Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga

95 Pages·2015·1.56 MB·Lithuanian

by  Neringa Neringaite

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATIA)

Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos
analizė ir tendencijų apžvalga

Galimybių studija

Projekto vykdytojai (studijos rengėjai):
LATIA projektų vadovė Neringa Novikevičiūtė
LATIA Generalinis direktorius Linas Lasiauskas

Vilius, 2015 m.
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

Turinys
Įvadas ...................................................................................................................................................................... 4
1. Technologijų vadybos svarba . Technologinių projektų taikymo mokslinės literatūros analizė ....... 6
2. Europos technologijų platformos: jų tikslai ir rezultatai ......................................................................... 9
2.1. Europos technologijų platformų (ETP) SWOT (pranašumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių)
analizė ............................................................................................................................................................................................ 13
2.2. Europos tekstilės ir aprangos technologinė platforma ............................................................................... 16
3. Įmonių integracijos į technologinių platformų veiklą galimybės – naujausios iniciatyvos
inovacijų diegimui ES tekstilės ir aprangos pramonėje skatinti ir galimos technologinių platformų
vystymosi kryptys.............................................................................................................................................. 25
3.1. Mokslinių tyrimų skatinimo programa „Horizontas 2020“ ....................................................................... 25
3.2. Tekstilės lyderystės Europai iniciatyva ............................................................................................................. 27
3.3. Tekstilės technologinės platformos ir klasterių veikla užsienio šalyse ............................................... 28
I. Įmonių integracijos į technologinių platformų veiklą pavyzdys : „išmaniosios tekstilės“
klasteris ir inovacijų iniciatyva Boro mieste ( Švedija) ........................................................................................ 28
II. Vengrijos nacionalinė technologijų platforma ................................................................................................ 31
III. Techtera – Prancūzija ........................................................................................................................................... 31
IV. CITEVE – tekstilės technologijų centras Portugalijoje . CITEVE ir Lietuvos aprangos ir
tekstilės technologijų platformos bendradarbiavimo pavyzdžiai .................................................................... 31
V. UP-tex klasteris - Prancūzija ................................................................................................................................. 33
VI. Tecnotessile –Italija ............................................................................................................................................... 34
VII. TechniTex –Didžioji Britanija ............................................................................................................................ 34
VIII. Vokietijos tekstilės tyrimų koordinavimo tarnyba .................................................................................. 34
IX. Prancūzijos pluoštų inovacijos klasteris PôleFibres ............................................................................... 35
X. INOTEX – Čekijos Respublika ................................................................................................................................. 35
XI. CLOTEFI - Graikija .................................................................................................................................................. 35
XII. ASINTEC – Ispanija ................................................................................................................................................ 35
4. Nacionalinės technologinės platformos Lietuvoje ir jų veiklos pavyzdžiai ........................................... 36
4.1. Nacionalinės technologijų platformos ................................................................................................................ 36
4.2. NTP pavyzdžiai : Lietuvos statybų technologinė platforma ..................................................................... 37
2
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

4.3. NTP pavyzdžiai : Lietuvos nacionalinė technologijų platforma „Ateities gamyba“ (NTP „Ateities
gamyba“) ....................................................................................................................................................................................... 39
4.4. NTP pavyzdžiai : Lietuvos aeronautikos nacionalinė technologijų platforma ................................. 40
5. Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės technologinė platforma ......................................................... 41
5.1. Lietuvos aprangos ir tekstilės technologinės platformos bendradarbiavimas su kitų ES regionų
organizacijomis - pavyzdžiai ................................................................................................................................................. 43
6. Tekstilės ir aprangos sektorius Lietuvos, ES ir pasaulyje ..................................................................... 44
6.1. Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektoriaus plėtros tendencijos ........................................... 44
6.1.1. Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus raida - ekonominės įžvalgos .................................... 44
6.1.2. Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus Silpnųjų, Stipriųjų pusių, grėsmių ir galimybių
analizė (SWOT analizė ) ..................................................................................................................................................... 50
6.1.3. Su sektoriaus konkurencingumo didinimu ir inovacijų plėtra susiję klausimai ..................... 51
6.2. Europos Sąjungos aprangos ir tekstilės sektoriaus naujausios plėtros tendencijos ir įžvalgos 56
6.2.1. ES tekstilės ir aprangos sektoriaus raida –ekonominės įžvalgos .................................................. 56
6.2.2. Europos aprangos ir tekstilės sektoriaus stiprybių ir galimybių analizė .................................. 65
6.3. Tekstilės ir aprangos sektorius pasaulyje......................................................................................................... 66
6.4. Atskirų užsienio šalių aprangos ir tekstilės sektoriaus analizė ............................................................... 70
6.4.1. Ukrainos aprangos ir tekstilės sektorius. Ukrainos lengvosios pramonės įmonių asociacija
Ukrlegprom (Укрлегпром) .............................................................................................................................................. 70
6.4.2. Ispanijos tekstilės ir aprangos sektorius. Ispanijos tekstilės planas – gerosios praktikos
pavyzdys sektoriaus konkurencingumui didinti ..................................................................................................... 72
6. JAV tekstilės ir aprangos sektorius. Prekybinių santykių su JAV plėtra – ES tekstilės ir aprangos
sektoriaus konkurencingumo didinimo esminė prielaida ................................................................................... 77
7. Technologinių projektų poveikio aprangos ir tekstilės sektoriaus įmonėms analizė.
Rekomendacijos tolesnei Lietuvos aprangos ir tekstilės technologinės platformos veiklai vystyti ........... 78
Išvados .................................................................................................................................................................. 90
LITERATŪROS IR KITŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS .......................................................................................... 94

