Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940)

466 Pages·1996·150.401 MB·Lithuanian

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
alma
littera
Vilnius 1997
UDK 342.5 (474.5):929
Li 319
Knyga išleista
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerijos užsakymu
Sudarytojas
Ričardas ČEPAS
Redaktorius
Vytautas SPEČIŪNAS
Recenzentas
Vytautas MERKYS
ISBN 9986-02-379-3 Lietuvos istorijos institutas, 1997
„Alma littera“, 1997
T u r i n y s
Antanas Tyla. Sigitas Jegelevičius.
Pratarmė.................................................. 7 Ernestas Galvanauskas -
Lietuvos ūkio kūrėjas......................155
Gediminas Rudis. Keletas žodžių apie busimąjį premjerą .... 157
Pirmieji didžiosios politikos žingsniai.......160
Augustinas Voldemaras - nemo-
Paskutinės Laikinosios Vyriausybės
kėjęs pralaimėti politikas..............11
vadovas.......................................................162
„Grynas per tris kartas lietuvis“...................... 13 Keli vidaus politikos bruožai.....................172
„Be manęs nei vienai dienai nebūtų Krašto ūkio pagrindų puoselėtojas..........176
atsiradus nepriklausoma Lietuva!“................ 15 Kazio Griniaus vadovaujamos
„Jumis visi laiko pabėgusiais...“......................27 Vyriausybės ministras ................................179
Taikos kongreso priemenėje .......................31 Ypatingi valstybės įpareigojimai...............181
„Nevalia tautai nuversti savo Vyriausybę“......37 Ministrų Kabinetų maratonas...................186
Vėl Vyriausybės vadovas..............................42 Atkaklūs bandymai plėtoti krašto ūkį......195
„Manęs tuliku nepadarysite“...........................53 Klaipėdos krašto problemų sūkuryje........199
NKVD rankose ............................................61 Nevykęs bandymas grįžti į politiką..........206
Išnašos..........................................................66 Išnašos ........................................................211
Ričardas Čepas. Zenonas Butkus.
Ministras pirmininkas Dr. Kazys G rinius.............................215
Mykolas Sleževičius......................71 Pratarmė.....................................................217
J aunystės dienos..........................................73 Kilmė ir branda.........................................219
Lietuvių tautinio judėjimo veikėjas............75 Varpininkas ir nepriklausomybininkas .... 222
Vyriausybė, išgelbėjusi Lietuvos Valstybę atkuriant......................................226
nepriklausomybę.........................................78 Taika su Rusija...........................................230
Ketvirtasis Ministrų Kabinetas. Kova dėl Vilniaus.......................................234
Nepriklausomybės kovos ............................85 Kiti Vyriausybės darbai..............................242
Liaudininkų ir socialdemokratų valdžia .. 102 Opozicionierius. Prezidentas.
Demokratinės opozicijos veikėjas .............108 Tremtinys....................................................249
Išnašos ........................................................115 Išnašos ........................................................256
Algirdas Jakubčionis. Danutė Blažytė.
Pranas Dovydaitis - Antanas Tumėnas .............................261
mokslininkas politikoje.................119 Vaikystės ir jaunystės metai.......................263
Nuo mokinio iki redaktoriaus...................121 Profesinės ir visuomeninės veiklos
Politiko karjera: nuo Nepriklausomybės pradžia.......................... 264
Akto signataro iki ministro pirmininko ... 126 Karo blaškomas .........................................264
Kauno universiteto profesorius.................138 Vėl Lietuvoje .............................................265
Lietuvių katalikų mokslo akademijos Steigiamojo Seimo atstovas.......................266
kūrėjas ........................................................141 Vyriausybės vadovas...................................267
Ištikimas idealams.....................................145 Teisingumo ministras................................272
Išnašos ........................................................151 Kauno universiteto docentas.....................273
Politinė ir visuomeninė veikla...................275
Istorijos lūžiuose........................................277
Išnašos ........................................................280
5
lt RI \ Y S
Danutė Blažytė.
