Lietuvos diplomatijos istorija (1925-1940). T.1 PDF
Preview Lietuvos diplomatijos istorija (1925-1940). T.1
V Y T A U T A S Ž A L Y S Lietuvos diplomatijos istorija ( 1 9 2 5 - 1 9 4 0 ) I TOMAS VERSUS AUREUS UDK 327(474-5X091) Ža39 Recenzentai: prof. Raimundas Lopata dr. Joachim Tauber ISBN 9955-699-50-7 (1 tomas) © Vytautas Žalys, 2007 ISBN 9955-699-51-5 (bendras) © „Versus aureus“ leidykla, Skiriu savo tėvo Alfonso Žalio, Kovo u-osios Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarot Klaipėdos miesto garbės piliečio, atminimui TURINYS Vietoj pratarmės 45 VIENOS KNYGOS METAI I DALIS Geopolitikos gniaužtuose........................ Lietuvos geopolitinė aplinka ir tarptautinė funkcija Lietuvos geopolitinis kodas........................................... II dalis Lietuva ir Europa XX a. III dešimtmečio viduryje Poversalinės Europos realijos ir paradoksai.................................. 31 Iliuzijų ir vilčių metas............................................................................ •31 Europos diplomatija Briand’o-Strezemanno epochos pradžioje------ 35 Strezemanno-Čičerino diplomatinė dvikova--------------------------- 36 Lokarno paktai..................................................................................... Padėtis Europos Rytuose po Lokarno____________----------------- Kova dėl įtakos rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.»______________„ Lietuvos tarptautinė padėtis ir užsienio politika Krikščionių demokratų bloko valdymo pabaigoje....................................................................................... »..47 Santykiai su Lenkija: Vytauto Petrulio nesėkmė (Kopenhagos konferencija)--------47 Leono Bistro Vyriausybės deklaracija. Lugano konferencija------------------—-----~.6i Lokarno konferencijos vertinimai Lietuvoje.»___»__________—— --------„.65 Lietuvos politinės orientacijos keliai ir klystkeliai. Juozo Purickio Realpolitik-----....68 Lietuva ir Vokietija: strateginės partnerystės paieškos______________________ ■—74 Lietuva ir Sovietų Sąjunga: partnerystės su išskaičiavimu prielaidos--------------~.•—78 Stulginskio-Reinio planas__________________________________________— »»80 Trylika Georgijaus Čičerino valandų Kaune (Nepasirašytas protokolas)...................83 Derybų su Maskva pradžia: lietuvių lūkesčiai.............................................................90 Kolektyvinis paktas ar separatinė sutartis?..............................................................— 95 7 Krikščionių demokratų Petrulio-Bistro vyriausybių užsienio politikos „antrasis ešelonas"......................................................................o3 Santykiai su Vatikanu..................................................................................................................................jo8 Lietuva ir Tautų Sąjunga: kontroversiška narystė................................................................................... šiaurinė dimensija Lietuvos užsienio politikoje (1925-1926 m. pradžia).............................................. III DALIS Valstiečių liaudininkų intermezzo: ŠEŠI MYKOLO SLEŽEVIČIAUS MĖNESIAI (ašies berlynas- maskva link)........................................................123 Gegužės 15 d. perversmas Lenkijoje.............................................................. 123 Mykolo Sleževičiaus užsienio politikos programa..............................................l27 Suartėjimo su Vokietija link....................................................................................*3* Antrasis derybų su Maskva raundas......................................................................>38 Klaipėdiečių skundas (Lietuvos delegacija Tautų Sąjungos 1926 metų rudens sesijoje)...................................................................................149 Vaclovas Sidzikauskas ragina atidėti vizitą į Maskvą........................................160 Rugsėjo 17 d. aide-memoire......................................................................................165 Mykolas Sleževičius Maskvoje. Nepuolimo sutarties su SSRS pasirašymas ..168 Reakcija į 1926 m. rugsėjo 28 d. (Maskvos) sutartį: „Lietuviai veda negudrią politiką“.........................................................................i77 Nesėkmė Berlyne.......................................................................................................ig6 Juozo Purickio maksimalizmas (Derybos dėl Prekybos sutarties su SSRS)..i90 Lapkričio 5-osios posėdis Seime: antrosios Maskvos sutarties ratifikavimo vingiai...................................................................................................,96 Mykolo Sleževičiaus užsienio politika: pergalės ir pralaimėjimai..................