Pasakojimai apie veikalus lietuvių tautos senovėje. Iszleidimas 1

96 Pages·1893·3.684 MB·Lithuanian

by  Daukantas Simonas

Pasakojimai
apie
Veikalus Lietuvių tautos senovēje,
paraszyti
per
Simoną Daukantą
Philosophijos Magistrą, 1850 metuose.
(Pirmas iszleidimas).
Iszleista per J. K. Kauniszkį.
1893.
Non est generosorum hominum res alienas qua­
erere et pati suas per ignorantiam amitti.
Dionysius Halicarnasensis Histor. Lib. V.
Alle Rechte vorbehalten.
Pratarmē.
Tas katras nori kokios norint tautos veikalus ap-
raszyti, turi buti vyras augszto mokslo ir turtingas
kad galētu perveizdēti garsias kninginyczes ir vietas,
kuriose yra laikomi dokumentai. Nēs dar sunkiaus
yra apraszyti veikalas Lietuvių tautos, kurioje nēra
nei kninginyczių įsteigtų, nei surinktų dokumentų,
kurie tuom tarpu kas diena Įvairias pragumais gaiszta.
Amžiną atilsi duszeliai Reseinių Marszelkos Jomylistos
Jurgio Ploterio, jis buvo pradējęs rankioti kningas ir
dokumentus Lietuvių tautai ir krasztui priderinczius;
vienok ir tą nenugailimą vyrą jaunoje jaunystēje
smertis nelaiku nuvarė ing kapus. Norins visko to
man dejuojent ir stokojant, vienok meilė ir gailestis
taip garbingos Lietuvių tautos gundina ir skatina
manę vargo pelę negurti (neabejoti) savo rižimuose; jei
neatbutinai tobulai Lietuvių veikalus iszguldyti, tai
bent vieną jų dalį dēl užlaikymo paczios jų kalbos
paraszyti. Bet skaugus mano likimas ir to man ne­
leidžia atlikti kaip reikiant: kaipo-gi sunku yra netur-
cziui ką noris gerą padaryti savo vientaucziams, veltu
jis trumpins savo pailsi, veltu nesziosis kningų riszi-
nēlį laipiodamas isz vieno cziukuro į kitą vis vildąmos
bene gaus pragumo pažvelkti, ką tenai raszo apie
Lietuvių tautą, kad tuom tarpu alkis ir nuogis skatins
ji dieną ir naktį kitą darbą sunkiai dirbti; kas piktes­
ni varnai, rupescziai ir sunkus darbai ilgainiui ir
geležine jo sveikatą suvirin, o pražilęs ką benuveiksi?
Tai mielas skaitytojau, jei ēsi augsztai mokytas vyras
atminęs, jog man nebuvo nei galēs, nei valēs, nei dide­
lio akylumo, nerugok ant manęs nerasdamas czia nei
pragmatines, nei sinkroninęs Lietuvių istorijos, tiktai
trumpą apraszymą jų veikalų be iszguldymo jų prie-
žasczių. Vadovai mano tame raszte buvo Karamzin
istorija Gudų. J. Voigt istorija Prusų, Kojalowycze
ir T. Narbutas istorija Lietuvių.
Tavęs mielas Lietuvi skaitytojau meldžiu, kad
netužtumiai ant manęs, jog ne tavo parakvijos kalbą
rasziau, gali pats vieną kartą perskaitęs antrą kartą
skaitydamas nusuokti žodžius pagal suoką savo para­
kvijos. Asz rasziau pagal kalbą tos apikartos, kurioje man
rodės busę daugiau skaitytojų arba skaityti mokanczių.
Žodžius svetimus įsimaisziusius į musų kalbą iszmecziau
o į jų vietą tikrus lietuviszkus žodžius pastacziau, kad
praszalaitis skaitydamas musų kningas netartu musų
tautą ēsanczią sanmiesziniu visokių tautų.
Įžengimas.
N orēdamas, kad mano pasakojimas mielam
skaitytojui visur butų permanomas, tariaus,
reikalingu ēsant apraszyti įvairius vardus Lietuvių tau­
tai nuo praszalaiczių duodamus, jos platumą, jos
srietis ir upes, kurios teka per Lietuvių pastvietį.
