Lietuvos knygos ženklai, 1518-1918

227 Pages·1984·86.973 MB·Lithuanian

by  Kisarauskas Vincas

V KISARAUSKAS
ІІШ*Т Кк
ЕОШ 2 STflMIStRW SflDKOWSI
lwfc/3V ___ іш* vTi^:.,ci,vsidoh
+ + + + + + + + + + + 4*4 + + ++ + 4’+4,*I-4*4*>J +
+ ф
%
«osovvy' ^ tx BIBLIOTHECA * i Z BBIIBBIITTOOTTEE KK II
+ +
0 Collegii Antscollenfts, ® + A.n toniego I 6zefa Jurietuiczai
0 ad У linam. ®
^» KomorniKa Granicznea°o »*b*
ф РР. Ordinis Excalcear. ® Г о w i а t о \v;
jsjSSSmae TRINITATIS®
^ Grodzien: \Yolkowysk. i Sfonimsk: *
Qde Redem: Captivorum
J No; t
фіиі t.*J* Hwntifb ®
* + + + + ++♦+ + **+ •*+ + *•»• * Ф +*.+ «fc*
4 44
кяа
Stadfbiblicth^k Tihii
ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ
„6
БИБЛІОТЕКА
Н о.................
Шавыы'кой Гимназій.
V • ѵ teп ...1$.... ‘
i,
1*2
^ \Ш 02^ K n y g y n as
*
Kunigo Jono Kriedinkaioio
MBLIOTEKA WROBLEWSKICH s y n o d i ’ со ^ 88
Skyrius j/^ te^=*. «sraroessS
I *
^ fF 0RW.'i^< | БИБЛІОТЕКА
Lit.
+ ВИЛЕНСКАГО
[Dzial библіотека я читальня
ДУХОВНАГО
P6ika -3HRHI&“ / Bibfioteki
УЧШІЯІЦ*.
ВИЛЬНА.
ш
Antoni ego Wejtko
E. BIBLIOTHECA
j
ininarii Samogitieiisis.
Агшаг
e/
f*
Рукописное
Sbd Ш/Ш*
О т д ѣ л е н іе ЗНІЕНСКАЯ ПУБЛИЧНАЯ
^o a ch .C o m . БИБЛІОТЕКА r -
¿ІАЛЪ о
С & гѵ /о іш к ъ . Внленск. город.
67
Ш кафъ 3-хъ кд. учнл.
/
ІІо.іки
Библіотеки. Bibi, m я
МТ. cio
Tow. tek. lUV. А.М.МКѴИА4
Bibliotbccx pcrfonilis
іН.ЦѴІЯ А V И.
F. Gregorij Sxyouk MICHAL WESLAWSKI
MA»>f m » ъ.і.
Meri, Not. Apoft. Prls . Ш .
Litv: О. P. W I L П О.
\
VINCAS
KISARAUSKAS
LIETUVOS
KNYGOS
ŽENKLAI
1518-1918
LIETUVOS TSR
MOKSLŲ
AKADEMIJOS
CENTRINĖ
BIBLIOTEKA
LIETUVOS TSR
SAVANORIŠKA
KNYGOS
BIČIULIŲ
DRAUGIJA
VINCAS
KISARAUSKAS
LIETUVOS
KNYGOS
ŽENKLAI
1518 -1918

Vilnius
„Mokslas'
1984
85. 15
Ki 191
REDAKCINĖ KOLEGIJA RECENZENTAI:
ADOLFAS IVAŠKEVIČIUS VLADAS DRĖMA,
(atsakingasis redaktorius), LTSR liaudies dailininkas
JUOZAS MARCINKEVIČIUS, PAULIUS GALAUNĖ,
JONAS ŽURAUSKAS istorijos mokslų kandidatas
EDVARDAS GUDAVIČIUS,
Specialusis redaktorius
istorijos mokslų kandidatė
RIMANTAS JASAS
IRENA PETRAUSKIENĖ,
Dailininkas
istorijos mokslų kandidatas profesorius
VINCAS KISARAUSKAS
LEVAS VLADIMIROVAS
4503000000-145 © Lietuvos TSR Mokslų Akademijos
M 854(08) —84 2-84 Centrinė biblioteka, 1984
PRATARMĖ giamos atskiros jų rūšys, nurodomi Lietuvos
knygos ženklų rinkėjai ir rinkiniai. Didžiąją lei­
dinio dalį sudaro knygos ženklų aprašas, kur jie
Pastaraisiais dešimtmečiais mūsų respublikoje kny- surašyti savininkų pavardžių bei bibliotekų pavadi­
gotyra susiformavo į kryptingą mokslą. Gausiai nimų abėcėlės seka. Čia rasime įvairių institucijų,
leidžiama įvairių bibliografijos darbų, istorinių giminių, pavienių asmenų knygos ženklus. Tarp
studijų, periodinių tęstinių leidinių. Tai „Biblio­ šių asmenų yra žinomų visuomenės veikėjų, kul­
tekininkystė ir bibliografija“ (I-II, 1961, 1963), tūros darbuotojų, liaudies sluoksnių atstovų.
