Table Of Content

S A M O T I PASAULIO VALSTYBIŲ Ų KONSTITUCIJOS I B Y T S O S L J A I C V U O T I I L T U ISBN 978-9955-19-734-8 (bendras) S ISBN 978-9955-19-735-5 (I tomas) A N S O A P K I TOMAS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS PASAULIO VALSTYBIŲ KONSTITUCIJOS I TOMAS Vilnius 2016 UDK 342.4(100) Pa305 Recenzavo: doc. dr. Tomas Berkmanas, Vytauto Didžiojo universitetas doc. dr. Alvidas Lukošaitis, Vilniaus universitetas prof. dr. Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universitetas Redakcinė kolegija: prof. dr. Darijus Beinoravičius, prof. dr. Toma Birmontienė, doc. dr. Ieva Deviatnikovaitė, prof. dr. Gediminas Mesonis, prof. dr. Vytautas Sinkevičius, prof. dr. Milda Vainiutė, lekt. Juta Večerskytė-Alshaiban, prof. dr. Juozas Žilys Versta iš anglų, čekų, gruzinų, ispanų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbų. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės tei- sės instituto 2014 m. gegužės 29 d. posėdyje (protokolo Nr. 1KATI-9) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto mokslo programos „Teisingumas, saugumas ir žmogaus teisės“ komiteto 2014 m. birželio 9 d. posėdyje (protokolo Nr. MPK5-2) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto tarybos 2014 m. birželio 30 d. posė- dyje (protokolo Nr. 1T-26) pritarta leidybai. Mykolo Romerio universiteto mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo leidybai komisijos 2014 m. liepos 8 d. posėdyje (protokolo Nr. 2L-11) pritarta leidybai. Visos knygos leidybos teisės saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali būti dauginama, taisoma arba kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo. Spausdinta versija: ISBN 978-9955-19-734-8 (bendras) ISBN 978-9955-19-735-5 (I tomas) Elektroninė versija: ISBN 978-9955-19-732-4 (bendras) ISBN 978-9955-19-733-1 (I tomas) © Mykolo Romerio universitetas, 2016 LEIDINIO „PASAULIO VALSTYBIŲ KONSTITUCIJOS“ I TOMAS ĮŽANGA: APIE PASAULINĮ KONSTITUCINĮ PROCESĄ, KONSTITUCINES SISTEMAS IR JŲ ŠIUOLAIKINĘ BŪKLĘ – prof. dr. Juozas Žilys PRATARMIŲ AUTORIAI: Airijos Respublika – prof. dr. Alvydas Pumputis Argentinos Respublika – doc. dr. Elena Vaitiekienė Armėnijos Respublika – prof. dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė Australijos Sandrauga – dr. Saulė Vidrinskaitė Austrijos Respublika – prof. dr. Milda Vainiutė Azerbaidžano Respublika – doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Baltarusijos Respublika – lekt. Violeta Kosmačaitė Belgijos Karalystė – prof. dr. Darijus Beinoravičius Bulgarijos Respublika – lekt. Kristina Kenstavičienė, prof. dr. Milda Vainiutė Čekijos Respublika – doc. dr. Ieva Deviatnikovaitė Čilės Respublika – dr. Algimantas Šindeikis, lekt. Juta Večerskytė-Alshaiban Danijos Karalystė – lekt. Dainius Kenstavičius Estijos Respublika – lekt. dr. Darius Butvilavičius Graikijos Respublika – doc. dr. Elena Vaitiekienė Gruzija – lekt. Edmundas Sakalauskas Islandijos Respublika – doc. dr. Kristina Miliauskaitė Ispanijos Karalystė – doc. dr. Elena Vaitiekienė Italijos Respublika – prof. dr. Juozas Žilys KONSTITUCIJAS VERTĖ: Airijos Respublika – dr. Agnė Vaitkevičiūtė Argentinos Respublika – doc. dr. Eglė Venckienė Armėnijos Respublika – prof. dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė, Pavel Trusov Australijos Sandrauga – lekt. Vytautas Kurpuvesas Austrijos Respublika – lekt. Arnoldas Matijošius Azerbaidžano Respublika – doc. dr. Agnė Tvaronavičienė Baltarusijos Respublika – prof. dr. Eglė Bilevičiūtė, lekt. Violeta Kosmačaitė Belgijos Karalystė – lekt. Vilija Badaraitė, prof. dr. Egidijus Jarašiūnas Bulgarijos Respublika – lekt. Jolita