lietuvos ir estijos tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo lyginamoji analizė

56 Pages·2013·1.24 MB·Lithuanian

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
Nerius ŽUKAS
Ekonomikos studijų programos studentas
LIETUVOS IR ESTIJOS TIESIOGINIŲ
UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO
LYGINAMOJI ANALIZĖ
Bakalauro baigiamasis darbas
Šiauliai, 2013
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
Nerius ŽUKAS
LIETUVOS IR ESTIJOS TIESIOGINIŲ
UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO
LYGINAMOJI ANALIZĖ
Bakalauro baigiamasis darbas
Socialiniai mokslai (04 S1)
Darbo vadovė
doc. dr. Dalia RUDYTĖ
2
Žukas, N. (2013). Lietuvos ir Estijos tiesioginių užsienio investicijų palyginamoji analizė:
universitetinių pagrindinių studijų Ekonomikos programos baigiamasis darbas / baigiamojo darbo
vadovė doc. dr. D. Rudytė. Šiaulių universitetas, Ekonomikos katedra, p. 51(56p.)
SANTRAUKA
Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo
tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių
panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę
kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių
naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio
investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui,
ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai
mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad
Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios
pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą,
bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.
Žukas, N. (2013). Lithuanian and Estonian foreign direct investment comparison analysis:
university undergraduate Economic program‘s bachelor‘s thesis / bachelor‘s thesis supervisor
doc. dr. D. Rudytė, Šiauliai University, Economics department, p. 51(56p.)
SUMMARY
In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and
Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring
countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to
attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of
the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign
direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia
since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare
Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct
investment.
3
TURINYS
ĮVADAS............................................................................................................................................................7
1. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO VERTINIMAS.........................................................9
1.1. Tiesioginių užsienio investicijų samprata ir formos.......................................................................9
1.2. Tiesioginių užsienio investicijų reikšmė šalies ekonomikai..........................................................12
1.3. Tiesiogines užsienio investicijas lemiantys veiksniai....................................................................14
1.4. Valstybių taikomos priemonės skirtos skatinti TUI srautus.........................................................17
1.5. Tiesioginių užsienio investicijų aplinkos vertinimo kriterijai........................................................20
2. LIETUVOS IR ESTIJOS TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ.......24
2.1. Tyrimo metodika..........................................................................................................................24
2.2. Valstybių taikomų priemonių skirtų TUI skatinimui skirtumai.....................................................25
2.3. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika ir struktūra 2006 –2012 m. Lietuvoje ir Estijoje.........30
2.4. Tiesioginių užsienio investicijų ir jas lemiančių veiksnių Lietuvoje ir Estijoje analizė..................33
2.5. Lyginamasis Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos vertinimas.................................................40
IŠVADOS.......................................................................................................................................................46
LITERATŪRA..................................................................................................................................................48
PRIEDAI.........................................................................................................................................................52
1 priedasTiesioginių užsienio investicijų statistika Lietuvoje ir Estijoje.................................................52
2 priedasTiesioginių užsienio investicijų ir jaslemiančių veiksnių analizės rezultatai.........................523
3 priedasKoreliacijos koeficiento reikšmių interpretacija....................................................................526
4 priedasTUI pritraukimo ir potencialo indeksų vietos........................................................................526
4
LENTELĖS
1.1 lent.Veiksniai, lemiantys sprendimą dėl investicijų vietos pasirinkimo................................................15
1.2 lent. Veiksniai, lemiantys TUI pritraukimą į šalį ....................................................................................16
1.3 lent. Valstybių taikomos priemonės skirtos skatinti TUI........................................................................18
1.4 lent. Tiesioginių užsienio investicijų aplinkos vertinimo kriterijai..........................................................21
1.5 lent. Veiksniai, darantys įtaką šalies konkurencingumo vertinimui ......................................................23
2.1 lent. Valstybių taikomos priemonės skirtos skatinti TUI .......................................................................28
2.2 lent. Bendrojo vidaus produkto ir TUI ryšio rodikliai.............................................................................35
