Santuokos ir šeimos vienovės vaidmuo šeimos tvarumui, asmenų ir valstybės gerovei

14 Pages·2011·0.31 MB·Lithuanian

Gauta 2011 01 18
BIRUTĖ OBELENIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
SANTUOKOS IR ŠEIMOS VIENOVĖS
VAIDMUO ŠEIMOS TVARUMUI, ASMENŲ
IR VALSTYBĖS GEROVEI
The Role Unity of Marriage and Family for Family
Sustainability, the Welfare of Person and State
SUMMARY
Marriage has become an increasingly important topic in academic and policy research. Marriage is more
than a private or religious avowal of man and woman memorializing their love and commitment to each
other. Legal marriage is a public contract which establishes the family – the universally acknowledging
“fundamental unity of society”. As social science research data and government surveys increasingly show,
the decline in marriage and the marked increase of cohabitation are accompanied by a rise in a number
of serious social problems.
Traditional marriages produce more stable economic, physical, emotional and psychological benefits
for men, woman and children that alternative relationships cannot match. Since relationship based on
cohabitation does not provide intrinsic values to society that marriage offers, the demand for government
intervention and social programs increases
SANTRAUKA
Santuoka užima vis svarbesnę vietą moksliniuose, demografiniuose, statistiniuose tyrimuose. Santuoka yra
daugiau nei privatus, valstybinės ar religinės konfesijos nulemtas vyro ir moters meile pagrįstas pasižadė-
jimas vienas kitam. Santuoka atsirado anksčiau nei susikūrė valstybės ir teisinės sistemos. Teisine prasme,
santuoka yra viešoji sutartis, kuri sukuria šeimą, visuotinai pripažįstamą, pagrindinę visuomenes instituciją.
Socialinių mokslų tyrimų duomenys ir oficialūs statistiniai šaltiniai akivaizdžiai patvirtina, jog santuokų
mažėjimas ir kohabitacijų didėjimas sukelia daug rimtų socialinių problemų.
RAKTAŽODŽIAI: santuoka, santuokos ir šeimos neatsiejamumas, santuokos gėriai, kohabitacija.
KEY WORDS: marriage, the unity marriage and family, benefits of marriage, kohabitation.
108 LOGOS 66
2011 SAUSIS • KOVAS
KultŪra
Tradicinė santuoka teikia žymiai daugiau ekonominės, fizinės, emocinės ir psichologinės naudos vyrams,
moterims ir vaikams, nei visi kiti sugyvenimo būdai. Santuoka sustiprina ir šeimą, ir visuomenę. Mažėjant
tradicinėms santuokoms ir daugėjant kohabituojančioms sąjungoms, valstybė privalo prisiimti tuos įsipa-
reigojimus, kuriuos tradiciškai atliko šeima ir didinti išlaidas socialinėms programoms.
ĮVADAS
Lietuvoje per pastaruosius 20 metų menės gėris, kylantis iš žmogaus prigim­
šeimos samprata smarkiai pakito. Dar, ties ir grindžiamas savanorišku vyro ir
rodos, taip neseniai santuoka ir šeima moters santuokiniu pasižadėjimu skirti
buvo sinonimai. Dabar jie negailestingai savo gyvenimą šeiminiams santykiams
atskiriami vienas nuo kito. Vaizdžiai šį kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro
pokytį atskleidė prieš kelis metus vykęs ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir
Valstybinės šeimos politikos koncepcijos sveikos visuomenės raidą, tautos bei vals­
rengimo ir įteisinimo procesas. Šio svar­ tybės gyvybingumą ir kūrybingumą“4.
baus dokumento rengėjai susidūrė su Reikia pripažinti, jog šis apibrėžimas
netikėčiausiu dalyku: pirma, pasirodo, analogiškas Katalikų Bažnyčios doku­
apibūdinti tai, kas visiems visada buvo mentuose pateiktam šeimos apibūdini­
savaime suprantama, t.y. apibūdinti, kas mui: „Šeima yra natūrali visuomenė,
yra „šeima“, tapo tikra problema. egzistuojanti pirmiau nei valstybė <...>
Koncepcijos rengėjai konstatavo, jog Tai meilės ir solidarumo bendruomenė,
Lietuvos teisiniuose dokumentuose šei­ unikaliai suderinta mokyti ir perduoti
mos apibrėžties nėra. Nė vienas teisinis kultūrinėms, etinėms, visuomeninėms,
dokumentas, taip pat ir LR Konstitucija dvasinėms bei religinėms vertybėms.
