ERIC EJ960970: Harmonisation of the Educational Concept "Learning Outcome" in the Lithuanian Language

2011·0.37 MB·English

by  ERIC

12
Kęstutis PUKELIS, Antanas SMETONA
Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas • Vytautas magnus university, Vilnius university
ŠVieTimo sĄVokos HarMonisation oF tHe
LEARNING OUTCOME eDucaTional concepT
DarniniMas LietuViŲ LEARNING OUTCOME in tHe
kalBoje LitHuanian Language
santrauKa aBsTracT
Straipsnyje angliško termino learning out- In this article, an example of translation of the
come vertimo į lietuvių švietimo terminų English term learning outcome into the Lithua-
sistemą pavyzdžiu diskutuojami semanti- nian system of educational terms is used to dis-
niai profesinių terminų vertimo ypatumai. cuss semantic peculiarities of translating profes-
Atskleidžiama sąvokos žymiklio ir sąvokos sional terms. Consistency of a concept signifier
turinio atitiktis bei jų dermė su jau egzis- and content of a concept, as well as their tune
tuojančiomis švietimo terminų sistemo- with already existing systems of educational
mis, atsižvelgiant į skirtingą švietimo rai- terms are revealed, taking into consideration dif-
dą, kultūrinę tradiciją ir lingvistinius bei ferent evolution of education, cultural tradition
terminologinius skirtumus. Atskleidžiami and linguistic as well as terminological differ-
tiesioginio vertimo iš vienos švietimo ter- ences. Semantic risks of direct translations from
minų sistemos į kitą semantiniai pavojai, one system of educational terms into another
kai išverstas terminas neatitinka pirmapra- when a translated term does not correspond to
dės reiškinio prasmės pirminėje švietimo the original meaning of a phenomenon in a pri-
tradicijoje. mary educational tradition are identified.
paGrinDiniŲ sĄVokŲ apiBrĖŽimai DeFiniTions oF key WorDs
• Apibrėžtis – sąvoką apibrėžiantis aprašo- • Definition – a descriptive statement that de-
masis teiginys, padedantis ją skirti nuo susi- fines a concept and helps to distinguish it from
jusių sąvokų. other related concepts.
• Nomenklatūra – pagal iš anksto nustatytas • Nomenclature – terminology of a particular
įvardijimo taisykles sistemiškai sutvarkyta scientific, technological or other field, systemi-
tam tikros mokslo, technikos ar kitos srities cally ordered in accordance with naming rules
terminija. set in advance.
• Sąvoka – tikrovės kaip reiškinio (objekto) • Concept – a cognitive unit of reality as a phe-
pažinimo vienetas, kurį sudaro savitas požy- nomenon (object) comprised of a specific set
mių derinys. of attributes.
Kęstutis PUKELIS, Antanas SMETONA
ŠVIETIMO SĄVOKOS LEARNING OUTCOME DARNINIMAS LIETUVIŲ KALBOJE
HARMONISATION OF THE EDUCATIONAL CONCEPT LEARNING OUTCOME IN THE LITHUANIAN LANGUAGE 13
• Sąvokos požymis – abstrahuota tikrovės • Attribute of a concept – an abstract feature
reiškinio (objekto) ar reiškinių (objektų) ai- of a phenomenon (object) or phenomena (ob-
bės savybė. jects) in reality.
• Sąvokų darninimas – veikla, kuria siekiama • Harmonisation of concepts – activity that
sumažinti arba pašalinti nedidelius skirtumus, aims to reduce or eliminate slight differences
esančius tarp dviejų arba daugiau sąvokų, kurios between two or more concepts that are already
jau ir taip yra artimai tarpusavyje susijusios. closely interrelated.
• Studijavimo pasiekimas – subjektyvios stu- • Learning achievement – subjective knowl-
dento studijavimo pastangomis įgytos tam ti- edge, skills, values and attitudes gained through
kros žinios, mokėjimai, vertybės ir požiūriai. learning efforts of a student.
• Studijavimo pažymys – konkreti studento • Learning grade – concrete student’s learn-
studijavimo pasiekimų išraiška skaičiumi, ing achievement expressed in a number, letter
raide ar kitu simboliu, grindžiama iš anksto or any other symbol and based on assessment
žinomais vertinimo kriterijais, nustatytais criteria that are known in advance and that are
studijų rezultatų pagrindu. determined on the basis of learning outcomes
• Studijavimo rezultatas – objektyvizuotas standards.
tam tikru pažymiu studento studijavimo pa- • Learning outcome – subjective student’s
siekimas po vertinimo procedūros, grindžia- learning achievement that is objectivised by a
mos jo asmeninių studijavimo pasiekimų ly- certain learning grade after the procedure of
ginimu su nustatytais studijų rezultatais. assessment based on comparison of his/her
• Studijų rezultatas – objektyvūs visuomenės individual learning achievements to the set
bei darbo pasaulio reikalavimai, kuriais ap- learning outcomes standards.
