Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose

295 Pages·2000·140.905 MB·Lithuanian

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
STATYBOS MOKSLO IR
STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS
UNIVERSITETUOSE
(pažymint Statybos fakulteto
įkūrimo 60 - mėtį)
Kaunas • Technologija • 2000
UDK 378.4(474.5) (091)
St-114
Juozas Atkočiūnas, Jurgis Bučas, Petras Čyras, Juozas Deltuva, Henrikas Elzbutas,
Arvydas Juodis, Pranas Kumpikas, Audronis Kazimieras Kvedaras, Viktoras Lukoševičius,
Romualdas Mačiulaitis, Martynas Malakauskas, Gediminas Marčiukaitis, Gintautas Skripkiūnas,
Stanislav Stupak, Jonas Šimkus, Povilas Vainiūnas, ¡Juozas Valikonis
Algimantas Zakarevičius, Narimantas Titas Ždankus, Romualdas Žilinskas
Sudarytojai: doc. Juozas Deltuva, doc. Henrikas Elzbutas, doc. Povilas Vainiūnas
Redagavo P. Venclovas
© Kauno technologijos universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
2000
ISBN 9986 - 13 - 860 - 4
TURINYS
Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. K. Kriščiūno įžangos žodis ....................4
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus prof. E. K. Zavadsko įžangos žodis .. 6
1. STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ IŠTAKOS VILNIAUS UNIVERSITETE
(P. Vainiūnas) .............................................................................................................................9
2. STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS KAUNE.....................................................................13
2.1. Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Statybos skyrius
(1920-1940) (J. Valikonis)....................................................................................13
2.2. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos ir Architektūros fakultetai
(1940- 1950) (J. Valikonis)....................................................................................20
2.2.1. Statybos fakultetas..........................................................................................20
2.2.2. Architektūros fakultetas.................................................................................32
2.3. Kauno politechnikos instituto Statybos, Statybos ir santechnikos fakultetai
(1950-1992) (M. Malakauskas)............................................................................35
2.3.1. Statybos fakultetas..........................................................................................35
2.3.2. Statybos ir santechnikos fakultetas...............................................................44
2.4. Kauno technologijos universiteto Statybos, Statybos ir architektūros
fakultetai (1992-2000) (H.Elzbutas).....................................................................49
2.5. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto
katedros......................................................................................................................76
2.5.1. Architektūros ir kraštotvarkos katedra ........................................................76
2.5.2. Geoinžinerijos katedra...................................................................................96
2.5.3. Grafinių darbų katedra................................................................................103
2.5.4. Statybinių konstrukcijų katedra................................................................. Ш
2.5.5. Statybinių medžiagų katedra ......................................................................120
2.5.6. Statybos technologijų katedra.....................................................................140
2.5.7. Statybinių medžiagų ir konstrukcijų mokslo laboratorija...................... 150
3. STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ ATGAIVINIMAS VILNIUJE..................................... 153
3.1. Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas (P. Vainiūnas) ................ 155
3.2. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto katedros............178
3.2.1. Darbo ir gaisrinės saugos katedra..............................................................178
3.2.2. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra.........................................187
3.2.3. Geodezijos katedra.......................................................................................205
3.2.4. Geotechnikos katedra..................................................................................207
3.2.5. Medžiagų atsparumo katedra......................................................................224
3.2.6. Metalinių ir medinių konstrukcijų katedra.................................................229
3.2.7. Statybinių medžiagų katedra ......................................................................242
3.2.8. Statybinės mechanikos katedra...................................................................253
3.2.9. Statybos technologijos ir vadybos katedra.................................................267
4. STATYBOS INŽINIERIŲ RENGIMAS PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE IR KLAIPĖDOJE
4.1. KTU Panevėžio filialo Technologijos fakulteto Satybos technikos katedra.....287
4.2. KTU Šiaulių politechnikos fakulteto Inžinerinės statybos katedra.....................290
4.2. KPI Klaipėdos vakarinio fakulteto Statybinių disciplinų katedra.......................291
LITERATŪRA....................................................................................................... 293
4 STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE
Šiais metais švenčiame Statybos fakulteto
įkūrimo 60-ąsias metines. Išleista jubiliejinė 75-oji
statybos inžinierių laida.
