Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir tarybų valdžia PDF
Preview Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir tarybų valdžia
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LKP CK — MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS V. KAPSUKAS PIRMOJI LIETUVOS PROLETARINĖ REVOLIUCIJA IR TARYBŲ VALDŽIA ANTRASIS LEIDIMAS VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA VILNIUS — 1958 T U R I N Y S Pratarmė antrajam leidimui ............................................... III Pratarmė ............................................................................................. 3 LIETUVA VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METU ............................................ 7 1. Ekonominė Lietuvos padėtis ................................................... 7 2. Politinė Lietuvos padėtis ....................................................... 15 3. Lietuvių buržuazija padeda vokiečiams smaugti Lietuvos darbo žmones .......................................................................... 19 4. Spalio revoliucijos įtaka Lietuvoje ........................................ 33 5. Revoliucinės situacijos susidarymas ir Vokietijos revoliuci jos įtaka Lietuvoje .................................................................. 41 Gaivalinė „keršytojų“ kova ............................................ 44 Vokietijos revoliucijos įtaka Lietuvoje ............................. 52 6. Lietuvos Komunistų partijos gimimas ................................ 56 a) Dviejų srovių kova Lietuvos socialdemokratų tarpe 56 b) LSDP politinis bankrotas ............................................ 66 c) Lietuvos Komunistų partijos gimimas ..................... 71 d) Pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos Kompartijos su važiavimas ................................................................... 81 7. Lietuvos revoliucijos charakteris ir varomosios jos jėgos 87 KOVA UŽ TARYBŲ VALDŽIA LIETUVOJE ........................................................ 97 1. Revoliucija Lietuvoje ir Laikinosios revoliucinės darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžios sudarymas ......................... 97 2. Ginkluoto sukilimo klausimas ............................................... 107 3. Kova už Tarybų valdžią Vilniuje ........................................ 110 a) Pirmosios Vilniaus Darbininkų tarybos rinkimai ir jos atidarymas .............................................................. 110 b) Gruodžio 16 d. visuotinis streikas ir demonstracija 117 c) Antrasis Tarybos posėdis ir naujas visuotinis streikas 120 d) Tretysis Tarybos posėdis ir kova su vietine bur žuazija .......................................................................... e) Lenkų baltagvardiečių diktatūra ir Raudonosios Armijos atėjimas ....................................................... 4. Kova už Tarybų valdžią Kaune................................................ 5. K. Požėla. Šiaulių miesto proletariato kova už Tarybų valdžią ........................................................................................ a) Visuotinis streikas ....................................................... b) Tarybos rinkimai ........................................................... c) Visiškas Tarybų valdžios įsigalėjimas ..................... d) Grybas-Šimokas apie kovą už Tarybų valdžią Šiau liuose ir apskrityje ....................................................... ej J- Cečkovskis. Kuršėnai ............................................... f) Mažeikiai 6. Bušmanas. Kova už Tarybų valdžią Joniškėlio apskrityje .. A. Dabulis. Krinčino valsčius ........................................ 