Daugiose vietose kitų vardų nei minavonēs nēra, ir
kuriuos tiktai senovēs rasztuose tegali rasti.
Žodis Lietuva, isztariamas yra pavelkinai, kaip
butu paraszytas Leatuva; ką tas žodis reiksztu, ne­
gali sziądien aiszkiai numanyti. Vieni taria jį pa­
einanti nuo Grykonų žodžio leatos, kuisai ženklina
buri, kiti iszveda nuo Lotinų žodžio litus, lazda, tar­
damies, jog augscziausis kuningas Lietuvių leido svie­
tui įsakymus, liepdamas savo lazdą perneszti. Kiti
vēl sako paeinant nuo lietaus: Kadą-gi iki neiszkirtus
girias Lietuvoje buvo daug ežerų ir balų. Bet kaip
visa kalba Lietuvių iki szios dienos nēra dar isz bur­
nos svieto suraszyta, tai ir negal aiszkiai numanyti,
ką tas žodis Lietuva reiksztu. Vienok sziądien dar
yra tarema, į didį kariautoji, karios vyrs, į didį
rēdytoji u kēs vyrs, į didį gudrincziu lietas vyrs,
tai butu žodis atliepentis į Teutonų žodį Staastmann.
Norins tas žodis L ietuva yra jau žinomas antram
amžiuje gimus Kristui: kaipo-gi Plinius sako: už
Panonijai (sziądien Vengrų žiamē) juo į sziaurę yra
tauta Latovici vadinama*).
Žiloje senovēje Lietuvius vadino Gete kuriu vardu
ne vien vidutiniuose amžiuose, bet dar penkioliktame
amžiuje nekurie rasztininkai juos vadino tuomi vardu.
Kiti vėl rasztininkai vadino Lietuvius Heruliais
arba Giruliais, nuo to, jog jie neiszžengiamose giriose
gyveno. Pats žodis Germanija yra sudėtas isz lietu-
viszko žodžio Girē ir tautoniszko mann, Girių vyrai.
Ant galo vadino Lietuvius Estais, užvis Teutonai,
Danai ir Anglai, dēlto, jog jiems Lietuvių pasvietis
pagal ju pasvieti buvo saulētekėje. Teutonai Ēst va-
din saulētekį.
Lietuvių tauta dalijos į szeszes gimines, kurios
tarp savęs mažu nusuokimu kalbos įvairiavo.
Taip vadinami Lietuviai dalijosi, pirmiausiai į
augsztaję Lietuvą arba kalną, nuo to, jog tenai prasi­
dējo upēs: Tripentē Gudiszkai Pripec, Berczina,
Neris arba Vilija ir Niamunas.
Antroji vadinos žiamoji Lietuva, nuo to, jog upēs
nuo augsztai žiamyn į jurias tekējo, beje Niamunas,
Nėris, Venta, Neveža, kurioje nēra vēžių, Dubysa, jog
daubomis tekējo, gyventojai jos vadinos Žiamaicziais
arba Žiamgaliais, taip savę patis vadin surinkime
bažnyczios mieste Konstanc metuose 1416. Žiamgaliais
vadinos save nuo to, jog jų žiamė pasibengia ir jurios
prasideda**).
T reczioji Latvių giminē traukēs pajuriu į saulē­
tekį, per kurius tek upēs: Venta, Lēlupē arba Musza
ir Daugava po Ryga, kurą upę Vokiecziai vadin Dina
*) Plinius hist. Lib. IV. kap. 25.
