Nijole BroZiene lreno Romoneckien6 tt|0Rr0r0GtfA I Slt{TAl$E ir Sl(Y Leidinys orientuotas i savaranki5kai pratyboms ar egzaminui besirengianti dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentq. Neturima tikslo glaustai aptarti visas morfologijos ir sintaks6s temas. Sios mokymo(si) priemonds paskirtis: * Pad6ti prisiminti pamir5t4 informacijq, kuri tikrai svarbi nagrin6lant ZodZius kalbos dalimis, skaidant juos reik6mindmis ZodZio dalimis ir darybi5kai; aptariant sakinj ir ai6kinant skyrybq, nagrindjant sakinio dalimis. * lsp6ti studentq, apsaugoti jj nuo galimq 2odlio ar sakinio nagrindjimo klaidq. * Duoti 2od2ir1i sakiniq nagrin6jimo pavyzdZiq. Leidinio pabaigoje pateikta sakiniq absolventams, kad Sie gal6tq orientuotis, ko i5 jq bus reikalaujama per kvalifikacini lietuviq kalbos egzamin4. Mokymo(si) priemon6 pravers ir abiturientams, besirengiantiems laikyti stojam4ji egzaminq (testd i SU Pedagogikos fakultetq ir ne tik iji. Leidinys turetq b0ti nebloga atrama lietuviq kalbos molqtojui, korepetitoriui. Morfolog ijos (iodliq nagri ndjimas kal bos dal mis, i ZodZiq sandaros nagrin6jimas, darybin6 ZodZiq analize) skyriaus autord - N. BraZien6, sintaks6s ir skyrybos, sintaksinio sakiniq nagrin6jimo - l. Ramaneckien6. -3- MORFOLOGIJA 2, Budvardis Naqrin6iimo Planas Morfoloqiia - gramatikos skyrius, kuris nagrin6ja: 1. Kalbos dalis. 1) kalbos dalis ir jq kaitybq, 2. R05is (paprastasis, lvardZiuotinis)' 2) lodliq sandarq, 3. Gimin6 (vyriSkoji, moteriskoji, bevard6). 3) ZodZiq darybq. 4. Linksniuotd. 5, Skaidius ir linksnis. I. 2ODLIU NAGRINEJIMAS KALBOS DALIMIS 6, Laipsnis. 1. Daiktavardis Laipsniai: Naqrineiimo planas 1. Nelyginamasis laipsnis: ramus, maZa, graZd. 1. Kalbos dalis. z. Au[slesnysis laipsnis: ramesnis, maZesnd, graZiafi, 2. Skyrius (tikrinis, bendrinis). 3. Aukdt6lesnysis laipsnis: ram6lesnis, ma2dlesn6, graZdliaff. 3. Gimin6 (vyri5koji, moteri5koji). 4.Auk5diausiisis laipsnis: ramiausias, maZiausia, graZi6usia. 4. Linksniuot6. 5. Visq auk56iausiasis laipsnis: visq ramiausias, visq maiiausia, 5. Skaiiius ir linksnis. vlsq grazlausla. Pastaba. Nelaipsniuojami: Linksniuotes GalInds PaWzdzial 1) didZioji dalis lll linksniuot6s bldvardZiq, 2) visi sudurtiniai vns. varo. vns. Ktlm. b0dvardZiai,3) skaitvardinds kilmds (dvejopas, trejopas ...) budvardZiai. darbas - darbe (i)as kelias - kelio Linksniuotes VyriSkosios ir moteriSkosios PaWZdZiai ic - (i) o medis - med2io giminds vns. vard, galunds ys buryg - burjs -as,-a mielggr miele - (i) as, - (i)a zalias. Zalia mieriausia; mieliausia I auksaiausioio tl os Dteva - Drevos darliausEg-.dailiauslg- | lai