rašoma, ką studentas privalo žinoti, suprasti • Learning outcome standard – objective state-
ir gebėti padaryti pasibaigus studijų proce- ments that, in accordance with requirements
sui; jie apibrėžiami žiniomis, mokėjimais, of society and labour world, describe what a
vertybėmis, požiūriais ir demonstruojamu student should know, understand and be able
kompetentingumu. to do on completion of a learning process; it is
• Terminas – žodinis bendrosios sąvokos žy- defined in terms of knowledge, skills, values,
miklis specialiojoje dalykinėje kalboje. attitudes and demonstrated competence.
• Terminų darninimas – veikla, kuria siekia- • Term – verbal signifier of a general concept
ma įvardyti tam tikrą skirtingų kalbų sąvoką in a specialised subject language.
terminais, atspindinčiais tokius pačius ar pa- • Harmonisation of terms – activity that aims
našius požymius ir kurių forma yra tokia pati to name a specific concept of different lan-
ar kiek skirtinga. guages in terms that reflect identical or similar
• Žymiklis – ženklas, kuriuo žymima sąvoka. characteristics and the form of which is identi-
Žymikliai yra terminai, simboliai ir tikriniai cal or slightly different.
vardai. • Signifier – a sign that signifies a concept. Signi-
fiers can be terms, symbols and proper names.
ĮVaDas
introDuCtion
Po Bolonijos deklaracijos (1999 m.) prasidė-
jusi Europos aukštojo mokslo pertvarka vyko Reconstruction of the European higher educa-
ir vyksta lydima naujų švietimo reiškinių, tion that started after the Bologna declaration
14 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
apibūdinamų atitinkamomis sąvokomis bei (1999) has been followed by the appearance
juos įvardijančiais terminais. Pagrindinė Bo- of new education-related phenomena that are
lonijos proceso kalba – anglų kalba. Šiuo described in terms of particular concepts and
metu Bolonijos procese dalyvauja 47 šalys. terms that name them. English is the main
Daugumos iš jų valstybinė kalba nėra anglų. language of the Bologna process. Currently, 47
Vadinasi, Bolonijos proceso vartojami anglų countries take part in the Bologna process. Eng-
kalbos terminai turi būti verčiami į nacionali- lish is not an official language in the majority of
nes Bolonijos proceso šalių kalbas, kad Bolo- these countries. Thus terms of the English lan-
nijos proceso idėjos pasiektų kiekvieną šalies guage that are used in the Bologna process have
dėstytoją, studentą bei kitus studijų proceso to be translated into the national languages of
dalyvius. Kita vertus, esama reikalo keistis na- the Bologna process member states so that the
cionaline patirtimi, o tas keitimasis irgi daž- ideas of the Bologna process could reach every
nai vyksta anglų arba kuria kita tarptautinio teacher, student and other study process par-
bendravimo kalba. Žmonių bendravimas tiek ticipants. On the other hand, there is a need to
viena, tiek keliomis kalbomis yra nepaprastai exchange national experiences. This exchange
sudėtingas procesas, neišvengiamai implikuo- is often carried out in English or any other
jantis prasmių užkodavimą, persiuntimą ir at- language used for international communica-
kodavimą – tai lemia tiek terminų, tiek sąvo- tion. Human communication is an extremely
kų paklaidas, neatitikimus. Esminės Bolonijos complex process both in one and in several
proceso idėjos irgi užkoduotos tam tikrais languages. This process necessarily implicates
simboliais (šiuo atveju anglų kalbos švietimo encoding, transfer and decoding of meanings
terminų nomenklatūros1 simboliais), kad jas that often condition errors and mismatches of
būtų galima perteikti kitiems žmonėms. both terms and concepts. Essential ideas of the
Žmonių komunikacijos proceso metu Bologna process are encoded in particular sym-
sąvokų reikšmės neišvengiamai daugiau bols (in this case, symbols of the nomenclature
ar mažiau iškreipiamos, kai: a) adresantas of the English language educational terms1) so
užkoduoja jas tam tikrais simboliais, kad that they could be delivered to other people.
jomis būtų galima dalytis su kitais; b) kai During the process of human communi-
adresanto užkoduotos reikšmės įvairiau- cation, the meanings of concepts are inevitably
siais būdais perduodamos adresatui; c) kai distorted to some extent when: a) an addresser
adresatas šią informacija atkoduoja savo encodes them in some specific symbols so that
sąmonėje ir d) kai atkoduota informacija they could be shared with others; b) meanings
adresato sąmonėje jungiama į jau turimą są- encoded by an addresser are in a variety of ways
vokų ir jų reikšmių sistemą. Visuose šiuose transferred to an addressee; c) an addressee
komunikavimo etapuose pirmapradė pras- decodes this information in his/her mind and
mė daugiau ar mažiau subjektyviai, vadina- d) decoded information is integrated into the
si, ir objektyviai, iškreipiama. Pagrindinis system of concepts and their meanings that ex-
mokslo požymis – komunikavimo patiki- ists in the addressee’s mind. In all these stages of
mumas (tikslumas), kai komunikuojantys communication, primary meaning is more or
mokslininkai po tais pačiais semantiniais2 less subjectively (objectively as well) distorted.
