fizikos eksperimentas ir jo loginė analizė vidurinės mokyklos elektros ir magnetizmo kurse

59 Pages·2012·7.87 MB·Lithuanian

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETO
FIZIKOS KATEDRA
SVAJŪNĖ VASILIAUSKAITĖ
FIZIKOS EKSPERIMENTAS IR JO LOGINĖ ANALIZĖ
VIDURINĖS MOKYKLOS ELEKTROS IR MAGNETIZMO
KURSE
Studijų programos „Fizika ir informatika“
BAKALAURO DARBAS
Darbo vadovė:
doc. dr. Loreta RAGULIENĖ
Šiauliai, 2012
ANOTACIJA
Bakalauro darbą „ Fizikos eksperimentas ir jo loginė analizė vidurinės mokyklos
elektros ir magnetizmo kurse“ sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados ir 20 literatūros šaltiniai.
Darbo apimtis 57 puslapiai.
Darbe nagrinėjami XI - XII klasės fizikos demonstraciniai bandymai, jų eiga,
pateikiamos samprotavimų schemos, logiškai įprasminančios bandymo esmę.
Pirmajame skyriuje yra apžvelgiama pedagogikos ir psichologijos literatūros šaltinių
analizė.
Antrajame skyriuje yra aprašomi XI - XII klasės fizikos kurso mokomieji bandymai ir
jų loginės samprotavimo schemos iš: elektrostatikos (5 eksperimentai), nuolatinės elektros
srovės (6 eksperimentai), magnetinio lauko (3 eksperimentai), elektromagnetinės indukcijos
(2 eksperimentai).
Trečiajame skyriuje yra aprašomas demonstracinių eksperimentų ir jų loginių schemų
panaudojimas praktikoje. Pateikiami 2 eksperimentai, kurie buvo atlikti praktikos metu. Jie
yra iš temos – elektros srovė įvairiose terpėse.
Loginės schemos padeda mokiniams suprasti demonstracinio eksperimento esmę ir
lengviau įsiminti naujai dėstomą medžiagą.
ANNOTATION
Bachelor's thesis ,,Experiment of physics and it's logical analysis in the course
of electricity and magnetism of secondary school" contains an introduction, 3 chapters, a
conclusion and 20 literature resources. It's volume is 57 pages.
The educational experiments of physics of XI-XII grade are examined, their logical
schemes and their explanations are presented.
Analysis of pedagogy and psychology is reviewed in the first chapter.
Educational experiments and logical schemes of XI-XII grade are being reviewed in
the second chapter as follows: electrostatics (5 experiments), direct current (6 experiments),
magnetic field (3 experiments), electromagnetic induction (2 experiments).
Demonstrational experiments and their logical schemes application is reviewed in the
third chapter. Two experiments are presented, that were carried out during practice. They are
from the course of electrical current in different mediums.Logical schemes help the students
to better understand the demonstrational experiment and to remember the newly taught
material.
