Table Of Content

A. C. Grayling Reikšmingiausios idėjos ASMENINIS VADOVAS GYVENANTIEMS XXI AMŽIUJE Vertė Dalia Janušaitienė Vilnius UDK 165.173 Gr57 TEISĖS GINAMOS. Šį leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, pla- tinti jo originalą ar kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba ar- chyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atkurti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Versta iš knygos: Ideas That Matter: A Personal Guide for the 21st Century by A. C. Grayling First published by Weidenfeld & Nicolson Ltd, London Iš anglų kalbos vertė Dalia Janušaitienė (UAB Hessi Group) Redagavo Monika Grigūnienė Korektūrą atliko Gražvilė Lukoševičiūtė Maketą kūrė Jurgita Petrulytė ir Dovilė Kuliešienė Viršelį kūrė Jurgita Petrulytė ir Artūras Babušis Knygų serija „MOKSLAS VISIEMS“ yra leidžiama įgyvendinant Lietuvos mokslų akademijos kartu su partneriais vykdomą projektą „Nacionalinės mokslo populia- rinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kuris yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. ISBN 978-609-437-227-8 Copyright © A. C. Grayling, 2009 Vertimas į lietuvių kalbą © Dalia Janušaitienė, 2013 © Leidykla „Eugrimas“, 2014 P A. C. G agyrimai raylingui Jei kurį nors šiandien Didžiojoje Britanijoje gyvenantį asmenį ir būtų galima pava- dinti Mąstytoju, tai Birkbecko koledžo filosofijos profesorių A. C. Graylingą. Jis nesa- vanaudiškai padeda tiems, kuriems kyla etinių problemų, kurie yra sugluminti filosofijos ar sutrikdyti kultūros. Šiuolaikiniame pasaulyje idėjų gausu tarsi miške medžių... A. C. Graylingas aiškiai ir glaustai, be žargono ar pataikavimo piešia idėjų pasaulio žemėlapį bei įvardija jo dalis. Šiuo žinynu jis mums puikiai pasitarnavo. The Times Filosofas A. Graylingas sudarė asmeninį idėjų žodyną, kuris yra įkvepiantis... neįtikė- tinai puikus... apimantis visą eilę puikiausių esė... provokuojantis, stiprus ir informatyvus. Sunday Herald A. C. Graylingas nepabijojo kreiptis į savo bendraminčius ir amžininkus. Jis vengia nereikalingų detalių ir rūpinasi tuo, kad ir ne filosofai galėtų išsiversti su šaltiniais, kuriuos turi po ranka. Pridėkite dar elegantišką stilių, subtilų humoro jausmą ir gebėjimą suderinti rimtas problemas su smagiais bei kiek beprotiškais faktais... ir gausite „lengvai perkandamą“ filosofiją. Fiona Ellis, TLS Šio autoriaus tikrai negąsdina plačios temos... Šauniu jo darbu galima mėgautis. Noel Malcolm, Sunday Telegraph Tai šviesą skleidžiantis ir šviečiamasis veikalas... visas darbas parašytas nepaprastai protingai. Private Eye Parodoma, kiek daug žmonės gali sužinoti patys apie save ir juos supantį pasaulį, apmąstydami mokslo, meno ir istorijos pamokas. Irish Examiner A. C. Graylingas – atidus didžiųjų filosofų ginčų arbitras. Senovinių išminties mo- numentų fone jo paties įžvalgos ir paguoda žėri tarsi ryškūs nauji brangakmeniai. Irish Times A. C. Graylingas yra Londono universiteto Birkbecko koledžo filosofijos profe- sorius ir Oksfordo Šv. Onos koledžo neetatinis darbuotojas, daugelio knygų autorius, žymus literatūros apžvalgininkas ir laidų vedėjas. A. C. Graylingas rašė straipsnius The Guardian ir The Times, buvo žurnalo „Perspektyva“ (Prospect) rašantysis redaktorius ir Online Review London redaktorius. Jis taip pat yra Karališkosios