ps nio bn dv girta (i)a (i) os - girjes marti - mardjqs tl -us,-i daiUg, daili I surqg, suri A saul6 - saul6s l didel!s] didelq ill -ts uonts - uonres -ts,-l did19 didi Salis auksinjg, auksinq - Salies didesni!, didesne I aukitesniojo mielesnis, mielesne I laipsnio budv. IV -us - aus lietus - lietaus dailesnis, dailesng I medus - medaus lsiZiurdkite, kaiP isiddmdti,b0dvardZiq linksniuotes: ill b@@G -uo - ens akmuo - akm6n-s u @0' -e - ers d. uK-ti-e - dul(Iers @ -4 -5- 3. Skaitvardis 4. lvardis Naorin6iimo planas Naorin6iimo Planas 1. Kalbos dalis. 1. Kalbos dalis. 2. Skyrius ir poskyris. 2. Skyrius. 3, Gimin6, skaidius. linksnis 3. Gimind. | .7"; rrr; Iei skaitvardis kaitomas). 4. Skaidius. I 5, Linksnis. Skyriai pagal Poskyriai Pavyzdziai reikdmg Skyriai lvardZiai 1. Asmeniniai a5, tu, jis, .ii, mes, jis, jie, jos, tamsta Kiekiniai pagrindiniai vienas, du, keturi, desimt, vienuolika, dvideSimt, Sangrqzinis savgs Simtas, milijonas ... Savybiniai manas, - a manasis, - oji mani5kis, - 6 kuopiniai dveietas, treietas, tavas, - a tavasis, - oji taviskis, - d septynetas, astuonetas, savas, - a savasis, - oji savi5kis, - d m0siskis, - e uvvyt |lttct>, ... jisiSkis, - e dauginiai vieneri, dveji, treji, ketveri, Parodomieji Sioks, Siokia tas pats, ta Pati septyneri, devyneri ... toks, tokia toks pat tokia pati trupmeniniai viena antroji, penkios sitas, Sita Sitoks, Sitokia Sitoks pat dvyliktosios, pusantro, Sitokia pati pussesto... anas, ana anoks, anoKia Kelintiniai paprastieji pirmas, antras, devintas, Paiymimieji kitas vtsas kiekvienas nteKas joks paIS vienuoliktas, dvideSimtas, kitoks visoks ne kitkas vienas trisdeSimtas... jvardZiuotiniai pirmasis, pirmoji, penktasis, 6. Klausiamieji ir kas. kuris, katras, koks, keli, kelintas.. santykiniai kuri. katra, kokia, kelios, kelinta .. penktoji ... NeZymimieji 1)kaZ-: kaikas, kaikoks, kaikuris, ... kaiin: kaiin kas, kaZin koks' kaZin kuris " 2) kai : kai kas, kai koks, kai kuris .. 3) bet : bet kas, bet koks, bet kuris .. 4) nors : kas nors, koks nors, kuris nors . . _ q r19..-La9.I'9-beqj kurrs ngf(uris,l<oks--!g kqks- Sis tas, Sioks toks keli, keliolika -6- 5. Veiksmaiodis Neasmenuojamos veiksmaiodiio formos Nagrin6iimo planas 6. Dalwis 1, Kalbos dalis. Naqrineiimo planas 2. Asmenuote. 1 , VeiksmaZodZio forma (dalyvis). 3, Nuosaka, laikas, skaidius, asmuo. 2. Ru5is. 3. Laikas. Pastabos.' 1. Bendratis, kaip neasmenuojama forma, smulkiau 4. Gimin6. skaidius. linksnis. nenagrin6jama. 2. Jei veiksmaZodis sangrqZinis ar beasmenis, tai Paslaba. Jei dalyvis turi sangrqiing ar ivard:iuotine formq, ftE|- nurodoma pried asmenuote. tai irgi nurodoma kalbant apie Asmenuotds Esamojo Iaiko lll Pavyzdiiai Dalyviq rlsys Laikas Priesagos ir gallnds Pavyzd2iai asmens galinds .2 .