TURINYS
ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
1. DEMONSTRACINIS EKSPERIMENTAS FIZIKOS DIDAKTIKOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
1.1. Mokinių mąstymo ugdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
1.2. Fizikos mokymo metoda i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
1.3. Iliustracinis metodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
1.4. Demonstracinis fizikos eksperimentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
1.5. Reikalavimai demonstraciniams bandymams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
2. FIZIKOS DEMONSTRACINIAI EKSPERIMENTAI IR JŲ LOGINĖS SCHEMOS . . . . . . . . . . . 18
2.1. ELEKTROSTATIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
2.1.1. Dvi krūvių rūšys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
2.1.2. Paviršinio krūvio tankio matavimas elektrometru . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
2.1.3. Potencialų skirtumo matavimas elektrometru . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
2.1.4. Įelektrinto rutulio elektrinis laukas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
2.1.5. Dviejų įelektrintų plokščių elektrinis laukas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
2.2. NUOLATINĖ ELEKTROS SROVĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
2.2.1. Įkrauto kondensatoriaus energija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
2.2.2 Potenciometras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
2.2.3 Nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtos elektros lemputės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
2.2.4 Omo dėsnis grandinės dalia i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
2.2.5. Omo dėsnis visai grandine i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38
2.2.6. Šaltinio elektrovaros jėga ir gnybtų įtampa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
2.3. MAGNETINIS LAUKAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
2.3.1. Kaip magnetinis laukas veikia srovę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
2.3.2. Kaip magnetinis laukas veikia elektronų pluoštą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
2.3.3. Lygiagrečių srovių sąveika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
2.4. ELEKTROS SROVĖ ĮVAIRIOSE TERPĖSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
2.5. ELEKTROMAGNETINĖ INDUKCIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
2.5.1. Elektromagnetinė indukcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
2.5.2. Saviindukcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
3
3. DEMONSTRACINIAI EKSPERIMENTAI IR JŲ LOGINĖS SCHEMOS PEDAGOGINĖJE
PRAKTIKOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
3.1. Vandens ir druskos arba rūgšties tirpalo elektrinis laidumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
3.2. Elektroninė emisija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60
4
ĮVADAS
Mokslas visiškai pakeitė civilizuotų tautų gyvenimo ir netgi mąstymo būdą, požiūrį į
pasaulį, lėmė kai kuriuos moralės ir etikos pokyčius. Mokslo dėka, kasmet visos
technologijos vis sparčiau tobulėja. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas prof.
A. Krotkus yra taikliai pastebėjęs: „Fizikos ir matematikos žinios šiuolaikinėje visuomenėje
turi būti tokios pat svarbios ir visiems privalomos, kaip ir asmens higienos taisyklės.“
Informacinių technologijų amžiuje, kai vis sparčiau gausėja ir vis plačiau į gamybą
įdiegiamos mokslo žinios, mokyklai iškyla uždavinys išmokyti mokinius savarankiškai įgyti
žinių, išugdyti jų pažintinius sugebėjimus.
Ugdymas – sudėtingas procesas, kurio sėkmė ir rezultatai priklauso nuo daugelio
faktorių. Išlieka aktualūs tokie uždaviniai kaip ugdymo turinio tobulinimas, racionalesnis
mokymo metodų, būdų bei priemonių kūrimas.
Fizikos pamokose atliekami įvairūs mokomieji eksperimentai, laboratoriniai darbai,
demonstraciniai bandymai. Atlikdami demonstracinius bandymus mokiniai pamato įrengimą,
susipažįsta su įvairiais prietaisais, stebi fizikinį reiškinį, procesą, dėsningumą. Bandymai
suteikia mokiniams naujų žinių, padeda formuoti fizikos sąvokas, nustatyti jų tarpusavio
ryšius, parodo įgytų žinių praktinę reikšmę (Šlekienė, Ragulienė, 2004).
Kad demonstruojamą eksperimentą mokiniai pilnai įsisąmonintų, reikalinga jį pateiktį
taip, kad mokiniai suprastų jo esmę. Kaip teigia Šulčius (2004), yra nustatyta, kad
atsimenama 10% to, ką skaitome, 20% to, ką girdime, 50% to, ką girdime ir matome, 70% to,
ką kalbame, 90% to, ką atliekame patys.
Norint, kad demonstracinis fizikos eksperimentas mokiniams būtų naudingas ir
palengvintų fizikinių dėsnių supratimą, būtina pasinaudoti ir logine samprotavimo schema.
Bakalauro darbe aprašomi 18 atliktų XI - XII klasės fizikos kurso demonstraciniai
eksperimentai. Atliekami demonstraciniai eksperimentai iš šių fizikos sričių: elektrostatika,
nuolatinė elektros srovė, elektros srovė įvairiose terpėse, srovės magnetinis laukas,
elektromagnetinė indukcija. Juose pateikiamas aprašymas ir jų loginės samprotavimo
schemos.
Šie atlikti demonstraciniai eksperimentai skirti vidurinių mokyklų aukštesniųjų klasių
mokiniams ir mokytojams.
Darbo objektas. Fizikos eksperimentas.
5
Darbo tikslas. Parengti fizikos eksperimentus ir jų logines analizes XI - XII klasės
demonstraciniams bandymams.
Darbo uždaviniai.
