Lietuvos TSR bibliotekų istorija, 1940–1980

258 Pages·1983·12.561 MB·Lithuanian

by  Sinkevičius Klemensas

Klemensas Sinkevicius
L1ETVVOS TSR
BIBLIOTEKU
ISTORIJA
1940—1980
Vilnius „Mokslas" 1983
Recenzavo istorijos m. kand.
ZIEDONE ZAVECKIENE,
istorijos m. kand.
VYGINTAS PSIBILSKIS
4403040000
S 13—83 © Leidykla „Mokslas“, 1983
M854(08)—83
[VADAS
Marksizmas-leninizmas teigia, kad proletariatas, nau-
dodamasis savo politine valdzia, turi perimti ankstesniij
kartq sukurtas mokslo bei kulturos vertybes, kurti naujg
kultur§, siekti.kaip yra sak§s V. Leninas, „kad mokslas
tikrai jeittj J kun§ ir kraujg, visiskai ir tikrai virstij sude-
tiniu buities elementu“ L
V. Leninas knygg laike svarbia kulturines revoliucijos
priemone. „Be pakankamo gyventojij jpratinimo naudotis
knygomis ir be medziaginio sio dalyko pagrindo [. . .]
mes savo tikslo nepasieksime“,— rase jis2.
Socialistine revoliucija, naikindama visuomenes susi-
skirstym§ \ antagonistines klases, is esmes keite knygos,
taip pat ir bibliotekq, kurios yra, N. Krupskajos zodziais
tariant, ,,ekonomiskiausias, tikslingiausias knygij pateiki-
mo masems budas“ 3, visuomenines funkcijas.
Nugalejus socialistinei revoliucijai, rupinimasis biblio-
tekq veikla tampa svarbiu partiniu bei valstybiniu rei-
kalu. Visos Rusijos gubernijij iiaudies svietimo skyrip
uzmokykliniij poskyriij vcdejijl 3-ajame pasitarime 1920 m.
vasario 25 d. V. Leninas pasake, kad ,,be.valstybines val-
dzios aparato, be materialines ir finansines paramos pla-
ciai suorganizuoti svietimo negalesime“ 4.
Jau antrojoje savo programoje, priimtoje RKP(b) VIII
suvaziavime (1919 m. kovo 18—23 d.), partija uzsibreze
didelius liaudies svietimo uzdavinius „teikti visapusisk^
valstybing pagalbg savarankiskai besimokantiems ir be-
silavinantiems darbininkams ir valstieciams (sukurti tink­
le uzmokyklinio svietimo jstaigi|: bibliotekq, suaugusii|jij
mokykli^, liaudies namq ir universiteti], kursq, paskaittj,
kinematografp, studiji^ ir pan.)“ 5.
V. Leninas savo straipsniuose, laiskuose, kalbose bib-
liotekininkystes klausimais akcentavo butinum^ „rupintis
tuo, kad skaitytojai namie ■ galetij skaityti valdiskas kny-
gas; laikyti viesosios bibliotekos pasididziavimu ir gar-
be [. ..] tai, k a i p p 1 a c i a i yra pasklidusios knygos
1 i a u d y j e, kiek yra pritraukta naujij skaitytojq, kaip
greit yra patenkinamas bet kuris knygos pareikalavimas,
kiek knygij yra isduota \ namus, kiek vaiky yra pritrauk­
ta skaityti knygas ir jiaudotis biblioteka“, reikalavo ati-
daryti knygy saugyklas „masei, miniai, gatvei“ 6, nurode,
kad ,,reikia kuo greiciau padaryti knygq prieinam^ ma-
3
sems“ bei „aprupinti skaitytoj§ ir didelemis skaityklomis,
ir uztikrinti, kad knygos butp operatyviai persiuntineja-
mos, [...] rengti jvairie rusii| kilnojarnas bibliotekas“7,
reikalavo knygas ir periodikg planingai paskirstyti po vi-
sos salies bibliotckas, organizuoti bibliotekp keitim§si
knygomis, bausti tuos, del kuriq kaltes „po 1 menesio
(2 savaicie? 6 savaicie?), isejus kiekvienai tary-
binei knygai, jos nera kiekvienoj e biblioteko*
j e“ 8.