The main feature of science is reliability (accu-
1 Anglų kalbos švietimo terminai nebūtinai tiesiogiai atitin- racy) of communication when scientists who
ka kitos tautos, pavyzdžiui, vokiečių, švietimo nomenklatūrą
ir kultūros simbolius. 1 Educational terms in the English language do not neces-
2 Semiotikos dalis, tirianti ženklų santykį su objektais, ku- sarily correspond to the educational nomenclature and cul-
riuos jie žymi. tural symbols of the other nation, for example Germans.
Kęstutis PUKELIS, Antanas SMETONA
ŠVIETIMO SĄVOKOS LEARNING OUTCOME DARNINIMAS LIETUVIŲ KALBOJE
HARMONISATION OF THE EDUCATIONAL CONCEPT LEARNING OUTCOME IN THE LITHUANIAN LANGUAGE 15
simboliais (mūsų kalbamu atveju dažniau- communicate realise the same meanings2 under
siai terminais) suvokia tas pačias prasmes3. the same semantic3 symbols (in this case, terms).
Priešingu atveju bet koks, taip pat ir moks- In the opposite case, any kind of communication
linis, komunikavimas pasidaro painus ir (including scientific) becomes confusing and
klaidus. Akcentuodamas šiuos bendravimo clumsy. Leibniz (1646–1716) emphasised these
ypatumus G. W. Leibnicas (1646–1716), peculiarities of communication and introduced
įvedė apercepcijos4 (lot. ad+perceptio – prie the term of apperception4 (lot. ad+perceptio – to-
suvokimo) terminą, apibūdinantį žmogaus wards perception) that describes distortions in
suvokimo proceso iškraipymus. J. F. Her- the process of human perception. On the basis
bartas, remdamasis I. Kanto (1724–1804) of Kant’s (1724–1804) theory of criticism, Her-
kriticizmo teorija, apercepcijos (suvoki- bart enumerated the following two main rea-
mo iškraipymo) radimąsi aiškino dviem sons of apperception (distortion of perception):
pagrindinėmis priežastimis: a) skirtin- a) different types of inborn intellect5 of individ-
gais komunikacijos akto dalyvių prigimti- ual participants of communication act (“a pri-
niais intelekto tipais5 („apriori žinios“)6 ir ori knowledge“)6 and b) different experience of
b) skirtinga komunikacijos akto dalyvių communication act participants (“a posteriori
patirtimi („aposteriori žinios“)7. Akivaizdu, knowledge”)7. It is evident that it’s difficult to
kad sudėtinga: a) rasti du žmones su tapačia find: a) two people with identical life experience
gyvenimiška patirtimi arba b) su identiška or b) two people with identical physical and spir-
fizine bei dvasine (o galbūt dvasine ir fizi- itual (or maybe spiritual and physical8) nature.
ne8) prigimtimi. Vadinasi, suvokimo iškrai- This means that distortions of perception during
pymai žmonių komunikacijos procesuose
2 It is evident that when talking about science as a phenom-
enon, certain meanings used in science have to correspond
3 Akivaizdu, kad kalbant apie mokslą kaip reiškinį, mokslo to objective reality.
vartojamos prasmės turi atitikti objektyvią tikrovę. 3 A part of semiotics that analyses relations between signs
4 Suvokimo iškraipymai. Vokiečių filosofas, psichologas and objects that these signs signify.
ir pedagogas J. F. Herbartas (1776–1841) šią idėją vėliau 4 Distortions of perception. A German philosopher, psy-
išplėtojo ir pritaikė psichologijoje bei švietimo moksle chologist and pedagogue Herbart (1776–1841) developed
(edukologijoje). this idea later and applied it to the science of education (edu-
5 Šiuolaikinis karjeros projektavimo mokslas (daugiausia cology) and psychology.
remdamasis J. Hollando teorija) skiria šešis prigimtinio in- 5 Contemporary science of career designing (basically on
telekto tipus: socialinį, intelektinį-verbalinį, praktinį-tech- the grounds of Holland’s theory) distinguishes six types of
ninį, meninį, verslų ir somatinį (skirtingose klasifikavimo inborn intelligence: social, intelligent-verbal, practical-tech-
sistemose šie tipai gali būti skirtingai klasifikuojami ir įvar- nical, art-related, enterprising and somatic (different classi-
dijami, pavyzdžiui, vietoj somatinio J. Hollandas vartoja fication systems classify and identify these types differently;
konvencionalųjį). for example, Holland use conventional instead of somatic).