Šukytė, prof. dr. Milda Vainiutė Čekijos Respublika – doc. dr. Ieva Deviatnikovaitė, lekt. Juta Večerskytė-Alshaiban Čilės Respublika – dr. Algimantas Šindeikis, lekt. Juta Večerskytė-Alshaiban Danijos Karalystė – lekt. Dainius Kenstavičius Estijos Respublika – doc. dr. Edita Žiobienė Graikijos Respublika – lekt. Remigijus Kalašnykas Gruzija – lekt. Edmundas Sakalauskas Islandijos Respublika – doc. dr. Kristina Miliauskaitė Ispanijos Karalystė – lekt. Arnoldas Matijošius Italijos Respublika – lekt. Arnoldas Matijošius TURINYS ĮŽANGA: APIE PASAULINĮ KONSTITUCINĮ PROCESĄ, KONSTITUCINES SISTEMAS IR JŲ ŠIUOLAIKINĘ BŪKLĘ 7 AIRIJOS RESPUBLIKA 29 ARGENTINOS RESPUBLIKA 89 ARMĖNIJOS RESPUBLIKA 147 AUSTRALIJOS SANDRAUGA 199 AUSTRIJOS RESPUBLIKA 245 AZERBAIDŽANO RESPUBLIKA 373 BALTARUSIJOS RESPUBLIKA 435 BELGIJOS KARALYSTĖ 485 BULGARIJOS RESPUBLIKA 561 ČEKIJOS RESPUBLIKA 617 ČILĖS RESPUBLIKA 671 DANIJOS KARALYSTĖ 757 ESTIJOS RESPUBLIKA 787 GRAIKIJOS RESPUBLIKA 835 GRUZIJA 923 ISLANDIJOS RESPUBLIKA 981 ISPANIJOS KARALYSTĖ 1005 ITALIJOS RESPUBLIKA 1079 55 ĮŽANGA: APIE PASAULINĮ KONSTITUCINĮ PROCESĄ, KONSTITUCINES SISTEMAS IR JŲ ŠIUOLAIKINĘ BŪKLĘ Leidiniu „Pasaulio valstybių konstitucijos“ tęsiamos konstitucionalizmo studijos, kurias pradėjo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto mokslininkai. Dėl didžiu- lės darbų apimties prie šio veikalo rengimo, be Instituto darbuotojų, pri- sidėjo ir kitų Universiteto mokslinių kolektyvų nariai. Daug darbo reikėjo įdėti valstybių konstitucijas verčiant į lietuvių kalbą, derinant teisės ter- miniją ir kruopščiai redaguojant publikuojamus tekstus. Taigi pateikiamas leidinys visų pirma yra kolektyvinių pastangų rezultatas. Primintina, kad anksčiau buvo gilinamasi į lyginamosios konstitu- cinės teisės reiškinius, bendruosius konstitucionalizmo raidos dėsningu- mus, juos išreiškiančias pasaulio šalių konstitucines sistemas bei konkrečių konstitucijų politinę, socialinę ir teisinę prigimtį. 2004 m. buvo paskelbti Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federa- cinės Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Kara- lystės (nekonsoliduotos) konstitucijos, Suomijos Respublikos, Estijos Res- publikos, Latvijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Jungtijų Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos konstitucijų tekstai lietuvių kalba1. Netrukus pradėti publikuoti analitiniai straipsniai apie užsienio ša- lių konstitucijas ir konstitucines sistemas, o 2005 m. parengta kolektyvinė monografija apie užsienio šalių konstitucinį reguliavimą2. Šiame mokslo veikale nagrinėta Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos V Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Italijos Respublikos, Jungtinės Didžio- 1 Užsienio šalių konstitucijos. Mokomasis leidinys. Sud. E. Jarašiūnas, G. Mesonis. Vil- nius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004. 2 Birmontienė, T.; Buišienė, O.; Jarašiūnas, E.; Mesonis, G.; Staugaitytė, V.; Vainiutė, M.; Vaitiekienė, E.; Vidrinskaitė, S.; Žilys, J. Šiuolaikinė konstitucija: studijos apie užsie- nio šalių konstitucinį reguliavimą. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. – 368 p. 7 PASAULIO VALSTYBIŲ KONSTITUCIJOS sios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Ispani- jos Karalystės, Suomijos Respublikos, Lenkijos Respublikos bei Rusijos Fe- deracijos konstitucijų istorinė kilmė ir šiuolaikinių konstitucinių sistemų funkcionavimo politinė, teisinė būklė. Prof. dr. E. Jarašiūno įžanginiame straipsnyje „Nuo pirmosios iki naujausių konstitucijų – keletas minčių apie konstitucinio reguliavimo raidą“ retrospektyviai įvertinti konstitucinės tei- sės teorijos teisiniai, filosofiniai pradmenys ir šiuolaikinės raidos kryptys. 