šeimos sąvokos plačiau neatskleidžia. Šeima remiasi santuoka, ta intymia vyro
Konstitucijos straipsniai, kuriuose kalba­ ir moters gyvenimo sąjunga; savanoriš­
ma apie šeimą, vienareikšmiškai patvir­ kai sudaryta ir viešai išreikšta santuoka
tina, jog Konstitucijos kūrėjams šeima suriša visam gyvenimui ir yra atvira
buvo vertybė: „Šeima yra visuomenės ir gyvybės perteikimui“5.
valstybės pagrindas“1, todėl „Valstybė Antra, žodis „santuoka“ šeimos api­
globoja šeimas“2, taip pat ir tai, jog šei­ brėžime, kurį pasiūlė Valstybinės šeimos
mos sąvoka nereikalavo platesnio apibū­ politikos koncepcijos rengėjai, kai ku­
dinimo. riuose visuomenės sluoksniuose sukėlė
1992 m. Konstitucijos „rengėjams san­ didžiulį nepasitenkinimą. Lietuvoje „už­
tuoka grindžiama šeima buvo laikoma virė“ aistros, nepamatuoti skundai, neva
tokia savaime suprantama kategorija, kad bus diskriminuojami nesusituokę asme­
didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vie­ nys ir iš jų ryšio gimę vaikai. Pasipiktinę
niems kitų įtikinėti, kokia teisinė realybė tuo, jog „šeima – sutuoktiniai ir jų vaikai
bus kuriama3. Valstybinėje šeimos politi­ (įvaikiai), jeigu jų yra“6, jog tik santuoka
kos koncepcijoje, patvirtintoje LR Seimo sukuria šeimos ryšius, šie asmenys ap­
2008 m. birželio 18 d., įtvirtintas šeimos skundė Valstybinę šeimos politikos kon­
apibūdinimas: „Šeima – esminis visuo­ cepciją LR Konstituciniam teismui.
LOGOS 66 109
2011 SAUSIS • KOVAS
Birutė OBelenienė
Šeimai iš tiesų iškilo rimtas pavojus susivienija visam gyvenimui ir kuri savo
ir pirmiausia todėl, kad jau nebėra aiš­ prigimtimi yra skirta sutuoktinių labui ir
kaus susitarimo, ką vadinti šeima. Pagal vaikų gimdymui bei auklėjimui. Vien tik to-
šią logiką, t.y. šeimos ir santuokos atsky­ kia sąjunga gali būti pripažinta ir visuome-
rimo, o žinant pokyčius kitose šalyse, nės patvirtinta kaip ‚santuoka‘. Ir atvirkš-
galima numanyti, kad neužilgo galima čiai, kiti asmenų ryšiai, kurie neatitinka
laukti audringų diskusijų ir dėl santuo­ minėtųjų sąlygų, negali ja būti“7. Pasak
kos apibrėžties. Tačiau pati šeima, kaip Jono Pauliaus II, šeima yra Bažnyčios
pagrindinė visuomenės ląstelė, svarbiau­ kelias8. Šeima taip pat yra ir valstybės
sioji jos institucija, iš visuomenės pir­ kelias: LR Nacionalinio saugumo pagrin­
miausia laukia ir tikisi, kad būtų „pripa- dų įstatyme aptariant svarbiausias nacio­
žintas jos tapatumas ir kad ji būtų priimta nalinį saugumą užtikrinančias Lietuvos
kaip visuomeninis subjektas. Ta subjekto pri- vidaus politikos nuostatas, taip pat įtvir­
gimtis sujungta su santuokos ir šeimos ta- tinta, jog „Valstybė turi ypač rūpintis
patumu. Santuoka, kuri yra institucijos šeimos, kaip pagrindinės ir atsakingos
pamatas, tai sąjunga, kuria vyras ir moteris visuomenės institucijos, padėtimi“9.
SANTUOKOS PRIGIMTIS, SAVYBĖS IR PRASMĖ
Santuoka ir šeima atsirado gerokai žmonijos atsiradimo pradžios12. Vadinasi,
anksčiau nei susikūrė valstybės. Santuo­ santuoka paliečia pačią žmogaus esmę,
ka kaip viso gyvenimo sutartis tarp vyro jo atsiradimo slėpinį. Žmogus vienintelis
ir moters yra seniausia institucija, senes­ iš visos regimos kūrinijos yra protingas
nė už visas žinomas demokratines ir par­ ir laisvas. Svarbiausias santuokos suda­
lamentines valdymo formas bei teisines rymo principas kaip tik ir grindžiamas
sistemas. Ji yra žymiai universalesnė ir laisvu bei asmenišku moters ir vyro ap­
labiau priimtina, nei bet kuris kada nors sisprendimu. Laisvo apsisprendimo prin­
paskelbtas kodeksas10. Iš tiesų, santuoka cipas, kaip ir pati santuoka, kyla būtent
nėra įprastas teisinis konstruktas. Ji – pir­ iš unikalios žmogaus prigimties.
mapradė institucija, kurią teisė pripažino, Šiandien niekam nekelia abejonių,
bet nesukūrė. Todėl jokia pavienė moks­ kad pagrindinis motyvas santuokai – be­
lo šaka, ar, juolab, judėjimas negali šei­ situokiančiųjų tarpusavio meilė. Nors
mos ir santuokos nei apibūdinti, nei įver­ visai neseniai iki XIX a. pabaigos–XX a.