3
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

Įvadas

Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorius – vienas iš daugiausiai darbo vietų sukuriančių apdirbamosios
pramonės šakų Lietuvoje, kuriame šiuo metu dirba apie 26 tūkst. žmonių.
Vienas iš esminių iššūkių, su kuriais susiduria šalies aprangos ir tekstilės sektorius šiuo metu – tai
žemas produktyvumas , santykinai maža sukuriama pridėtinė vertė. Todėl būtina skirti daugiau
dėmesio technologijų vadybai , inovacijoms. Atsižvelgiant į šią problematiką, labai išaugo
technologinės plėtros aktualumas įmonėse, verslo ir valdžios institucijos pradėjo ieškoti inovatyvių
technologinių sprendimų ar naujų vadybinių filosofijų, padėsiančių suvaldyti organizacijos viduje
vykstančius procesus bei prisitaikyti prie dabartinių rinkos poreikių ir taip padidinti konkurencinį
pranašumą. Tuo pačiu yra stiprinama ir technologinių platformų veikla.
Siekiant atgaivinti aprangos ir tekstilės sektoriaus pramonę Lietuvoje, neišvengiamai svarbu vystyti
technologijų vadybą ir aktyviai dalyvauti technologinių platformų kūrime, taip mobilizuoti ir
nukreipti verslo bei mokslinių tyrimų sektorius link vieno bendro tikslo - kurti žinias ir sėkmingai jas
paversti naujomis technologijomis, procesais, produktais bei paslaugomis aprangos ir tekstilės
sektoriuje.
Siekiant aiškiau identifikuoti galimybes Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus sėkmingai kurti
inovatyvius ir konkurencingus pasaulinėje rinkoje produktus ir paslaugas , šioje galimybių studijoje
daug dėmesio bus skirta pačiai technologinių platformų sampratai, remiantis moksline literatūrą
atlikta technologijų projektų vadybos analizė bei šioje srityje veikiančių nacionalinių , europinių ir
tarptautinių organizacijų pastebėjimus. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į Europos technologines
platformas ( ETP), jų plėtros galimybes, privalumus . Detaliau siekiama apžvelgti su aprangos ir
tekstilės sektoriumi susijusių technologinių platformų, - visų pirma Europos aprangos ir
technologinės platformos ES lygmenyje ir Lietuvos aprangos ir tekstilės technologinės platformos
nacionaliniame lygmenyje, - veiklą. Viena iš galimybių studijos užduočių – detaliau išanalizuoti kitų
Lietuvoje veikiančių nacionalinių technologinių platformų veiklą siekiant suformuluoti pasiūlymus
Lietuvos aprangos ir tekstilės technologinės platformos veiklos efektyvumo gerinimui. Studijoje taip
pat bus siekiama išanalizuoti įmonių integracijos į Europos technologinę platformos ( ETP) veiklą
galimybes, pateikiant dalyvavimo ETP projektinėse veiklose gerosios praktikos pavyzdžius. Šioje
galimybių studijoje bus analizuojami technologinių procesų vadybos ir plėtros veiksniai Lietuvos
aprangos ir tekstilės pramonės sektoriuje, akcentuojant Europos tekstilės ir aprangos technologijų
platformos tikslus ir pateikti siūlymai bei komentarai. Galimybių studijos tikslas – ištirti ES
technologijų projektų poveikį Lietuvos tekstilės pramonės įmonėms, nagrinėjant dalyvavimo
4
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

technologinių platformų projektuose teorinius ir praktinius aspektus.