XIX ir XX amžių sandūroje plėtojantis pramonei,
statybai, Lietuvoje brendo būtinybė rengti aukštos
kvalifikacijos specialistus - inžinierius. Pirmoji Lietuvoje
aukštoji mokykla - Vilniaus universitetas inžinierių
nerengė, tačiau jame iki pat uždaiymo 1832 m. buvo
dėstomos kelios disciplinos, susijusios su technika,
statyba, architektūra.
Statybos inžinieriai Nepriklausomoje Lietuvoje
pradėti rengti 1920 metais Kaune įsteigtų Aukštųjų
kursų Technikos skyriuje. Aukštųjų kursų pagrindu
buvo įkurtas Lietuvos universitetas, kurio Technikos
fakultete be kitų trijų skyrių buvo ir Statybos skyrius.
Per tuos 78 metus keitėsi ne tik Universiteto pava­
dinimas, bet ir jo struktūra, studijų programos, ren­
giamų specialistų skaičiai, ne kartą Universitetas buvo reorganizuojamas, skaidomas. Lietuvos
universitete savo ištakas randa daugelis dabartinių Lietuvos universitetų. Pirmieji Universiteto
Technikos fakulteto absolventai 1925 metais buvo statybos inžinieriai A. Račiukaitis,
V. Snarskis, V. Vileišis. Pirmoji ir vienintelė iki fakulteto įkūrimo inžinierė statybininkė
S. Mitkovskaitė Universitetą baigė 1930 m. Statybos skyrius iki Statybos fakulteto įkūrimo
1940 m. parengė 190 inžinierių, o tai sudaro 63 % visų Technikos fakultetą baigusių specialistų.
Šiais metais Kaune išleistoji statybos inžinierių laida yra jubiliejinė - 75-oji. Nuo 1925 metų
Kauno fakultetuose parengta daugiau kaip 12 tūkstančių (12181) šešiolikos įvairių specialybių
inžinierių statybininkų, kelininkų, hidrotechnikų, geodezininkų, architektų, technologų, o
pastaraisiais metais - ir architektūros bei statybos inžinerijos bakalaurų ir magistrų. Tarp
absolventų yra nemaža žymių mokslininkų, pedagogų, architektų, projektuotojų, statybos
vadovų, valstybės veikėjų, valstybinių ir nacionalinių premijų laureatų.
Minėdami fakulteto jubiliejines datas, su pagarba ir pasididžiavimu galime prisiminti
techniškųjų ir statybos mokslo studijų organizatorius, žymius statybos srities mokslininkus.
Tarp jų - pirmasis Aukštųjų kursų Technikos skyriaus vedėjas, vėliau Statybos katedros vedėjas
(1922 - 1924, 1940 - 1941) prof. Jonas Šimoliūnas, Universiteto rektorius (1928 - 1929),
Technikos fakulteto dekanas (1922 -1927), Statybos medžiagų technologijos, Statybos katedrų
vedėjas (1922 -1940) prof. Pranas Jo dėlė, Technikos fakulteto dekanas (1927 -1934, 1937 -
1940), ilgametis Statybinės mechanikos, Statybinės statikos katedrų vedėjas (1922 - 1956)
prof. Kazimieras Vasiliauskas, pirmasis Statybos fakulteto dekanas (1940 - 1941),
Hidrotechnikos, Hidrologijos ir melioracijos, Hidrologijos ir hidraulikos katedrų vedėjas
(1933 -1944) prof. Steponas Kolupaila. Pagarbiai prisimename pirmąjį Politechnikos instituto
5
rektorių akad. Kazimierą Baršauską, kurio pastangų ir įžvalgumo dėka statybos mokslo
studijos išplito po visą Lietuvą. Nuo 1956 m. statybos inžinieriai pradėti rengti instituto
padaliniuose Vilniuje, vėliau Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lemtingi KPI Statybos
fakultetui buvo 1969 metai, kada dauguma jo specialybių ir aukščiausios kvalifikacijos
dėstytojų buvo perkelti į KPI Vilniaus filialo pagrindu įkurtą Inžinerinį statybos institutą.
Vėliau didžiulių pastangų dėka Kauno Statybos ir santechnikos fakultetui pavyko atgaivinti
pramonės ir civilinės statybos (1987 m.), architektūros (1993 m.) dienines studijas.