1967 m. ėję „Bibliotekininkystės ir Pažangių visuomenės veikėjų, kaip Liudo Vai-
bibliografijos klausimai“ (I-IV), kurie nuo neikio, Stanislovo Didžiulio, Enzio Jagomasto
1970 m. leidžiami „Knygotyros“ -pavadinimu. ir kitų, knygos ženklai rodo aktyvią politinių jėgų
Būtina paminėti ir tokius svarbius veikalus, kaip kaitą XIX a. antrosios pusės—XX a. pradžios
E- Laucevičiaus „Popierius Lietuvoje XV—XVIII visuomeniniame gyvenime. Mažosios Lietuvos
a- , »XV —XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bib­ knygos ženklai, kad geriau būtų parodytas jų sa­
liotekose”, N. Feigelmano „Lietuvos inkunabu- vitumas, pateikiami atskirai.
lai , L. Vladimirovo „Knygos istorija“, I. Pet­ Lietuvos knygos ženklais laikomi: 1) Lietuvos
rauskienės „Vilniaus akademijos spaustuvė“, se­ Didžiosios Kunigaikštystės (toliau — LDK) gy­
rijos „Iš lietuvių kultūros istorijos“ VII tomas ventojų ir joje veikusių institucijų bibliotekų kny­
»Spauda ir spaustuvės“. Be šių didelių veikalų, gos ženklai; 2) Žečpospolitos piliečių, gyvenusių
tiek Lietuvos TSR, tiek ir visoje Tarybų Sąjun­ už LDK ribų, tačiau susijusių su LDK savo parei­
goje gausiai pasirodo straipsnių, nagrinėjančių gomis, valstybine ar kultūrine veikla, knygos žen­
įvairius, taip pat ir Lietuvos, knygos istorijos, klai; 3) XIX a.—XX a. pr. knygos ženklai, pri­
bibliotekų raidos klausimus, teorines knygoty­ klausantys Lietuvos gubernijų (Kauno, Vilniaus,
ros problemas. Augustavo (Suvalkų), iŠ dalies Gardino), Mažo­
Domėjimasis knyga, dėmesys jai kaip mokslo, sios (Prūsų) Lietuvos gyventojams ir institucijoms,
meno ir kultūros šaltiniui nepaprastai išaugo, taip pat asmenims, kurie gyveno svetur, bet laikė
1974 m. Tarybų Sąjungoje įkūrus Savanorišką save lietuviais ar buvo susiję su Lietuva (pvz.,
knygos bičiulių draugiją. Jos kryptinga veikla 1863 m. sukilėliai emigrantai); 4) kaip išimtis,
Išpopuliarino ne tik knygas, bet ir knygos ženklus. atsižvelgiant į istorinę tradiciją, į knygą įtrauk­
Tas mokslininkų ir plačiosios visuomenės susi­ ti knygos ženklai kai kurių žymiausių LDK gi­
domėjimas įvairiais knygotyros dalykais ir paska­ minių palikuonių, kurie XIX a.-XX a. pr. dar
tino parengti leidinį apie istorinę Lietuvos kny­ buvo susiję su senosiomis tų giminių rezidenci­
gos ženklų raidą. Atskirai dar numatoma išleis­ jomis buvusioje LDK teritorijoje (pvz., kunigaikš­
ti tarybinio lietuviško ekslibrio albumą. čių Radvilų giminės atstovų, iki XX a. pr. buvu­
