Kultūros paminklų enciklopedija. T.1: Rytų Lietuva, d.2

196 Pages·1998·139.169 MB·Lithuanian

K u ltū r o s
paminklų
enciklopedija
Rytų
Lietuva II
Mokslo ir enciklopedijų
leidybos institutas
Vilnius 1998
UDK 008(474.5) (031)
Ku-167 RYTŲ LIETUVOS PAMINKLAI
RENGĖJAI
Redaktoriai Algis BLIUJUS, Birutė JUODIENĖ, Vilija KNEITIE-
NĖr Marija SKIRMANTIENĖ, Jonas VARNAUSKAS (atsakingasis
KULTŪROS PAVELDO APSAU- vo Statybos statutas (Устав строи­ vusių katalikų bažnyčių bei vienuo­
redaktorius)
GA. Teisinis aspektas. Praeities kul­ тельный»; Свод законов Россиской lynų, nutartų, kad kraštas jau gero­
Braižytojai Gediminas BUDREIKA, Saulutė DOMANSKIENĖ, An­ tūros vertybių apsaugos teisiniai империи. СПб., 1913. Т. 4), kuris iš kai surusintas, pakeistas" („Kraj",
tanas KNEITA, Vilija KNEITIENĖ aktai Europoje radosi XV—XVII a. esmės tenurodė dvi paminklų rū­ 1887. Nr. 4). XIX—XX a. sandūroje
Tai tebuvo valdovų iniciatyvos, ku­ šis — senovės statinius ir stačiatikių buvo sparčiai pertvarkomi miestai;
Kartografės Stasė MIKALAUSKIENĖ, Gražina PARIOKIENĖ, Ste­
rių įpėdiniai dažniausiai netęsėdavo, cerkves/ Pirmuosius — „senovės pi­ nebuvo atsižvelgiama į istoriją, gam­
fanija ŠLEINIENĖ, Danutė ŽUKAUSKIENĖ todėl kultūros paveldo apsaugos lių, tvirtovių, paminklų ir kitų seno­ tą; toks buvo ir caro Aleksandro II
Korektorės Laima BALAIKIENĖ, Antanina PASTARNOKIENĖ, Al­ įstatymdavystės pradžia laikytini vės statinių liekanas” griežčiausiai patvirtintas Vilniaus miesto išvysty­
XVII—xm a. XIX a. pab. dauguma drausta griauti (76 str.); taisyti buvo mo 1875 planas.
dona SIDARKEVIČIENĖ Europos valstybių jau turėjo apsau­ leidžiama tik statinius, turėjusius Iki XIX a. II pusės, kaip ir visoje
Meniniai redaktoriai Jonas LIOLYS, Dalia ŠILAINYTĖ gą reglamentuojančius teisinius ak­ naudojamų patalpų. Kiti turėjo būti Europoje buvo vykdomi ist. tyrimai,
tus ir suformuotas ar formuojamas saugomi kaip griuvėsiai; leista tvar­ leidžiamos monografijos, period. lei­
Moksliniai kontrolieriail Merūnas GERVĖ!, Rūta MEŠKAUSKIENĖ
valst. apsaugos sistemas. Kultūros kyti tik jų vartus (77 str.). nuostata, diniai, organizuojamos archeol. ir
(bibliografė) paveldo apsaugos įstatymai atsirado kad senovės statinių griuvėsiai sau­ etnogr. ekspedicijos; 1856 įsteigta
Nuotraukų ir skaidrių pateikė Aleksejus CVETKOVAS, Algiman­ labiau autoritarinėse valstybėse; gotini tik konservuoti, susiformavo Vilniaus laikinoji archeol. k-ja (vei­
LDK tokia nebuvo. XIX a. būdingas Europoje XIX а. II pusėje. Jos lai­ kė iki 1865). Nors uždarius Vilniaus
tas ČERNIAUSKAS, Klaudijus DRISKIUS, Algirdas GIRININKAS,
didelis Europos tautų susidomėjimas komasi ir šiandien. Stačiatikių cerk­ un-tą (1832), mokslo ir švietimo rei­
Valentinas IVINSKAS, Algė JANKEVIČIENĖ, Jonas JUNEVIČIUS, savo praeitimi, jos reliktų išsaugo­ vės buvo saugomos nuo perdirbimų kalai labai pablogėjo, tačiau univer­
Vytautas LEVANDAUSKAS, Aleksejus LUCHTANAS, Živilė MA- jimu, pasireiškęs įvairių ist. pakrai­ tik „senoviškos" (pastatytos ne vė­ siteto suformuotoji karta tebebuvo
pos moslo d-jų bei apsaugos visuom. liau, kaip XVIII a. pr.) ir ypatingos aktyvi. Po 1863 sukilimo padidėju­
ČIONIENĖ, Algimantas MIŠKINIS, Aloyzas PETRAŠIŪNAS, Gied­
org-jų steigimu ir veikla. XIX a. archit-ros ar „istoriškai reikšmin­ sios represijos ir itin sustiprėjęs ru­
rius POCIUS, Juozas POLIS, Tadas RINKEVIČIUS, Vladas SAT- pr. buvo apibrėžti praeities reliktų gos". Saugota vidus ir išorė (be Si­ sifikavimas, žmones vertė visas jė­
KAUSKAS, Vytautas ŠIRVINSKAS, Algirdas STAIŠYS, Vytautas vertinimo ir apsaugos kriterijai, me­ nodo leidimo griežčiausiai drausta gas skirti elementariausioms tautos
todika (restauravimas, konservavi­ perdirbti ar atnaujinti archit-rą, ta­ išlikimo (kalbos, iš dalies ir papro­
URBANAVIČIUS, Jonas VARNAUSKAS, Rimantas VARNAUSKAS mas, atstatymas), atsirado nauja — pybą, bažn. rakandus, numatomus čių išsaugojimo) reikmėms. Dėl
Techninė redaktorė Elvyra VOLKIENĖ restauratoriaus (dailės ir archia-ros) darbus reikėjo derinti su imperato­ mokslo, švietimo stokos, tautinės
profesija. Tai buvo dalis XIX a. Eu­ riškomis archeol. ar ist. d-jomis. Kitų priespaudos Lietuvoje aiškesnis san­
Viršelio dailininkas Jonas POCIUS
ropą apėmusio nac. savimonės for­ konfesijų šventyklų apsaugos sta­ tykis su praeities reliktais pradėjo
mavimosi proceso. tutas nenumatė, apsiribodamas nuo­ formuotis tik XX a. pr. (kai 1904 bu­
Lietuvos kultūros paveldo apsau­ roda „remonto bei statybos reikalais vo panaikintas spaudos draudimas —
Leidinį išleisti padėjo Kultūros ministerija ir Kultūros vertybių ga į šią bendrą srovę pateko tik iš kreiptis į atitinkamos konfesijos dva­ leista steigti įv.— ir tautines d-jas,
dalies. Tai lėmė keli veiksniai; RI sinę vadovybę". Paminklosauginę kitaip burtis). Procesas buvo lėtas.
apsaugos departamentas
aneksuotoje Lietuvoje intensyvus priežiūrą vykdė gubernijų ir apskri­ LR (1918—40). RI aneksijos, I pa­
rusifikavimas reiškėsi aukštojo čių statybos skyriai, leidimus pasta­ saul. karo laikotarpio netektys (grio­
mokslo židinių uždarymu, švietimo tams taisyti duodavo Vidaus reikalų vimai, archyvinių, muziejinių ver­
gimtąja kalba draudimu, visuom. m-ja, o restauravimui reikėjo dar iš­ tybių grobimas) Lietuvą skatino im­
veiklos slopinimu; pastarojo veiks­ ankstinių Imperatoriškosios archeo­ tis kultūros paveldo apsaugos. Vil­
nio pasekmė — įtakoje ir LR (1918— logijos k-jos (nuo 1889) ir Impera­ niuje 1918 įkurta J. Basanavičiaus
1940) paveldo apsauga; reiškėsi ir toriškosios menų akademijos (nuo vadovaujama Archeologijos k-ja,
etniniai veiksniai — siekta aiškiai 1893) sutikimo. siekusi ne tik rūpintis reliktais, bet
atriboti lietuviškąją kultūrą nuo len­ Saugomų objektų nomenklatūra RI ir ėmusi rinkti medžiagą, apie į Ru­
kiškosios, išskiriant „be abejonių buvo gerokai siauresnė nei kitose siją išvežtus kultūros turtus; siekta
lietuviškus" laikus — priešistorę, Europos valstybėse. Lietuvos (ir ki­ juos susigrąžinti. Lenkijai užgrobus
LDK pirmuosius amžius ir kultūros tų RI valdomų kraštų bei tautų) pa­ Vilniaus kraštą, komisijos veikla nu­
šakas — tautosaką, liaudies meną. minklai neatitiko oficialiosios ist. trūko. LR 1919 priimtas Valst. ar­
Šie laikotarpiai ir kultūros šakos la­ doktrinos, nebuvo saugomi (pvz., cheologinės komisijos įstatymas
biau vertinta ir nuodugniau tyrinė­ XIX a. pab. Sankt Peterburge leis­ („Laikinosios vyriausybės žinios"
ta už tuos, kur takoskyrą tarp savos tame leidinyje „Rusų senovės pa­ [LV2] 11/137), 1920 švietimo minist­
ir kitų kultūrų buvo žymiai sunkiau minklai vakarų gubernijose" įrodi­ ras (komisija buvo jo žinioje) patvir­
nubrėžti (LDK paskutinieji amžiai, nėta užgrobtų žemių ist. priklauso­ tino jos taisykles (LVŽ 25/300). Įsta­
dvarų, miestų kultūra). Ši nuostata mybė stačiatikybei, slaviškos etninės tymas turėjo 3 straipsnius, kurie
būdinga abiems laikotarpiams. šaknys). Pastatai, kliudę rusinimo nurodė komisijos tikslą — „rinkti,
Rusijos imperijoje. Ši buvo viena politikai, buvo griaunami ar perdir­ saugoti ir tyrinėti Lietuvos praeities
iš nedaugelio Europos valstybių, iki bami. Ypač nukentėjo po 1831 ir 1863 liekanas, susipažinti su surinktomis
pat I pasaul. karo neturėjusių valst. sukilimų nusavintieji bažnyčių bei svetur ir rūpintis grąžinti išvežtas iš
paminklų apsaugos sistemos; tik vienuolynų pastatai; apie juos B. So­ Lietuvos" ir jo įgyvendinimo būdą —
1914 Valstybės dūmai buvo pateik­ lovjovas str. „Vakarų gubernijų ru­ „steigti centro ir vietos archeologi­
tas specialaus įstatymo projektas sinimas" rašė: „Jei šiandien atvež- jos ir istorijos muziejus ir archyvus,
(nepriimtas; Antoniewicz W. Ochro- tume į vakarų kraštą kokį netoliare- imti savo žinion visus esamus Lie­
ISBN 5-420-01391-6 (I tomo II dalis) © Mokslo ir enciklopedijų na zabytkow kultury i sztuki w kra- gį revizorių, besidomintį rusinimo tuvos praeities liekanų rinkinius su
ISBN 5-420-01392-4 (bendras) leidybos institutas, 1998 jach Baltyckich. W., 1930—31. T. 1— pažanga, tai įis, pamatęs gausius sta­ nusavinimo teise, turėti savo žinio­
2. P. 45). Paminklų apsaugą regulia- čiatikių kryžius ir kupolus ant bu- je ir tvarkyti jų rinkimą visame Lie-
6 7
tuvos plote". Įstatymas iš esmės bu­ yra reikalinga. Nesuinteresuoti pa­ paminėtais projektais buvo pareng­ losaugos samprata). Kaimyniniuose miesto planas kaip visuma, su viso­ kuriuose buvo atsižvelgta į elgesio su
vo skirtas kilnojamojo kultūros pa­ rama asmenys arba tokie, kurie pa­ tas ir specialus „Vilniaus miesto ir kraštuose okupantų represijos buvo mis detalėmis t. y. gatvių bei aikščių sakraliniais objektais ypatumus, ir
veldo apsaugai. Taisyklės praplečia tyrė negalį jos gauti, su paminklu jo apskrities kultūros paminklų ap­ kiek švelnesnės, todėl ten sukaupta sandara, gatvių plotis, aukštingumas Konkordatas (pasirašytas 1925.11.10;
„praeities liekanų" apibrėžimą, nu­ elgiasi kaip išmano, o į Vytauto Di­ saugos įstatymo" projektas (LCVA, f. didesnė patirtis. Atgavusi nepriklau­ bei profilis, charakteringa pastatų DURP. 1925). Paveldo apsaugą tiesio­
rodydamos, jog tai ir „piliakalniai, džiojo kultūros muziejaus tuo reika­ 391, ap. 4, b. 1708), kuriuo, keičian­ somybę, Lietuva V. Europos didžiųjų bendro tūrio struktūra ir visi ją su­ giai reglamentavo ar jos reikmių
aukos kalnai, kapinynai, senovės baž­ lu daromus įspėjimus atsako, kad jis tis teisės sistemai, norėta apsaugoti valstybių praktinę patirtį ignoravo darantys elementai.., pagaliau tiesiog paisė beveik 20 bendravalstybinių
nyčios ir rūmai..." tai yra nekilno­ su savo turtu daro, kas jam tinkama" Vilniaus kultūros paveldą. Tačiau ir (Estija ir Latvija rėmėsi Švedijos ir visuma savito įspūdžio, kurį sukelia teisinių aktų (buvo dar miškų apsau­
jamieji objektai, bet ne visų tipų ir (1938. XII ataskaita; LKP MCA, f. 1, šis įstatymas nebuvo priimtas; šiuo Vokietijos įstatymais). konkretus miestas ar jo dalis, ir ku­ gos, kalnakasybos, karo prievolių,
laikotarpių, o tik priešistoriniai, an­ ap. 1, b 141). Kitas kultūros šakas LR reikalu rūpintis pavesta Vytauto Di­ Rytų Lietuva beveik visą tarpuka­ rį formuoja taip pat gatvių apstaty­ kiti).
kstyvieji ist. bei paleoetnografiniai. įstatymai reglamentavo gerokai pla­ džiojo kultūros muziejui. rį buvo Lenkijos aneksuota, tad jo­ mas, grindiniai, apšvietimas, rekla­ Teisinės apsaugos atsiradimo pagr.
Įstatymas nenumatė jokio apsaugos čiam Teisinę ir faktinę kultūros paveldo je paveldo apsaugą reguliavo Len­ ma, vitrinos ir 1.1., o taip pat tyla priežastys buvo 2. 1 — po III-jo
proceso teisinio reguliavimo, iš es­ Pirmieji specialūs kultūros pavel­ apsaugos būklę aiškiai apibūdina kijos Respublikos įstatymai. 1918.X. ar gatvių šurmulys ir tam tikri, mies­ (1975) Lenkijos padalijimo bendros
mės buvo deklaratyvus ir nepritai­ do apsaugos įstatymų projektai bu­ Lietuvos kultūros paminklų konser­ 18 priimtas Regentų tarybos dekre­ tui ar jo konkrečiai daliai būdingi ist. praeities ženklu (taip pat ir me­
komas, jei savininkas nesutikdavo vo parengti dar 3 d-mečio pabaigoje, vatoriaus Vytauto Jonyno 1938—40 tas dėl meno ir kultūros reliktų glo­ papročiai". Aplinkraštis nurodo, kad džiaginių) išsaugojimas buvo suvo­
su apsaugos reikalavimais. Archeo­ kaip ir kaimyninėse, po I pasaul. ka­ ataskaitos Vytauto Didžiojo kultūros bos („Dziennik praw Rzeczypospoli- senųjų miestų bei senamiesčių mo­ kiamas kaip išlikimo laidas ir pa­
logijos k-ja daugiausia užsiiminėjo ro nepriklausomybę atgavusiose ša­ muziejaus direktoriui: „...tik Seno­ tej Polskiej", 1918). Jį sudarė 35 str. dernizavimas turi būti ribojamas, kad triotinė pareiga. 1906 įsikūrusi Pra­
surašymu, iš dalies inventorizavimu, lyse, tačiau ten jie buvo netrukus vės paminklų apsaugos įstatymas, jų Reliktai buvo suskirstyti į 3 katego­ išliktų jų grožis, tradicijos, savitu­ eities reliktų globos d-ja, jau 1911
archeol. tyrimais. Komisijos veikla priimti (Latvijoje 1923, Estijoje 1925, registras ir kitos įstatymų numaty­ rijas: kilnojamus, nekilnojamus ir mas; todėl rekomenduojama nau­ turėjo beveik 3000 narių ir iki I pa­
dėl lėšų stokos 1925 nutrūko, buvo Lenkijoje 1928). Lietuvoje tik 1933 tos prievolės daug pagelbės ir padės iškasenas bei radinius (archeol. re­ joms miestų funkcijoms steigti nau­ saul. karo vykdė konservavimo dar­
atnaujinta 1930. 1935 jos funkcijas M. Dobužinskis ministrui pirminin­ ištraukti iš pražūties mūsų kultūros liktus). Teisiškai apsaugota ir nekilno­ jus centrus. Aplinkraštis įpareigojo bus 364 reliktuose, esančiuose 240
perėmė Švietimo m-jos įsteigta Se­ kių įteikė „Kreipimąsi apie senovės vertybes...", „...įvairiomis progomis, jamųjų reliktų aplinka, uždraudžiant vaivadas parengti reliktinių miestų vietovių (Pruszynski J. Ochrona za-
novės paminklų apsaugos referantū- paminklų globojimą" ir „Senovės bei spaudoje ir visose kalbose labai pa­ „naikinti, užgožti ar bjauroti vaizdą ar jų dalių, vietovių, kurių krašto­ bytkow w Polsce. W., 1989. P. 73).