7. Kova už Tarybų valdžią Panevėžyje .................................... A. Niedvaras. Naujamiesčio valsčiuje ............................. 8. Kova už Tarybų valdžią Rokiškio apskrityje ..................... 9. Kova už Tarybų valdžią Kupiškio apskrityje ..................... 10. Kolesinskis. Kova už Tarybų valdžią Lydos apskrityje___ 11. Dviejų lagerių kova visoje Lietuvoje........................................ 12. Bendros išvados ...................................................................... Pastabos ir paaiškinimai ...................................................................... Pavardžių rodyklė ............................................................................ Geografinė rodyklė ............................................................................. Periodinių leidinių rodyklė .............................................................. PRATARMĖ ANTRAJAM LEIDIMUI V. Kapsuko veikalas „Pirmoji Lietuvos proletarinė revo liucija ir Tarybų valdžia“ yra vienas įžymiųjų lietuviškos marksistinės lileralnros kūrinių. Si nedidelė knygutė apima ypatingai reikšmingų laikotarpį lietuvių tautos istorijoje. V. Kapsukas šiame veikale apžvelgia socialines-ekonomines ir politines s;jlygas, susidariusias Lietuvoje pirmojo pasau linio karo išvakarėse, kaizerinės okupacijos metu bei po jos. Autorius parodo, kaip kovose gimė ir grūdinosi Lietuvos Komunistų partija, kaip ji vedė mases į kovą prieš kaize rinius okupantus, prieš dvarininkus ir buržuaziją, kaip nugalėjo Lietuvoje Tarybų valdžia, o taip pat, kaip ji buvo pasmaugia užsienio imperialistų ir juos tuo tikslu Lietuvon pakvietusių buržuazinių nacionalistų. V. Kapsukas ryškiai parodo, kad pirmosios proletarinės revoliucijos pergalė Lietuvoje, kurios keturiasdešimtmetį šiemet pažymės Lietuvos darbo žmonės, buvo didelis, isto rinis Lietuvos darbo žmonių žygis. Remdamasis gausiais šaltiniais, jų tarpe ir priešiškais, jis įtikinamai parodo, kad Tarybų valdžią Lietuvos darbo žmonės kovote iškovojo. Dargi buržuazinė spauda, kaip aiškiai parodo V. Kapsukas, buvo priversta pripažinti, jog Tarybų valdžia Lietuvoje dau gumoje vietų „atsirado dar tuomet, kai ten tebebuvo vokiečiai, atsirado kovoje su vokiečių okupantais ir vietine buržua zija, kai Raudonoji Armija buvo dar toli“ (187 psl.). „Ne žiūrint to’ kad visuose stambesniuose Lietuvos ir Vakarų III Baltarusijos miestuose rinkimai į Tarybas įvyko clar prieš Raudonajai Armijai ateisiant, kai tenai dar tebebuvo oku pantų valdžia, kuriai globojant kūrėsi lietuvių ir lenkų buržuazijos valdžios organai — visur į Tarybas buvo iš rinkta didelė dauguma komunistų" (188 psl.). Dargi priešai buvo priversti pripažinti, kad darbininkai ir darbo valstiečiai karštai troško Tarybų valdžios pergalės, kad ,,. .. mažažemiai proklamacijas laiko su šventais da lykais“ (184 psl.). Tuo pat metu V. Kapsukas įspūdingai parodo, kad pir moji proletarinė revoliucija Lietuvoje 1919 metais pralai mėjo tiktai dėl to, jog vietinei buržuazijai Tarybų valdžią pasmaugti padėjo užsienio interventai — JAV, Anglijos bei Prancūzijos imperialistai, kurie kovoje prieš Tarybų valdžią panaudojo vokiškuosius grobikus ir Lenkijos nacionalistus. V. Kapsukas čia nuplėšia kaukę veidmainiams iš nacionalis tinės stovyklos ir ryškiai parodo, kaip po visų jų tariamai patriotinių frazių priedanga slėpėsi nacionalinė išdavystė, klasiniai buržuazijos interesai. Buožės, jau karo metu pelnęsi iš tautos nelaimės, mal davo, kad karas kuo ilgiau tęstųsi. „Kai kurie „šventabli- vieji“ buožės, — rašo V. Kapsukas, — net ligi tokio begė diškumo priėjo, jog prašė dievą, kad pelningasis jiems karas dar ilgiau tęstųsi“. Net 1918 m. klerikalų „Tėvynės Sargo“ Nr. 18 duoda tokią korespondenciją