Lietuvos bankininkystės istorija, 1918-1941

450 Pages·2000·18.84 MB·Lithuanian

by  Terleckas Vladas

Vladas TERLECKAS
LIETUVOS
BANKININKYSTĖS
ISTORIJA
1918-1941

VLADAS TERLECKAS
LIETUVOS BANKININKYSTĖS
ISTORIJA
1918-1941
Vilnius
2000
UDK 336.7(474.5)(091)
Te-115
Recenzentai: prof. habil. dr. Stanislovas Martišius
Venantas Mačiekus
Redaktorė Eugenija Vilkauskienė
ISBN 9986-651-26-3 © V. Terleckas, 2000
ISBN 978-609-8204-21-6 (online)
TURINYS
Įžanga.................................................................................................................5
1. Nacionalinės bankininkystės pradžia ir kredito sistemos sukūrimas. . 8
2. Komerciniai bankai......................................................................................28
2.1. Akciniai bankai......................................................................................28
2.1.1. Teisiniai organizavimo ir veiklos pagrindai.............................28
2.1.2. Bankų charakteristikos..................................................................37
2.1.2.1. Lietuvos prekybos ir pramonės bankas..............................37
2.1.2.2. Ūkio bankas............................................................................47
2.1.2.3. Lietuvos komercijos bankas..................................................58
2.1.2.4. Centralinis žydų bankas........................................................65
2.1.2.5. Tarptautinis bankas..................................................................74
2.1.2.6. Kredito bankas.........................................................................82
2.2. Kooperatiniai bankai............................................................................90
2.2.1. Kooperacijos bankas......................................................................90
2.2.2. Centralinis ūkininkų bankas.........................................................107
2.3. Atskirų komercinių bankų pozicijos...............................................115
3. Valstybinės kredito įmonės......................................................................125
3.1. Lietuvos bankas...................................................................................125
3.1.1. Įsteigimas ir kūrimas...................................................................125
3.1.2. Banko akcininkai ir valdymas. ..................................................129
3.1.3. Operacijos.......................................................................................132
3.1.4. Banko pinigų ir kredito politika..................................................137
3.1.5. Banko vaidmuo nepriklausomybės laikais..............................139
3.2. Žemės bankas.......................................................................................141
3.2.1. Banko įsteigimo istorija, statusas ir jo keitimas.....................141
3.2.2. Potencialo stiprėjimas 1924-1939 m..........................................148
3.2.3. Kredito politika ir jos raidos bruožai........................................156
3.3. Taupomosios valstybės kasos............................................................165
4. Smulkiosios kredito įmonės......................................................................175
4.1. Kooperatiniai savitarpio kreditavimo susivienijimai....................175
4.1.1. Smulkaus kredito draugijos......................................................176
4.1.1.1. Draugijų kūrimosi istorija.....................................................176
4.1.1.2. Smulkaus kredito draugijų organizaciniai pagrindai . . 191
4.1.1.3. Veiklos barai.........................................................................195
4.1.1.4. Draugijų veiklos rezultatai ir vaidmuo..............................199
4.2. Savitarpio kredito draugijos...............................................................212
3
4.3. Taupomosios skolinamosios kasos..................................................228
4.3.1. Tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos.......................228
4.3.2. Karininkų taupomosios skolinamosios kasos..........................236
4.4. Bankiniai namai, bankinės ir pinigų keitimo kontoros..............240
4.4.1. Steigimo ir likvidavimo procesai..............................................240
4.4.2. Teisinis reguliavimas..................................................................248
4.4.3. Veikla ir vaidmuo.........................................................................251
4.5. Kauno lombardas................................................................................254
5. Kredito įmonių priežiūra............................................................................257
6. Valstybės ir užsienio kapitalo vaidmuo bankininkystėje...................263
7. Bankininkystė Klaipėdos krašte...............................................................269
7.1. Trumpa 1920-1923 m. padėties charakteristika..............................269
7.2. Vokiškosios kredito įmonės...............................................................272
7.3. Lietuvos pastangos įsiskverbti į krašto bankininkystę..............287
7.4. Krašto bankų antilietuviška veikla.................................................296
7.5. Klaipėdos krašto bankininkystės raidos bruožai ir ypatybės . . 302
8. Kredito sistemos 1923-1939 m. raidos bruožai ir tendencijos . . . 307
8.1. Kredito bado ir brangumo bei jų įveikimo laikotarpis
(1923-1930 m .)..........................................................................................307
8.2. 1931 m. užsienio bankų krizės ir valiutų nuvertinimo įtaka
Lietuvos kredito rinkai ............................................................................321
8.3. Kredito sistema ūkio krizės gniaužtuose........................................328
8.4. Palūkanų valstybinis reguliavimas..................................................332
8.5. 1936-1938 m. - prarastų pozicijų atgavimo metas.......................336
8.6. Kredito sistema užsienio grėsmių sąlygomis ir pastangos ją
modernizuoti................................................................... 339
9. Lietuvos kredito sistemos sovietizavimas ir likvidavimas
1940-1941 m.....................................................................................................353
9.1. Pinigų apyvartos kontrolės stiprinimas...........................................353
9.2. Kredito įmonių nacionalizavimas.....................................................360
9.3. Lietuvos kredito įmonių inkorporavimas ir likvidavimas . . . 370
9.4. Bankų politika ir padariniai...............................................................383
9.5. Bankininkų represavimas..................................................................392
Išvados..............................................................................................................398
Summary...........................................................................................................405
Šaltinių ir literatūros sąrašas.........................................................................413
Pavardžių rodyklė..........................................................................................431
4
ĮŽANGA
Iki šiol neturime tarpukario Lietuvos bankininkystės istoriją nag­
rinėjančių darbų. Nepažindami jos, nuskurdiname valstybės atkū­
rimo istoriją. Tuomet sunku suvokti ikikarinės mūsų valstybės ūkio
pažangą, jos varomąsias jėgas ir kliūtis. Pagaliau bankininkystės
istorijos pažinimas gali padėti geriau suprasti ano meto valstybės ir
visuomenės veikėjų politini ekonominį ir kultūrinį mentalitetą, jo
pokyčius.
