Table Of Content

Virginija Stumbrienė Aurelija Kaškelevičienė Nė dienos be lietuvių kalbos Antroji knyga Lietuvių kalbos vadovėlis pažengusiems Vilnius, 2014 UDK 811.172(075) St398 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto taryba (2014 m. vasario 28 d., protokolas Nr. 3) Recenzavo: dr. Vilma Zubaitienė (VU), Joana Pribušauskaitė (VU). Knygos rengimas ir leidyba finansuota ES projekto Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė (VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-005). © Virginija Stumbrienė, 2014 © Aurelija Kaškelevičienė, 2014 © Vilniaus universitetas, 2014 ISBN 978-609-437-276-6 Pratarmė Lietuvių kalbos vadovėlio „Nė dienos be lietuvių kalbos“ antroji knyga skiriama tiems mokiniams, kurie jau geba lietuviškai bendrauti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose ir nori mokytis lietuvių kalbos aukštesniu lygiu. Mokydamiesi pagal šį vadovėlį mokiniai pasieks „Slenksčio“ (B1) ir „Aukštumos“ (B2) kalbos mokėjimo lygius, t. y. taps savarankiškais kalbos vartotojais. Mokiniai gebės įvairiomis kalbos priemonėmis reikšti skirtingas komunikacines intencijas: gauti ir suteikti informaciją; pasakyti ir sužinoti požiūrį, nuomonę, pagrįsti savo nuomonę, argumentuoti; siūlyti, raginti ir įkalbinėti, atsi- sakyti ir kt. Vadovėlį sudaro 10 skyrių. Kiekvienas skyrius susideda iš septynių dalių: • Skaitymo ir klausymo užduotys; • Žodynas; • Gramatika; • Žodyno ir gramatikos užduotys; • Rašymo užduotys; • Kalbėjimo užduotys; • Laisvalaikiui. Kiekviename vadovėlio skyriuje yra daug skaitomų ir klausomų tekstų, didelis dėmesys skiriamas žodynui turtinti, kartojami svarbiausi gramatikos dalykai ir mokoma naujų. Daug įvairių užduočių padės lengviau ir greičiau pasiekti aukštesnį kalbos mokėjimo lygį, o kūrybinės užduotys mokymosi procesą darys įdomų ir patrauklų. Paprastai ir aiškiai pateikti gramatikos pagrindai bus nesunkiai suprantami ir savarankiškai besimokantiems mokiniams. Pirmiausiai rekomenduojame susipažinti su kiekvieno skyriaus žodžiais, išsiaiškinti gramatikos dalykus, atlikti žodyno ir gramatikos užduotis. Tada siūlome skaityti bei klausyti tekstų, atlikti rašymo ir kalbėjimo užduotis. Kiekvienos pamokos pabaigoje yra tekstų su užduotimis, skirtų sa- varankiškam mokymuisi. Šis vadovėlis skiriamas tiek Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, tiek užsienyje besimokantiems lietuvių kalbos. Vadovėlis tiks baltistikos centrų studentams, lituanistinių mokyklėlių mokiniams. Iš užsienio šalių į Lietuvą grįžtantys ir ketinantys lankyti bendrojo lavinimo mokyklas mokiniai, pasimokę iš šio vadovėlio, greičiau ir lengviau pritaps mokyklose ir gebės dalyvauti pamokose. Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros lektorei Joanai Pri- bušauskaitei ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorei dr. Vilmai Zubaitienei už vadovėlio recenzijas. Linkime sėkmės! Autorės Nė dienos be lietuvių kalbos | 3 Skyrius Komunikacinės intencijos Gramatika Žodynas 1 Papasakoti apie Lietuvos ir savo Daiktavardžių priesaga -umas (gražumas). Kraštovaizdis. Jūs būtinai šalies geografinę padėtį, krašto- Daiktavardžių priešdėlis pa- (pakrantė). Pasaulio šalys. atvažiuokite vaizdį, lankytinas vietas, kalbą, Būdvardžių priesagos -uotas, -otas, -ėtas, -ingas, Lietuvos čia kalbos aktualijas ir pasiteirauti -inis (kalnuotas, kalvotas, duobėtas, miškingas, etnografiniai