ra, o 1936 — Vytauto Didžiojo kul­ praeities liekanų apsaugos" įstaty­ lankiai linksniuojame senovės pa­ į reliktą arba iš relikto" (17 str.). vaizdis vertas apsaugos, sąrašus ir Nuo 1911 vyko konservatorių suva­
tūros muziejus, kurio įstatymas pri­ mo projektą (LNMB RS, f. 30, ap. minklus, iškeldami jų svarbą ir reikš­ Nustatytas relikto amžiaus cenzas — vietines statybos taisykles, kurios žiavimai; Lenkijos Respublikos me­
imtas 1936 („Vyriausybės žinios" 1, b. 2163; Lukšionytė-Tolvaišienė N. mę, tačiau kaip gaila, kad visos šios bent 50 m. (11 str.). Drausta reliktus apsaugotų vietovių ar jų dalių savi­ tais jie tapo reguliarūs. Čia formuo-
[VŽ] 555/3854). Pagal jį muziejus ta­ Kultūros paveldas: pastovus ar kin­ kalbos lieka tik tuščiais žodžiais. Iki „griauti, naikinti, perdirbti, atnau­ tą charakterį. Pagal šį nutarimą re­ davosi teorinės bei metodinės nuos­
po LR kultūros paveldo apsaugos tantis? // Lietuvos ūkis. 1991. Nr. šiol taip svarbus senovės pamink­ jinti, atstatyti, dekoruoti ar papildy­ liktu 1936 paskelbtas Vilniaus sena­ tatos, kurios tapdavo įrankiu valdžiai
institucija, buvo įpareigotas „rinkti, 15). Įstatymas (54 straipsniai) numa­ lams saugoti įstatymas vis dar ran­ ti" be valst. konservatorių leidimo miestis, 1937 pr.— Slonimo, Nesvy­ spausti, reikalauta geresnės teisinės
tirti, saugoti ir rodyti lietuvių tau­ tė labai plačią saugomų objektų no­ da kažkokių kliūčių, dėl kurių ne­ (13 str.). Dėl didžiulių aneksijos ir žiaus, Naugarduko senamiesčiai ir apsaugos. 1929 įsteigtas Centrinis
tos kultūros paminklus", „piliakal­ menklatūrą (tarp jų ir parkų meno gali būti išleistas. Iki senovės pa­ karo metų netekčių, uždrausta iš Len­ Naugarduko dalis aplink Mindaugo reliktų inventorizavimo biuras. 1936
nius, senkapius, senuosius pastatus kūrinius), jų registravimo bei naudo­ minklams saugoti įstatymas nebus kijos išvežti kilnojamuosius reliktus kalną (ši paskelbta reliktu ir dėl są­ priimtas minėtas aplinkraštis dėl re­
bei jų liekanas, bibliotekas, meno jimo principus, savininko bei valsty­ išleistas, Lietuvoje esantieji kultūros ir iškasenas bei radinius. Dekretas sajų su A. Mickevičiumi). Tokios di­ liktinių miestų charakterio apsaugos,
kūrinius ir kitus muziejinius daiktus" bės teises (atlyginimo už nuostolius paminklai ir toliau bus negailestin­ numatė taip pat nusavinimų bei delės vietovės charakterio sampratos pataisyti Vidaus reikalų m-jos rei­
imtis priemonių nykstantiems, veža­ bei atleidimo nuo mokesčių nuos­ gai naikinami, o jų dalis net išvežta kompensacijų procedūrą, baudžia­ įteisinimas paveldo apsaugos doku­ kalavimai grožio ir higienos sume­
miems į užsienį paminklams apsau­ tatas, sandorių bei nusavinimo reg­ į užsienį. Tokio įstatymo neturint, mąją atsakomybę. mentuose Europoje buvo naujovė, timais baltinti ir dažyti kaimų bei
goti. Šis įstatymas, kuriuo buvo pa­ lamentus, archeol. kasinėjimų proce­ yra neįmanoma pravesti senovės pa­ 1928.III šį dekretą pakeitė įstaty­ nes daugelyje šalių, netgi turinčių miestų medinius namus, keisti mū­
naikintas Valstybės archeol. komisi­ dūrą bei radinių nuosavybės teisę); minklų registracijos, dėl ko įstaiga mo galią turintis prezidento įsakas senas paveldo apsaugos tradicijas, rines bei medines tvoras ažūrinėmis
jos įstatymas, taip pat nenumatė nuodugniai apibrėžtos ir baudžiamo­ neturi net mažiausio supratimo, ko­ „Apie reliktų globą" („Dziennik Us- kultūrinio kraštovaizdžio apsauga metalinėmis (dėlto gyvenvietės pra­
jokių teisinių priemonių, leidžiančių sios nuostatos (8 straipsniai). Šie siū­ kius paminklus Lietuvoje turime ir taw Rzeczypospolitej Polskiej" [DU- pradėta įteisinti tik XX a. 6—7 d-me- rasdavo savitumą). 2 — judėjimas tu­
įgyvendinti apsaugą, reguliuoti pa­ lymai įstatymdavystės nepaveikė- kurių būklei gręsia didžiausias pa­ RP]. 1928). Pagal jį „reliktas — tai čiuose. rėjo tvirtą mokslinį ir metodinį pag­
minklų naudojimo ir tvarkymo pro­ Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus vojus sunykti ar būti suardytiems. kiekvienas kilnojamas ar nekilnoja­ Į paveldo apsaugos būtinumą at­ rindą, susiformavusį Krokuvos re­
cesą. Kiti LR įstatymai neapibrėžė įstatymas 1936 buvo deklaratyvus. Asmenys, nuo kurių priklauso seno­ mas objektas, būdingas tam tikrai sižvelgė ir kiti Lenkijos teisiniai ak­ gione — Galicijoje, kuri buvo anek­
paminklo kaip teisinio reguliavimo 1938—39 parengti „Senovės pamink­ vės paminklų įstatymo išleidimas epochai, turįs meninę, kultūrinę, is­ tai. Įstatymas dėl žemės reformos suota Austrijos-Vengrijos, XIX ir
objekto (pvz., statybos reikalus reg­ lų apsaugos" ir „Kultūros paminklų prieš tautą ir valstybę neša labai di­ torinę, archeologinę ar paleontolo­ vykdymo (1925.XII. 28; DURP. 1926) XX a. sandūroje pirmavusios Euro­
lamentavo dar iš RI paveldėtas Sta­ apsaugos" įstatymų projektai. Pasta­ delę atsakomybę. Dabar tiesiog ne­ ginę vertę, patvirtintą valstybinės reikalavo, kad parceliavimo projek­ pos kultūros paveldo teorijos srity­
tybos įstatymas ir Miestų statutas rajam pritarė švietimo ministras ir suprantama, kaip tokia Estija per valdžios sprendimo". Įsakas saugojo tuose būtų išsaugotas ist., archit-ros je, turėjusios senas valst. jo apsau­
su LR pataisomis, kurios nelietė pa­ 1939.VII įteikė jį ministrui pirminin­ 20 nepriklausomo gyvenimo metų ne tik pavienius nekilnojamus ob­ reliktų ir ypatingų gamtos objektų gos tradicijas. Nutautinimą Austri­
veldo apsaugos). Vietos savivaldybės kui. Įstatymą sudarė 62 str., šie sky­ spėjo ne tik tokį įstatytmą išleisti jektus (pastatus) su jų aplinka, bet vientisumas, nustatytos specialios ja-Vengrija vykdė švelniau nei
įstatymas (VŽ 356/2419) įpareigojo riai: kultūros paminklų apsaugos or­ (1925), bet ir iš naujo perredaguoti ir miestų bei kaimų ist. ar estetinę apsaugos sąlygos. Prezidento įstaty­ Prūsija ar RI; veikė Krokuvos un-
„saugoti istorinės ar architektūrinės ganai, kultūros paminklų registras, ir priimti (1937). Pasiteisinti, kad mes vertę turinčias dalis (1, 2 str.). Šis mo galios turintį 1928.11.16 įsaką dėl tas, buvo spausdinami teoriniai, me­
reikšmės trobesius ir kitus pastatus kultūros paminklų priežiūra ir lai­ per 21 metus savo krašte turėjome įsakas išplėtė ir pagilino 1918 dek­ statybos teisės bei gyvenviečių už­ todiniai veikalai, atliekami restaura­
bei jų liekanas" tiek, kiek jais nesi­ kymas, kasinėjimai ir radiniai, par­ daug svarbesnių reikalų, būtų tik reto pagr. nuostatas. Dekretas galio­ statymo (DURP. 1928) papildė bei vimo, konservavimo darbai, dėl
rūpina vyriausybės organai (3.1 str.), davimai ir perleidimai, nusavinimai, nedovanotino mūsų neapdairumo, o jo iki II pasaul. karo, papildomas ki­ pataisė 1936.VII.14 įstatymas (DURP. kurių (Vavelio pilies atstatymo) me­
tačiau nenumatė šių veikų reglamen­ atlyginimas, baudžiamieji nuostatai. gal net nesubrendimo pavyzdys. Ši tų norminių aktų: 1928.VII liepos 17 1936), kurį sudarė per 420 str. Jis todikos kildavo plačios ir aštrios
tų, sankcijų. Į paveldo apsaugos reik­ Kultūros paminklais įstatymo pro­ klaida yra pernelyg didelė, kad ji Konfesijų ir viešojo švietimo minist­ leido netaikyti bendrųjų statybos diskusijos. Tai tapo Lenkijos Res­
mes neatsižvelgė ir kiti (Žemės re­ jektas vadino visus „kilnojamus ir galėtų būti dar ilgiau tęsiama. Nuo ro įsako „Dėl reliktų rejestro vedi­ reglamentų ten, kur reikėdavo iš­ publikos paveldo apsaugos sistemos
formos (1936), Kaimo statybos, (VŽ nekilnojamus daiktus, jei jie dėl sa­ ko visa tai priklauso, gelbėkite taip mo” (DURP. 1928), 1932.XI.23 Mi­ saugoti reliktų (ir kraštovaizdžio) pagrindu. Specifinis paveldo apsau­
647/4717, VŽ 687/5124), Miestų žemės vo tautinės reikšmės, pavidalo, gam­ retus ir brangius mūsų tautai pamink­ nistrų tarybos įsako „Dėl reliktų, charakterį, reikalavo numatyti nau­ gos bruožas buvo plati relikto
tvarkymo; VŽ 614/4330, VŽ 641/ tos ypatybių, istorijos, mokslo ar lus, kuriuos dienomis ir mėnesiais esančių valstybės iždo nuosavybe, jų statybų draudimą tokiose vietose. samprata, apimanti labai įvairias ob­
4751) įstatymai. Todėl buvo sunku, meno vertės turi būti saugomi", juos naikindami, neatkursime ištisais šimt­ apsaugos būdų" (DURP. 1932), 1933. Leidimai darbams, keičiantiems re­ jektų rūšis —nuo toponimikos, tech­
o dažnai ir neįmanoma paveldą iš­ skirstė į tipus: 1 — senovines vietas mečiais (LKP MCA, f. 1, ap. 1, b. I. 1 įstatymo, patikslinančio preziden­ liktus ar jų aplinką, taip pat nau­ nikos, etnografijos reliktų iki kul­
saugoti. Tai atsispindi Lietuvos kon­ ir buities daiktus, 2 —mūro ir me­ 158). to įsako (1928) baudžiamąsias nuos­ joms statyboms reliktinėse gatvėse, tūrinio kraštovaizdžio (saugomo kaip
džio pastatus, 3 — senovinio, bažny­ Priežastys, dėl kurių LR nebuvo tatas (DURP. 1933) ir kt. Lenkijoje aikštėse būdavo duodami, laikantis „konservavimo zonos") ir išsaugoji­
servatoriaus ataskaitose Vytauto Di­ tinio ir pasaulietinio meno kūrinius, sukurta veiksni kultūros paveldo ap­ rūpintasi kraštovaizdžio istoriškumo, reliktų apsaugos teisinių nuostatų. mo motyvus, greta Europoje papli­
džiojo kultūros muziejaus direkto­ 4 — senovinio, bažnytinio ir pasau­ saugos sistema, dar laukia tyrimų, grožio išsaugojimu; 1936.X.24 to pa­ Įstatymas apibrėžė ir specialistų, eks­ tusių meninės, ist., mokslinės vertės,
riui: „Kaip praktika parodė, pamink­ lietinio taikomojo meno kūrinius, tačiau pagrindinės yra šios: XIX a. ties ministro aplinkraštyje „Dėl se­ pertų kvalifikacinius reikalavimus ir atsižvelgiant ir į kraštovaizdžio gro­
lus aplankyti, patikrinti jų būklę be 5 — kultūros daiktus, 6 — gamtos pa­ RI represinės priemonės — Vilniaus nųjų miestų ir senamiesčių rajonų atestavimą. Gamtos apsaugos įstaty­ žį, gamtos ir archit-ros darną, vieto­
atitinkamo įstatymo yra neįmanoma. minklus. Tipai išsamiai paaiškinti. un-to uždarymas, spaudos draudimai, miestuose charakterio apsaugos" mas (1934.III.10; DURP. 1934) reikala­ vės ar daikto savitumą, vietinių tra­
Kol kas paminklų apsaugą galima Projektas buvo įtrauktas į nepapras­ užkirtę kelią mokslui, švietimui (Dziennik Urzędowy Ministerstwa vo atsižvelgti ir į ist., memorialinę dicijų ypatumus. Šie romantizmo lai­
vykdyti tik tiek, kiek pilietis ar pa­ tosios Seimo sesijos 1940.1V. 15 dar­ (mokslu buvo pagrįsta XIX a. Euro­ spraw Wewnętrznych. 1937) rašoma: vertę ar kraštovaizdžio savitumą. Baž­ kotarpiu atsiradę vertinimai tapo
minklo savininkas tikisi gauti iš vals­ botvarkę (VŽ 700/5387), tačiau liko poje pradėjusi formuotis ir XX a. pr. „reliktas — tai ne tik senojo miesto nytinio paveldo apsaugą reguliavo nuostata, kad vietovės ist. ir gam­
tybės materialinės paramos, kuri jam nepriimtas. 1939 rudenį, kartu su daugelyje šalių įsitvirtinusi pamink­ pavieniai pastatai ar jų grupės, bet bendrieji paveldo apsaugos įstatymai, tinis charakteris išreiškia tautos
8 9
dvasią ir saugotinas kaip atsvara dens kuravę išlaisvintojo Vilniaus („Tarybų Lietuva", 1940.X.5), kuria­ į proistorinį ir ist. laikų paminklus; lams. Buvo numatyta urbanistinių čiusias architektūrines tradicijas ir
okupantų kuriamiems naujadarams. krašto paveldo apsaugą, ataskaitoje me plačiau apibrėžti įstatymo nuro­ archit-ros paminklus (jie 3 porūšių: bei architektūrinių kompleksų ypa­ senamiesčio koloritą" persipynė su
1st. aplinkos apsauga buvo ir kon­ muziejaus direktoriui rašė, kad dalis dytieji veikų reglamentai ir „Taisyk­ bažnytiniai, pasauliniai paminklai ir tinga apsauga, nurodyta, kad tokie radikalaus modernizavimo (vad.
servatoriams prieinamiausią veiklos archyvo dingusi. Faktą 1942.1, pa­ les kultūros paminklų apsaugai vyk­ archit-ros projektai, planai bei brėži­ kompleksiniai kultūros paminklai sanavimo) nuostatomis „mažinti už­
sritis, nes įstatymai beveik nenuma­ tvirtino kultūros paminklų apsaugos dyti" („Tarybų Lietuva", 1940.X.30), niai); dailės paminklai (tapyba ir gra­ gali būti paskelbti rezervatais. statymo tankumą, pašalinant iš sena­
tė (ypač privačių) pastatų interjerų įstaigos architektą s A. Mošinskis, kurios patikslino kultūros paminklo fika, skulptūra ir taikomoji dailė, LSSR AT 1967.IV.15 priėmė Kul­ miesčio pastatus, neturinčius archi­
apsaugos, reguliuodami objektų iš­ teigęs, jog didžioji bylų dalis suny­ apibrėžimą. Taisyklės paminklus pastaroji dar suskirstyta į bažn. ir tūros paminklų apsaugos įstatymą. tektūrinės istorinės vertės". Pastaro­
orės tvarkymą (todėl į reliktų sąra­ ko, jas 1940—41 perduodant iš vie­ skirstė į 6 rūšis — proistorės kultū­ pasaulinius daiktus); etnografiniai SSRS tokio įstatymo dar neturėjo, sios nuostatos buvo įgyvendinamos
šus dažnai buvo įrašomi tik pastato nų kitoms įstaigoms. Dalį archyvo ros vietas ir radinius, ist. laikų se­ paminklai (šie pirmą kartą įvertinti (vėliau įstatymai privalomai būdavo labiau nei pirmosios; LSSR MT atme­
fasadai). sukūreno vaivadijos konservatoriaus novės kultūros palaikus, mūro ir me­ taip pat, kaip archeol., ist. pamink­ įterpiami į vad. respublikų įstaty­ tė Vilniaus senamiesčio draustinio
Konservatorių įstaigos priklausė įstaigos sargai, sovietų kariuomenei džio senovinės archit-ros palaikus, lai); profesionalaus meno kūriniai (3 mus), todėl naudotasi europinėmis projektą (1969).
vaivadų įstaigoms; buvo jų meno okupuojant Vilnių (LKP MCA, f. 1, senovinio meno ir mirusiųjų daili­ porūšiai: senoviniai kaimo statybos paveldo apsaugos tradicijomis. 1967 Pagal 1967 įstatymą 1969—71 bu­
skyrių dalys. Konservatoriaus ap­ ap. 1, b. 158). Pokaryje keičiantis ninkų kūrinius, senovinius taikomo­ paminklai; senoviniai kaimo ūkio, įstatymas ne vien deklaravo pamink­ vo patvirtinti resp. ir viet. reikšmės
skritys apimdavo ir dvi ar tris vaiva­ įstaigoms, turinčioms kuruoti pavel­ jo meno daiktus; etnografinius rin­ namų apyvokos ir ruošos, amatų lų apsaugą, bet ir išsamiai,, nuosek­ ist., archeologijos, archit-ros ir dai­
dijas (Vilniaus konservatoriaus ap­ do apsaugą, archyvas skaidėsi. kinius. Paminklų rūšys išsamiai ap­ daiktai bei įrankiai); kulto apeigų, liai, konkrečiai reglamentavo šios lės paminklų sąrašai (Lietuvos TSR
skričiai priklausė Vilniaus ir Nau­ Dalį dokumentų (daugiausia auto­ rašytos. Imti saugoti ir „senoviški žaidimų ir kitokie daiktai. Porūšiai apsaugos įgyvendinimą: įstatymo kultūros paminklų sąrašas. V., 1973),
garduko vaivadijos). Paveldo apsau­ rinių egz.) repatriantai išvežė į Len­ miestų kvartalai" (to nebuvo numa­ plačiai paaiškinti. subjektų veiklą, jų teises, pareigas vėliau nuolat koreguoti.