1. Išanalizuoti pedagoginę, psichologinę, dalykinę literatūrą.
2. Parengti ir atlikti fizikos demonstracinius eksperimentus ir jų aprašymus.
3. Paruošti demonstracinių eksperimentų loginių analizių schemas.
4. Įvertinti panaudojimo ypatumus pedagoginės praktikos metu.
Darbo struktūra. Bakalauro darbo santrauka, įvadas, 3 skyriai: 1. Demonstracinis
eksperimentas fizikos didaktikoje; 2. Fizikos demonstraciniai eksperimentai ir jų loginės
schemos; 3. Demonstraciniai eksperimentai ir jų loginės schemos praktikoje. Išvados ir
literatūros sąrašas.
6
1. DEMONSTRACINIS EKSPERIMENTAS FIZIKOS DIDAKTIKOJE
Šiandien vaikai gyvena kaitos procesų ir informacinės visuomenės vystymosi
laikotarpiu. Ateityje šių procesų vystymasis dar labiau spartės ir taps sudėtingesnis, todėl,
norint paruošti mokinius gyventi ir kurti besikeičiančioje visuomenėje, mokytojai pagrįstai
kelia klausimus, kaip ir ko mokyti. Į šiuos klausimus atsakymų ieško didaktika, nagrinėjanti
mokymo ir mokymosi klausimus, būdingus visai mokymo(si) sistemai. Iš senosios graikų
kalbos kilęs terminas „didaktika“ (didaskein – mokyti, „didaktikos“ – pamokomas)
etimologiškai reiškia, kad mokymo bei mokymosi procesas yra mokslas ir menas
(Šiaučiukienė, Visockienė, Talijūnienė, 2006).
1.1. Mokinių mąstymo ugdymas
Vienas pagrindinių fizikos dėstymo uždavinių yra išmokyti mokinius plėsti savo
žinias. Tuo tikslu reikia kelti mokinių aktyvumą bei kūrybingumą, vystyti jų mąstymą. Pačios
jau turimos žinios nevysto logiško mąstymo.
Dėstant fiziką, turi būti itin kreipiamas dėmesys į logikos reikalavimus, sistemingai
vystomas mokinių loginis mąstymas. Pamokų metu tenka analizuoti ir klasifikuoti įvairius
fizikinius reiškinius, formuoti daug fizikinių sąvokų, nagrinėti įvairius ryšius tarp reiškinių
bei dydžių, atskleisti dėsnius, aiškinti teorijas ir hipotezes. Tenka naudotis tokiais loginio
mąstymo būdais, kaip indukcija, dedukcija, apibendrinimas, palyginimas. Reikia nuolatos
vystyti sugebėjimą atlikti analizę ir sintezę, daryti atskirus sprendimus ir išvadas, formuoti ir
apibrėžti sąvokas, nustatyti paprasčiausius išorinius ryšius tarp reiškinių, tarp priežasties ir
pasekmės (Andriūnas, Jakutis, Jonaitis, Niaura, Valentinavičius, 1966).
L. Ivanova (1987) teigia, kad mokytojas, mokymo procese siekdamas sistemingai
aktyvinti mokinių pažintinę veiklą, privalo turėti omenyje, kad galima skirti tris mokinių
mąstymo lygius:
I. Supratimas – tai analitinė – sintetinė veikla, kurios tikslas yra perprasti
mokytojo arba knygos suteiktą informaciją.
Dėstydamas naują medžiagą, mokytojas ne tik pateikia naujų faktų,
bet ir analizuoja bandymų rezultatus, teoriškai įrodinėja, daro naujas
išvadas. Jo dėstymas gali apimti visas mąstymo operacijas (analizę,
sintezę, abstrahavimą, apibendrinimą) protinę veiklą (palyginimą,
klasifikaciją, apibrėžimą), loginius įrodymus. Mokiniai stebi ir seka, ar
7
logiškos, neprieštaringos įtikinamos išvados. Visa tai reikalauja iš mokinių
atitinkamų protinių pastangų, tam tikros analitinės – sintetinės veiklos.