*0, IV DALIS Prof. Augustino Voldemaro era.................................................20g Tautininkai imasi atsakomybės............................................................................... Perversmas................................................................................................................ Užsienio valstybių reakcija į 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą................................ai 8 Sovietinis šešėlis gruodžio 17-osios perversme........................... 218 Naujosios Lietuvos Vyriausybės legitimumo klausimas............. A. Voldemaro asmuo ir nuostatos užsienio politikos klausimais („Ką mes darytume, jei neturėtume prof. Voldemaro?“)............ Aklavietės anatomija (Santykiai su Lenkija 1927 m.).................................................237 Maršalo Pilsudskio naujametinis siurprizas...........................................................................237 Protektorato šešėlis........................................................................................................................241 Slaptosios misijos. Prof. Voldemaro Vilniaus susigrąžinimo vizija................................245 Gabrielle’io Puaux pastangos ir prevencinė A. Voldemaro diplomatija........................248 Trijų demaršas.................................................................................................................................252 Augustino Voldemaro „lietuviškosios politikos principai“................................................255 Dvi notos. Susitikimas Paryžiuje...............................................................................................261 „Tamsta būsi ne taip mane supratęs“........................................................................................273 Prof. Voldemaro klaida................................................................................................................276 „Atėjo laikas baigti su lietuvių provokacijomis“...................................................................283 Feliksas Cielenas siūlo „Draugystės paktą“............................................................................294 „Bemiegė maršalo Pilsudskio naktis“.......................................................................................297 Ministro Pirmininko dilema: vykti ar nevykti į Tarybos posėdį?...................................305 Tautų Sąjungos Tarybos posėdžio išvakarėse.........................................................................310 Vokiečių ir sovietų pozicija............................................................................................................310 Nuotaikos Londone ...................................................................................................................—.315 Kų darys maršalas Pilsudskis?.......................................................................................................319 Ženeva: 1927-ųjų gruodis---------------------------------- .323 „Atminkite, sprendžiant šį rimtų klausimų Jūs atstovaujate trims valstybėms - jūs privalote ginti Vokietijos interesus, Rusijos interesus ir apginti Lietuvą nuo jos pačiosm............ 323 „Karas ar taika?"...........................................................................................................— ........330 „Mes išėjom į didžiosios tarptautinės politikos arenų'“ (Reakcija Lietuvoje ir Lenkijoje į 1927 m. gruodžio to d. rezoliuciją) .........................-----..............340 Kas laimėjo, ir ar būta pergalės?....................................................................................................343 Kaip elgtis su lenkais?