literatūros draugijos ir Karališkosios menų draugijos narys. Jo svetainę rasite adresu: www. acgrayling.com. A. C. Graylingas yra šių veikalų autorius: The Refutation of Scepticism Berkeley: The Central Arguments The Long March to the Fourth of June (as Li Xiao fun) Wittgenstein China: A Literary Companion (su S. Whitfield) Moral Values An Introduction to Philosophical Logic Russell The Quarrel of the Age: The Life and Times of William Hazlitt The Meaning of Things The Reason of Things What is Good? The Search for the Best Way to Live The Mystery of Things The Heart of Things Descartes The Form of Things In Freedom’s Name Among the Dead Cities On Religion (su Mick Gordon) Against All Gods Truth, Meaning and Realism Towards the Light The Choice of Hercules Liberty in the Age of Terror To Set Prometheus Free Thinking of Answers Ideas That Matter A. C. Graylingas yra šių veikalų redaktorius: Robert Herrick: Lyrics of Love and Desire Philosophy: A Guide Through the Subject Philosophy: Further Through the Subject The Continuum Encyclopedia of British Philosophy m Schopenhauer’s‚ Art of Always Being Right’ TUrINYS Įvadas 7 Padėkos 11 Idėjos: nuo ABIOGENEZĖS iki ŽODŽIO LAISVĖS 12 Priedas 433 Rodyklė 437 ĮVADAS PIrMIEJI kOPėčIų SkErSINIAI T olesniuose šios knygos puslapiuose bus pateikiamas autoriaus sudarytas idėjų, kurios XXI a. pradžioje formuoja mūsų pasaulio supratimą, sąvadas. Kai kurios jų būdingos tik šiems laikams, kai kurios užgimė jau ankstes- niais laikotarpiais, tačiau jos subtiliais ar ne itin subtiliais būdais ir toliau vei- kia arba, kai kuriais atvejais, turėtų veikti šiomis dienomis mus formuojančio mąstymo ir institucijų fone. Idėjų pasirinkimas neišvengiamai buvo ribotas, tad jos iš dalies buvo pasirinktos pagal autoriaus interesus, tačiau labiausiai – dėl tikrosios jų svarbos. Svarbiausias idėjų įtraukimo į šį sąvadą kriterijus buvo tai, ar susipažinimas su jomis gali pagilinti faktais pagrįstą nesenos praeities ir jos tiesioginės atžalos – dabarties įvykių, judėjimų ir galimybių – supratimą. Kitas svarbus motyvas, paskatinęs pateikti čia paaiškintų idėjų apžval- gą, buvo atotrūkis, kurį apibūdino K. P. Snou (C. P. Snow) savo garsiojoje 1959 m. skaitytoje Rede paskaitoje „Dvi kultūros“. Šis atotrūkis, atrodo, tapo neįveikiamai platus, todėl šių dienų pasauliui ypač reikalingas didesnis išpru- simas ir mokslo, ir kultūros srityse. Atotrūkis, apie kurį kalbėjo K. P. Snou, susidaro tarp mokslo ir rašto kultūros, tačiau tiksliau ir plačiau jis gali būti apibūdintas kaip atotrūkis tarp gamtos bei socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų bei apsiskaitymo. Mokslui tampant vis labiau specializuotam ir su- dėtingesniam, jis vis menkiau suprantamas ir žinomas plačioje visuomenėje, todėl visuomenė atitinkamai vis mažiau pajėgia dalyvauti informacija grįstoje diskusijoje apie mokslo prielaidas, pritaikymą, pažadus, galimybes ir nuolat kylančius pavojus. Be to, politikų ir visuomenės veikėjų, kurie dažnai turi humanitarinį išsilavinimą, požiūris į mokslą ne visada pakankamai paremtas – 7 – rEIkšMINGIAUSIOS IDėJOS informacija ir toks, kokio galbūt norėtų pati akademinė bendruomenė, taigi šioje srityje taip pat norėtųsi daugiau įžvalgų. Atskirų gamtos mokslų specialistai taip pat turėtų būti geriau susipažinę su