Table Of Content

LKP (b) CK PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS — MARKSO—ENGELSO—LENINO INSTITUTO FILIALAS VALSTYBINE POLITINĖS IK MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA K. MARKSAS F. ENGELSAS R I N K T I N I A I R A Š T A I D V I E M T O M A I S i i TOM AS VILNIUS —1950 486 TURINYS Psl. K. MARKSAS. GOTOS PROGRAMOS KRITIKA . . . . 5—37 F. Engelso pratarmė...................................................... .* . 5 K. Marksas. Laiškas V. Brakei. 1875 m. gegužes 5 d.. . . 7 K. Marksas. Pastabos dėl Vokietijos darbininkų partijos pro gramos ....................................................................................................9 I ......................................................................................9 II ................................................................................................................18 III . ..........................................................................................................20 IV ...............................................................................................................21 F. Engelsas. Laiškas A. Bebeliui.'1875 m. kovo 18—28 d. . 27 F. Engelsas. Laiškas K. Kautskiui. 1891 m. vasario 23 d. . 34 F. ENGELSAS. APIE VISUOMENINIUS SANTYKIUS RU SIJOJE ...........................................................................................................38 F. ENGELSAS. „GAMTOS DIALEKTIKOS“ ĮVADAS . . . 50 F. ENGELSAS. DARBO VAIDMUO BE2D2IONES SU2MO- GĖJIMO PROCESE.....................................................................................67 F. ENGELSAS. SOCIALIZMO I5SIVYSTYMAS IŠ UTOPIJOS Į MOKSLĄ................................................................. . . 80—137 Įvadas angliškajam leidimui.......................................................................80 Socializmo išsivystymas iš utopijos į mokslą I .................................................................................................................102 II .......................................................................................................113 III.................................................................................................................120 48? F. ENGELSAS. KARLAS MARKSAS................................................138 F. ENGELSAS. KALBA PRIE MARKSO KAPO . . . . 149 F. ENGELSAS. SEIMOS, PRIVATINES NUOSAVYBES IR VALSTYBES K IL M E ....................................................................... 152—294. Pratarmė pirmajam 1884 metų leidimui ..................................................152 Pratarmė ketvirtajam 1891 metų leidimui..........................................154 S e i m o s, privatinės nuosavybės ir vai s t y b ė .s k t / m ė I. Kultūros priešistorinės pakopos . . . . . 166 I. Laukinė b ū k lė ................................... 166 II. Barbarybė........................................ . 168 II. Seimą ......................................................... . 1 7 1 III. Irokėzų giminė . 217 IV. Graikų giminė 229 V. Atėnų valstybės atsiradimas . 236 VI. Giminė ir valstybė Romoje . 246 VII. Giminė pas keltus ir germanus . 255 VIII. Germanų valstybfs įsikūrimas , 267 IX. Barbarybė ir civilizacija . 