iš Renavo (Sedos apskr.): „Per taikos darymą Lietuvos Brastoje čia kai kurie di- džiažemiai buvo nepaprastoje baimėje: bijojo, kad jau bai giasi žiaurusis karas. Vienas ūkininkas net buvo atėjęs pas Renavo kleboną užpirkti mišių — ilgesniam karui išprašyti“ (14—15 psl.). Juo labiau, kada buožėms ir visokiems iš naudotojams iškilo pavojus, kad jie gali netekti savo dva rų, buožynių, pelningų verslų,— jie nė kiek nesusvyravo, kad vėl pakviestų į Lietuvą užsienio grobikus. V. Kapsukas nuplėšia kaukę tiems tariamiems patriotams, kurie siekia Tarybų valdžią, iškovotą darbo žmonių, pavaizduoti, kaip IV atneštą Raudonosios Armijos, o patys „negalėdami savo mis jėgomis apsidirbti su revoliuciniais darbininkais ir valstiečiais, .. . maldavo Antantę ir vokiečių okupantus, kad jiems padėtų..., pasikvietė kovai prieš revoliucinius darbininkus ir valstiečius, už buržuazijos viešpatavimą ir visos buožijos tvarkos gynimui tuos pačius vokiečius oku pantus, kurie per trejus su viršum metus plėšė ir smaugė Lietuvą. Dabar jie virto buržuazinės Lietuvos „gelbėto jais“ “ (189 psl.). Pasirėmęs gausia faktine medžiaga V. Kapsukas įti kinamai parodo, kad; „Jei nebūtų atėjęs į talką Lietuvos ir Lenkijos buržuazijai tarptautinis kapitalas, jei Lietuva ir Vakarų Baltarusija nebūtų virtusios arena kovos ne tik tai tarp Lietuvos ir Baltarusijos proletariato ir „savosios“ buržuazijos, bet ir tarp vokiečių imperialistų likučių, Antan tės palaikomų, be abejonės, Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos darbininkų klasė, vargingųjų valstiečių remiama, Kompar tijos vadovaujama, pati viena būtų lengvai susidorojusi su „savąja“, dar labai silpna tuomet buržuazija“ (189— 190 psl.). V. Kapsukas, aprašinėdamas proletarinę revoliuciją Lie tuvoje, giliai išnagrinėja ir jos varomąsias jėgas, taip pat plačiai nušviečia ir darbo žmonių avangardo — Lietuvos Komunistų partijos — didvyrišką kovą. Autorius čia išplėtė savo nagrinėjamos temos ribas ir iš esmės pateikė išsamią Lietuvos Komunistų partijos atsiradimo bei vystymosi istoriją, pradėdamas sekti revo liucinių elementų vystymąsi nuo praeito amžiaus pabaigos, nuosekliai parodydamas smulkiaburžuazinių, oportunistinių elementų Lietuvos darbininkų judėjime irimą, jų išda vystę, iš vienos pusės, ir revoliucinių elementų grūdinimąsi kovoje su jais — iš kitos. V. Kapsukas ryškiai parodo, kad tik Lietuvos Komu nistų partija nuosekliai gynė ir reiškė Lietuvos darbo žmo nių reikalus, atskleidžia visų oportunistinių partijų buržua zinį ir smulkiaburžuazinį pobūdį. V Nors veikalo apimtis ir tematika neleido čia autoriui plėstis, bet kol nėra parašyta Lietuvos Komunistų partijos istorija, V. Kapsuko veikalas suteiks didelę paramą studi juojantiems Lietuvos Komunistų partijos istoriją. Būdingas V. Kapsuko veikalo bruožas — gilus interna cionalizmas. Autorius parodo, kad už Tarybų valdžią Lie tuvoje kovojo visų Lietuvos tautybių darbo žmonės, parodo glaudžią lietuvių tautos sąjungą ir brolybę su didžiąja rusų tauta. Savo veikalą V. Kapsukas rašė jau būdamas subrendęs marksistas-leninietis. Jis daugelį metų rinko jam medžiagą ir pagrįstai sako savo pratarmėje, jog pagaliau jis atiduoda spaudai „savo ilgų metų darbą“. V. Kapsukas surinko savo veikalui milžinišką faktinę medžiagą, įtraukė į darbą dau gelį žmonių, tiesioginių revoliucijos dalyvių, tuo suteikda mas savo veikalui ne tik didelį autentiškumą, bet ir skai tytoją pagaunantį šviežumą. V. Kapsuko knyga tai ne sau sas bejausmis faktų aprašymas, o aistringas pasakojimas žmonių, kurie patys dalyvavo kovoje, patys pergyveno per galių triumfą, sielojosi dėl padarytų klaidų. Kaip matyti iš knygos teksto, autorius buvo sumanęs tęsti savo darbą ir dabar