Bus siekiama išanalizuoti esamą situaciją, kaip vykdoma ir koordinuojama kitų Lietuvos ir ES šalių
technologijų platformų veikla. Viena iš galimybių studijos užduočių buvo išanalizuoti kitų
nacionalinių technologinių platformų veiklą, todėl detaliai pateikiama medžiaga apie keletą
aktyviausių šalies sektorinių technologinių platformų (Lietuvos statybų technologinė platformą ,
Lietuvos nacionalinę technologijų platforma „Ateities gamyba“ ir Lietuvos aeronautikos nacionalinę
technologijų platformą.). Šios technologinės platformos studijoje buvo analizuojamos siekiant
pateikti pavyzdžius apie inovacijų skatinimą tiek tokiuose skirtinguose sektoriuose kaip statybos,
inžinierinė ir kosmoso pramonės.
Siekiant įvardinti problemines šalies aprangos ir tekstilės sektoriaus sritis ir pateikti galimus
sprendimus , būtina detaliai išanalizuoti esamą situaciją. Todėl studijoje ypatingas dėmesys skiriamas
tiek Lietuvos , tiek ir ES bei pasaulio aprangos ir tekstilės sektoriaus analizei. Vykdant studiją , dėl
situacijos apie aprangos ir tekstilės sektorių savo šalyse buvo susisiekta su visa eile organizacijų
įvairiose pasaulio šalyse, todėl čia taip pat pateikiama informacija, surinkta ir apibendrinta statistinė
medžiaga apie tekstilės ir aprangos sektoriaus problematiką ir atskirais atvejais siūlomus sprendimus
tokiose šalyse kaip Ukraina, Ispanija ar JAV. Galybių studijoje taip pat pateikti Švedijos ir kitų ES
šalių aprangos ir tekstilės sektorių technologinių platformų ir klasterių veiklos pavydžiai, akivaizdžiai
rodantys tokių junginių veiklos naudą didinat ne tik atskiro pramonės sektoriaus , bet ir viso regiono
konkurencingumą. Renkant medžiagą apie situaciją ES aprangos ir tekstilės sektoriuje , aktyviai
bendradarbiauta su Europos aprangos ir tekstilės konfederacija EURATEX , o apie pasaulines
tendencijas – su tarptautine drabužių federacija IAF. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija
LATIA, kuri administruoja Lietuvos aprangos ir tekstilės technologinės platformą, vykdydama šį
projektą tapo tiek EURATEX , tiek ir IAF organizacijų nariu ir aktyviai įsijungė į jų veiklą . Tai –jau
konkreti informacija nacionalinės platformos nariams , nes jie gauna aktualią informaciją apie
inovacijas , naujoves aprangos ir tekstilės sektoriuje bei galimybę bendrauti su tų naujovių tiekėjais
tiek ES, tiek ir kituose pasaulio regionuose.
Daug dėmesio studijoje skiriama iš šalie aprangos ir tekstilės sektoriaus detalios analizės
išplaukiantiems pasiūlymams kaip efektyvinti ir gerinti tiek Lietuvos aprangos ir tekstilės
technologinės platformos veiklą , tiek gerinti ir viso šio mūsų šalies sektoriaus efektyvumą
sprendžiant ne tik su technologinėmis inovacijomis , bet ir kitais makroekonominiais veiksniais ( pvz.
socialiniai, infrastruktūros , verslo aplinkos gerinimo klausimai) susijusius klausimus. Rengiant šią
galimybių studiją buvo apklausti tiek Lietuvos , tiek ir užsienyje veikiančių technologinių platformų
administratoriai ir atlikta su technologinių platformų projektų įgyvendinimu susijusių problematinių
5
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

klausimų analizė, šios analizės pagrindu teikiami pasiūlymai dėl tolesnio Lietuvos aprangos ir
tekstilės technologinės platformos veiklos stiprinimo.