Vytautas Petrulis.........................283 Ministras pirmininkas...............................386
Bukaučiškės...............................................396
Nuo Kateliškių iki Voronežo ................... 285
Asmenybės bruožai....................................397
Valstybinio darbo pradžia........................ 287
Kalėjimų golgotos .....................................399
Bankininkas Klaipėdoje.......................... 288
Išnašos .......................................................404
Finansų ministras ..................................... 288
Ministrų Kabineto pirmininkas............... 292
Teisingumo nemalonėje...........................298 Gediminas Rudis.
Julijanavos šeimininkas............................298 Jonas Černius -
Kelias į nebūtį........................................... 299 vilties generolas................................407
Išnašos ...................................................... 302
Vietoj įžangos ............................................409
„Viena kregždė dar ne pavasaris“.................411
Regina Laukaitytė. „Nėra pagrindo pernelyg džiaugtis, bet nėra
Ministras pirmininkas reikalo ir per daug nusiminti“.......................420
Leonas Bistras............................ 305 Vietoj epilogo ............................................425
Išnašos .......................................................426
Šeima. Studijų metai ................................307
Politinės ir mokslinės
karjeros pradžia........................................ 308 Algis Kasperavičius.
Ministras pirmininkas..............................311 Antanas Merkys - paskutinis
Opozicijos veikėjas ir Vyriausybės narys ..314 ministras pirmininkas.................429
Kalinys ir tremtinys..................................318
Jaunystė ir Pirmojo pasaulinio
Išnašos ...................................................... 326
karo metai..................................................431
Nepriklausomos Lietuvos
Česlovas Bauža. kariuomenės kūrėjas .................................432
Juozas Tūbelis............................ 329 Advokatas ir visuomenės veikėjas............436
Įvadas.........................................................331 1926 m. gruodžio 17d. išvakarėse
Mokslo ir studijų metai............................334 ir perversmo dienomis..............................438
Savarankiško darbo ir politinės Vėl krašto apsaugos ministras..................439
veiklos pradžia.......................................... 340 Klaipėdos krašto gubernatorius...............441
Pirmųjų vyriausybių ministras................. 343 Laikinosios sostinės burmistras................446
Kooperacijos veikėjas...............................345 Lietuvos Vyriausybės įgaliotinis
Vyriausybės galva (1929-1938 m.).......... 348 Vilniuje ......................................................450
Išnašos ...................................................... 365 Nepriklausomybės sutemų
ministras pirmininkas..............................451
Katastrofai artėjant....................................462
Vladas Senkus.
Tragiškasis 1940 m. birželis .....................465
Vladas Mironas.......................... 369 Stalininių „gulagų“ kalinys.......................468
Mokslo metai............................................ 372 Išnašos .......................................................469
1905-1914 m. visuomeninė veikla ......... 374
Į nepriklausomybę.................................... 379 Iliustracijų sąrašas .....................................473
Nepriklausomoje Lietuvoje..................... 382 Dažniau vartojamos santrumpos..............478
!. I F. T i V C) S R F S [> l 11 F I K O 6 M I N I .S 1 R A I I* I R M I N I N K A I
P r a t a r m ė
a. pabaigoje-
XX a. pradžioje subrendo Lietuvos visuomenės
nuostata atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nors to meto
Europos imperijų viešpatavimo sąlygomis ji atrodė sunkiai įgyvendinama,
1918 m. vasario 16 d. Aktu valstybė buvo atkurta, vėliau, ginklu ir diploma­
tine veikla atrėmus tokio apsisprendimo priešininkus, sutvirtinta. Vasario
16-osios Aktas tebuvo didelės programos įgyvendinimo pradžia. Geopoliti­
nė padėtis, kaimyninių šalių aneksionistiniai tikslai pačioje valstybės atkūri­
mo pradžioje pareikalavo jėgų ne taikiai kūrybai, bet gynybai, nes remian­
čių mūsų valstybingumą kaimynų buvo mažiau negu tų, kurie į jį kėsinosi.
Nepriklausomybės priešų buvo ir viduje.
Lietuvoje nebuvo valstybinio darbo patirtį turinčių žmonių, tokių rei­
kalingų pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tačiau jų, kaip ir jaunos
valstybės ginti pakilusių, valstybės idėja patikėjusių savanorių, atsirado.