Tarybq Sgjungoje dar pries Didjjj Tevynes kar§ buvo
daug padaryta kaupiant ir tyrinejant V. Lcnino palikimg
bibliotekininkystes klausimais. Pastaraisiais desimtmeciais
sis darbas itin isplestas. 1977 m. ruse kalba isleistame
rinkinyje paskelbta daugiau kaip 300 V. Lenino straips-
niij, laiskp, uzrasytq kalbij, pasirasyte dekretp ir kite
dokumente, kuriuose lieciamos bibliotekos 9.
Biblioteke istorija yra svarbi moksline tarybines bib-
liotekotyros problema. Istorines raidos desningumu nu-
statymas leidzia optimaliau sprgsti dabarties klausimus
bei prognozuoti ateities perspektyvg. V. Lenino teiginys,
„kad i kiekvienq teigin] bute ziurima tik (a) istoriskai;
(P) tik s^rysyje su kitais; (y) tik sgrysyje su konkreciu
istorijos patyrimu" 10, aiskiai nusako ir biblioteke istori-
jos nagrinejimo reiksmingumg.
Biblioteke istorij a Tarybq Sjyungoje yra viena is pa-
grindiniq privalomy bibliotekininkystes pedagoginie dis­
cipline. Ji skaitoma auksteje mokykle bibliotekininkys­
tes ir bibliografijos specialybes studentams, yra isleisti
kurso vadoveliai n.
Sudetine Tarybij Sgjungos biblioteke istorijos dalis
yra Tarybij Lictuvos bibliotekij istorija. Tarybe Lietuvos
bibliotekos, jsijungusios j salies biblioteke sistemg 1940 m.
atkurus Lietuvoje Tarybe valdzig, naudodamosi brolis-
kqjp respublikq patyrimu bei parama, per trumps laike
tapo lygiaverciu tarybines biblioteke sistemos komponen-
tu. Jlj raida praturtino tarybing biblioteke istorij^ nau-
jais tautp draugystes, vise pirma, keitimosi materialine-
mis ir kulturinemis vertybemis faktais bei rciskiniais.
Sparti biblioteke raida Lietuvoje Tarybe valdzios me-
tais, visuomenes bibliotekinio aprupinimo rczultatai yra
puiki leninines nacionalines politikos jgyvendinimo saly-
je israiska. . j
Tarybp Lietuvos bibliotekq istorija yra musu visuo-
menes ekonomines, kulturines bei socialities raidos kom-
ponentas.
Teorinis bei metodologinis bibliotekij istorijos nagri-
tiejimo pagripdas yra marksizmo-leninizmo mokslas apie
kulturg ir kujturing revoliucij^, apie dvi kulturas kiekvie-
noje nacionajineje kulturoje, apie nacijas ir nacionalinio
Klausimo spr^ndim^ socialistineje visuomeneje.
Lenino palikimo bibliotekininkystes klausimais stu-
dijavimas leidzia teisingai vertinti tuos ar kitus biblio-
tekp istorijos faktus ar reiskinius, nustatyti tolesnes rai­
dos kryptis bei uzdavinius.
Bibliotekp raidos kryptys ir uzdaviniai konkreciais is-
V)r!r31v^ls 'a^°tarpiais nubrezti partijos suvaziavimu bei
Auksciausiosios Tarybos sesijrj medziagoje, partijos ir
Vyriausybes nutarimuose bei direktyvose del liaudies ukio
ir kulturos vystymo, taip pat del ideologinio darbo, kul-
turos-svietimo, bibliotekq darbo ir mokslines-technin£s in-*;
lormacijos. Biblioteky raidai ypac svarbus TSKP Centro
Komiteto nutarimai „DeI bibliotekp darbo bukles salyje ir
priemoniu jam pagerinti“ (1959 in.) ir „Del biblioteku
vaidntens didinimo, komunistiskai auklejant darbo zmo-
nes bei spartinant mokslin§-techning pazang^“ (1974 m.).