______________ 345 Derybos dėl derybų------------------------ 348 Derybų išvakarėse........................................................................................................................348 Pirmasis raundas - Karaliaučiuje .........__............................................................................-.......353 Antrasis raundas: Kaune, Varšuvoje ir Berlyne........................................................................— 355 Keistas demaršas......................................................................................................................— 361 Trečiasis derybų raundas (Antroji Karaliaučiaus konferencija)........... 370 Santykių su Lenkija raida 1929 metais (iki A. Voldemaro atstatydinimo)--------------374 Bandymai išsiveržti iš aklavietės (Lietuvos užsienio politika iki 1929 metų rudens)--------------------------------------377 Lietuva ir Vokietija: strateginės partnerystės realijos----------------------------------------378 Santykiai su Sovietų Sąjunga............................................................................ 395 Briand’o-Kelloggo (Paryžiaus) paktas ir pacifistinės diplomatijos vingiai...................410 9 Litvinovo protokolas ir Lietuva („Mes saugojame Lietuvos prestižą išeinant iš savo gyvų interesų“).............................416 Vakarų dimensija A. Voldemaro užsienio politikoje..........................................................428 „Antrojo ešelono” veiksniai ir jų reikšmė Lietuvos užsienio politikoje („Net jei jūs turite rezoną - esate kalti")...................................................................................................428 Nepavykęs flirtas ¿u prancūzais...................................................................................................................433 Lietuva ir Didžioji Britanija............................ 436 Italijos veiksnys lietuvių politikoje. A. Voldemaro vizitas į Romų........................................................45° Konkordatas su Šventuoju Sostu...............................................................................................456 Santykiai su Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis (iki 1929 m. pabaigos)...................466 Šiaurėj dimensijos vieta Lietuvos užsienio politikoje.............................................................................466 Baltiškojo bendradarbiavimo realijos: Augustinas Voldemaras ir Feliksas Cielenas..........................471 Neįvykęs Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimas..............................................................................480 Lietuvos diplomatinės tarnybos reorganizacija. Laikinas pasitraukimas iš Skandinavijos.............489 Augustino Voldemaro atstatydinimas.....................................................................................494 „Voldemariškosios epochos“ Lietuvos užsienio politikoje išdavos („Jis buvo vienas pačių veikliausių užsienio reikalų ministerių“)........................................505 V DALIS LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA PO A. VOLDEMARO (1929-Ųjy PABAIGA-1932 M.).............................................................................511 Sena ar nauja politika?.................................................................................................................$u Prezidento A. Smetonos pasirinkimas.....................................................................................511 Dovo Zauniaus užsienio politikos programa..................................... 517 Santykiai su Sovietų Sąjunga___________________________________________________________521 D. Zauniaus rezistencija........................ 521 Du jubiliejai__...............................................................................................................................................526 1931 m. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos „džentelmeniškas susitarimas”....................................................530 „Naujieji metodai“ Lietuvos baltiškojoje politikoje................................ 