\r'...1. ..\rn Veikiamieji Esamasis - ast(- anl st). - anl iemEd(6u-nfifisl l ein@, nesA, ved@ laikas -, ^rla!-{utnnan tl _l-,. .:l.s.\-.l r InrEl), - .2I.n\Eru il'-y-\-r.il-l-s:-^lF(. ryInr|!s|), tl -l Ziurfi, girdfi, tytfi rylnr[J ill -o skaitEl, rasEl, stat@ Bitasis kar Fe-q,-Gn 6i@l roidbfl rain isiclemefi vcikqmainr asmenuoles: tinis laikas rtl @x tl ill .i--r-----.l .i-\/\r'1 0 @ B0tasis - oavFg, - oavusLLl r^a?u\t-o_a_v--t1est. ^.:_:--i daZninis rauoavuslll Nuosakos Laikai Asmenys laikas Tiesiogind Esamasis Turi vrls. ir dgs., Busimasis -6(iE,-3(i)6frr[ raus )tast. Butasis kartinis visus asmenis | ^ it.^^ areiiiiffiU B0tasis daZninis B0simasis Neveikia- Esamasis - mlasl, - mBl . _ra4u./\n_amtasl mieji t^:t.^^ raunam lal Tariamoji Laikq Turi vns. ir dgs., Aa- A^_ neturi visus asmenis B0tasis - rESt, - rBl raur |aq, raurla laikas Liepiamoji Turi 3 asmenis: A^a\- Aaz': raSyk, ra5ykime, ra5ykite B0simasis - ^str'\m Eq, - ^srr'm\ B-l rausrmlg9l, rausrml-4 - laikas GeidZiamoji Turi vienq asmenj: tera5o, ii\ ?a\_ A7a\- Aii.. tegu ra5o, tegul ra5o Reikiamybds - unlqq, - unlal rau n l4gl, rauln -lql - 7, Pusdalwis 8. Prieveiksmis Naqrineiimo planas Naqrin6iimo planas 1. VeiksmaZodZio forma (pusdalyvis). 1, Kalbos dalis. 2. Gimin6. 2. Skyrius (pagal reikSmg ir pagal kilmg), 3. Skaidius. 3. Laipsnis (jei laipsniuojamas). Pastaha. Jei pusdalyvis yra sangrqiinis, nurodoma prieS Skyriai pagal rcikimq gimine. 1. Budo (kaip ? kokiu budu ?). 2, Kiekvbes (kiek ? kiek kartq ? keliese ?). Veiksma2odZio Laikai Priesagos PaWzd2iai 3, Vietos (kur ? i5 kur ?). forma ir galUnds 4. Laiko (kada ? kuomet ? kuriuo laiku ? nuo kada ? iki kada ? kelintq kartq ? kaip daZnai ?) Pusdalyvis - -oi"a'-m tast. -t-al ,g+4R^\-,.Ki-trr.i'+-\ r:gftgegTqj- 5. Prieiasties (koddl ? ddl kurios priezasties vyksta /i'.\ r-- pg - oamu, -tosl drrbdam[!1, orrDoam veiksmas ?) -- 6, Linkm6s (rodo veiksmo, vietos, budo, laiko kitimq. Priesagos: -th', -6F ). 8. Padalwis Naqrineiimo planas SRWiai pagal kilme 1, VeiksmaZodZio forma (padalyvis). 1. Budvardiniai (priesagos: i lit6i, -!n l. 2. Laikas. 2. Daiktavardiniai. 3. Skaitvardiniai, Pastaba. Jei padalyvis turi sangreiine formq, nurodoma 4.lvardiniai (priesagos: 16I, -68, -66i, -€n, -Iil. prieS laikq. 5. MiSrios darybos (suddtiniai ir suaugtiniai). VeiksmaZodZio Laikai Priesagos Pavyzdaiai Laipsniai forma Bldvardin6s kilmds prieveiksmiai su priesaga - (i)ai ...:.1-=-z--.: laipsniuojami. Padalyvis Esamasis - anl orroanl 1. Nelyginamasis laipsnis: gerai, graZiai. laikas - int tylint laipsnis: 2. Auk5tesnysis geriau, graZiau. .