ga iš pradžių rūpinosi Meno ir kiją. Jie saugomi Gdansko, Tortinės, tę LR teisiniai aktai ir projektai). .„Taisyklės" pateikia ir tikslias, iš­ ir atsakomybę (taip pat ir pareigū­ SSRS 1976 priimtą „Istorijos ir
kultūros m-ja, o nuo 1922 Konfesijų Varšuvos, Vroclavo įv. archyvuose Taisyklės apibrėžė paminklų prie­ samias inventorizavimo darbų nuoro­ nų — nebūdinga sov. įstatymams), kultūros paminklų apsaugos ir nau­
ir viešojo švietimo m-ja, rūpinosi ir kaip asmeniniai fondai. Kai kas likę žiūros ir laikymo, kasinėjimų ir ra­ das. Tai vienintelis toks detalus pa­ ginčų sprendimo, finansavimo, pirki­ dojimo įstatymą" LSSR AT priėmė
Vidaus reikalų m-ja (jos žinioje bu­ Vilniaus, Baltarusijos archyvuose. dinių panaudojimo, paminklų regist­ minklosauginis dokumentas per visą mo, priverstinio nupirkimo būdus. 1977.XII.22 (Nutarimas nr. IX—
vo visi statybų reikalai). Konserva­ Vilniaus konservatorius medžiagą ravimo tvarką. Iš LR projektų pe­ Lietuvos kultūros paveldo teisinės Konkreti ir įstatymo taikymo inst­ 2200—Lietuvos TSR Ir kultūros
torius buvo skiriamas Konfesijų ir sistemingai siųsdavo į Varšuvą. In­ rimta pereinamojo laikotarpio nuos­ apsaugos laikotarpį (įskaitant ir nū­ rukcija (patvirtinta LSSR Kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo
viešojo švietimo ministro, atsiskai­ ventorizavimo medžiaga — nuotrau­ tata saugoti ir netyrinėtus objektus, dieną). Neaišku, ar „Taisyklėmis" m-jos 1972.XI.23 įsakymu nr. 387; įstatymas, V., 1978). Šis įstatymas
tydavo vaivadai, o reliktų apsaugos kos, išmatavimai buvo siunčiama į kol bus nustatyta jų vertė (senienos spėta pasinaudoti (šio laikotarpio pa­ Kultūros paminklų apsaugos įstaty­ išplečia objekto apibrėžimą, 4 pa­
reikaluose jo parašas turėjo vaiva­ Centrinį reliktų inventorizavimo biu­ buvo beveik netyrinėtos). „Kultūros minklosauga netyrinėta). mas ir Kultūros paminklų apsaugos minklų rūšis papildo dokumentikos
dos parašo galią. Vaivadijų konser­ rą, kurio fondus saugo Lenkijos paminklams registruoti įsakymams" Sovietų n okupacija (1944—90). Iš įstatymo taikymo instrukcija. V., paminklais. Įvairesni apsaugos (sta­
vatoriai priimdavo sprendimus dėl mokslų akademijos Meno institutas. („Tarybų Lietuva". 1940.X.30) įpa­ karto po LSSR atkūrimo KPAĮ kele­ 1973). Ją sudaro 142 straipsniai ir tybos ir panašių darbų) reikalavimai,
objektų reliktinės vertės, suteikdami Konservatorių ataskaitos ir panašūs reigojo valdžios ir savivaldybių įstai­ tui mėnesių atsidūrė Meno reikalų 10 priedų — sutarčių, leidimų, kitų tačiau žymiai silpniau saugomas kul­
jiems teisinę apsaugą, sudarinėjo dokumentai būdavo siunčiami į Kon­ gas, rel. bendruomenių ir org-jų tur­ v-bos prie LSSR LKT žinioje. Tuo formuliarų. Instrukcija detalizuoja tūros paveldas. Iš jo dingo ankstes­
reliktų rejestrą, duodavo leidimus fesijų ir viešojo švietimo m-ją, kai to administratorius, privačius asme­ metu KPAĮ darbuotojai K. Cerbulė- įv. apsaugos institucijų teises ir pa­ nės — finansinės paramos savinin­
archeol. ir paleontologiniams kasinė­ kurie ir į Vidaus reikalų m-ją; šių nis per 2 mėn. pateikti turimų nas ir P. Tarasenka parengė jos reor­ reigas, pareigūnų atsakomybę, ap­ kui, paminklo nedalomumo nuosta­
jimams, darbams reliktuose, šiuos m-jų archyvai labai nukentėjo per kultūros paminklų tikslų sąrašą ir ganizavimo projektą (LKP MCA, f. 1, skaitos ir apsaugos procedūras, tarp tos, todėl išsaugojimas tapo sunkia
darbus prižiūrėdavo, turėdavo teisę II pasaul. karą; išlikę tik fragmen­ aprašymą, o kilnojamus kultūros pa­ ap. 1, b. 209). Į jį nebuvo atsižvelgta. jų nusavinimą, žalos atlyginimą. ir brangia prievole, o paminklai buvo
sustabdyti, duodavo leidimus relik­ tiškai. minklus, esančius komiso parduotu­ 1944.IX įstaiga buvo padalinta į 2 Net 15 straipsnių apibrėždama atsa­ (ir tebėra) skaidomi ar jungiami pa­
tams išvežti iš valstybės. Konserva­ Sovietų I okupacija (1940—41). vėse, pas auksakalius, kitur įregist­ dalis: archit-ros paminklų skyrius komybę už įstatymo pažeidimus, gal utilitarinius poreikius, neatsižvel­
toriaus apskritys turėjo visuomeni­ Pirmasis Lietuvos kultūros pamink­ ruoti ne vėliau kaip per dvi savai­ perduotas Architektūros reikalų v-bai paaiškina naudojimo ir tvarkymo giant ne tik į komplekso ar ansamb­
nes patariamąsias konservavimo ko­ lų įstatymas buvo priimtas 1940.VII. tes. Iki SSRS — Vokietijos karo iš prie LSSR LKT, kiti — Švietimo LK darbus, nurodydama kiekvienos pa­ lio, bet net į vientiso objekto (namo)
misijas. Katalikų bažnyčiai priklau­ 20. Jį pasirašė, einantis prezidento esmės buvo įgyvendinama tik ši — Muziejų ir senovės paminklų v-bai. minklų tipologinės grupės apsaugos autonomiškumą. Daugelis straipsnių
sančio paveldo apsaugą reguliavo pareigas J. Paleckis, ministro pirmi­ kilnojamųjų vertybių privalomo re­ Atskirti archit-ros paminklai, kei­ ypatumus. Šia prasme 1967 įstaty­ buvo deklaratyvūs — nurodė tik ben­
mišrios pasauliečių ir dvasiškių ko­ ninko pavaduotojas V. Krėvė-Mic­ gistravimo nuostata. Ypač sparčiai čiantis kuruojančių institucijų pava­ mas yra nuosekliausias ir konkre­ driausius reikalavimus, neapibrėžda-
misijos, kurias skirdavo vyskupai, kevičius (VŽ 700/5387). Tai buvo surašytos nacionalizuojamų dvarų dinimams, išliko iki 1963; kai visų čiausias, patogiausias iš Lietuvos mi jų įgyvendinimo procedūros, kon­
susitarę su Konfesijų ir viešojo švie­ gerokai pataisytas minėtasis Švieti­ vertybės. Turtų dalis buvo perkelta paminklų priežiūra buvo perduota projektų ir norminių aktų. Įstatyme krečių nevykdymo pasekmių. Iš es­
timo ministru. Šių komisijų sprendi­ mo m-jos parengtas projektas. Es­ į muziejus ar laikinas saugyklas, ki­ Kultūros m-jai, joje įsteigus Muzie­ (lyginant su 1949 nutarimu) atsirado mės visas įstatymo subjektų veikų
mai turėjo valdžios nutarimo galią, miniai pakeitimai buvo 3. 1 — (ma­ ta palikta, įgaliojus buvusius savi­ jų ir paminklų apsaugos v-bą. Archit- dar 1 vertės — viet. reikšmės pa­ reglamentavimas buvo nukeliamas į
buvo privalomi. tyt atsižvelgiant į neaiškią Lietuvos ninkus arba kitus asmenis juos sau­ ros ir urbanistikos paminklus tvarkė minklai, o greta anksčiau įteisintų būsimus poįstatyminius aktus, kurie
Dėl lėšų stygiaus konservatoriui ateitį) pašalintas beveik visas pro­ goti; buvo išsaugota nemažai ver­ ir VaLst. statybos k-tas. rezervatų nurodomi ir draustiniai. Lietuvoje nebuvo parengti. 1982.XII.
vvnbkafppoitiaauoemlatsirvirouvkitaoonrfsat ,iū aė kdskj bksiriiijdrmeeaiao rancsiijatuisdaTeaji gmor, ur a sarvodrdm akeysaavųit ikrurakei b mogisei pt ilųaoųaviip,ol u i yymnsisdkrs vtia aveodaertk,ad yn abaiėtvtaviidoblii ma i.mrakdr ižųblzoiųVėnj atn.otayri vasls ečiine,Klmi, ii oVrvakvosauositenaslųuss,­,­­ mjbssrtsryeieitaraarikmgėvanuužutiiksierntplniiol iionsąainsnust v kno siiluounas ma im pui aksįsonasasaairkten,tvuoa yataigdtuttniyaloko siyms snsuagi krsreinį onį ( uiv dlšoisbt iapkesusūmaoaitbssak6m aiėjt1eme1o,s i k:8sču lg)t ia.sųvaa ipi rl a kr2 ėplou nsj—vboojite eeyeį a skinppbspkttduėaaaioų,­­­­­­ nmMtntVsaiąuenrioorVsosigakkmparųošisorėaek uųltdųitai siae d jn t toaaaįriggskji.rn ko yryaao5tsbdvkuų 1boeea,d4i mnsmroo ądktKiut ai(jaunLaiAsč.LptiiK ii,P Sa .aPTĮScut) roRia i jbekč a1ušui d9 alvpia4puoaa(r1a u1 n .tn9Vpdt ų4udei.Se11,tra Sas—7džR r ukni4Snmkoai4a—iutoop)ua­­. ptkKttr„uariKalammusam1d"usl9ąsti.iliū ,c4 ftn niūir9Pkkjošrr.orIl.iaos Iųeimc Ise1 .i pš2i8jpnsia1ą4na,eam gmbp„LiįaiuDrstinSei avn ėSkiuokaslRl1 gip lųp9 nųas 4roM paiia0a aeup pTSgmgsst SprokeaoįpRasisaunsrg Stigiiiite ėnų aosrmpi istiaL,kran ėmunumita ekuils"ptntiotu nū ūsusvkraarttoolkuąaaiųssr.­­­­ nsktpLdjoekauurakraimĮbolirtsutnassaūtidiįtatnsr ayit)okmyt.tąslaimsų a rv,s ap ata usranbsr rmbteeėiukp lnjiinsosiasetp ktt oiieešlnikuiscrpkįi ksi auėa,ym v lkraejsėibouųlnu dūms ėdod tapuala ueilrrsš eaib kdkanapaiLpsčnmauąRsiidus"aso a tus ilp agki„(rnpšioiooišstisąsi­­­­ 6tiiklsjLraraou u isisn esn : u tt 1neuamt9inavairn7kuu ero2eyidotkj)mpae tosuiia.ejt,sul vi akt m ūkiylŠSnpūrekoSiro sel.dR i, s pa aS 3ajnnnv3 utptuuM8 oo ao ob bsmTLssua tnSt uvbiaapSnuduottrRųksažv itil" iinoa ųmaM e t my(ltkTpaųgtaąoi ba aps nįlla„istyikaeiIaožg ssriujasse tiiglonbuimtonūoruynsioąsss,­­­
servatoriai globojo ir eilinio, palai­ imti į savo globą, įstatymo pažeidė­ KPAĮ (vadovas A. Nezabitauskis) gai, restauravimui bei panaudojimui brėžimo. Tik vėliau minėtoje inst­ įrodyti nusikaltimo sudėties, baudos
komojo remonto darbus. Konserva­ jams priklausą paminklai galėjo būti veikė toliau; buvo pavaldi Švietimo turėjo vadovauti Archit-ros reikalų rukcijoje nurodomi „architektūros buvo labai menkos. Todėl paminklų
toriais buvo skiriami dažniausiai konfiskuojami (ne vien nusavinami, v-bos Aukštojo mokslo departamen­ ir Meno reikalų v-bos prie LSSR MT paminklai — miestai ar jų istoriniai naikinimo bylos buvo keliamos la­
menotyrininkai (Vilniaus konserva­ už jį atlyginant, ką numatė projek­ tui, 1942 joje dirbo 19 žmonių, iš jų bei Kultūros ir švietimo įstaigų k-tas, centrai". Todėl 1969 buvo priimtas bai retai, dar rečiau paminklosaugi­
toriaus apskrityje — Jerzy Remer tas ir įstatymas). 3 — atsisakyta pro­ 11 specialistų — A. Mošinskas, P. Ta­ o kontroliuoti dar ir vietinės liaudies LSSR MT nutarimas „Dėl Vilniaus, ninkų laimimos. Iš paminklų sąrašų
(1922—28), Stanislaw Lorentz (1929— jekto siūlomos Kultūros paminklų rasenka, K. Čerbulėnas, H. Kairiūkš­ deputatų tarybos. Paminklai buvo Kaimo, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų tebuvo nuolat braukiami sunaikinti
35), Ksawery Piwocki (1935—38), Wi­ apsaugos tarybos (kolegialios insti­ tytė. Vyko beveik tik inventorizavi­ suskirstyti į 4 rūšis: archit-ros, meno, istorinių senamiesčių apsaugos, tvar­ paminklai (Lietuvos kultūros kongre­
told Kieszkowski (1938—39). tucijos). Įstatymu buvo įsteigta Kul­ mas; 1942 vasarą buvo intensyviai ist., archeologijos ir 2 vertės kate­ kymo ir eksploatavimo tolesnio ge­ sas. V., 1991, p. 643—650).
Ventisas Vilniaus konservavi­ tūros paminklų apsaugos įstaiga surašomi bažnyčių varpai. 1942 pa­ gorijas — visasąjunginės ir resp. rinimo" ir „Lietuvos TSR istorinio Antras poįstatyminis aktas buvo
mo apskrities archyvas neišliko. Jis (KPAĮ), priklausiusi Švietimo liau­ vasarį įstaiga parengė, o Švietimo reikšmės. Paminklai buvo sugrupuoti senamiesčio (valstybės saugomos zo­ SSRS Kultūros m-jos įsakymas (1986.
netyrinėtas. Prieš karą, 1940.III Lie­ dies komisariatui. generalinis tarėjas VI. 17 patvirtino dar ir pagal jų tuometinį panaudoji­ nos) nuostatai" (1969.VIII.22. Nr. V.13. Nr. 203) „Dėl nekilnojamų is­
tuvos kultūros paminklų konserva­ 1940 spalį Švietimo liaudies ko­ „Kultūros paminklų inventorizacijos mą į: netinkamus naudoti, naudotinus 353). Šiuose dokumentuose šiuolai­ torijos ir kultūros paminklų apskai­
torius V. Jonynas ir Vytauto Didžio­ misaras A. Venclova priėmė šio taisykles". Kultūros paminklų api­ „mokslinėse ir muziejinėse parodo­ kiniai, tarpt, to laikotarpio paveldo tos, saugojimo, priežiūros, naudoji­
jo kultūros muziejaus ist. skyriaus įstatymo papildymus — „Kultūros brėžimas išsamiausias iš visų ankstes­ mosiose įstaigose", tikybos reikmėms apsaugos standartus atitinką reika­ mo ir restauravimo tvarkos instruk­
vedėjas P. Karazija, nuo 1939 ru­ paminklams apsaugoti įsakymą" nių dokumentų. Objektai surūšiuoti naudojamus ir tinkamus ūk. tiks­ lavimai „saugoti istoriškai susiklos­ cijos patvirtinimo". Ši išsami, meto-
10 li
diskai nuosekli instrukcija buvo iš­ čiai stipriai, nors kartais ir netiesio­ tautos kultūros istorijos ir krašto minklų įstatymas (1913). Pagal jo mus (Saugomų teritorijų įstatymas, pekcija atskaitinga Seimui, ir Pa­
versta į liet. kalbą (ja tebesinaudo- giai, įtakoja kultūros paveldo apsau­ gamtos iškepto unikalaus pyrago" pincipines nuostatas yra parengtas kai kurie Vyriausybės nutarimai). minklotvarkos departamentas prie
jama), tačiau LSSR ji nebuvo specia­ gos procesą, kuris iki šiol dar neturi (Ten pat. P. 33). 2 — buvo įvardintos dabartinis LR ist. ir kultūros pamink­ Nekilnojamųjų (nejudamų) kultūros LR Vyriausybės (šiuo metu priskir­
liai įteisinta, todėl nepadeda spręsti aiškiai apibrėžtos kitimų krypties u netektys, pažymėta, jog naikinimas lų apsaugos naudojimo įstatymas ir vertybių įstatymo projektas numato tas Statybos ir urbanistikos m-jai).