tinti. Tai pajėgūs padaryti „tik ontologi­ pradžios, o Lietuvoje ir iki XX a. antros
nio lygmens atsakymai, nes kitaip gręsia pusės, šeima buvo pirmiausia socialinė
nusiristi iki ideologijos logikos“11. ūkinė bendruomenė13. Poslinkis nuo iš­
Giliausia prasme santuoka yra pri­ orinių santuokos sudarymo motyvų,
gimtinė ir nebūtinai turi būti suprantama kuriuose dažniausiai pačių besituokian­
vien Santuokos sakramento kontekste. čių asmenų tarpusavio ryšys visai netu­
Juk krikščionybei tik 2 tūkstančiai metų, rėjo reikšmės, link asmeninio apsispren­
o vyro ir moters bendro gyvenimo mo­ dimo yra daugiau nei pozityvus santuo­
delis kuriant santuoką gyvuoja nuo pat kos institucijos istorijoje. Savaime su­
110 LOGOS 66
2011 SAUSIS • KOVAS
KultŪra
prantama, jog šiuo aspektu, besituokian­ turi derinti savo elgesį“, svarbiausia, „iš­
čių asmenų meilės samprata labai susi­ silaisvinti iš vartojimo“, nes meilė yra
jusi su santuokos tvarumu. vartojimo priešybė18. Meilė yra santykis
Kadangi šiandien masinė kultūra per­ su kitu asmeniu, nuolat kuriamas ir ku­
smelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ riantis. Todėl į meilę, kaip ir į kiekvieną
pavyzdžiais, moters kaip seksualinio santykį tarp asmenų, norint kad jis būtų
objekto vaizdavimo tradicija, sekso kaip darnus, reikia investuoti. O kadangi mei­
būtino elemento asmens savivokai ir ly­ lė yra tobuliausias santykis, vadinasi, į
tiniam tapatumui, galima numanyti, kad jį reikia investuoti daugiausia.
ir besituokiantys gali būti paveikti šio Pasak E. Frommo, meilė suprantama
požiūrio. Šiandien paplitusi vadinamoji pagal keturis vienas nuo kito neatsieja­
romantinės meilės samprata, pagal ku­ mus požymius: atsakomybę, rūpestį,
rią, galima ištirpti kito žmogaus esybėje, pažinimą ir pagarbą19. Žmogus yra atsa­
prarandant savo individualumą, nepai­ kingas už tą žmogiškąjį veiksmą, kurį
sant kito asmens savybių, ir kurioje sek­ atliko, nes jis, pasak K. Wojtylos, skirtin­
sualiniai pojūčiai yra nepamainoma mei­ gai nei kiti gyvi kūriniai, vienintelis yra
lės raiška14. Pasak A. Maslauskaitės, ro­ moralinė būtybė, nes tik jis yra protin­
mantinės meilės idealas, aktyviai eksplo­ gas – suvokia savo veiksmų tikslą ir su­
atuojamas populiariosios kultūros, tebe­ pranta, ką daro – ir tik jis yra laisvas –
ženklina moterų ir vyrų biografijas15. nėra verčiamas instinktų būtinybės. At­
Tiriant sužadėtinių, kurie rengiasi San­ sakomybės struktūra – tai asmens struk­
tuokos sakramento šventimui, požiūrį į tūra, o sumažėjusi atsakomybė lygiaver­
meilę visose Lietuvos vyskupijose, nu­ tė asmens sumažėjimui, nes atsakomybės
statyta, jog didžioji dalis respondentų struktūra pirmiausia būdinga asmeniui
meilę tapatina su jausmais ir aistra. Taip iš vidaus, o bendraujant su kitais tampa
pat, daugumos nuomone, santuoką ga­ atsakomybės „kam“ pagrindu20.
lima nutraukti, jei meilė baigėsi16. Žmogaus orumas įpareigoja, jog san­
Romantinė meilė, arba įsimylėjimas, tykyje su savimi ar kitu asmuo visuomet
yra meilės pradinis etapas ir vienas stip­ būtų tik tikslu, o ne priemone. Tai ir yra
riausių potyrių bei emocinių žmogaus pagarba – dorovinė nuostata, kuri grin­
išgyvenimų, tačiau, savaime supranta­ džiama skirtingų lyčių asmenų kaip as­
ma, jog jis negali tęstis ilgai. Mokslinin­ menybių vertingumu ir laisvo jų apsis­
kai teigia, jog romantinės meilės įvaizdis, prendimo pripažinimu. Pagarba asme­
netgi demonstruojamas romantinėse ko­ niui yra neįmanoma be jo pažinimo, nes
medijose, kenkia asmenų meilės sampra­ pagarba remiasi kito teise būti tokiu, ko-
tai17. Tačiau meilė nėra vien jausmas ar kiu jis yra, o ne tokiu, kokiu jis man yra
emocinis išgyvenimas, ji nėra kažkas ver tingas21. Todėl meilė nėra akla. Akla
mistiško, kas staiga iš niekur atsiranda yra aistra. Meilė – žmogaus brandumo
ir dingsta nepaisant žmogaus valios. matas. Prisiimti atsakomybę, įsipareigo­
Meilė nėra kažkas gatava žmonių tarpu­ ti bei rūpintis, pažinti ir gerbti gali tik
savio santykiuose. Pirmiausia yra „prin­ brandus žmogus, kuris naudojasi savo
cipas arba idėja, pagal kurią žmonės prigimtinėmis žmogiškosiomis galiomis:
LOGOS 66 111
2011 SAUSIS • KOVAS
Birutė OBelenienė
laisva valia (nepavaldus instinktams) ir kaip meilės atbaigimas kūno kalba yra kū­
protu (geba pažinti). Lytinė aistra, kaip niškoji meilės išraiška. Moteris ir vyras
ir bet kokia kita aistra, yra tam tikra prie­ gali teikti vienas kitam seksualinį malo­
varta asmeniui, o, kaip buvo minėta, numą, gali būti vienas kitam šios naudos
įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę gali šaltiniu, tačiau „malonumas ir juslinis
tik laisvi asmenys. mėgavimasis nėra gėris, žmones jungian­
Galbūt tuo galima paaiškinti dabar­ tis ir suvienijantis ilgalaikiam tikslui“26.