6 „Apriori žinios“ – „žinojimas iki patirties“, kuris lemia, 6 “A priori knowledge” – “knowing prior to experience”
kaip, kokiu būdu įgimtas žmogaus intelekto tipas interpre- that determines how the type of inborn human intellect
tuos patiriamus tikrovės faktus. Dėl šios priežasties kiekvie- will interpret facts of reality to be experienced. Due to this
no žmogaus intelektas sandūroje su tikrove labai specifiškai reason, human intellect specifically converts itself into intel-
konvertuojasi į sąmonę (protą ir valią), dėl ko kiekvienas ligence (consciousness – mind and will) when faced with re-
asmuo yra individualus ir nepakartojamas. ality. Because of that every human is individual and unique.
7 „Aposteriori žinios“ – „žinios po patirties“ – lemia, kaip, 7 “A posteriori knowledge” – “knowledge after experience”;
kokiu būdu žmogus, remdamasis savo individualaus inte- determines how a person will interpret further experienced
lekto tipu ir jau turimu tam tikro lygmens individualiu są- facts of reality on the basis of his/her type of individual intel-
moningumu, interpretuos toliau patiriamus tikrovės faktus. ligence and certain level of individual consciousness that is
„Apriori“ ir „aposteriori“ žinių terminai vartojami filosofų already present. Terms of “a priori” and “a posteriori” knowl-
mokymuose nuo Antikos laikų. edge are used by philosophers ever since the Ancient times.
8 Paleontologas Teilhardas de Chardenas savo veikale 8 Palaeontologist Teilhard de Charden claims in his work
„Žmogaus fenomenas“ (1995, lietuvių kalba) teigia, kad bū- “Human Phenomenon” (1995, in Lithuanian) that charac-
tybės dvasios charakteristikos lemia kūno tipo, kuriuo „ap- teristics of soul of a creature determine qualitative and quan-
sivelka“ dvasia, kiekybinius ir kokybinius požymius. titative features of a type of body that the soul “puts on”.
16 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
yra neišvengiami ir į juos būtina atsižvelgti, human communication processes are unavoid-
kaip ir į paklaidas nustatant tyrimo rezul- able; therefore, they, as well as biases, have to be
tatų patikimumą bei pagrįstumą. Trečia paid attention to when trying to identify reli-
vertus, nors šie komunikavimo ypatumai ability and validity of research results. However,
menkina žmonių tarpusavio supratimą, even though these peculiarities of communica-
trikdo mokslinės idėjos ar minties sklaidą, tion interrupt reciprocal understanding, disturb
vadinasi, ir mokslo pažangą, tam tikrais the spread of scientific idea or thought (and, as
atvejais apercepcija gali būti ir naudinga, a result, scientific development), in some cases
nes suvokimo, supratimo, pažinimo ir pan. apperception can be useful as individuality of
individualumas, jo subjektyvūs iškraipy- perception, understanding, cognition etc. and its
mai gali būti postūmiu naujoms pažinimo subjective distortions can act as a certain push
įžvalgoms, todėl gali pasitarnauti naujoms, towards new cognitive insights. As a result, it de-
reikšmingoms žmonijos pažangai patirtims termines the origination of new significant ex-
rastis. periences that influence progress of humanity.
Dėl paminėtų komunikavimo bei kultū- Due to the already mentioned reasons
rinių priežasčių, atskiros kalbos ir kalbinės related to communication and culture, dif-
bendruomenės sąvokoms ir terminams kurti ferent languages and linguistic communi-
telkiasi skirtingus principus, lemiamus so- ties use different principles to create concepts
cialinių, ekonominių, kultūrinių ir kalbinių and terms. These principles are influenced by
veiksnių. Tarptautinis standartas „Termino- social, economic, cultural and linguistic fac-
logy work – Harmonization of Concepts and tors. The international standard “Terminology
Terms“, ISO 860:1996, pabrėžia: „Sąvokų work – Harmonization of Concepts and Terms”,
sistemų, kurias galima gretinti, skirtumai ir ISO 860:1996, emphasises that: “Differences of
klaidinantis terminų panašumas kelia tarp- comparable concept systems and misleading
tautinio bendravimo problemų“ (p. VI). Tai similarities of terms create problems related to
būdinga ir švietimo terminų įvairiakalbėms international communication” (p. VI). This is
sistemoms. Sąvokų ir terminų darninimas also the case with multilingual systems of edu-
nėra visiškai tapatūs procesai. Darninti pa- cational terms. Harmonisation of concepts and
prastai pradedama nuo sąvokų kaip pirminio terms are not two identical processes. Harmo-
reiškinio, be to, sąvokų skirtingumas nebūti- nisation usually starts with concepts as a pri-
nai akivaizdus terminų lygmenyje, o skirtin- mary phenomenon. Besides concept differenc-
gų kalbų terminų panašumas nebūtinai reiš- es are not necessarily evident on the term level,
kia, kad tais terminais reiškiamos sąvokos yra as well as similarities among terms in different
tapačios. languages do not necessarily mean that con-
Bolonijos procese komunikavimas vyks- cepts represented by these terms are identical.