konfliktų. juda trūkčiojančiu zigzagu tarp se­ tebesitęsia, nes daugelis jo priežas­ LR nekilnojamų (nejudamų) kultūros tik dotacijų — tiesioginio valstybės Mokslinio imto vietoje buvo įsteig­
Visi 3 LSSR įstatymai gynė ne vi­ nųjų stereotipų ir naujų nuostatų, čių nepanaikintos. Priežastys: žema vertybių apsaugos įstatymo projektas dalyvavimo, konservavimo darbų fi­ tas žinybinis Paminklotvarkos depar­
sus „istorijos ir kultūros paminklo" įstatymo ir savivalės, nac. ir privačių visuomenės kultūra, atsiradusi dėl (1992—93). Antroji nuostata yra ki­ nansavimo iš biudžeto, sistemą. Ir tamentui pavaldus Kultūros paveldo
apibrėžiamus objektus, bet tik sąra­ interesų. Lietuvos kultūros kongre­ paveldo apsaugos švietimo stokos, lusi iš gamtinio ir kraštovaizdžio ap­ šie pradmenys dar neįgyvendinti, to­ mokslinis centras, neturintis mokslo
šinius (pagal 1977 įstatymą resp. sas (1990.V.) įvertino LSSR laikotar­ mąstymo stereotipai (būdingi ir vi­ saugos nuostatų; ji lygiagrečiai for­ dėl savininkams tenka savo lėšomis įstaigos statuso, užsiimantis daugiau­
reikšmės paminklų sąrašus tvirtino pį — kultūros paveldo netektis, jų suomenei, ir specialistams), senieji mavosi Europoje ir JAV. Tai orien­ tvarkyti per sov. laikotarpį nugyven­ sia į paminklų sąrašus traukiamų
MT, o viet. reikšmės — LSSR kultū­ priežastis bei iš šios praeities pavel­ specialistai ir valdininkai, giną savo tacija į teritorijų, kaip vientisų, sis­ tus, namus. Nugriauti seną pastatą objektų apskaita. Kultūros paveldo
ros m-ja). Paminklų sąrašas sudarė dėtus keblumus, nurodė, jų sprendi­ ankstesnės veiklos rezultatus; seni teminių darinių, vertę, gamtinės ir ir jo vietoje pastatyti naują pigiau inventorizavimas vykdomas nenuo­
teisines prielaidas paveldo verty­ mo būdus, nubrėžė naujos paveldo projektai neperžiūrimi, bet skubina­ kultūrinės žmogaus aplinkos neatsie- negu remontuoti senąjį; dauguma sekliai (išimtis — kilnojamasis kultū­
bėms naikinti: neįtraukti į sąrašus apsaugos formavimo gaires, pla­ mi įgyvendinti. 3 — nurodyta būtiny­ jamumą, į kultūros paveldo apsaugą savininkų taip ir elgiasi, neteisėtai ros paveldas, esantis ne saugyklose,
objektai nebuvo saugomi, o įtrau­ čiausiai, išsamiausiai ir nuosekliau­ bė išplėsti saugomų paveldo objektų kaip į kultūros ekologiją, pagal ku­ gaudami leidimus arba savivaliauda­ kurį inventorizuoja LR kultūros ir
kiami buvo sov. ideologijai atitinką siai išnagrinėjo praeities ir ateities nomenklatūrą, kad būtų apimta visa rią kultūros paveldas yra tautos kul­ mi. Finansavimo sistema nesukurta meno in-tas ir iš dalies archeologijos
objektai. Teisės į apsaugą negavo problemas. Buvo įvardinta kultūros Lietuvos ist. raida ir įvairovė; per­ tūros, savasties ištekliai, tapatumo todėl, kad atkuriant privačią nekil­ paminklai). Neruošiami specialistai —
ištisų ist. laikotarpių, kultūros ist. paveldo reikšmė tautos gyvenime, jo žiūrėti LSSR ist. ir kultūros paminklų pagrindas ir jos tęstinumo garantas, nojamojo turto nuosavybę, neapsi- menotyrininkai, ist. kraštovaizdžio
reiškinių reliktai (pvz., vienuolijų ar išsaugojimo prasmė, apibrėžta sov. sąrašą; ypatingą dėmesį skirti ist. o ist. kultūrinė (tradicinė) aplinka spręsta dėl valstybės ir savininko tvarkymo specialistai, inventorizato-
bajoriškosios kultūros liekanos). Pri­ laikotarpio kultūros paveldo apsau­ gyvenimo terpės, kaimo ir miesto turi būti saugoma kaip žmogaus kas­ laisvės santykio. riai, paminklotvarkos organizatoriai.
oritetiniai buvo „revoliucinio judė­ ga— ideologizuota, nukreipta tik į kultūrinio kraštovaizdžio apsaugai. dienio gyvenimo terpė. Apsaugos Atsisakyta svarbios paveldo apsau­ Tik Vilniaus dailės akademijoje kai
jimo, tarybinės santvarkos" pamink­ pavienius sumuziejintus objektus — 4 — nubrėžtos apsaugos programos režimas šiuo atveju yra kitoks: sau­ gos nuostatos — objekto nedalomu­ kurie archit-ros studentai įgyja res­
lai. „paminklus": tarybų valdžios metais gairės: skubus išlikusio paveldo fik­ gomi esminiai, istoriškai susiforma­ mo; privatizuota (pagal utilitarią tauratoriaus specializaciją, o meno­
Archit-ros ar urbanistikos pamink­ etninės kultūros bijota, jos reikšmė savimas (aprašai, apmatavimai, foto- vę struktūros komponentai, o naujos LSSR funkcinę skaidymo sistemą — tyrininkai susipažįsta su paveldo
lais buvo skelbiami net nebaigti sta­ visą laiką buvo sąmoningai menkina­ fiksavimas) ; apsauga nuo nykimo, formos kuriamos pagal šias —vieto­ ne vientisi objektai, bet atskiri bu­ apsaugos istorija ir teorija.
tyti sov. archit-ros objektai — „Lie­ ma, o supratimas vulgarinamas (...) plėšimo, moksliška atranka ir pro­ vės formavimo tradicijas, laiduojant tai juose, parduotuvės, įstaigos, to­ Kultūros paveldo tyrimai dažniau­
tuvos", „Turisto" viešbučiai, Buities buvo kalama į palvą, kad etninė kul­ jektavimo tvarkymas; įstatymų, kitų kultūros paveldo išlikimą, tradicijų dėl dauguma stambių objektų (dva­ siai vykdomi ne kaip mokslinės fun­
tarnybų rūmai ir universalinės par­ tūra— tai tik muziejinę vertę teturin­ norminių aktų (pvz., teritorijų tvar­ tęstinumą. Taip orientuotos JTO, rai, rūmai, stambūs gyv. namai, net damentinių tyrimų programos, finan­
duotuvės kompleksas Ukmergės g. tys medžiaginiai objektai" (Lietuvos kymo reglamentų) parengimas; įsta­ UNESCO Europos Tarybos paskuti­ atskiros patalpos) virto sankaupa suojamos iš valstybės biudžeto, Lie­
(UV 67), Studentų miestelis Antakal­ kultūros kongresas. V., 1991. P. 342— tymų vykdymo kontrolės atskyrimas nių 3 d-mečių konvencijos, deklara­ smulkių, savarankių nuosavybės ob­ tuvos mokslo tarybai pritarus, bet
nyje (UV 66); visi Vilniuje. „LTSR 350), „kultūros paveldo apsauga bu­ nuo (kontroliuotinos) vykdomosios cijos ir rekomendacijos, LR — Sau­ jektų. Tai kliudo išsaugoti, atkurti kaip architektūrinių, urbanistinių ar
ist. ir kultūros paminklų sąvado". vo plačiai deklaruojama, tačiau tai valdžios; lėšų ir išteklių tikslinio pa­ gomų teritorijų įstatymas (1993), re­ objekto ist., meninį charakterį, atlik­ kitų objektų tvarkymo projektų da­
V., 1988. T. 1) duomenimis Vilniaus tebuvo (...) fasadas, kurį sudarė per naudojimo programos paveldą sau­ guliuojantis gamtinių, ist. kultūrinių ti kapitalinį remontą. Prasidėjus ant­ lis ir finansuojami projekto užsako­
ist. XIII—XVII a. paminklų buvo 9, 10000 gana aiškiai ideologizuotais goti skatinančių (ypač finansinių) są­ teritorijų apsaugą. Specialus kultū­ rajam privatizavimo etapui (nuosa­ vo. Todėl dažnai lėšos būna menkos,
XVIII a. —6, o 1941—86 beveik 100. kriterijais atrinktų ir paminklais pa­ lygų sukūrimas ir įteisinimas (Ten ros paveldo apsaugos teisinis regu­ vybės stambinimui), perperkami pa­ terminai glausti, o objektas nagrinė­
Ist. paminklų į sąrašus pavyko įtrauk­ vadintų nekilnojamųjų ir kilnojamų­ pat. P. 342—350); visuomenės švie­ liavimas dar nesuformuotas, abiems talpų blokai, gretimi žemės sklypai,
jamas atsietas nuo kultūrinio, ist.
ti „slapta" — kaip archit-ros pa­ jų objektų. Taigi, visas Lietuvos kul­ timas. šalims nerandant bendrų sprendimų. jų dalys, tačiau jie jungiami ne pa­ konteksto, nes objekto savininkas ar
minklus, tačiau dėl ist. ir archit-ros tūros paveldas dirbtinai buvo suskal­ LR jau buvo prasidėjęs privačios Kita esminė kultūros paveldo tei­ gal objekto ist. formą, o naujojo sa­ naudotojas tyrimų nefinansuoja.
paminklų apsaugos reglamentų skir­ dytas į dvi dalis — mažąją, oficialiai nuosavybės atstatymo procesas. sinės apsaugos problema — kultūros vininko galimybes. Tai keičia ne tik Archeol. tyrimai labai dažnai būna
tumų, objektus tvarkant, būdavo nu­ pripažintąją, lyg ir saugomą įstaty­ Kongrese tikėtasi, kad privatus sa­ paveldo objektų savininkų nuosavy­ pastatų, bet ištisų ist. teritorijų po­ tik žvalgomieji arba apsiribojama
trinami ist. atminties medžiaginiai mų, ir didžiąją — paliktą likimo va­ vininkas taps tikru kultūros paveldo bės teisės suvaržymų ribos. Pagal būdį. Jau privatizuota dauguma pa­ tik archeologo priežiūra statybos me­
ženklai, objektas būdavo perdirba­ liai ir įvairaus rango menkai išpru­ objekto šeimininku, rūpinsis, kad jo tarpt, teisę paveldo apsauga yra žmo­ veldo objektų (išskyrus žemės val­ tu. Atliekami tik unikaliausių baž­
mas, eksponuojant ar net atstatant susių valdininkų sauvalei. Jau vien turtas būtų išsaugotas, tačiau nuro­ gaus teisių į gyvenimo kokybę ir das), todėl jie masiškai perdirbami.
nytinio meno objektų menotyriniai
kito ist. laikotarpio žymes. Pagal įs­ paminklo sąvoka, pagal mūsų gyve­ dyta būtinybė privatizuoti kultūros kultūrą sudėtinė dalis. Žmogaus tei­ Mokslo metodologija. Kultūros pa­
tyrimai. Senųjų statybos technikų ir
tatymą visus paminklus reikėjo sau­ nimo analogijas, atspindinti mirusių paveldą ir pagal specialius regla­ sių gintis suteikia valstybei (kaip veldo apsauga grindžiama tyrimais,
technologijų liekanos (be retų išim­
goti vienodai, tačiau viet. reikšmės žmonių, išnykusių reiškinių bei ob­ mentus (Ten pat. P. 780—781). visuomenės įgaliotinei) teisę suvar­ pagrįstais daugelio mokslo šakų duo­
čių) netyrinėjamos, o tos, kurios, ne­
paminklams buvo taikoma tik dalis jektų įamžinimą, ko gero, įkūnijo Problemos tebėra sprendimų pa­ žyti privataus asmens veiklą, jei ši menimis: objektai identifikuojami,
įvardintos, neįvertintos, darbų metu
apsaugos priemonių, jas sušvelnin­ slaptą kultūros paveldo naikintojų ieškų stadijoje, tvarkomos ne pagal sukelia pavojų kitų žmonių teisėms. įvertinami, nustatomas apsaugos bū­
davo; vyravo utilitarios reikmės, mintį — pažymėti jo buvusį egzista­ ilgalaikes strategines programas, bet Visos valstybės reglamentuoja savi­ das. Bendrieji tyrimų, restauravimo, dažniausiai nebesaugomos. Objektus
naujos archit-ros formos. vimą. (Ten pat. P. 34), „visiškai pa­ pagal konkrečios akimirkos ar po­ ninkų teisę naudotis kultūros pavel­ konservavimo, jų dokumentavimo suskaldžius į smulkias dalis, užsako­
vnayPikkadisnoiimpmiukų t inLibimeutavusov osv soipevrniaaeestių t ieAsvt garilemdlžiikmiotoųs ktnūaeriii gnktėoasss viš(e ..rš.t)iy ųb kkėrrsaa šš(tt.oo..v)v,a aifizozdrdžmžiioao l ivaeiet nritory kbtuiiųkl­ lrieniYėksri ao mtneueistooisndtiaootla osrg.eigjousl iapvriombole miro sm. oPkas­­ mdkueui osktjiua i ptpu arsntkuei,kr jtiįįl ,n poepjraadmridruubootijt uia. r aUsru žnk aisiluknivonajtari,­­ ntmaeuectrioajodtosa ric iųh aįtfreotiirsjuoinms,t ių I CdtOaorMkputOamSue tniVntųaiųš —i n gVretoes­­­ tmsaalinp čųtii)ok tyfarrtiasmkgimariae.m nTt ovs aa(rvkkiaynrmitnaokis u di 1a—prbr2iak i lpatoua­­­
veiksnių. 1987—89 po spontaniškų paskelbta saugomu paminklu, o iš veldo apsaugos įstatymų pagrindą žymus, konservavimo metodikos lai­ no chartijos ir JTO, UNESCO (LR kie pat fragmentiški. Objekto fiksa­
protestų prieš paminklų naikinimą, tikrųjų mūsų akyse griūva (...). Da­ sudaro paveldo objekto apibrėžimas. kymąsi, objekto atvirumą lankyto­ 1992 prisijungė prie UNESCO pasau­ vimas, darbų dokumentavimas daž­
atsirado nemažai įvairių visuom. org- bar akivaizdu, jog kultūrinio kraš­ Lietuvoje šiuo metu yra dvi skirtin­ jams savininkas remiamas ir skati­ lio kult. ir gamtos paveldo apsaugos niausiai minimalus, be mokslinės
jų, siekusių išsaugoti ist. atmintį ir tovaizdžio ir jo tradicinės sanklodos gos paveldo objekto sampratos. Pir­ namas; jam suteikiamos finansinės konvencijos, o Vilniaus senamiestis ataskaitos (išskyrus archeol. tyrimus).
tradicijas. 1987 įsisteigė Lietuvos naikinimas buvo tyčinis, iš esmės moji, susiformavusi Europoje dar lengvatos (mažinami žemės, nekilno­ 1944.XII įrašytas į UNESCO pasaulio Paveldo objektai nyksta. Žinios apie
kultūros fondas, vienas pirmųjų įvar­ maskuojantis visai kitus, o būtent XIX a., yra orientuota į pavienių jamojo turto nuomos, pajamų, pali­ gamtos ir kult. paveldo sąrašą), Eu­ juos viešame bendrame archyve,
dijęs sov. laikotarpio kultūros pa­ politinius tikslus. Tikslų tikslas — unikalių ist. ir meno objektų —pa­ kimo, kiti mokesčiai, suteikiamos il­ ropos Tarybos konvencijose bei re­ kaip reikalauja Venecijos chartija
veldo netektis. 1989 pr. susikūrė Lie­ greičiau sukurti naują tarybinių žmo­ minklų apsaugą. Šie objektai suda­ galaikės beprocentinės ar kitos leng­ komendacijose. Visur pabrėžiamas (1964), UNESCO konvencijos, nekau­
tuvos kultūros paveldo globos tary­ nių bendriją: be tautiškumo, užmir­ ro labai mažą kultūros paveldo dalį, vatinės paskolos, dotacijos konser­ kultūros paveldo apsaugos mokslinis piamos. Mokslo tyrimų, inventoriza­
ba, įteisinta LSSR AT prezidiumo šusią viską iš savo istorinio kelio bet yra ryškiausi, todėl saugomi pa­ vavimo darbams, nemokamos kon­ pagrindas. vimo, dokumentavimo laikymas pa­
1989.IV.21 nutarimu XI—2876 kaip (...). Istoriškai susiklostęs kraštovaiz­ gal itin griežtą, muziejinių ekspona­ sultacijos, informacija. Lietuvoje speciali mokslo institu­ galbiniais darbais, tai vienas sov. re­
prie jo veikianti visuom. Lietuvos dis metodiškai, pagal patvirtintas tų apsaugos režimą. Dauguma, o kai Lietuvoje lengvatų sistema tik cija, vykdanti fundamentinius tyrimus liktų, kurio neatsisakius, paveldo
paminklosaugos ir paminklotvarkos instrukcijas daug metų buvo griau­ kur ir visi jie yra valstybės nuosa­ pradedama formuoti, pasireiškia ben­ buvo numatyta steigti 1990 kaip LR netektys gali pranokti ir LSSR laiko­
kontrolės institucija. Šios problemos namas. Tai vadinta įvairiais vardais, vybė; kitų priežiūrai valstybė skiria driausiomis formomis — kompensa­ valst. paveldo apsaugos sistemos da­ tarpio nuostolius.
dažnai krašto kultūrinimu" (Ten pat.
nagrinėtos Lietuvos kultūros fondo dotacijas. Ūkęs paveldas arba ne­ cijomis už žemės naudojimo suvaržy­ lis. Įsteigta LR kultūros paveldo ins­ Jūratė Markevičienė
suvažiavime (1988 pab.), Lietuvos P. 39, 756—757), „iki pastarojo me­ įvardijamas kaip saugotinas, arba
kultūros paveldo globos tarybos stei­ to saugoti atrenkami tik pavieniai valstybės dalyvavimas jo apsaugoje
giamajame suvažiavime (1989.III). maiterialinės kultūros objektai — ne­ yra žymiai menkesnis. Šio tipo bū­
LR (nuo 1990). Visuomenės poky­ lyginant razinos, išlupinėtos iš mūsų dingiausias yra Prancūzijos ist. pa­
13
12
TRAKAI
TRAKŲ RAJONAS
TRAKŲ RAJONO PAMINKLAI
1. Abromiškių k. Abromiškių dvaro rūmai ir parkas; 2. Prie Hitlerizmo aukų kapinės; 68. Semeliškių miestelis. Semeliškių
Akmenių viensėdžio. Akmenių antrasis pilkapynas; 3. Prie bažnyčios dailės kūriniai; 69. Semeliškių miestelis. Seme­
Akmenių viensėdžio. Akmenių pirmasis pilkapynas; 4. Prie liškių urbanistikos kompleksas; 70. Semeliškių miestelis,
Aiuonos I k. Aluonos pilkapynas; 5. Aukštadvario mieste­ prie Trakų g. Semeliškių dvarvietė; 71. Senųjų Trakų k.
lis. Pilaitė; 6. Aukštadvario miestelis, Pušyno g. Aukštadva­ Senųjų Trakų bažnyčia ir benediktinų vienuolynas; 72. Se­
rio bažnyčios dailės kūriniai; 7. Prie Bagdononių k. Bagdo- nųjų Trakų k. Senųjų Trakų piliavietė; 73. Senųjų Trakų
nonių piliakalnis; 8. Balandiškių k. Pilies kalnas; 9. Prie k. Senųjų Trakų senovės gyvenvietė; 74. Skersabalės k.