+.^ 3.AukSt6lesnysislaipsnis: ger6liau,gra26liau. B[tasis kar- - us, - (r) us orrDus, ^ra,s.(.r),u^s 4.AukSdiausiasislaipsnis: geriausiai,graZiausiai. tinis laikas 5. Visq aukSdiausiasis laipsnis: aiSkiq aiSkiausiai, tikrq .1,..\,,.. +-a\ /\ -^ /,,'\,^ tikriausiai, ramiq ramiausiai; kuo puikiausiai, pervis baldiausiai, uZvis B0tasis - oavus drrboavus. rasvoavus baldiausiai. daZninis laikas l. Daiktavardiniai prieveiksmiai yra pana5[s daiktavardZius, I +^..../ .- bet skiriasi nuo jq bent viena siq ypatybirl: Bisimasis - s0)anr drrbs(r)ant, -ra^s^y.s.0.).a,.n\l 1) neturi gal0nds 6i6j, GRFO, laikas - ll - 2) neiprastomis senovin6mis vielininkq gallndmis, kurios 10. Junqtukas virto prieiagomis (rudeni6p, namG, 5alii1, Naqrineiimo planas 3) daiktavardZiui nebOdingu kamienu (strimgalviais, 1. Kalbos dalis. pagaugais, galvotrIkdiais), 2,Skyriai: sujungiamieji, prijungiamieji. It. Nepainioti aukStesniojo laipsnio prieveiksmiq su bevardes gimin6s auk5tesnioio laipsnio budvardZiais. Jungtukq skyriai Plg.: Siandien yra Sildiau negu vakar (b0dv. SiTta Sujungiamieji Prijungiamieji aukStesniojo laipsnio forma, sakinyje eina sudurtinio tarinio vardine dalimi). Jis rengiasi Sildiau negu a5 (priev Siltai auk5tesniojo laipsnio ar, arba (skiriamieji), ler, Jergu, Jog, forma, sakinyje eina bldo aplinkybe). o, bet, tadiau (prie5inamieji), nes, nors, ir, bei (sudedamieji), kad, kai, kadangi .. toddl, tad (paremiamieli). 9, Prielinksnis Naqrindiimo Planas Jungia: 1) vienarOSes Jungia tik sakinius. 1. Kalbos dalis. sakinio dalis, 2. Skyrius pagal kilmg (senybinis, naujybinis). 2) sakinius. 3. Skyrius pagal vartojimq: kilmininko, galininko, lnagininko. Nauiybiniai prielinksniai nuo prieveiksmiq skiriasi tuo, kad yra vartojami su linksniais ir !!!-dggge su iais atsako i sakinio daliq klausimus. Tuo tarpu prieveiksmiai i tuos klausimus atsako patys vieni, t.y. eina sakinio dalimis. Plg.: Prielinksnis Prieveiksmis Salia namo auga klevas. (Kur Salia auga klevas. (Kur auga c auga?-Salianamo.) - Salia.) Rqstas buvo permestas skersai Rqstas buvo permestas sker- griovio. (Kaip buvo permestas ? sai, (Kaip buvo permestas ? - skersai griovio.) - skersai.) - tz - - lJ - 2oo2tt1 sAN DARos NAG Rr N Eur nnns Saknies batsi.t Raitq gali tur6ti: 1) to paties iodiio formos (iglisti, igrysta; vegti' vagia); atos paiios Saknies iodZiai (k!lti, pokylis, kglnas; l42ti' Sutartiniai Zenklai: llZis; llkti, palaikai, liekana .,.). Balsiq kaita b0na kiekvbine (Zgti, Zgs, gyti, gis) irXg&lj]lll