tinę santuokų netvarumo priežastį. Dau­ Tikroji meilė nėra jausmų audra, bet iš­
geliu atvejų žmonės tuokiasi ne meilės, mąstytas, giliausiai vidinis apsisprendi­
bet emocinių poreikių vedini. Meilė yra mas dovanoti save visą, t.y. ir kūnu, ir
valinga asmenų veikla, laisvas ir valingas siela mylimam asmeniui. „Kūniškas atsi-
apsisprendimas. Ir jei meilė baigėsi, va­ davimas būtų veidmainiškas, jei tai nebūtų
dinasi, jos nė nebuvo, tai tebuvo aistra, ženklas ir vaisius visiško asmens atsidavimo,
meilės paviršius, meilės atvaizdas, bet kuriame dalyvauja visas asmuo, su visu savo
ne pati meilė. Nestabilių veiksnių perkė­ laikinumu. Jei žmogus tikisi ko nors sau arba
limas į šeimos sukūrimo ir gyvavimo pasilieka galimybę pakeisti sprendimą ateity-
pamatus, pačią šeimą daro nestabilia. je, jis jau neatsiduoda visiškai“27. Savaime
Nepatenkinti emociniai ir psichologiniai suprantama, kad besąlygiškas asmeninis
lūkesčiai tampa dažniausia santuokos dovanojimasis yra įmanomas tik vieną
iširimo priežastimi22. kartą ir nebegali būti atšaukiamas. Toks
Populiarioje sampratoje meilė (dvasi­ ryšys įmanomas tik santuokoje, nes besi­
nis veiksmas, apsisprendimas) ir seksua­ tuokiantieji santuokos sudarymo metu ir
lumas (lytinio potraukio raiška) dažniau­ pasižada, ir pasiveda vienas kitam. Darni
sia atskiriami ir (arba) supriešinami ir „glaudi santuokinio gyvenimo ir meilės
(teigiant, jog meilės nėra, o tik lytiniai bendruomenė kyla iš besituokiančiųjų
instinktai, arba, kad pastarieji yra svar­ sutarties, tai yra iš neatšaukiamo asme­
biau nei meilė) arba sutapatinami. Tai niško sutikimo“28.
pasitarnauja seksualumo suaktualinimui Visada yra pabrėžiamas nenutraukia­
ir iškėlimui į svarbiausią vietą asmenų mas egzistencinis ir psichologinis ryšys
santykiuose. Nedera nei atskirti, nei tarp gyvybę perduodančios, arba prokrea­
priešpriešinti lytinių santykių ir meilės, cinės, žmogaus lytiškumo dimensijos ir
lygiai taip pat kaip nedera atskirti ir meilę perduodančios, arba asmenis jungian­
priešpriešinti žmogaus kūniškosios bei čios, dimensijos29. Asmuo kūnu išreiškia
dvasinės pusių, nes žmogus yra nedalo­ meilę, giliausią vidinį, dvasinį išgyveni­
ma kūno ir sielos vienovė. Jis – kūniškas, mą, tačiau kūniškasis meilės ženklas yra
lytiškas asmuo23. kūdikis. Žmonės savąją laisvę, kaip ir
Asmenų bendravimas skiriasi nuo vi­ meilę, linkę sieti su daliniu ar visišku
sų kitų gyvūnų bendravimo, nes asmenų atsakomybės eliminavimu, todėl ir san­
bendravime „kūniški dalykai komuni­ tuoka traktuojama kaip prievarta ir savo
kuoja dvasiškai, o dvasiniai dalykai – kū­ laisvės apribojimas. Tačiau laisve „nega­
no kalba“24. Kitaip sakant, kūnas atskleidžia lima laikyti galimybės daryti bet ką: lais­
žmogų, išreiškia asmenį25. Lytiniai santykiai vė yra savęs dovanojimas. <...> Dovanos
112 LOGOS 66
2011 SAUSIS • KOVAS
KultŪra
sąvokoje glūdi ne vien laisva subjekto t.y. baigtiniu veiksmu. Ji taip pat tampa
iniciatyva, bet ir pareigos dimensija. Vis­ asmens brandumo įrodymu, nes tik bran­
kas realizuojasi ‚asmenų bendravimu‘“30. dūs asmenys geba priimti neatšaukiamus
Vaikai, atėję iš tėvų meilės ryšio, gausina sprendimus. Tik tokiu būdu „visuomenės
ir stiprina meilės bendruomenę. Todėl akivaizdoje kyla tvirtas institutas. Dėl su­
santuokos niekuomet nedera suvokti tuoktinių, palikuonių ir visuomenės ge­
kaip būdo paaukoti asmenis tam tikram rovės šis šventas ryšys jau nebepriklauso
jų išorėje esančiam bendrajam gėriui. nuo žmogaus valios, nes pats Dievas yra
Dėl visų išvardytų vidinių savybių įkūręs santuoką su įvairiomis jos verty­
(santuoka yra prigimtinė, santuokos pa­ bėmis ir tikslais“31. Iš tokio žmogaus su­
grindas yra meilė, t.y. kuriamas, tobuliau­ vokimo (kaip kūniško – lytinio asmens)
sias asmenų santykis, santuoka yra asme­ aišku, kad žmogus negali priešpriešinti
ninis įsipareigojimas ir visiškas, laisvas dviejų lytiškumo dimensijų – meilės iš­
savęs dovanojimasis, kuriame meilės iš­ reiškimo ir prokreacijos be santuokos ir
reiškimas sutuoktiniui(ei) ir gyvybės per­ santuokinio akto intymiausios tiesos iš­
davimas sudaro vieną visumą) santuoka kraipymo, didžiulės žalos sau, savo vai­
tampa neatšaukiamu asmens sprendimu, kams ir visai visuomenei.