II. Loginis mąstymas – tai savarankiškas pažintinių uždavinių sprendimo
procesas. Šioje pažintinės veiklos pakopoje mokiniai turi savarankiškai
analizuoti nagrinėjamus objektus, lyginti jų savybes, atskirų bandymų
rezultatus, daryti apibendrinančias išvadas, klasifikuoti, įrodinėti, aiškinti,
išvesti formules, jas analizuoti, atskleisti eksperimentines priklausomybes
ir t. t. Todėl mokytojas, šioje pakopoje organizuodamas mokinių protinę
veiklą, turi parinkti jiems tokias užduotis, kurias sprendžiant reiktų atlikti
vieną nurodytų arba kelis sujungtus protinius veiksmus. Kuo daugiau
savarankiškų veiksmų - turi atlikti mokiniai, vykdydami užduoti, tuo ji
sudėtingesnė.
III. Kūrybinis mąstymas – šis mąstymas, pagal L. Ivanova (1987), vyksta
pagal tris etapus:
1 etapas – tai pažinimo metu arba praktinėje veikloje susidariusi
probleminė situacija, pradinė jos analizė ir probleminė situacija.
2 etapas – problemos sprendimo būdo paieška.
3 etapas – atrasto (ar numatomo) problemos sprendimo principo
realizavimas ir pateikimas.
Kūrybiniam mąstymui būdingas išlavėjęs loginis mąstymas, žinių
gausumas, lankstumas, kritinis mąstymas, greitas reikalingų žinių
pasirinkimas, sugebėjimas priimti intuityvius sprendimus, uždavinių
sprendimas nepilno determinuotumo sąlygomis.
Mokiniams tenka susidurti su daugybe įvairių fizikinių reiškinių. Suskirstant
reiškinius į grupes, juos klasifikuojant, reikia naudotis analize ir sinteze, reiškinius palyginti
vieną su kitu, rasti, ką jie turi bendro. Kad reiškinį geriau suprastume, reikia jį išanalizuoti,
atskirti esmines jo savybes nuo neesminių, ir, iš kitos pusės, atskiras jų savybes susintetinti į
vieną visumą (Andriūnas, Jakutis, Jonaitis, Niaura, Valentinavičius, 1966).
S. Jakutis nurodo vieną iš protinės veiklos valdymo būdų – mokymo loginę užduotį.
Pagal S. Jakutį (1984), mokymo loginė užduotis atliekama, kaip loginių operacijų seka
šitokiu keliu.
I. Sąvokos formavimas. Jos formuojamos etapais: esminių objekto
požymių išskyrimas (abstrahavimas), apibrėžimas, panaudojimas.
8
II. Ryšių tarp daiktų ir reiškinių nustatymas. Suprasti ką nors nauja – tai
reiškia naujus faktus susieti su tuo, kas žinoma. Pradžioje mokytojas
moko išskirti:
 Priežasties ir pasekmės ryšį.
 Sąlyginis ryšys rodo sąlygas, kuriomis atsiranda ir egzistuoja
reiškinys.
 Laikiniai ryšiai rodo reiškinių vyksmo nuoseklumą.
III. Palyginimas. Tai reiškia sugretinti objektus pagal bendrus esminius jų
požymius. Iš pradžių nurodomi objektai ir požymiai, pagal kuriuos
reikia palyginti. Norint, kad mokiniai dirbtų savarankiškai, galima
nuroti objektus ar reiškinius, o mokiniai mokiniams užduoti išskirti
požymius, kuriuos reikia palyginti, vėliau juos ir palygins.
IV. Apibendrinimas. Baigus skyrių reikia mokyti mokinius apibendrinti
išmoktą medžiagą. Apibendrinti padeda sąvokų klasifikavimas.
V. Įrodymas. Mąstymui skatinti būtina įrodymą plačiai taikyti. Galima
pasiūlyti mokiniams naują teiginį (tezę), kurio įrodymui reikalingi
argumentai būtų žinomi. Svarbu išmokyti atrinkti esminius
argumentus, išdėstyti juos tam tikru loginiu nuoseklumu. Įrodant
būtina nustatyti loginius ryšius tiek tarp pačių argumentų, tiek tarp
argumentų ir tezės. Šie ryšiai turi būti vienareikšmiai.