ta ne tik globaliai tarp daugybės šalių ir In the Bologna process, communication
žmonių, turinčių įvairių prigimtinio intelek- takes place not only globally among a large
to tipų bei gyvenimo patirčių, bet ir skirtin- number of countries and people with a variety of
guose kontekstuose, nes tos patirtys nulem- inborn intellect and life experiences, but also in
tos istoriniu požiūriu skirtingų kultūrinių, different contexts as these experiences are histor-
kalbinių, socialinių bei profesinių patirčių ically determined by different cultural, linguistic,
tiek švietimo, tiek ir kitose profesinės veiklos social and professional experiences both in edu-
srityse. Kokybiškas prasmių perteikimas, cational and other professional activity fields. It
kuris būtinas vieningam ir sutelktam veiki- is very important to ensure high-quality rendi-
mui, siekiant sutartų, mūsų atveju Bolonijos tion of meanings which is necessary when trying
Kęstutis PUKELIS, Antanas SMETONA
ŠVIETIMO SĄVOKOS LEARNING OUTCOME DARNINIMAS LIETUVIŲ KALBOJE
HARMONISATION OF THE EDUCATIONAL CONCEPT LEARNING OUTCOME IN THE LITHUANIAN LANGUAGE 17
proceso tikslų, yra ypač svarbus. Visame šia- to achieve the agreed aims; in our case these are
me kontekste tampa svarbu darninti prasmes the aims of the Bologna process. In this context,
tarp anglų kalbos ir nacionalinių Bolonijos it becomes important to harmonise meanings
proceso šalių kalbų. between the English language and national lan-
Moksliškai pagrįstą sąvokų darninimą guages of the Bologna process member states.
tarp skirtingų kultūrų, be jau minėtų veiks- In addition to the above-mentioned fac-
nių, lemia ir geras: a) kitos šalies nacionali- tors, scientifically validated harmonisation of
nės švietimo sistemos pažinimas (kultūrine, concepts among different cultures is also influ-
socia line, ekonomine, kalbine bei profesine enced by: a) good knowledge of national educa-
prasmėmis); b) savo nacionalinės švietimo tion system in other countries (cultural, social,
sistemos pažinimas (tomis pačiomis pras- economic, linguistic and professional aspects);
mėmis); c) mokėjimas perkelti sąvoką bei ją b) good knowledge of the own national edu-
nusakantį terminą (simbolį) iš vienos kul- cation system (the same aspects); c) ability to
tūrinės, socialinės, kalbinės bei ekonominės transfer a concept and its term (symbol) from
švietimo sistemos į kitą, nepažeidus jos pras- one cultural, social, linguistic and economic
mės ir jau susiklosčiusių tų šalių švietimo ter- educational system into another without dis-
minų nomenklatūrų9. torting its meaning and already settled no-
Sąvokų ir terminų perkėlimo į skirtin- menclatures of terms of these countries9.
gas kalbas praktika vis dėlto rodo, kad neat- However, the practice of transferring con-
sižvelgiama tiek į bendruosius įvairiakalbės cepts and terms into different languages shows
komunikacijos perkėlimo dėsningumus, that neither general regularities of multilingual
tiek į terminų bei sąvokų darninimo reko- communication transfer, nor recommendations
mendacijas. Tai ypač matyti palyginti nau- for harmonisation of concepts and terms are
jose, menkas kultūrines tradicijas turinčio- taken into consideration. This can be clearly seen
se pažinimo ir praktinės veiklos srityse – tai in such fields of cognition and practical activity
ir kompiuterija, nanotechnologijos, naujo- that are still relatively new and have insufficient
sios telekomunikacijos ir t. t. Žinoma, čia cultural traditions (e.g., computer science, nan-
patenka ir Bolonijos proceso įgyvendini- otechnologies, new telecommunications etc.).