Amžių būvyje atsiradę knygos ženklai — nuo­ sių Nesvyžiaus ordinatais); 5' lietuvių dailininkų
savybės įrašai, ekslibriai, superekslibriai, knygos knygos ženklai, sukurti kitų tautų bibliofilams
antspaudai — yra reikšmingi kultūros, knygos ar bibliotekoms; 6) knygos ženklai, kuriuose yra
istorijos objektai, o dažnai ir įdomūs meno ku­ lietuviškos atributikos. Iš knygos įrašų čia patei­
riniai. Autorius tikisi, kad tai, ką jis surankiojo kiami vien tie, kurie papildo asmens, giminės ar
•š įvairių bibliotekų knygų, valstybinių ir priva- įstaigos bibliotekos kitus knygos ženklus. Įžan­
čitl rinkinių, specialiosios literatūros, padės su­ goje kaip išskirtinis reiškinys mūsų kultūros is­
sidaryti Lietuvos knygos ženklų vaizdą. torijoje didesniu pluoštu suregistruoti valstiečių
Nagrinėjama medžiaga apima 1518—1918 m. laiko­ knygos įrašai.
tarpį, t. y. nuo seniausio žinomo datuoto Lietuvos Už įvairią ir didelę paramą, ruošiant šią knygą,
superekslibrio iki Tarybų valdžios susikūrimo autorius nuoširdžiai dėkoja recenzentams: V.
Lietuvoje. Dirbant Šį ilgametį darbą, buvo pati­ Drėmai, P. Galaunei, E. Gudavičiui, I. Petraus­
krinta daugybė knygų Vilniaus bibliotekose (Lie­ kienei, L. Vladimirovui. Taip pat dėkoja Lietuvos
tuvos TSR Mokslų Akademijos Centrinėje bib­
TSR valstybinės respublikinės bibliotekos tarp­
liotekoje, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Moks­
bibliotekinio ir tarptautinio abonemento darbuo­
linėje bibliotekoje, Lietuvos TSR valstybinėje
tojams, ypač to skyriaus vedėjai J. Leleikienei,
respublikinėje bibliotekoje), TSRS Mokslų Aka­
Lietuvos TSR knygų rūmų darbuotojoms N. Ki-
demijos bibliotekoje Leningrade. Ištisai peržiū­
šūnienei ir A. Rabačiauskaitei, knygų ir knygos
rėti Klaipėdos, Kretingos, Telšių, iš dalies —
• utes kraštotyros muziejų knygų rinkiniai, nau­ ženklų rinkėjams, leidusiems naudotis savo ko­
dotasi privačių asmenų knygų bei ekslibrių ko­ lekcijomis ir literatūra: vilniečiams V. Andriu­
pijomis, specialiąja įvairiakalbe literatūra. liui, D. Kaunui, E. Stasiuliui ir šilutiškiui P. Jakš­
°yga sudaryta iš dviejų dalių. Įvadinėje apžval- tui; taip pat E. Ulčinaitei, D. Urbui, Z. Kalvai­
8°je „Knygos ženklai ir jų raida“ aptariami kny­ čiui (Švedija) ir kitiems, vienaip ar kitaip padė-
gos ženklų tyrinėjimai, istoriniu aspektu apžvel­ jusiems dirbant šį darbą.
5
KNYGOS ŽENKLAI IR JŲ paliesti ekslibrių reikšmės, jų autorystės klausi­
mai. Vėliau nedidelių straipsnelių paskelbė V.