Saukiami pilietinės pareigos, Lietuvos Vyriausybės kabinetuose telkėsi
įvairaus išsilavinimo ir įvairių profesijų piliečiai, norėję dirbti savo valsty­
bės ir tautos labui. Lietuvos vyriausybių sudėties analizė yra svarbus, bet
dar nepadarytas darbas.
Sis leidinys skirtas supažindinti visuomenę su Lietuvos valstybės 1918—
1940 m. ministrais pirmininkais. Knyga leidžiama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės iniciatyva ir lėšomis. Vyriausybės 1994 m. gruodžio 1 d. nuta­
rimu buvo sudaryta speciali komisija ministrų pirmininkų atminimui įam­
žinti (Valstybės žinios. Nr. 94. 1994 m. gruodžio 7 d.). 1995 m. gegužės
18 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ministrų pirmininkų atminimo
įamžinimo programos“ buvo nuspręsta paženklinti visų 1918-1940 metų
Lietuvos Respublikos ministrų pirmininkų gimtines, Lietuvos istorijos
institutas buvo įpareigotas parengti, o Kultūros ministerija - išleisti studi­
ją „Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940)“ (Valstybės
žinios. Nr. 43. 1995 m. gegužės 24 d.).
L I K I I Y O S R 1 S V l B L I K 7 M I N I S ! R A I I* I R M I N I N K A I
Iš viso per minėtą laikotarpį dirbo 12 Lietuvos Respublikos ministrų
pirmininkų: Augustinas Voldemaras, Mykolas Sleževičius, Pranas Dovy­
daitis, Ernestas Galvanauskas, Kazys Grinius, Antanas Tumėnas, Vytautas
Petrulis, Leonas Bistras, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas, Jonas Černius ir
Antanas Merkys. Tarp jų buvo po vieną mokslininką istoriką, gydytoją,
inžinierių, agronomą, finansininką, dvasininką, generolą, bent 4 teisinin­
kai. Beveik visi buvo baigę aukštąjį mokslą. Kiekvienas jų - asmenybė. Jie
buvo susipažinę su Vakarų demokratinių valstybių politine struktūra, kai
kurių jų idealas - modernios valstybės modelis. Visi be išimties siekė, kad
Lietuva integruotųsi į Europos ir pasaulio valstybių tarptautinę organiza­
ciją, plėtotų kultūros, mokslo ir ekonomikos ryšius.
Tarp jų matome žymių valstybės veikėjų, kurie reiškėsi per visą nepri­
klausomybės dvidešimtmetį. Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas buvo
Vasario 16-osios Akto signatarai. Augustinas Voldemaras, pirmasis mi­
nistras pirmininkas, Mykolas Sleževičius ir Ernestas Galvanauskas buvo
ne vieno Ministrų Kabineto pirmininkai. Ministras pirmininkas Kazys
Grinius tapo trečiuoju Lietuvos Prezidentu.
Ne kiekvienas jų vienodą laiką vadovavo Vyriausybei, nevienodos bu­
vo jų vyriausybių veiklos vidaus ir tarptautinės aplinkybės, nevienodi ir
jų nuopelnai valstybei. Tačiau kiekvieno jų biografija susijusi su Lietu­
vos valstybės istorija. Sudėtingiausiais laikotarpiais Vyriausybei vadova­
vo Augustinas Voldemaras, Mykolas Sleževičius, Ernestas Galvanauskas,
Kazys Grinius, Jonas Černius, Antanas Merkys. Mykolas Sleževičius ir
Ernestas Galvanauskas 1918-1919 m. išgelbėjo Lietuvą nuo išorės prie­
šų pavojaus. Kazio Griniaus vadovaujamai Vyriausybei teko sutelkti
krašto jėgas ir atremti klastingą 1920 m. Lenkijos agresiją, pakelti sun­
kią Rytų Lietuvos netektį ir lietuvių tautos padalijimą. Ernesto Galva­
nausko vadovaujama Vyriausybė įsteigė Lietuvos universitetą, dabarti­
nio Vytauto Didžiojo universiteto pirmtaką, ryžtingai ir nedvejodama
sprendė labai sudėtingą ir painią Klaipėdos krašto prijungimo prie Lie­
tuvos problemą. Vyko svarbios Lietuvos valiutos įvedimo bei žemės re­
formos. Ilgiausiai ministru pirmininku išbuvo Juozas Tūbelis. Vyriausy­
bei jis vadovavo sunkiu ekonominės krizės ir jos įveikimo laikotarpiu.