1. Technologijų vadybos svarba . Technologinių projektų taikymo
mokslinės literatūros analizė
Technologijų vadybos ir technologijų projektų vadybos sąvoka atsirado 1980-ųjų viduryje.
Technologijų projektų vadybą galima apibūdinti kaip dviejų mokslo disciplinų susikirtimą,
kurios seniau buvo tarpusavyje nesusijusios, tačiau dabar leidžia sujungti technologijų ir
projektų vadybos kompetencijas (National Research Council 1987) (1 pav.) . Pasak National
Research Council (JAV) “Technologijų vadyba skatina inžinerijos, mokslo ir vadybos sritis
planuoti, skatinti ir diegti technologines galimybes, taip leidžiant įmonėms apdoroti bei
pasiekti strateginius tikslus”1. Bayraktar (1990) apibūdino technologijų projektų vadybą kaip
“problemų sprendimą visais lygmenimis panaudojant kūrybą bei technologinius gebėjimus”
tai apima:
 Naujų technologijų kūrimą, bei esamų technologijų efektyvų panaudojimą;
 Technologijų įdiegimą;
 Reagavimą, bei prisitaikymą prie technologijų poveikio ir efektyvumo organizacijoms,
visuomenei, gamtai.
 Naujų metodų, technikų ir procedūrų kūrimą, siekiant spręsti problemas, kilusias dėl
technologijų atsiradimo.

2 pav. Technologijų projektų vadybos atsiradimas, sujungus dvi mokslo disciplinas. National

1 Jean-Jacques Chanaron, Dominique Jolly. Technological management: expanding the perspective of management of
technology. Management Decision p. 613-620 (1999)

6
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

Research Council 1987
Later Dankbaar (1993) teigia, kad technologijų projektų vadyba apima visas projektų vadybos
sritis, susijusias su technologijų viešaisiais pirkimais, tyrimais, plėtra, pritaikymais, diegimu
įmonėse ir technologijų panaudojimu, siekiant gauti galutinį produktą ar paslaugą. Dankbaar
(1993) sąvokas „Technologijų projektų valdymas“ (angl. Technology project management) ir
„Technologijų kaitos vadyba“ (angl. Management of Technology Change) sutapatina. Pasak
Badway (1998) technologijų projektų vadyba yra plačiai paplitusi praktika, sujungiant
technologijų projektų vadybos strategiją kartu su verslo vadybos strategija ir tokia integracija
reikalauja apgalvotos koordinacijos tarp mokslo tyrimų ir technologinės plėtros, gamybos ir
kitų paslaugų. Šios sąvokos yra patvirtintos daugelio mokslo bendruomenių, kurios yra
Tarptautinės technologijų projektų vadybos asociacijos narės (angl. International Association
for the Management of Technology).
Technologijų projektų vadyba atsako į klausimus, kaip, kur ir kada verslo sektorius turėtų
investuoti į technologinę plėtrą, norint gauti didžiausią pelną ir išlikti lyderiais savo srityje
(Baker 1974). Tai išteklių paskirstymas, siekiant sukurti naujus produktus ir technologinius
tikslus. Tai dinamiškas sprendimų priėmimo procesas, kurio metu įmonės technologiniai
procesai yra atnaujinami ir/arba peržiūrimi. Šiuo projektų vadybos procesu nauji projektai yra
įvertinami, atrenkami ir prioretizuojami; vykdomi projektai gali būti paspartinami, uždaromi
arba nukeliami vėlesniam laikui; resursai gali būti perskirstomi pagal poreikį. Pasak Roussel
(1991) Technologijų projektų vadyba yra svarbi įmonėms dėl kelių svarių priežasčių:
 Technologijų projektų vadyba skatina įmones priimti strateginius sprendimus;
 Sprendimai, kurie yra priimti technologijų projektų vadybos metu nusako, kaip verslo
sektorius atrodys po 5 metų. Apskaičiuota, kad apytiksliai 32% įmonių pelningi pardavimai
šiai dienai yra dėl technologijų, kurios buvo įdiegtos prieš 5 metus (Griffin 1997);
 Technologijų projektų vadyba yra glaudžiai susijusi su resursų paskirstymu;
 Technologijų projektų vadyba padeda išvengti kritinių situacijų, kai yra priimama per daug
projektų, ir taip įmonės yra įstumiamos į finansinį nestabilumą. Vykdant technologijų
projektų vadybą yra nesunku apskaičiuoti, kiek resursų reikia vienam ar kitam projektui, ir
taip yra išlaikomas balansas tarp išlaidų ir pajamų. (Roussel 1991)
Technologijų projektų vadyba pasižymi neapibrėžtumu bei nuolatine informacijos kaita,
dinamiškumu, tačiau taip pat ir didelėmis galimybėmis. Dažniausiai yra daugiau nei keli
užsibrėžti tikslai, bei strategijos.
7
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