276 F. ENGELSAS. MARKSAS IR „NAUJA:.lt. REINO ! ЛIKRAS TIS“ (1848—1849) . . . . . . . 295 F. ENGELSAS. DEL KOMUNISTU SĄJUNŲOS ISTORIJOS 304 F. ENGELSAS. LIUDVIGAS I i i F.RBAi MAS IR KLASIKI NES VOKIEČIŲ FILOSOFIJOS PABAIGA .322—361» Pratarmė.......................................... . . 322 L i u d v i g a s F c u c r b u r h ii. s i r К I n s i k i n r s y o k i o č i ų f i I o s o f t Į n s p a l> u i M a I .................. ..................................................324 II............................... .............................................................331 III ..............................................................................................................339 IV ............................. .............................................................346 K. MARKSAS. TEZES APIE 1 TUJERBACHĄ...................................362 F. ENGELSAS. „DARBININKŲ KLASES PADĖTIES ANG LIJOJE“ PRATARME.............................................................................365 F. ENGELSAS. VALSTIEČIŲ KLAUSIMAS PRANCŪZIJOJE IR VOKIETIJOJE...............................................................................379—397 I ..............................................................................'. . . . 380 II ..............................................................................................................390 488 K. MARKSAS IR F. ENGELSAS. LAIŠKAI . . . .398—457 Marksas — P. V. Anenkovui. 1846 m. gruodžio 28 d..............................398 Marksas — J. Veidemejeriui. 1852 m. kovo 5 d......................................408 Marksas — Engelsui. 1856 m. balandžio 16 d......................................409 Marksas — Engelsui. 1857 m. rugsėjo 25 d.............................................410 Marksas—L. Kugelmanui. 1-865 m. vasario 23 d. . . • • 411 Marksas — L. Kugelmanui. 1866 m. spalio 9 d...............................415 Marksas — L. Kugelmanui. 1868 m. liepos 11 d..............................416 Marksas—L. Kugelmanui. 1871 m. balandžio 12 d. . . ■ • 418 Marksas—L. Kugelmanui. 1871 m. balandžio 17 d. . . - 419 Marksas —F. Boltei. 1871 m. lapkričio 23 d......................................420 Engelsas — T. Kūno. 1872 m. sausio 24 d.............................................422 Engelsas — A. Bebeliui. 1873 m. birželio 20 d......................................428 Engelsas — F. A. Zorgei. 1874 m. rugsėjo 12—17 d. . . . ■ 431 Marksas ir Engelsas — A. Bebeliui, V. Libknechtui, V. Brakęi ir kt. („Aplinkraštis“) 1879 m. rugsėjo 17—18 d. . . . • 432 Engelsas — K. Smidtui, 1890 m. rugpiūčio 5 d................................439 Engelsas—J. Blochui. 1890 m. rugsėjo 21—22 d.........................440 Engelsas — K. Smidtui. 1890 m. spalio 27 d.............................................443 Engelsas — F. Meringui. 1893 m. liepos 14 d................................ 448 - Engelsas—N. F. Danielsonui. 1893 m. spalio 17 d.............................452 Engelsas —H. Starkenburgui. 1894 m. sausio 25 d.............................455 SVARBESNIŲJŲ VARDŲ RODYKLE........................................................461 DALYKINE RODYKLE..............................................................................477 Leidinys Nr. 87. Tiražas 10 000 egz. Pasirašyta spausdinti 1950.VI 1.4. LV 14974. Popieriaus formatas 60 X 92. 