Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto, 1920-1997

511 Pages·1997·44.1 MB·Lithuanian

A lIK ŠTlĮJlĮ
KURSII
KAUNE
K
a u n o
TECHNOLOGIJOS
UNIVERSITETO
1920
1997
LEIDYKLA „TECHNOLOGIJA'
KAUNAS • 1997
UDK 378.4(474.5X091)
Nu-19
Genė Duobinienė, Česlovas Jakimavičius, Juozas Leonavičius,
Nijolė Lietuvninkaitė, Bronislovas Martinkus, Marijonas Martynaitis,
Algirdas Matukonis, Justinas Palaima, Leonardas Rinkevičius, Jurgis Slavėnas,
Aleksandras Targamadzė.
Sudarytojas prof. habil, dr. Algirdas Matukonis
© Kauno technologijos universitetas,
1997
ISBN 9986-13-449-8
TURINYS
URINYS
PRATARMĖ (A. Matukonis)...............................................................................................................7
1. INŽINIERIŲ RENGIMO LIETUVOJE PRIELAIDOS (M. Martynaitis)........................................8
2. PIRMOJI NEPRIKAUSOMOSIOS LIETUVOS AUKŠTOJI MOKYKLA -
AUKŠTIEJI KURSAI KAUNE (M. Martynaitis)..............................................................................11
2.1. Aukštųjų kursų įsteigimas...................................................................................................11
2.2. Aukštųjų kursų technikos skyrius.....................................................................................14
2.3. Aukštųjų kursų reikšmė......................................................................................................17
3. LIETUVOS UNIVERSITETO ĮSTEIGIMAS (A. Matukonis).........................................................19
3.1. Universiteto steigimo priešaušris........................................................................................19
3.2. Universiteto statuto rengimas............................................................................................21
3.3. Lietuvos universiteto atidarymas ir veiklos pradžia....................................................22
3.4. Universiteto pirmųjų žingsnių sunkumai.......................................................................24
4. LIETUVOS UNIVERSITETO RAIDA 1922-1940 m. (A. Matukonis)......................................26
4.1. Universiteto plėtotės etapai.................................................................................................26
4.2. Statuto pertvarkymo problemos........................................................................................27
4.3. Vytauto Didžiojo universiteto sandara ir veikla pagal naujus statutus...................27
4.4. Universiteto valdymo organai.............................................................................................30
4.5. U niver siteto mokymo personalas ir j o veikla.................................................................33
4.6. Universiteto katedrų mokslinė veikla...............................................................................37
4.7. U niver siteto mokslo laimėj imai.........................................................................................41
4.8. Vytauto Didžiojo universiteto pagalba Vilniaus universitetui..................................46
4.9. Pagrindinės Universiteto veiklos nuostatos....................................................................47
4.10. Studentijos charakteristika..................................................................................................50
4.11. Universiteto materialinė bazė............................................................................................55
4.12. Universiteto reikšmė.............................................................................................................57
5. TECHNIKOS FAKULTETO VEIKLA (A. Matukonis)....................................................................59
5.1. Fakulteto struktūra................................................................................................................59
5.2. Bendrosios technikos fakulteto veiklos sąlygos.............................................................59
5.3. Technikos fakulteto mokymo planai................................................................................60
5.4. Fakulteto personalo skaičiaus kitimas..............................................................................65
5.5. Fakulteto katedros, jų personalas, materialinė bazė ir veikla...................................66
5.6. Fakulteto dėstytojų mokslinė veikla..................................................................................72
6. UNIVERSITETO STUDENTŲ ORGANIZACIJOS (A. Matukonis).............................................75
6.1. Ateitininkų organizacijos......................................................................................................76
6.2. Tautinės ideologij os korporacij os.....................................................................................78
4 TURINYS
6.3. Liaudininkų ideologij os korporacij os...............................................................................79
6.4. Studentų socialistų organizacijos.....................................................................................80
6.5. Komunistinės ideologij os draugij os..................................................................................81
6.6. Tautinės orientacijos studentų organizacijos................................................................82
6.7. Profesinės-fakultetinės studentų organizacijos.............................................................83
6.8. Tautinių mažumų studentų organizacijos......................................................................85
6.9. Bendrosios studentų organizacijos...................................................................................85
6.10. Studentų atstovybė................................................................................................................87