Šiandieninis Statybos ir architektūros fakultetas, tęsdamas universitetinių statybos ir
architektūros studijų tradicijas, rengia architektūros ir statybos inžinerijos mokslo bakalaurus,
magistrus bei diplomuotus statybos inžinierius ir turto vertintojus. Fakultetas, atsižvelgdamas
į šių dienų realijas, sudarė programas ir pradeda kraštotvarkos ir paveldosaugos magistrantūros
studijas. Ypatingas dėmesys visose specialybinėse katedrose skiriamas doktorantūros studijoms.
Fakultetas atsinaujina ir atsijaunina. Užmezgami ir puoselėjami ryšiai su užsienio mokslo
ir studijų institucijomis, vykdomi tarptautiniai projektai, aktyviai dalyvaujama studentų mainų
programoje SOCRATES ERAZMUS. Vaisingai bendradarbiaujant su partneriais, fakultete
neseniai įkurtas Statybos technologijų mokymo centras, Statybos procesų matematinio
modeliavimo laboratorija, modernizuota Statybinių medžiagų ir konstrukcijų mokslo
laboratorijos įranga, sukurtas statybos studijų plėtojimo ir skatinimo fondas. Šio
bendradarbiavimo išdavose fakulteto studentai, doktorantai, dėstytojai vyksta dalinėms
studijoms, kūiybinėms stažuotėms, kvalifikacijos kėlimui į užsienio universitetus bei gamybines
ir projektavimo organizacijas. Malonu ir tai, kad fakultetas palaiko geranoriškus ir dalykiškus
ryšius su savo artimiausiais partneriais -Architektūros ir statybos institutu bei Vilniaus Gedimino
technikos universitetu ir jo Architektūros, Aplinkos inžinerijos, Statybos fakultetais.
Bendradarbiaujama organizuojant studijų procesą, doktorantūrą, mokslinius tyrimus, bendras
konferencijas.
Jubiliejaus proga linkiu Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojams ir darbuotojams
kuo geriausios sėkmės sudarant sąlygas Lietuvos jaunimui studijuoti ir tapti gerais savo srities
specialistais.
Kauno technologijos universiteto rektorius
prof. Kęstutis Kriščiūnas
6 STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE
Vienas pirmųjų fakultetų, įkurtų Vytauto Didžiojo
universitete (VDU), buvo Technikos fakultetas. Antra­
jame jo egzistavimo dešimtmetyje Kauno inžinerinė
visuomenė pradėjo svarstyti galimybę šio fakulteto
pagrindu įkurti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino
vardo politechnikos institutą, turintį universitetinės
aukštosios mokyklos statusą. 1939 m. Lietuvai atgavus
Vilniaus kraštą, į Vilnių atvyko grupė VDU profesorių,
kurie nagrinėjo galimybę čia įkurti minėtą institutą.
Komisija padarė išvadą, kad aukštesniosios technikos
mokyklos Olandų gatvėje pastatai yra per maži poli­
technikos instituto reikmėms ir tikslingiau institutą kurti
Kaune. Atskiro politechnikos instituto kūrimo pradžia galima laikyti 1940 metų rugsėjo mėnesį,
dviejų fakultetų įsteigimą, kai vietoj Technikos fakulteto įsteigti du Technologijos ir Statybos
fakultetai. Taigi pirmasis Lietuvoje savarankiškas Statybos fakultetas įkurtas prieš 60 metų.
1950 m. sovietų valdžia reorganizavo Kauno universitetą (buvusį VDU) ir padalino jį į
Kauno politechnikos (KPI) ir Kauno medicinos (KMI) institutus. Taip vietoje plataus profilio
universiteto Kaune pradėjo savo veiklą dvi siauresnės specializacijos aukštosios mokyklos -
institutai.
1956 m. inžinierius statybininkus pradėjo rengti KPI Vilniaus vakarinis skyrius, vėliau
fakultetas. 1961 metais inžinierius statybininkus dieniniame skyriuje pradėjo rengti KPI Vilniaus
filialo Mechaninės technologijos fakultetas. Kiek vėliau - Statybos ekonomikos fakultetas,
kuriame buvo pramoninės ir civilinės statybos, miestų statybos ir statybos ekonomikos ir
organizavimo specialybės. Teko laimė studijuoti ir 1967 m. baigti šį fakultetą, įgyti pramoninės
ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. 1969 m. įkurtas Vilniaus inžinerinis statybos
institutas. Tais pačiais metais buvau priimtas į šio instituto statybinių konstrukcijų specialybės
aspirantūrą. Tik 1970 m. Vilniuje, padalinus Statybos ekonomikos fakultetą, įkurtas VISI
Statybos fakultetas. Tad šiais metais 30 metų jubiliejų mini ir šis fakultetas. Kuriant fakultetą
labai daug prisidėjo KPI statybos fakultetas, iš kurio dirbti Vilniuje pervesta didelė grupė žymių
statybos inžinerijos specialistų.
