Status Quo analize

150 Pages·2013·2.76 MB·Lithuanian

BUILD UP SKILLS - LITHUANIA
PROJEKTO ATASKAITA
Status QUO analizė
VILNIUS
2013
ISBN 978-609-8080-19-3

ATASKAITOS RENGĖJAI
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (T.Vilutienė, G.Ambrasas)
Kauno technologijos universitetas (J.Ramanauskas)
Statybos produkcijos sertifikavimo centras (R.Encius, K.Pesliakas)
Lietuvos statybininkų asociacija (V.Šarka, G.Laurynaitienė, J.Bureikis)
Regioninis inovacijų vadybos centras (M.Jonauskis, V.Kazakevičius)

PADĖKA

Dėkojame Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorei Rūtai Karvelytei, Švietimo
informacinių technologijų centro ŠVIS ir statistikos skyriaus vedėjui Aurimui Pokvyčiui, Vilniaus
Jeruzalės darbo rinkos ir mokymo centro direktoriui Mindaugui Černiui, Vilniaus statybininkų
rengimo centro direktoriui Juozui Baranauskui ir direktoriaus pavaduotojai Dainai Kiršanskienei,
Respublikinio energetikų mokymo centro direktoriui Gintarui Vildai, UAB „Sistela“ direktoriui
Albinui Vaitkevičiui už suteiktą informaciją, išsakytas vertingas mintis, patarimus, dalyvavimą
projekto darbiniuose susitikimuose ir bendradarbiavimą rengiant projekto ataskaitą. Dėkojame
visoms profesinio rengimo įstaigoms ir statybos sektoriaus įmonėms, kurios dalyvavo projekto
apklausose, interviu ir telefoninėje apklausoje.

Visa atsakomybė už šio leidinio turinį tenka autoriams. Leidinio turinys nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Nei ES Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji agentūra (EACI), nei Europos Komisija nėra atsakingos už leidinyje
pateikiamą informaciją.

Daugiau informacijos
Daugiau informacijos apie BUILD UP Skills projektą galima rasti interneto puslapyje www.buildupskills.eu
Daugiau informacijos apie programą „Pažangi Energetika Europai“ galima rasti interneto puslapyje
http://ec.europa.eu/intelligentenergy