SANTUOKOS VAIDMUO SUTUOKTINIŲ GĖRIUI
Šeimos transformacija palietė visas lininkai, iki 2031 m. ne santuokoje gyve­
pasaulio šalis. Santuokų mažėjimas, san­ nančių 45–64 m. amžiaus žmonių skai­
tuokos keitimas kohabitacija kelia rimtą čius padidės 250 %. Kohabitacija yra
pavojų visoms žmogaus gyvenimo ir vienas pagrindinių veiksnių tiek santuo­
veiklos sritims. Todėl šie reiškiniai yra kų, tiek gimstamumo mažėjimui, nes
daugelio sričių mokslininkų tyrimų kohabituojančios poros yra žymiai ma­
objektas. Paskutiniojo dešimtmečio tyri­ žiau linkusios susilaukti vaikų31. Dar
mai rodo, jog gyvenimas santuokoje, daugiau, didėjant kohabitacijai didėja ir
lyginant su gyvenimu nesantuokinėje ištuokų skaičius: kohabitacija padidina
sąjungoje ar išsiskyrus, yra naudingesnis skyrybų tikimybę 35 %32. Išsiskyrę asme­
tiek vaikams, tiek patiems suaugusiems. nys, kaip teigia sociologai, labiau linkę
Lietuvoje nuo 1990 m. santuokų suma­ kohabitacijai nei santuokai.
žėjo vos ne dvigubai: 1990 m. Lietuvoje Mokslininkai teigia, jog vertinant
buvo įregistruota 36,3 tūkst. santuokų, sveikatos parametrais, susituokę asme­
nuo 1994 m. iki 2009 m. santuokų skai­ nys yra žymiai sveikesni nei nesusituo­
čius vidutiniškai siekia vos 20 000 per kę. Sąsają tarp santuokos ir sutuoktinių
metus. Bendrasis santuokų rodiklis (san­ sveikatos reikėtų vertinti kompleksiškai.
tuokų skaičius 1000­iui gyventojų) su­ Santuokos tvarumas gali būti veikiamas
mažejo nuo 9,8 (1990 m.) iki 4,9 (2001 m.), tiek sutuoktinių sveikatos, tiek atvirkš­
6,2 (2009 m.)32. čiai, pati santuoka gali nulemti geresnę
Kohabitacijos plinta visose išsivysčiu­ sutuoktinių sveikatos būklę. Vertinant
siose pasaulio šalyse ir, kaip teigia moks­ santuokos ir asmenų sveikatos ryšį, de­
LOGOS 66 113
2011 SAUSIS • KOVAS
Birutė OBelenienė
rėtų atsižvelgti ir į tai, jog sveikesni susijusius susirgimus. Antra, santuoka
žmonės labiau linkę tuoktis, nei esantys turi įtakos asmens sveikatai palankiai
blogesnės sveikatos. Taigi panašu, jog elgsenai atsirasti. Taip pat tai, kad susir­
santuoka yra asmenų sveikatos būklės gus, santuokoje užtikrinama geresnė li­
ir priežastis, ir pasekmė. Skirtingų pa­ gonio slauga. Galiausiai, santuoka užti­
saulio šalių mokslininkų atliktos studi­ krina geresnį materialinį gerbūvį ne tik
jos, kuriose surinkti ilgalaikių, reprezen­ todėl, kad du žmonės sudeda savo pa­
tatyvių tyrimų, publikuotų prestižiniuo­ jamas, bet ir todėl, kad šeimos buityje
se mokslo leidiniuose, duomenys rodo, sukuriami papildomi materialūs gėriai.
jog santuoka turi neabejotinai gerą įtaką Didžiojoje Britanijoje atlikti ilgalaikiai
asmenų sveikatai. Tai patvirtina moks­ namų ūkio tyrimai patvirtina, jog pati
liniai duomenys apie JAV populiacijos santuoka, o ne pinigai turi didesnę įtaką
santuokos ir sveikatos sąsajas nuo 1990 žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui34.
iki 2006 m., kurie pateikti studijoje San- Mokslininkai, remdamiesi atliktų ty­
tuokos poveikis sveikatai: naujausių moks- rimų duomenimis, teigia jog patiriamo
linių tyrimų parodymų sintezė. Studijoje artimoje aplinkoje smurto prasme san­
mokslinių tyrimų duomenys vertinami tuoka yra saugiausia vieta moterims ir
penkiais aspektais: santuokos poveikis vaikams. Pvz., Nacionalinis Viktimizaci­
žmogaus elgsenai; santuokos vaidmuo svei- jos tyrimas37 (angl. National Crime Victi-
katos priežiūros prieinamumui, naudojimui mization Survey), kuriame analizuojami
ir išlaidoms; santuokos poveikis psichinei Amerikos nacionaliniai reprezentatyvūs
sveikatai; santuokos vaidmuo fizinei sveika- duomenys nuo 1992 m. iki 2001 m., pa­
tos būklei ir ilgaamžiškumui; santuokos teikia tokias moterų (nuo 20 iki 50 m.