6.11. Studentija paskutiniais nepriklausomybės metais........................................................89
6.12. Studentij os tarptautiniai ryšiai...........................................................................................91
7. UNIVERSITETO TECHNIŠKIEJI FAKULTETAI PIRMUOJU SOVIETMEČIU -
1940-1941 m. (A. Matukonis)......................................................................................................93
7.1. Universiteto ir fakultetų vadovų pakeitimas.................................................................93
7.2. Techniškųjų fakultetų struktūra ir mokymo planai......................................................93
7.3. Techniškųjų fakultetų personalas......................................................................................95
7.4. Techniškųjų fakultetų studentai........................................................................................96
7.5. Studentijos rezistencija........................................................................................................97
8. VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO TECHNIŠKŲJŲ FAKULTETŲ VEIKLA
VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAIS (A. Matukonis)..................................................................100
8.1. Politinė padėtis Lietuvoje...................................................................................................100
8.2. Universiteto atidarymas ir pertvarkymas.....................................................................101
8.3. Mokymo personalo veikla.................................................................................................102
8.4. Techniškųj ų fakultetų studentij a....................................................................................103
8.5. Nauj i okupacinės valdžios trukdymai Universitetui..................................................104
8.6. Universiteto uždarymas.....................................................................................................106
8.7. Studentij os veikla................................................................................................................107
9. UNIVERSITETAS IR TECHNIŠKIEJI FAKULTETAI POKARIO METAIS (1944-1950)........109
9.1. Universiteto atkūrimas ir jo veiklos sąlygos (A. Matukonis)..................................109
9.2. Techniškųjų fakultetų struktūra (M. Martynaitis)....................................................114
9.3. Techniškųjų fakultetų mokymo planai ir mokymo bazė (M. Martynaitis)........117
9.4. Techniškųjų fakultetų dėstytojai ir mokslinė veikla (M. Martynaitis)..................119
9.5. Techniškųjų fakultetų studentai ir juos baigę inžinieriai (M. Martynaitis).......122
10. KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO ĮKŪRIMAS (M. Martynaitis)................................126
10.1. Savarankiškos aukštosios technikos mokyklos steigimo istoriniai bruožai.........126
10.2. Kauno politechnikos instituto struktūros kitimas......................................................128
10.3. Instituto vadovybė...............................................................................................................133
11. KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO RAIDOS APŽVALGA (M. Martynaitis)..............141
11.1. Dėstytojai ir jų kvalifikacijų kėlimas..............................................................................141
11.2. Inžinierių rengimo Institute kiekybiniai ir kokybiniai aspektai.............................145
TURINYS 5
12. STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE
1951 - 1990 METAIS (Č. Jakimavičius)...................................................................................150
12.1. Kiekybinio augimo metai /1951-1970/......................................................................150
12.2. Kokybinio augimo metai /1971-1980/......................................................................164
12.3. Brendimo metai /1981 - 1990/.......................................................................... 174
12.4. Pertvarkos pradžia..............................................................................................................184
12.5. Vadovėliai ir metodinė literatūra.............................................................................. 19 0
13. MOKSLINIS DARBAS (B. Martinkus)..........................................................................................195
13.1. Mokslinio tyrimo darbų vadyba.....................................................................................195
13.2. Mokslino tyrimo darbų kryptys............................................... 199
13.3. Moksliniai centrai...............................................................................................................208
13.4. Kūrybinio bendradarbiavimo su įmonėmis sutartys.................................................214
13.5. Mokslinio tyrimo darbų apimtys................................................... 216
13.6. Mokslinių tyrimų darbų rezultatų panaudojimas....................................................218
13.7. Mokslo darbuotoj ai............................................................................................................231
13.8. Mokslininkai - premijų laureatai...................................................................................240
13.9. Mokslinė materialinė bazė...............................................................................................244
14. STUDENTŲ MOKSLINIS DARBAS (SMD) (J. Slavėnas).........................................................246
15. INSTITUTO RYŠIAI SU UŽSIENIU (Č. Jakimavičius).............................................................271