Apie respublikos bibliotekij kurim^si, jij veikltj raso-
nia ,,Lietuvos Komunistp partijos istorijos apybraizoje“ 12,
,,Lietuvos TSR istorijoje“ 13, ,,Vilniaus miesto istorijoje“
„Lietuvii| literaturos istorijoje“ 15 ir kituose veikaluose.
Kai kuriuos bibliotekii istorijos reiskinius ar aspektus
kandidatinese disertacijose nusviete respublikos kulturos
bet svietimo istorikai A._ Bendzius, nagrinedamas respub­
likos darbo zmoniij kulturinio lygio kelimo 1940—1950 m.
dausimus 16, V. Psibilskis, nagrinedamas LKP veikl<j vys-
tant respublikos miestp kulturos-svietimo jstaigu darba
1945—1958 metais l7, ir kt. Bibliotekp reiksme respubli-
kos ku turos raidai yra aptarta A. Barkausko 18, E. Balti-
nienes 19 ir kitose monografijose.
Partinio vadovavimo politiniam masiniam darbui, jskai-
tant lr bibliotekas, kaime brandaus socializmo laikotarpiu
klausimai nagrinejami J. Capliko knygose20. Kaimo gy-
ventojq bibliotekinis aptarnavimas Tarybi| valdzios me-
tais aptariamas istorijos apybraizoje „Tarybii Lietuvos
valstietija14 21. Duomemj apie respublikos bibliotekas yra
5
ir monografijoje apie socialistines visuomenes suformavi-
m§ ir raid§ 22.
Respublikos bibliotekij istorijos klausimai nagrineja-
mi mokslo darbuose (Vilniaus V. Kapsuko universiteto
..Mokslines bibliotckos metrastis", Lietuvos TSR Mokslij
Akadcmijos Centrines bibliotekos „Bibliotekininkyste ir
bibliografija“, respublikos aukstpjij mokyklij mokslo dar-
bai „Bibliotekininkystes ir bibliografijos klausimai" bei
,,Knygotyra“) bei specialiojoje periodikoje („Bibliotekvj
tiarbas", „Naujos knygos", „Kulturos barai" ir kt.) pa-
skelbtuose straipsniuose. Iki 1974 m. paskelbta medziaga
suregistruota E. Ciuzienes bibliografineje rodykleje23.
Is straipsnius skelbusiij bibliotekij istorikij minetini
L. Vladimirovas (bibliotekij istorija iki 1918 metij), V. Sto-
niene (1918—1919 Tarybij valdzios metij bibliotekij isto-
rija), V. Vilnonyte (nacionalines bibliotekos istorijos klau­
simai iki 1940 metij), G. Raguotiene (mokyklij bibliote­
kos burzuazijos valdymo Lietuvoje metais), D. Kaunas
(Klaipedos krasto bibliotekos ikitarybiniais metais) ir kt.
Kai kuriij respublikos bibliotekij — Lietuvos TSR vals-
tybines respublikines24, Lietuvos TSR Mokslp Akademi-
jos Centrines25, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Moks­
lines 26, Kauno Antano Snieckaus politechnikos instituto 27
ir kt. siek tiek istorijos pateikta jubiliejp ar kitomis pro-
gomis paskelbtuose straipsniuose ar studijose.
Daugelio bibliotekij istorij a nagrineta Vilniaus V. Kap­
suko universiteto bibliotekininkystes specialybes studentij
diplominiuose darbuose.
Trumpai apie respublikos bibliotekij istorij^ rasoma
..Mazojoje lietuviskojoje tarybineje enciklopedijoje", Ta­
rybij Lietuvos bibliotekij zinynuose28 bei Lietuvos TSR
Mokslp Akademijos Centrines bibliotekos29, Vilniaus
V. Kapsuko universiteto Mokslines bibliotekos30, Lietu­
vos TSR valstybines respublikines bibliotekos 31, Respub­
likines mokslines-technines bibliotekos32, Kauno Antano
Snieckaus politechnikos instituto bibliotekos33, Respubli­
kines mokslines pedagogines bibliotekos34, Siauliij vie-
sosios bibliotekos35, Vilniaus miesto III masines bibliote­
kos36, Anyksciij rajono centrincs bibliotekos37.