filosofine, politine ir socialine mintimi, kad geriau suvoktų platesnes savo darbų pasekmes. Iš tiesų, žymiausi mokslininkai niekuomet neturėtų išleisti to iš akių, kad nenutiktų taip, kaip kai kuriems Antrojo pasaulinio karo metu vykdyto Manhateno projekto dalyviams, kurie buvo susiję ir su atominės bombos kūrimu. Šioje srityje norėtųsi kur kas daugiau pažangos, kylančios iš tam tikro humanistinio raštingumo, kuris turėtų papildyti mokslinį raštingu- mą ir su juo derėti. Taigi abiejose šio intelektinio padalijimo pusėse turėtų susiformuoti pla- tesnis požiūris į svarbiausias idėjas, kurios ir sudaro mūsų mąstymo pamatą. Viliuosi, kad kai kurių šioje knygoje apibūdintų idėjų tyrimas pasirodys esąs naudingas ir šia prasme. Šis idėjų sąvadas yra ne enciklopedija, tačiau išeities taškas apmąstymams. Kad geriau tai suvoktume, įsivaizduokime XVIII a. Paryžiaus teismą, kuriame tarp susirinkusiųjų yra ir kardinolas de Polinjakas (de Polignac) bei žymi ma- trona markizė diu Defan (du Deffand). Kalbama apie šventojo Deniso legen- dą – šis šventasis yra Paryžiaus globėjas, kuris, pasak legendos, mirė kankinio mirtimi, nukertant jam galvą, tačiau įvyko stebuklas – jis vėl užsidėjo galvą ir, laikydamas ją rankomis, nuėjo dvi mylias nuo Monmartro iki savo vienuoly- no, visą kelią pamokslaudamas. Kardinolas de Polinjakas gyrė šventojo žyg- darbį karaliui, o markizė diu Defan, kuri pernelyg nesigilino nei į kardinolo kalbą, nei į šventojo Deniso legendą, kandžiai pastebėjo, kad čia nėra nieko ypatingo – sunku buvo tik žengti pirmąjį žingsnį: La distance n’y fait rien, – sakė ji, – il n’y a que le premier pas qui coute. Vienas iš mano mokinių Oksforde atkreipė dėmesį, kad markizė diu De- fan nejučiomis atvėrė kai ką labai svarbaus. Ji atskleidė tiesą, kad jokia kelionė negali prasidėti be pirmojo žingsnio, kuris yra nepaprastai svarbus, siekiant užtikrinti tolesnį judėjimą ir teisingą kryptį. Žinoma, kai kuriose kelionėse, pavyzdžiui, metant svorį ar atsisakant rūkymo, pirmasis žingsnis yra pats len- gviausiais. Tačiau jei pirmasis žingsnis svarbus, toks jis yra iš tiesų. Tai ypač tinka tuo atveju, kai išmokstama kažko naujo, įskaitant ir pa- stangas suprasti idėjas ir teorijas, kurios formuoja šiandienes diskusijas ar slypi – 8 – ĮVADAS jų fone. Idėjos – tai tarsi krumpliaračio krumpliai, kurie stumia istoriją pir- myn – išjudina ir gerąsias, ir blogąsias jos puses. Paveikių įsitikinimų suprati- mas, pasaulėžiūra, mokslinės idėjos ir filosofinės teorijos – visa tai turi suvokti šių dienų pasaulio piliečiai, kad geriau suprastų patį pasaulį. Šis amžius – tai kompetencijos ir specializacijos amžius, o beveik visos mokymosi sritys yra giliai techninės, tad stiprėja poreikis svarbiausias idėjas trumpai pristatyti ne specialistams. Tolesniuose šios knygos puslapiuose ir mėginama šį poreikį pa- tenkinti. Šioje knygoje nepretenduojama į tai, kad joje pateiktos apžvalgos būtų laikomos išsamiomis ar galutinėmis, – toli gražu. Tai – tik pirmieji žingsniai ilgoje kelionėje, tačiau (nepamirštant markizės diu Defan įžvalgos) galima tvirtinti, kad jie palengvins likusią kelionės dalį. Parašęs panašią knygą Chor- chė Luisas Borchesas (Jorge Luis Borges) mąstė apie ją kaip apie visą biblioteką ar net visą pasaulį ir teigė, jog tikras menas yra nuspręsti, ką į ją