16. INSTITUTO FAKULTETŲ IR KATEDRŲ VEIKLOS APŽVALGA (Č. Jakimavičius).............274
16.1. Cheminės technologijos fakultetas.................................................................................274
16.2. Elektrotechnikos fakultetas..............................................................................................278
16.3. Automatikos fakultetas................................... 280
16.4. Skaičiavimo technikos fakultetas. Informatikos fakultetas.....................................283
16.5. Radioelektronikos fakultetas............................................................................................285
16.6. Mechanikos fakultetas.......................................................................................................288
16.7. Mašinų gamybos fakultetas..............................................................................................292
16.8. Lengvosios pramonės fakultetas.....................................................................................296
16.9. Inžinerinės ekonomikos fakultetas.................................................................................299
16.10. Hidrotechnikos fakultetas (1951-1962)
Santechnikos fakultetas (1962-1971)..........................................................................302
16.11. Statybos fakultetas (1951-1970)
Statybos ir Santechnikos fakultetas (1971-1988)
Statybos fakultetas (1988-1995)....................................................................................305
16.12. Savarankiškos katedros.....................................................................................................309
16.13. Visuomenės mokslų katedros...........................................................................................311
17. INSTITUTO FILIALŲ PLĖTOTĖ (J. Palaima)...............................................................................313
17.1. Klaipėdos fakultetas...........................................................................................................313
17.2. Panevėžio politechnikos fakultetas.................................................................................316
17.3. Šiaulių politechnikos fakultetas......................................................................................318
17.4. Vilniaus filialas....................................................................................................................321
6 TURINYS
17.5. Neakivaizdinis skyrius.......................................................................................................324
17.6. Ilgesnį laiką Universitete dirbusieji ir dabar dirbantieji dėstytojai......................325
18. VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KPI IR KTU........................................................................329
18.1. Darbuotojų profesinė sąjunga (L. Rinkevičius)..........................................................329
18.2. KPI partinė organizacija (J. Leonavičius)......................................................................331
18.3. “Žinijos” draugijos KPI organizacija (J. Palaima)......................................................332
18.4. Studentijos visuomeninė veikla (Č. Jakimavičius).....................................................333
18.5. Studentų organizacijos Kauno technologijos universitete (Č. Jakimavičius).....344
18.6. Instituto akademinės bendrijos veiklos nuostatos (A. Matukonis).........................345
19. IŠ INSTITUTO - Į UNIVERSITETĄ. KELIO PRADŽIA (A. Targamadzė)...............................348
19.1. Padėtis Lietuvoje ir Universitete /1989 m. - 1992 m./............................................348
19.2. Diskusijos dėl Universiteto statuso ir statuto...............................................................350
19.3. Pasirengimas Universiteto reformai...............................................................................353
20. MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMA KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETE
(A. Targamadzė)...............................................................................................................................356
20.1. Universiteto modernizavimo koncepcija.....................................................................356
20.2. Universiteto reformos eiga...............................................................................................361
20.3. Tarptautiniai ryšiai............................................................................................................385
20.4. Universiteto kompiuterizavimas.....................................................................................389
20.5. Ateities planai......................................................................................................................394
21. UNIVERSITETO VALDYMAS IR JO PADALINIAI (A. Targamadzė).....................................413
21.1. Universiteto valdymas ir struktūra.................................................................................413
21.2. Universiteto rektoratas ir senatas...................................................................................414
21.3. Universiteto padaliniai......................................................................................................415
22. TRYS BIBLIOTEKOS VEIKLOS LAIKOTARPIAI (G. Duobinienė, N. Lietuvninkaitė)........435
SUMMARY.........................................................................................................................................453
PRATARMĖ
RATARME
1997 m. vasario 16 d. sukanka 75 metai, kai atgimusi Lietuvos valstybė įkūrė Kaune
Lietuvos universitetą - pirmąją aukštąją mokyklą, kurioje studijos vyko lietuvių kalba.
Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universitetas) suvaidino Lietuvos
valstybingumui nepaprastai svarbų tautinės kultūros ir švietimo ugdomąjį vaidmenį.
Universitetas, parengęs tūkstančius įvairių sričių specialistų, tapo tautos intelekto ir tautinės
savimonės puoselėjimo versme, iš kurios gyvybės ir jėgų vėliau sėmėsi kitos mūsų aukštosios
mokyklos. Ši gyvybinga versmė, tapusi ir Kauno technologijos universiteto istorine ištaka,
gaivino ir stiprino taip pat ir aukštojo inžinerinio mokslo plėtotę Lietuvoje, perimant ir
puoselėjant tautines akademines tradicijas bei mokslinį paveldą.
Siekdami deramai paminėti tokią reikšmingą sukaktį, KTU senatas ir rektoratas
inicijavo šio leidinio parengimą.
Leidinio autoriai laiko garbingu uždaviniu naujai pažvelgti į mūsų Almae Matris
nueitą kelią, kuriame, kaip ir visos Lietuvos mastu, būta ir vaisingos veiklos tarpsnių, ir karo
bei okupacijų sukeltų sukrėtimų. Suprantama, kad, nagrinėdami ir aprašydami Universiteto
bei iš jo kilusio Kauno politechnikos instituto veiklą, mes stengėmės daugiau gilintis į
inžinerinių studijų raidą, laikydamiesi istorinės tiesos principų. Leidinyje aprašant Lietuvos
(Vytauto Didžiojo) universiteto laikotarpį, neužmirštama parodyti ir kitų jo fakultetų veiklos
sritis, turėjusias įtakos visų studentų visuomeninio aktyvumo ir tautinės savimonės ugdymui.
Leidinio autoriai - įvairių kartų atstovai, tiesiogiai dalyvavę mūsų aukštosios mokyklos
gyvenime (kai kurie ~ ir valdyme) ~ pradedant tarpukario Vytauto Didžiojo universitetu ir
baigiant Kauno politechnikos institutu bei Kauno technologijos universitetu. Todėl
pateikiamoje medžiagoje yra nemažai iki šiol dar mažai nušviestų, asmenine patirtimi
pagrįstų faktų.
Leidinyje stengėmės parodyti žiaurių politinių sukrėtimų bei dvasinės prievartos įtaką
Universiteto veiklai abiejų okupacijų sąlygomis, pabrėždami šviesiausių Universiteto
asmenybių poziciją. Siekdami nuodugniau supažindinti akademinę bendruomenę su
studentijos visuomenine veikla, pateikėme daugiau medžiagos apie studentų organizacijas ir
demokratinių principų puoselėjimą jų veikloje, taip pat dalyvavimą pasipriešinimo
okupantams judėjime.
Pabrėžtina, kad autoriai nesistengė pateikti šiame leidinyje išsamios Universiteto
veiklos mokslinės studijos, o daugiau siekė pažintinių tikslų, iš dalies orientuodamiesi į
studentiją ir platesnį skaitytojų ratą.
Nemaža dėmesio leidinyje skiriama Kauno technologijos universiteto reformos
klausimams, atsižvelgiant į nūdienos reikalavimus.
Autoriai laikėsi nuostatos, kad leidinyje neturi būti pamiršti darbuotojai (pradedant
asistentais ir vyr. moksliniais bendradarbiais), išdirbę šioje aukštojoje mokykloje bent
penketą metų. Tačiau archyvinėje medžiagoje rasta nemažai netikslumų, prieštaravimų ir
spragų. Todėl autoriai iš anksto atsiprašo buvusių Universiteto ir Kauno politechnikos
instituto darbuotojų už galimas klaidas ir netikslumus. Pastabas ir patikslinimus prašome
siųsti adresu: Kauno technologijos universitetui, K. Donelaičio g. 73, 3006 Kaunas.
Sudarytojas
1. INŽINIERIŲ RENGIMO LIETUVOJE PRIELAIDOS
In žin ier ių ren g im o Lietu v o je
priela id o s
Inžinieriams rengti reikalingos bent trys pagrindinės sąlygos: pakankamas krašto
technikos lygis, technika besidominčio, deramą išslavinimą turinčio jaunimo gausa,
specialistai, galintys dėstyti aukštuosius technikos mokslus.