Saknis E (nesti, nasta). gallnd pnesaga 2. Kartais kinta ir Saknies priebalsis. Toks kitimas vadinamas prieSddlis kaita. $aknies oalo priebalsiu A. o sangrqZos dalelytd d > (virtes) s: vedd - vesti intarpas > s: sudurtiniq 2odZiq jungiamasis balsis tt > d: mmeatted -- .mm..ea-=setilau jspraustiniai Saknies priebalsiai o> d2: hedis - mediio ir t.t. j, v, n pabraukiami Pastaba. NepakitusiE Sakni daZniausiai turi veiksmaZodZiq kamienas b[tojo kartinio laiko tre6iasis asmuo. (i) mink5tumo Zenklas parodo kamieno priebalsio 3. Gali visai i5nykti Saklies galo priebalsiai ! ir d: mink5tum4, tod6l jis paliekamas suskliaustas prie kamieno. kryk5t@- krykSii, drumst@- druqsii Minkstumo Zenklo nepainioti su I pvz., akE ir ak(i)8. .Minkstumo gruzd@- gruzti, grimzdq- grimzti. Zenklas bIna po priebalsio prieS uZpakalinds eil6s balsius, Zymimus Siomis raiddmis: a, q, o, u, q, u. 4. lwksta priebalsiq sankaita, t.y. metateze. Saknies gale pried priebalses ra5omos samplaikos ks, k5, Nagrin6jimq reikSmin6mis ZodZio dalimis geriausia prad6ti gz, o prie5 balses - sk, 5k, zg, Zg: nuo Saknies ir gal[n6s. 92, drdksti - dreskia, brdGti - brd5ko, d2ergfii - dier/gia, megTti - me2ga. I. SAKNIS 5. Kartais po Saknies priei galung gali atsirasti i96ggl!g!3i Saknis - pagrindin6 ZodZio sudedamoji dalis, apib0dinanti oriebalsiai i, v, n: leksini ZodZio pagrind4. Prie jos i5 abiejq pusit.l jungiami ZodZiq --.. i-' butl - buva, ouvo; darybos ir kaitybos afiksai. Saknis yra bendra visq gimiliSkq Zodiiq 4. -/:\ em - ^e rla, elo. dalis. tod6l ii ir randama lvqinant qiminiSkus ZodZius: sauld, pasaulis, Jei dviskiemenio v-eiksmaZodZio Saknis baigiasi dvibalsiu fiietas,.. :'r--i.r iuos reikia [arinktl kuo trumpesnius: susiiiikimas - gg, tai esamajame laike prieS gallng atsiranda n (bliaUti - bliauna; -n>n Kosr. nnktrs. griaUti - grjAUna), o bltojo kartinio laiko Saknyje - ov (bliov6' griovd)... Saknis qali kisti; Pastaba; Sakni gali sudaryti ir vienas priebalsis: Gs, ?o, ^ ^ 6?!ni9+1 .a DtsaiZqn iakuasitiaai: fkiDinitaa, S(ailkdn;i eGs bitail,s ifsi.E Tieo,k sf ikioiti,m afisii avasd, inffai'mriass; 5is, jis, 5uo ... grne, garnrou, -15- - t+- Bltina atkreipti ddmesi jtuos veiksmaiodZius, kuriq II. INTARPAS bendraties Saknys baigiasi priebalsiais s, 5, z, i. Prie tokios Saknies Garsai n ir m, lsiterpg i veiksmaiodiiu esamoio laiko priddjus busimojo laiko pr-ie6sa-g q+ -G - , iwksta- Gprie'balsiq susiliejimas: ves - ti + ?6te !q@j, vadinami intarpais. +-e- + GS-G nes-ti Intarpas randamas lyginant veiksmaiodiiu paqrindiniu -e- -+ Gs-G vez-ti + formu Saknis: -6- -+ fiS-G zyz-ti + Sorukti. soru(Dka. soruko. -..r-^--....