Jono Černiaus vadovaujamai Vyriausybei teko priimti atsakingus spren­
dimus susigrąžinant po 20 metų okupacijos Rytų Lietuvą ir sostinę Vil­
nių, pakelti Klaipėdos netektį. Dramatiškiausia dalia teko Antano Mer­
kio vadovaujamai Vyriausybei. Ji buvo paskutinė nepriklausomos Lietu­
vos Respublikos Vyriausybė. Jos veiklą nutraukė 50 metų užtrukusi so­
vietinės okupacijos naktis.
L I Y. I l 8
Kaleidoskopiškas valstybės gyvenimas lėmė tai, kad čia spausdinamos
ministrų pirmininkų biografijos yra skirtingos apimties. Yra ir kitų prie­
žasčių. Vieni autoriai jau senokai tyrinėja artimą tematiką ir yra gerai pa­
siruošę, kiti gi pirmąkart ėmėsi šios temos ir sėdo prie pasirinktos biogra­
fijos. Todėl ir jų darbo rezultatai - skirtingi. Be to, kai kurie ministrai pir­
mininkai jau anksčiau susilaukė platesnio įvertinimo. Lietuvių išeivija iš­
leido monografiją „Mykolas Sleževičius“ (Chicago, 1954), du Augustino
Voldemaro darbų rinkinius „Raštai“ (Chicago, 1973, 1983), Gedimino
Galvos studiją „Ernestas Galvanauskas: politinė biografija“ (Chicago,
1982), Janinos Tumėnienės, V. Vaitiekūno ir Prano Penkausko bendrai
paruoštą Antano Tumėno biografinę apybraižą, išspausdiną 1948 m. „Tė­
vynės sarge“ Nr. 4 (P. 287-301). Lietuvoje pasirodė Vinco Tercijono „Dr.
Kazys Grinius. Gydytojas. Visuomenininkas“ (Kaunas, 1927), Alfonso Ei­
dinto „Kazys Grinius“ (Vilnius, 1993), Augustino Voldemaro „Pastabos
saulėlydžio valandą“ (Vilnius, 1992). Kai kurios šioje knygoje spausdina­
mos ministrų pirmininkų biografinės apybraižos parašytos naudojantis
naujais archyviniais šaltiniais.
SSRS okupacija parodė, kad kiekvieno Lietuvos valstybės, politikos ir
visuomenės veikėjo ar apskritai aktyvaus piliečio veikla buvo labai kenks­
minga tos imperijos tikslams. Todėl per visą sovietmetį nepriklausoma
Lietuvos valstybė buvo niekinama, žeminama, nutylimi jos laimėjimai,
menkinamas jos tarptautinis politinis ir ekonominis prestižas. Buvo kone­
veikiami jos veikėjai, stengiamasi parodyti, kad jie - nepilnaverčiai, ribo­
ti žmonės, atitrūkę nuo realaus gyvenimo. Tačiau okupantai juk negalėjo
panaikinti to, kas jau buvo. Todėl jie griebėsi politikos ir visuomenės vei­
kėjų, ypač buvusių premjerų ir vyriausybės narių, represijų. Jau per pir­
mąjį sovietinės okupacijos mėnesį iš Lietuvos į Rusiją buvo ištremti Augus­
tinas Voldemaras ir Antanas Merkys bei jų šeimos, o per pirmuosius oku­
pacijos metus buvo represuoti Leonas Bistras, Vytautas Petrulis, Pranas
Dovydaitis, Vladas Mironas. Išvežtus į SSRS lagerius Praną Dovydaitį ir
Vytautą Petrulį okupantai sušaudė. Leonas Bistras buvo du kartus pagal
tą patį sukurptą kaltinimą tremiamas iš Lietuvos į Rusiją. Antano Merkio
šeima po ilgų represijų 1952 m. balandžio 16 d. buvo dar kartą nubausta
25 m. kalėjimo, o paskui paleista be teisės grįžti į Lietuvą bei gyventi Lat­
vijoje ar Estijoje. Jis, kaip beje ir daugelis kitų Lietuvos politikos veikėjų
buvo kaltinimas, kad ilgą laiką užėmė atsakingus postus Lietuvos Vyriau­
sybėje, vedė aktyvią priešišką veiklą prieš SSRS ir buvo vienas iš „revoliu­
cinio ir komunistinio judėjimo“ slopintojų, taigi padėjo „tarptautinei buržua­
zijai, siekusiai nuversti“ SSRS valdžią. Vladą Mironą pirmąsyk suėmė
1940 m. rudenį. Iš Kauno kalėjimo jį išvadavo prasidėjęs Vokietijos-SSRS
9 I \ I
P RATA R M K
karas. 1944 m. grįžę okupantai jį vėl represavo, nuteisė 7 m. kalėti. Iš Vla­
dimiro kalėjimo Rusijoje buvęs premjeras nebegrįžo. Jo, kaip ir Prano
Dovydaičio, Antano Merkio, Vytauto Petrulio bei Augustino Voldemaro,
kapas yra nežinomas. Šių taurių žmonių likimai - kaltinimas SSRS impe­
rijai ir tiems, kurie siektąją atgaivinti, kurie planuoja naują agresiją prieš
mūsų valstybę ir grasina naujomis represijomis.
