Table Of Content

LIETUVOS KOMUNISTU PARTIJOS ATSISAUKIMAI NSIS UNIVERSITATIS S I G I L L U M VERITAS MDCCCXX INDIANA UNIVERSITY LIBRARY : VISŲŠALIŲPROLETARAJ, VIENYKITĖS! 3KP1(TL)+9(TL)! Li 245 PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie LIETUVOS KP CK MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prieTSKP CK FILIALAS Lietuvos Komunistu partija LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS ATSIŠAUKIMAI I tomas 1918-1923 VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA VILNIUS 1962 JN6745 A98 K82 v.l INDIANA UNIVERSITY LIBRARY Redakcinė komisija: G. Feigelsonas (ats. redaktorius), V. Kancevičius, R. Šarmaitis F 6 6 - PRATARME 3 2 Nelegaliai veikdama, Lietuvos Komunistų partija įvairiais būdais palaikė ryšius su plačiosiomis darbo žmonių masėmis, panaudojo įvairias priemones jų klasiniam sąmoningumui kelti. Vienas galingiausių įrankių mobilizuoti darbo žmonėms į kovą už išsivadavimą buvo partinė spauda. Masiškiausia ir labiausiai operatyvi partinės spaudos forma sunkiomis pogrindžio sąlygo mis buvo atsišaukimai. Juose buvo trumpai išdėstoma partijos pažiūra į vykstančius įvykius, keliami reikalavimai, kurie mo bilizuodavo darbo žmones į kovą už jų klasinius reikalus. Savo pogrindinio veikimo laikotarpiu, 1918-1940 ir 1941-1944 me tais, Lietuvos Komunistų partija išleido tūkstančius atsišaukimų, kuriuose skelbė savo nusistatymą aktualiais politinio gyvenimo klausimais. Štai kodėl Lietuvos Komunistų partijos ir jos vado vaujamų organizacijų atsišaukimai yra svarbus šaltinis partijos veiklai nušviesti ir darbo žmonių išsivadavimo kovos istorijai pažinti. Daugelį metų rinkti ir Partijos istorijos institute prie Lietu vos KP CK saugomi atsišaukimai yra gausiausia šios rūšies revoliucinės literatūros dokumentų kolekcija Tarybų Lietu voje. Didžiulė atsišaukimų kolekcijos apimtis yra akivaizdus liudininkas to milžiniško darbo, kurį atliko Lietuvos Komunistų partija pogrindžio metais, skleisdama darbo žmonių masėse marksizmo-leninizmo idėjas, mobilizuodama darbininkus, vals tiečius ir inteligentiją į kovą prieš buržuazijos diktatūrą, už socialinį išsivadavimą, už Tarybų valdžią. Partijos atlikto po grindinės spaudos leidimo darbo mastas yra tuo didingesnis, kai prisimename, kad laikraščių, atsišaukimų spausdinimas ir plati nimas revoliucionieriams visuomet buvo susijęs su pavojumi netekti laisvės ir net gyvybės. Didelė dalis patekusių į buržua zinės Lietuvos kalėjimus revoliucionierių buvo įkalinti už ko munistinių atsišaukimų, laikraščių ir knygučių skaitymą, gabe nimą ir platinimą. V Siekdamas supažindinti platesnius visuomenės sluoksnius su šiais unikaliais revoliucinės kovos dokumentais, Partijos isto rijos institutas pradeda skelbti Lietuvos Komunistų partijos ir jos vadovaujamų organizacijų pogrindžio sąlygomis išleistus at sišaukimus. Leidinio apimtis penki tomai. Pateikiamas skaitytojų dėmesiui pirmasis "Lietuvos Komu nistų partijos atsišaukimų" tomas apima 1918-1923 metų lai kotarpį. Tai buvo laikotarpis, kai pirmojo pasaulinio imperialis tinio karo išvargintoje Europoje ir visame pasaulyje, Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos poveikyje, darbo žmonės ryž tingai šturmavo reakcijos tvirtoves. Tuo metu nuo revoliucinių masių smūgių subyrėjo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos monarchijos, išsivystė didžiuliai klasiniai mūšiai Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Jungtinėse Ame rikos Valstijose ir kitose kapitalistinėse, o taip pat kolonijinėse šalyse. Revoliucinės kovos poreikių pagimdytos, įvairiose šalyse, Rusijos bolševikų pavyzdžiu, kūrėsi komunistų partijos. V. Lenino iniciatyva buvo sukurtas III, Komunistų Internacio nalas, kuris suvaidino svarbų vaidmenį bolševizuojant naujai susikūrusias komunistų partijas. Mūsų krašte 1918-1923 metais vyko taip pat svarbūs istori niai įvykiai. Po ilgametės revoliucinių marksistų kovos su oportunistais, marksizmo-leninizmo idėjų įtakoje, betarpiškame Spalio revoliucijos poveikyje 1918 metais susikūrė Lietuvos Ko munistų partija. Kadangi partija iš pradžių veikė ir Vakarų Baltarusijos rajonuose, tai ji kurį laiką vadinosi Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija. Susidarius betarpiškai revoliucinei situacijai, tų pat metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjo proletarinė revoliucija. Komunis tų partijos vadovaujami Lietuvos darbininkai ir valstiečiai pa kilo į kovą dėl vokiškųjų okupantų išvijimo, buržuazinės val džios organų nuvertimo ir Tarybų valdžios organų sukūrimo. Šios liaudies masių pasiaukojamos kovos dėka 1918 m. pabai gojeir1919 m. pradžioje didžiojoje Lietuvos dalyje buvo įkurta Tarybų valdžia. Komunistų partija ir Tarybų Lietuvos respub likos revoliucinė vyriausybė ėmė vykdyti krašte pirmuosius socialinius-ekonominius pertvarkymus. Prasidėjusi užsienio imperialistųintervencija ir socialistinės revoliucijos iškovojimų gynimo interesai paskatino 1919 m. vasario mėnesį įvykdyti Tarybų Baltarusijos ir Tarybų Lietuvos respublikų sujungimą. Jungtiniame Baltarusijos Komunistų partijos ir Lietuvos Komu nistų partijos suvažiavime 1919 m. kovo 4-6 d. Vilniuje abi partijos taip pat susijungė ir pasivadino Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partija, kuri buvo sudėtinė RKP(b) dalis. Užsienio interventų ir vietos buržuazijos sukeltas Lietuvoje pilietinis karas 1919 metais pasibaigė laikinu Tarybų valdžios pralaimėji mu.Su Vakarųimperialistųparama Lietuvoje laikinai įsitvirtino buržuazijos diktatūra. 1920 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos ir Balta VI