Table Of Content

VINCAS VYČINAS raštai MINTIS UDK^f-474.5)- Vi29 Knygos leidimą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija Serija leidžiama nuo 1987 metų Sudarė Arūnas Sverdiolas Vertė Gintaute Lidžiuvienė Redagavo Mimoza Kligienė Dailininkas Romas Dubonis ISBN 5-417-00845-1 © Sudarymas, A. Sverdiolas, 2002 ISBN 5-417-00844-3 © Vertimas iš anglų kalbos, G. Lidžiuvienė, 2002 TURINYS MANO GYVENIMO IR MINTIES RAIDA ..........................................11 ŽEMĖ IR DIEVAI. Martino Heideggerio filosofijos įvadas ...........31 Pratarmė...........................................................................................33 Įvadas. ŽEMĖS IR DIEVŲ VIETA HEIDEGGERIO FILOSOFIJOJE .. 36 1. Heideggerio filosofijos pobūdis .................................................36 2. Būties problema Heideggerio filosofijoje ..................................38 3. Heideggerio vieta filosofijos istorijoje ........................................40 4. Trys Heideggerio filosofijos fazės .............................................44 Pirmoji ir antroji fazė....................................................................44 Trečioji fazė ..................................................................................48 5. Lankstas nuo dievų prie žemės...................................................57 , I. DASEIN ...............................................................................................61 1. Daseiit problemos išskleidimas ...............................................62 Žodžio „Dasein" reikšmė...............................................................62 Būties klausimas ..........................................................................63 Žmogaus prigimtis ......................................................................64 Fenomenologija kaip ontologija .....................................................67 2. Buvimas-pasaulyje......................................................................69 Egzistencija ..................................................................................69 Egzistencijos pobūdis....................................................................70 3. Buvimas-čia..................................................................................71 Gyvenimas-kitr ............................................................................71 ' Rūpinimasis..................................................................................72 4. Pasaulis.........................................................................................73 Aplinka.........................................................................................73 Reikmuo .......................................................................................74 Reikmenų irimas ..........................................................................76 Dasein ir pasaulis ........................................................................77 5 5. Erdvė................................................................................................/y Reikmenų erdviškumas ..................................................................^9 Dasein erdviskumas ......................................................................80 6. Bendrumas........................................................................................81 Dasein kaip bendras Dasein............................................................81 Neautentiškas Dasein ....................................................................82 7. Da kaip atvirumas ..........................................................................84 Būsena ............................................................................................84 Supratimas........................................................................................85 Kalbėjimas ......................................................................................89 Tiesa..................................................................................................92 8. Siaubas ..............................................................................................94 9. Mirtis ..........................-..............................................................--97 Mirtis kaip Dasein pilnatvė ..........................................................97 Mirtis ir siaubas ............................................................................99 Mirtis ir tiesa................................................................................100 10. Sąžinė ............................................................................................101 Sąžinė kaip savasties kvietimas ......................................................101 Kaltė................................................................................................102 Ryžtingumas ................................................................................103 11. Laikiškumas .................................. 105 Laikiškumas ir į ateitį jtukreiptas ryžtingumas..............................105 Laikiškumas ir egzistavimas laike ..................................................107 Laikas ir istorija..............................................................................108 II.BŪ77S ..................................................................................................111 1. Heideggerio darbai po Būties ir laiko ......................................112 2. Dasein ..............................................................................................113 Žmogus ir būtis..............................................................................113 Dasein ir būtis ..............................................................................115 Būties supratimas ir konkretumas..................................................116 „Ek-sistencija" ................................................................................118 3. Tiesa ................................................................................................119 Teisingumas....................................................................................119 Žmogus kaip tiesos šaltinis ............................................................120 Tiesa kaip laisvė..............