Spausdino „BMK Leidykla“
J. Jasinskio 16, 01112 Vilnius
Tel. [phone], faks. [phone]
[email protected], www.bmkleidykla.lt
2
TURINYS
1. ĮVADAS........................................................................................................................................5
2. TYRIMO TIKSLAI IR METODOLOGIJA.............................................................................8
2.1. ATASKAITOS TIKSLAI..............................................................................................................................................8
2.2. TYRIMO TIKSLAI......................................................................................................................................................8
2.3. TYRIMO APIMTIS......................................................................................................................................................8
2.4. TYRIMO METODAI....................................................................................................................................................9
2.5. TYRIMO EKSPERTAI, KONSULTANTAI IR APKLAUSŲ RESPONDENTAI......................................................................10
3. LIETUVOS STATYBOS SEKTORIUS....................................................................................13
3.1. BENDRI STATYBOS SEKTORIAUS RODIKLIAI...........................................................................................................13
3.2. TENDENCIJOS IR PROGNOZĖS STATYBOS RINKOJE..................................................................................................18
3.3. IMIGRANTAI STATYBOS RINKOJE IR ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA....................................................................................20
4. NACIONALINĖS STRATEGIJOS IR INSTRUMENTAI SUSIJĘ SU EUROPOS
SĄJUNGOS PLANINIAIS PASTATŲ RODIKLIAIS................................................................28
4.1. NACIONALINĖS STRATEGIJOS SUSIJUSIOS SU ENERGIJOS VARTOJIMU PASTATUOSE................................................28
4.1.1. PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI APIBRĖŽIANTYS EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO PASTATUOSE STRATEGIJAS 28
4.1.2. NUMATOMAS STATYBOS SEKTORIAUS ĮNAŠAS SIEKIANT ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO.........................29
4.2. STRATEGINĖS TĘSTINIO PROFESINIO ŠVIETIMO SISTEMOS ADAPTAVIMO PRIEMONĖS.............................................36
5. STATISTIKA – PASTATŲ IR ENERGIJOS SEKTORIAI...................................................40
5.1. PASTATAI LIETUVOJE............................................................................................................................................40
5.2. ENERGIJOS VARTOJIMAS PASTATUOSE...................................................................................................................41
5.3. PASTATŲ MODERNIZAVIMAS LIETUVOJE...............................................................................................................46
5.4. MAŽAI ENERGIJOS VARTOJANTYS PASTATAI.........................................................................................................49
5.5. STATYBOS ĮMONĖS IR DARBO JĖGA........................................................................................................................52
5.6. INFORMACIJOS POREIKIS........................................................................................................................................56
6. PROFESINIO RENGIMO NUOSTATOS................................................................................57
6.1. PROFESINIO MOKYMO SISTEMA LIETUVOJE...........................................................................................................57
6.2. PROFESINIO MOKYMO LYGIAI. NACIONALINĖ SUSIJUSIŲ PROFESIJŲ DARBININKŲ IR SPECIALISTŲ ATESTAVIMO IR
SERTIFIKAVIMO SISTEMA..............................................................................................................................................67
6.3. PROFESINIO MOKYMO PASIŪLOS RODIKLIAI..........................................................................................................72
6.4. KOKIU MASTU DABARTINĖ SISTEMA TENKINA REIKALAVIMUS ĮGŪDŽIAMS ĮGYVENDINANT ENERGIJOS VARTOJIMO
EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PRIEMONES PASTATUOSE.....................................................77
6.5. RINKOS POREIKIŲ STEBĖJIMAS..............................................................................................................................92
6.6. SUSIJUSIOS INICIATYVOS FINANSUOJAMOS EK......................................................................................................97
7. ATOTRŪKIS TARP ESAMOS SITUACIJOS SEKTORIUJE BEI POREIKIŲ, SIEKIANT
2020 TIKSLŲ, SUSIJUSIŲ SU MOKYMAIS, MOKYTOJAIS IR KIEKYBINIAIS
KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ POREIKIO DUOMENIMIS...........................................101
7.1. DARBO JĖGOS STATYBOS SEKTORIUJE PROGNOZĖS..............................................................................................101
7.2. ĮGŪDŽIŲ, PROFESIJŲ IR KVALIFIKACIJŲ POREIKIO PROGNOZĖS.............................................................................112
7.3. MOKYMŲ POREIKIO PROGNOZĖ...........................................................................................................................115
7.4. STEBĖSENOS PRIEMONIŲ POREIKIO PROGNOZĖ....................................................................................................119
8. KLIŪTYS SIEKIANT 2020 TIKSLŲ, SUSIJUSIŲ SU MOKYMAIS, MOKYTOJAIS IR
KIEKYBINIAIS KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ POREIKIO DUOMENIMIS.............120
8.1. FINANSAVIMAS....................................................................................................................................................121
8.2. ŽINIOS IR INFORMACIJA.......................................................................................................................................125
8.3. MOKYMO ĮSTAIGŲ PASIRENGIMAS.......................................................................................................................126
8.4. KITOS KLIŪTYS....................................................................................................................................................129
9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.......................................................................................131
10. INFORMACIJOS ŠALTINIAI..............................................................................................135
11. TERMINŲ ŽODYNAS............................................................................................................140
3
Santrumpos

AIKOS Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema
AMĮ Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas
BVP Bendras vidaus produktas
EACI Executive Agency for Competitiveness and Innovation
ECVET European Credit System for Vocational Education and Training
EKS Europos kvalifikacijų sandara
EPBD Energy Performance of Buildings Directive
IEE Intelligent Energy Europe
KPMPC Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras
LTKS Lietuvos kvalifikacijų sandara
PMĮ Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas
SPMC Sektorinis praktinio mokymo centras
VET Vocational and Educational Training
VGTU Vilniaus Gedimino technikos universitetas
KTU Kauno technologijos universitetas
LSA Lietuvos statybininkų asociacija
SPSC VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras
RIVC Regioninis inovacijų vadybos centras