536 D. Zauniaus baltiškosios politikos tikslai...................................................................................................536 „Baltiškasis debiutasm ir jo rezultatai.........................................................................................................540 Lietuva ir Pan Europa__-______________________________________________________551 Nuncijaus Riccardo Bartolonib išvarymas..............................................................................S55 Pavardžių rodyklė 577 V IE T O J P R A T A R M E S 45 V I E N O S K N Y G O S METAI Yra knygų, kurios parašomos vienu įkvėpimu, yra ir tokių, prie kurių darbas už trunką kelerius metus. Bet būna knygų, kurių rašymas dėl įvairių priežasčių gali tęstis dešimtmečius. Ir ne todėl, kad autorius tinginys ar neturi ką pasakyti skaity tojui, ar niekaip negali sustoti tobulinti tekstą. Kartais aplinkybės pasirodo esan čios galingesnės už autoriaus norus ar galimybes. Taip atsitiko ir man, sutikus imtis darbo prie knygos, skirtos Lietuvos diplomatijos istorijai, tarpukario laikotarpiui. Manau, skaitytojui gali būti įdomi šios knygos atsiradimo istorija. 1994 m. rudenį, jau dirbdamas Lietuvos ambasadoje Vašingtone, susipažinau su iškilia lietuvių išeivijos asmenybe - dailininku Juozu Bagdonu. Prieš tai apie jį žinojau tik tiek, kad 1938 m. dar tik pradedantis dailininkas Juozas Bagdonas Lietuvos Nepriklausomybės 20-ies metų sukakčiai paminėti surengtoje parodoje laimėjo pirmąją valstybinę premiją. Nuo to laiko buvo daug vandens nutekėję, tačiau nepaisant garbaus amžiaus ponas Juozas dar nebuvo padėjęs į šalį tep tuko ir paletės. Jo abstraktūs darbai, kuriais buvo tiesiog užverstas nedidelis jo butukas Queense, žadino vaizduotę ir traukė kažkokia ypatinga dvasia. Iš pirmo mūsų susitikimo Niujorke įsiminiau ne tik įspūdingo formato tapybos darbus, bet, be abejo, ir patį impozantiškos išvaizdos jų autorių. Ponas Juozas nuolat dė vėjo skrybėlę, mėgo gerą vyną ir kompaniją, o gausiuose nuotraukų albumuose puikavosi viena už kitą gražesnių moterų apsuptyje. Tą vakarą daug kalbėjome apie Lietuvą, jos istoriją, džiaugėmės atkurtąja Nepriklausomybe. Šis susitikimas, matyt, buvo vienas įsimintiniausių mano gyvenime, kadangi prieš save mačiau dar „anos“ Nepriklausomos Lietuvos pilietį, išsaugojusį lietuvišką pasą ir labai juo besididžiuojantį, - ir kartu pasaulio mačiusį, vėtytą ir'mėtytą, trijuose žemy nuose dirbusį ir gyvenusį dailininką, kurio perdėm abstrakti tapyba visiškai ne konfliktavo su jo aiškia tautine pasaulėžiūra. „Neturtingiausias išeivijos dailinin kas“, kaip mėgo prisistatyti ponas Juozas, buvo vienas įdomiausių ir neabejotinai dvasiškai turtingiausių mano gyvenime sutiktų žmonių. Taip užsimezgusi mūsų pažintis pamažu peraugo į draugystę. 11 Netrukus po pirmojo susitikimo sulaukiau skambučio - J. Bagdonas pa kvietė mane atvykti į Niujorką susitikti su juo pačiu ir dar dviem Lietuvos Nepriklausomybės fondo valdybos nariais - Algirdu Sperausku ir Šauliu Sirusu. Jie man papasakojo apie kelis dešimtmečius trukusias Amerikos lietuvių tauti ninkų pastangas išleisti knygą, skirtą Nepriklausomos Lietuvos diplomatijai ir diplomatams. Šios pastangos vertos būti aprašytos plačiau. Tokios knygos idėja priklauso buvusiam Lietuvos diplomatui dr. Albertui Geručiui, kuris XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje pasiūlė Amerikos lietu vių tautininkams paremti jo rašomą knygą. Lietuvos Nepriklausomybės fondas, vadovaujamas Emilijos Čekienės, apsiėmė paremti Šį projektą finansiškai. Dr. A. Gerutis buvo surinkęs knygai nemažai medžiagos, bet vėliau savo pastangas jis sutelkė dviejų iškilių Nepriklausomos Lietuvos diplomatų - Petro Klimo ir Dovo Zauniaus - biografijoms parašyti. Matyt, nujausdamas, kad nebespės baigti Lietuvos diplomatiją tarpukario laikotarpiu apibendrinančio veikalo, dr. A. Ge rutis savo rankraščius perdavė Lietuvos Nepriklausomybės fondui*. Neatsisakydamas minties išleisti knygą, Lietuvos Nepriklausomybės fondas kreipėsi į Lietuvos diplomatijos Šefą Stasį Lozoraitį vyresnįjį su pasiūlymu tęsti pradėtą projektą. Ar galima buvo rasti geresnį autorių Lietuvos diplomatijos is torijai? Vargu. Stasys Lozoraitis vyresnysis, diplomatinę karjerą pradėjęs dar 1923 m., dirbęs Berlyne ir Vatikane, nuo 1932 m. rudens ėjęs atsakingas URM Politikos departamento direktoriaus pareigas ir nuo 1934 metų vasaros ketverius metus vadovavęs Užsienio reikalų ministerijai, buvo visų svarbiausių to meto įvykių liu dininkas ir dalyvis. Šiandien galima tik