•.............................................................121 Tiesa ir netiesa................................................................................122 4. Mąstymas........................................................................................123 Mąstymas ir logika ........................................................................123 Logos..............................................................................................125 6 Tiesos ir netiesos mąstymas...........................................................126 Mąstymas kaip saugojimas .........................................................128 Mąstymas ir dėkojimas ...................................................................129 Mąstymas kaip kelias.......................................................................129 5. Kalba..................................................................................................131 Kalba ir pasaulis .............................................................................131 Daiktai ir žodžiai .............................................................................132 Žodžiai ir terminai...........................................................................133 Kalba ir šneka...................................................................................134 Kalba ir būtis ...................................................................................135 6. Nutikimas ir istorija .....................................................................137 Likimas..............................................................................................137 Nutikimas ir būtis ...........................................................................138 Būties klausimas ir nutikimas .........................................................139 Žodžio „filosofas" prasmė ...............................................................141 Ateities mąstymas ...........................................................................142 7. Subjektyvizmas ir metafizika .....................................................144 Subjektyvizmo pasaulis ...................................................................144 Subjektyvistinis metafizikos pobūdis...............................................145 Modernusis subjektyvizmas ...........................................................149 Metafizikos įveika.............................................................................151 8. Niekybė ir nihilizmas ...................................................................154 Niekybė ir neigimas .........................................................................154 Niekybė ir siaubas ...........................................................................154 Niekybė ir būtis ...............................................................................156 Nihilizmas ........................................................................................158 Nihilizmo ¡veika...............................................................................159 9. Būtis ir žmogus................................................................................151 Dasein kaip būtis žmoguje .............................................................161 Būtis kaip esatis ...............................................................................162 Būtis kaip telkinys ...........................................................................164 Būtis kaip kelias................................................................................165 III. PASAULIS..............................................................................................168 1. Pasaulis tradicinėje filosofijoje ..........................................169 2. Pirmosios fazės pasaulis.........................................................172 3. Antrosios fazės pasaulis .........................................................175 4. Trečiosios fazės pasaulis .......................................................183 IV. ŽEMĖ ................ 188 1. Physis ......................................................................................l®^ 7 2. Physis ir logos .............................................................................. 3. Kalba................................................................................................206 4. Pasaulis ir žemė ............................................................................208 5. Holderlino gamtos samprata ......................................................226 V. DIEVAI.............................................................................................233 1. Olimpo dievybės ..........................................................................234 Atėnė ............................................................................................238 Apolonas ......................................................................................2^ Artemidė ......................................................................................241 Afroditė ........................................................................................243 Hermis ..........................................................................................245 Dievai kaip