2.3 lent. Eksporto ir importo ryšio rodikliai su TUI......................................................................................36
2.4 lent. Vidutinio darbo užmokesčio ir TUI ryšio rodikliai..........................................................................38
2.5 lent. Mokesčių naštos ir TUI ryšio rodikliai............................................................................................39
5
PAVEIKSLAI
1.1 pav. Užsienio investicijų formos.............................................................................................................10
1.2 pav. Tiesioginių užsienio investicijų poveikis.........................................................................................12
2.1 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo Lietuvoje ir Estijoje tyrimo etapai.............................24
2.2 pav. TUI pritraukimo investicijų pasiskirstymas pagal investicijų objektą.............................................26
2.3 pav. TUI srautai Lietuvoje ir Estijoje 2006 –2012 metais .....................................................................30
2.4 pav. Tiesioginės užsienio investicijos 1 gyv. ir jų pokytis Lietuvoje ir Estijoje........................................31
2.5 pav. Sukauptos investicijos pagal šalis Lietuvoje 2012 m......................................................................32
2.6 pav. Sukauptos investicijos pagal šalis Estijoje 2012 m.........................................................................33
2.7pav. Tiesioginių užsienio investicijų ir BVP dinamika ............................................................................34
2.8 pav.Tiesioginių užsienio investicijų, eksporto ir importo dinamika.......................................................35
2.9 pav. Tiesioginių užsienio investicijų ir vidutinio darbo užmokesčio dinamika .....................................38
2.10 pav. Tiesioginių užsienio investicijų ir mokesčių produkcijai ir importui dinamika.............................39
2.11 pav. Šalys pagal TUI pritraukimo indeksą 2006-2012m.......................................................................41
2.12 pav. Vieta pasaulyje pagal investavimo ir verslo aplinką 2012 m. ......................................................42
2.13 pav. Šalių vertinimas pagal pasaulio konkurencingumo indeksą.........................................................44
6
ĮVADAS
Temos aktualumas. Vykstant globalizacijos procesui, greitai plečiasi tarptautinis šalių
bendradarbiavimas ir laisvo kapitalo judėjimas. Vienas svarbiausių elementų, padedantis plėtoti
tarptautinius ekonominius santykius globalizacijos kontekste, yra tiesioginės užsienio
investicijos. Post-socialistinėse šalyse, kurių ekonomikos pasižymi neaukštomis vidaus
santaupomis, tiesioginės užsienio investicijos yra vertinamas kaip svarbus veiksnys ekonomikos
pertvarkymui, jos plėtrai ir technologijos pažangai. Todėl pasaulyje sparčiai didėja konkurencija
dėl investicijų pritraukimo – valstybės stengiasi išryškinti savo šalies privalumus ir taiko įvairias
paskatas užsienio investuotojams.
Temos naujumas. Tiesioginių užsienio investicijų srautai per pastarąjį dešimtmetį aiškiai
padidėjo, ypač šalyse, kurių ekonomikos yra laikomos pereinamojoje stadijoje. Tiesioginės
užsienio investicijos gali palengvinti augimą, pagreitinti privatizacijos procesus ir paskatinti
technologijų pažangą. Tai privertė daugumą valstybių kurti šalies strategiją, nutaikytą į
tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Nuo nepriklausomybės, Baltijos valstybės taikė
tiesiogines užsienio investicijas kaip instrumentą, pertvarkant šalių ekonomikas.
Problema. Dažnai potencialūs investuotojai rinkdamiesi vietą investicijoms Baltijos šalis
vertina kaip vieną regioną, tačiau sąlygos investicijoms visgi skirtingos. Siekiant atskleisti
sąlyginai panašių Baltijos šalių panašumus ir skirtumus, analizei buvo pasirinkta Estijos ir
Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų srautai 2006-2012 m.. Estijos pasirinkimą lėmė tai, kad
TUI kryptis šioje šalyje buvo kitokia nei Lietuvoje, o Latvijoje pritrauktų tiesioginių užsienio
investicijų tipas labai panašus į matytą Lietuvoje.
Nors kai kuries autoriai (Nunnenkamp, 2002) laikosi nuomonės, kad veiksniai, darantys
didžiausią įtaką tiesioginių užsienio investicijų srautams vykstant globalizacijai iš dalies keičiasi,
pagrindiniai vis dėl to išlieka makroekoniminiai šalies rodikliai, verslo sąlygos ir socialinis –
politinis klimatas (Yussof, 2003).
Darbo objektas:
Ttiesioginių užsienio investicijų pritraukimas.
Darbo tikslas:
Išanalizavus tiesioginių užsienio investicijų teoriją ir pritraukimą lemiančis veiksnius,
išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Estijos šalių galimybes pritraukti TUI.
Darbo uždaviniai:
7
1. Pateikti tiesioginių užsienio investicijų sampratą ir jų svarbą šalies ekonomikai, išskirti jų
pritraukimą lemiančius veiksnius.
2. Išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų statistiką ir dinamiką Lietuvoje ir Estijoje
2006 – 2012m. laikotarpiu, bei išnalizuoti šalių veiksmus siekiant pritrauktt tiesiogines užsienio
investicijas.
3. Nustatyti veiksnius, darančius įtaką Lietuvos ir Estijos patrauklumui pritraukiant
tiesiogines užsienio investicijas.
4. Įvertinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo galimybes, bei investicinį klimatą
Lietuvoje ir Estijoje.
Darbo metodai:
Mokslinės literatūros šaltinių ir mokslinių publikacijų analizė, statistinių duomenų
apdorojimas ir analizė, grafinis duomenų apdorojimas, porinė tiesinė regresija ir koreliacinė
analizė, palyginamoji analizė. Darbo tikslui pasiekti bei išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti
darbe bus naudojami įvairūs šaltiniai: analizuojamų šalių įstatymai; aktualių šiai temai institucijų,
straipsnių ir internetinių svetainių pateikiama informacija; tarptautinius tyrimus rengiančių ir
privačių kompanijų teikiama medžiaga ir statistika.
