Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje PDF
Preview Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje
A N T H O N Y G I D D E N S E R ] I R S M E A T U pradai ALK ANTHONY GIDDENS MODERNYBE IR ASMENS TAPATUMAS ANTHONY GIDDENS MODERNYBĖ IR ASMENS TAPATUMAS Asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje Iš anglų kalbos verte VYTAUTAS RADŽVILAS Vilnius pradai 2000 UDK 316.3 Gi 32 Versta iš: Giddens, Anthony. Modemity and Self-Identity. Self and Society in the Late Modem Age. - Cambridge: Polity Press, 1997 Copyright © Anthony Giddens 1991 This edition is published with the support from the Open Society Fund-Lithuania, and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute-Budapest Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte (Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas) © Vertimas į lietuvių kalbą - ISSN 1392-1673 Vytauto Radžvilo, 2000 ISBN 9986-943-60-4 © Maketas - „Pradai", 2000 TURINYS Padėkos žodis................................................................7 ĮVADAS........................................................................9 1. BRANDŽIOS MODERNYBĖS KONTŪRAI....................21 Modernybė: kai kurie bendro pobūdžio apmąstymai............27 Lokalumas, globalumas ir gyvenimo transformavimas.........35 Patyrimo medijavimas................................................38 Brandi modernybė ir jos egzistenciniai parametrai..............43 Kodėl modernybė ir asmens tapatumas?..........................49 2. AŠ: ONTOLOGINIS SAUGUMAS IR EGZISTENCINIS NERIMAS.................................................................52 Ontologinis saugumas ir pasitikėjimas............................53 Nerimas ir socialinė organizacija....................................61 Egzistenciniai klausimai..............................................67 Kūnas ir Aš..............................................................77 Motyvacija..............................................................87 3. AŠ TRAJEKTORIJA....................................................94 Asmens tapatumas, istorija, modernybė...........................99 Gyvenimo stiliai ir gyvenimo planai..............................106 Grynojo santykio teorija ir praktika...............................116 Kūnas ir saviraiška...................................................129 Neurotinė anoreksija ir kūno refleksyvumas....................134 4. LIKIMAS, RIZIKA IR SAUGUMAS............................141 Likimas, fatalizmas, lemtingi momentai..........................141 Rizikos parametrai....................................................147 Aktyvus rizikavimas.................................................160 5 TURINYS Rizika, pasitikėjimas ir apsauginis kokonas......................162 Rizika, pasitikėjimas ir abstrakčios sistemos....................172 Saugumas, dekvalifikacija ir abstrakčios sistemos..............177 Galios suteikimas ir ekspertizės dilemos..........................179 Santrauka: autoritetas, ekspertizė ir rizika.......................182 5. PATYRIMO SEKVESTRĄVIMAS................................186 Vidinis referentiškumas ir gyvenimo trukmė....................188 Institucijų įtaka.......................................................192 Sekvestracijos sritys..................................................200 Socialinis beprotybės pripažinimas................................204 Ligos ir mirties sekvestravimas.....................................207 Aistros suprivatėjimas...............................................209 Atsiribojimas nuo išorinės gamtos................................211 Narcisizmas ir Aš....................................................217 Kritinės pastabos......................................................223 Psichoterapijos taikymas.............................................229 6. AŠ IŠMĖGINIMAI....................................................232 Rizikos ir abejonės įtaka.............................................232 Ontologinis saugumas ir patyrimo sekvestravimas............235 Grynasis santykis: stresai ir įtampa..............................238 „Gyvenimas pasaulyje": asmens dilemos........................240 Unifikacija - fragmentacija.........................................242 Bejėgiškumas - apropriacija........................................245 Autoritetas - netikrumas............................................248 Asmeninis - suprekintas patyrimas..............................252 Pamatinė dinamika: beprasmybės grėsmė........................257 Sugrįžimas to, kas nuslopinta......................................259 7. GYVENIMO POLITIKOS ATSIRADIMAS...................267 Kas yra emancipacinė politika?....................................268 Gyvenimo politikos prigimtis......................................273 Gyvenimo politika, kūnas ir asmuo...............................277 Asmeniniai