<. Busti- but6tda. budo. <bn""ro:-u... s--n=t(-n. oa. s+ntoo. 3. Lie'o i/afam ozs-io?s\ nuosakos vienaskaitos ll asmuo: ^a erK- nesK. rauK. Ges^vt'zi-,.- --=g+ve,v @da, gedo. Kai bendraties Saknis baigiasi priebalsiais k, g, tai, priddjus Prie5 Saknies priebalsius b, p intarpas n vjrsta m: liepiamosios nuosak.o.s.+ \-pn-rieK.asa?-gs q >-? - , iyyksta pligbalsiq susiliejimas: reK-tr lJ2(li-+reA laptr, ta(D) pa, tapo. bdg-ti+ -3- + 6e!?--otiR' r":\.. rr''<- i- LrpU, I qID pa, Ipo. jt:ir.. i-:-^- -i-,\ ntDlt. Ktfin oa. Ktoo. <u'u_'oi_ .., -o"u:< (-D-- oa, -o'iu--Do. 4. Visu. .l aikuj- \o adalvviai: ,a\,2\ . ^...,..-\ Deganr, Degus, Degoavus, Degs(r)anr. 5. B[din-iai: neSG, oegG, nesiinii, b6gii6;. IIt. GALUNE . prj"l"jF.l"!Ser5i, gerlh, toli namG, nam6, GalunQ turi tik linksniuojami ir asmenuojami 2odiiai, Norint ^6.y$i vakar6D, tAiD, niekfii, t6ri, visSZii. nesuklysti, b[tina Zodi kaityti, nes gal0nds kartais esti ilgos: serliEjil baigtlurnel gerlrlM baigtEm6mdl IV. PRIESAGA gerlleGmdi baigtlUfdl gerIuosiu-osA baigtlum6iel . Priesaoa - lai iod2io kamieno dhlis, kuri eina po Saknies: sodaisSodff;pasodfio. Norint rasti veiksmaZodZio gal0ng, reikia asmenuoti bdtinai to paties laiko ar nuosakos formas. Jokiu b0du neperSokti j kitq 1. Priesagq turi visi !9 iedllq linksniaiar asmenys: vidJiys, laikq. viddiio,vidfi iuil.;'u"rd6i-zu,-v"ra&ai,ves6ho,u"rdilore... Yralodlitlbe d;bai, Gkiri 66G... salUniq: lSimti sudaro V linksniuot6s daiktavardZiai ir veikiamosios r05ies vyriSkosios gimin6s dalyviai, vienaskaitos vardininke neturi Gal0niq neturi, baioiasi priesaqomis: Dflesaoos: 1. Veiks,,m .\a^ Z-.o.-di^Z iu. rb.-e:\n^ dr-a..t.iv?s}: etlt, neslt, Deglt, raulr ... 2. Blsimoio laiko lll asmens veiksmaZodZiai: .s.e.-s. ntu-ol ..\^ r-.^ ^^ rastasl ets, Degs, Iaus... _-_i: raslesl 't1 - 16 - 2. Priesago_s galo priebalpis t prieS mink5tumq Zenklq gali virsti i : bliis - ni&lai, eiit] - eifiau, einfiis - einffio... vt. SANGRA2OS DALELYTE 3, PrieS bendraties priesagq --'ii gali bUti da-r viena jos Sanqraios dalelvtd - si -, - s, - is bina: priesaga, arba !Sit!.as!.9lnode9: raSlii, galv6fi, gird6ii, vadffi 1) po prie5delio prie5 Saknj (nusineda, pargMeda), 2) po galunds (ne5ag', nedag, veduosi, veduog). 4. 