RAIDA
Cimkauskas, A. Ružancovas ir kt. Mums įdomios
medžiagos yra kaimynų kraštuose leistoje kny­
gos ženklų spaudoje. Tai minėtasis V. Vitigo dar­
TYRINĖJIMAI. Knygos ženklais kaip meno kūri­ bas, pakartotinai išspausdintas 1974 metais. Ke­
niais, o paskui ir kaip knygotyros objektu pradėta letas Lietuvos knygos ženklus nagrinėjančių pub­
domėtis palyginti neseniai — apie XIX a. vidurį: likacijų yra buržuazinės Lenkijos laikotarpiu Lvo­
tada atsirado didelių knygos ženklų kolekcijų. ve ir Krokuvoje leistame žurnale „Ex libris“. Liau­
Jų rinkėjai pirmieji atkreipė dėmesį į buvusius dies Lenkijoje, Vroclave, 1955 m. pasirodė E.
knygų savininkus. 1869 m. Vokietijoje susikūrė Chvaleviko knyga, nagrinėjanti XVI ir XVII a.
draugija „Herold“1, Jos narys F. Varnekė (War- Lenkijos ir Lietuvos ekslibrius11. 1959 m. išleis­
necke) buvo vienas iš knygos ženklų tyrinėjimo tas A. RiŠkeviČiaus albuminio tipo leidinys1* bei
pionierių*. Didžiausią ekslibrių kolekciją Vokie­ kiti smulkesni darbai, irgi vienaip ar kitaip liečian­
tijoje surinko ir didelį veikdlą apie juos parašė tys ir mūsų knygos ženklus.
K. E. Leiningenas-Vesterburgas (Leiningen-Wes- Lietuvos knygos ženklai nagrinėjami ir minėtose
terburg)*. carinėje Rusijoje išleistose U. Ivasko, V. VereŠ­
Anglijoje 1890 m. susikuria knygos ženklų kolek­ čiagino knygose bei jau po Spalio socialistinės
cionierių draugija „Ex libris Society“, 1897 m. — revoliucijos Leningrado ekslibristų draugijos leis­
kita - „Bookplate Exchange Club“. Išaugęs su­ tuose darbuose. Paminėtinas 1951 m. parašytas
sidomėjimas neatslūgsta ir XX a. pr., jis apima J. Rozenblato rankraštinis trijų tomų darbas. Mus
naujas Europos šalis. Didesnių darbų, nagrinėjan­ dominančios medžiagos yra jo antrame tome,
čių knygos ženklų istoriją, išeina Lenkijoje ir Ru­ skirtame buvusioms carinėms Pabaltijo guberni­
sijoje. Tai lenko V. Vitigo dvitomis (1903, 1907)*, joms, trečias tomas visas skirtas Lietuvos ir Len­
rusų mokslininko U. Ivasko trijų tomų veikalo — kijos knygos ženklams1*.
rusiškų knygos ženklų aprašymo8 — pirmieji du 1970, 1971, 1973 m. ir vėliau centrinės Maskvos lei­
tomai (1905, 1910), V. VereŠčiagino knyga*. dyklos išleido keletą didelių leidinių apie RTFSR
Tas mokslinis darbas nenutrūksta ir po Pirmojo bei TSRS knygos ženklus, kuriuose pasitaiko vie­
pasaulinio karo: rengiamos tarptautinės ekslibrių na kita pozicija, liečianti ir Lietuvos senesniuo­
parodos, aukcionai, konkursai, leidžiami įvairūs sius ekslibrius1*.
leidiniai, žurnalai, studijos. Tarybų Rusijoje bai­
APIBRĖŽIMAS. Knygos ženklu vadinama pa­
giamas leisti U. Ivasko darbas (1918), pasirodo
vienio asmens, įstaigos ar visuomeninės biblio­
V. Adariukovo knygos dvi laidos7, jo studija apie
tekos nuosavybės žymė knygoje. Knygos priklau­
retus rusiškus knygos ženklus* ir šalia kitų, smul­
symą gali rodyti ne tik tiesioginis nuosavybės įra­
kesnių leidinių — didelis tęstinis 13 tomų veika­
šas, įspaudas, ekslibris, bet ir donacinis ženklas,
las — Leningrado ekslibristų draugijos darbai*.
kuriuo pažymima, kas (o dažnai ir kam) knygą
Antrasis pasaulinis karas ne tik skaudžiai pertrau­
dovanojo, toks, kaip 1668 m. Boguslavo Radvi­
kė tą sąjūdį, bet ir sunaikino daugybę bibliotekų,
los testamentu Karaliaučiaus pilies bibliotekai
knygos ženklų rinkinių, tyrinėjimų.