įtraukti, o ką palikti nuošalėje. Tad nors yra kur kas daugiau dalykų, kuriuos buvo galima įtraukti, ir nors pasirinkimas buvo asmeninis, jis bent jau kilo iš kūnu tapusių svarbiausių idėjų branduolio. Čia reikia paminėti dar vieną svarbų dalyką, su kuriuo susiduriama ren- giant tokio pobūdžio knygas – „sujungimo ir padalijimo“ problemą. Ji kyla sprendžiant, kokioms idėjoms verta skirti atskirus skyrelius, o kurios gali būti įtrauktos į vieną skyrelį drauge su glaudžiai susijusiomis idėjomis. Šioje knygoje idėjos daugiausia buvo sujungtos, tad skaitytojai turėtų dažnai naudotis rodykle – čia jie pamatys, kad nemažai idėjų, kurias jie galbūt tikisi rasti šioje knygoje, aptariamos skirtingas antraštes turinčiuose skyreliuose. Dėl šios prie- žasties nepavyko išvengti pasikartojimų, tačiau kai atskiri tos pačios idėjos aspektai pasirodo keliose vietose, skirtingas kontekstas leidžia dar geriau jas suprasti. Pripažįstant, kad čia pateiktas vieno asmens vertinimas, taip pat prime- nama, kad asmeninis požiūris nebus užmaskuotas, tačiau bus aiškiai atskirta, kur yra aprašymas, o kur – subjektyvi nuomonė. Visi skyreliai savarankiški ir išdėstyti abėcėlės tvarka. Tačiau jie sudaro „šeimas“, kurios pateiktos priede (žr. p. 433), siekiant geriau atskleisti jų tarpusavio ryšius. Tokioje sistemoje pagrindinę idėją gausiai lydi su ja susijusios idėjos, kurios skatina ir toliau vystyti mintį. Idėjų grupavimo intervalas siekia nuo socialinių ir politinių – 9 – rEIkšMINGIAUSIOS IDėJOS klausimų iki filosofijos, religijos ir mokslo. Skaitydami skyrelius tokia tvarka, kaip jie išvardyti priede, galime susipažinti su neoficialia šios srities apžvalga. Be abejonės, skaitytojai pastebės, kad nėra nuorodų į naudotą literatūrą. Tai buvo padaryta sąmoningai. Pragmatiška priežastis, kuri lėmė nuorodų at- sisakymą, buvo tai, kad jos būtų užėmusios dvigubai daugiau vietos nei pati knyga, nes ruošiant tokio pobūdžio darbą tenka peržiūrėti devynias galybes įvairių šaltinių. Tačiau pagrindinė (ir labai svarbi) nuorodų neįtraukimo prie- žastis buvo tai, kad čia pateikti idėjų apibūdinimai yra tarsi įvadas į paties skaitytojo tyrimus, o ne preliminarus mano siūlomų studijų kursas. Jei taip būtų, aš norėčiau padaryti daugiau, o ne tiesiog atrinkti kelis tekstus, nes knygos pabaigoje pateikiama trumpa kiekvienos temos bibliografija (p. 434), kurioje bendrai nurodoma, kur būtų galima pasiskaityti plačiau. Tačiau greta nenoro iš anksto apibrėžti, ką turėtų galvoti skaitytojai (nors dažniausiai aš čia išsa- kau savo nuomonę), svarbiausia yra tai, kad siekdamas tinkamai suprasti temą skaitytojas pats turi atlikti savąją darbo dalį, susirasdamas daugiau informa- cijos. Pavyzdžiui, išklausius paskaitą įgyjama tik pasyvių žinių, štai kodėl, au- ditorijai nuobodžiaujant, paraginti nedelsiant pakartoti tai, ką tik prieš kelias akimirkas išgirdo, klausytojai negalėtų to padaryti, nors paskutiniai paskaitos žodžiai dar tebeskambėtų jiems ausyse. Kad išgirstos žinios taptų aktyvios, studentai privalo eiti į biblioteką ar naršyti po internetą ir ieškoti šaltinių, juos studijuoti, aptarinėti bei aprašyti – tada šios žinios taps jų dalimi. Jei kuri nors iš tolesniuose puslapiuose išdėstytų temų sužadintų skaitytojo susidomėjimą, šis susidomėjimas turėtų kilti paties skaitytojo galvoje. – 10 –