apie tai; tiksliai nusakyti, kas šiaurinis). regionai. kur yra; papasakoti apie kalbas Pusdalyviai (Keliaudamas sužinai). Kalbos ir tarmės. ir diskutuoti aktualiomis kalbos Veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai temomis: tarmių vartoseną, nau- (Nuvykę pamatysite. Jau esame buvę Nidoje). jų žodžių kūrimąsi, dabartinę Prielinksniai ir polinksniai: ties, palei, pagal, kalbų situaciją; kaip nurodyti, link, dėka (ties upės vingiu; palei mišką; trečias kada ar kaip kas įvyko, atsitiko, pagal didumą ežeras; eikite pagal rodykles; va- kai du skirtingus veiksmus atlie- žiuokite Kauno link; tėvų dėka). ka tas pats veikėjas. 2 Papasakoti apie miesto ar mies- Neveikiamosios rūšies esamojo, būtojo laiko da- Miestų ir Labai smagu telio įkūrimo istoriją, pasikalbėti lyviai (pilis atstatoma, miestas įkurtas). miestelių istorija, čia gyventi apie tai; diskutuoti apie miestų Įvardžiuotiniai būdvardžiai (Senieji Trakai, se- pastatai. aktualijas: pasakyti savo nuo- nieji rūmai). monę, pasiteirauti kito nuomo- Įvardžiuotiniai kelintiniai skaitvardžiai (du tūks- nės, įsiterpti į pokalbį, patvirtinti tančiai tryliktieji metai; septynioliktasis amžius; kito nuomonę ir pan. septintasis dešimtmetis; pirmoji diena). Daiktavardžių priesagos -ietis, -iškis (vilnietis, uteniškis). Veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai (Jis sako parašęs laišką). Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių laipsniai (žinomas, žinomesnis, žinomiausias). 3 Papasakoti apie svarbiausius Daiktavardžių priesagos -ybė, -uomenė (vienybė, Valstybės Tegul meilė istorinius įvykius, visuomenės visuomenė). atributika, Lietuvos dega raidą; išsakyti nuomonę apie vi- Esamojo ir būtojo kartinio laiko padalyviai (Esant valdymas, mūsų širdyse suomenėje vykstančius procesus sudėtingai padėčiai, vyriausybė turi greitai pri- institucijos. ir įvykius; pasikalbėti ir disku- imti įstatymą. Išrinkus seimą buvo patvirtinta Šalies ūkis. tuoti apie tai, kas labiausiai gar- nauja vyriausybė). sina šalį pasaulyje. Prielinksniai iš, nuo, dėl, per, už (iš laimės; nuo priešų; dėl politinės situacijos; per klaidą; už nuopelnus). Trupmeniniai skaitvardžiai (viena dešimtoji). 4 Papasakoti apie mokyklą ir uni- Daiktavardžių priesaga -imas (mokėjimas, domė- Švietimo sistema Mokslo šaknys versitetą, mėgstamus dalykus, jimasis). ir įstaigos, karčios, bet studijų programas; diskutuoti Užuot su veikiamosios rūšies būtojo kartinio lai- mokomieji vaisiai saldūs apie profesijos pasirinkimą; kal- ko dalyviu (Užuot naktį mokiusis, pailsėk). dalykai, bėtis apie kalbų mokymą ir mo- Kuopiniai skaitvardžiai (septynetas). programos ir kymąsi; patarti, kaip mokytis. Prielinksniai apie, pagal (apie mokslą; pagal egzaminai. naują tvarkaraštį). Kalbų mokymas(is). 5 Papasakoti apie skaitomas kny- Nežymimieji įvardžiai (kažkas, kas nors, bet kas, kai Knygos, grožinė Knygų gas, biblioteką, periodinius kas, kažkoks, kai kurie, ...). literatūra, pasaulis yra leidinius, mėgstamas interne- Įvardiniai prieveiksmiai (kažkur, kada nors, bet kaip, ...). bibliotekos. stebuklingas to svetaines, televizijos laidas, Sąlygos raiška (Jeigu vakar būčiau turėjęs laiko, Žiniasklaida. pasikalbėti apie tai; pasikalbėti būčiau ėjęs į biblioteką). apie skaitymo svarbą, pasiteir- Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių links- auti kito nuomonės; papasakoti niai (Televizorių žiūrintys žmonės mažiau skaito). apie literatūros kūrinį (temas, Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių varto- problemas, veikėjus, struktūrą jimas (Jis sako rašantis romaną). ir pan.). Dalelytės vis, gi (Jis vis perka knygas. Argi neturi tos knygos?). Šnekamosios kalbos formos (einam, bibliotekoj, šiem mažiem vaikam). 