užrašytam knygų rinkiniui 1671 m. padarytas eks­
Nepaisant Šių didelių nuostolių, jau 1949 m. pa­
sirodo naujų darbų, o septintame dešimtmetyje libris, kaip prof. V. Herberskio universiteto bib­
prasideda tikras ekslibrių renesansas. Penkioli­ liotekai ar prof. J. Sniadeckio universitęto obser­
koje Europos šalių: Austrijoje, Belgijoje, Didžio­ vatorijai paliktų knygų antspaudai, kaip įrašai
joje Britanijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, daugelyje LDK pakanclerio K. L. Sapiegos uni­
Vengrijoje ir kt., susikuria ekslibristų draugijos, versiteto bibliotekai dovanotų knygų ir pan.
leidžiančios įvairaus periodiškumo biuletenius,
žurnalus. Visas šias draugijas sujungia Tarptau­
tinė ekslibrių dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE 1 Булгаков Ф. Книжные и библиотечные гербы (Ex libris).—
Спб., 1903, c. 24.
(Fédération internationale des sociétés d’ama­
* Warnecke F. Die deutschen Bttcherzeichen (Exlibris) von ihrem
teurs d’ex-libris), kas dveji metai rengianti tarptau­ Ursprünge bis zur Gegenwart.— B., 1890.
tinius ekslibristų kongresus, knygos ženklų kon­ * teiningen-Westerburg C. E. Deutsche und oesterreichische
kursus. Pažymėtina, kad šioje veikloje aktyviai da­ Bibliothekzeichen Exlibris.— Stuttgart, 1901.
* Wittyg ; Wittyg,.
lyvauja TSRS ir socialistinės demokratijos šalys.
* Иваск,; Иваск,; Иваск,.
Lietuvoje, palyginti su kaimynų kraštais — Vo­ * Верещагин.
kietija, Lenkija, Rusija, knygos ženklai pradėti ’ Адарюков; Адарюков,.
* Адарюков,.
tyrinėti vėliau — tik Šio amžiaus trečiame dešimt­ * тлоэ.
metyje. P. Galaunė 1926 m. išleido pirmą kuklią, 10 Galaunė.
vos 50 puslapių Lietuvos knygos ženklų studiją и Chwalewik,.
„Ex-Iibrisas Lietuvoje (XVI —XX šimtmečiai)“10. ** Ryszkiewicz.
** Розенбладт,.
Tai ir šiandien dar reikšmingas darbas. Jame su­
“ Иве некий С. Г. Мастера русского экслибриса. — М..
registruota nemaža senųjų ir naujesnių ženklų, 1973, с. 124-127.
6
Knygos ženklai atsirado norint apsaugoti knygas tik atsiradę nauji knygos ženklai. Pradėjus juos
nuo vagysčių, pagrobimų kaip labai vertingą ir plačiau vartoti, kaip nebefunkcionalūs išnyko
brangų turtą. Per ilgą laiką šių ženklų formos ir miniatiūristų knygose piešiami herbai bei inicialai.
vartojimo būdai keitėsi, tačiau noras ir reikalas Superekslibrių paplitimą XVIII a. apribojo, o
žymėti valstybinės ar privačios bibliotekos knygas vėliau juos beveik ir visai išstūmė ekslibriai. Šių
nuosavybės ženklu išliko iki mūsų dienų. Senovės populiarumą vėlgi sumažino XVII a. atsiradę, o
Egipto faraono Amenhotepo (Amenofiso) III XIX a. pab.—XX a. pr. paplitę knygos antspaudai.
(1455-1424 m. pr. m. e.) biblioteka-archyvas, Kad geriau įsivaizduotume kiekvieną knygos žen­
atkastas XIX a. pabaigoje, turėjo seniausią iki klų rūšį, tos rūšies savybes, raidą ir paplitimą,
šiol žinomą knygos ženklą — fajansinę mėlynai pravartu jas atskirai panagrinėti.
glazūruotą plokštelę su Amenhotepo ir jo žmo­ KNYGOS ĮRAŠAI. Iš daugelio knygose esančių
nos Tejės vardais kartušuose bei knygos pavadi­ įrašų knygos ženklais laikomi tik tie, kurie nurodo
nimu (I pav.). Plokštelė su šiuo ženklu saugoma spaudinio savininką — asmenį ar biblioteką.
