu ir teoriniu paradigmu, Su tuo glaudiiai siejosiir empiriniq duomenu rinkirno bu dai. Stebint surinkti duomenys viena ar kita forma seniai naudojami kaip duornenu saltinis psichologijoje. Skirtingais laikotarpiais jis buvo vertinamas labai [vairiai,buvo labiau arba rnaziau populiarus, kritikuo jamas ar ypac vertinamas. Kai kurios mokyklos ji labiau akcentuodavo, kaikurios tiesiog prierne kaip savaimesuprantama, dalyka, Siosknygeles uidaviniai ir apimtis neleidzia placiai apsvarstyti stebejirno, kaip me- Srebejimas psichologijoje: moksliniai ryrirnai , diagnostika if korekcija 9 todo, svarbos [vairiosepsichologijos paradigmose. Tai galetl~buti tam tikras [domus klausimo nagrinejimo aspektas, Siandien stebejirno, kaip dorninuojancio tyrimo metodo, turbut nebutu galima tiesiogiai ar vie naprasrniskai priskirti ne prie vienos teorines krypties (pvz., bihevio ristinei ar introspekcinei psichologijai). Tiek psichologijos rnoksle, tiek ir praktikoje jis tampa priklausomas nuo teorines perspektyvos. Toks poziuris i stebejirna palieka tyrejui daug laisves,taip pat suteikia daug atsakornybes, nesbet kokie surinkti empiriniai faktai igyjaprasm't tikjo pasirinkto teorinio poziurio kontekste. Beto, irpsichologijos teorijos sugyvena toleranriskiau nei XIX a. ar XXa.pirmojoje puseje. Daugiau pastang4 dedama ne kitokio poziurlo neigimui ar kritikai, savomsidejorns pagristi ir [tvirtinri, salyciotasku 0 su kitais poziuriais paieskai,Taigi stebejimas gali buti vertinamas kaip universalus psichologiniu iini4 rinkimo budas, Todd iskyla butinybe stebejirna apibrezti kaip savarankiska tyrimo metoda" kuris turetu ben druosius naudojimo principus ir galet4 buti placiai taikomas. Siandien didele dalis psichologams reikalingu duornenu gaunama stebint. Pagaltai, kasir ka stebi, galime stebejirna suskirstyti isauistabq irkittf imoni4 stebejimq.Daugelis psichologijos rnetodu remiasi savista ba placiaja prasme - imogus stebi save,savo mintis, busenas, veiksmus (self-monitoring) ir duoda mums ataskaita apie tai. Tai gali buti daro ma pokalbio metu, atsakant ianketas, klausimynus, duodant savistabos uiduotis tiriamiesiems. Kita dalis ryrimu gali buti atliekama remiantis stebetojq ataskaitomis apie kitu - stebimujq - elges], Tam sioje knyge lejebusskiriamas pagrindinis dernesys, Stebejirnas, budarnas vienas is psichologijos tyrimo rnetodu, turi atsiliepti i bendrus metodologinius reikalavimus, taikomus visiems metodams ir kartu labai placiai gali buti apibreziarnas kaip tam tikras i tikslosiekimo budas, kryptinga veiksmtf irpriemoniq visuma, atsakant tyrimuoseifkeltus teoriniusklausimus arsprendziant konkreciaspraktines uiduotis. Pati savoka "stebeti" lietuviu kalba reiskia daugiau negu paprastai iiureti, fiksuoti akimis. Steberi - tai akylai, atidziai iiureti, iiurint tirti, 10 DANGUOLf:CEKUOLIENf: sekti akimis (Dabartines lietuviu kalbos iodynas, 1993, p. 732). Mac Millan iodynas, be sios, pateikia ir daugiau reiksrniu: "stebejimas - tai veiksmas, apimantis fakto ar[vykioatpazinima iruzrasyrna dainai ijun giantis matavimo instrumentu panaudojirna (pvz., oro stebejirnai)"; "vertinimas ir isvad4 isto, kasstebera, darymas (pvz., uibaigiantis api bendrinimas)"; "sa,lygos,kuriomis atsiduria stebimasis (pvz., ligonis li gonineje)" (New Collegiate Dictionary, 1974, p. 792). Taigi, konkreciau stebejima psichologijoje galime apibrezti kaip kryptingq ir tikslingq demesiosutelkimq i objektq, kur] siekiamepaiinti, kaip kryptingq irplaningq psicbiniu reiileiniu suuokimqfiksuojant irana lizuojant tosuvokimo rezultatus. Terminas pasyvusstebejimas- kartais vartojamas siekiant atskirti ste bejirna kaip ryrimo metoda, nuo stebejirno atliekant bet kok] tyrima (eksperirnento rnetu, atliekant testus) ar praktikoje. Svarbu pazyrneti, kad siandien stebejimas kartais leidzia psicho logams imtis tyrinejimo sriciu, kurios anksciau budavo neprieinamos. Tyrinetojai pastebi, kad kai kurios psichologijos paradigmos taip pat negalejo sekmingai ir produkryviai plerotis, kol nepasirode atitinka rnu rnetodu, leidusiu kiraip, giliau paivelgti i tiriamus reiskinius, Pa vyzdziui, socialiniai sanrykiai pasiiymi abipusiskumu, reciprokiskurnu, taciau ilga laika nebuvo tinkarnu metodologijq bei techniniu galimy biu tai [vertinti. Zmogaus stebejimo galimybes ribotos, ir tai ilga,[aika siaurino keliamus klausimus. Taigi, labai svarbus dalykas stebejimo rai doje - techniniu priernoniq stebimam elgesiui uzfiksuoti ir analizuoti atsiradimas ir paianga. Pavyzdiiui, mazyciai magnetofonai, pritaisomi tiriamajam, leidziauzrasineti duomenis ilgaiirryrejui nedalyvaujant su rinkti daug duornenu. Tikrai kritinis, galnet revoliucinis per stebejirno raida buvo vaizdo [rasyrno karneru atsiradimas ir j4 paplitimas. Kom piuterines programos, skirrosvaizdajuostese surinktu stebejirno duome nu analizei, leidzia ja,atlikti mikrosekundziu lygiu (Bakeman, Quera, 1995). Visa tai labai padejo, kad stebejirno rezultatai tapt4 tikslesni ir patikimesi, duomenisgalima tikslintis, prie darbo griiti kelerakartu, isi-
The list of books you might like