2006 m. išleista kita kolektyvinė monografija, kurioje visapusiškai at- skleista konstitucinio reguliavimo įvairovė platesniame geografiniame kon- tekste3. Monografijoje analizuoti Belgijos Karalystės, Šveicarijos Konfedera- cijos, Švedijos Karalystės, Danijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ukrainos Respubli- kos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos Sandraugos, Indijos Respublikos, Japonijos Imperijos, Kinijos Liaudies Respublikos konstitucinės santvarkos pagrindai. Monografija pradedama prof. dr. E. Jarašiūno apžvalginiu straips- niu „Daugybė šiuolaikinės konstitucijos veidų: bendri ir individualūs bruožai“. Minėtus mokslinius darbus tęsė 2012 m. mokslo studija apie Europos Sąjungos valstybių narių konstitucines sistemas4. Šis mokslo veikalas turė- jo išskirtinę reikšmę dar ir tuo atžvilgiu, kad Lietuvos Respublika rengėsi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Tai buvo pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio mokslinis veikalas, o jo pagrindinė idėja buvo pateikti ne kokių nors kitų pasaulio regionų, atskirų pasaulio šalių grupių konstitucinio reguliavimo specifiką, o būtent Europos valstybių politinio junginio – Euro- pos Sąjungos valstybių narių konstitucinių sistemų šiuolaikinę būklę. Stu- dijoje aprėpta konstitucionalizmo raidos panorama Europoje, kur spren- džiamos sudėtingos problemos, susijusios ne tik su nacionalinių konsti- tucijų kaip aukščiausiosios teisės vaidmeniu politikoje ir teisėje, bet ir su šių šalių siekiais įgyvendinti uždavinius, kylančius politiniuose, teisiniuose integracijos procesuose derinant valstybių narių ir Sąjungos interesus. Šio- je mokslo studijoje paskelbti autorių straipsniai apie Europos Sąjungą su- 3 Bacevičius, V.; Beinoravičius, D.; Birmontienė, T.; Butvilavičius, D.; Jarašiūnas, E.; Mesonis, G.; Pumputis, A.; Vainiutė, M.; Vaitiekienė, E.; Vidrinskaitė, S.; Žilys, J.; Žiobienė, E.; Varaška, M. Konstitucinio reguliavimo įvairovė. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. – 448 p. 4 Beinoravičius, D.; Birmontienė, T.; Butvilavičius, D.; Firavičiūtė, R.; Grigienė, K.; Jarašiūnas, E.; Kalinauskas, G.; Kavoliūnienė, I.; Kenstavičius, D.; Markauskas, L.; Pukanasytė, A.; Stačiokas, S.; Švedaitė, R.; Vainiutė, M.; Vaitiekienė, E.; Večerskytė, J.; Vidrinskaitė, S.; Žilys, J.; Žiobienė, E. Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinės sisitemos. Mokslo studija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012. – 1022 p. 8 ĮŽANGA darančių valstybių konstitucines sistemas rėmėsi jau anksčiau skelbtomis jų publikacijomis, tačiau konstitucinių sistemų apibūdinimai įvairiu mastu atnaujinti atsižvelgiant į naujus konstitucinius reiškinius ir faktus. Publikuojamu leidiniu „Pasaulio valstybių konstitucijos“ siekiama ki- tokių tikslų. Pateikiant pasaulio valstybių šiuolaikinių konstitucijų tekstų redakcijas lietuvių kalba pirmiausia siekiama sudaryti prielaidas visiems, kurie studijuoja lyginamąją konstitucinę teisę, tiesiogiai pažinti ir savaran- kiškai įvertinti konk rečių šalių konstitucinį reguliavimą. Prieš kiekvienos konstitucijos aktualų tekstą publikuojamos pratarmės, kuriose bendriau- siais bruožais apžvelgiama konkrečių šalių konstitucingumo raida ir pa- grindiniai konstituciniai institutai, tačiau, skirtingai nei ankstesniuose lei- diniuose, šios pratarmės yra tik įvadinio pobūdžio, orientuojančios skaity- toją į konkrečios valstybės konstitucinio reguliavimo visumą. Leidinyje „Pasaulio valstybių konstitucijos“ siekiama apžvelgti