Baltamiškio k. Jurgio Kybarto žuvimo vietos paminklas; Skersabalės pilkapynas; 75. Prie Strakiškių k. Strakiškių se­
10. Prie Baubonių k. Baubonių pilkapynas; 11. Beižionių k. novės gyvenvietė; 76. Prie Strėvos k. Strėvos piliakalnis;
Beižionių bažnyčios dailės kūriniai; 12. Prie Beižionių k. 77. Prie Strėvos k. Strėvos pilkapynas; 78. Tiltų k. Tiltai;
Beižionių piliakalnis; 13. Prie Beižionių k. Beižionių pilka­ 79. Prie Toleikių k. Toleikių senovės gyvenvietė; 80. Prie
pynas; 14. Prie Bražuolės k. Bražuolės piliakalnis; 15. Prie Totoriškių k. Totoriškių pilkapis; 81. Trakų miestas. Rė-
Bražuolės k. Bražuolės pilkapiai; 16. Čižiūnų k. Milžinka­ kalnis; 82. Trakų salos pilis; 83. Trakų senamiesčio kultūri­
pis; 17. Daniliškių k. Totorių kalnas; 18. Daugirdiškių k. nis sluoksnis; 84. Trakų urbanistikos kompleksas; 85. Var-
Koplytstulpis; 19. Prie Daugirdiškių k. Daugirdiškių dvar­ nikų akmens amžiaus gyvenvietė; 86. Varnikų piliakalnis;
vietė; 20. Prie Drabužninkų k. Drabužninkų pilkapynas; 21. 87. Birutės g. 5. Trakų bažnyčia; 88. Birutės g. 6. Parapinė
Dusmenų k. Dusmenų bažnyčia; 22. Prie Dusmenų k. Dus- mokykla; 89. Birutės g. 8. Senoji klebonija; 90. Birutės g.
menų antrasis pilkapis; 23. Prie Dusmenų k. Dusmenų pir­ 15. Gyvenamasis namas; 91. Karaimų g. 5. Senasis paštas;
masis pilkapis; 24. Prie Eitulionių k. Migliniškių antrasis 92. Karaimų g. 13. Gyvenamasis namas; 93. Karaimų g.,
pilkapynas; 25. Prie Eitulionių k. Migliniškių pirmasis pil­ tarp 19 ir 21. Oginskių rūmų ir pagalbinio pastato liekanos;
kapynas; 26. Prie Geibonių k. Mikaliūkščių kluonas; 27. 94. Karaimų g. 28. Karaimų mokyklos namas; 95. Karaimų
Prie Grigiškių miesto tipo gyvenvietės. Grigiškių pilkapy­ g. 30. Trakų kinesė; 96. Karaimų g. 32. Lobanosų narnas; 97.
nas; 28. Prie Inklėriškių k. 1863 sukilimo dalyvių kapas; Karaimų g. 34. Lobanosų namas; 98. Karaimų g. 36 ir 38.
29. Prie Jurgionių k. Jurgionių kapinynas; 30. Kazokiškių Kobeckių namai; 99. Karaimų g. 37. Firkovičių namas ir
k. Kazokiškių bažnyčia; 31. Klepočių k. Klepočiai; 32. Prie daržinė; 100. Karaimų g. 40. Romualdo Lavirinovičiaus na­
Kryžkelio viensėdžio. Kryžkelio-Zabarijos pilkapiai; 33. Prie mas; 101. Karaimų g. 42. Simono Firkovičiaus namas; 102.
Latvių k. Pilies kalnas; 34. Lavariškių k. Lavariškių pilia­ Karaimų g. 51. Gyvenamasis namas su sandėliu; 103. Ka­
kalnis; 35. Plrie Lavariškių k. Lavariškių pilkapynas; 36. raimų g. 57. Gyvenamasis namas su sandėliu; 104. Karaimų
Lentvario miestas, Bažnyčios g. 18. Lentvajio bažnyčia; 37. g. 63. Gyvenamasis namas; 105. Karaimų ir Vytauto g.
Klevų alėja. Lentvario dvaro sodyba; 38. Prie Mirgelių k. sandūra. Koplytstulpis; 106. Kęstučio g. 2. Trakų pusiasalio
Mirgelių-Nupronių piliakalnis; 39. Prie Mitkiškių k. Kryžiaus pilis; 107. Maironio g. 2. Trakų cerkvės ikonos; 108. Mo­
akmuo; 40. Moluvėnų k. Moluvėnų kinesė. 41. Prie Monių k. kyklos g. Bernardinų vienuolyno liekanos; 109. Sodų g. 4,
Monių-Dargonių pilkapiai; 42. Mošos viensėdis. Mošos- Vytauto g. 28/2. Užvažiuojamųjų namų liekanos; 110. Už­
Naujasodžių pilkapynas; 43. Mošos viensėdis. Mošos pilka­ trakio g. Užtrakio dvaro rūmai ir parkas; 111. Vytauto g.,
pynas; 44. Prie Mošos viensėdžio. Kazokų kalnas; 45. Prie tarp 1 ir 3. Rūsys; 112. Vytauto g. 17. Gyvenamasis namas;
Naravų k. Naravų piliakalnis; 46. Onuškio miestelis. Onuš­ 113. Vytauto g. 21. Gyvenamasis namas; 114. Vytauto g.
kio urbanistikos kompleksas; 47. Onuškio miestelis, Tra­ 39/2. Gyvenamasis namas; 115. Vytauto g. 79. Gyvenamasis
kų g. Onuškio bažnyčia ir šventoriaus vartai; 48. Prie Pa- namas; 116. Vytauto g. 80. Gyvenamasis namas su ūkiniu
aliosės k. Paaliosės antrasis pilkapynas; 49. Prie Paaliosės priestatu; 117. Vytauto g. 81. Gyvenamasis namas; 118. Vy­
k. Pėaliosės antrasis pilkapis; 50. Prie Paaliosės k. Paaliosės tauto g. 82. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas; 119.
pirmasis pilkapynas; 51. Prie Paaliosės k. Paaliosės pirma- Žalioji g. Senosios karaimų kapinės; 120. Žalioji g., naujo­
Jsis pilkapis; 52. Prie Paaliosės k. Paaliosės trečiasis pilkapy­ sios karaimų kapinės. Simono Firkovičiaus kapas; 121.
nas; 53. Prie Paaliosės k. Paaliosės trečiasis pilkapis; 54. Vaikštenių k. Vaikšteniai; 122. Prie Valuikų k. Valuikų pil­
Prie Padvariškių k. Padvariškių-Blagodatnos pilkapynas; 55. kapynas; 123. Prie Valuikų k. Valuikų pilkapis; 124. Prie
Prie Padvariškių k. Padvariškių pilkapynas; 56. Prie Padva- Varliškių k. Varliškių pilkapynas; 125. Prie Varliškių k.
rfškių k. Padvariškių pilkapis; 57. Paluknio k. Paluknio Varliškių pilkapis; 126. Prie Varnikų k. Hitlerizmo aukų
bažnyčios dailės kūriniai; 58. ¡Pamiškės k. Aukštakalnis; 59. kapinės; 127. Vievio miestas. Vievio pilkapynas; 128. Ka­
Pipiriškių k. Juodkalnis; 60. Prie Purvynų k. Purvynų ka­ talikų kapinės. Lietuvos karių kapai; 129. Kauno g. 39. Vie­
pinynas; 61. Rykantų k. Rykantų bažnyčia; 62. Rūdiškių vio cerkvės ikonos; 130. Vilniaus g. Vievio bažnyčios dai­
miesto tipo gyvenvietė, Trakų g. Rūdiškių bažnyčios dai­ lės kūriniai; 131. Prie Vingelių viensėdžio. Popų-Vingelių
lės kūriniai; 63. U ¡kiškių g., kapinės. Izidoriaus Butkevičiaus pilkapynas; 132. Prie Žemųjų Semeniukų k. Žemųjų Seme-
kapas; 64. Sabališkių k. De Reusų mauzoliejinė koplyčia; niukų pilkapiai; 133. Prie Zukiškių k. Žukiškių koplytėlė;
65. Sausių k. Sausių-Bevandeniškių pilkapynas; 66. Frie Sau­ 134. Zuklijų k. Zuklijų piliakalnis; 135. Žuvyčių k. Ąžuo­
sių k. Maišinės-Sausių pilkapynas; 67. Semeliškių gir-ja. lyno kalnas; 136. Žuvyčių k. Žuvyčių piliakalnis.
5,8 km
15
TRAKŲ RAJONAS Prie Akmenių viensėdžio aukščio sulėkštėjusio pylimo liekanų. sluoksnyje rasta plytų, puodynės pa­
1957—60 Ist. in-to archeol. ekspedi­ vidalo koklių, akmenimis grįsto rū­
AKMENIŲ ANTRASIS PILKAPY­
cija ištyrė (vadovas Vytautas Dau- sio liekanų. Manoma, kad XVI a. čia
NAS (AR 1795). Yra -0,1 km į p.
gudis) piliakalnio aikštelės v. ir p. buvę dvaro rūmai priklausė iš Mask­
nuo viensėdžio, —1,1 km į š. v. nuo
v. dalį (958 m2) ir rado 0,4—5,0 m vos pabėgusiam bajorui Ivanui Liac-
Antakmenių ežero š. v. kranto, aukš­
Abromiškių k. tumoje (—0,12 km į p. r. nuo jo yra storio II a. pr. Kr.—XVII a. po Kr. kiui, kuriam Žygimantas Augustas
Akmenių pirmasis pilkapynas, —1,5 kult. sluoksnį, kita to in-to archeol. padovanojo Aukštadvarį ir apylinkes.
ABROMIŠKIŲ DVARO ROMAI IR km į š. v. — Pamiškės piliakalnis). ekspedicija (vadovė Aldona Berno- Papilio kult. sluoksnis labai su­
PARKAS (AtV 737). Yra kaimo p. 35 pilkapiai. Vienas nuo kito nutolę taitė-Gerdvilienė) 1957—58 ištyrė ardytas. Apatiniame jo horizonte ras­
pakraštyje, Vilniaus—Kauno automo­ nuo 1—2 iki 10 m. Sampilai nuo 4 2400 m2 papilio gyvenvietės ir rado ta stulpinės konstrukcijos pastatų
bilių magistralės p. pusėje. Dvaro iki 6—8 m skersmens, nuo 0,2 iki III—XIV amžiaus 0,5—2,5 m storio liekanų. Pastatai ir radiniai (geleži­
smbpoeaedir dkyiobXn,oiI ųjXye ,rs auab . e i mrpk ūaenblreii.apn iaismam iesiišt narfkiploliaisgni esilų sip taraipussak tsarttūūtayrmtotųųųs: M1 - *1[ьF шIr Eз - _ //‘r Щp*7!fĮ H 0jadu,ru5odo sybimtaiių .a aakuDrmikaašenlčniteių,os . vbpaSeii alnkmitkaoppa, iii.lų jų uP ovilsakpeiana pigkiiršaųikni adaasutpkas­­ skan.u ilpstP. r .ip lsilKlaoukrno.a aklŠssn,ni yoįj. seul aaižrkmdoyotatnarėpss.i oį Askiikukūlšttr.eė l sėlI uIo—bku­I­ brntairioaiū) ik išrlIna IzIiIu—dI oetIlpoiVuns siiaaėoimss sžkmkiuaeeulrtias.g .m tsuIil kkutoao-imsk, selnfčirpyiaodjge yvm tiirdneanuėss­­­
svirnas, tvartas, kumetynas, sargo ĮįP jU-— U™ menys dingę. Pilkapių forma, sam­ vo trečdaliu mažesnė negu dabar, ap­ ta 0,5—1,5 m skersmens ir 0,4—1,0 m
namelis. pilai būdinga I t-mečio viduriui. 1986 tverta medine gynybine užtvara. Prie gylio ūk. duobių, metalo lydymo kro­
Dvaras minimas rluo XVII a. pa­ žvalgė MMT. Jonas Balčiūnas užtvaros šliejosi keturkampiai stul­ snelių ir keturkampio plano pastatų
baigos; priklausė Bychovcams, Nar­ pinės konstrukcijos pastatai su atvi­ liekanų, 2 geležiniai pjautuvai, 2 ge­
butams. Nuo XVIII a. II pusės jį val­ Prie Akmenių viensėdžio rais židiniais. Čia rasta akmeninių ležiniai įmoviniai ietigaliai, ~300
dė de Reusai. XIX a. I pusėje Vilhel­ trintuvų, kaulinių adiklių, geležies molinių įv. formų verpstukų, žalva­
AKMENIŲ PIRMASIS PILKAPY­
mas ir Antanina de Reusai pastaty­ gargažių, gyvulių kaulų ir lipdy- rinis žiedinis antsmilkinis, lipdytinės
NAS (AR 1794). Yra —0,2 km į p. v.
dino medinius rūmus, užveisė sodą. a. Rūmų pagrindinis fasadas tinės nežymiai brūkšniuotos kerami­ keramikos (daugiausia grublėtosios)
nuo viensėdžio, —0,9 km į š. v. nuo
Jų dukterį Kazimierą, paskutinę iš kos. I—IV a. kult. sluoksnis 1,0— fragmentų, laukinių ir naminių (dau­
Antakmenių ežero š. v. kranto, miške
šios giminės, vedė Pranciškus Broe- pacijos metais rūmų paskirtis ne sy­ kyla trikampiai pastogių frontonėliai. (—0,12 km į š. v. nuo Л — Akmenių 1.5 m storio. Ištirtame aikštelės pa­ giausia galvijų) kaulų. II t-mečio
lis-Pliateris. Iki 1912 Abromiškės pri­ kį keitėsi. Pav. Tokia pati ir pietrytinio fligelio dvi­ antrasis pilkapynas; —1,8 km į š. v. kraštyje stovėjo ilgas stulpinės kon­ pradžios gyvenvietės sluoksnis suar­
klausė jų sūnui Vilhelmui Broeliui- a. RŪMAI yra liaudiško klasicizmo aukštės šiaurės vakarų dalies išorė. nuo Л — Pamiškės piliakalnis). 6 strukcijos pastatas, suskirstytas į dytas. Jame rasta sukamųjų girnų
Pliateriui. Sis netrukus po vedybų ir istorizmo archit-ros. Stovi parko Tačiau pagr. fasado p. r. fligelis pri­ pilkapiai (vienas labai suardytas, daugelį 3X4 ir 4x4 m dydžio gyve­ akmenų, geležinis pjautuvas su dan­
(1880) išplėtė rūmus. 1937 jo žmona centre, pagr. fasadu į pietryčius. Vi­ mena bokštelį: III aukštas su Iaužy- abejojama, ar tai pilkapio liekanos). namųjų (su atvirais židiniais) ir ūk. tukais,- žalvarinių apskritų lietų ir
ir 3 dukterys dar tebegyveno dvare durinė (senoji) dalis 1 aukšto, su tiniu neobarokiniu kupolu ir smaile, Vienas nuo kito nutolę per 3—7 m. patalpų. Rasta geležinių dirbinių skardinių segių, žiestų puodų šukių.
g(peeror k3a i ds-mumečaižoi nžteam).ė sT arerpfourkmarąi ov amldea­ mruesztuosn inimu,i tumoejdainnčėi.a isS ieanpoksa laaipst a(ispyatgors. tsatančkieasknaim pniaeig u ir kitsuur pviuds.a psdkarliiteės­ iSkai m0p,5il ami a—uk6 ščmio , sksuerlėsmkšetėnjsę, . nSuaom 0p,i2­ d(pejlainuitųu viėr licoil inpdarvinidea lgoa lvpueitlei uskmų,e iglatuz-­ Ist. Air reatnd.i nmiauiz i(e1j0u4je0. d1a9i7k5t ųir) 1l9a8ik4o pmii­
tais rekonstruotas medinių rūmų vi­ fasade sunykę). Šoniniai fligeliai mis arkomis langai pabrėžia ver­ lų pagrindus juosia mažų akmenų kų, įmovinio kirvio dalis), žalvario liakalnį žvalgė MMT. Pav.
dus. Prieš pat karą sodybą nupirko (vėlesni) 3 ir 2 aukštų, plytų mūro, tikalumą. Formos įvairių orderinių vainikai. Pilkapių forma, sampilai žaliavos lazdelių, Djakovo tipo sva­ L: Tarasenka P. Lietuvos archeologijos
kaunietis Mykolas Žilinskas (vėliau, tinkuoti. Stogas dengtas šiferiu, tik stilių. Yra ir XIX a. pab. tipinis ne­ būdinga I t-mečio viduriui. 1986 A relių, lipdytinės (daugiausia brūkš­ medžiaga. K., 1928. P. 97; Kulikauskas P.
gyvendamas užsienyje, tapo garsiu p. fligelyje išlikusi skarda. Pastatas ogotikinių formų balkonas. Itin puoš­ žvalgė MMT. Jonas Balčiūnas niuotosios) keramikos, suanglėjusių Seniausi pastatai Lietuvoje // LTSR ar­
dailės kolekcionieriumi). SSRS oku- ilgas. Planas netaisyklingas. Patal­ nus III aukštas, kuriame buvo rū­ kviečių, miežių, arkliapupių. Aikšte­ chit-ros klausimai. 1960. T. 1. P. 50—51;
pos išdėstytos padrikai. Senojoje da­ mų koplyčia. Jo frontone būta laikro­ Prie Aluonos I k. lės š. v. dalyje rasta metalo lydymo Kulikauskas P. ir kt. Lietuvos archeolo­
lyje yra salė (įrengta vėliau), liku­ džio. Pastatui šiek tiek trūksta me­ ALUONOS PILKAPYNAS (AR 1247). krosnelės liekanų. gijos bruožai. V., 1961. P. 270—273;
sios patalpos mažos. ninės vienovės. Pav. Yra —0,2 km į r. nuo kaimo, . — 0,7 I t-mečio viduryje ir antrojoje pu­ Daugudis V. Aukštadvario piliakalnio
Senosios dalies fasadus tolygiai b. PARKAS peizažinis; yra ir taisyk­ km į p. r. nuo Aluonos II k., —0,7 km sėje aikštelėje, manoma, nuolat negy­ įtvirtinimai ir pastatai /f LTSR MA dar­
venta. Čia slėpdavosi papilio gyven­ bai. A ser. 1962. T. 1(12); to paties Se­
skaido stačiakampiai langai. Šioje lingojo plano bruožų, įrengtas kal­ į š. v. nuo Ežeriuko ež., miške, vadi­
tojai pavojaus metu. To laikotarpio niausieji mediniai pastatai ir įrenginiai
dalyje ryškūs liaudies archit-ros votoje vietoje ir užima 8 ha plotą. namame Rungęs Lauku. 16 pilkapių. pylimo aukštis 2,5—3,0 m, plotis prie Lietuvoje (1. I tūkstantmečio pr. m. e.