4
1. Įvadas

Informacija apie projektą
Lietuva įgyvendindama Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2010/31/ES Dėl pastatų energinio
naudingumo nuostatas, kaip ir kitos valstybės narės turi užtikrinti, kad:
• ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos
pastatai;
• po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus
pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai.
Direktyva reikalauja, kad valstybės narės parengtų nacionalinius planus, kuriais siekiama padidinti
beveik nulinės energijos pastatų skaičių ir užtikrintų, kad būtų skatinamas pastatų pertvarkymas į
beveik nulinės energijos pastatus.
Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje nurodoma, kad iki 2020 m. vystant darnią energetiką
bus įgyvendinamos šios strateginės iniciatyvos:
• įgyvendinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją, siekiama iki 2020 metų
padidinti galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį ne mažiau kaip
iki 23 %;
• kasmet 1,5 % bus didinamas energijos vartojimo efektyvumas;
• iki 2020 metų Lietuvoje šilumos energijos vartojimas pastatuose, daugumą jų modernizavus,
sumažės 30–40 %;
• mažinami CO išmetimai.
2
Europos Komisijos „Pažangi energetika Europai“ (Intelligent Energy Europe (IEE)) programos
iniciatyvos „Europos Sąjungos iniciatyva tobulinant statybos darbuotojų, vykdančių aukšto
energinio efektyvumo pastatų statybą ir atnaujinimą bei atsinaujinančių energijos šaltinių
įrengimą, kvalifikaciją ir įgūdžius“ finansuojamas projektas BUILD UP Skills – EU atsižvelgiant į
Europos Sajungos valstybių narių deklaruojamus uždavinius siūlo galimybes suvienyti jėgas ir
padidinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių Europos statybos sektoriuje, sutelkiant dėmesį į
darbininkiškų profesijų tęstinį švietimą ir kvalifikaciją reikalingą energetiškai efektyvių pastatų
statybai ir efektyviam atsinaujinančių energetikos šaltinių technologijų panaudojimui.
„Įgūdžių lavinimas“ akcentuoja tęstinį ar tolimesnį kvalifikuotų specialistų, statybininkų ar
energetikos sistemų pastatuose montuotojų mokymą ir kvalifikavimą, rengiamą po jų pirminio
mokymo ar kvalifikavimo arba jiems tik pradėjus dirbti.
Bendrieji „Įgūdžių lavinimo“ tikslai:
• Inicijuoti nacionalinius procesus, siekiant suburti visas suinteresuotas institucijas, kurios
specializuojasi statybų darbo jėgos mokymuose ir kvalifikavime energijos vartojimo
efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse;
• Identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti darbo jėgos, besispecializuojančios energijos vartojimo
efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse, poreikio visų atitinkamų profesijų ir
įgūdžių lygį kiekvienoje valstybėje narėje iki 2020 m. (ir vėliau) ir aptarti reikiamus
dabartinės sistemos pakeitimus, taip pat konkrečias mokymo priemones, siekiant patenkinti
poreikį;
• Nustatyti ir suderinti nacionalines kvalifikavimo gaires tvarios energijos politikos tikslams iki
2020 m. pasiekti;
• Remti konkrečias nacionalinių kvalifikavimo gairių iki 2020 m. numatytas kvalifikavimo
kėlimo schemas su nustatytais poreikiais ir prioritetais.
5
Pirmasis iniciatyvos įgyvendinimo etapas - nacionalinių kvalifikavimo gairių ir plano iki 2020 m.
parengimas. Subūrus visas šalies suinteresuotas institucijas rezultate turėtų būti parengtos gairės su
kiekybiniais poreikiais ir priemonėmis.
Remiantis parengtomis gairėmis, „Pažangios energetikos Europai“ programos lėšomis bus
finansuojamas antrasis etapas - naujų kvalifikacijos tobulinimo programų įdiegimo ir/ar esamų
atnaujinimo.
Europos Komisijos finansuojamą projektą Lietuvoje BUILD UP Skills - Lithuania („Lietuvos
statybos sektoriaus specialistų mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo iniciatyva, siekiant
nacionaliniu lygmeniu didinti pastatų ir statinių energetinį efektyvumą“) įgyvendina VĮ Statybos
produkcijos sertifikavimo centras, Lietuvos statybininkų asociacija, Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Regioninis inovacijų vadybos centras. Pagrindinis
projekto tikslas – užtikrinti tinkamą statybų sektoriaus darbininkų pasirengimą ir kvalifikaciją
reikalingą energetiškai efektyvių pastatų statybai ir efektyviam atsinaujinančių energetikos šaltinių
technologijų panaudojimui. Projekto metu planuojama parengti kvalifikacijos tobulinimo gaires su
veiksmų planu iki 2020 metų, identifikuojant kiekybinį atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikį,
kvalifikacijos tobulinimo priemones, prioritetus, finansavimo poreikį, atestavimo tvarkas ir kt.
Projekto trukmė – 18 mėnesių. Projektas pradėtas vykdyti 2012 metų birželio mėnesį.