Atrodo, dar taip neseniai buvo kuriamos Statybos fakulteto katedros, statomi auditoriniai
ir laboratoriniai korpusai, o prabėgo jau 30 metų. Per tą laiką fakultetą baigė tūkstančiai
inžinierių statybininkų, kuriuos galima sutikti visuose Lietuvos miestuose. Jų suprojektuoti ir
pastatyti namai, inžineriniai statiniai džiugina mūsų akis.
■ Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jau 1990 m. kartu su KPI vadovais pirmieji pradėjome
rengti naują aukštojo mokslo sistemą ir institutų reformą. 1990 m. spalio 31 d. (prasmingas
sutapimas: 1950 m. spalio 31 dieną buvo panaikintas Kauno universiteto statusas) Lietuvos
Aukščiausiosios Taiybos Prezidiumas suteikė VISI ir KPI universitetų statusą. Nuo tada šalyje
7
pradėjo darbą dvi universitetinės aukštosios mokyklos Vilniaus technikos (VTU) h Kauno
-
technologijos (KTU) universitetai.
Deja, tik po 57 metų buvo įgyvendinta Lietuvos inžinierių svajonė įkurti Gedimino
politechniką. Nuo 1996 m. Vilniuje yra Gedimino technikos universitetas.
Anksčiau minėtos mokyklos, dar prieš priimant Mokslo ir studijų įstatymą (1992 m.),
perėjo prie trijų studijų pakopų (bakalauras, magistras, daktaras) inžinierių rengimo sistemos.
Mūsiškis Statybos fakultetas, atsižvelgdamas į rinkos ekonomikos sąlygas ii specialistų poreikį,
radikaliai keitė studijų programas, įvedė naujas mokslo disciplinas. Dvidešimt metų jis rengė
tik pramoninės ir civilinės statybos specialybės inžinierius ir statybinių disciplinų dėstytojus
statybininkus. Pastarąjį trečiąjį dešimtmetį fakultetas rengia statybos inžinei ijos, priešgaisi inės
saugos bei nekilnojamojo turto vadybos bakalaurus. Fakultetas rengia šešių studijų programų
diplomuotus inžinierius bei septynių studijų programų magistrus. Gabiausi absolventai studijuoja
doktorantūroje. Kelios dešimtys apgynė daktaro disertacijas, o 16 fakulteto absolventų arba
darbuotojų - habilitacinius darbus. Pažymint fakulteto jubiliejų tik šįmet habilitacinius darbus
apgynė penki darbuotojai bei didelis būrys Universiteto darbuotojų ir doktorantų - daktaro
disertacijas.Tai didžiulė dovana Universitetui.
Studijos fakultete vyksta lietuvių ir anglų kalbomis. Jau kelinti metai norintys kai kui ias
mokslo disciplinas gali studijuoti ir prancūzų kalba. Fakultete studijuoja ir užsienio valstybių
studentai. Pastoviai didėja studentų ir dėstytojų mainai su užsienio universitetais.
Fakultetas yra daugelio tarptautinių mokslo organizacijų narys, organizuoja tarptautines
mokslo konferencijas, leidžia periodinius Lietuvos ir tarptautinius žurnalus.
Prieš dvejus metus Statybos fakultetas pirmasis Lietuvoje pradėjo organizuoti nuotolines
(internetu) magistrantūros studijas, kurios tampa vis populiaresnės.
Kasmet fakulteto darbuotojai rašo ir išleidžia vadovėlius, monografijas, mokslo straipsnius,
atlieka svarbius užsakomuosius darbus.