vaidmuo vaikams. amžiaus), turinčių vaikų, patirtos prie­
Kitoje panašioje studijoje Kaip san- vartos ir smurto analizės išvadas: 1) nie-
tuoka veikia fizinę ir psichinę sveikatą?, kada netekėjusios moterys patiria žymiai
publikuotoje 2005 m. konstatuojama, daugiau prievartos buityje. Tarp tų, kurios
jog: santuoka suteikia galimybę žmo­ buvo susituokusios (ištekėjusios, išsisky­
nėms žymiai mažiau kentėti nuo psichi­ rusios ar gyvenančios skyrium), buitinės
nių susirgimų; santuoka leidžia žmo­ prievartos dažnis 12,9 tūkstančiui moterų,
nėms gyventi žymiai ilgiau; santuoka o tarp tų, kurios niekada nebuvo ištekė­
daro žmones sveikesnius ir laiminges­ jusios – metinis patiriamos prievartos
nius; tiek vyro, tiek moters gerovei san­ dažnis dvigubai didesnis, t.y. 26,3 – tūks­
tuoka teikia daug naudos, tačiau yra tančiui moterų per metus; 2) niekada san-
duomenų, patvirtinančių, jog vyrai gau­ tuokoje nebuvusios moterys patiria žymiai
na daugiau; santuokos kokybė ir išanks­ daugiau visų rūšių smurto nei susituokusios:
tiniai lūkesčiai gali turėti įtakos gauna­ smurto dažnis niekada netekėjusių mo­
mam naudos dydžiui33. terų, auginančių vaikus iki 12 metų – 81,0
Kyla klausimas, kodėl santuoka vai­ smurto atvejis tūkstančiui moterų, o tarp
dina tokį didžiulį vaidmenį asmens svei­ ištekėjusių – 38,5 tūkstančiui. Šie skirtu­
katai. Pirmiausia todėl, kad sumažina mai, kaip teigia tyrėjai, yra statistiškai
stresą ir, savaime suprantama, su juo patikimi38. Remiantis Kanados statisti­
114 LOGOS 66
2011 SAUSIS • KOVAS
KultŪra
niais duomenimis, partnerio smurtavimai Visose pasaulio šalyse, taip pat ir Lie­
buvo 3 kartus dažnesni tarp nesantuoko­ tuvoje, pastebėta ta pati tendencija: sky­
je gyvenančių porų nei tarp sutuoktinių39. rybos ir vaikų gimdymas nesantuokoje
Dar daugiau, JAV ir Kanados moterys, padidina tiek motinų, tiek vaikų skurdą.
gyvenusios kohabitacijoje, 9 kartus daž­ Sutuoktinių poros sukaupia daugiau tur­
niau žuvo nuo partnerio rankos nei san­ to nei vieniši ar kohabituojantys asme­
tuokoje gyvenusios moterys40. Netgi ty­ nys42. Vedę vyrai, turintys tokį patį išsi­
rimuose atsižvelgiant į rasinius, amžiaus, lavinimą ir darbo patirtį, uždirba dau­
išsilavinimo skirtumus, žmonės, gyve­ giau pinigų nei nevedę. Santuoka – lyg
nantys partnerystėje, tris kartus dažniau piniginė premija vyrams: susituokę vyrai
linkę teigti, jog patiria smurtą nei tie, ku­ uždirba nuo 10 iki 40 % daugiau nei vie­
rie gyvena santuokoje41. nišiai43.
SANTUOKOS VAIDMUO VAIKŲ GĖRIUI
Nežiūrint į tai, kad santuokos bruožai daugiau psichologinių problemų, tokių
ir motyvai sudaryti santuoką neatpažįs­ kaip depresija ar kitos psichikos ligos.
tamai pasikeitė: nuo ekonominės partne­ Taip pat yra aiški sąsaja tarp tėvų skyry­
rystės iki dominuojančio meilės motyvo, bų ir vaikų savižudybių47. Lietuva pir­
nuo vyro dominavimo iki lyčių lygybės, mauja tarp Europos Sąjungos šalių sky­
jos lemiamas vaidmuo vaikams liko ne­ rybų skaičiumi. Remiantis Eurostat duo­
pakitęs. Visa žmonijos istorija patvirtina, menimis, 2007 m. mūsų šalis skyrybomis
jog santuokos svarbiausias vaidmuo yra buvo absoliuti rekordininkė48. Per pasta­
sujungti tėvus vaikų auginimui ir nėra ruosius penkerius metus Lietuvoje po
jokios kitos institucijos, kuri galėtų pa­ ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (daž­
keisti ją.44 Lietuvoje per pastaruosius 20 niausiai be tėvo) liko gyventi 46,4 tūkst.