4 | Nė dienos be lietuvių kalbos Skyrius Komunikacinės intencijos Gramatika Žodynas 6 Papasakoti ir pasikalbėti apie Apibendrinamieji įvardžiai (joks, nė vienas). Tradicijos ir Pasodintas tradicijas ir šventes; nudžiugti, Nuolaidos raiška (Kur bebūtume, per šventes vi- šventės. medis – apgailestauti, suabejoti, pasi- sada grįžtame namo). gražiausias remti kito nuomone, pabrėžti, Jungtukai kol..., tol...; tiek..., kiek...; tiek..., tiek.... paminklas išvardyti, apibendrinti, nurodyti Įterpiniai (aišku, tarkim, deja...). šaltinį ir pan.; atpasakoti skaity- Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyviai tą tekstą, papasakoti apie renginį (Visi laukia rytoj vyksiančios šventės. Jis sakė bei jį aprašyti. vyksiantis į šventę). 7 Papasakoti ir pasiteirauti apie Bendroji daiktavardžių giminė (Jis (ji) yra nak- Charakteris ir Laimingas charakterį; pasvarstyti apie tau- tibalda). jausmai. žmogus – tai tinio charakterio bruožus; pakal- Kokybės kilmininkas (Ji yra linksmo būdo). aš bėti apie tai, kas džiugina, o kas Veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai liūdina; pasišnekėti apie prieta- (Ji yra pasipūtusi). rus, auklėjimo problemas. Dvejybiniai linksniai (Noriu matyti tave links- mesnį). Sangrąžinis įvardis savęs (Sau jie nieko negaili). Daiktavardžių priesagos -uolis, -uolė (šaunuolis, šaunuolė). Jaustukai (ai, oi, vaje). Būdvardžių priesagos -utis, -utė (mažutis, mažutė). 8 Papasakoti apie nesklandu- Būdvardžių priesaga -inis (medinis, stiklinis). Namų ruoša. Darbas darbą mus buityje, gedimus, remonto Veiksmažodžių priesaga -inti (trumpinti). Namų remonto veja darbus, automobilio gedimus; Reikiamybės dalyviai (butas remontuotinas). darbai. pa(si)skųsti, pa(si)guosti ištikus Būdiniai (bėgte bėgo). Automobilis ir jo bėdai; pamokyti, patarti, kaip Dalelytės (tik, vos). priežiūra. atlikti įvairius remonto, namų ruošos darbus. 9 Papasakoti apie tradicinius pa- Būdvardžių priesaga -okas (saldokas, sūrokas). Maisto produktai. Saldu gardu tiekalus ir jų ruošimą; pakalbėti Paskirties naudininkas (peilis daržovėms pjaus- Patiekalai. kaip devyni apie valgymo ir vaišinimo tra- tyti). Maisto ruošimas. medūs dicijas įvairiose šalyse; papasa- Pusdalyviai (Prieš valgydami nuplaukite vaisius). Indai, stalo ir koti, kaip gaminti mėgstamus Esamojo laiko padalyviai (Prieš valgant reikia maisto gaminimo patiekalus. nuplauti vaisius). įrankiai. 10 Apibūdinti gyvūnus ir augalus; Daiktavardžių priesaga -ynas (beržynas, pušy- Augalai ir Tai upės ir papasakoti apie savo šalies gam- nas). gyvūnai. medžio, ir tos savitumą; diskutuoti apie Sudurtiniai žodžiai (ilgakojis gandras, greitakojė Gamtosauga. paukščio – ir gamtosaugos problemas, gam- stirna). tavo namai! toje girdimus garsus išreikšti Ištiktukai (trakšt, murkt, strikt...). žodžiais. Deminutyvai: Jauniklių pavadinimai (ežiukas, balandžiukas). Besitęsiantis veiksmas (Paukštis lesė kaip lesęs). Nė dienos be lietuvių kalbos | 5 Turinys Pratarmė ................................................................................................................................3 1 skyrius Jūs būtinai atvažiuokite čia ..................................................................................................8 2 skyrius Labai smagu čia gyventi ....................................................................................................36 3 skyrius Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse ...........................................................................67 4 skyrius Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs ..........................................................................94 5 skyrius Knygų pasaulis yra stebuklingas .......................................................................................120 6 | Nė dienos be lietuvių kalbos 6 skyrius Pasodintas medis – gražiausias paminklas .......................................................................151 7 skyrius Laimingas žmogus – tai aš ...............................................................................................180 8 skyrius Darbas darbą veja .............................................................................................................207 9 skyrius Saldu gardu kaip devyni medūs .......................................................................................232 10 skyrius Tai upės ir medžio, ir paukščio – ir tavo namai! ...............................................................256 Priedai ............................................................................................................................297 Nė dienos be lietuvių kalbos | 7 1 skyrius Jūs būtinai atvažiuokite čia Mokysimės: • papasakoti apie Lietuvos ir savo šalies geografi nę padėtį, kraštovaizdį, lankytinas vietas, kalbą, kalbos aktualijas ir pasiteirauti apie tai; • tiksliai nusakyti, kas kur yra; • papasakoti apie kalbas ir diskutuoti aktualiomis kalbos temomis: tarmių vartoseną, naujų žodžių kū- rimąsi, dabartinę kalbų situaciją; • kaip nurodyti, kada ar kaip kas įvyko, atsitiko, kai du skirtingus veiksmus atlieka tas pats veikėjas. 8 | Nė dienos be lietuvių kalbos Skaitymo ir klausymo užduotys 1 skyrius 1. Atsakykite į klausimus. 1. Ar žinote, iš kur atsirado Lietuvos vardas? 2. Kaip Lietuvos pavadinimas skamba jūsų kalba? Perskaitykite tekstą apie Lietuvos vardo kilmę ir pabaikite sakinius. Lietuvos vardo kilmė Lietavos upelis Pagal vyraujančią teoriją Lietuvos vardas leičiais lietuvius vadino XIV–XV a. šaltiniuose, o kildinamas iš hidronimo, kuris susijęs su žodžiu XV–XVI a. taip vadintas ir Lietuvos didžiojo ku- lieti. Šios teorijos autorius – kalbininkas Kazimie- nigaikščio tarnybinių žmonių sluoksnis. ras Kuzavinis. Iki šiol nėra visų pripažintos etnonimo Lie- Anot jo, pradžią Lietuvos vardui davė Lieta- tuva etimologijos. Į rašytinius šaltinius Lietuvos va – dešinysis Neries intakas, kuris išteka iš to pa- vardas pateko per slavų, greičiausiai – lenkų kal- ties pavadinimo pelkės. Tai nedidelė, apie 11 km bas. Forma, kuria pirmą kartą buvo užrašytas, – upelė, esanti 30 km nuo Kernavės – vieno svar- Lituae. Tai kilmininko linksnis, o vardininkas būtų biausių senosios valstybės politinių centrų. Yra ir Litua. Viduramžiais garsai v ir u buvo žymimi ta suslavinta vardo forma – Lietauka. pačia raide, todėl šį užrašymą reikėtų skaityti Li- Baltistas Simas