mo praktika atskirose šalyse. Todėl neretai The practice of implementation of the Bologna
nacionalinėse švietimo (kaip ir kitų sričių) process in separate countries is also included
sąvokų ir terminų sistemose kyla vienokio here. Therefore some kind of semantic confu-
arba kitokio pobūdžio semantinė sumaištis: sion is quite often found in national systems of
a) dubliuojamos sąvokos arba tas sąvokas educational (as well as other fields) concepts and
įvardijantys terminai su jau anksčiau nacio- terms: a) concepts or terms used to name these
nalinės tradicijos pripažintomis sąvokomis concepts overlap with terms or concepts that
ir terminais (kariesas – ėduonis, sėdynė – have already been acknowledged by national
pasostė, generacija – karta); b) terminai, tradition for example, decay in Lithuanian has
įvardijantys sąvoką priimančioje kalboje, two terms: international – kariesas (en. caries)
sąvokų lygmeniu prieštarauja pažodiniams and Lithuanian – ėduonis (en. decay); box-seat
terminų atitikmenims kilmės kalboje (an- in Lithuanian has sėdynė (en. seat) – pasostė (en.
glų petrol – „benzinas“ ir prancūzų petrole – box-seat), generation in Lithuanian has again two
„nafta“; rusų kurok – „skiltuvas, daužiklis“, terms: international generacija (en. generation)
lietuvių gaidukas – „paleidiklis, trigeris“); and Lithuanian – karta (en. generation); b) terms
9 Čia tiktų lotyniškas posakis „vetere novis augere“ – „nau- 9 A Latin saying “vetere novis augere” (to praise old atti-
jovėmis aukštinti senąsias pažiūras“. tudes with innovations) could be used here.
18 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
c) sukelia prieštaravimus tarp sąvokų arba that name a concept in a language that accepts it
tarp terminų, jau funkcionuojančių nacio- contradict (on a concept level) to literal equiva-
nalinėje sistemoje, t. y. nedera arba prieš- lents of terms in the original language (English
tarauja jau funkcionuojančiai nacionalinei petrol – Lithuanian “benzinas” and French pe-
nomenklatūrai. Apskritai, nieko nuosta- trole – Lithuanian “nafta” (en. oil); Russian kurok
baus, kad tokia padėtis klostosi Bolonijos (en. striker)– Lithuanian “skiltuvas, daužiklis”,
proceso šalyse. Jau minėtame terminų dar- Lithuanian gaidukas (en. trigger) – Lithuanian
ninimo standarte10 nurodytos tai lemian- “paleidiklis, trigeris“); c) cause contradictions
čios priežastys: a) kai dalykinėje srityje yra among concepts or terms that already function
keli teoriniai požiūriai; b) dalykinė sritis yra in a national system, i.e. do not correspond to
nauja ir sparčiai plėtojama; c) dalykinė sritis or contradict to an already functioning national
susijusi su humanitariniais arba socialiniais nomenclature. It is hardly surprising that mem-
mokslais (t. y. su filosofiniais, politiniais, ber states of the Bologna process face this kind
ideologiniais klausimais ir pan.) ir d) nėra of situation. The main reasons are indicated in
tos dalykinės srities standartizacijos tradici- the above-mentioned standard for harmonisa-
jos. Kaip matome, (c) punkte aiškiai pasaky- tion of terms10: a) several theoretical attitudes
ta: tarp švietimo sistemų, kurios turi gilias are found in a subject area; b) a subject area is
kultūrines, kalbines, politines ir ideologines new and is being rapidly developed; c) a subject
tradicijas, nomenklatūrų dermės tikrai daž- area is related to the humanities or social sci-
nai stigs. Taip pat, nepaisant apskritai senų ences (i.e. to philosophical, political, ideologi-
švietimo tradicijų, pats Bolonijos procesas cal issues etc.) and d) there is no standardisa-
yra naujas ir naujoviškas, o tai lemia ir skir- tion traditions for that subject area. Section (c)
tingų teorinių požiūrių gausą. clearly indicates that: there is often going to be
Šiame straipsnyje Lietuvos patirties pa- some lack of harmony of nomenclatures among
vyzdžiu atskleisime problemas, su kuriomis educational systems that have deep cultural,
buvo susidurta į lietuvių kalbą verčiant11 linguistic and ideological traditions. Besides, in
pagrindinę Bolonijos proceso sąvoką (reiš- spite of generally quite old traditions in educa-
kinį) – learning outcome12. Galbūt ši patirtis tion, the Bologna process itself is a new and in-
bus naudinga kitoms šalims plėtojant savo novative phenomenon. All this determines the
nacionalinę švietimo sistemos terminiją. Są- large number of different theoretic attitudes.