Respublikos bibliotekij raidos rezultatai buvo aptarti
bibliotekininkij konferencijose 1958, 1905 ir 1976 metais.
Isleistoje atskiromis knygomis pirnnjjij dviejij konferen-
cijij medziagoje bei treciosios konferencijos tezese yra ir
6
bibliotekij istorijos duomenij38. Respublikos bibliotekij rai-
da 1969 m.buvo aptarta ir 1-jo Lietuvos TSR kulturos dar-
buotojij suvaziavimo sekcijoje ,,Knyga ir visuomene“39.
Minetq bibliotekij istorijos tyrinejimij bei publikacijij
bruozas — tematikos epizodiskumas. Platesniij bei komp-
leksiniij visos bibliotekq sistemos raidos tyrinejimij nera.
Daugiausia tyrineta valstybiniij masiniij bei atskirij moks-
liniij, o is dalies (burzuazijos valdymo laikotarpis) ir
mokyklij bibliotekij^ istorija. Kitij— partiniij, visuomeni-
organizacijij, is dalies specialiijjij bei (pokario me-
tais) mokyklij— bibliotekij istorija mazai liesta.
Rengdamas si§ Tarybij Lietuvos bibliotekij istorijos
apybraiz^, autorius pasinaudojo Lietuvos TSR centrinia-
me valstybiniame archyve, Lietuvos TSR kulturos mi-
nisterijos ir kituose archyvuose saugoma dokumentine
medziaga, taip pat stambiijjij bibliotekij — Vilniaus V. Kap-
suko universiteto Mokslines bibliotekos, Lietuvos TSR
Mokslij Akademijos Centrines bibliotekos, Lietuvos TSR
valstybines respublikines bibliotekos — rankrastynais.
Hitlerines okupacijos mctais daugelis archyviniij do-
kumentij zuvo. Deja, ir pokario metais ncbuvo reikiamai
susirupinta archyvinius dokumentus kaupti bei saugoti
Del to archyvij 1940—1950 m. fonduose jij truksta.
Apie bibliotekij steigirmj, jij fondij didinimij bei masi-
nj darbg pirm^aisiais Tarybij valdzios bei ‘pokario metais
gana daug rase periodine spauda. Jos informacijos, ypac
kronikos zinios, yra vertingas archyviniij dokumentij pa-
pildymas, o kartais ir vienintelis tuos ar kitus bibliotekij
istorijos faktus pranesantis dokumentas. Zinoma, del pe-
riodines spaudos zinuciij glaustumo, terminologiniij ne-
tikslumij ar neapibreztumij gana daznai negalima neabe-
jotinai tiksliai atkurti jose minimij faktij ar reiskiniu
Daugelis respublikos bibliotekij istorijos faktij minima
rasytojij, yisuomenes veikejij, partiniu darbuotojij, Didzio-
jo Tevynes karo kariij bei partizanij — A. Venclovos40
M. Meskauskienes4*, A. Barausko43, V. Vildziuno43
A. Liepsnonio44, E. Jacovskio45 ir kt. memuaruose. Mi-
netini ir bibliotekininkij J. Deviatnikovo 46, V. Kisinienes 47
spausdinti prisiminimai, K. Vairo-Rackausko paskelbtas
dienorastis 48 ir kt.
Svarbus faktines medziagos bibliotekij istorijai tyri-
neti saltinis yra informacinis biuletenis „Bibliotekij dar-
7
bas“, pradetas leisti 1949 m. ir nuo 1961 m. tap$s mene-
siniu respublikos bibliotekp organu 49.
Bibliotekp, jij fondij ir kitus duomcnis skclbia kasme-
tiniai statistikos mctrasciai 5(l.
Autorius placiai naudojosi ir bibliotekp metodinio va-
dovavimo centrp" sukaupta (ypac pastaraisiais dviem de~
simtmeciais) |vairia statistine bei kitokia medziaga apie
j 14 vadovaujamas bibliotekas.