Karaliūnas pasiūlė origina- tva. Taip lenkai ir daugelis kitų slavų iki šiol vadi- lią hipotezę, pagal kurią Lietuvos vardas siejamas na Lietuvą. su vokiečių kalbos žodžiu leiten, kuris reiškia ves- XV–XVI amžių lietuvių kilmės iš romėnų ti, vadovauti. Šis žodis laikomas indoeuropiečių šalininkai žodį Lietuva kildino iš L’Italia. Vėliau prokalbės vediniu, kuris anksčiau galėjęs būti ir Lietuvos vardą imta sieti su lotynų kalbos žodžiu lietuvių kalboje. Lietuvos vardas iš pradžių reiš- lītus, kuris reiškia jūros krantą. Vardas Lietuva kęs kariauną ir tai patvirtina istoriniai šaltiniai. sietas ir su keltų vietovardžiu Letha. Istorikas Artūras Dubonis istoriniais duo- Nusivylę šiomis etimologijomis, Lietuvos menimis pagrindė teiginį, kad lietuvių etnonimo vardą žmonės ėmė sieti su kitais lietuviškais žo- forma buvo leitis. džiais, bandė jį kildinti iš žodžio lietus, aiškinda- Kad šaknis liet- kilusi iš leit-, kalbininkams mi, kad Lietuva – lietingas kraštas. buvo žinoma ir anksčiau. A. Dubonis įrodė, kad * Etimologija – žodžio kilmės aiškinimas. Taip pat mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. * Hidronimas arba vandenvardis – tikrinis bet kokio vandens telkinio pavadinimas. * Etnonimas – žodis, kuriuo vadinama tam tikra etninė grupė (nacija, tauta ir kt.). Nė dienos be lietuvių kalbos | 9 Skaitymo ir klausymo užduotys 1 skyrius 1. Kalbininko K. Kuzavinio nuomone, .................................................................................................... . 2. Lietava yra .......................................................................................................................................... . 3. Lietuvos vardą su vokiečių kalbos žodžiu leiten sieja kalbininkas ...................................................... . 4. Istorikas A. Dubonis teigia, kad lietuvius vadino ................................................................................ . 5. Slavai vadina Lietuvą ........................................................................................................................... . 6. Žmonės dažnai sieja Lietuvos vardą su orais ir sako, kad Lietuvos pavadinimas ............................... . 2. Atsakykite į klausimus. 1. Kuo ypatingas jūsų šalies kraštovaizdis? 2. Kokia yra gražiausia jūsų šalies vietovė? Papasakokite apie ją. Paklausykite teksto apie Lietuvos gamtos stebuklus. Pažymėkite, kurie teiginiai teisingi, kurie – neteisingi. Teiginys Teisingas Neteisingas 1 Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje yra daug įdomių gam-  tos ir kultūros objektų. 2 Daugėja į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. 3 Lietuviai labai domisi savo šalies kultūros paveldu ir gamta. 4 Lietuvoje vyksta gražiausių gamtos objektų rinkimai. 5 Dažnai vietas sunku palyginti, nes jos labai skirtingos. 6 Žurnalistai mano, kad yra apie 20 labai įdomių ir gražių Lie- tuvos vietų. 7 Pasaulyje yra daug vietų, panašių į Kuršių neriją. 8 Mingės kaimas yra prie Minijos upės. 9 Šatrijos kalnas yra aukščiausias Lietuvoje. 10 Tauragno ežeras yra Aukštaitijos nacionaliniame parke. 11 Žuvinte gyvena daug paukščių rūšių. Pažiūrėkite į nuotraukas. Dar kartą klausydami teksto pažymėkite, kuria eilės tvarka minimos vietovės. A B C D E Aukštaitijos nacionalinis Žuvintas Kuršių nerija Žemaitijos kalvos Nemuno delta parkas 1 10 | Nė dienos be lietuvių kalbos