pasauliai ....................................................................247 2. Chtoninė religija ........................................................................251 3. Dionisas ........................................................................................264 4. Chaosas............................................................................................273 5. Dievai ir logos................................................................................276 6. Dievai kaip realybės ....................................................................283 VI. KETVERTAS...................................................................................290 VE. DAIKTAS..........................................................................................306 1. Tradicinė daikto samprata ..........................................................307 2. Meno kūrinys kaip teikėjas ......................................................311 3. Daiktas kaip teikėjas....................................................................316 4. Subjektyvusis ir esmiškasis daikto supratimas......................319 5. Daiktas ir erdvė ...........................................................................322 6. Daikto filosofija ...........................................................................327 Vin. GYVENIMAS-KUR.........................................................................334 1. Statymas ir gyvenimas-kur .......................................................336 2. Gyvenimas-kur ir logos .............................................................343 3. Poetas kaip pranašas ...................................................................354 4. Šventė.............................................................................................363 5. Dievobaimingas ir bedievis žmogus .......................................372 PRIEDAS. Heideggeris ir krikščionybė ......................................... 390 Literatūra ...................................................................................................401 MARTINO HE1DEGGERIO FILOSOFIJA ...........................................404 Įžanga..........................................................................................................404 I. DASEIN ..................................................................................................406 Egzistencija ..........................................................................................407 ¡rankini..................................................................................................408 8 Sambūvis .............................................................................................411 Atvirumą ...............................................................................................412 Baimė .....................................................................................................413 Mirtis .....................................................................................................414 Sąžinė.....................................................................................................415 Laikas .....................................................................................................417 H. BŪTIS .....................................................................................................418 Žmogus ir būtis .....................................................................................418 Tiesa ........................................................................................................419 Logosas...................................................................................................420 Istoriškumas...........................................................................................421 III. ŽEMĖ IR DIEVAI ............................................................................424 Pasaulis ir daiktai...................................................................................424 Žemė ir dangus .....................................................................................426 Žmonės ir dievai.....................................................................................427 Daiktai ir gyvenimas .............................................................................432 HEIDEGGERIO KULTŪRINĖ REIKŠMĖ ............................................437 Filosofija .................................................................................................437 Mokslas it technika.................................................................................443 Kalba ir poezija.......................................................................................451 Ateities kultūrinės perspektyvos ..........................................................461 ŽMOGUS IR TECHNIKA.........................................................................464 BŪTIS IR ŽODIS HEIDEGGERIO MĄSTYME ....................................480 MITINĖ ETIKA HEIDEGGERIO FILOSOFIJOS PRINCIPŲ ŠVIESOJE ....................................................................................................489 HEIDEGERISTŲ SUVAŽIAVIMAS .......................................................509 Rodyklė..........................................................................................................513 Tekstų šaltiniai.............................................................................................517 MANO GYVENIMO IR MINTIES RAIDA Nuo pat savo vaikystės buvau paveiktas Amerikos technikos blizgesio, jos tariamos aukštybės ir lietuvių buities paprastumo ir sykiu jos gilumo. Pirmuosius septynerius savo gyvenimo metus praleidau viename Amerikos didmiesčių, Pitsbėfrge. 