skaitytojui pateikiamą knygą laikė tik pirmuoju tomu. 1934 m. gegužės mėnesį „Priekalas“ Nr. 5(35) apie šį V. Kapsuko veikalą rašė: „Tai yra 10-ties metų drg. Kapsuko darbo apie 1-ją Lietuvos proletarinę revoliu ciją išdava. Antrosios dalies — apie pačią Tarybų valdžią Lietuvoje ir Baltarusijoje — jau taip pat daugiau pusės parašyta“. Deja, mirtis nutraukė šį jo darbą. Antrosios dalies rankraščio taip pat lig šiol nepavyko surasti, nes V. Kapsuko asmeninis archyvas, matyt, Didžiojo Tėvynės karo metu bus žuvęs. Su būdingu komunistams tiesumu ir drąsa V. Kapsukas giliai ir kritiškai nagrinėja Lietuvos Komunistų partijos padarytas klaidas, atskleidžia jų šaknis. Šiuo atžvilgiu V. Kapsukas pateikia marksistinės kritikos ir savikritikos VI pavyzdį, ir tai suteikia jo veikalui didelę auklėjamąją reikšmę. Tačiau tuo pat metu Y. Kapsukas įspėja prieš tų klaidų absoliutizavimą, perdėjimą. „Visiškai neteisinga, — rašė jis savo pratarmėje, — būtų matyti tik Lietuvos Tarybų val džios klaidas ir visiškai nematyti jos didelių pasiekimų, kurių nemaža buvo ir Lietuvoje. Tik mūsų klasiniai priešai •gali visiškai nepripažinti tų pasiekimų“ (6 psl.). Pats V. Kapsukas su būdingu jam kuklumu pažymėjo, jog jis nelaiko savo knygos išsamia. „Ji, — rašė jisai pra tarmėje,— dar toli nepakankamai nušviečia Pirmąją Lie tuvos proletarinę revoliuciją ir Tarybų valdžią“ (L psl.). Nėra jokių abejojimų, kad tolesni tyrinėjimai ateityje dar papildys V. Kapsuko pateiktą medžiagą. Tačiau V. Kapsuko veikalas yra didelis indėlis tyrinėjant Lietuvos darbo žmo nių revoliucinių kovų istoriją, suteikiantis pavyzdį savo par tiškumu, moksliniu objektyvumu, sujungtu su karštu darbo .žmonių interesų gynimu. V. Kapsuko veikalas buvo pirmą kartą išleistas Jungti nėse Amerikos Valstijose, Čikagos mieste 1934 metais Ame rikos Lietuvių darbininkų literatūros draugijos. Lietuvos •darbo žmoniųovisuomenei jis buvo mažai žinomas. Dabar išleidžiamas antru leidimu jis, reikia tikėtis, susilauks mūsų visuomenės dėmesio ir suteiks rimtą paramą auklėjant dar bo žmones komunistine dvasia. * Rengiant spaudai šios V. Kapsuko knygos antrąjį leidi mą, ji buvo peržiūrėta, patikslintos citatos, pavardės, vieto vardžiai. Dėl ypatingų pirmojo knygos leidimo sąlygų (autorius tuomet gyveno Maskvoje ir pats negalėjo prižiūrėti veikalo spausdinimo) į tekstą įsibrovė kai kurie, tiesa, nežymūs netikslumai. Jie redaguojant paša linti. Tam tikras darbas atliktas ir su veikalo kalba. V. Kapsukas rašė gražia, sodria lietuvių kalba, nuo VII lat tobulindamas savo stilių. Rengiant V. Kapsuko veikalą spaudai, pašalinti tiktai kai kurie archaizmai, pasenę po sakiai, kurie dabar lietuvių literatūrinėje kalboje nevarto jami. Kai kuris darbas atliktas suvienodinant stiliaus ir kalbos dalykus. Pateikdamas dokumentus ir citatas, V. Kapsukas daž nai paredaguodavo jų kalbą. Tokiu atveju paprastai palie kama V. Kapsuko redakcija, tik atskirais atvejais pašali nant įsibrovusius kai kuriuos netikslumus. Redakcija paliko visus V. Kapsuko tarmės ypatumus,, dargi tais atvejais, kai jie nėra paplitę dabartinėje litera tūrinėje kalboje. Rašyba visur šiuolaikinė. V. Kapsuko veikalo antrąjį leidimą spaudai paruošė G. Zimanas. Pavardžių, periodinių leidinių ir geografines rodykles, sudarė Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis, bendradarbis V. Kancevičius. Knygoje padidintas iliustra cijų skaičius, įdėtas žemėlapis „Tarybų valdžia Lietuvoje 1918—1919 m.“ PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LKP CK — MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS Vilnius, 1958 m. kovas. KOVA UŽ TARYBŲ VALDŽIĄ (1918 m. pabaiga ir 19 19 m. p r a d ž i a) Pirmas tomas
The list of books you might like
