Mykolas Römeris - Lietuvos sūnus

321 Pages·2006·28.195 MB·Lithuanian

by  Maksimaitis Mindaugas

ISBN 9955–19–028–0

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
MINDAUGAS MAKSIMAITIS
MYKOLAS RÖMERIS –
LIETUVOS SÛNUS
Vilnius
2006
1
UDK 34(474.5):929Römeris
Ma244
Rankraðtá recenzavo:
Dr. Gediminas Mesonis, Mykolo Romerio universiteto Konstitucinës teisës
katedra,
Dr. Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos institutas.
Mykolo Romerio universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø,
metodiniø bei kitø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2006 m. balandþio 26 d.
posëdyje (protokolas Nr. 2L-7) monografijà patvirtino spausdinti.
ISBN 9955-19-028-0 © Mykolo Romerio universitetas, 2006
2
3
SANTRUMPOS
LCVA – Lietuvos centrinis valstybës archyvas
LVIA – Lietuvos valstybës istorinis archyvas
MAB RS – Mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius
NMB RS – Nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos Rankraðèiø
skyrius
VUA – Vilniaus universiteto archyvas
VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyrius
LVÞ – „Laikinosios Vyriausybës þinios“
VÞ – „Vyriausybës þinios“
4
T
URINYS
ÁÞANGA ............................................................................................7
I. TAPSMAS ...................................................................................19
1. Ðaknys...................................................................................20
2. Studijos.................................................................................32
3. Pilietiðkumo mokykla...........................................................41
II. KELIO LIETUVAI BEIEÐKANT............................................53
1. Prie „krajovcø“ judëjimo iðtakø...........................................54
2. „Gazeta Wileñska“................................................................58
3. „Pilietybës diplomas“...........................................................69
4. Vilnius, 1909–1915 metai..................................................76
5. Pirmojo pasaulinio karo verpetuose.....................................85
6. J. Piùsudskio planuose ..........................................................92
7. Á Lietuvà................................................................................99
III. „VARDAN TOS...“............................................................... 107
1. Teisingumo fronte............................................................. 108
2. Á Universitetà..................................................................... 116
3. Pedagoginës nuostatos....................................................... 123
4. Teisinës valstybës idëjos entuziastas................................. 137
5. Valstybës taryboje............................................................. 149
6. Magnificencija................................................................... 158
7. Lietuvos konstitucinës teisës baruose ............................... 177
8. Klaipëdos kraðto problemø sûkuryje................................ 190
9. Konstitucinës teisës klausimø ekspertas........................... 201
10. Visuomenininkas.............................................................. 209
5
11. Mokslo þiniø kapitalo materializavimas........................... 218
12. Tarp savøjø....................................................................... 228
13. Vël Vilniuje....................................................................... 242
IV. „OKUPANTAMS NEÁTINKU“........................................... 251
1. Sovietologiniai tyrinëjimai................................................ 252
2. Sovietinë okupacija............................................................ 259
3. Nauja okupacija................................................................. 275
4. Nesulaukta „bloga taika“ .................................................. 290
PABAIGA ..................................................................................... 295
ÐALTINIAI IR LITERATÛRA................................................... 300
ASMENVARDÞIØ RODYKLË.................................................. 312
6
Á
Þ A N G A
Profesoriaus Mykolo Römerio ðeðëlis mane, ðiø eiluèiø autoriø,