Informacija apie darbo paketus
Projekto veiklos suskirstytos į penkias veiklų grupes. Jų turinys trumpai pateiktas žemiau:
Veiklų grupė 1
Projekto valdymas, įskaitant sprendimų priėmimą, kokybės kontrolę ir rizikos valdymą. Numatytas
projekto valdymo komiteto įsteigimas, kuriame dalyvaus po vieną konsorciumo nario atstovą. Į šią
veiklų grupę įtraukta projekto internetinio tinklapio kūrimo ir palaikymo veikla, pristatymai
suinteresuotoms šalims, pranešimai spaudai ir straipsniai apie projektą specializuotuose su statybų
sektoriumi susijusiuose leidiniuose.
Veiklų grupė 2
Esamos padėties analizė nacionaliniame lygmenyje pagal identifikuotus pjūvius. Ši veiklų grupė
apima: nacionalinės statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos analizę, statybų
sektoriaus analizę (įskaitant statistiką dėl energijos efektyvumo pastatuose situacijos ir
atsinaujinančių išteklių sistemų panaudojimo) ir darbuotojų kvalifikacijos (pagal sritis bei
kompetencijų lygį) kiekybinį tyrimą ir įgūdžių atotrūkio analizę, profesinio mokymo įstaigų apklausą,
statybų kompanijų ir įrangos gamintojų ar platintojų apklausą, galutinės ataskaitos dėl esamos
padėties analizės, remiantis projekto veiklos metu surinktais duomenimis ir analizės rezultatais
parengimą. Rezultate tikimasi, kad bus identifikuotos kliūtys ir atotrūkis tarp esamos situacijos
sektoriuje bei poreikių, siekiant 2020 tikslų tiek, kiek tai liečia reikiamus mokymus, dėstytojų
kvalifikacijas, kiekybinį darbuotojų poreikio įvertinimą. Tikimasi, kad ši analizės dalis inicijuos
diskusiją tarp suinteresuotų šalių. Šis etapas turės būti įgyvendintas per pirmus 6 projekto
įgyvendinimo mėnesius.
Veiklų grupė 3
Vadovaujantis esamos padėties analizės nacionaliniame lygmenyje analizės rezultatais bus rengiamos
kvalifikacijos tobulinimo gairės. Numatyta atlikti išorinę ekspertų ir suinteresuotų projekto rezultatais
šalių internetinę apklausą, interviu ar telefoninę apklausą. Numatyta, kad kvalifikacijos tobulinimo
gairės apims: esamos situacijos analizės metu gauti duomenis apie statybų sektoriaus indėlį į
energijos vartojimo mažinimą bei atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtrą, identifikuotą
kvalifikacijų statybos sektoriuje poreikį, darbuotojų rengimo strategiją, reikalingų mokymo programų
struktūrą, mokymų rengėjų atrankos ir sertifikavimo tvarką, mokymų kokybės kontrolės būdus,
6
sertifikavimo tvarką, reikalavimus statybų kompanijoms bei specialistams. Tikimasi nustatyti
prioritetines sritis, sudaryti veiksmų planą, atlikti įgyvendinimo finansavimo analizę, nustatyti būtinas
papildomas priemones, vykdyti pasiūlytų priemonių pažangos stebėseną. Šios veiklų grupės
rezultatas – kvalifikacijos tobulinimo gairių leidinys.
Veiklų grupė 4
Šio etapo veiklų tikslas – kvalifikacijos tobulinimo gairių formalizavimas, t.y. siekis gauti darbdavių
ir kitų suinteresuotų grupių pritarimą nacionalinėms kvalifikacijos tobulinimo gairėms. Numatyta
parengti priemonių, skirtų parengtų gairių patvirtinimui ir priėmimui, planą, surengti baigiamąją