Svarbu lavinti pažintinius mokinių sugebėjimus, išmokyti juos orientuotis vis
didėjančiame informacijos sraute, savo iniciatyva įgyti žinių ir jas panaudoti. Pažintinis
sugebėjimų lavinimas – mąstymo lavinimo sudėtinė dalis. Jis vyksta šitokia tvarka: faktų
apibendrinimas → abstraktaus modelio sudarymas → teorinės išvados → jų eksperimentinis
patikrinimas (Jakutis, Jonaitis, Valentinavičius, 1984).
Mokiniai, remdamiesi teorija, turi analizuoti atskirus faktus ir juos paaiškinti. O
mokytojas turi reikalauti, kad mokiniai atsakinėtų tiksliai ir aiškiai. Nurodomos atsakinėjusio
ne tik fizikos, bet ir logikos klaidos. Tačiau pirmiausiai turi logiškai samprotauti pats
mokytojas. Mokytojo kalba turi būti paprasta, aiški, tiksli ir nuosekli, įtikinanti (Jakutis,
Jonaitis, Valentinavičius, 1984).
9
1.2. Fizikos mokymo metodai
Metodas (gr. Methodos – pažodžiui „kelias į ką nors“, tyrinėjimas) – bendriausia
prasme reiškia būdą tikslui pasiekti, tam tikru būdu sutvarkytą veiklą (Jakutis, Jonaitis,
Valentinavičius, 1984).
Fizikos mokymo metodai klasifikuojami įvairiais aspektais: pagal žinių šaltinį, loginį
žinių pateikimo kelią, mokinių pažintinės veiklos būdus ir kt. Pagal žinių šaltinį fizikos
mokymo metodus galima suskirstyti į :
 Žodinius metodus – pasakojimas, aiškinimas, paskaita, pokalbis, mokymasis.
 Praktinius metodus – frontaliniai laboratoriniai darbai, frontaliniai bandymai,
fizikos praktikumas, prietaisų gaminimas, uždavinių sprendimas, įvairios
pratybos.
 Vaizdinius metodus – demonstravimas fizikinių bandymų, iliustracinių
priemonių – lentelių, modelių, brėžinių lentoje (Jakutis, Jonaitis,
Valentinavičius, 1984).
Mokymo metodus galima klasifikuoti pagal mokinių aktyvumą, įsisavinant žinias.
Vienais atvejais mokiniai mokosi, tik tai paprastai suvokdami ir įsimindami tai, ką aiškina
mokytojas, kitais atvejais – jie parodo savarankiškumą, stebėdami reiškinius, darydami
išvadas, tračiais – patys įgyja žinias, atlikdami tam tikrą „tiriamąjį darbą“, kūrybiškai
taikydami žinias praktikoje (Andriūnas, Jakutis, Jonaitis, Niaura, Valentinavičius, 1966).
Siekdami, kad mokiniai giliau išnagrinėtų fizikos pagrindus, turime praplėsti jų
konkrečius stebėjimus, atkurdami atitinkamus reiškinius gamtinėmis arba dirbtinėmis
sąlygomis. Toks reiškinių atkūrimas tinkamiausiomis stebėjimui sąlygomis vadinamas
bandymu, arba eksperimentu. Kai bandymas atliekamas tokiu būdu, kad jį gali stebėti visa
klasė, jis vadinamas demonstracija. Dėstymo būdą, kuris remiasi mokytojo demonstravimu,
galima pavadinti demonstraciniu metodu (Andriūnas, Jakutis, Jonaitis, Niaura,
Valentinavičius, 1966).
Tačiau demonstracinis metodas, kad ir kaip jis būtų vaizdingas, negali pilnai atskleisti
prietaisų, ypač jų nematomų dalių, sandaros, veikimo principų. Taigi pats vienas tas metodas
nėra veiksmingas. Brėžiniai, piešiniai, filmai, modeliai, maketai padeda užpildyti to metodo
spragas, pagausinti norimą perteikti informaciją ir pagreitinti jos įsisavinimą. Yra svarbu
vaizdinius metodus papildyti žodiniais ir praktiniais metodais.
10