Individualizmas ir ekonominė tvarka PDF
Preview Individualizmas ir ekonominė tvarka
F R I E D R I C H A .H A Y E K i \ m m m IR EKONOMINE TVARKA A L K EUGRIMAS FRIEDRICH Â. HAYEK INDIVIDUALIZMAS IR EKONOMINĖ TVARKA F R I E D R I C H A. HAYEK IR EK O N O M IN E Iš anglų kalbos vertė ALGIRDAS D I: G U T I S VILNIUS • EU GRIMAS • 2002 UDK 316.3:001.8 Hal33 Versta is: Friedrich von Hayek, Individualism and Economic Order, The University of Chicago Press, Chicago, 1948 Vertė dr. Algirdas Degutis, Kultūros, filosofijos ir meno institutas This edition published with support from the Open Society Fund-Lithuania, and from the CEU Translation Project of the Open Society Institute-Budapest Knygos leidimą iš dalies finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte (Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas) ISSN 1392-1673 © Dr. Laurence Hayek, 2002 ISBN 9955-501-28-6 © Vertimas į lietuvių kalbą - Algirdas Degutis, 2002 © Eugrimas, 2002 TURINYS I. Individualizmas: tikrasis ir tariamasis ° 9 II. Ekonomika ir pažinimas ° 39 III. Socialinių mokslų faktai ° 61 IV. Žinių panaudojimas visuomenėje ° 79 V. Konkurencijos reikšmė ° 93 VI. „Laisvas" verslas ir konkurencinė tvarka ° 107 VII. Socialistinė apskaita I: problemos esmė ir jos istorija ° 119 VIII. Socialistinė apskaita II: dabartinė diskusijos būsena (1935) ° 145 IX. Socialistinė apskaita III: konkurencinis „sprendimas" ° 175 X. Prekinio rezervo valiuta ° 201 XI. Rikardo efektas 0 211 XII. Ekonominės tarpvalstybinio federalizmo sąlygos ° 241 PRATARME Nors iš pirmo žvilgsnio šio rinkinio straipsniai gvildena labai skirtingas temas, tikiuosi, kad skaitytojas greit suvoks, jog visi jie - apie glaudžiai susijusias problemas. Nors juose rašoma labai skirtingais moralės filosofijos ir socialinių mokslų metodologijos, ekonominės politikos ir grynosios ekonominės teorijos klausimais, visi šie klausimai daugelyje straipsnių traktuojami kaip vienos - centrinės - problemos aspektai. Šis jų ryšys bus lengviausiai pastebimas pirmuose šešiuose straipsniuose, tačiau ir trys tolesni apie socialistinę apskaitą irgi gali būti laikomi tos pačios idėjos taikymo atveju sprendžiant konkrečią problemą, nors tada, kai juos rašiau, dar nevisiškai suvokiau šį ryšį. Tik du paskutiniai straipsniai yra apie kiek kitokius teorijos ir politikos aspektus; tačiau kadangi manau, jog juose gvildenamos problemos taps dar svarbesnės ateityje nei buvo praeityje, pasinaudoju proga juos čia pateikti labiau prieinama forma. Kadangi neseniai išleidau populiaresnę knygą, kurioje rašau apie kai kurias iš čia nagrinėjamų problemų, turiu skaitytoją įspėti, jog ši knyga nepriklauso populiariųjų knygų kategorijai. Tik nedaugelis šio rinkinio straipsnių (1 ir 6 skyrius, galbūt dar 4 ir 5 skyrius) iš dalies papildo tas praktiškai aktualias išvadas, kurias, jausdamas jų viešo paskelbimo būtinybę, išdėsčiau knygoje Kelias į vergovę. Visi kiti straipsniai adresuojami profesionalams ir yra gana techniško pobūdžio. Visi jie, pripažįstu, yra gana fragmentiški, atsiradę mėginant realizuoti tam tikrą tolimąjį tikslą, tad jie laikytini tik parengiamaisiais to tikslo realizavimo produktais. Turbūt derėtų pridurti, jog iš mano pastarojo laiko publikacijų tema, kuria parašyta dauguma šios knygos straipsnių, čia neįdėjau nė vieno straipsnio iš dviejų mano straipsnių serijų apie „Scientizmą ir visuomenės mokslą" ir apie „Kontrrevoliuciją moksle", nes jų 8 PRATARMĖ pagrindu mėginu parengti išsamesnį sisteminį darbą; jo fragmentai yra paskelbti žurnalo Ecotiomica 1940, 1941-1945 metų numeriuose. Noriu išreikšti padėką žurnalų American Economic Review, Economica, Eco nomic Journal, Ethics, ir New Commonwealth Quarterly redaktoriams už leidimą ten pirmąkart išspausdintus darbus čia perspausdinti; taip pat leidyklos George Routledge and Sons, Ltd. London savininkams už leidimą čia perspausdinti du straipsnius, kurie pirmąkart buvo paskelbti 1935 m. šios leidyklos išleistoje knygoje Collectivist