spėti, kokia knyga būtų išvydusi pasaulį S. Lozoraičiui pabaigus darbą apie to meto Lietuvos diplomatiją. Deja, mirtis ne leido jam įgyvendinti šio projekto. Ar paliko S. Lozoraitis vyresnysis kokius nors rankraščius? Bent jau man tokių neteko matyti. Rašydamas dokumentinio filmo, skirto šio žymaus Lietuvos diplomato atminimui, scenarijų, Kaziui Lozoraičiui tarpininkaujant ir poniai Danielai Lozoraitienei maloniai sutikus, turėjau gali mybę keletą dienų padirbėti asmeniniame S. Lozoraičio archyve Romoje. Tarp gausybės dokumentų, kurių daugumas yra išlikę ir Užsienio reikalų ministeri jos archyve (saugomame Lietuvos centriniame valstybės archyve), tarp puikių ir anksčiau nematytų nuotraukų ten pirmą kartą išvydau ir Kybartų akto origina lus. Tačiau S. Lozoraičio vyresniojo rankraščių aptikti nepavyko. Ar jie apskritai * Dr. A. Gerutis išėjo Anapiliu 198512 01 Berne. 1994 m. Lietuvos Nepriklausomybės fondo man perduotus rankraščius vėliau atidaviau j Vilniaus universiteto rankraščių skyrių. Deja, jo surinkta medžiaga pasinau* doti negalėjau. Dr. A. Gerutis knygą rašė daugiausia remdamasis Nepriklausomos Lietuvos periodika, o man tuo metu jau buvo prieinami Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvai. Antra vertus, rašydamas knygą daug įdomios medžiagos radau dr. A. Geručio monografijoje, skirtoje Dovui Zauniui. 12 egzistavo? Nežinia. Gal sunkios Lietuvos diplomatijos šefo pareigos neleido jam pradėti darbo, gal, Lietuvai tebesant okupuotai, jis tiesiog nemanė atėjus tinkamą laiką numesti šydą nuo kai kurių Lietuvos diplomatijos paslapčių? Šiaip ar taip, Lietuvos URM archyve išliko gausybė dokumentų, susijusių su S. Lozoraičio vy resniojo veikla, kurių nemažai ir buvo panaudota rašant šią knygą. Po tėvo mirties (1983 12 24) sutikimą tęsti darbą prie knygos buvo davęs ir Stasys Lozoraitis jaunesnysis, neabejotinai turėjęs ką pasakyti tiek apie Lietuvos tarpukario diplomatiją, tiek apie laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau laikai jau keitėsi - Sovietų Sąjunga merdėjo, o Lietuva budo, artėjo Atgimimas. Negausiai Lietuvos diplomatinei tarnybai po S. Lozoraičio vyresniojo mirties va dovavęs dr. Stasys Bačkis prieš išvykdamas į Paryžių 1987 m. lapkričio 15 d. vado vavimą Lietuvos ambasadai Vašingtone perdavė Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam. Prisimenant, kokį vaidmenį Lietuvos laisvės byloje vaidino Jungtinės Amerikos Valstijos ir pats Stasys Lozoraitis jaunesnysis, suprantama, kad Lietuvos atstovui Vašingtone nebuvo kada rašyti knygų. Toje istorinėje epochoje jam teko kur kas svarbesnės funkcijos, kurias jis garbingai ir vykdė. Netikėta ir staigi S. Lozoraičio jaunesniojo mirtis (1994 06 13) kartu palaidojo ir viltis sulaukti jo knygos. Esant tokioms tat aplinkybėms 1994 m. ir įvyko mano susitikimas Niujorke su Lietuvos Nepriklausomybės fondo valdybos nariais. Gavęs pasiūlymą para šyti knygą iš Lietuvos diplomatijos istorijos maniausi galėsiąs per keletą metų įgyvendinti šį projektą. Juolab kad jau tuo metu buvau ne vienerius metus dirbęs Lietuvos URM archyve, parašęs nemažai straipsnių, skirtų Lietuvos diplomati jos istorijai, apgynęs disertaciją Lietuva Baltijos santarvės sistemoje 1934-1940 m. Tačiau Lietuvos diplomatijos istorijos (1925-1940 m.) rašymas nelauktai užsitęsė kur kas ilgiau, nei buvau planavęs. Knygai užbaigti buvo tik viena, tačiau ne lengvai įveikiama kliūtis - darbas diplomatinėje tarnyboje (Vašingtone, Vilniuje, Karaliaučiuje, Kišiniove) nepaliko vietos kitiems užsiėmimams. Iš esmės buvau papuolęs į tą pačią padėtį, kaip ir abu Lozoraičiai - suderinti diplomato darbą su rimtų pastangų ir susikaupimo reikalaujančiu monografijos rašymu yra išties nepaprastai sunku. Gelbėjo ankstesnis įdirbis, užsimiršti neleido žinojimas, kad privalai baigti, ką esi pradėjęs. Taigi nuo ano susitikimo Niujorke iki knygos. Lietuvos diplomatijos istorija (1925-1940 m.) pirmojo tomo pasirodymo praėjo 12 metų. Per tą laiką Lietuvos Nepriklausomybės fondas, įvykdęs kitus savo įsipareigojimus, knygos leidimo projektą perdavė Lietuvių tautinės kultūros fondui, vadovaujamam Eugenijaus A. Bartkaus. Esu nuoširdžiai dėkingas ponui Eugenijui už jo pastangas ir kantry bę, nuolatinį rūpestį knygos išleidimu. 13
The list of books you might like