Kai kurie metodiniai centrai yra band§ rengti savo
vadovaujamij bibliotekp veiklos apzvalgas ir jas multi-
plikuoti. Atskiromis brosiuromis yra isleistos Vilniaus zo-
nos valstybinip masiniy bibliotekp 1964—1965 ir 1967—
1970 metp veiklos apzvalgos51. Respublikos bendrojo la-
vinimo mokyklij bibliotekij veiklos kasmetines apzvalgas
nuo 1973/74 m. m. rengia ir leidzia Respublikine moks-
line pedagogine. biblioteka 52. Bibliotekp veiklos apzvalgas
yra bandziusios leisti Respublikine moksline-technine bib­
lioteka 53 ir Respublikine zemes ukio moksline bibliote­
ka 54. Lietuvos TSR Mokslp Akademijos Centrines biblio-
tekos atskirp metp darbo apzvalgos yra skelbtos „LTSR
MA darbq“ „A“ (kai kurip metq — „B“) serijoje 55.
Tarybp Lietuvos bibliotekp istorij^ sudaro penki rai-
dos etapai, atitinkg bendrg respublikos istorijos bei so-
cializmo kurimo periodizacijg. Taciau buvo nuspr§sta
knygoje dar viename skyriuje trumpai apzvelgti bei jver-
tinti burzuazinj bibliotekp palikimg.
Kaip zinoma, dar 1920 m. V. Leninas Visos Rusijos Ko-
munistines Jaunimo Sgjungos III suvaziavime kalbejo:
,,Mes galime statyti komunizmg tik is tos sumos zinip,
organizacijp ir istaigp, su tuo zmonip jegp ir priemoniij
isteklium, kurie mums yra likg is senosios visuomenes“ 56.
Tarybp Sgjungos patyrimas parode, kad naujoji tarybine
bibliotekp. sistema negalejo buti kuriama ir nebuvo ku-
riama tuscioje vietoje: remtasi ikirevoliuciniu palikimu,
perimta technine baze, susikaup§ bibliotekp fondai bei
susidargs bibliotekp tinklas, pletota visa tai, kas anks-
tesneje sistemoje buvo pazangu, ir atmesta tai, kas rcak-
cinga, sena ir kas kliude kurti naujg gyvenima.
Sis perimamumo desningumas galiojo ir Tarybp Lie­
tuvos bibliotekoms. Vadinasi, tyriuejant tarybines biblio-
teku sistemos formavimosi istorijpravartu apzvelgti ir
socialistines revoliucijos Lietuvoje isvakarese veikusiq
bibliotekp veiklg.
8
1 skyrius
LIETUVOS BIBLIOTEKOS
TARYBIJ VALDZIOS ATKURIMO ISVAKARESE
Burzuazine Lietuvos valstybe, susiformavusi po to,
kai vietinei burzuazijai su uzsienio imperialist^ pagalba
pavyko uzgniauzti respublikoje Tarybp valdzip, paveldejo
buv. carines Rusijos jstaigp Lietuvoje bibliotekas. Karo
metais bibliotekos smarkiai nukentejo, dalis jp fondp bu-
vo evakuota, frontui traukiantis \ rytus, kita dalis — kai-
zerinip okupantp nuniokota, per suirutes isgrobstyta. Lie­
tuvos bibliotekp sumazejo, burzuazinei-dvarininkinei Len-
kijai uzgrobus stambip bibliotekp turting^ Vilnip (1920 m.
spalio 9 d.).
Kapitalistine gamyba neissivercia be kvalifikuotos
darbo jegos. Intensyvi gamybos raida reikalauja vis dau-
giau ne tik kvalifikuotp inzinierip, ekonomistp ar agro-
nomp, bet ir apsisvietusip darbininkij. Tai vcrcia burzua-
zija rupintis visuomenes svietimo reikaiais. Dar F. En-
gelsas yra pastebejps, kad, „jeigu burzuazija rupinasi
darbininkp gyvenimo sglygomis tick, kick jai butina, tai
nereikia stebetis, kad ji ir issilavinimo duoda jiems tiek,
kiek tai atitinka jos interesus“ k
Burzuazijos rupinimasis sudaryti galimybes sviestis ir
mokytis ne tik savos klases atstovams, bet ir platiemS
'visuomenes sluoksniams keicia bibliotekos socialines funk-
cijas. Biblioteka nustoja buti vien tik uzdara ,,knygp
saugykla“, ji verciama atvira svietimo jstaiga. Zinomas
JAV bibliotekininkystes teoretikas, desimtaines klasifika-
cijos sistemos autorius M. Diujis (Dewej) (1851—1931),
kalbedamas apie bibliotekp funkcijp kitimp, „senpja“ bib-
liotekp yra prilygin§s rezervuarui, prie kurio gali ateiti
kiekvienas istroskelis, o ,,naujaja“—vandentiekiui, nesan-
ciam gaivinaneia srovp tiesiog j namus2.