Šiek tiek stebina, kad tarpukariu nebuvo parašyta išsamesnių
darbų apie Lietuvos kredito sistemos susikūrimą ir jos raidą. O rašy­
ti buvo kam. Kokią turėtume autentišką medžiagą! Galima suprasti
tuometinių ekonomistu^, bankininkų tokį poelgi nes jie buvo užsivertą
tiesioginiu darbu, daugybe pareigų. Profesorius Vladas Jurgutis
manė, kad dar anksti rašyti istoriją, nes nepakankama laiko perspek­
tyva. Pagaliau, kas galėjo pamanyti, kad valstybė taip trumpai
egzistuos. Todėl, regėjos, jog istoriją parašysime vėliau, o dabar
reikia sprąsti praktinius uždavinius. Keistoka ir tai, kad tų laikų ban­
kai spaudoje beveik nesireklamavo, nebuvo spausdinami jų užsakyti
reklaminiai straipsniai, nevyko diskusijos, beveik nebuvo viešų kam­
panijų prieš vieną ar kitą banką. Paprastai buvo apsiribojama meti­
nėmis ar jubiliejinėmis bankų veiklos apžvalgomis. Aktyviai buvo
svarstoma tik Lietuvos banko veikla, jo pinigų ir kredito politika.
V. Jurgutis mokomojo pobūdžio monografijoje „Bankai“ (1940 m.)
tik pristatė komercinius bankus ir bendrai juos apibūdino. Alfon­
sas Moravskis darbe „Lietuvosfinansai“ (1925 m., 2 dalis)pateikė
žinių ne tik apie bankus, bet ir kitas kredito įmones, jų veiklą, ypač
vertinga jo užfiksuota bankų kūrimosi atmosfera. Tačiau šis tyrimas
baigiamas 1925 m. viduriu. Kredito kooperacija susilaukdavo dau­
giau dėmesio. Apie jos didesnius darbus parašė Mykolas Ragevičius,
Petras Šalčius, Dionizas Trimakas ir kt.
Sovietinės okupacijos laikotarpis dėl gerai žinomų priežasčių
buvo nepalankus nagrinėti nepriklausomos Lietuvos bankininkystės
istoriją. Todėl faktiškai apsiribota tik enciklopediniais straipsniais.
Maloni išimtis yra Irenos Čepienės kandidatinė disertacija „ Taupymo
plėtra Lietuvos SSR “. Joje atlikta taupomųjų kasų raidos Lietuvoje
nuo jų užuomazgos iki 1983 m. analizė.
Šiuo darbu norima užpildyti Lietuvos bankų istorijos spragą, re­
konstruoti tarpukario kredito sistemos sandarą ir parodyti jos raidą
bei dėsningumus. Darbe norėta pateikti kuo daugiau faktų, duome­
nų, kuriuos autoriui pavyko surinkti per 25-erius metus trunkančias
paieškas. Tuo siekta ne tik informacijos paviešinimo, bet ir paleng­
vinti būsimų šios temos tyrėjų darbų naštą bei sudaryti prielaidas
platesniems apibendrinimams. Medžiagos,jaktų gausa autoriųslėgė
„prie žemės “, neretai trukdydama pamatyti platesnius horizontus.
Dėl to gali atrodyti, kad monografija perkrauta duomenų. Siekda­
mas sumažinti dėstymo monotoniškumą, ne visada detaliai nagrinė­
jau bankų veiklos rodiklius. Pasikliaunu skaitytojų sugebėjimais
„skaityti“ skaičius ir daryti išvadas. Apie vienus bankus ir kredito
įmones pavyko surinkti autentiškos, gyvesnės medžiagos, kitus teko
apibūdinti tik sausais skaičiais, jų analize. Taigi išlikusi faktologija
diktavo dėstymo stiliaus netolygumą. Dėl smulkių kredito įmonių
gausos neindividualizavau jų nagrinėjimo.