Lietuvoje tokios sąlygos pradėjo bręsti XIX amžiuje: pradėjo gerėti keliai, nutiesti
pirmieji plentai, pradėjo veikti pirmasis geležinkelis. Plentuose ir geležinkeliuose pastatyta
daug inžinerinių statinių - tiltų ir tunelių. Pradėjo plėtotis pramonė. Vilniuje, Kaune,
Šiauliuose kūrėsi stambesnės metalų apdirbimo, lengvosios pramonės, odų įmonės. Didikai ir
kiti turtingi žmonės pastatė ir rekonstravo daug puikių rūmų, bažnyčių ir kitų pastatų ne tik
sostinėje, bet ir kituose miestuose bei dvaruose.
Toks techninio gyvenimo pagyvėjimas kėlė jaunimo domėjimąsi technika, jos
naujovėmis. Ryškiausiu naujosios technikos kūrėjo pavyzdžiu gali būti neturtingas žemaičių
bajoras Aleksandras Griškevičius (1809-1863) - aviacijos pradininkas Lietuvoje. Baigęs
Kėdainių mokyklą, dirbo teismuose ir kitose įstaigose sekretoriumi, raštvedžiu, vertėju. Jis
sukūrė keletą skraidymo aparato projektų, juos pastatė ir išbandė, lenkų kalba parašė
knygelę „Žemaičių garlėkys“. Šioje knygelėje jis apibūdino valdomą aerostatą, sparnų
pritaikymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ir be jo, kėlė garu varomo propelerio ir
horizontalių sparnų idėją.
Pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla - senasis Vilniaus universitetas - inžinierių
nerengė. Tačiau jame buvo dėstomos kelios disciplinos, glaudžiai susietos su technikos
mokslais. Tai visų pirma matematika ir fizika. Nusipelnęs matematikos profesorius Osvaldas
Krygeris, pats Vilniaus akademijos auklėtinis, 1636 m. parašė baltistikos traktatą apie
patrankų nutaikymą. Kiek vėliau Jonas Rudamina Dusetiškis jau XVII a. viduryje geometriją
dėstė, atsižvelgdamas į artilerijos (balistikos) ir fortifikacijos poreikius. To amžiaus viduryje
„į fiziką veržėsi taip pat technikos dalykai, ypač statyba, tarsi pereidami iš amatų į mokslus“.
Nuo 1780 m. Tadas Kundzičius pradėjo skaityti taikomąją matematiką. Savo paskaitose jis
nagrinėjo hidrostatiką ir hidrauliką, aerometriją (dujų mechanikos pradmenis), kartais
architektūrą, fortifikaciją ir pirotechniką; dėstė hidraulines mašinas, statybines medžiagas,
jų atsparumą ir kitus technikos dalykus. Fizikos kurse Juozapas Mickevičius (1743-1817)
dėstė žaibolaidžių įtaisymą, racionalių dūmtraukių statybą ir kt., nors buvo kritikuojamas,
kad gilinasi į šalutinius reikalus. Architektūra Vilniaus universitete buvo pradėta skaityti
1770 m. Iš pradžių tai buvo viena disciplina, o po kelerių metų skilo į dvi: architektūros
teoriją, arba architektoniką, ir praktinę architektūrą. Pirmoji glaudžiausiai su technika
susijusi katedra - Architektūros katedra - įsteigta 1793 m. Jos vadovas Laurynas Stuoka-
Gucevičius savo disciplinoje dėstė ne tik architektūrinį projektavimą, bet ir medžiagų
atsparumą, statybinę statiką, mechaniką ir kitus architektūrai svarbius dalykus. Kaip matyti
iš išlikusių programų, jo įpėdinis Mykolas Šulcas architektūros disciplinoje nagrinėjo ir
statybinių medžiagų technologiją, „plytų, kalkių ir kitų medžiagų degimo teoriją įvairiose
krosnyse ir išgvildeno pagal fizikinius dėsnius tai, kas sudaro ryšį tarp medžiagų atsparumo
1. INŽINIERIŲ RENGIMO LIETUVOJE PRIELAIDOS 9
ir gerumo“. Tačiau apskritai Architektūros katedros rengiami specialistai buvo orientuojami
dailės kryptimi.