konferenciją, kurioje bus pristatytos kvalifikacijos tobulinimo gairės, kvalifikacijos tobulinimo gaires
patalpinti projekto tinklalapyje ir oficialiai pateikti pritarimui pagrindinėms suinteresuotoms šalims,
įskaitant valdžios institucijas.
Veiklų grupė 5
Platformos veiksmų ir rezultatų suderinimas su kitų ES šalių iniciatyvomis. Numatyti susitikimai ES
teritorijoje, kurių metu bus pristatoma projekto pažanga ir pasiekimai, dalinamasi gerąja praktika,
vertinami projekto veiklų rezultatai.
Trumpa informacija apie statybos sektorių
Statybos sektorius – vienas svarbiausių Europos Sąjungoje. Jame sukuriama apie 10 % BVP ir jis
teigiamai veikia užimtumo augimą kitose susijusiose ekonominėse veiklose. Sektoriui būdingas
ciklinis darbo pobūdis, gana žemas produktyvumas mažųjų, palyginti su kitomis ūkio šakomis,
vyraujantis įmonių skaičius.
Statybos sektoriuje yra maždaug 5 tūkst. įmonių, iš kurių 39 % specializuojasi pastatų ir jų dalių
statybos srityje. Sektoriuje vyrauja smulkios ir mažos (darbuotojų skaičius neviršija 49 žmonių)
įmonės. Nuo 2002 iki 2006 m. įmonių skaičius statybos sektoriuje padidėjo daugiau nei dvigubai.
Statybos sektoriuje dirba maždaug 100 tūkst. darbuotojų, iš kurių didžioji dalis – pastatų ir jų dalių
statybos subsektoriuje (apie 68 % visų statybos sektoriaus darbuotojų).
Dėl statybų sektoriaus veiklos įvairovės skirtingai sprendžiami sociologiniai ir ekonominiai,
organizaciniai, kultūriniai ir technologiniai uždaviniai, skirtingai prisitaikoma prie naujų taisyklių ir
pasinaudojama rinkos galimybėmis. Pastatų energinio naudingumo direktyvos1 uždaviniai nurodo,
kad statybų sektoriaus laukia vienas didžiausių iššūkių – pradėti statyti beveik nulinės energijos
pastatus2. Rinka turi keletą metų, kad galėtų pasiruošti. Statybų sektorius turės prisitaikyti prie šių
pokyčių ir numatyti, kokių įgūdžių ir gebėjimų turintys darbuotojai bus reikalingi. Tai ypač svarbu
rengiant darbuotojus beveik nulinės energijos pastatų statybai, nepriklausomai nuo to, ar darbai bus
susiję su naujais ar modernizuotais (atnaujintais) pastatais. Norint diegti naujas technologijas ir
lanksčiai organizuoti darbą, statybų sektoriaus darbuotojams reikės naujų įgūdžių ir kvalifikacijos.
Dabar statybų sektoriuje susiduriama su įvairiomis struktūrinėmis problemomis: daugelyje bendrovių
trūksta kvalifikuotų darbuotojų, jaunimą ne itin vilioja šio sektoriaus darbo sąlygos, jame mažos
galimybės diegti naujoves ir išplitęs nedeklaruojamas darbas. Iki krizės stulbinančiu greičiu augęs
statybų sektorius, 2009 m. šalyje sprogus nekilnojamojo turto burbului bei susitraukus investicijoms
per dvejus metus patyrė didžiausią nuopuolį tarp visų ekonomikos šakų. Sektoriuje padaugėjo
bedarbių, ženkliai krito darbų įkainiai, sektoriuje užimtų darbo užmokestis, nukrito investicijų
rodikliai. Krizė statybos sektoriuje privertė rinkos dalyvius persiorientuoti, didesnį dėmesį skirti
pastatų modernizavimo, negyvenamųjų pastatų ir inžinierinių statinių statybos ir kitų Europos
Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų konkursams.