Taciau, kita vertus, burzuazija negali buti abejinga
sios ,,gaivinancios sroves“ turiniui. Juk kartu su rastin-
gumu, kartu su svietimu bei knygomis placipsias darbo
zmonip mases, darbininkp klas§ gali pasiekti pazangios
idejos, revoliuciniai sukiai, raginp nuversti burzuazijos
viespatavimp. Del to burzuazija stengiasi svietimp ne
tik plesti, bet ir kreipti jj sau nepavojinga linkme, ap-
saugoti nuo pazangos ar revoliucinip idejp. Egoistines,
9
antiliaudines svietimo tendencijos prisisunkusi ir visa ofi-
cialioji burzuazine bibliotekininkyste. Nadezda Krupskaja
yra tiksliai pastebejusi, kad burzuazija, net ,,apie tai ne-
snekedama, pajege paveikti sill bibliotekp turini, parinkti
jas [knygasj taip, kad pagrindine knygp mase veiktij
skaitytojus jos pageidaujama kryptimi, ne is baimes, o
pagal sizing darytu juos burzuazijos tarnais“ 3.
Burzuazijos valdymo metais apibendrinancip veikalu
apie Lietuvos bibliotekas ir ji] veiklg nebuvo parengta 4.
Nebuvo ir visq tipij bei zinybij bibliotekq statistikos. Lie­
tuvos bibliotekininkp draugijos bandymas 1932 m. surink-
ti zinias apie visas bibliotekas* nebuvo sekmingas5.
VALSTYBINES IR SAVIVALDYB11J VIESOSIOS
BIBLIOTEKOS
Po Pirmojo pasaulinio karo dvaruose bei buv. Rusijos
imperijos jstaigose liko be globos knygtp Kaizerine oku-
pacine kariuomene bei neatsakingi asmenys jas pamazu
naikino. Knygi| globa bei naudojimu turejo rupintis cent-
riniai bei vietiniai valdzios organai.
Valstybine centrine biblioteka. Ideja kurti Lietuvoje
centring nacionaling bibliotekg kilo jau XIX simtmetyje6.
Sig idej^j realizavo Vinco Kapsuko vadovaujama Laiki-
noji Revoliucine darbininkq ir valstieciq vyriausybe,
vietoj buvusios Vilniaus viesosios bibliotekos 1919 m. pra-
dzioje jkurdama Lietuvos centrinj knygyng. Jo vedeju bu-
vo pakviestas placios erudicijos ir dideles energijos zmo-
gus, ilgus metus dirbgs Rusijos Mokslp Akademijos bib-
liotekininku, didelis lietuvip biciulis ir daug nusipelngs
Lietuvos kulturai latvis profesorius L. Voltcris7. Taciau,
1919 m. balandzio 21 d. baltalcnkiams uzgrobus ViIniij,
nacionalines bibliotekos kurimo darbai nutruko.
Tarybp valdzia Lietuvoje buvo uzgniauzta. Uzsienio
imperialistic padedama formavosi burzuazine Lietuvos
valstybe.
Rupintis po karo likusiq beglobip knygij apsauga
1919 m. rugsejyje burzuazine Lietuvos vyriausybe pa-
* Burzuazineje Lietuvoje bibliotckos vadinta ne tik biblioteko-
mis, bet ir knygynais (arba knygyneliais). Paskutiniaisiais burzuazi­
jos valdymo metais buvo jau visuotinai jsigalejys lerminas „bibliote-
ka“. Vengiant termini} painiavos, terminas knygynas (knygynelis)
paliekamas tik citatose bei oficialiuose biblioteki} pavadinimuose.
JO