Taikomosios matematikos profesorius Karolis Kristijonas Langsdorfas skaitė teorinės
mechanikos, mašinų mokslo ir technologijos paskaitų kursus. Universitetas 1806 m. išleido
jo veikalą „Technologiniai įrengimai“. 1822 m. Universiteto auklėtiniui V. Gurskiui buvo
pavesta dėstyti praktinės mechanikos, t.y. mašinų mokslo, kursą. Be to, jis sutvarkė ir papildė
naujais eksponatais mechaninių modelių kabinetą, kur buvo įvairių suktuvų, skridinių,
keltuvų bei vandens ratų modelių, moderniškų žemės ūkio padargų, staklių ir kt. Prie
saugyklos buvo dirbtuvės, kuriose dirbo trys meistrai. Be praktinės mechanikos, jis dar dėstė
kelių, tiltų ir kanalų statybą. Kartu su praktine mechanika universiteto planuose atsirado ir
kita su technika susijusi disciplina - braižomoji geometrija.
Su technika susijusius dalykus skaitė ne tik užsienio profesoriai, bet ir kai kurie
technika besidomintys universiteto auklėtiniai (J. Mickevičius, L. Stuoka-Gucevičius,
V. Gurskis ir kt.). Kai kurie profesoriai pagarsėjo ne tik technikai artimų disciplinų dėstymu,
bet ir konkrečiais inžineriniais darbais. Minėtas matematikos profesorius O. Krygeris prieš
mirtį vadovavo Dancigo tvirtovės stiprinimo darbams, o matematikos profesorius P. Norvaiša
1771-1773 m. vadovavo Nemuno vagos nuo Rumšiškių iki Kauno valymo darbams.
Kai kurie Vilniaus universiteto auklėtiniai, pasitobulinę arba baigę mokslus užsienyje,
vėliau išgarsėjo brandžia inžinerine veikla. Iš jų pirmiausia paminėtinas Kazimieras
Semenavičius, vienas iš raketų išradėjų. Po kelerių metų studijų senajame universitete jis
tobulinosi Olandijoje. Labiausiai jį išgarsino Amsterdame 1650 m. lotynų kalba išleistas
vadovėlis „Didysis artilerijos menas“. Apie šio veikalo populiarumą ir aktualumą liudija tai,
kad jis buvo išverstas į prancūzų, vokiečių, anglų, olandų, danų, lenkų kalbas. Šioje knygoje
jis, be įvairių artilerijos problemų, viename skyriuje nagrinėjo raketų technikos klausimus,
iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos
brėžinius. Kitas žymus universiteto auklėtinis buvo jau minėtasis architektas Laurynas
Stuoka- Gucevičius (1753-1798), tobulinęsis Italijoje ir Prancūzijoje. Jis sukūrė Lietuvos
brandžiojo klasicizmo mokyklą, savo Universitete įkūrė Architektūros katedrą. Suprojektavo
ir rekonstravo Vilniaus katedrą ir rotušę, daug dvaro rūmų, bažnyčių ir kitų pastatų. Garsus
tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis (1810-1899) , kelerius metus studijavęs Vilniaus
universitete, vėliau baigęs Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą ir jame dėstęs, buvo
išrinktas Peterburgo Mokslų akademijos nariu korespondentu, o vėliau garbės nariu. Jis
tobulinosi Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Suprojektavo ir pastatė daug tuo metu
modernių tiltų, kurių vienas - Varšuvoje per Vyslą - buvo vadinamas jo vardu; vadovavo
kelių uostų ir vandens kelių rekonstrukcijai.