Sovietinių represijų išvengė tiktai tie ministrai pirmininkai, kurie mi­
rė iki SSRS okupacijos arba per karą pasitraukė į Vakarus. Naciai 1944 m.
buvo suėmę Antaną Tumėną, ištrėmę iš Kauno Kazį Grinių.
Minėtų premjerų vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo 96 ministrai. Visi
tie, kuriuos tik pasiekė sovietinio okupanto ranka, buvo represuoti. Net aš-
tuoni: Kazys Bizauskas, Julius Čaplikas, Valdemaras Čarneckis, Antanas En-
dziulaitis, Balys Giedraitis, Kazimieras Jokantas, Juozas Papečkys ir Kazys
Skučas buvo sušaudyti. Net dešimt: Julius Indrišiūnas, Juozas Jankevičius,
Pranas Liatukas, Jonas Masiliūnas, Stasys Putvinskis, vyskupas Mečislovas
Reinys, Jokūbas Stanišauskas, Zigmas Starkus, Jonas Sutkus ir Antanas Ta­
mošaitis mirė SSRS kalėjimuose ir lageriuose. Nukentėjusiųjų buvo dau­
giau. Naciai sušaudė Jokūbą Vygodskį, Štuthofe įkalino Vladą Jurgutį, į
Vokietiją ištrėmė Joną Aleksą, Juozą Audėną, buvo suėmę Steponą Kairį,
Mykolą Krupavičių.
Pateikdami skaitytojams šią knygą, turėjome tikslą supažindinti su įžy­
miais Lietuvos valstybės veikėjais, kurie užėmė aukštus ministrų pirminin­
kų postus ir galėjo įgyvendinti savo politines programas. Vieni jų pa­
darė didesnę, kiti mažesnę įtaką valstybės kultūros, ekonomikos, užsienio
politikos raidai. Kartu reikia pabrėžti, kad dauguma jų, net ir nebeidami
tų aukštų pareigų, buvo aktyvūs Lietuvos mokslo, kultūros, ekonomikos,
diplomatijos ar kariniai veikėjai. Ne vienas jų buvo kitos Vyriausybės mi­
nistru. Tai rodo, kad jų vaidmuo valstybės gyvenime buvo didelis.
Nepažįstant 1918-1940 m. ministrų pirmininkų negalima tiksliau įsivaiz­
duoti tikresnio to meto Lietuvos gyvenimo. Be kitko, leidinys gausiai
iliustruotas. Nuotraukos sugrąžins mums SSRS okupacijos
metais iš atminties ištrintus, daugelio gal ir pirmą
kartą matomus Lietuvos valstybės
veikėjų atvaizdus.
Antanas Tyla
L ! E I l V ( R 1- S PI B I. I K C 10 M I N I S I R A I P I R M I N 1 N K A I
Gediminas Rudis
A U G U S T I N A S
- n e m o k ė j ę s p r a l a i m ė t i
p o l i t i k a s
Augustinos Voldemaras. 1921 m.