konsti- tucijų įvairovę pagal jų formą ir turinį. Atsižvelgiant į tai, kad atskirų valsty- bių konstitucijų istorinės ištakos rėmėsi politinėmis realijomis, kurios bren- do šimtmečiais, leidinyje atsispindi anglosaksų ir romanų-germanų teisinių tradicijų poveikis ir šiuolaikinėms konstitucinėms sistemoms. Skaitytojui sudaromos visapusiškesnės prielaidos suprasti ne tik konstitucijų politinę esmę, jų kilmę, bet ir konstitucinių santykių teisinio reguliavimo daugia- spalviškumą ir jo socialines ištakas. Apimama plati geografinė panorama, kurioje reiškėsi konstitucinio proceso sėkmės ir nesėkmės, nenutrūkstančios tautų pastangos surasti tinkamiausius būdus teisiniuose tekstuose įtvirtinti ir realizuoti bendruosius ir konkrečius konstitucinės demokratijos lūkesčius. Leidinio autorių kolektyvas, siekdamas įvairiomis prasmėmis at- skleisti konstitucinio reguliavimo įvairovę, pateikia lyginamojoje kons- titucinėje teisėje tiriamų rašytinių ir nerašytinių konstitucijų pavyzdžius. Štai Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė atstovauja nerašytinėms konstitucijoms, kurios apima statutinę teisę, bendrąją teisę, konstitucinius susitarimus ir precedentus. Šiai konstitucijų grupei su ati- tinkamomis išlygomis gali būti priskiriami Naujosios Zelandijos ir Izraelio konstitucinio reguliavimo modeliai. Greta nerašytinių konstitucijų kultū- ros egzistuoja visuotinai paplitusių rašytinių konstitucijų tradicija. Šiame kontekste išskiriamos kodifikuotos (absoliuti dauguma pasaulio valstybių) ir nekodifikuotos konstitucijos (pvz., Švedijos Karalystė, Kanada, Austri- ja). Kai kurios konstitucijos priskiriamos kodifikuotų sudėtinių konstitucijų grupei (Čekija, Prancūzija). Konstitucines sistemas galima analizuoti pagal 9 PASAULIO VALSTYBIŲ KONSTITUCIJOS konstitucijų priėmimo būdą (referendumas, speciali steigiamoji institucija, parlamentas), konstitucijos keitimo tvarką (lanksčios ir griežtos), valstybės santvarkos formą (federacijos ir unitarinės valstybės), valstybės valdymo formą (monarchijos, respublikos), politinį režimą ir kitus kriterijus. Šiame leidinyje fiksuojama ne tik skirtingų valstybių konstitucinio reguliavimo dabartinė būklė. Pratarmėse valstybių konstitucijoms aprėpiami konstitucinio proceso reiškiniai ir faktai, atskleidžiantys ne tik bendruosius konstitucinio vyksmo bruožus, bet atspindintys ir konkrečių konstitu- cinių sistemų individualumą bei specifiką. Leidinio autoriai orientuojasi į tai, kad šiuolaikinėje konstitucinėje tikrovėje egzistuoja ne tik vadinamųjų senųjų konstitucijų kategorija, bet ir moderniosios konstitucijos. Pastarųjų konstitucijų istoriniai saitai su tolimesnės ar artimesnės praeities konstituciniais reiškiniais yra akivaiz- dūs. Tokiame kontekste žvelgiant į konstitucinę raidą galima visapusiškiau įvertinti ne tik konstitucinės eros pradžią, bet ir konstitucinę architektūrą, paplitusią visuose pasaulio žemynuose. Ir šiuo atžvilgiu sudaromos platesnės prieigos skaitytojui suprasti ir įvertinti konstitucijų kilmę, politines, socialines ir teisines priežastis, lėmu- sias konstitucijų gimtį. Vienos konstitucijos radosi steigiant naujas valsty- bes, o kitos – keičiantis politinei santvarkai kaip staigių visuomeninių lūžių ar revoliucijų padarinys. Dar kitos naujos konstitucijos atsirado perma- nentinėje visuomeninių santykių raidoje, kai dalinėmis pataisomis nebuvo galima išspręsti susikaupusių konstitucinio reguliavimo problemų. Šiuolaikinis konstitucingumo vyksmas vienaip ar kitaip susijęs su is- torinės praeities reiškiniais, kurie atitinkamu mastu darė poveikį kuriant tokią visuomenės ir valstybės funkcionavimo tvarką, kurioje vyrautų