gyvenimai, planetos poreikiai.......................281 Reziumė: gyvenimo politikos darbotvarkė.......................284 Sąsajos ir implikacijos................................................288 Pastabos.......................................................................295 Terminų žodynas.........................................................308 Vardų rodyklė..............................................................313 6 PADĖKOS ŽODIS Parengti šią knygą man tiesiogiai arba netiesiogiai pa dėjo daug žmonių. Man gana pasisekė, nes galėjau šioje knygoje plėtojamas idėjas aptarti ilgai trukusiuose semi naruose, kurie vyko intelektualiai veiklai itin palankiose vietose: Kembridžo universiteto Socialinių ir politinių mokslų fakultete bei Kalifornijos Santa Barbaros univer siteto Sociologijos katedroje. Esu dėkingas šių seminarų dalyviams už gausius pamokomus komentarus ir vertin gus patarimus. Keletas žmonių nuodugniai ir kritiškai per skaitė knygos rankraštį. Už tai ypač dėkoju Zygmuntui Baumanui, Davidui Heldui, Levvisui Coseriui ir Dennisui VVrongui. Iš tiesų labai dėkingas ir Teresai Brennan už nepaprastai naudingus rankraščio komentarus. Deirdre Boden padarė didelę įtaką visai knygai: itin padėjo jos ilgą laiką man siunčiama įvairi medžiaga ir neskelbti straipsniai bei tiesioginės diskusijos su ja. Ann Bone, re dagavusi knygą, pateikė daug pastabų dėl stiliaus ir tu rinio, padėjusių tobulinti tekstą. Norėčiau padėkoti ir ki tiems, daug prisidėjusiems prie knygos: Richardui Appelbaumui, Katy Giddens, Šamui Hollickui, Harvey'ui Molotchui, Helenai Blunt, Avrilui Symondsui ir Johnui Thompsonui. Anthony Giddens 7 ĮVADAS Modemybės, jos raidos ir dabartinių institucinių for mų klausimas vėl iškilo kaip pamatinė sociologijos pro blema dabar, kai stovime prie dvidešimt pirmojo amžiaus slenksčio. Ryšiai tarp sociologijos ir šiuolaikinių instituci jų formavimosi pripažinti seniai. Vis dėlto šiandien mato me ne tik tai, kad šie ryšiai sudėtingesni ir problemiškes- ni, negu manėme anksčiau, bet ir tai, kad, iš naujo apmąstydami modemybės prigimtį, privalome kartu per žiūrėti pamatines sociologinės analizės prielaidas. Moderniosios institucijos skiriasi nuo visų ankstesnių socialinės tvarkos formų savo dinamiškumu, tuo mastu, kokiu jos pakerta tradicinius įpročius ir papročius, bei savo globaliniu poveikiu. Bet šios transformacijos nėra vien ekstensyvios: modemybė radikaliai keičia kasdienio socialinio gyvenimo pobūdį ir paveikia asmeniškiausius mūsų patirties aspektus. Modemybę derėtų aiškinti insti tuciškai; tačiau moderniųjų institucijų nulemtos permai nos tiesiogiai susipina su individo gyvenimu, taigi ir su jo Aš. Faktiškai vienas iš skiriamųjų modemybės bruožų yra stiprėjanti sąsaja tarp dviejų ekstensionalumo ir in- tensionalumo „polių": viena vertus, tarp daromų globali nių įtakų ir, antra vertus, asmeninių polinkių. Šios kny gos tikslas - išanalizuoti šių sąsajų prigimtį ir pasiūlyti 9 JVADAS jas apmąstyti padedantį sąvokų žodyną. Šiuose įžangi niuose samprotavimuose mėginsiu apžvelgti ir apiben drinti visas čia gvildenamas tyrimo temas. Tikiuosi, kad skaitytojas apsipras su nedideliais pasikartojimais, kurie neišvengiami dėl pasirinktos strategijos. Nors knygoje daugiausia kalbama apie asmenį, vis dėl to tai nėra psichologijos veikalas. Pagrindinis knygos leit motyvas - kaip atsiranda nauji asmens tapatumą laiduo jantys mechanizmai, kuriuos formuoja modernybės institucijos, o jie savo ruožtu formuoja pačias institucijas. Asmuo nėra pasyvi esybė, kurią determinuoja iš išorės daromos įtakos; kad ir kokie lokalūs būtų konkretūs in dividų veiklos kontekstai, kurdami savo tapatumus, indi vidai prisideda kuriant ir tiesiogiai skatina socialinius po kyčius, kurių padariniai ir implikacijos yra globaliniai. Sociologija ir plačiau suprantami socialiniai mokslai yra būtini institucinio modernybės refleksyvumo elemen tai - šis reiškinys yra pamatinis šioje knygoje svarstomų dalykų požiūriu. Ne tik akademinės studijos, bet ir visų rūšių žinynai, vadovai, psichoterapijos veikalai ir saviug dos apybraižos įneša savo indėlį į modernybės refleksy vumą. Tad aš ne vieną kartą gana plačiai remiuosi socia liniais tyrinėjimais ir praktiniais „gyvenimo vadovais", bet ne kaip priemonėmis dokumentiškai patvirtinti kokį nors atskleistą dalyką, o kaip simptomais tų socialinių reiškinių arba raidos tendencijų, kuriuos stengiuosi nu statyti. Tai nėra tiesiog darbai „apie" socialinius proce sus, tai yra iš dalies juos sudaranti medžiaga. Apskritai ši knyga daugiau analitinė, o ne aprašomoji, ir tam tikrais kritiniais momentais čia pasitelkiamos ide alios tipinės procedūros, padedančios pagrįsti dėstomas mintis. Aš mėginu nustatyti tam tikrus modernybės šerdį struktūrinančius bruožus, kurie siejasi su asmens reflek syvumu, bet kiek nors išsamiau nenagrinėju klausimo, 10
The list of books you might like