Nėra vieno geriausio modelio, kuris padėtų organizacijai nuspręsti ar pasirinkta technologija
yra tikrai veiksminga. Naujo produkto arba naujos technologijos įdiegimas yra ilgai trunkantis
procesas, kuris reikalauja kokybiško įvertinimo, įtraukiant įvairias organizacijos struktūras,
kad būtų užtikrinta sėkmė. Pasak ekspertų, kokybės standartas strateginiams planams galėtų
būti sutrumpintas iki angliško akronimo “FAROUT” (liet. toli), strategija turi būti orientuota
į ateitį, tiksli, turėti efektyvų išteklių naudojimą, tikslą, būti naudinga ir savalaikė (Morgan
M., C. Baden-Fuller 2010).
Tam, kad būtų įvertinti visi “už ir prieš”, reikalingas modelis, kuris gali padėti išanalizuoti
įvairius naujos technologijos faktorius. Vienas populiariausių ir pasiteisinančių modelių yra
McKinsey “7s” modelis, kurį 1982 išpopuliarino Peters ir Waterman. 7S McKinsey modelis
iš esmės yra vertės pagrįstumo modelis, kuris padeda organizacijai įdiegti sistemą, kuri gali
sukurti papildomą vertę, atsižvelgus į visą organizacijos veiklą bei struktūrą. Šis modelis yra
gana bendro pobūdžio, tačiau naudojant šį modelį galima įvertinti vidines ir išorines
aplinkybes, kurios veikia technologijų plėtros kūrimą organizacijoje. 7S McKinsey modelis
išskirsto organizacijos veiklą į 6 pagrindinius veiksnius, kurie visi bendrai supa 7-ąjį. Tai yra:
Strategija, Struktūra, Sistema, Stilius, Personalas, Įgūdžiai ir septintasis Bendrosios vertybės.
Taip pat “7s” modelis yra skirstomas į “Kietuosius S” bei “Minkštuosius S”:
Kietieji S (angl.Hard S) Minkštieji S (angl. Soft S)
Strategija (angl. Strategy) Personalas (angl. Staff)
Struktūra (angl. Structure) Stilius (angl. Style)
Sistemos (angl. Systems) Įgūdžiai (angl. Skills)
Nauda (angl. Shared values)
3 pav. 7s McKinsey modelis. Kietųjų S ir Minkštųjų S klasifikacija.
“Kietuosius S” yra lengviau suvokti, apibrėžti bei apibūdinti. “Minkštuosius S” nėra taip
lengva apibrėžti, nes personalas dažnai reiškia ne darbuotojų skaičių organizacijoje, tačiau
darbuotojų savybes, kurios turi labai didelę reikšmę technologijų plėtrai organizacijoje
(Might, R. 1984).
Svarbu pabrėžti, kad visi 7s veiksniai turi būti labai išsamūs tačiau konkretizuoti. Aiškiai
apibūdinti naujo produkto ar technologijos strategiją vienas iš kertinių aspektų 7s modelyje.
Cooper (1985) išskyrė 5 skirtingus strategijos scenarijus:
8
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

 Naujos technologijos: naujų technologijų išradimas. Ši strategija iš pat pradžių yra
mažai susijusi su rinkos poreikiais.
 Subalansuota: įdiegiamos technologijos yra gan inovatyvios, taip pat jos yra
orientuotos į rinką;
 Neinovatyvios technologijos: įdiegiamos ne naujausios technologijos, naudojantis
principu “mes taip pat”, taip bandant sekti kitų įmonių sėkmės pavydžiu ir bijant
rizikuoti, investuojant į kažką neišbandyto;
 Mažo biudžeto, konservatyvios: investuojant tik į tam tikrą/ribotą atnaujinimą, tačiau
nekeičiant strategijos iš esmės;
 Didelio biudžeto, įvairus: didelio biudžeto įdiegiant daug ir įvairių naujovių, skatinant
technologinę plėtrą.