voka ir ją įvardijantis terminas iš esmės tėra In this article, Lithuanian experience is used
nedidelė matoma mokslo ledkalnio viršūnė. as an example for revealing problems that were
„Po vandeniu“ glūdi didžioji ir esminė šio faced when translating11 into Lithuanian the
ledkalnio dalis: daugiau arba mažiau pagrįs- main concept (phenomenon) of the Bologna
tos ir patikimos mokslinės teorijos, kurių pa- process – learning outcome12. Other countries
grindu ir apibrėžiami bei įvardijami tikrovės
10 Terminology work – Harmonization of concepts and terms,
10 Terminology work – Harmonization of concepts and terms, ISO 860:1996 (§ 4.1.1.2).
ISO 860:1996 (§ 4.1.1.2). 11 We talk here about a thorough transfer of meaning from
11 Turimas omeny kruopštus prasmės perkėlimas iš vienos one educational tradition into another when ascribing an
švietimo tradicijos į kitą, priskiriant tai prasmei adekvatų adequate symbol (term) of a national educational system
nacionalinės švietimo sistemos simbolį (terminą), kuris ne to this meaning. The symbol should not contradict to the
tik neprieštarautų jau funkcionuojančiai nacionalinei švieti- already functioning national educational nomenclature and
mo nomenklatūrai, bet ir papildytų bei praturtintų ją. should supplement and enrich it.
12 Ne ką mažiau sudėtingas ir kito svarbaus Bolonijos pro- 12 Another important term of the Bologna process that has
ceso termino – „competence“ – vertimas, nes jis į lietuvių a complicated translation is “competence”. In Lithuanian,
kalba išverstas tiesiogiai kaip „kompetencija“, ignoruojant jo it is literally translated as “kompetencija” which both in
turinyje įdėtą „kompetentingumo“ prasmę. English and Lithuanian means the power that a court, an
Kęstutis PUKELIS, Antanas SMETONA
ŠVIETIMO SĄVOKOS LEARNING OUTCOME DARNINIMAS LIETUVIŲ KALBOJE
HARMONISATION OF THE EDUCATIONAL CONCEPT LEARNING OUTCOME IN THE LITHUANIAN LANGUAGE 19
reiškiniai (jų atspindys abstrahuotas mūsų could use this experience when developing their
sąmonėje). Tad tyrimų plėtotė kiekvienoje ti- national terminology of the educational system.
krovės pažinimo srityje ir mokslinis jų pripa- A concept and a term that names it are basically
žinimas neišvengiamai susijęs su tos tikrovės just a small part of the tip of the science iceberg
srities reiškinių nusakymu atitinkamomis that we can see. Underneath lie the largest and the
sąvokomis ir terminais, kurie paklūsta siste- most important part of this iceberg, i.e. more or
miniams reikalavimams ir pasitvirtina prak- less validated and reliable scientific theories that
tinio veikimo rezultatais. Juk reiškinio esmės are used as a basis for defining and naming real
pažinimas ir nusakymas neišvengiamai susi- phenomena (their reflection is abstracted in our
jęs su to reiškinio tyrimais: kuo geriau ištir- mind). Therefore, research development in each
tas reiškinys, tuo tiksliau jis apibrėžiamas bei sphere of reality cognition and their scientific
įvardijamas. acknowledgement are inevitably related to the
Remiantis terminų ir sąvokų darninimo description of phenomena of this reality sphere
metodologija, pristatyta minėtame standar- by specific concepts and terms which conform
te13, šiame straipsnyje sąvokos learning out- to systemic requirements and are validated by
come darninimo veiksmai apims pirminę practical use. Without a doubt, knowledge and
sąvokos analizę. Jos metu nustatoma, kurie description of the essence of a phenomenon are
atskirų kalbų sąvokų požymiai sutampa ir related to researches this phenomenon; the bet-
kurie vienos kalbos sąvokos požymiai ski- ter a phenomenon is researched, the more pre-
riasi nuo kitos kalbos sąvokos požymių. Są- cisely it can be defined and named.
vokos pirmiausia nagrinėjamos lyginant jų In accordance with the methodology for
apibrėžtis (t. y. pačias sąvokas), o ne jų ter- harmonisation of terms and concepts, intro-
minus. Kaip nurodo minėtas standartas14, duced in the above-mentioned standard13, har-
apibrėžtys, kuriomis vadovaujamasi šiame monisation of the concept learning outcome
straipsnyje, imamos iš patikimų šaltinių, in this article will involve a primary concept
įskaitant žinomų srities specialistų nuomo- analysis. This analysis helps to identify features
nes, ir nustatomi intensiniai15 ir (arba) eks- of concepts in different languages that match
tensiniai16 skirtumai. Ir tik sutarus dėl vie- each other and features of a concept in one lan-
nodo skirtingose švietimo kultūrose sąvokų guage that differ from features of this concept
supratimo (tos pačios apibrėžties), imamasi in another language. First of all, definitions of
terminų atitikties. concepts (i.e. concepts themselves) rather than
their terms are compared. The standard14 indi-
cates that definitions used in this article are tak-
en from reliable sources, including opinions of
famous specialists in a field. Intensive15 and (or)
extensive16 differences are then identified. Only
organization or a person has to deal with something, ignor-
ing the meaning of “kompetentingumas” (competence – the
ability to do something well) that is coded in its content.