1 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo.
2 Daugiau informacijos apie susijusias nuostatas pateikiama Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 2 punkte ir 9
straipsnyje.
7
2. Tyrimo tikslai ir metodologija

2.1. Ataskaitos tikslai

Šioje ataskaitoje pateikiama Lietuvos statybos sektoriaus darbo jėgos Status Quo analizė: esamų
įgūdžių ir kvalifikacijų apžvalga, mokymo paslaugų pasiūla ir gebėjimų poreikių įžvalgos.

2.2. Tyrimo tikslai

Tyrimą sudaro dvi pagrindinės dalys:
1. Nacionalinės tęstinio profesinio mokymo sistemos analizė:
Ši dalis apima nacionalinės tęstinio profesinio mokymo sistemos statybos sektoriuje analizę, teisinės
bazės, politikos ir įgyvendinimo strategijų analizę energetikos ir profesinio švietimo ir mokymo
srityje, kiekybinę darbo jėgos ir įgūdžių analizę.
3. Statybos sektoriaus analizė:
Ši dalis apima energijos vartojimo efektyvumo pastatuose analizę, statybų sektoriaus kiekybinį
darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo (pagal sritis bei kompetencijų lygį) poreikio tyrimą, energijos
vartojimo lygio, atsinaujinančių išteklių sistemų pastatuose panaudojimo kiekybinį tyrimą.

Tyrimo tikslai:
(cid:131) Statybų sektoriaus (statybų rinkos, energijos vartojimo, atsinaujinančių išteklių ir kt.) analizė,
įskaitant statistiką apie energetiškai efektyvius bei atsinaujinančius išteklius naudojančius
pastatus (energijos suvartojimas, atsinaujinančių išteklių dalis juose), kiekybinę informaciją
apie darbuotojų kvalifikaciją (pagal sritis bei kompetencijų lygį).
(cid:131) Esamų ir planuojamų politikų ir strategijų analizė energetikos ir profesinio švietimo ir
mokymo srityse.
(cid:131) Nacionalinės statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos analizė
(institucijos, mokymų programų skaičius/trukmė, apmokomų statybų sektoriaus darbuotojų
skaičius, mokymo programų turinys, atestavimo sistema, sertifikavimo sistema), įvertinant tai,
kaip esama sistema suteikia reikiamų žinių, įgūdžių rengiant aukštos kvalifikacijos
darbuotojus, gebančius taikyti energetiškai efektyvius statybos metodus, technologijas,
naudoti medžiagas bei dirbti su atsinaujinančius išteklius naudojančiais statiniais.
(cid:131) Esamų energetinio efektyvumo bei atsinaujinančių išteklių naudojimo mokymai bei mokymų
programos, kurios yra šiuo metu dėstomos, tačiau nėra tęstinio darbuotojų mokymo dalis,
analizė.
(cid:131) Įgūdžių ir kvalifikacijų spragų analizė: nustatant kokiu mastu dabartinė sistema tenkina
reikalavimus įgūdžiams įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių
energijos šaltinių priemones pastatuose.
(cid:131) Kliūčių ir atotrūkių tarp esamos situacijos sektoriuje bei poreikių, siekiant 2020 metų tikslų
identifikavimas, įskaitant reikiamus mokymus, dėstytojų kvalifikacijas, kiekybinį darbuotojų
poreikio įvertinimą ir pan.