30,5 spaudos lanko. 32,85 apsk. leid. lanko. 1 spaudos lanke 42 100 ženklų. Kaina Rb. 14,—. - Spaudė valst. „Vaizdo“ sp. Vilniuje, Birštono g-vė Nr. 2. Užsak. Nr. 2281. 5 K. MARKSAS GOTOS PROGRAMOS KRITIKA F. ENGELSO PRATARME Čia spausdinamas rankraštis — programos projekto kritika drauge su lydraščiu Brakei — 1875 metais, prieš pat jungtinį Gotos suvažiavimą1, buvo pasiųstas Brakei, kad tas supažin dintų su juo Geibą, Aušrį, Bebelį ir Libknechtą, o paskui grą žintų Marksui. Kadangi partijos suvažiavimas Halėje diskusijas dėl Gotos programos įtraukė į darbotvarkę, tai aš, dar ilgiau delsdamas paskelbti visuomenei šį svarbų, šioms diskusijoms, gal būt, svarbiausią dokumentą, jausčiausi darąs nusikaltimą. Sis rankraštis betgi turi dar ir kitą, platesnę reikšmę. Jame pir mą kartą aiškiai ir tiksliai išdėstyta Markso pažiūra į kryptį, kurios Lasalis laikėsi nuo pat savo agitacinės veiklos pradžios, ir būtent tiek į Lasalio ekonominius principus, tiek ir į jo taktiką. Negailestingas aštrumas, su kuriuo Marksas čia išnagrinėja programos projektą, nepermaldomumas, su kuriuo jis pareiškia savo išvadas, atskleisdamas projekto silpnybes, — visa tai šian dien, po penkiolikos metų, jau nieko nebegali įžeisti. Specifiški 1 Gotos suvažiavime (1875 m. gegužės 22—27 d.) buvo suvienytos dvi tuo metu egzistavusios Vokietijos darbininkų organizacijos — Libknechto ir Bebelio vadovaujama Socialdemokratų darbininkų partija (vadinamieji eize- nachininkai) ir Hazenkleverio, Haselmano ir Teikės vadovaujama lasalinin- kų organizacija (Visuotinė Vokietijos darbininkų sąjunga) — j vieningą Vokietijos socialistų darbininkų partiją. Red. 6 K. MARKSAS lasalininkai egzistuoja dar tik užsienyje, kaip vienišos atlaužos, o nuo Gotos programos, kaip visiškai nepatenkinamos, Halėje atsisakė netgi jos kūrėjai1. Vis dėlto, kur buvo galima nekenkiant reikalui, aš praleidau kai kuriuos aštrius, atskiriems asmenims taikomus išsireiškimus ir įvertinimus, pakeisdamas juos taškais. Taip būtų pasielgęs ir pats Marksas, jeigu jis šį rankraštį šiandien spausdintų. Vieto mis aštrus šio rankraščio tonas buvo sukeltas dviejų aplinkybių. Pirma, Marksas ir aš su Vokietijos judėjimu buvome suaugę glau džiau, negu su bet kuriuo kitu; todėl šiame programos projekte paskelbtas lemiamas žingsnis atgal turėjo sukelti ypač smarkų mūsų pasipiktinimą. Antra, tuomet (vos dvejiems metams pra slinkus po Internacionalo kongreso Hagoje)1 2 mes buvome pačiame įkarštyje kovos su Bakuninu ir jo anarchistais, kurie mums vertė atsakomybę už visa tai, kas dėjosi Vokietijos darbininkų judėji me, tad reikėjo tikėtis, kad mums bus priskirta ir slapta šios pro gramos tėvystė. Šie sumetimai dabar atkrinta, o su jais atkrinta ir atitinkamų vietų reikalingumas. Taip pat ir cenzūros sumetimais kai kurie sakiniai pakeisti taš kais. Ten, kur man teko parinkti švelnesnį išsireiškimą, jis duo damas laužtiniuose skliausteliuose. Šiaip rankraštis išspausdintas pažodžiui. Londonas, 1891 m. sausio 6 d. Parašė F. Engelsas Spausdinama pagal žurnalo tekstą Išspausdinta žurnale „Neue Zeit“ Versta iš vokiečių kalbas 1891 m. 1 Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavimas Halėje — pirmasis su važiavimas panaikinus ypatingąjį