Šiame darbe pamėginta pirmą kartą į Lietuvos bankų istoriją
įkomponuoti Klaipėdos krašto kredito įmones. Iki šiol jos arba ne­
nagrinėtos, arba apibūdintos atsietai nuo visos Lietuvos kredito
sistemos konteksto.
Daug dėmesio ir vietos paskyriau Lietuvos kredito sistemos su­
naikinimo istorijai, sovietinio okupanto bankų politikai. Antra ver­
tus, maksimaliai susiaurinau Lietuvos banko veiklos nagrinėjimą,
kadangi plačiai tai išdėstyta anksčiau išleistose mano monografijose
(„Pinigai Lietuvoje 1915-1944 m.“ V., 1992; „Lietuvos bankas
1922-1943 m. “ V., 1997).
Bankų istoriją mėginau prakalbinti naudodamasis archyvų ir
rankraščių medžiaga, periodika, vienkartiniais leidiniais, teisės ak­
tais ir statistine medžiaga. Šio darbo rašymą sunkino tai, kad mūsų
archyvuose nėra išlikusių bankų dokumentų, išskyrus Lietuvos ban­
ką ir keletą nereikšmingų kitų bankų bylų. Todėl pavienių bankų
istoriją teko atkurti daugiausia pagal periodinius ir statistinius lei-
6
dinius, kurie neduoda nuoseklaus vaizdo. Keblumų kėlė kredito įmo­
nių balansų sudarymo atskirais metais metodikos nevienodumas, dėl
to buvo sunku lyginti duomenis, nustatyti raidos tendencijas. Ra­
šydamas darbą, nesiekiau detaliai nagrinėti visų kredito įmonių
balansų straipsnių, o susitelkiau ties pagrindinių rodiklių apžvalga.
Dažnai krašto ekonominį gyvenimą palieku už „kadro“.
Tyrimo nelaikau baigtu jau vien todėl, kad neįstengiau susi­
pažinti su visomis archyvų bylomis (jų tūkstančių tūkstančiai), su
Klaipėdos krašto vokiškąja spauda ir Vokietijos, Rusijos archyvais.
Nepaisant to, viliuosi, jog pavyko teisingai nubrėžti Lietuvos kredito
sistemos kontūrus ir užčiuopti jos veiklos „pulsą “.
Dėkoju Lietuvos banko valdybai už šios monografijos išleidimą.
1. NACIONALINĖS BANKININKYSTĖS
PRADŽIA IR KREDITO SISTEMOS
SUKŪRIMAS
Kredito sistema buvo kuriama vienu metu su valstybės atkūrimu,
jos pamatų dėjimu. Teko pradėti nuo nulio. Cariniais laikais ne­
sukurta nacionalinių bankų, išskyrus smulkias kredito įmones (sa­
vitarpio kredito bendroves, kredito kooperatyvus). Dominuojančią
vietą užėmė Rusijos valstybinių ir privačių bankų skyriai, vietos
dvarininkų su Peterburgo bankininkais įsteigti bankai. Valstybinių
Bajorų ir Valstiečių žemės bankų skyriai lengvatiniais kreditais rėmė
rusų kolonistų įkurdinimą Lietuvoje, rusišką žemėvaldą. Kiti bankai
tenkino dvarininkų paskolų reikmes. Krašte kredito įmonių surinkta
didelė indėlių dalis buvo išvežama ir panaudojama Rusijos įmonėms
kredituoti. Beje, tokia politika buvo plačiai praktikuojama ir soviet­
mečiu.
Vokietijos armijai užimant Lietuvą, bankų ir kredito įmonių ver­
tybės bei dokumentai buvo evakuoti į Rusiją. Kita dalis kredito
ynonių likvidavosi dėl kaizerinių okupantų įvairiausių varžymų (pre­
kybos, susisiekimo, žemės pirkimo). Kredito poreikius tenkino Rytų
skolinamoji kasa (Darlehnskasse Ost), kurios būstinė 1917 m. kovo
mėn. perkelta iš Poznanės į Kaimą1. Ji buvo įsteigusi skyrius Vil­
niuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Balstogėje, Slonime, Bialoje, Rygoje,
Liepojoje ir Mintaujoje (dabar - Jelgava)2. Rytų skolinamoji kasa
(RSK) atliko valstybės, kredito ir emisijos banko funkcijas Ostlando
teritorijoje. Kasos tikslas buvo finansuoti karo poreikius, tenkinti
Vokietijos finansinius interesus.
Atsikūrusios Lietuvos finansiniai vargai privertė jos valdžią 1918 m.
gruodžio 30 d. pasirašyti su RSK sutartį dėl 100 mln. markių pasko­
los. Mainais už gautą paskolą Lietuvos valdžia suteikė RSK teisę
neribotam laikui vykdyti krašto emisijos banko funkcijas. Gauta
paskola leido sukurti valdžios aparatą, nusamdyti vokiečių karius
1 Urbšienė M. Vokiečių okupacijos ūkis Lietuvoje. K., 1939, p. 12.
2 Ten pat, p. 13.