metų labai padaugėjo vaikų, gimusių vaikų. Beveik 60 % 2009 m. išsituokusių
santuokos neįregistravusiems tėvams: Lietuvoje porų turėjo bendrų vaikų.
nuo 7 % nuo bendro gimusiųjų skaičiaus Lyginant vaikų, augančių su vienu iš
1990 metais iki 29,6 % 2006 metais ir tėvų po skyrybų, kohabituojančių tėvų
27,9 % 2009 metais45. Kohabituojantys sąjungoje ir susituokusių tėvų šeimoje
asmenys, netgi turintys bendrų vaikų, sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės)49,
lyginant su susituokusiais, yra linkę žy­ rizikingos elgsenos (narkotikų, svaigalų,
miai dažniau nutraukti ryšius. Tyrimai rūkalų vartojimas50, ankstyvi lytiniai san­
teigia, jog vaikai, gimę kohabituojantiems tykiai51), nusikalstamos veiklos52, akade­
tėvams, rizikuoja 5 kartus dažniau patir­ minių pasiekimų, patiriamo smurto ro­
ti tėvų skyrybas nei tie vaikai, kurie gimė diklių aspektais, vaikų, augančių su
sutuoktiniams46. Vadinasi, vaikams, au­ abiem biologiniais susituokusiais tėvais,
gantiems nesusituokusių tėvų poroje, visi rodikliai žymiai geresni. Visi tyrimai
teks tiek pat kartų išgyventi visas tėvų akivaizdžiai patvirtina, jog šeimos struk­
skyrybas ir iš to išplaukiančias pasek mes. tūra turi lemiamos reikšmės vaiko svei­
Vaikai, kurių tėvai išsiskyrę, turi žymiai katai bei gerovei. Be jokios abejonės,
LOGOS 66 115
2011 SAUSIS • KOVAS
Birutė OBelenienė
šeima, kurią sudaro susituokę tėtis ir tyrimus, susituokę asmenys žymiai dau­
mama, labiausiai atitinka visus vaiko giau investuoja į savo tarpusavio santy­
poreikius53. Savaime suprantama, jog kius ir yra labiau patenkinti jais bei api­
santuoka neatsiejama nuo to vidinio gė­ būdina save kaip „yra laimingi“, nei tie,
rio, ypač atsakomybės ir įsipareigojimo, kurie gyvena kohabitacijoje ar išsiskyrę54.
kurią sukuria patys sutuoktiniai. Vien Netgi Norvegijoje ir Švedijoje, kur koha­
formalus santuokos kaip šeimos teisinių bitacija pradėjo plisti anksčiausiai ir yra
ryšių sudarymas nebus pajėgus užtikrin­ labiausiai paplitusi Europoje, tarp koha­
ti visapusės gerovės vaikams todėl, kad bituojančių asmenų buvo žymiai mažiau
tam lemiamos įtakos turi tiek sutuokti­ teigiančių, jog yra patenkinti savo ryšiais
nių, tiek tėvų ir vaikų geri emociniai su partneriu, bei žymiai daugiau rimtai
ryšiai. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, ketinančių tuos santykius nutraukti nei
apibendrinę trisdešimties Europos šalių tarp susituokusiųjų55.
SANTUOKOS VAIDMUO VISUOMENĖS
IR VALSTYBĖS GEROVEI
Jei šios tendencijos išsilaikys ir žinant kohabitacijos dar daugiau. Santuokų at­
tai, jog šeimos nestabilumas yra tampriai sisakymas visuomenei ir valstybei yra
susijęs su elgesio, ugdymo ir emocinėmis grėsmingas dėl dviejų viena su kita tam­
vaikų problemomis, ir atsižvelgiant į de­ priai susijusių priežasčių.
mografinius tyrimus, galima teigti, kad Pirma, santuoka užtikrina, kad visuo­
Lietuvos visuomenės didžiają dalį suda­ menę sudarytų sveikesni, brandesni,
rys asmenys, kurių vaikystėje buvo sto­ gebantys įsipareigoti asmenys. Pvz., san­
kojama tėvų dėmesio, tačiau pakankamai tuokos atsisakymas gali turėti neigiamos
smurto, ligų ir destruktyvaus elgesio. So­ įtakos net ir senyvo amžiaus žmonėms.
cialinių mokslų tyrimai argumentuoja, jog Susituokusios poros savo ir sutuoktinio
santuokos deinstitucionalizacija kelia la­ tėvams bei kitiems giminaičiams skiria
bai rimtų iššūkių Europos visuomenės daugiau laiko nei susidėjusios poros, nes
gerovei ir labiausiai jos pažeidžiamai da­ jų šeimos bendrumo jausmas yra labiau
liai – vaikams. Visa visuomenė, suaugę ir išlavėjęs. Vaidinasi, susituokę žmonės
ypač vaikai, moka didžiulę kainą už tai, sutaupo valstybės pinigų, nes giminėms
kad santuoka nustoja buvusi pagrindine padeda nemokamai, o ne palieka juos
vaikų gimdymo ir ugdymo institucija. nacionalinės sveikatos apsaugos siste­
Skurdo, nusikalstamumo, depresijų ir sa­ mos ar socialinių tarnybų globai.