įstatymą prieš socialistus — V. Libknech- tui, svarbiausiam Gotos programos autoriui, pasiūlius, 1890 m. spalio 16 d. nutarė sekančiam partijos suvažiavimui paruošti naują programos projek tą. Naujoji programa buvo priimta 1891 m. spalio mėnesį Erfurto suvažia vime (Erfurto programa). Red. 2 I Internacionalo kongresas, įvykęs 1872 m. rugsėjo mėnesį Hagoje, praėjo kovos prieš bakunininkus ženkle. Kongreso dauguma palaikė Gene ralinę Tarybą, kuriai vadovavo Marksas. Bakuninas buvo pašalintas iš Inter nacionalo. Red. GOTOS PROGRAMOS KRITIKA 7 K. MARKSAS LAIŠKAS V. BRAKEI Londonas, 1875 m. gegužės 5 d. Brangusis Brake! Žemiau dedamas kritiškas pastabas dėl suvienijamosios progra mos malonėkite perskaitęs perduoti susipažinti Geibui ir Aueriui, Bebeliui ir Libknechtui. Aš esu apkrautas darbu ir priverstas žy miai peržengti gydytojų man nustatytas darbo laiko ribas. Todėl man nebuvo jokio „malonumo“ parašyti tokį ilgą rašinį. Tačiau tai buvo reikalinga, kad vėliau partiniai draugai, kuriems šios pastabos skiriamos, klaidingai neišsiaiškintų žygių, kuriuos aš, iš savo pusės, turėsiu padaryti. — Turiu galvoje trumpą pareiški mą, kurį po jungtinio suvažiavimo Engelsas ir aš paskelbsime; mes pareikšime, kad mes nedalyvavome rengiant minėtą princi pinę programą ir su ja nieko bendro neturime. Tai yra būtina, nes užsienyje yra paplitusi partijos priešų rū pestingai palaikoma nuomonė — nuomonė visiškai klaidinga, — kad mes iš čia slapta vadovaują vadinamosios Eizenacho parti jos judėjimui. Dar savo neseniai išėjusioje knygoje rusų kalba1 Bakuninas laiko mane, pavyzdžiui, atsakingu ne tik už visas tos partijos programas ir t. t., bet ir už kiekvieną Libknechto padarytą žygį nuo pat jo bendradarbiavimo su Liaudies partija pradžios. Be to, mano pareiga neleidžia man kad ir diplomatišku tylėjimu pripažinti programos, kuri, mano įsitikinimu, visiškai niekam ti kusi ir demoralizuoja partiją. Kiekvienas tikro judėjimo žingsnis yra svarbesnis už tuziną programų. Todėl, jeigu buvo negalima — o aplinkybės to nelei do — nueiti toliau už Eizenacho programą, tai reikėjo tiesiog su daryti susitarimą dėl veiksmų prieš bendrą priešą. Bet jeigu suda romos principinės programos (užuot tai atidėjus ligi to laiko, kada jos bus bendru darbu paruoštos per ilgesnį laikotarpį), tai tuo pačiu viso pasaulio akivaizdoje nustatomos gairės, iš kurių žmo nės sprendžia apie partinio judėjimo lygį. Lasalininkų vadai atėjo 1 Bakuninas M., Valstybingumas ir anarchija. Ciurichas, 1873 m. Red. K. MARKSAS pas mus todėl, kad tai padaryti juos privertė aplinkybės. Jeigu jiems iš pat pradžių būtų buvę pasakyta, kad į jokį mainininkavi- mą principais nebus įsileista, tai jie būtų turėję pasitenkinti veiki mo programa arba organizaciniu bendro veikimo planu. Vietoj to jiems leidžiama atvykti apsiginklavus mandatais, ir, iš savo pusės, tie mandatai pripažįstami privalomais, taigi, pasiduodama malonei ar nemalonei tų, kurie patys reikalingi pagalbos. Be to dar, jie sušaukia suvažiavimą dar prieš kompromisinį suvažiavi mą, tuo tarpu kai sava partija sušaukia savo suvažiavimą tik post festum1. Čia aiškiai buvo siekiama išvengti bet kurios kriti kos ir neleisti susivokti savajai partijai. Yra žinoma, kad darbi ninkai patenkinti jau vien susivienijimo