2odis gali turdti kelias priesagas: soafiii, raSltq, buO(i)e6Bio, tankffifi as, morfiii6is, gy06i-iAas. 1, Visq veiksmaZod2iq tiesiogin6s ir tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmasis ir antrasis, visq skaidiq trediasis asmuo gali Priesagq skaidius Zodyje nustatomas keliais b0dais: a) atpazistant kalbos dalj ir svarbiausius jos po2ymius, pvz., tur6ti sangrqZos dalelyte - si arba sutrumpdjusiA - s. veduogi (veduog), vedieqj (vedieg), veda$ (vedag). biisiandio - veikiamosios ru5ies b[simojo laiko dalyvis. Tod6l turi ved2iaugi (vedZiaug), vedeigi (vedeig), vedegi (ved6g). -b r.blti[ tboUiosi mdoaiZon lianiikoo_ lparikieos apgaad a- ely-v iirs d. aTloyvdi6ol pturieris bag[tai -b 6ltforI-jo ; !d1a[Z3n!i4ni9o _ vesdiaugi (vestiaug),vestumeigi (vestumeis), vestqQj (vestqg). .f\ Pastaba, Kai kurios veiksmaZod2iq galunds prie5 slngrq26s larKo pnesaga - oav - rr paoaryvro pnesaga - us . b) ie5kant oimini5ku ZodZiu. turindiu tas priesaqas. pvz., dalelyte i5likusios ilgesnds: ne5@9, suk@g ... .s--v--e-=tK ?t.n. rt^m as <- -s.-v---e_-trK f-t na <- .s..v--e=t Kas; =B--a:.l..l,t la <- .io-.a.:rl ta-s - 1o...a..,lro; gydymasrs e gyoo <- ^g.. yu; ^g^^i-y venlojas e ^g;^yvena <- gyvas <- gyu. 2. Tik sutrump6ju^siq sangrqZos dalelyte - g turi: a) bendratis (ne5tig, vestig), 5, Priesaqa gali sudaryti vienas ar du priebalsiai: iutis, bOiis, b) tiesioginds ir tariamosios nuosakos dauqiskaitos pirmasis (plg. zuii, ouO, it6s Frg. dkiil, balias, Saltas (plg.: balo, Salo); ir alllggix asmu-o (neslahElg, neslEi6'lg, neslEm6lg, ndSEIFlg, nesuElilelg, nestlumdmdlg ...), sal6'us (plg.:apsalo, salo), tamsqs (plg. temo), sausia (plg. sausas), orau5ftb,!iefie, rek6hys, rug€iui, iik$us ... c) liepiamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos antra:gqei daugiskaitos pirmasis asmuo (ne5k[g, neSk@g nesKlrmeE). V. PRIESDELIS 3, Jei ZodZio galund baigiasi priebalse s, tai sangrqZos dalelyt6 jgyja - formq: PrieSd6lis - ZodZio kamieno dalis, kuri eina prieS Saknj: irs gyrim@19, juokim@g ilZI6- - ITGtai oa, uZu6veja, uZuo-jauta. ' ... Sangrq2iniai b0na ne tik asmenuojamieji veiksmaZod2iai, apnuIii'o-6 - a --T png uari 6le, -kaaantl - ggn ridsa,.s upn srui,e6 -atleat -imdm aain., t ifFsru,ii o6a-Ztt-aorkadam .isa., sbaeut Kird damaM []qeila gi )(,r ap5e@gl etlgw, SlAa!u k(n@ u g 1j 9u),o pkuuss,d apatwgjisaaiu (kjuiaokndt)a, md a@ikt ais-, vardiiai (prausim@9, formavim@$). 1, Zodis gali turdti kelis prieSddlius: Pastabos.' 2, Yra londdnl-i[qs ,i pk i urkritei, uS7iapn6dryiet,n frb Eeit spflraie-s5adko6tlii.q nebevartoiami. 1. Nepainioti ivard2iuotiniq formq vienaskaitos vardininko gallnds su sangrqZos daletyte: battlasi-6], anrrl555l, graZ|us-iSl, Tokie prieSd6liai nustatomi analogijos b0du: nu62ulnus (plg.: ffilaidus, nudtakus), jkyrus, pulus (plg.: jddmus, jsakmus). raSantlTSisl , ra5om lEEiSl . Linksniuo]Efri jvardZiuoti-ne--s tormas, lPfiSSl-esantsansfiSsdalelytgi5nyksia:baltlaFi6l,rartfoT-|, baltlajaml... -18- -19-