Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais: Baltijos šalys 1492-1772 metais PDF
Preview Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais: Baltijos šalys 1492-1772 metais
S taures D AV ID KIRBY n'uropa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais DAVID KIRBY Sviaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais BALTIJOS ŠALYS 1492-1772 METAIS D AVI D KIRBY Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisiais amžiais BALTIJOS ŠALYS 1492-1772 METAIS ALK Mintis 2000 UDK 948 Ki- 135 Versta iš: David Kirby Northern Europe in the early - modern period: the Baltic world 1492-1772 Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte (Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas) This edition is published with support from the Open Society Fund-Lithuania and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute-Budapest ISSN 1392-1673 © Longman Group UK Limited 1990 ISBN 5-417-00824-9 This translation of „Northern Europe in the early - modern period: The Baltic world 1492-1772“ First Edition is published by arrangement with Pearson Education Limited. © Vertimas į lietuvių kalbą, Giedrė Bautrūniene 2000 v Turi nys Ž e m ė l a p i ų t u r i n y s vii Pratarmė ix PIRMA DALIS: Baltijos šalys viduramžių pabaigoje 1 1. Baltijos šalys Europos ūkyje 3 Olandijos prekybos iškilimas Baltijos šalyse 3 Žemė 17 2. Valdovai ir valdiniai TJ Žmonės 27 Kalmaro unija 47 Šlezvigo kunigaikštystė ir Holšteino grafystė 48 Teutonų ordinas 49 3. Ordino žlugimas 1492-1558 m. 36 Sąjunga ir skilimas 56 Livonijos klausimas 75 ANTRA DALIS: Livonijos karai 85 4. Naujosios srovės 87 Švietimas ir kultūra 87 Bažnyčia ir reformacija 91 Karaliaus valdžia ir jos apribojimai 109 5. Kova dėl valdžios. Pirmasis etapas, 1558-1621 m. 121 Livonijos karai 121 Švedijos iškilimas 139 6. Karas ir visuomenė 153 Karo priemonės 153 Karo lėšos ir ištekliai 166 Žemvaldžiai ir valstiečiai 169 Migrantai, svetimšaliai ir tikėjimo įvairovės problema 179 Turinys vi TREČIA DALIS: Didžioji Švedijos valstybė 185 7. Karai centrinėje Europoje (1618-1679) 187 Germania 187 Dania 203 Polonia 206 Suecia 216 8. Karinė valstybė 221 Luomai ir valdovai 221 Švedija ir Baltijos kraštai 245 9. Prekyba ir Baltijos šalių ūkis 258 Nuo grūdų prie jūrininkystės prekių 258 Vyriausybė ir šalies vidaus ūkis 265 Žemė 276 10. Visuomenė ir kultūra baroko amžiuje 294 Kasdieniai džiaugsmai ir rūpesčiai 294 Švietimas 315 Centrinė valdžia ir provincijos 317 KETVIRTA DALIS: Rusijos iškilimas 331 11. Kova dėl viešpatavimo - paskutinysis etapas 333 Kelias į Poltavą 333 Beviltiška Švedijos padėtis 345 12. Šiaurės politika ir diplomatija po Nystado taikos 364 Baltijos šalys XVIII amžiuje - Europos užutekis? 364 Politika ir partijų kova 381 13. Valstybė ir visuomenė Šviečiamajame amžiuje 396 Baltijos šalių ūkis 396 Rangas, statusas ir gerai sutvarkyta valstybė 412 14. 1772 metai - eros pabaiga? 432 Bibliografija 455 Žemėlapiai 469 Baltijos kraštų valdovai 15 0 0—1 7 72 metų laikotarpiu 478 Knygoje vartojamų terminų žodynėlis 482 Rodyklė 484 Žemėlapių turinys 1. Žemėlapis Baltij os kraštai 1500 470-471 2. Žemėlapis Rytų Baltijos kraštai 1617 472-473 3. Žemėlapis Vakarų Baltijos kraštai 1645-1660 474-475 4. Žemėlapis Rusija ir Prūsija 1648-1772 476-476 Pr a t ar mė Rašydamas pirmąjį iš dviejų istorijos tomų apie Baltijos kraštų gyvenimą nuo viduramžių iki šių dienų, visą laiką skausmingai suvokiau, kad manasis darbas neprilygs didingam ir monumentaliam Ferdinando Braudelio moks liniam darbui apie Viduržemio jūros valstybes. Todėl prisipažįstu, kad šis darbas pirmiausia buvo sumanytas kaip apibendrintas Baltijos regiono isto rijos ir jo istorinių