2.3. Tyrimo apimtis

Build Up Skills iniciatyvos projektas orientuotas į konkrečią tikslinę grupę: statybos sektoriaus
darbininkiškas profesijas. Nors Europos Komisija pripažįsta strateginę kitų profesijų svarbą,
8
pavyzdžiui, energetikos ekspertų ir konsultantų, architektų ir inžinierių, tačiau šios profesijos
neįtrauktos į šio tyrimo apimtį, nes Europos Komisija mano, kad yra didesnis kvalifikuotų
darbininkų, kurie turi turėti įgūdžius, susijusius su energetiškai efektyvių pastatų statyba ir
atsinaujinančių išteklių energijos sistemų montavimu ir priežiūros darbais, poreikis.

2.4. Tyrimo metodai

Tikslu gauti patikimą ir išsamią informaciją, duomenis buvo renkami ir analizuojami naudojant
įvairius kiekybinius ir kokybinius metodus. Apibendrintai, buvo taikomi fundamentalieji ir taikomieji
tyrimai.
Fundamentalieji tyrimai atlikti pradinėje status quo analizės stadijoje tikslu praplėsti žinojimo ribas,
mažiau akcentuojant konkrečių praktinių problemų sprendimą.
Taikomieji tyrimai vykdyti konkrečiai, specifinei problemai spręsti siekiant geriau pažinti statybos
sektoriaus aplinką, nustatyti konkrečius tęstinio profesinio mokymo rodiklius ir jų kitimo tendencijas.
Tokių tyrimų tikslas - šalinti planuojamų sprendimų neapibrėžtumą, išsiaiškinti, kokia taktika ir
strategija būtų teisinga.

Pradinėje tyrimo stadijoje, kol dar nebuvo visiškai aišku, kiek ir kokių tolesnių tyrimų gali prireikti,
buvo atlikti žvalgybiniai tyrimai. Žvalgybinio tyrimo eigoje buvo 1) suformuluota problema,
pateiktas aiškus jos apibrėžimas; 2) išsiaiškinta, kokios galėtų būti problemos sprendinio
alternatyvos; 3) nustatyti problemai įtaką darantys veiksniai; 4) apibrėžti tolimesni veiksmai.

Aprašomojo-vertinamojo tyrimo metu buvo atlikta reiškinių, faktų, situacijų įdentifikavimas,
palyginimas, kitimo tendencijų nustatymas ir įvertinimas, detaliau nesigilinant į jas nulėmusias
priežastis.
Daug antrinės informacijos šaltinių buvo išanalizuota kabinetinių tyrimų metu (desk research). Šių
tyrimų eigoje buvo išaiškinti statybos sektoriaus ypatumai, išanalizuotos nacionalinės politikos ir
strategijos, atrinkti statybos ir energetikos sektoriaus statistiniai duomenis, išanalizuota esama
profesinio mokymo sistema, esamos mokymo programos ir kiti status quo analizei reikalingi
duomenys.

Paieškos-numatymo tyrimų metu atliktos statybos sektoriaus rodiklių ir darbininkų poreikio
prognozės.
Atlikus stratifikuotą atsitiktinę statybos sektoriaus įmonių ir mokymo įstaigų apklausą surinkti
tyrimui būtini pirminiai duomenys apie statybos sektoriaus darbininkiškų profesijų trūkumą, poreikį
ateityje, neformalaus mokymo programų turinį, mokymo įstaigų pasirengimą mokyti pagal mokymo
programas, skirtas darbininkus paruošti statyti energetiškai efektyvius pastatus ir montuoti
atsinaujinančių šaltinių technologijų įrangą.

Siekiant įsitikinti apklausos rezultatų patikimumu , taip pat įvertinti surinktos informacijos
patikimumą, identifikuoti problemas, surinkti pasiūlymus ir rekomendacijas, identifikuoti galimybes
ir kliūtis buvo organizuojami susitikimai su mokymo įstaigų atstovais (focus grupės), telefoniniai ir
tiesioginiai interviu. Pagrindinės tokių metodų taikymo prielaidos – darbdaviai turi apibendrinti
požiūrį į konkretaus mokymo poreikius.

9