Laikas sugeba labai greitai ištrinti iš atminties net, atrodo, kažkada labai svarbius įvykius,
ypatingai skaičius, jau nebedirbančiųjų fakultete pavardes. Gerai, kad Statybos fakultetų jubiliejų
proga parašyta knyga, kurią rengiant dalyvavo dauguma fakultetų dai buotojų. Joje skelbiama
informacija pasitarnaus ateities tyrinėtojams, neleis užmiršti svai blausių įvykių. Tikiu, kad
skelbiama informacija tikrai bus naudinga šiandienos ir ateities kartoms, turės didelę išliekamąją
vertę.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius
prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas
STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE
Kaunas, 1940 m. rugpjūčio
N r. 721
— r, 776 —
Einąs Respublikos Prezidento pareigas Minisle-
ris Pirmininkas, pasirėmęs Ministerii] Tarybos 1940 104
m. liepos 26 dienos nul.u'im u. skelbia i Į Vytauto Di­
džiojo Universiteto stal.nlo pakeitimą: Medicinos fakulteto diplomas duoda medicinos
gydytojo, arba dantų gydytojo, arba chemiko - vai
Vytauto Didžiojo Universiteto statuto pa­ stininko vardą.
keitimas Statybos, fakultetas duoda diplomuoto inžinie­
IV. 2. N r 501. eit. 4117) riaus - architekto, arba diplomuoto inžinieriaus
statybininko, arba diplomuoto inžinieriaus - kadro-
Vytauto Didžiojo Universiteto statutas pakeičia*
mus taip techniko. arba diplomuoto inžinieriaus geodezininko
vardai
ii
Universitete yra Šie fakultetai: Tedmologrjos fakultetas duoda diplomuoto inži­
1) medicinos, nieriaus technologo, arba diplomuoto inžinieriaus •
2į statybos, transportininko, arba diplomuoto inžinieriaus - ener­
3) technologijos. getiko, arba diplomuoto lelesusisiekinio inžinieriaus,
arba ‘diplomuoto inžinieriaus - chemiko vardą.
Sis pakeitimas veikia nuo 1940 nu. liepos .26 dic-
nps.
J. l’alcekis
L. Respublikos Prezidento p.
9 Minisleris Pirmininkas
Medicinos fdkultelc via m. dienios, od-uitologi- M. (>crlv!!,is
Jo.s u farmacijos skyriai, statybos Jakultete — archi­ Už Muiisleiio Piriiniiiiiko Pavadimiię
tektūros, sbitybos ir geodezijos skyriai su statybos Vidaus Reikalų Maustei is
• hidrotechnikos - melioracijos poskyriu ir techno­
logijos lakultelo -- mechanikos, .-leklrolcdmikos ir Kaunas, 1940 m. liepos 29 d.
< nemijps Skydai su tccbi,oloa,J(.... (ransporto, ener-
gei,kos n lelesusisiekinio jioskyuais.
Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto reorganizavimo į Statybos ir Technologijos
fakultetus patvirtinimo aktas
STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ IŠTAKOS VILNIAUS UNIVERSITETE 9
PIRMAS SKYRIUS
STATYBOS
MOKSLO IR
STUDIJŲ IŠTAKOS
VILNIAUS
UNIVERSITETE
Lietuvoje pirmieji statybos mokslo ir studijų žingsniai buvo padaryti Vilniuje, tuometinėje
Lietuvos Vyriausioje mokykloje, kuri 1803 metais buvo reorganizuota į Vilniaus universitetą. 1773-
1797 metais Lietuvos Vyriausiąją mokyklą sudarė dvi kolegijos: Moralinių mokslų ir Fizikinių mokslų.
Pastarojoje buvo dėstoma aukštoji matematika, fizika, chemija, mechanika, medicina, architektūra ir
kiti dalykai. Aukštosios matematikos kursą, apimantį diferencialinį ir integralinį skaičiavimą,
diferencialines lygtis ir analizinę geometriją, 1766-1771 ir 1783-1810 metais dėstė žymus profesorius
Pranciškus Milikantas Norvaiša (1742-1819). 1771-1773 m. jis vadovavo Nemuno vagos valymui,
1775-1780 m. tobulinosi Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Mechaniką nuo 1780 m. dėstė Taikomosios
matematikos katedros dėstytojas Tadas Kundzičius (1747-1829).
Architektūros specialybė, kuri iki devynioliktojo amžiaus apėmė ir statybos mokslą bei studijas,
buvo patvirtinta 1775 metais. Pagrindą tam davė dar Vilniaus jėzuitų akademijoje, kuri, 1773 m. ją
perėmus Edukacinei komisijai, buvo reorganizuota į Lietuvos Vyriausiąją mokyklą, buvusios meno
specialybių studijos. 1732 m. Antano Hatovskio parengtame rankraštyje "Scientia Naturalis seu Physica
ia Academia et universitate Vilnensi explicata"4 buvo skyriai, skirti civilinei ir karinei architektūrai.