Economic Planning. F. A. Hayek Londono ekonomikos mokykla I INDIVIDUALIZMAS: TIKRASIS IR TARIAMAS Du dis-huitième siècle et de la révolution, comme d'une source commune, étaient sortis deux fleuves: le premier conduisant les hommes aux institutions libres, tandis que le second les menait au pouvoir absolu. Alexis de Tocqueville 1 Šiandien skelbti kokius nors griežtus socialinės tvarkos principus be veik neįmanoma neužsitraukiant kaltinimų dėl nepraktiško doktrinie- riškumo. Svarstant socialines problemas įprasta išmintingumo ženklu laikyti tai, kad nesilaikoma jokių apibrėžtų principų, kad bet kuris klau simas sprendžiamas „atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes" ir kad, mė ginant ieškoti kompromisų tarp priešingų pažiūrų, paprastai vadovau jamasi vien praktiniais sumetimais. Tačiau principai įsitvirtina net tuo atveju, kai nėra eksplicitiškai pripažįstami, o tik implikuojami konkre čiais sprendimais, arba kai egzistuoja tik miglotų idėjų apie tai, kas da roma arba nedaroma, pavidalu. Antai ėmę vadovautis nuostata, kad mums nepriimtinas nei „individualizmas, nei socializmas", mes faktiš kai nuo laisvų individų visuomenės sparčiai judame prie visiškai ko- lektyvistinės. Čia mėginsiu ne tik apginti tam tikrą bendrą socialinės organiza cijos principą, bet ir parodyti, jog bendrų principų vengimas ir tenki nimasis padėtimi, kai sprendimai priimami vien atsižvelgiant į kaskart 10 INDIVIDUALIZMAS IR EKONOMINĖ TVARKA naujas konkrečias aplinkybes, yra išraiška tendencijos, kuri su „laips niškumo neišvengiamumu" stumia mus nuo tos socialinės tvarkos, kuri dabar remiasi tam tikrų bendrų principų pripažinimu, atgal prie sistemos, kurioje tvarka bus kuriama tiesioginiu komandavimu. Po pastarųjų trijų dešimtmečių patirties turbūt jau nebereikia spe cialiai pabrėžti, kad, atsisakę principų, mes paprasčiausiai dreifuojame. Pragmatinė nuostata, vyravusi šiuo laikotarpiu, ne tik nesustiprino mū sų galios kontroliuoti įvykių raidą, bet veikiau nustūmė mus į padėtį, kurios niekas nesiekė; ir vienintelis nesivadovavimo principais rezul tatas, atrodo, yra tas, kad mus valdo tik įvykių logika, į kurią bergž džiai mėginame nekreipti dėmesio. Dabar kyla ne klausimas, ar mums reikia principų gairių, bet veikiau tik klausimas, ar yra kokių nors vi suotinai pritaikomų principų, kuriais galėtume vadovautis. Kur galė tume rasti principų, kurie mums suteiktų aiškias gaires dorojantis su mūsų laikų problemomis? Ar egzistuoja kokia nors nuosekli filosofija, kuri mums siūlytų ne tik moralinius tikslus, bet ir adekvatų metodą jiems pasiekti? Tai, kad net pati religija nesuteikia reikiamų orientyrų, kaip šias pro blemas išspręsti, liudija Bažnyčios pastangos išrutulioti savo bendrą so cialinę filosofiją ir tos tarpusavyje visiškai nesuderinamos išvados, prie kurių daugelis žmonių prieina pradėdami nuo tų pačių krikščioniško sios doktrinos pagrindų. Nors Bažnyčios įtakos mažėjimas neabejoti nai yra viena svarbiausių mūsų intelektinės ir moralinės orientacijos pra radimo priežasčių, jos atgimimas nesumažintų bendrai pripažįstamų so cialinės tvarkos principų poreikio. Mums vis vien reikėtų tam tikros po litinės filosofijos, teikiančios specifiškesnius atsakymus nei tos bendros rekomendacijos, kurias siūlo religija arba moralė. Pavadinimas, kurį pasirinkau šiam skyriui, rodo, jog esu įsitikinęs, kad tokia filosofija egzistuoja ir kad ji teikia principus, implicitiškai glū dinčius Vakarų, arba krikščioniškojoje, politinėje tradicijoje, nors jie jau negali būti vienareikšmiškai nusakyti kokia nors lengvai suvokiama for mule. Tad prieš mėginant atsakyti į klausimą, ar jie vis dar gali būti mū sų praktikos gairės, būtina šiuos principus naujai performuluoti. Problema, kuri čia iškyla, yra ne vien tas žinomas faktas, kad poli tiniai terminai yra nevienareikšmiški ir kad tas pats terminas gali reikšti diametraliai priešingus dalykus skirtingoms žmonių grupėms. Susidu
The list of books you might like