prieštaravimų įvadas. Reikėtų taip pat pripažinti, kad Europoje požiūris į šias dvi jūras visais laikais smarkiai skyrėsi. Viduržemio jūra laikoma civilizacijos lopšiu, kur nuo neatmenamų laikų kultūros keitė viena kitą. Baltija, priešingai, suvokiama kaip šaltas periferijos užutekis pa čiame civilizuotojo pasaulio pakraštyje. Viduržemio jūros kraštai tikrąja žo džio prasme yra neatskiriama Europos kultūros dalis. Jų meno kūriniai puikuojasi muziejuose, pakrantės kasmet privilioja šimtus tūkstančių ieš kančių saulės žmonių. Visai kitokia yra Baltija. Net vieną garsiausių jos sūnų Thomą Manną nesulaikomai traukė pietūs, ir tik probėgšmais Bu- denbrokuose)\s prisimena savo vaikystę prie Baltijos. Iš tikrųjų, jeigu civilizacija reiškia kultūrinį miestų paveldą, tai Bal tijos kraštai gavo civilizaciją, o ne ją kūrė. Beveik visais istoriniais laikais Baltijos pakrantėse gyvenusios tautos turėjo taikytis prie kur kas gyvy- bingesnio išorinio pasaulio įgeidžių ir spaudimo. Būtent prisitaikyti, o ne vergiškai paklusti, nes nors Siaurės tautoms galbūt ir stigo tokių įgudu sių meistrų bei technikos, kokius turėjo tie, kurie įvairiais laikais paliko Pratarmė x čia savo žymę - vokiečių riteriai, olandų pirkliai ar škotų mechanikai, - joms nestigo savų talentų, o svarbiausia - jos sugebėjo išlikti, sumaniai panaudodamos nepalankias gyvenimui sąlygas. Baltija visą laiką buvo „Rytų” ir „Vakarų” konfliktų arena. Gerai žinomas priešiškumas grėsmingajai Rusijai, XVI amžiaus Lenkijos karaliaus žodžiais tariant, „bet kokios laisvės šiam pasaulyje priešui”. Rusijos kaimynėms ne kartą teko nusivilti laukiant pagalbos iš Vakarų. Nebuvo išgirsti nei Livonijos ordino maldavimai, kai jis kreipėsi į Vo kietijos imperiją, prašydamas suteikti karinę pagalbą, nei baisusis įspėji mas hodie mihi eras tibi (šiandien - aš, rytoj - tu). Petro Didžiojo ryžtas ir karinė galia po Karolio XII pralaimėjimo ties Poltava 1709 metais švedams tapo neįveikiami, o neryžtinga hanoverinės Anglijos politika neįstengė išsaugoti „pusiausvyros Šiaurėje”; nepajėgė to padaryti ir Šve dija. Anglija ir Prancūzija gal ir būtų įtikinusi Sovietų Sąjungą sėsti prie taikos derybų stalo, jei 1939-1940 metų žiemą, kaip buvo siūloma, įsiveržimu būtų parėmusios Suomiją, tačiau suomiai, patikėję sąjungi ninkų pažadais, būtų labai neišmintingai pasielgę, nes svarbiausias įsi veržimo tikslas buvo nutraukti Švedijos geležies rūdos tiekimą Vokieti jai. Baltijos kraštus Vakarų valstybės visuomet buvo linkusios paaukoti. Anglų politikai XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje išsakė didelių abe jonių dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės išlikimo, o kai 1939 metais šių valstybių egzistavimui iškilo grėsmė, jokios pagalbos nesuteikė. Jei 1948 metais rinkimus Italijoje būtų laimėję komunistai, Jungtinės Valstijos tikrai būtų ėmusios ir sankcijų prieš šią šalį. Komu nistinis perversmas Suomijoje panašios reakcijos nesukėlė. Didesnę šioje knygoje aprėpiamo laikotarpio dalį Baltijoje domina vo Švedija, kuriai priklausė ir Suomija. Ilgą laiką XVII amžiuje Švedijos Karalystė viešpatavo nuo Ladogos ežero iki Rygos įlankos nusidrieku siose žemėse. Trisdešimties metų kare Gustavas II Adolfas iš Vokietijos atėmė Pomeraniją, Bremeną ir Verdeną, ir Švedija tapo viena iš galingų karinių Europos valstybių. Todėl pasakojimas apie Švedijos iškilimą ir nuosmukį sudaro šios knygos šerdį. Daugiausia dėmesio skiriama po Kalmaro unijos susikūrusių dviejų šiaurinių karalysčių istorijai, o Len kijos-Lietuvos, Rusijos bei Prūsijos Karalystės vidaus įvykiai liko kiek nuošaly, nes Švedija ir - galbūt kiek mažiau - Danija buvo dominuo
The list of books you might like