**) Herm. von der Hardt in historia magni Concilii Constantien
sis Tom. 11. pol. 422.
o Gudai Dzvina. Tie Latviai dalijos į dvį dalį, szia-
pus Daugavos upēs į saulēleidį vadinos Kursziai arba
Kurszininkai, nuo to, jog toje dalije Kursza, kurį įsi-
kisza kuo tolesniai į jurią ir vadinas sziądien Domas
— nēsa gyvena Kuresara, tai yra balų gyventojai
Pinų kiltēs. Kada badmiriai Danų ir Žuvēdų ateidami
per jurias tenai sav duonos grieti, kaipo į visų arti-
miausiji sav krasztą, rado tus Kurus gyvenanczius,
tai ir visą tą sritę praminē Kurszu lotiniszkai Curonia,
norius tolesniai gyventojai Latviai. Žiamaicziai vadina
tus Kurus Libiesziais, kaipo garsius žavētojus.
Antroji dalis, Latvių už Daugavos į saulētekį
vadinas Vidžiamē, tai yra Vitių-žiamē arba ricierių
žiamē; nes-gi atējusiejie isz jurios Vokiecziai visupirmiau
užkariavo tą pasvietį per kuri teka upē Daugava ir
Goiva.
Latvis yra pagadintas žodis Lietuvis. Žinoma
yra, jog viduriniuose amžiuose raszydami lotyniszkai
viduryje žodžio balsę arba literą u, skaito kaipo loty-
niszką v, ir taip raszē Latuis o skaitē Latvis. Enri­
kas Latvis apraszydamas gyvenimą Rygos vyskupo
Alberto ir jo kares su Latviais, nežino kaip juos at­
skirti nuo Lietuvių, todēl Latvius vadin savo raszte
Letoneś o Lietuvius Lietuvonės.
Ketvirtoji giminē vadinos Parusiais, nuo to, jog
tenai buvo garsi žynyczia, pas kurę szventa amžina
ugnis rusējo, kur ējo Gudai ir Biskai savo tikējimą
jautoties. Sziądien užraukdami balsę a, vadin Prusiais
arba Prusais, o krasztą vadin Parusis. Czia Niamunas
upē įtek dviem žarēm (persidalinęs į dvi szakas) į
kursziszkas mares ir daro salą Rusne vadinamą, se­
novēje praszalaicziai Žiamaiczių jurią arba Baltiszką
vadino Rusų jurią (Rusorum mare). Per tą giminę
tekējo upēs: Sirgune arba Sargune, Drevena, Ossa,
Ysla arba Vysla, Pragaras ir Niamunas.
Penktoji giminē vadinosi Jadvēžiai gyvenantiejie
tarp upių Niamuno, Narevos ir Bugo.
Szesztoji giminē vadinosi Krivicziai, arba Krieviai
kurius sziądie vadin Baltaisiais Gudais, nuo to, kad
toki pat aprēdą dēvējo, kaip ir kiti Lietuviai: ant
kaboto arba kailinių visados balta trinyczių kirējų
arba ploszczių. Per tą giminę tekējo upes: Daugava,
Niperis, kuri Gudai vadin Dniepr, Berczina, Tripentis
ir Pina.
Nevien dabar minavotos giminēs iki szios dienos
tebyra; bet dar senovēje Lietuvos tautos gyveno į
saulēleidį visu pajuriu Žiamaiczių jurios tarp upēms
Odros ir Elbos arba Labos. Tą stygavo (tvirtina)
rasztininkai, kurie raszo sziądien istorijęs Pamarionų,
Brandenburga ir Meklenburga*).
Kiti vēl sekdamies senovēs rasztais sako, jog Lie­
tuvių tauta senovēje gyvenusi nekuriuose Anglijos
krasztuose; rodydami, jog kaip Lietuvių tautą valdē ir
rēde dvasiszka valdžia, taip pat ir Anglų tautos ku-
ningai rēdē, paskesniai dar tarp savęs per ilgą laiką
pažintis užlaikē, ukēs reikaluose siuntinius leido, žiamę
už szventą laikē kaip Anglai taip ir Lietuviai ir
szerną jei aukavo arba apieravojo**).
Pasvietis tu Lietuvių giminių dalijos dar į sritis.
Ir taip augsztojo Lietuvoje buvo sritēs: Neroma,
*) Jahrbücher des Vereins Meklenburgische Geschichte und Alter-
thumskunde, Schwerin 1836. 9. tomai.
Giesebrech’s Wendische Gesdchichte. Berlin 1843 m.