bruožai, išskyrus 4 kolonų portiką ir Tankiai apaugęs ūksmingais me­ Užima 130X100 m sklypą. Sampilai pagrindo 10—12 m. Pylimas sutvir­ įtvirtinimai bei pastatai) // LTSR MA
mezoniną, kurie labiau būdingi kla­ džiais. Nuo Vilniaus—Kauno auto­ 7—12 m skersmens, 0,2—1,0 m aukš­ tintas išilgai ir skersai klotais rąs­ darbai. A ser. 1974. T. 4(49). P. 60—64;
sicizmo archit-rai. Mūrinės sudve­ mobilių magistralės į sodybą veda čio. Geriau išlikusių sampilų pagrin­ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V.,
tais. Viršuje buvo medinė dviguba
jintos kolonos stovi ant masyvių drebulių alėja. Ji eina per r. vartus dus juosia grioviai. 5 pilkapiai su- 1975. Kn. 2. P. 32—33; Daugudis V. Se­
gynybinė siena. Rasta žalvarinis žie­
postamentų. Kraštinės kolonos ma­ šalia medinio, drožiniais papuošto plokštėję, nuarti. Pilkapių forma, niausieji mediniai pastatai ir įrenginiai
dinis antsmilkinis, lankinė segė tri­
syvios, kvadrato plano, vidurinės sargo namelio. Didelę sodybos dalį sampilai būdinga IX—XII amžiui. Lietuvoje (2. M. e. I tūkstantmečio I pu­
kampe kojele, geležinių įtveriamųjų
lieknos, šešiakampio plano. Modifi­ juosė aukšta skaldytų akmenų tvora. 1971 pilkapyną žvalgė Ist. in-tas, sės įtvirtinimai) // LTSR MA darbai. A
kuoti toskaniniai kapiteliai, briaunų Rūmai stovi parko gilumoje. Priešais 1975 ir 1984 — MMT. tribriaunių strėlių antgalių, lipdyti­ ser. 1975. T. 2(51). P. 61—63; to paties
išpjovos, voliutos prie bazių, savita juos lašo pavidalo parteris. S. rytuo­ L: Tarasenka P. Lietuvos archeologijos nės grublėtosios keramikos. X—XIV Seniausieji mediniai pastatai ir įrengi­
pįtaačkiąų. kMoleodniųn ifoo rmanat arboldemo eronmtoa nitri zmtrio­ smee ynrtoa dpiardbąti niirs tpvleančkiuins ysla, itputruėsj.ę sN cueo­ Lm1i9ee7dt7už.vi aoKgsna .i T 3S. R,PK .. a, 2r0c1—h9e22o81l. ;o gPПi.j оoкs1р 9о4aв tlсa(кOsиalйso. n yVsФ).,.. paa.iy klšimtgeyalėns ypbpaianadiuiadki išntįtirane tnabgse invikeiaii ki 5—stur6se tčmipd,ra ilpniuati,­: AnI i apsieu rsL.ė ise1 t9up7va6os. jtTeat .a (i13)(. 54M/)/.. PLe.T . 5SI7R —t ū6Mk3s;At at nod tmpaarebtčiaeiios.
kampio frontono karnizai papuošti rūmų į v. tęsiasi plati alėja. Parko Археологическая карта Виленской гу­ pėdėje iškastas 8 m pločio ir 2,0—
dantukais. Toks frontonas yra ir kie­ v. ir š. dalyse buvo keli dirbtiniai бернии. Вильна, 1893. С. 65. 2.5 m gylio griovys. Pylimo vidaus
mo (š. v.) fasade. Jį remia mediniai tvenkiniai. Pietuose yra įlomis su S: II ASR, Ь. 313, 1р. 73. pusėje rasta 3X4 m ir 4X4 m dydžio
stulpeliai, laikantys ir mezonino bal­ ežerėliu. Vešli augalija formuoja už­ Bronius Dakanis 6 gyvenamųjų ir 3 ūkinių medinių
koną, Mūriniai fligeliai asimetriški:
skirtingo pločio ir aukščio, pietvaka­ daras, jaukias erdves. Medžiai vieti­ Aukštadvario miestelis pastatų liekanų. Gyv. ręstiniai pasta­
ršiinauisr ėysr ray taųu. kKštaeds niišsl ikirtų sviaizuuraelsinniės puuž­ nkiaarii,n ėrest etusnjoiesj, i:k asnidaadbinriinaiia tio kpėonliiaaii,, uvoa-­ PILAITĖ (AR 1217), Aukštadvario ttauir ėjsou imš emdionlėiom iisr garkimndeinmų is, pklūakmtapse
siausvyra, šiaurrytinis pastatytas iš- sialapiai klevai. Parko dalimi tapo piliakalnis. Yra Aukštadvario p. v. krosnis. Prie pastatų rasta geležinių
kišiau už pietvakarinį. Fligeliai (XIX du vaismedžių sodai. Aplink rūmus pakraštyje, Verknės kair. krante. Iš strėlių antgalių, geležinių ir žalvari­
š. piliakalnį juosia Verknė, iš p. r.
a. pab.) puošnesni už senąją dalį auga retų dekoratyvinių krūmų. prieina Pilaitės ež., iš kitų pusių — nių raktų, žalvarinių pasaginių ir ap­
ir smulkesnių formų S. r. fligelis Sodyboje 1873 būta sodo, užėmu­ pievos; jose yra šen. gyvenvietės lie­ skritų plokštelinių segių, žiestų puo­
neoklasicistinis: fasadus vienodu rit­ sio 4 dešimtines žemės. Parkas įkur­ kanų, užimančių —2 ha. Šlaitai dų šūkių, suanglėjusių grūdų (rugių,
mu skaido stačiakampiai langai, I tas XIX a. pabaigoje. statūs, 9—15 m aukščio (š. šlaitas kviečių, miežių, avižų, vikių), gy­
aukštas paryškintas juostine rustika, S: LSAMTI, b. 15 (Firkovičius R., Abro- išgriuvęs), aikštelė ovali, 80 m ilgio vulių kaulų. Tuo metu piliakalnyje
viršutiniame kaneliūruoti piliastrai miškių dvaro rūmai ir parkas. Ist. apy­ r.—v. kryptimi ir 50 m pločio. Jos r., stovėjo medinė pilis.
pabrėžia kampus ir ašis, pagal kurias braiža). Nijolė Lukšionytė p. ir v. pakraštyje yra 0,5—1,5 m Viršutiniame XV—XVII a. kult. Pilaitė
16
17
Gyvenvietės ir pastatai // Lietuvių ma­ tūs, r. — lėkštas, nuartas. Viršūnės degintų žmonių kapų, 1 pilkapis tuš­ džiai sukomponuotos, vientiso, ra­
terialinė kultūra IX—XIII amžiuje. V., aikštelė beveik apskrita, ~50 m
čias. Griautinis vyro kapas įrengtas maus silueto; lygus fonas pabrėžia
1978. T. 1. P. 16, 17, 18, 22, 31; Kulikaus­ skersmens, iškila vid. dalimi. Jos p.
1,4 m gylio duobėje po pilkapio pa­ vaizdo didingumą. Formos modeliuo­
kas P. Badania archeologiczne na Lit- pakraštį puslankiu juosia pylimas
grindu. Kapo duobės pakraščius juo­ tos šviesšešėliais (ypač ryškiai figū­
wSliaev wic al.a t1a9c6h5 . 1T9.5 52—. P1.9 6213 1/—/ A23c2t;ą ПBоalкtрicоoв-­ (sulėkštėjęs, vos žymus). Aikštelės sė stačiakampis akmenų vainikas. rų viršutinėje dalyje). Personažų
ский Ф. Археологическая карта Ви­ š. dalyje iškastoje 0,5X0,5 m dydžio Prie griaučių rastas geležinis pusru­ figūros kai kur netaisyklingos, vei­
ленской губернии. Вильна, 1893. С. duobėje 1984 rasta 0,5 m storio kult. tulio pavidalo antskydis, peilis ir žal­ dai idealizuoti, pilnoki. Tapyta plo­
124. sluoksnis, jame — lipdytinės grublė‘- varinė apskrita diržo sagtis. Dvie­ nai, lygiai — tai pabrėžia vaizdo ka­
S: П ASR, Ь. 72—73; Ь. 79—80; Ь. 153; tosios keramikos puodo didesnioji da­ juose pilkapiuose rasta po 1, viena­ noniškumą Kolorite vyraujančių rau­
Ь. 217—218. Vytautas Daugudis lis, apdegusių akmenų, kaulų ir de­ me — 2 degintiniai kapai. Degintiniai donų, mėlynų, geltonų spalvų deri­
gėsių. Piliakalnio v. šlaite išliko kapai įrengti įvairiai: deginti kaulai niai, aiškus plastinis modeliavimas
Aukštadvario miestelis, Pušyno g. 0,65 m storio kult. sluoksnis (jame sudėti ant 2,6 m skersmens akmeni­ rodo klasicizmo įtaką. Pav.
AUKŠTADVARIO BAŽNYČIOS DAI­ rasta apdegusių akmenų). Piliakal­ mis grįstos aikštelės, supilti į 0,4— Saulius Mikėnas
LĖS KORINIAI. Paminkliniai yra nio p., r. ir š. r. papėdėje yra šen. 0,5 m skersmens duobę, virš kurios
skulptūra ir 2 arnotai. gyvenvietės liekanų (rasta lipdyti­ buvo sukrauta akmenų krūsnis, arba b. SKULPTŪRA
a. „NUKRYŽIUOTASIS“ (DV 3187). nės grublėtosios keramikos). Pilia­ duobutėse po pilkapio pagrindu. Tik „NAZARETIETIS“ (DV 3233). Ap­
Krucifikso skulptūra (medis, polichro­ kalnio aikštelė, pylimas, r. šlaitas ir 2 kapuose rasta įkapių — geležinis valioji skulptūra (medis, monochro­
mija; h 101 cm) XIX а. II pusės, liau­ šen. gyvenvietė apardyti ilgą laiką siauraašmenis pentims kirvis ir žal­ mija; h 69 cm) XIX amžiaus, liau­
dies skulptoriaus darbo. Kristaus fi­ ariant. 1984 jį žvalgė MMT. varinė storėjančiais galais apyrankė. dies skulptoriaus darbo. Tradicinės
gūra tradicinės ikonografijos. Kom­ Bronius Dakanis Kapai V—VII a. Radiniai (5 viene­ ikonografijos. Figūros frontalumas,
pozicija frontali; statišką pozą pa­ tai) laikomi Trakų ist. muziejuje. simetrija, statika, vientisas, raukšlių
gyvina pasvirusi galva, sulenktos, pa­ Balandiškių k. L: Andrašiūnaitė D. Mustenių-Baubonių suskaidytas apdaras, formų geomet-
kreiptos kojos, rankos. Figūra netai­ PILIES KALNAS (AR 1254), Balan­ pilkapių (Trakų raj.) tyrinėjimai 1970 m. riškumas sudaro tvirtumo, didingu­
syklinga, formos apibendrintos, kai diškių piliakalnis. Yra kaimo p. da­ If Archeologiniai ir etnografiniai tyrinė­ mo įspūdį. Jį sustiprina ir lokali ru­
ktousr,i opsa v(išrošinaki agulloiųtn, ūksr. ūVtieniėdsa)s sgteiloimzueot-­ b. Arnotas (DR 1097) tlaysje , aJuukošdtežsion iaejžaemroe š. akurkašntutem, o¡sr enpga­­ Jurgio Kybarto žuvimo vietos paminklas j1im97a2i. PL. ie3t6u—vo3j7e; 1G9i7r0i niinr ka19s7 1A . mBeatauibso. nVių.-, kdaai sipšarlavižay. toGsa lvpala upkaųd,i dbinatraz,d opsr ecsirzuioš­­
rizuotas, kontūru paryškintos akys ir kraštyje. Iš 3 pusių piliakalnį supa Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinė­ gos, erškėčių karūna. Dramatišką
rvananaitj,tyų av krutiiaamtmim.o si šiBakteaia irikz ridusakąd ,aa pi,d poollai žcuiahšklrdiuoarsom žiiojrsas p . paeDl(vrgeioezksloos)-.­­ ksSdiorZualVvokino,n onėnjoteua , g f—aišgrio rūdrsrai ėsilkd,ė oėsl.aso bnAmioprjmuens o/ s—tzojov s šg,i oru nplEbųrė iLesakM iuio/r­ pšn~tlėua4smč ioomassi, k dškdtaietauill ėbis o1.5s b—,e Pviš1ie l6iir ka.m k—a alap nusžikkoešmr čitireao.s ,.n šėVl1 ai2ari uštaūkms­­ vgreyyinbšėkLinsėei ,n, s kakkųraa gddy p bkaloesajilieiesu nv —iie tič ebibsūa uit udBmėa1kl9e t3a“ir1m. .XTišu.kl, i osp aakr.­­ jgt11iu9r9mva77fo7a3i.i sn Kim1aT9nieS 7.tR 3at3 i ys.m r. iPa.n .rV ėc/7j/.hi,1 me.Ao1alr9ioc 7hg4Lei.j ooielPsot .u gvi5nao2tijla—eai s 5ai13rs9 ;. 7e2tLn Vioei.r­­, prldiasžųnii cakmh ųoip rl.lgd aėečjfbiioaūmrism aesnia.šąc p iljėaįst,i tkųkSi lnoaaasukmčliiiųųau i s šžMvviaieiltksgsėšskennlšaeiėssi-­,
Skulptūrai būdinga primityvumas, dinys dvinytis, raštai siuvinėti, smul­ skersmens. Ją juosia pylimas (nuo bus draudžiama pereiti adm. sieną, S: II ASR, b. 14, lp. 10—11; b. 310; b. „NUKRYŽIUOTASIS“ (DV 3231).
naivus nuoširdumas. Pav. kūs, t. p. augaliniai; šakelės įkypos, arimo sulėkštėjęs; aukštis 0,7 m). ir Lietuvos pusėje skersai kelio iška­ 379. Vytautas Daugudis Krucifikso skulptūra (medis; h 68
Valentas Cibulskas lanksčios, lapai karpyti, gėlių grai­ Aikštelėje išliko kult. sluoksnis. sė griovį užgrobdami Lietuvos teri­ cm) XX a. pradžios, liaudies skulpto­
bA. RANRONTOATSA I(DR 1097; šilkas, med­ žai daugialapiaGi. raPžaivn.a Martinaitienė Ašdeirnnii.a ųng. ty vPbeiunlvivaoik eatrėlansn idolia emkr.a an pųaa. kpKmėdueėlntj.ųe slguryoirnka­­ tsoarrigjoysb.ą 1L93ie1t.uXv.4o sč ipaa sjiiee nniou šopovlėi cėinjuinsį­ BEIBŽeIiOžiNonIŲių Bk.AŽNYČIOS DAILĖS rjžoiiaasu,u ssp . ridFtavirigbrūtoir.n at aT frrpoardnieit catilinie,ė ssib ųe vifkeoiorkmn oųsgi mrkarefyit­­­
vilnė, metalo siūlai, siuvinėjimas; ARNOTAS (DV 3186; šilkas, metalo snyje rasta lipdytinės brūkšniuotosios ką Kybartą. Lenkai apšaudė ir atvy­ KŪRINIAI. Paminkliniai yra molber- riška, netaisyklinga (ilgos rankos,
113,5X73,5 cm) XVIII amžiaus. Pa­ siūlai, siuvinėjimas; 107x70 cm) pa­ keramikos fragmentų, akmeninis ir kusius į įvykio vietą pasienio polici­ tinės tapybos paveikslas ir 3 skulp­ trumpos kojos). Rankų ir kojų kom­
siūtas iš dvejopų šilkinių audinių. siūtas 1833. Iš dvejopo juostuoto at­ geležinis pentiniai kirviai. Radiniai ninkus. Kybartas 1931.X.6 palaidotas tūros. pozicija figūrai teikia ažūriško leng­
Audinių dugnas žalsvas, raštai siuvi­ laso, dekoruoto augaliniais motyvais. laikomi Ist. ir etn. muziejuje. 1971 pi­ Vievio katalikų kapinėse. Incidentui a. „MARIJA SU KŪDIKIU“ (DV vumo, su tuo dera kai kurių detalių
nėti įvairiaspalviais šilko ir metalo Juostos išilginės, kolonų ir šonų skir­ liakalnį žvalgė Ist. in-tas. tirti Lietuvos vyriausybė sudarė spe­ 3230) — XVIII a. molbertinės tapy­ (ypač plaukų, šonkaulių, perizoni-
siūlais. Kolonų audinio dugnas at­ tingos. Kolonos ašį pabrėžia smulkių L: Lietuvos TSR archeologijos atlasas. cialią komisiją. bos paveikslas (drobė, aliejus; 63Х jaus, pirštų) formų ornamentišku*
lasinis; dekoro motyvai sukomponuo­ dryželių tamsiai mėlyna juosta, de­ V., 1975. Kn. 2. P. 35. Paminklas pastatytas 1937 (auto­ Х52 cm). Tradicinės ikonografijos mas, medžio tekstūros raštas (seniau
ti vertikaliai iš didelių gėlių žiedų koruota austiniu balto storesnio šil­ S: II ASR, b. 313, lp. 74. rius Butkus). Atidengimo ceremoni­ (Hodegetrija): Marija vaizduojama skulptūra buvo dažyta baltai). Savi­
(tarp jų lelijos, rožės). Apačioje iš- 2 ko ornamentu. Jį perpina vingiuota Vytautas Daugudis ja įvyko 1937.V.16; joje dalyvavo iki juosmens, kiek palinkusi prie kai­ tų bruožų veidas (trumpa, storoka
augalo šaka, siuvinėta purpuriniais, Saulių s-gos viršininkas Pranas Sa- re ranka laikomo kūdikio; kūdikis nosis, stambus smakras). Sukurtas
gelsvais, žaliais šilko siūlais; žiedai Prie Baltamiškio k. ladžius, Trakų aps. viršininkas Mer­ vienoje rankoje turi šventąjį raštą, ramios nuotaikos, aiškus, šiltas at­
paryškinti baltu ir rausv.u kontūru. JURGIO KYBARTO ŽUVIMO VIE­ kis, paminklą pašventino kunigas kita laimina. Figūros statiškos, glau- vaizdas. Saulius Mikėnas
Arnoto šonuose gelsvos ir melsvos fo­ TOS PAMINKLAS (IV 1333). Yra Andrikonis. Pav. „NUKRYŽIUOTASIS“ (DV 3232).
no juostos vienodo pločio. Gelsvoje ~0,5 km į p. r. nuo kaimo, ~50 m L: Lenkai nušovė mūsų pasienio polici­ Krucifikso skulptūra (medis, poli­
juostoje gelsvais, rausvais, žaliais į š. v. nuo Bražuolės kair. kranto. ninką // Trimitas. 1931. Nr. 41; J. 2. chromija; h 119 cm) XX a. pradžios,
šilko siūlais išsiuvinėtos puokštelės. Pastatytas Trakų apskrities V rajono Iškilmės prie demarklinijos // Trimitas. liaudies skulptoriaus darbo. Figūra
Melsvoje juostoje baltais, purpuri­ ketvirtosios pasienio sargybos poli­ 1937. Nr. 20. Zenonas Vasiliauskas tradicinės ikonografijos, bet pritvir­
niais, žaliais šilko siūlais išsiuvinė­ cininko Jurgio Kybarto žuvimo vieto­ Prie Baubonių k. tinta prie sienos. Skulptūros nuga­
tas tankus augalinis raštas. Jo for­ je. Paminklo vieta (2,45X1,93 m) rinė pusė lygi, figūra frontali, beveik
mos grakščios, tikroviškos (būdingos aptverta betono sienele (h 0,42 m) BAUBONIŲ PILKAPYNAS (AR simetriška, netaisyklinga (didoka
XIX a. dekoratyvinei tekstilei). su kampiniais stulpeliais (h 0,88 m), 1245), Mustenių pilkapynas. Yra galva, trumpos rankos, ilgos blauz­
Gražina Martinaitienė sujungtais metalo vamzdžiu. Pamink­ ~0,8 km į š. r. nuo kaimo. Iki 1970 dos). Nukryžiuotojo kūnas vien­
las — stačiakampis raudono granito buvo 18 pilkapių (po tyrinėjimų li­ tisas, mažai detalizuotas, veidas stam­
Prie Bagdononių k. obeliskas (h 1,3 m); stovi ant laip­ ko 13). Išsidėstę r.—v. kryptimi 4 bių, geometrizuotų bruožų. Plašta­
BAGDONONIŲ PILIAKALNIS (AR tuoto postamento (h 1,1 m; 0,7X grupelėmis, nutolusiomis viena nuo kos, pėdos, plaukai, vainikas, perizo-
1666). Yra ~0,75 km į š. v. nuo kai­ 0,4 m). Obelisko priekinėje dalyje kitos iki 250 m. Pilkapių sampilai nijus ornamentiški. Formų simetri­
mo kapinių, ~0,2 km į v. nuo kelio (š.) iškaltas kryžius, yra vieta nuo­ 5—10 m skersmens, 1,0—1,5 m aukš­ ja, statika, apibendrinimas sudaro
iš Semeliškių į Strėvos kaimą, į r. traukai (nuotrauka sudaužyta) ir čio, iš akmenų ir smėlio. Dalies pil­ monumentalų vaizdą.
nuo Strėvos upės deš. kranto, [reng­ įrašas „AfA / Pas. polic sarg. eil. kapių pagrindus juosia akmenų vai­ Saulius Mikėnas
nikai. Trakų ist. muziejus 1970 ištyrė
tas pailgoje š.—p. kryptimi kalvoje. sarg. JURGIS / KYBARTAS / Šioje
(vadovė Dalia Andrašiūnaitė) 1, Prie Beižionių k.