Londone, Britų muziejuje18. 1849—1854 m. at­ Atskiriant nuo įvairių kitų įrašų, jie dar vadinami
kasta Asirijos karaliaus Ašurbanipalo (669 — provenienciniais, arba kilmės (lot. proveniens —
aPie 633 m. pr. m. e.) biblioteka Ninevijoje, kurią kilęs, atsiradęs), įrašais. Šios rūšies knygos ženklai
sudarė apie 22 000 molinių plytelių. Kiekvienos labai svarbūs mokslui, nes padeda nustatyti kny­
'š jų viršuje buvo įspausta: „Ašurbanipalo, kara­ gos kelią, jos likimą. Įrašų galima rasti įvairiose
lių karaliaus, Asirijos valdovo rūmai“1*. knygos vietose: viršelių išorėje ir vidinėse pusė­
Atsiradus rašytinėms knygoms, dažniausias žen­ se, tituliniuose ar kituose puslapiuose, įrašytų
klas buvo paprasti įrašai, autografai. Nuo XIV ir centre, ir pakraštyje, horizontaliai ir vertika­
amžiaus, išsivysčius heraldikai, pradėta knygose liai, puošniai ir paprastai. Vienas iš seniausių šios
piešti herbus, puošniau įrašyti inicialus. Lietuvoje rūšies Lietuvos knygos ženklų yra lietuvio pamoks­
saugomas 1493 m. Venecijos inkunabulas, kuriame lininko Kaune apie 1500 m. įrašas inkunabule,
yra pieštas spalvotas herbinis knygos ženklas su priklausiusiame Kauno dominikonų vienuolynui:
neiššifruotais inicialais „GM“, originaliai įkom­ „Pro cello praedicatoris Lithwanici in loco Coff-
ponuotas tarp spausdinto teksto skilčių17. Ru­ nensi“20. P. Galaunė mini XVI a. antros pusės
sišku seniausiu knygos ženklu laikomas 1493 — įrašą Merkelio Giedraičio ranka: „Ex libris Mel-
1494 m. Solovkų vienuolyno rankraštinėse kny­
gose ranka pieštas šio vienuolyno igumeno (vir­
•* Mohamed A. Hussein. Vom Papyrus zum Codex. - Leip-
šininko) Dosifejaus vardas18. Prieš kelerius metus zig, 1970. Knygos ženklo dydis: 62x38.
V°R šulpfortės bibliotekoje rastas I Lietuvos *• Biblioteki w starožytnošci. — In: EWOK, s. 281—282.
Statuto lotyniškas nuorašas su dviem pieštais *» VUB, Ink. 291; Feigelmanas, p. 164, poz. 181, repr. tarp p.
96 ir 97.
1531 metų herbais: knygos pradžioje — Vytimi,
“ Минаев E. M.. Фортинский C. П. Экслибрис. — M., 1970,
o pabaigoje — Sforcų herbu, priklausiusiu Lie­ c. 25-26.
tuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos kara­ »• Lazutka S., Gudavičius E. Naujas I Lietuvos Statuto rankraš­
lienei Bonai Sforcai1*. Tokių miniatiūristo su­ tis. - Bibliotekų darbas, 1976, Nr. 7, p. 32 - 36: Stepanaus­
kas L. Kelionės radinys — I Lietuvos Statuto nuorašas. — Kul­
kurtų puošnių knygos ženklų iki šiol Lietuvos
tūros barai, 1977, Nr. 5, p. 63 — 69.
knygotyros istorijoje nebuvo žinoma. Minėto *• Kantak K. Najwainiejsze rękopisy franciszkanskie bibliotek
statuto įrišime jau įspausti superekslibriai — ką Wilenskich. — Ateneum Wilenskie, 1928, t. 5, s. 175.