faktu, tačiau klystama, jeigu manoma, kad šis akimirksnio laimėjimas ne per brangiai pirktas. Beje, programa niekam tikusi ir nepriklausomai nuo to, kad ji kanonizuoja lasalinį tikėjimo simbolį. Artimiausiu laiku aš nusiųsiu Jums „Kapitalo“ prancūziškojo leidimo paskutiniuosius sąsiuvinius* 2. Spausdinimą ilgesnį laiką buvo sutrukdęs Prancūzijos vyriausybės uždraudimas. Šią savaitę ar ateinančios pradžioje knyga bus baigta. Ar Jūs gavote šešis pirmuosius sąsiuvinius? Malonėkite man taip pat parašyti Bern- hardo Bekerio adresą, kuriam aš irgi turiu nusiųsti paskutiniuo sius sąsiuvinius. „Volksstaat“ knygų leidykla3 turi savotiškus papročius. Taip, pavyzdžiui, man ligi šio momento nebuvo atsiųstas nė vienas naujo „Kelno komunistų bylos“ leidimo egzempliorius. Geriausių linkėjimų. Jūsų Karlas Marksas ! — po šventės, t. y. per vėlai. Red. 2 Paties Markso redaguotas prancūziškasis „Kapitalo“ pirmojo tomo ver timas buvo leidžiamas sąsiuviniais 1872—1875 m. Paryžiuje. Red. Kalbama apie partijos leidyklą, kuri buvo Leipcige prie centrinio Vokie tijos socialdemokratijos organo „Volksstaat“ („Liaudies Valstybė“) redakci jos (1869—1876 m.). Red. GOTOS PROGRAMOS KRITIKA g> K. MARKSAS PASTABOS DĖL VOKIETIJOS DARBININKŲ PARTIJOS PROGRAMOS I 1. „Darbas yra bet kurio turto ir bet kurios kultūros šalti nis, o kadangi naudingas darbas yra galimas tik visuomenėje ir per visuomenę, tai darbo pajamos priklauso nesumažintos ir ly giomis teisėmis visiems visuomenės nariams“ Pirmoji paragrafo dalis: „Darbas yra bet kurio turto ir bet ku rios kultūros šaltinis“. Darbas nėra bet kurio turto šaltinis. Gamta yra toks pat varto jamųjų verčių šaltinis (o iš jų kaip tik ir susideda daiktinis tur tas!), kaip ir darbas, kuris pats tėra tik vienos iš gamtos jėgų, žmogaus .darbo jėgos, pasireiškimas. Aukščiau minėtą frazę jūs rasite kiekviename vaikų elementoriuje, ir ji teisinga tik tiek, kiek ja suprantama, kad darbas atliekamas, turint reikiamų objektų ir įrankių. Tačiau socialistinėje programoje neturi būti tokių buržuazinių išsireiškimų, nutylinčių tas sąlygas, kurios vienos tik ir tesuteikia jiems prasmę. Kiek žmogus iš anksto žiūri į gamtą, šį visų darbo priemonių ir objektų šaltinį, kaip savininkas, elgiasi su ja, kaip su jam priklausančiu daiktu, tiek jo darbas tampa vartojamųjų verčių, taigi ir turto, šaltiniu. Buržua turi la bai rimtą pagrindą darbui priskirti antgamtinę kuriamąją galią, nes kaip tik iš darbo gamtinio sąlygotumo išplaukia, kad žmogus, neturįs jokios kitos nuosavybės, išskyrus savo darbo jėgą, bet kurioje visuomeninėje ir kultūrinėje būklėje turi būti vergas kitų žmonių, tapusių materialinių darbo sąlygų savininkais. Tik jų leidžiamas jis gali dirbti, taigi, tik jų leidžiamas — gyventi. Bet palikime tą sakinį tokį, koks jis yra, kad ir kokie būtų jo trūkumai. Kokios gi išvados reikėtų laukti? Atrodo, šios: „Kadangi darbas yra bet kurio turto šaltinis, tai ir visuomenėje niekas negali pasisavinti turto kitaip, kaip tik pasisavindamas dar bo produktą. Tad jeigu jis pats nedirba, tai jis gyvena iš svetimo darbo ir savo kultūrą taip pat įsigyja svetimo darbo sąskaita“. O tuo tarpu žodelyčiais „o kadangi“ prie pirmojo sakinio pri segamas antras, kad išvada būtų padaryta iš šio antrojo sakinio, o ne iš pirmojo.