1926 m. mes (tėvai, brolis ir sesuo) grįžome namo, t. y. į mūsų tėviškę Jutkonis (Kupiškio valsčiuje). Į mano sielą tuo būdu ir buvo įbrėžta sandūra tarp „pažan gios" technikos ir „atsilikusios" sodietiškos būties. Apie pirmąją daug kalbėjo mano tėvai, žmonės ir spauda. Antrąją lygiagrečiai išgyvenau pats, o ypač į ją įsijaučiau vaikščiodamas ir kalbėda mas su savo seneliu, motinos tėvu, kuris, nors ir būdamas „geras krikščionis", savo sieloje tebebuvo aistiškas „pagonis". Lankydamas gimnaziją neturėjau jokių karjeristinių užmojų, bet savyje jutau proveržį ieškoti „galutinės" tiesos. Kad ta tiesa vis dar laikėsi tarp technikos buities aukštybių ir sodietiškos bui ties gilumų, atskleidžia mano įrašas į apklausimo lakštą, pateiktą mums baigiant gimnaziją, su klausimu, ką rengiamės daryti po gimnazijos. Mano įrašas ir buvo: studijuoti arba techniką, arba filosofiją. Pradėjau studijuoti techniką ne tiek dėl to, kad būčiau aiškiai apsisprendęs siekti jos aukštybių, kiek gal dėl to, kad, sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą, perspektyvos studijuoti filosofiją prak tiškai reiškė studijuoti marksizmą-leninizmą. Vokiečiams išlaisvinus Lietuvą, kuriam laikui vėl buvo atidary tas Vytauto Didžiojo universitetas, kame jau pradėjau filosofijos 11 studijas. Čia man gilų įspūdį padarė Antano Maceinos paskaitos. Savo sklandžiu dėstymu ir originalia mintimi jis nukreipė mane į Martino Heideggerio būties filosofijos gilumas. Tada dar jaunas docentas Juozas Girnius giliai sudomino kitu vokiečių egzisten cialistu - Karlu Jaspersu. 1944 m. sovietiniam siaubui vėl beužgrobiant Lietuvą, mudu su Brone Lione Sakavičiūte, tuomet mano sužadėtine, mano sese rimi Emile ir draugu Petru Vaitiekūnu ryžomės bėgti į „laisvus Vakarus". Apsistojom pas mano tetą Adelę (mamos seserį), gyve nusią Čekoslovakijoje. Kitais metais, karui besibaigiant ir sovie tams užgrobus Čekoslovakiją, mes visi, išskyrus seserį Emilę, ku ri likosi Čekijoje, dar kartą traukėmės nuo sovietų okupantų į Vakarus. Mažo Bavarijos miestelio mažoje katalikiškoje bažnytėlėje mu du su Lione susituokėme. Sutuoktuvių ceremoniją atliko vietos kunigas, dalyvaujant vieninteliam liudininkui Petrui Vaitiekūnui. Petras apsistojo Augsburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje, o mu du su Lione nusikėlėme į Freiburgą prancūzų zonoje dėl to, kad Freiburgo universitete tikėjausi dalyvauti Heideggerio filosofinėse paskaitose. Nors tuo laikotarpiu (1945-1949) pats Heideggeris ir nedėstė, jo žymiausias mokinys profesorius Eugenas Finkas įvedė mane į Heideggerio minties labirintus. Skaitydamas Heideggerio ir Fin- ko raštus, giliai įsijaučiau į būties (galutinės) realybės gelmes, ku rios buvo daug arčiau „atsilikusios" sodietiškos negu pažangios technikos būties. Jau tada man išryškėjo būtis kaip gamta - kaip sodietiškos buities, sodietiško pasaulio pagrindas ar galutinis pra das; tuo tarpu technikos buityje pagrindinis pradas atrodė esąs žmogus. Technikos pasaulis buvo antropocentriškas. Kai 1949 m. vėl radausi Pitsberge, technika žėrinčios Ameri kos didmiestyje, jau buvau aiškiai apsisprendęs, kad mano sieloje glūdįs proveržis ieškoti galutinės realybės prasmės, jos tiesos, krei pia mane į gamtą bei būtį, bet ne į techniką bei žmogų. Po keleto metų Amerikoje, gal 1955 m., vėl įsijungiau į filosofi jos studijas Duųuesne'o universitete (Pitsberge). Čia mano orien tacijai į gamtą-būtį formuotis bei vystytis buvo labai naudingos 12 prof. Bernardo Boeleno paskaitos. Tarp mūsų užsimezgė artima minties draugystė. Mano studijos Vokietijoje buvo pripažintos kaip prilygstančios B. A. (bakalauo) laipsniui; 1957 m. įsigijau M. A. (magistro) laipsnį, o 1958 m. - Ph. D. (daktaro) laipsnį. Baigęs studijas, pasijutau tik atsidūręs ties atdaromis durimis savo tiesos ieškojimo kelyje. Žinojau, kad tiesa - tikriau, Tiesa! - nerandama pirmyn žengiančios technikos bei jai tarnaujančių mokslinių ar tik mokslo pobūdžio teorijų evoliucinio antropocen trizmo aukštumose bei tolumose, bet, priešingai, kad ji laikosi jau pamirštuose praeities kultūriniuose apyaušriuose. Pagal Heideg- gerį, technika suklestėjo ant būties užmaršties pagrindų. Iki klasi kinės filosofijos eros minty tojai - 1, y. ikisokratiniai graikų mąsty tojai (Anaksimandras, Herakleitas, Parmenidas) daug geriau įžvelgė būties tiesą negu „pirmieji" (klasikinės eros) filosofai (Pla tonas, Aristotelis). Kaip tik su šitais „didžiaisiais" filosofais - su Platonu ir Aristoteliu, - anot Heideggerio, prasidėjo būties už marštis, kuri tęsėsi iki Nietzsche's. Su Nietzsche, anot jo, realiza vosi kraštutinė būties užmaršties fazė - nihilistinė technikos am žiaus fazė su technikos žmogumi kaip jos (tos fazės) antžmogiu. Jeigu ikifilosofiniai mintytojai buvo arčiau tiesos negu filoso fai per se (kaip tokie), tai, nuosekliai samprotaujant, dar ankstesnė era - mitinė era - turėjo būti galutinės realybės (būties-gamtos) tiesos atsiskleidimo era. Ir tikrai! Heideggerio, o ypač Finko raš tuose apstu mitinių motyvų. Baigęs universitetą tik sužinojau, kame galutinės realybės (bū ties) tiesa ieškotina. Šitokia išvada, nors ir labai reikšminga mano dvasinei orientacijai, nieko man nedavė profesine, karjerine pras me. Žinojau, kad Europoje (Vokietijoje) iš filosofijos profesoriaus nėra reikalaujama būti galutinę tiesą (būties tiesą) suradusiam; užtenka, kad jis būtų jos įgudęs ieškotojas. Kitaip buvo Amerikos kontinente: universiteto profesorius turėjo būti ekspertas. Vieno je kurioje filosofinės sistemos srity e (logikoje, kosmologijoje, gno seologijoje, racionaliojoje psichologijoje ar pan.) jis turėjo dėsnin gai, išvadingai galutinę tiesą pateikti ir įrodyti. Studijuodamas visiškai nesirengiau tapti tokiu ekspertu. Todėl pabandęs vos keletą metų dėstyti filosofiją Prince George kolegijoje (Britų 13