7
chior Dux Giedroic“21. Kiek daugiau šių ženklų Senas ir reikšmingas mūsų kultūros istorijai yra
suregistravo V. Zdzichauskis22 ir labai gausiai N. Martyno Mažvydo ranka įrašytas knygos nuosa­
Feigelmanas „Lietuvos inkunabuluose“, jau įžan­ vybės pažymėjimas lotynų k.: „M. Mossuid sibi
goje pažymėdamas kai kurių jų ypatingą vertę et suis comparavit“ (M. Mažvydas sau ir saviš­
ir reikšmę13. Senose mūsų knygose tų įrašų apstu: kiams [šią knygą] įsigijo) ir graikų kalba” (V pav.).
seniausi — lotyniški, jau vėlesnio meto — len­ N. Feigelmano nuomonė, Mažvydas knygą įsigi­
kiški, dar vėlesnio — rusiški, kitomis kalbomis — jo greičiausiai studijuodamas Karaliaučiaus uni­
rečiau pasitaiko. versitete, t. y. 1546— 1548 m., tad ir įrašas turė­
Tarp mūsų knygos įrašų randame vieną kitą me- jo būti padarytas tuo metu28. Panašios reikšmės
niškesnį. Antai Vilniaus universiteto bibliotekos yra ir kito mūsų raštijos pradininko A. Raduinio-
inkunabule Nr. 7 abiejų dalių pabaigoje esančiuo­ nio knygos įrašai: „Alexander Radunius litua-
se spaustuvininko ženkluose dailiu raštu įrašy­ nus sibi et suis comparavit“, „Alexander Radu­
ta: „Fr. Carolus Ostrožynski Praedicator Vilnen- nius Lithuanus. 1541“**.
sis“ (II pav.). Juodame leidybiniame ženkle gra­ ¡rašų knygose šimtmečiai paliko daug ir įvairių.
žiai dera šis rusvo rašalo įrašas. Kai kurios pro- Pateikiame kelis jų pavyzdžius (VI, VII, VIII
veniencijos įrašytos raudonu rašalu: „Ex libris: pav.). Prie proveniencijų kartais būdavo pride-
I* Ubti9:Te^M4uf VrAiuLf Cimdiu A i į 0 Ą,
III pav. , _
ei* m
IV pav.
\ J ih i <tX ft* if rom oa.TcUsWf
1 D E I N S I G N I M A C H A B A E O -
¡a
rum martyrio liber unus, oppidocj elegans
cuititulum fecit, n<$t Uvtok<><xto<><&' \cyim v,
V pav.
F r a n c o f v r t i m BIBLIOTH^
Apud heredes Andrear Wcchcli, Claud* £ AC ADEN .
Marniam&Ioann.Aubhum. %VILK8NfliS
¿M* D. XCr.
Cum S. Cèfi Mutejl .jbtciaUprivilegio <sd AHfioifex»
(Storni*' ¡UftvtJu' J i fi ^
VI pav
Johannis Daùidis (?) Grodn: A 1604“*4 (III pav.). 11 Galaunė, p. 8.
Vos pastebimai pilku rašalu brūkšteltas „Georg ” Zdzichauskis.
** Feigelmanas, p. 38—40.
ALB“ — žinomo Vilniaus bibliofilo Georgijaus
” VUB, BAV. 34. 8. 8b.
Albinijaus knygos įrašas. Taip pat kukliai pasi­ *» VUB, BAV. 3. 9. 20/4.
rašydavo Vilniaus universiteto rektorius, garsus *• VUB. BAV. 14. 4. 28.
astronomas M. Počobutas: „P. M. Poczobut S. 17 VUB, 11-4996-4997.
** Feigelmanas N. M. Mažvydo autografas universiteto biblio­
J.“25, „P. Mart. Poczobut S. J. Cum facultate Su-
tekoje. — Literatūra ir menas, 1981, birželio 13.
perior“28 ir pan. (IV pav.). ” MAB-I-34: Feigelmanas, p. 40, 97.
8
darni apsauginiai tekstai: užkeikimai, grasinimai, Vilniaus gimnazijos mokinių įrašą (apie 1850 m.):
įspėjimai, bauginimai net anuo pasauliu, sie­ „Hic liber meus, Tęstis ėst Deus; Non furare rogo,
kiant apsaugoti knygas nuo vagių. Bene seniausiu bo kosztuje drogo“.