Darbo struktūra. Darbą galima skirstyti į dvi pagrindines dalis – teorinę ir praktinę. Pirmoje
darbo dalyje remiantis įvarių autorių moksliniais tyrimais pristatoma tiesioginių užsienio
investicijų samprata, aptariami pagrindiniai veiksniai, skatinantys tiesioginių užsienio investicijų
pritraukimą į šalį, bei daromas poveikis investicijas priimančiai šaliai. Toliau pristatomos
pagrindiniai priemonės, skirtos didinti TUI srautus į šalį ir investicinės aplinkos vertinimo
kriterijai.
Praktinėje darbo dalyje remiantis įvairiais šaltiniais bus atliekamas Lietuvos ir Estijos
tiesioginių užsienio investicijų statistikos ir naudojamų TUI skatinimo priemonių palyginimas.
Analizuojant investicinę aplinkos ir veiksnių, darančių įtaką TUI srautams, bus atliekama
Lietuvos ir Estijos patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms lyginamoji analizė.
8
1. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO
VERTINIMAS
Šioje darbo dalyje vertinamos prielaidos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti,
remiantis įvairių autorių atliktais moksliniais tyrimais. Pirmiausia aptariami pagrindiniai užsienio
investicijų bruožai ir jų skirstymas. Toliau pateikiama tiesioginių užsienio investicijų įtaka šalies
ekonomikai, jų teigiamas ir neigiamas poveikis. Taip pat pateikti veiksniai, lemiantys užsienio
investuotojų apsisprendimą investuoti į šalį ir pagrindiniai paskatų tiesioginėms užsienio
investicijoms tipai.
1.1. Tiesioginių užsienio investicijų samprata ir formos
Investicijos yra ekonomikos augimo pagrindas, skatinantis ekonominę plėtrą ir socialines
reformas šalyje. Tai ypač aktualu besivystančioms šalims. Per pastaruosius du dešimtmečius,
užsienio investicijos buvo vienas pagrindinių finansavimo šaltinių daugumai šalių su
augančiomis ekonomikomis.
Investicijų ekonominė esmė – ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisinga plėtra bei
konkurencingumo gerinimas, kuris labai priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei
investicinės veiklos apimčių. Ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla apibūdinama vykdomų
investicijų apimtimi ir formomis (Ginevičius, Tvaronavičienė, 2005).
Itin svarbios užsienio investicijos, kurių pagalba atsiranda galimybė pritaikyti naujas
mokslo žinias, diegti modernias technologijas ir perimti gerą verslo praktiką. Šiuo globalizacijos
laikotarpiu ypač sustiprėjo konkurencinė kova tarp šalių visame pasaulyje, pritraukiant užsienio
investicijas. Mažoms ir besivystančioms šalims šis veiksnys ypač svarbus norint būti pastebėtoms
ir veikia kaip šalies ekonominio ir politinio patrauklumo pripažinimas. Teigiama, kad užsienio
investicijos padeda didinti gamybą ir jos efektyvumą, plėstis į naujas rinkas, didinti tarptautinę
prekybą, kurti naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos
sąlygomis.
Tiesioginė užsienio investicija – pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei
Ekonomino bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodinius nurodymus yra laikoma tokia
investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai
tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės (Statistikos
departamentas, 2013).
9
Dabartiniame pasaulyje, kuriame vyksta spartūs globalizacijos procesai, kiekviena
valstybė skatina tam tikrą skirtingų formų užsienio investicijų apimtį. Užsienio investicijų formos
– tai užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų
investavimo būdai, kuriais jie investuoja savo kapitalą.
Netiesioginėsužsienio Tiesioginės užsienio
investicijos investicijos
Neįgyja teisės Įgyja teisę kontroliuoti
kontroliuoti įmonės įmonę
Vertybinių popierių Užsienio kapitalo
įsigyjimas Bendros su įmonės
užsienio įmonės
1.1pav.Užsienio investicijų formos
Šaltinis: sudaryta darbo autoriausremiantis pagal R. Ginevičių ir kt.
Investicijos į verslo ir socialines sritis patenka įvairiomis formomis. Ginevičius ir kt.
(2005) užsienio investicijas skirsto į tiesiogines ir netiesiogines. Pagrindinis tiesioginių
investicijų bruožas – tai siekis palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į
kurį investuojama, ryšius ir įgyti reikalingo kapitalo dalį, kuris suteikia investuotojui galimybę
kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui. Tiesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo
specialiai tam parengti investuotojai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą,
politinę padėtį, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.
Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam
tikslui skirtas finansines institucijas. Ne visi investuotojai turi pakankamą kvalifikaciją, kad
galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį.
Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai
tarpininkai. Pagrindinės netiesioginių investicijų formos – vertybinių popierių įsigijimas ir
bendrosios įmonės (tik šiuo atveju, skirtingai negu tiesioginės investicijos, investuotojas neįgyja
teisės kontroliuoti įmonę).
10