Meno specialybių studentai, naudodami šį rankraštį kaip vadovėlį, turėjo galimybę susipažinti ir su
architektūra. 1777/78 mokslo metais Lietuvos Vyriausioje mokykloje architektūros profesoriumi buvo
pakviestas artilerijos kapitonas Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss, 1740- 1821), vokietis pagal
kilmę, gimęs Lenkijoje, savarankiškai dirbęs tik Lietuvoje, geras architektas praktikas, reikšmingos
Vilniui architektūros kūrėjas. 1777-1781 m. akademijos auklėtinis Motiejus Kiselevskis dėstė ne tik
matematiką, bet ir architektūrą. 1782-1792 m., neradus dėstytojo, architektūros studijos buvo
nutrauktos.
1793 metais architektūros profesoriaus pareigoms Lietuvos Vyriausioje mokykloje buvo
pakviestas buvęs P.M.Norvaišos ir M.Knakfuso studentas Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798).
Taip mokykloje buvo atgaivinta architektūros specialybė jau katedros (kartais vadinamos mokykla)
teisėmis. L.Stuoka-Gucevičius studijavo Paryžiuje ir Romoje, tad buvo gerai susipažinęs ne tik su
tuometine Vakarų Europos architektūra, bet ir su Europoje jau vartojamais konstrukcijų skaičiavimo
metodais. Anksčiau nei buvo pakviestas dirbti Vyriausioje mokykloje, L.Stuoka-Gucevičius jau buvo
parengęs Verkių dvaro pastatų ansamblio, Vilniaus katedros, Vilniaus rotušės ir kitų statinių projektus,
vadovavęs kai kurių suprojektuotų statinių statybai. Pradėjęs eiti profesoriaus pareigas, jis parengė iš
esmės naują architektūros studijų programą. Joje skelbiama, kad profesorius išmokys nustatyti
architektūroje naudojamą tolydinės harmoningos progresijos tvarką; pagal senovės graikų žinomas
taisykles išves visų pastato dalių mastus; iš daugiakampių skersmenų ir spindulių geometriniais
10 STATYBOS MOKSLO IR STUDIJŲ RAIDA LIETUVOS UNIVERSITETUOSE
santykiais išves įvairias fortifikacijos linijas, siekdamas nustatyti tam tikrą būdą tvirtovei sustiprinti;
išdėstys privačių ir visuomeninių pastatų statybos pradmenis, taikydamas paprasčiausius statybos
dėsnius tam, kad statinys būtų patogus, patvarus ir gražus; įrodys, kad pastato grožis ir didingumas
yra ne išgalvoti pagražinimai ir papuošimai, bet atskirų statinio dalių santykiavimas su visuma ir
savitarpyje, o nuo to priklauso ir pastato stiprumas; mechanikos taisyklėmis įrodys, kokius ir kurioje
vietoje reikia dėti pamatus, kad jie išlaikytų pastato masę ir užtikrintų pusiausvyrą su pastato didumu.
Taigi programa be civilinės ir karinės architektūros apėmė fiziką, mechaniką, medžiagų atsparumą,
statybinę statiką, statybines medžiagas ir konstrukcijas. Programa turėjo būti išeinama per trejus
metus, po keturias su puse valandos per savaitę. Busimasis specialistas, studijuodamas architektūrą,
išmokdavo ne tik suprojektuoti gražų ir patogų pastatą, bet tas pastatas turėjo būti ne tik stiprus, bet
ir nebrangus. Be to, L.Stuoka-Gucevičius mokė, kaip parinkti reikalingiausias ir veiksmingiausias
statybines mašinas, tuo pabrėždamas pačių statinių ir statybos darbų ekonomikos reikšmę. Pats
sukonstravo keltuvą medžiagoms kelti, poliakalę ir kt. Todėl architektams ir statybininkams L. Stuokos-
Gucevičiaus parengtą studijų programą galima laikyti pirmtake savarankiškų disciplinų: medžiagų
atsparumo, statybinės statikos, statybos medžiagų, statybinių konstrukcijų, geotechnikos, statybos
technologijos, organizavimo ir statybos ekonomikos. Tiesa, rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvos
Vyriausioje mokykloje pastatų statikos ir dinamikos sąvokos jau sutinkamos apie 1780 metus, kai
mokykloje, įkūrus Taikomosios mechanikos katedrą, jos dėstytojas Tadas Kundzičius pradėjo dėstyti
taikomosios mechanikos kurso dalį - mechaniką. Jis mokė studentus ir konstrukcijų skaičiavimo
pagrindų, dėstė hidrostatiką ir fortifikaciją. 1786 m. mėgino dėstyti ir architektūrą, bet vėliau atsisakė.