Kronika Villehardouin, raszyta 1198 metuose apskelbia rankos
rasztą Paulin, Parižiuje 1838 m.
**) Wait. Aleksan. Maicejovski Pierwotne dzieje Polski i Litwy.
Warszawie 1846 m.
Peluzia, Deinova ir Sudauja, kur sziądien miestai,
Vilnius, Gradnas, Minskas.
Žiamojo Lietuvoje arba Žiamaicžiuose buvo sritēs:
Medininkai, Panemuniai, Sziauliai, Lipyta ir Deinava
sziądien Skersnemunē.
Latviuose arba Kursze buvo sritēs: Lemeikija,
Žiamgalija ir Salone arba Sala, vokiszkai Selen.
Reik žinoti jog visas tas paszales arba malas Kurszo,
kurios eit nuo Dünaburgo pylęs iki pat Rygos ir Düna-
mindēs pylems Kurszo pusēje, vadinas Sala. Nuo to
jog priesz Dünaburga yra daug ežerą Kurszo pusēje,
isz jų prasideda upē vadinama Niamunēlis, kursai tekē­
damas pacziu rubežiu tarp Kurszo ir Žiamaiczių susi-
ner su upe Musza po Bauskapyle, nuo kur darosi
Lēlupē arba didēji upē, kuri įteka pas Dünamindēs
pylį į jurias, tai tos trys upēs Daugava, Niamunēlis ir
Lēlupē daro salą. Tą dar stygavo (tvirtina) bažnyczia
Salgalē vadinama, tai yra salos galas, ant vieszkelio
kursai eit isz Panevēžio į Ryga antra puse Lēlupēs.
Antroje dalije Latvių arba Vitių-žiamēje (Vidžia-
mēje) buvo sritēs: Salesēlē, Letgalija ir Rosula.
Jadvežių pasvieczio nēra žinomų sriczių, gyveno
kaip sakiau virsziaus neiszžiangemose giriose ir balose,
buveinė jų buvo Droiczinos pyle.
Krivyczių arba Baltųjų Gudų buvo srites. Ba-
lostekes, arba Palaika, kurę Vokiecziai vadino Ploste-
kia. Balota upē sziądien Polota vadinama įteka į
Daugavos upę, nuo kurios ir pati pylis praminta
Balostekē. Czia deszimtam amžiuje gyveno kunin-
gaiksztis vardu Rykvaldis, senovēje Lietuvių kalboje
Rykis, ženklino karalių, rykija karalyste, gudiszkai
Rochwolod yra vadinamas tas Rykvaldis. Kitos sritēs
yra Orsza senovēje Rosa vadinos, Vitesbe arba Vi­
tebską, Moileva ir Rogaczeva.
Parusių arba Prusų buvo tos sritēs: Pamedžio-
nija arba Pamezonija nuo medžēs arba didelios girios
taip vadinama pa Yslē arba pa Vyslē ēsanczios, czia
stovējo Viti-varai arba rubežiaus sargai. Toje sritēje
Vysla dviem žarēm tekējo į Žiamaiczių jurią ir darē
salą kurę Gudai vadina Salavije, Lenkai Zulavije pa­
gadintu žodžiu isz sales. Kitos sritēs buvo: Page-
zonija, Varmija, Galindija, kuri rubežiavo su Mozie-
vija, (Mozovija) Natangija, Bartija, Nadrauija, Sambija,
ir Szalauija.
Visos tos sritēs kaip augsztojo Lietuvoje, Žiamai-
cziuose, taip ir Parusēję arba Prusuose Latvijoje ir
Krivicziuose buvo padalytos į mažas pavietes, kiekvie­
noje tokioje pavietoje buvo t ē vunas, kursai su vēczai-
seis arba seneis tarp sukersztusių teisybę atitiesia.
Lietuvos pasvietis rubežiavo į saulēleidį upe Vysla,
Mozurais ir Lenkais, į pietus su Gudais, į saulētekį
taip pat su Gudais ir Igauniais arba Ēstais į sziaurę
su Baltaje arba Žiamaiczių jura.