vižudybių didėjimas, tai tik nedidelė da­ Antra, santuokų mažėjimas yra labai
lis tų pasekmių, kurios kyla dėl santuokų glaudžiai susijęs su gimstamumo mažė­
mažėjimo56. Kaip pastebėta, tuoktis labiau jimu ir tai lemia kiekybinį pokytį. Gims­
linkę fiziškai ir psichiškai sveikesni asme­ tamumo mažėjimą galima laikyti šeimos
nys, tai vadinama selekciniu santuokos transformacijų (santuokų mažėjimo, sky­
mechanizmu. Vadinasi, ateityje santuokų rybų ir kohabitacijų daugėjimo) padari­
galima tikėtis dar mažiau, o skyrybų ir niu. Po 1990 m. pasikeitus Lietuvos poli­
116 LOGOS 66
2011 SAUSIS • KOVAS
KultŪra
tinei, ekonominei ir socialinei situacijai dumo įrodymą. Susituokę asmenys tar­
pastebimas dramatiškas gimstamumo tum viešai deklaruoja, jog jie yra gebantys
mažėjimas tęsiasi iki šiol. Nors gimsta­ atsakingai priimti neatšaukiamus spren­
mumas Lietuvoje paskutiniais metais ge­ dimus, gebantys mylėti ir įsipareigoti.
rokai padidėjo (2008 m. gimė 35,3 tūkst. Kitaip sakant, tai yra ir tam tikras statusas
kūdikių, t.y. beveik 3 tūkst. daugiau nei bei garantas visuomenei – „Esu susituo­
2007 m.), tačiau ir padidėjęs gimstamumo kęs, vadinasi esu brandus“. Kadangi Lie­
lygis šiandien neužtikrina demografinės tuvos Konstitucinis teismas dar nepateikė
pusiausvyros ir kartų kaitos. savo sprendimo dėl Valstybinės šeimos
Pagal gimstamumo rodiklius Lietuva politikos koncepcijos, mūsų nepriklauso­
priklauso žemiausio gimstamumo šalių mos ir savarankiškos valstybės dar laukia
grupei Europoje57. Pasak demografų, vi­ vienas reikšmingiausių egzaminų: ar
suomenė atsinaujina, jei suminis gims­ Konstitucinis teismas, kurio pareiga išsi­
tamumo rodiklis siekia ar viršija 2,1. aiškinti ar šalies įstatymai neprieštarauja
Gimstamumui tesiekiant 1,3 vaiko, per Konstitucijai, patvirtins tą tiesą, kuria
šimtmetį išnyksta 75 % gyventojų. Kartų prieš dvidešimt metų rėmėsi Konstituci­
kaita yra kiekvienos tautos egzistavimo jos rengėjai – šeima ir santuoka neatski­
pagrindas, leidžiantis tautai išlikti ir iš­ riami? Ar tikrai šeima – valstybės pagrin­
saugoti savo tapatumą. Toks gimstamu­ das? Ar tikrai konstituciškai saugoma
mo lygis, koks yra Lietuvoje šiandien, tiktai tokia šeima, kuri užtikrina pačios
nebeužtikrina demografinės pusiausvy­ visuomenės egzistenciją ir saugumą?
ros ir karta nebepakeičia kartos. Pagal Kodėl verta nerimauti? Svarstant
Statistikos departamento prognozes, per Valstybinę šeimos koncepciją vienas la­
artimiausius 25 metus Lietuvoje gyven­ biausiai eskaluojamų argumentų prieš
tojų skaičius sumažės dešimtadaliu. santuoką šeimos apibūdinime buvo
Europos Bendrijų statistikos tarnyba smurtas šeimoje ir tai, kad susituokusios
(Eurostat) prognozuoja, kad 2060 m. pra­ moterys dažniau patiria smurtą nei ne­
džioje Lietuvoje gyvens ketvirtadaliu ma­ susituokusios. Vieninteliai patvirtinantys
žiau gyventojų negu šiuo metu. 2060 m. šį teiginį įrodymai yra Informatikos ir
Lietuvoje 65 metų ir vyresnių gyventojų ryšių departamento prie VRM duome­
bus dviem trečdaliais daugiau negu šiuo nys. Šio departamento leidinyje teigia­
metu, o jų dalis, lyginant su visais gyven­ ma: „Tačiau nėra statistinių duomenų
tojais, per prognozuojamą laikotarpį iš­ apie smurtą šeimoje. Informatikos ir ry­
augs nuo dabartinių 16 iki 35 %58. Taigi šių departamento prie VRM duomeni­
gimstamumo mažėjimas yra ne vien fizi­ mis, 2005 metais nuo įvairių nusikalsta­
nis žmonių skaičiaus sumažėjimas, gims­ mų veikų nukentėjo 20 384 moterys, iš
tamumo mažėjimas veda link šalies eko­ jų 364 moterys nukentėjo nuo sutuokti­
nominio nuosmukio, bedarbystės, gyven­ nių, 187 – nuo sugyventinių, 12 – nuo
tojų pragyvenimo lygio blogėjimo, galbūt partnerių“59 . Šiais duomenimis taip pat
net valstybės bankroto. pasinaudota pagrindžiant ir LR Valsty­
Apibendrinant galima teigti, kad san­ binę smurto prieš moteris strategiją bei
tuoką verta traktuoti kaip asmenų bran­ daugumą šia tema atliktų socialinių
LOGOS 66 117
2011 SAUSIS • KOVAS