Lietuvos jaunimas, neturėdamas galimybės tapti inžinieriais savo krašte, vėliau -
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje - technikos mokslus studijavo Rusijos imperijos
aukštosiose mokyklose. Populiariausi buvo carinės valstybės sostinės institutai, buvę
palyginti netoli nuo gimtojo krašto. Be to, matyt, jaunimą traukė ir didžiulės valstybės
svarbiausias to meto miestas. Peterburge inžinierių diplomus gavo S. Kerbedis, A. Vilkutaitis,
P. Vileišis, P. Čechavičius (Kelių inžinierių institute), J. Čiurlys, J. Gravrogkas, S.
Grinkevičius, V. Mošinskis, T. Šulcas (Technologijos institute), J. Šliogeris (Elektrotechnikos
institute), V. Rėklaitis (Jūrų inžinierių institute), V. Verbickis (Civilinių inžinierių institute).
Rygos politechnikos institutą baigė J. Šimoliūnas ir K. Vasiliauskas. Vienas kitas inžinieriumi
tapo Maskvos matavimo institute (S. Dirmantas), Kijevo politechnikos institute (P. Jodelė),
Charkovo politechnikos institute ( V. Gorodeckis) ir kt. Kai kurie jų ne iš karto surado tikrąjį
savo pašaukimą, prieš technikos mokslų studijas jie dar baigė kitas aukštąsias mokyklas.
10 1. INŽINIERIŲ RENGIMO LIETUVOJE PRIELAIDOS
P. Vileišis turėjo Peterburgo universiteto fizikos matematikos fakulteto diplomą, P. Jodelė -
Charkovo veterinarijos instituto, V. Verbickis - Peterburgo archeologijos instituto diplomą.
Kai kurie inžinieriai, gyvendami Rusijoje, dirbo ne tik praktinį darbą įmonėse bei įstaigose,
bet ir dėstė bei dirbo mokslinį darbą aukštosiose mokyklose (pvz., P. Jodelė ~ Kijevo
politechnikos institute, S. Dirmantas - Tomsko politechnikos institute).
Vienas iškiliausių to meto inžinierių buvo Petras Vileišis (1851-1926) - aktyvus
lietuvių tautinio atgimimo veikėjas. Jis prisidėjo prie draudžiamosios lietuvių spaudos
leidimo ir platinimo, 1904-1908 m. leido pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“,
išvertė ir parašė apie 40 mokslo populiarinimo knygelių, aritmetikos, fizikos, geometrijos,
istorijos vadovėlių, kūrė grožinę literatūrą. Iš jo techninės veiklos pažymėtina, kad Vilniuje
1900 m. įsteigė mechanines dirbtuves, tuo prisidėdamas prie Lietuvos industrializavimo,
gerą dešimtmetį vadovavo tiltų statybai Kaukaze. Tai pirmas inžinierius, kuriam buvo
suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas. Lietuvos kultūrai labai nusipelnė ir
inžinierius Antanas Vilkutaitis, kuris laikomas (Keturakio slapyvardžiu) pjesės „Amerika
pirtyje“ autoriumi. Jos pastatymu prasidėjo lietuviškos dramos istorija, ji ir dabar nenueina
nuo-teatro scenos.
Daugelis iš anksčiau minėtų asmenų, už gimtojo krašto ribų įsigijusių gausų
inžinerinio darbo patyrimą, vėliau, grįžę į Lietuvą, savo gyvenimą paskyrė inžinierių
rengimui ir technikos mokslo plėtotei.
LITERATŪRA
L TL Enciklopedija. - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1Э85, t.l, p. 667.
2. Vilniaus universiteto istorija 1579-1803. -Vilnius: Mokslas, 1976, p. 126-128, 182,
242, 246, 285-287.
3. Vilniaus universiteto istorija 1803-1940. -Vilnius.: Mokslas, 1977, p. 37-39.
4. TLE. -Vilnius: Vyriausioji enciklopedijos redakcija, 1987, t.3, p. 651.
5. E. Budreika. Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas Laurynas.Stuoka-Gucevičius. -
Vilnius, 1965.
6. Академия наук СССР. Персональный состав. Книга 1. -1724 - 1917. - М: Наука,
1974, с. 128, 222.
'7. Jonas Aničas. Petras Vileišis 1851-1926. -Vilnius: Alna Litera, 1993.