teisė pačia bendriausia prasme, demokratijos principai ir dvasia. Tokios idėjos išreikštos 1215 m. Didžiojoje laisvių chartijoje ir 1330 m. Vestminsterio statute. Šiuo metu yra tvirtai įsigalėjusi nuomonė, kad Chartija suformulavo teisinius pagrindus įsteigti atstovaujamąją instituciją – parlamentą, kuris turi išimtinę teisę nustatyti mokesčius, konstatuoti pilietines laisves. Bū- tent tada paskelbta, kad niekas negali būti suimtas, niekam negali būti at- imta laisvė ar paimtas turtas niekaip kitaip, kaip tik teismo nuosprendžiu. Paplitęs aiškinimas, kad Chartija gali būti vertinama kaip konstitucinis pa- protys, kuriuo parlamentas, o ne valdovas išreiškia valstybės suverenitetą. Vestminsterio statute numatyta būtinybė steigti vietos teismus ir prievolė periodiškai šaukti parlamentą. 10 ĮŽANGA Chartijos ir Statuto idėjos ženklino tolesnę Anglijos visuomenės ir valsty- bės raidą. Štai 1628 m. parlamento Teisės peticijoje vėl buvo paskelbta, kad karaliaus administracija gali rinkti mokesčius tik pagal parlamento priimtus įsta- tymus, o žmogaus laisvė gali būti suvaržyta tik esant teisėtam pagrindui ir tik teismo sprendimu. Proklamuota, kad tikrasis įstatymo ir teisingumo tikslas – nuosavybės apsauga. 1641 m. parlamentas išleido aktą, pavadintą Didžiąja re- monstracija, kuriuo skatinama riboti karaliaus valdžią, siekti parlamento veik- los, žmogaus teisių ir laisvių garantijų. 1679 m. parlamentas paskelbė Habeas corpus act, kuriuo buvo nustatyta speciali ikiteisminė procedūra, užtikrinanti suimto asmens teises ir jų garantijas. Kitaip tariant, šiuo aktu buvo suformuluoti baudžiamojo proceso principai – nekaltumo prezumpcija, arešto teisėtu- mas ir kt. Pagaliau 1689 m. Anglijos parlamento abeji rūmai priėmė aktą, pa- vadintą Teisių biliu. Šis aktas turėjo nekvestionuojamą istorinę reikšmę ne tik Anglijos, Vakarų Europos konstitucingumo raidai, bet ir viso pasaulio mastu. Apibendrintai galima teigti, kad Teisių bilis apėmė valdovo ir parlamento galių sąveikos klausimus, asmens teises ir laisves, teismo funkcijas įgyvendinant tei- singumą. Taigi šiuo aktu buvo suformuluoti teisiniai parlamentinės demokratijos pagrindai, kurie vėliau reiškėsi konstitucingumo aušroje. Politinės demokratijos idėjų formavimuisi ypač svarbi Apšvietos epo- cha. Johno Locke’o 1690 m. išleistame veikale „Du traktatai apie pilietinę valdžią“ skelbta, kad aukščiausioji valdžia priklauso tautai, kad tauta sukuria valstybę, kad piliečiams priklauso įgimtos teisės, o valstybės valdymas turi būti grindžiamas įstatymu, o ne jėga. Pagrindinė žmonių sudarytos valdžios funkcija – apsaugoti laisvę ir nuosavybę. Ž. Ž. Ruso (Jeano Jacques Rousse- au) veikale „Apie visuomenės sutartį“ pagrindžiama idėja, kad tik žmonių, visuomenės valia gali būti įsteigta valdžia, kurios funkcijas taip pat nusta- to tauta. Pasak Ž. Ž. Ruso, pirminis žmonių susitarimas, visuomenės sutar- tis reiškia, kad įstatymai, nustatantys visiems privalomas normas, gali būti priimami tik daugumai pritarus. Nemenkesnį vaidmenį suvaidino 1748 m. paskelbtas Š. Monteskjė (Charles Montesquieu) traktatas „Apie įstatymų dvasią“. Pagrindinis jo postulatas buvo tas, kad konstitucija turi užtikrinti žmonių laisvę, kuri išreiškiama leidžiamuose įstatymuose. Teisės filosofijoje ir istorijoje ypač akcentuojama šio veikalo idėja, kad trys valdžios – įstaty- mų leidimo, vykdomoji ir teismo turi būti ats kiros, o konstitucijoje turi būti nustatytos tokios garantijos, kad valdžios funkcijų negalėtų uzurpuoti vienas asmuo, socialinė grupė ar luomas. Šios ir kitos Apšvietos epochos filosofinės, teisinės idėjos plačiai plito Europoje ir Šiaurės Amerikoje. 11