lydi nuo ankstyvos vaikystës: tëvø namuose kabojo didelis geros koky-
bës tuomet populiarios „Moderno“ firmos kûrinys – Lietuvos universi-
teto Humanitariniø mokslø fakulteto 1925–1928 m. laidø, kuriø vie-
nà baigë mano motina, vinjetë. Jaunø studentiðkø veidø, þvelgianèiø ið
fotografijø ovalø, joje nedaug, uþtat staèiakampëse profesûros nuotrau-
kose – iðtisa plejada visai Lietuvai þinomø iðkiliø þmoniø, tarp kuriø
J. Tumas-Vaiþgantas ir V. Këvë-Mickevièius, J. Jablonskis ir K. Bûga,
A. Smetona ir A. Voldemaras. O centre – trys ðio laikotarpio Universite-
to rektoriai – P. Aviþonis, M. Birþiðka ir M. Römeris; pastarasis –
iðraiðkingu, ûsuotu veidu, ramiu ádëmiu þvilgsniu pro akiniø stiklus –
vaiko akyse iðsiskyrë neáprastai uþraðyta pavarde.
Ðitaip M. Römeris þvelgia nuo kambario sienos beveik visà mano
gyvenimà (vinjetë ir dabar liko kaboti ant sienos kambaryje, kuriame
gyveno, dirbo ir ið kurio, sulaukusi gilios senatvës, iðkeliavo amþino po-
ilsio mano motina istorikë Ona Girèytë-Maksimaitienë). Bet apie ðità
þmogø ðá tà daugiau suþinojau jau pradëjæs Vilniaus universitete teisës
studijas, o tiesiogiai ëmiau juo domëtis devintojo deðimtmeèio vidury-
je, paskatintas þinomo Lietuvos kultûros istoriko profesoriaus A. Ðid-
lausko.
M. Römeris – iðties ásimenanti, iðkili asmenybë: intelektualas,
mëgstamas pedagogas profesorius, plaèiø interesø mokslininkas, teisi-
ninkas, autoritetingas valstybininkas, aktyvus visuomenininkas, pirma-
sis lietuviø tautinio atgimimo istorikas, puikus politikos analitikas, aist-
ringas publicistas kovotojas. Tai didelis Lietuvos patriotas, þymaus mû-
sø tautieèio Cz. Miùoszo apibûdinimu, „verta pasigërëjimo ir pagarbos
1
aiðkaus proto asmenybë“ .
1 Miùosz Cz. Tëvynës ieðkojimas. Vilnius, 1995, p. 208.
7
M. Römerio gyenimo alfa ir omega, kelrodë þvaigþdë buvo jo gim-
tasis kraðtas Lietuva: ið pradþiø rusø pavergta, vëliau – kovojanti dël
valstybingumo atkûrimo, dar vëliau – já atkûrusi ir galiausiai vël jo nete-
kusi. Lietuva ir jos likimas – tai vertybës, kuriø puoselëjimas raudona
gija driekiasi per M. Römerio gyvenimo knygà, palikdamos pëdsakà kiek-
viename tos knygos puslapyje. Pats M. Römeris visuose savo gyvenimo
etapuose tarësi esàs ir ið tikrøjø buvo tos Lietuvos pilietis, Lietuvos sû-
nus.
M. Römeris – Lietuvos sûnus. Tai ne vien graþûs þodþiai ar litera-
tûrinë metafora. Ðiais þodþiais jis nekart yra apibûdinæs pats save, nes
bûtent jie geriausiai tiko paaiðkinti ar motyvuoti daugelá ðio þmogaus
idëjiniø nuostatø ir poelgiø. Mûsø tautietis panaðiais atvejais bûtø sa-
kæs paprasèiau – „esu lietuvis“, o M. Römeris nesijautë tam turás teisæ ir
tuos þodþius ryþosi iðtarti tik sulaukæs savo gyvenimo saulëlydþio.
Turiningas ir kupinas veiklos M. Römerio gyvenimas tarsi supre-
suotas ðeðiasdeðimt penkiuose metuose, kurie labai ryðkiai pasidalijæ á
dvi beveik lygias dalis. Pirmoji gyvenimo pusë buvo skirta laikmeèio
padiktuotoms skausmingoms Lietuvos kelio paieðkoms, ið
M. Römerio pareikalavusioms ryþto, asmeninës dràsos, pasiaukojimo ir
milþiniðkø pastangø, bet jam atneðusioms daugiau nusivylimo nei
dþiaugsmo. Antroji pusë – tiesioginis darbas save suradusiai ir atsitiesu-
siai Lietuvai atneðë daugiau pasitenkinimo, akivaizdþiai matant ádëtø
pastangø rezultatus, ir, iðskyrus paskutinius penkerius metus, pragy-
ventus okupacijø sàlygomis, buvo tarsi likimo atseikëtas atlyginimas uþ
praeityje patirtas nesëkmes.
Per ðá laikotarpá M. Römeris suspëjo savo kraðtui daug nuveikti.
Jo nuopelnai Lietuvai ávertinti Vytauto Didþiojo (1934) ir Didþiojo
2
Lietuvos kunigaikðèio Gedimino (1928) antrojo laipsnio ordinais , Lie-
3
tuvos Nepriklausomybës deðimties metø jubiliejiniu medaliu (1928) .
Jis buvo pastebëtas bei ávertintas ir uþsienyje – jam áteiktas Latvijos trijø
þvaigþdþiø antrojo laipsnio ordinas bei Prancûzijos garbës legiono kari-
4
ninko regalijos .
M. Römeris buvo autoritetas, visuotinis pripaþinimas ir pagarba
lydëjo já, galima sakyti, visà brandø gyvenimà.
2 M. Römerio tarnybos lapas (1940 04 26) // LCVA, f. R-856, ap. 2, b. 734, p. 30.
3 Liudijimas apie apdovanojimà // VUB RS, f. 75-46, lap. 1.
4 [M. Römerio autobiografija] // LCVA, f. 631, ap. 3, b. 620, lap. 17.
8