Iš v., p. v. ir š. v. pusės piliakalnį vietoje lenkų nužudytas / 1931.X.4 /
supa Strėva ir jos senvagė, iš š. r.— Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti“. 1973 — 4 pilkapius (vadovas Algir­ BEIŽIONIŲ PILIAKALNIS (AR
užpelkėjusios pievos, rytuose ir pie­ Ant obelisko v. šono iškaltas Vyčio das Girininkas). Visi tirti pilkapiai 1255). Yra ~0,5 km į p. v. nuo kai­
tuose prieina dirbami laukai. Šlaitų kryžius ir įrašas: „Tęskime pradėtąjį apardyti. Viename rasta griautinio mo, ~0,3 km į p. nuo kelio į Klėriš-
a- „Nukryžiuotasis" aukštis 8—10 m. V. ir š. šlaitai sta­ žygį“, ant r. šono: „Jis budėjo Tė- kapo liekanų, trijuose — apardytų a. „Marija su kūdikiu" kes (~0,2 km į p. nuo jo yra
2 KPE, 11.. II d.
18 19
Beižionių pilkapynas). Įrengtas sta- K., 1928. P. 104; Lietuvos TSR archeolo­ Antrajam horizontui priklauso L: Tarasenka P. Lietuvos archeologijos Mažai žinomi V—XII a. Rytų Lietuvos
čiašlaitėje, ~8 m aukščio kalvoje. gijos atlasas. V., 1977. Kn. 3. P. 27. piliakalnio aikštelės pakraštyje su­ medžiaga. K., 1928. P. 109; Daugudis V. pilkapiai // Muziejai ir paminklai. 1987.
Aplink jį pelkėtos daubos. Viršūnės S: II ASR, b. 313, lp. 75. piltų dviejų pylimų (0,5—0,8 m auk­ Bražuolės (Trakų raj.). piliakalnio tyrinė­ Kn. 8. P. 58; Покровский Ф. Археоло­
aikštelė beveik apskrita, 10—12 m Bronius Dakanis ščio, ~4 m pločio prie pagrindo) jimai 1972 m. II Archeologiniai ir etno­ гическая карта Виленской губернии.
skersmens. Ją juosia ~2 m aukščio liekanos. Tarp jų buvo iškastas grio­ grafiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir Вильна, 1893. C. 125.
(nuo aikštelės) pylimas. Piliakalnio Prie Bražuolės k. vys. Išorės pylimo viršūnėje rasta 1973 metais. V., 1974. P. 19—22; Lietuvos S: MMT DC, f. 1, ар. 1, b. 58, lp. 42,
p. papėdėje yra šen. gyvenvietės lie­ BRAŽUOLĖS PILIAKALNIS (AR sudegusios paprastos konstrukcijos PT.S R4 2a; rchПeоoкloрgоiвjсoкsи aйt lasФa.s . VА.,р х1е9о75л.о Kгиnч. е2­. 44, 49. Bronius Dakanis
kanų. Rasta lipdytinės lygiosios ir 1232). Yra ~0,6 km į p. v. nuo kai­ užtvaros liekanų. Sluoksnyje rasta ская карта Виленской губернии. Daniliškių k.
grublėtosios keramikos fragmentų. mo, ~0,8 km į p. v. nuo Trakų— lipdytinės brūkšniuotosios ir grublė­ Вильна, 1893. С. 68; Даугудис В. Рас­
Radiniai laikomi Istorijos ir etnogra­ Vievio kelio, Bražuolės kair. krante tosios keramikos, būdingos I—IV a. копки городища Бражуоле II Архео­ TOTORIŲ KALNAS (AR 1244), Da­
fijos ir Vytauto Didžiojo karo muzie­ (~0,2 km į p. nuo jo yra Bražuolės Trečiojo horizonto susidarymo логические открытия 1972 года. М., niliškių piliakalnis. Yra kaimo p. r.
juje. 1971 piliakalnį žvalgė Ist. in-tas, pilkapiai). Iš š. ir r. jį juosia Bra­ laikotarpiu abu pylimai paaukštinti 1973. С. 374—375. dalyje, Suosonės ežero š. r. krante.
1975 ir 1984 — MMT. Pav. žuolė ir klampus jos slėnys, iš kitų iki 2 m. Prie pagrindo jie siekė 6— 5: II ASR, Ь. 11, 1р. 4—5; Ь. 33, 1р. 19; Įrengtas didelės kalvos viršūnėje.
Ь. 360. Vytautas Daugudis Šlaitai statūs (buvo pastatinti kalvos
L: Tarasenka P. Lietuvos archeologijos pusių supa dauba (12—16 m gylio 8 m pločio, o- griovys — 1,5 m gy­
medžiaga. K., 1928. P. 104; to paties Lie­ ir 6—7 m pločio dugne). Jos p. ir lio. Ant vidinio pylimo buvo įrengta Prie Bražuolės k. šlaitai), nuo ežero ~30 m aukščių,
Lt1u9ive7to5u.s v Kopsni .l iTa2Sk. RaPl .n ai3ar9ci..h eVo.l,o g1ij9o5s6 . aPtl.a s4a6s.— V47.;, pli.e kra. nšųl.a itPuiolisaek aylrnai oa kmšleanitųa i grisntdaitnūiso, mmeadžidnaėu gg yknays bi1n,ė0— s1ie,5n am. Jįąk astsi usdtaurlė­ B12R3A3)Ž. UYOrLa Ė~S 0,8 PkImL Kį ApP. IvA. In uo (kAaRi­ ršaytiuktimšntieosls,ė bdkeaeslitįlu,e rik6da žmimapn ėtai, su k4įš 0čžXieo3m. 5e Vsnmirę š ūanudėkys­­ Bražuolės pilkapiai
S: II ASR, b. 313, lp. 74—75. 15—25 m aukščio. Netaisyklingo sta­ pai, tarp jų dėti rąstai. Gynybinė sie­ mo, ~ 1 km į p. v. nuo Trakų—Vie­ džio. Jos r. dalis aukštesnė. Aikštelę
Vytautas Daugudis čiakampio pavidalo aikštelė yra na buvo apkrėsta moliu. Abu pylimai vio kelio (— 0,2 km į š. nuo jų yra juosia nuarto pylimo liekanos. Pyli­ komis, su perkryžomis; šakų ir per-
210 m ilgio š.—p. kryptimi, ~110 m buvo ~10 kartų taisyti. Sluoksnyje Bražuolės piliakalnis). 2 pilkapiai. mas buvo ~2 m aukščio, 35—40 m kryžų galai tulpių pavidalo. Kryžmos
pločio pietiniame, ~95 m — š. gale; rasta grublėtosios keramikos, būdin­ Apardyti, juose iškasta duobių. Di­ ir perkryžų centrus dengia diskai.
suež imyraa ~~244 0ha .m Aiilkgšiote, lė2s, 5 pmak raauškčšiučioo­ gos KVe—tviVrtIoIjIo am(vžiirušiu.tinio) horizonto dauesknšitoisj o 1,p7i lkma,p imo ažskeesnrsimojuoo sk~er1s2mmuo, ЩШШШ vTaarrppašsa.k iIųlg ospkainsd ustliieabi asp ainša šaūbsi ejįų japvuų­
nuo jos paviršiaus ir 10—15 m plo­ susidarymo laikotarpiu ant abiejų py­ ~7 m, aukštis 1,3 m. Sąmpiluose yra sių papuoštas dinamišku spiralių or­
čio prie pagrindo apardyto pylimo limų buvo užpiltas 0,8—1,5 m storio akmenų. XIX a. pilkapių buvo išlikę namentu.
liekanų. ~50 m į v. nuo aikštelės smėlio ir molio sluoksnis, sutvirtintas daugiau. Adomas Honoris Kirkoras Koplytstulpio II tarpsnyje yra šv.
š. r. pakraščio yra 0,4—0,8 m aukš­ skersai ir išilgai klotais 0,2—0,3 m 1856 ištyrė 3 pilkapius. Rado sude­ Jono Nepomuko skulptūra (ąžuolas;
čio, 4—6 m pločio prie pagrindo ir storio rąstais. Pylimas tapo 3 m auk­ gintų mirusiųjų kapų su IX—XII a. h -—-150 cm),-atgręžta į š. r. pusę.
iki 40 m ilgio pylimo, dalijusio aikš­ ščio, jo plotis prie pagrindo 14 m. įkapėmis. Radiniai neišliko. 1959 pil­ Ji pusiau profesionalaus darbo; pro­
telę į 2 dalis, liekanų. Aikštelės v. Pylimo viršuje įrengta dviguba me­ kapius žvalgė'Ist. in-tas, 1972, 1975 porcinga koplytstulpiui, raiškus jo
pakraštyje yra užpelkėjusios kūdros dinė —1,5 m pločio gynybinė siena. ir 1984 — MMT. Pav. akcentas. Šventasis vaizduojamas ant
liekanų. Į p. r. nuo piliakalnio, už Ją sudarė dvi lygiagrečios sienos iš L: Tarasenka P. Lietuvos archeologijos žemo, pusės rutulio formos postamen­
daubos, yra šen. gyvenvietės liekanų vertikaliai įkastų 0,2—0,3 m storio medžiaga. K., 1928. P. 109; Lietuvos TSR to, vilkįs kunigo apranga, laikąs pal­
(rasta molio tinko, nuo ugnies suski­ rąstų. Tarpai tarp jų buvo užkišti archeologijos atlasas. V., 1977. Kn. 3. P. mės šakelę ir „Nukryžiuotąjį“. Skulp­
lusių akmenų). 1950 ir 1955 piliakal­ gulsčiais rąstais, apkrėstais moliu. 28; Киркор А. Археологические разыс­ tūra grakšti, aptakaus silueto, statiš­
nį žvalgė Ist. in-tas, 1972 MMT iš­ Ties pylimo posūkiu rasta bokšto pa­ кания в Виленской губернии // Извес­ Totorių kalnas ka, sustingusių bruožų veidu. For­
Beižionių piliakalnis tyrė (vadovas Vytautas Daugudis) matų liekanų. Vidinėje pylimo pusė­ тия Русского Археологического обще­ mos supaprastintos, drabužiai deta­
100 m2 plotą aikštelės p. v. dalyje, je yra ilgo gynybinio ūkinio statinio ства. СПб., 1858. T. 1. С. 15—16; По­ ilgio. Piliakalnio šlaituose ir papė­ lūs, dekoratyvūs, daugiausia klostyti
padarė pylimo skersinį pjūvį. Rasta liekanų. Jo siena prie pylimo tvirtin­ кровский Ф. Археологическая карта dėje yra kult. sluoksnio liekanų; ten vertikaliai.
Prie Beižionių k. Виленской губернии. Вильна, 1893. С.
I t-mečio pr. Kr. pabaigos — II t-mečio ta akmenimis ir moliu apkrėstais rąs­ rasta lipdytinės grublėtosios kerami­ Koplytstulpis pastatytas 1830—40
BEIŽIONIŲ PILKAPYNAS (AR po Kr. pradžios 1,1—3,0 m sto­ tais. Išliko 0,8—1,1 m aukščio sienos S6:8 .II ASR, Ь. 11, 1р. 38; МАВ RS, f. 149, kos. Radiniai laikomi Ist. ir etn. mu­ dvarininko Remerio lėšomis ežere nu­
1256). Yra ~0,75 km į p. v. nuo kai­ rio kult. sluoksnis. Jame skiriami 4 liekanų. Manoma, kad šis statinys ВА 1460. Ona Kuncienė ziejuje. 1971 piliakalnį žvalgė Ist. skendusio administratoriaus atmini­
mo, ~0,55 km į p. nuo kelio į Klė- pagr. horizontai. perėjimu buvo sujungtas su pylimo in-tas, 1978 ir 1984 — MMT. Pav. mui. II tarpsnio medinė šv. Jono Ne-
riškes (~0,2 km į š. nuo jo yra Bei­ Apatinis kult. sluoksnio horizon­ gynybine siena. Sluoksnyje rasta lip­ Čižiūnų k. L: Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V.,
žionių piliakalnis). ~50 pilkapių tas suardytas, 0,1—0,2 m storio. Ja­ dytinės grublėtosios ir žiestosios ke­ MILŽINKAPIS (AR 1257), Čižiūnų 1975. Kn. 2. P. 49.
(XX a. I pusėje buvo ~60). Supilti me rasta smulkių lipdytinės brūkš­ ramikos, būdingos I t-mečio pabai­ pilkapis. Yra kaimo š. dalyje, ~30m S: II ASR, b. 313, lp. 75—76.
aukštumėlėse, 400 m ilgio š. r.—p. v. į p. r. nuo Vievio—Aukštadvario ke­ Ona Kuncienė
niuotosios keramikos fragmentų, ap­ gai—II t-mečio pradžiai. Manoma,
kryptimi ir nuo 20 iki 100—250 m plo­ lio, —1,1 km į š. r. nuo Mošios ež.
skaldytų titnago gabaliukų, aikštelės kad čia stovėjusioje pilyje 1382.VII.6 Daugirdiškių k.