Po L.Stuokos-Gucevičiaus mirties profesoriumi ir Architektūros katedros vedėju buvo išrinktas
Mykolas Šulcas (1769-1812). Jis laikomas geru architektūros teoretiku, nors kaip konstruktorius
neišvengė skaičiavimo ir konstravimo klaidų. M. Šulco suprojektuotas ir 1812 m. pastatytas pastatas,
kuriame Rusijos caro Aleksandro I garbei turėjo būti pokylis, išvakarėse sugriuvo, todėl architektas
nusižudė. Iš vėlesnių architektūros dėstytojų paminėtinas Vilniaus universiteto absolventas Karolis
Podčašinskis (1790-1860), dėstęs architektūrą nuo 1819 m. iki Universiteto uždarymo.
1795 metais Lietuvą okupavus carinei Rusijai, 1797 metais Lietuvos Vyriausiosios mokyklos
kolegijos buvo pertvarkytos į tris fakultetus: Moralinių (teisės) mokslų, Medicinos ir Fizikinių mokslų.
Architektūros katedra liko Fizikinių mokslų fakultete. 1803 metais Lietuvos Vyriausioji mokykla buvo
reorganizuota į Vilniaus universitetą.
1816 metais pirmą kartą pasaulyje studentams pradėtas skaityti specialus konstrukcijų
skaičiavimo kursas. Kaip atskira mokslo šaka išryškėjo statybinė mechanika. Vienas iš žymiausių
statybinių konstrukcijų dėstymo tęsėjų po L.Stuokos-Gucevičiaus buvo Vilniaus universiteto auklėtinis
ir dėstytojas, stažavęsis Paryžiuje, filosofijos daktaras Valerijonas Gurskis (1790-1874). Be kitų dalykų
V.Gurskis užsienyje tobulinosi ir hidrotechnikos srityje. Todėl, grįžęs į Lietuvą, skaitė praktinę
mechaniką ir inžineriją, t.y. mokslą apie kelių, tiltų, kanalų ir šliuzų statybą, daug projektavo.
Tais laikais Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje, vėliau Vilniaus universitete, architektūros studijas
baigę specialistai dirbdavo architektais projektuotojais arba statybų vykdytojais. Todėl ir vieniems, ir
kitiems buvo būtinos išsamios žinios apie statybines medžiagas, konstrukcijas ir statybos ekonomiką.
Tuo labiau, kad nuo devynioliktojo amžiaus pradžios mokslas pradeda sparčiai žengti pažangos keliu:
geležį pradėta ne tik lieti, bet ir valcuoti, o geležinės statybinės konstrukcijos pradėtos jungti kniedėmis.
Vilniaus universitete architektūros ir statybos studijų dalykai buvo skaitomi iki 1832 metų, t.y.
iki Universiteto uždarymo Rusijos caro įsakymu.
Po Universiteto uždarymo daug Vilniaus universiteto auklėtinių dirbo Rusijos didžiuosiuose
miestuose. Žymiausi iš jų, pasižymėję statybinės mechanikos ir statinių projektavimo srityse, yra N.
Jastržembskis (1808-1874) ir Stanislovas Kerbedis. N.Jastržembskis parašė dviejų tomų "Praktinės
mechanikos kursą". Tai buvo pirmasis praktinės mechanikos vadovėlis to meto Rytų Europoje, parašytas
rusų kalba. S. Kerbedis, gimęs netoli Panevėžio, po studijų Vilniaus universitete dirbo Sankt-Peterburge.
Jis suprojektavo ir pastatė pirmąjį metalinį garsųjį leitenanto Šmidto tiltą per Nevą Sankt-Peterburge.
Pagal jo projektus pastatyti metalinių santvarų geležinkelio tiltas per Lugą ir tiltas per Vyslą Varšuvoje
buvo didžiausių angų tuometinėje Europoje. Dirbo Sankt-Peterburgo Susisiekimo inžinierių instituto