žinomu tokiu apsauginiu įrašu galima laikyti 1854 Mūsų knygotyros literatūroje buvo užregistruota
ni- archeologų surastos AŠurbanipalo, Asirijos ir nagrinėta nemaža įvairių Lietuvos kultūros, vi­
valdovo, bibliotekos Ninevijoje lentelę su tekstu: suomenės, politinių veikėjų knygos įrašų. Dides­
»Tą, kuris drįs išnešti Šias lenteles, tegul nubau­ nio dėmesio, išskyrus D. Kauno straipsnį33, dar
džia savo rūstybėje AŠuras ir Belita, o vardas jo nesulaukė valstiečių ranka rašytos proveniencijos.
lr jo įpėdinių amžinai tebūnie pamirštas šioje Ša­ P. Galaunė pateikia vieną tokį mūsų kaimo žmogaus
lyje"40. Kelis tokius apsauginius įrašus cituoja apsauginį įrašą 1828 m. maldaknygėje: „Isz pri-
P- Galaunė31. Specialių straipsnių apie tokius įra­ potka jei tropitumys mon pamesti, o Tamsta, prie-
šus buvo paskelbta kitų Šalių tyrinėtojų. Antai tely atrasty tori aduoty i rankas mona patos arba
A. FiSeris (A. Fischer)33 surinko ir užregistravo atneszk į Kulum zokrastyje. O jei neaduosi pra-
daug įvairių užkeikimų, dažnai eiliuotų, iš įvairių pulszi po smerti ir i pekla ipulsi“34. Tačiau tos
bibliotekų knygų, rodančių, kad reiškinys buvo kuklios, dažniausiai ir be apsauginių tekstų, pro­
Paplitęs visoje Europoje. Jis cituoja ir eiliuotą veniencijos, tarmiškai įrašytos artojų, buvusių
VII pav.
baudžiauninkų, pamokintų ar vos vos pramoku­
sių rašto, yra vertos nepalyginti didesnio mūsų
dėmesio. Dėl to čia ir pateikiame pluoštą tų XIX
a. pab.—XX a. pr. įrašų maldaknygėse, gies­
mynuose, praktinėse ar pasiskaitymų knygelėse.
Beje, maldaknygėse jų išliko daugiau. Taip atsi­
tiko todėl, kad spaudos draudimo metais už pasau­
lietiškų knygų laikymą buvo persekiojama kur
kas griežčiau negu už religinių ir pasaulietinėje
1 c r S.Thco* knygoje įrašyti savo pavardę buvo daug pavojin­
giau.
Šalia savininko ar savininkės vardo bei pavardės
įrašuose dažnai yra įvairių pastabų, nurodoma,
kada knyga pirkta, kur pirkta, kartais priduriama,
kiek už ją mokėta, ir pan. Antai: „VValditois tos
knigos ne pasirasza tiktai prasza isz ka gawai tai
žinama sugrisz atgal i rankas“ (savininkas nenu­
rodytas, matyt, įrašas padarytas spaudos drau­
dimo metu)3*; „Antanas Barczias Lebenyskius
parapyas Wabalny 1860 Roku“3*; „Tos knigos
Walditojas Stefonas Dargevvicej Laukuvos Para-
kwijas 1896, M.“, „Ta Kniga ira Stefona Darge- **
** Papeikys K. Molinės knygos. — Bibliotekų darbas, 1963,
Nr. 12, p. 32-33.
11 Galaunė, p. 39—40.
33 Fischer A. Zaklęcia przeciw zlodziejom ksiąžek. — E\lib-
ris, Lw6w, 1917, t. 1, s. 21—35.
33 Kaunas D. Knygos ženklas — įrašas. — Naujos knygos,
1980, Nr. 9, p. 38-40.
34 Galaunė, p. 10.
31 Tėvynės sargas, Tilžė, 1898, Nr. 1(KRB, 1025%).
34 Jaknavičius J. Ewanielje na Niedziele i wszystkie šwięla. —
V., 1848. (JR).
9