čio sklype. Sampilai 6—12 m skers­ kranto. Pilkapio liekanos 12 m skers­
mens, 0,3—1,0 m aukščio. Pilkapyno pakraštyje — medinės sudegusios pa­ galėjo būti pasirašyta Lietuvos d. mens, 1 m aukščio (XX a. 4 d-metyje KOPLYTSTULPIS (AtV 747, DV
p. dalyje yra apie 20 m skersmens ir prastos konstrukcijos gynybinės už­ kun-ščio Jogailos ir Kryžiuočių ordino buvo ~3 m aukščio); prie pagrindo 3214), smulkiosios archit-ros statinys
1,5 m aukščio pilkapis su keliomis tvaros liekanų. Kult. sluoksnis I atstovų Bražuolės sutartis. Radiniai yra akmenų vainiko liekanų. Per I su kryžiumi ir skulptūra. Stovi Mo-
akmenų eilėmis aplink sampilą. Ak­ t-mečio pr. Kr. laikomi Ist. ir etn. muziejuje. Pav. pasaul. karą pilkapio p. r. dalyje bu­ nio ežero r. krante, vieškelio vingy­
menų yra visų pilkapių sampiluose. vo iškasti apkasai, rasta daug akme­ je, aukštesnėje vietoje. Pastatytas ant
XX a. 3 d-metyje aplink pilkapius nų. Sampilas 1933 suardytas, kasant žemo cokolio. Kvadrato plano, dviejų
dar buvo galima įžiūrėti sampilus rūsį (jo gylis 1,8 m). Duobėje, 1,2— vienodo aukščio tarpsnių. Sumūrytas
supusių duobių ar juosusių griovių 1,3 m gylyje, rastas neaiškios paskir­ iš raudonų plytų, rištų kalkių skiedi­
liekanų. Pilkapiai apaugę medžiais ir ties žalvarinis dirbinys (dingo). Pil­ niu, tinkuotas, baltai dažytas. I tarp­
krūmais. Pilkapyno p. dalies keli pil­ kapiui žalos padarė ir tai, kad ant jo snio kiekvienos pusės viduryje yra
kapiai buvo suarti. S. Pupaleigis ir įrengtas trianguliacinio punkto geod. kiek įdubios stačiakampės plokštu­
S. Rudžionis 1924 kasinėjo 2 pilka­ ženklas. Pilkapis būdingas I t-me­ mos iš stambios tamsių akmenų skal­
pius, rado apdegusį ietigalį, degintų čio vidurio iš akmenų krautų pilka­ dos. II tarpsnį iš visų pusių skaido
kaulų, degėsių. Vytauto Didžiojo kul­ pių tipui. XIX a. pab. ir XX a. pr. ar- aukštos stačiakampės nišos su sklem-
tūros muziejus 1939 ištyrė (vadovas cheol. lit-roje minima, kad kaime ran­ btais viršutiniais kampais, jose yra
Pranas Baleniūnas) kelis mažus sam­ dama žmonių kaulų, kalavijų, balna­ po angą su pusapskrite arka, apves­
pilus. Kapų nerado. Manoma, kad kilpių. Manoma, kad visa tai rasta tą profiliuotu apvadu ir papuoštą rak­
pilkapiai VI—VIII amžiaus. 1971 pil­ Milžinkapyje arba kaimo š. r. dalyje, tu. Tarpsnius juosia profiliuoti kla­
kapyną žvalgė Ist. in-tas, 1975 ir vadinamajame Kryžių ar Prancūzų sicistiniai karnizai (I tarpsnio karni­
1984 — MMT. kalvos kapinyne (nenustatyta, kokio zas sudėtingo profilio), dengti skar­
L: Pupaleigis S. Žydiškių-Beižionių mil­ amžiaus). 1984 pilkapį žvalgė MMT. da. Stogas varpo pavidalo, dengtas
žinkapiai// Rytas. 1927.VII.13; Tarasen­ L: Tarasenka P. Lietuvos archeologijos skarda. Virš jo — dekoratyvus meta­
ka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Bražuolės piliakalnis medžiaga. K., 1928. P. 115; Dakanis B. linis kryžius. Jis kiauraraštėmis ša- Daugirdiškių koplytstulpis
20 21
pomuko skulptūra padaryta XIX a. tvirtina, kad saloje nuo XVI a. buvo tesnė už šonines. Bažnyčios r. gale skulptūros ir mediniai augalinio mo­ na pasiūta iš šviesiai rudo damasto, nėję, 7 — v. pusėje). Vienas pilka­
pabaigoje. Koplytstulpis restauruo­ dvaras. Jo teritorijos p. dalyje buvo atitvertas prienavis, virš jo yra var­ tyvo drožiniai. Vargonų prospektas metmenų ir ataudų pynimas sudaro pis 12 m skersmens, 0,5—1,0 m auk­
tas 1899. 1971 sutvirtinti pama­ vad. gerasis kiemas. Rasta XVIII a. gonų choras su baliustrada. V. ga­ klasicistinis. Bažnyčioje yra 4 dai­ blizgančius gėlių raštus matiniame ščio, kiti 4—6 m skersmens, 0,3—
tai, atstatytos išbyrėjusios plytos, inventoriuose minimų pastatų (gyv. le yra presbiterija, už jos — zakris­ lės paminklai. fone (ši drabužio dalis greičiausiai 0,5 m aukščio. Sampiluose yra akme­
karnizas, A nutinkuotas ir nudažy­ namo, sandėlio, pirties, rūsio) lieka­ tija (abi lygiašonės trapecijos pla­ Bažnyčia pastatyta 1820 Pažaislio vėlesnė). Galionai austi iš medvilnės nų. Manoma, kad pilkapiai V—VIII
tas, stogas uždengtas skarda. Labai nų. Gerąjį kiemą su ūkiniu (buvusiu no). Pamatai akmenų mūro. Sienos kamaldulių vienuolyno lėšomis. 1891 ir sidabro siūlų, geom. rašto. amžiaus. 1939 juos žvalgė Vytauto
apnykusi skulptūra buvo perduota salos š. dalyje) jungė 3,5_m pločio tašytų pušinių rąstų, sujungtų į są­ bokštelio stogas uždengtas skarda, Lijana Satavičiūtė Didžiojo kult. muziejus, 1975 ir
Trakų kraštotyros muziejui. 1982 kop­ akmenimis grįsta gatvė. Uk. kieme sparas; sutvirtintos stulpinėmis są­ zakristijoje ir presbiterijoje sudėtos ARNOTAS (DV 3190; šilkas, medvil­ 1984 — MMT.
lytstulpis vėl remontuotas. Buvusios rasta 2 tvartų, tarnų namo ir 4 ra­ varžomis ir apkaltos gulsčiomis len­ naujos lentų grindys. 1930—34 meist­ nė, metalo siūlai; 104X65 cm) XIX S: MMT DC, f. 1, ap. 1, b. 58, lp. 50—51.
skulptūros vietoje pastatyta kopija. šytiniuose šaltiniuose neminimų pas­ tomis. Stogas dvišlaitis, gegninis, rai K. ir B. Barelevičiai iš Dusmenų amžiaus. Drabužio konstrukciją pa­ Bronius Dakanis
Ją 1981 išdrožė restauratorius Juo­ tatų liekanų. Radiniai laikomi Trakų dengtas skarda. Lubos lentų, šonuo­ k., J. Pilius iš Dagų k. ir S. Smolen- brėžia tik įv. pločio galionai. Arno­
zas Kalinauskas. Pav. ist. muziejuje. se lenktos. skis (darbų vadovas) iš Praulių k. tas pasiūtas iš vienos rūšies brokato, Prie Eitulionių k.
Valentas Cibulskas, L: Lisauskaitė B. Daugirdų dvaro žvalgo­ Pagr. (r.) fasadas simetriškas, su (Jonavos rj.) bažnyčios išorę ir vi­ austo iš šilko ir aukso siūlų. Blizgan­ MIGLINIŠKIŲ PIRMASIS PILKA­
Nijolė Tarnauskienė mieji tyrinėjimai /f Archeologiniai tyri­ 4 kolonų mediniu portiku. Vidurinėje dų apkalė gulsčiomis lentomis, stogą čiame fone šilko siūlais išaustas iš­ PYNAS (AR 1259). Yra - 1 km į p.
nėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. dalyje yra dvivėrės durys, virš jų — perdengė skarda, sudėjo naujas grin­ ilginių, šviesiai bei tamsiai mėlynų r. nuo kaimo, —0,35 km į v. nuo Aso-
Prie Daugirdiškių k. V., 1990. P. 144—145. sudvejintas langas. Trapecinio fron­ dis. Langus ir duris padarė Norin- ir rausvų juostų ir tarp jų išdėstytų no ež. v. kranto. — 10 pilkapių. Išsi­
DAUGIRDIŠKIŲ DVARVIETE (AR Birutė Lisauskaitė tono viduryje įkomponuotas stačia­ kevičius iš Dusmenėlių k. Be to, ta­ tokių pat spalvų gėlyčių raštas. Au­ dėstę 130 m ilgio š. r.—p. v. krypti­
1942). Yra —0,3 km j p. r. nuo ka­ Prie Drabužninkų k. kampis langas. Frontoną ir stogelį da remontuota ir prienavis, kolonos, dinys puošnus, panašus į XVIII a. mi, 100 m pločio sklype. Sampilai iki
pinių, — 0,5 km į š. r. nuo Trakų— puošia pjūklelių ornamento vėjalen- atnaujinti, papuošti drožiniais alto­ II pusėje austuosius Gardino šilko 10 m skersmens, 0,3—1,0 m aukščio,
Semeliškių kelio, Monio ež. p. v. kran­ DRABU2NINKŲ PILKAPYNAS (AR tė. Du bokštelio būgno tarpsniai de­ riai, portiko kolonos įtvirtintos į f-ke; žymu rytietiškų brokatų povei­ krauti iš žemės ir akmenų. Vietos gy­
to pusiasalyje (anksčiau būta salos, 1252), Danosų pilkapynas (taip va­ koruoti dantukų ir pjūklelių ornamen­ aukštus pjedestalus. Bažnyčios švento­ kis. Lijana Satavičiūtė ventojai, kasinėdami didž. pilkapį, ra­
kurią su krantu jungė medinis tiltas). dinamas senesnėje archeol. lit-roje). to lentutėmis. Bokštelį dengia 2 da­ riuje 1937—69 buvo palaidotas komp. S: PRPIA, f. 5, b. 1887, lp. 2—18 (Firko­ do žmogaus kaulų. Pilkapiai labai
Užima ~7 ha plotą. XVI—XVIII a. Yra —1,2 km į rytus nuo kaimo, lių kupolinis stogas. Šoniniai (p. ir Mikas Petrauskas; vėliau jo palaikai vičius R., Kultūros paminklai Trakų raj.); suardyti dirbant įv. darbus, rengiant
priklausė vidutiniams ir smulkiesiems —1,1 km į p. ir p. r. nuo Trakų— š.) fasadai asimetriški. Sienų plokš­ perkelti į Vilniaus Rasų kapines. Pav. LSAMTI, b. 79, lp. 66 (Tarnauskienė N., sodybą. Pilkapių forma, sampilai bū­
bajorams (Zavišoms, Daugirdams, Aukštadvario kelio, —0,18 km į š. tumas skaido stačios stulpinės są­ Nijolė Tarnauskienė Dusmenų bažnyčia. Ekspedicijos aprašai). dinga I t-mečio viduriui. 1971 juos
Karengoms, Grotovskiams, Rostov- nuo Spindžiaus ežero v. galo, — 70 m varžos ir pusapskričiai langai tarp a. ARNOTAI žvalgė Ist. in-tas, 1975 ir 1984 —
sRsdktveaiamtarameei. r siDb)a,ui v vavdoraa ąlž pdn1rėaa7 is3 dt3ivn ,a įesrntią gi einkj1eou2g 0oyS v.mn eReenietušųmss.ii esePrkmisays.­­ įmim( r4p ii0.šš2 kkr6eo.m , n kiukšSvkoetaol rriDė utvakkrloaoeosbl iuuįvg žk.ia oSri- pčtjroiašėosikva reąua2ž.rš5 .i,t n 5ySkė0jvjep e,aip ,nr itadla1kbžl0aiio pap uu—irųss. jddųyį.j dį IžAndiotvse iirmsajppeeasrtairrdnisjoį ą s bo lrpladaanenrkrygiašanukiį.s in aalkt oorloisųrki tiopr.ut ionDšgiioa­ Avs1ii0ūRln4tNaėxs,O5 T7miš A ecSdtmav le)o(j D opXVosI i Xūš3li 1alk9ia,o1. .; IPs širiuiplekvukaisnisėsė,s j.ii rmm Pneauads;­­­ mD(AoUV,SP Mr—2ie0E 06N,D60)Ųu8. s mYkArmeNan Tų~įR k2Ar.. SkInmSu oį PrO.I nLnuKušokA ikPoa—ISi­ LVMS::. M, LII1iT e9A.t7uS7v.R o,Ks bn..T S33R.1 3 P, .a lr6pc9.h .e7o9.logijos atlasas.
rė iš kitų to meto smulkių dvarų. Dva­ p. pusėje). Užima — 400 m ilgio š. garos šonai iš drobinio pynimo raus­ Varėnos ir Dusmenų—Žilinų kelio Bronius Dakanis
rsąis ta1t8y6d5i nnou simpiūrrkion ęJ . spTiiršiktoev ičviuasr;y kplaą.­ rs.k—lypp.ą .v .S kamryppitliami i,n u1o5 06——280 0m m ik ip l1o0č—io vnaiųi bsaplaslvvoų špilukook šstue lisųiu vrianšėtutų. pParisetekliio­ sgairn-kjorys ž1o1s ,k vDaurstamloe nšų. vm. idškaley, jeO n(u—šk0i,1o Prie Geibonių k.
Dvaras 1924 išparceliuotas, pastatai 12 m skersmens, 0,5—2 m auk­ koloną, be galionų, dar paryškina km į v. nuo jo yra Dusmenų pirmasis MIKAL10KŠCIŲ KLUONAS (AtV
sunyko arba buvo sunaikinti. ščio. Daugumos sampilų pagrindus prisiūtos šilkinės juostelės; rokoki­ pilkapis). Sampilas 7 m skersmens, 738). Yra '-'1,3 km į š. v. nuo Gei­
Dvarvietę 1989 tyrė (vadovė Bi­ juosia grioviai. 1935 archyvinėje me­ niam audiniui jos teikia klasicizmo 0,8 m aukščio, apaugęs medžiais. Pil­ bonių k., Elektrėnų tvenkinio š. pu­
rutė Lisauskaitė) Trakų ist. muzie­ džiagoje minima, kad, kasinėjant pil­ bruožų. Nugaros kolona iš balto da­ kapio forma, sampilas budingi VI— sės terasoje. Su pirkia ir tvartu for­
jus. Pavyko rasti 10 įvairaus laiko kapius, rasta pjautuvų, balnakilpių, masto su atlasinio pynimo gėlių raš­ VII amžiui. 1975 ir 1984 jį žvalgė muoja stačiakampio plano kiemą.
pastatų liekanų. Ankstyviausio lai­ žąslų, puodų šukių (radiniai dingę). tu. Drabužis švelnių spalvų, subti­ MMT. Didelis, stačiakampio plano. Galuo­
kotarpio statinių nerasta, bet XVI a. Į Vytauto Didžiojo kult. muziejų 1939 laus dekoro. Lijana Satavičiūtė S: MMT DC, f. 1, ap. 1, b. 58, lp. 192. se yra kiek siaurėjantys priestatai:
pab.—XVII a. pr koklių šukės pa­ pateko IX—XI a. geležinių dirbinių ARNOTAS (DV 3189; šilkas, med­ Bronius Dakanis r. — priekluonis, v. — daržinė. Įva­
d(mirbuizniieajia ursa stkin ypgroieje gripaaurčaišųy)t.a ,R akdaid­ vXil6n5ė , cmme) talXoI Xs iūalami,ž ianuėsr.i maDs;r ab1u08žXio Prie Dusmenų k. žgirueonjdaymmaa s,i š abr.i pugsa lojo. žVeimduormyjies lyerna­
niai (3 daiktai) laikomi Vytauto Di­ dalis išryškina galionai, švelnūs au­ DUSMENŲ PIRMASIS PILKAPIS tų sienelėmis atitvertos šalinės. Prie
džiojo karo muziejuje. Manoma, kad dinių kolorito ir audimo technikos (AV 2023). Yra ~2 km į r. nuo kai­ įėjimo, p. pusėje, įrengta maža pe­
pilkapiai VI—XII amžiaus. 1971 juos skirtumai. Arnotas pasiūtas iš dvejo­ mo, — 0,9 km į p. nuo kelių į Dus- ludė. Pamatai 1 eilės akmenų ir. 2
žvalgė Ist. in-tas, 1975 ir 1984 — po audimo, 3 spalvų šilko. Kolonos menis, Onuškį ir Varėną sandūros, išilginių rąstų. Sienų rąstai pjauti
MMT. iš gelsvo ripso, šonai iš žalsvo (prie­ — 0,7 km į p. v. nuo Sermio ežero p. rankiniu pjūklu, pusiniai, sujungti
L: Sčesnulevičius K. Danosų kurganai ¡J kio) ir rausvo (nugaros) atlaso. Ar­ kranto, į š. v. nuo Onuškio—Varėnos šviliais, kampuose sujungti į ker­
Gimtasai kraštas. 1936. Nr. 2—4. P. 525— notui išraiškingumo teikia galionai: ir Dusmenų—Žilinų kelio sankryžos, tes. Stogas gegninis čiukurinis.
526; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. priekio kolonos galionai nerti iš auk­ Dusmenų miške, Onuškio gir-jos 11 Ilginius remia 2 poros pėdžių.
V., 1977. Kn. 3. P. 30. so ir sidabro siūlų, yra augalinio raš­ kvartalo š. v. kampe (—0,1 km į r. Išsiskiria aukštas stogas (2 kartus
S: II ASR, b. 313, lp. 76; MMT DC, f. to (tokie XVIII a. buvo gaminami nuo jo yra Dusmenų antrasis pilka­ aukštesnis už sienas). Pagr. (r.) fa­
1, ap. 1, b. 58, lp. 225—231. Gardino šilko f-ke). pis). Sampilas 8 m skersmens, 0,6 m sado stogas su negilia įkarpa virš
Bronius Dakanis Lijana Satavičiūtė aukščio. Pilkapyje iškasta duobė. Pil­ dvivėrių durų. Čiukuras apkaltas sta­
Dusmenų k. AtaRloN sOiūTlAaiS, s(iuDvVin ė3j1i8m8a; sm; e1d0v9ixln6ė7, cmme)­ kVaIpI ioa mfžoirumi.a ,1 9s7a1m jpį ižlavsa lgbėū dIisntg. ii nV-tIa—s, čiomKilsu olennąt oAmnisd.rius ir Aleksas Mika-
DUSMENŲ BAŽNYČIA (AtV 740), XIX amžiaus. Drabužio konstrukciją T975 ir 1984 MMT. liūkščiai (tėvas su sūnumi) pastatė
1917 Geibonių k. Ūkis turėjo 11 ha
Šventųjų apaštalų Simono ir Judo išryškina galionai ir audinių kolori­ L: Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V.,
Tado bažnyčia, liaudiško klasicizmo tas bei dekoras. Arnotas pasiūtas iš 1977. Kn. 3. P. 35—36. žemės. 1919 pristatyti daržinė ir prie­
archit-ros pastatas. Stovi pagr. gat­ trejopo šilko. Šonų fonas ryškiai gel­ S: II ASR, b. 313, lp. 76; MMT DC, f. 1, kluonis. 1936 pastatai perkelti į dab.
vės v. pusėje, aukštumoje, netaisyk­ tonas, raštas siuvinėtas, panašus į ap. 1, b. 58, lp. 192. Bronius Dakanis vietą (ūkis turėjo 9 ha žemės).
lingo plano šventoriaus viduryje, su­ XVIII a. vidurio Prancūzijos rokoki­ S: LSAMTI, 1979 m. ekspedicijos medžia­
Prie Eitulionių k. ga, lp. 24 Jolita KanČienė
pama kapų. Pagr. vartai į šventorių nių audinių raštą. Jį sudaro puokš­
iš r. čių, kurias rėmina smulkūs žiedeliai, MIGLINIŠKIŲ ANTRASIS PILKA­ Prie Grigiškių miesto tipo gyven­
Bažnyčia didelio vientiso tūrio, su kompozicija. Raštas siuvinėtas ryš­ PYNAS (AR 1547). Yra -0,7 km į vietės
aštuonkampiu bokšteliu virš portiko. kiai raudonų, žalių, mėlynų spalvų p. nuo kaimo kapinaičių, į š. r. nuo
Bazilikinė, 3 navų, stačiakampio pla­ šilko siūlais, apimties iliuzija per­ Migliniškių kaimavietės (kaimas iš­ GRIGIŠK1Ų PILKAPYNAS (AR
no, su 2 sklembtais kampais. Navų teikta šešėliavimu. Priekio kolona iš nykęs), — 0,4 km į š. v. nuo Asono 1235), Misijonarkos, Naravų pilka­
dalį skaido 2 eilės kolonų (po 5). melsvai balto, panašaus, bet šiltesnio ež., abipus keliuko į Migliniškių kai- pynas. Yra —0,5 km į r. nuo Grigiš­
Dusmenų bažnyčia iš šiaurės rytų Vid. nava 2 m platesnė ir 2 m aukš­ Dusmenų bažnyčios planas atspalvio rašto šilko. Nugaros kolo­ mavietę. 9 pilkapiai (2 keliuko ryti- kių, į š. nuo Vilniaus—Kauno auto-