Pasak Souder, W.E. (1978) , strategija apima išorinius veiksnius, tokius kaip konkurencija,
vartotojai ir pan. Visi kiti veiksniai fokusuojasi ties vidine organizacijos veikla, ypatingai
kreipiant dėmesį į tai, kaip veikia departamentai ir kokius organizacinio valdymo metodus jie
taiko.

2. Europos technologijų platformos: jų tikslai ir rezultatai

Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra “skatinti subalansuotą ekonominę ir
socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę
sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungų su vieninga valiuta” 2. Technologinės
inovacijos Europos Sąjungoje ne tik pagerins piliečių gyvenimo kokybę, tačiau taip pat
išlaikys Europos Sąjungos konkurencingumą prieš Aziją, JAV, Rusiją. Tiems tikslams
pasiekti buvo sukurtos Europos Technologinės platformos, toliau ETP (angl. European
Technology Platform). Tai yra Europos inovacijų iniciatyva, kurios tikslas yra numatyti
Europos vystymosi kryptis ir spręsti pagrindines Europos Sąjungos problemas. Vienas ETP
pagrindinių tikslų – skatinti valstybinio ir privataus sektorių partnerystę mokslinių tyrimų
veikloje, nustatant mokslinių tyrimų ir plėtros prioritetus, laiko grafikus, darbo planus, ko
rezultatas turi būti suformuota ekonominės veiklos kūrimo grandinė, kuriamos žinios, kurios

2 David W.Pickton, Sheila Wright. What’s SWOT in strategic analysis? Strategic Change 7, p. 101-109
(1998)
9
Lietuvos ir pasaulio aprangos ir tekstilės sektorių raidos analizė ir tendencijų apžvalga 2015

sėkmingai bus paverčiamomis naujomis technologijomis, procesais bei paslaugomis (Mokslo
inovacijų ir technologijų agentūra).
Technologinė platforma yra tam tikro ūkio sektoriaus verslo įmonių, mokslinių tyrimų įstaigų,
finansinių grupių atstovų, valdymo institucijų, valstybinių ir privačių investuotojų, paprastų
vartotojų ir politikų susivienijimas, siekiant mobilizuoti ir nukreipti verslo bei mokslinių
tyrimų sektoriaus subjektus vykdyti technologinio proveržio krypčių veiklą. Toks
susivienijimo kūrimo procesas yra atviras ir viešas, tai yra atvira struktūra. Remiantis Mokslo
inovacijų ir technologijų agentūros duomenimis, skiriami tokie ETP veiklos dalyviai:
 Pramonė (taip pat smulkus ir vidutinis verslas) – tiekėjai, gamintojai, taip pat ir tie,
kurie tik naudojasi technologijomis arba sritys, kurios padeda diegti technologijas ir
pan.;
 Mokslo bendruomenė (viešasis bei privatusis sektorius);
 Viešasis valdymo sektorius (įstatymų kūrimo, politikos įgyvendinimo institucijos
apimant tiek nacionalinį, regioninį ar vietinį lygmenį);
 Finansinė bendruomenė (bankai, rizikos kapitalas, draudimo sektorius);
 Technologijų naudotojai bei vartotojai (vartotojų įjungimas yra būtinas, tam, kad būtų
galima optimizuoti ETO kuriamą naudą);
 Visuomenės organizacijos (tam, kad teisingai informuoti visuomenę apie vykdomų
tyrimų kryptis, užtikrinti visuomenės palaikymą).

Remiantis Europos technologijų platformų plėtros dokumentu (2005), Europos technologinės
platformos buvo sukurtos tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos pramonės
konkurencingumas, būtų sustiprintos Europos pozicijos pasaulyje kuriant naujus produktus,
būtų prisitaikyta prie ateities pokyčių. Norint įgyvendinti užsibrėžtas idėjas ETP yra išskyrusi
tris pagrindinius tikslus:
 Įsteigti Europinio masto ekspertų tinklą, kurio nariai būtų gamybos, tyrimų organizacijų,
savivaldos institucijų, finansinių institucijų ir kt. organizacijų atstovai. Šio tinklo
pagrindinis tikslas – sujungti įvairių suinteresuotų šalių jėgas bendriems tyrimams,
technologinei plėtrai ir inovacijoms Europoje.
10