13 Terminology work – Harmonization of concepts and terms, 13 Terminology work – Harmonization of concepts and terms,
ISO 860:1996 (§ 4.1.2). ISO 860:1996 (§ 4.1.2).
14 Terminology work – Harmonization of concepts and terms, 14 Terminology work – Harmonization of concepts and terms,
ISO 860:1996 (§ 4.2.2). ISO 860:1996 (§ 4.2.2).
15 Sąvokos intensija – požymių, sudarančių sąvoką, aibė; są- 15 Intension of a concept – a set of attributes that comprise a
vokos turinys. concept; the content of a concept.
16 Sąvokos ekstensija – visuma objektų, kuriuos atitinka są- 16 Extension of a concept – entirety of objects that a concept
voka; sąvokos apimtis. corresponds to; the volume of a concept.
20 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2011/8
1 when an agreement is reached upon identical
žoDžio LEARNING VertiMas understanding (the same definition) of concepts
Į lieTuViŲ kalBĄ sĄVokos in different educational cultures, terminological
LEARNING OUTCOME prasmĖs consistency is taken into consideration.
KonteKste
1
Learning outcome – viena svarbiausių ir
transLation oF LEARNING into
dažniausiai vartojama Bolonijos proceso
liThuanian in The conTeXT oF
sąvoka ir terminas. B. Bartoshas (2008) le-
The meaninG oF The concepT
arning outcome prilygino Bolonijos proceso
LEARNING OUTCOME
kodui. Didžiausia šiuo terminu nusakomos
sąvokos vertimo problema glūdėjo ne jos
Learning outcome is one of the most important
prasmėje, nes anot S. Adamo (2007), „šiuo
and most often used concept and term of the
metu Europoje ir pasaulyje nėra vieningos
Bologna process. Bartosh (2008) referred to
nuomonės dėl studijų rezultatų sąvokos api-
a learning outcome as the code of the Bologna
brėžties, tačiau nėra didelių nesutarimų dėl
process. The biggest translation problem related
studijų rezultatų sampratos. Nuo Šiaurės Eu-
to the concept described by this term was not
ropos iki Australijos, Naujosios zelandijos,
its meaning. According to Adam (2007), “there
Šiaurės Amerikos ir Pietų Afrikos studijų
is currently no precise agreement about, or def-
rezultatai apibrėžiami su neesminiais skir-
inition of, the term “learning outcome” across
tumais“ (p. 4). Tai galėtų reikšti tik viena –
Europe or the rest of the globe. However, this
sąvokos požymiai visose S. Adamo minėtose
does not necessarily signify a problem as most
šalyse skiriami daugmaž vienodai, o apibrė-
who use the term have taken it with minor vari-
žimas daromas iš sąvokos požymių, vadinasi,
ations from Northern European, Australian,
tiek apibrėžtis, tiek pati sąvoka neturi kelti
New zealand, South African and US practice”
darninimo klausimo.
(p. 4). This can only mean that features of a con-
Dauguma tyrėjų (Adam, 2004; 2007;
cept are more or less identically distinguished in
Gosling, Moon, 2001; Moon, 2002; Kenne-
all the countries mentioned by Adam. Besides,
dy, 2007; Kenedy, Hyland, Ryan, 2009; The
attributes of a concept are used when defining
Shift to Learning Outcomes, 2008 ir kt.) iš
it. Thus neither a definition nor a concept itself
esmės sutaria: „learnig outcoms“17 yra „teigi-
should have issues related to harmonisation.
niai, nusakantys, ką studentas žino, supranta
Many researchers (Adam, 2004; 2007;
Gosling, Moon, 2001; Moon, 2002; Kennedy,
17 Terminas „learning outcome“ priklausomai nuo kon-
teksto gali būti verčiamas dvejopai: a) kaip „studijų re- 2007; Kenedy, Hyland, Ryan, 2009; The Shift to
zultatas“, kuris reprezentuoja objektyvius reikalavimus Learning Outcomes, 2008 and others) basically
studijuojančiųjų pasiekimams kvalifikacijai arba kreditams
agree that learning outcomes17 are “statements
suteikti, aprašytus studijas reglamentuojančiuose doku-
mentuose, todėl angliškai tokią sąvoką tikslingiau įvardinti
terminu „learning outcome standard“; b) kaip „studijavimo 17 Term „learning outcome“ depending on context could
rezultatas“, kuris reprezentuoja objektyvizuotą subjektyvų be translated twofold: a) as „learning outcome standard“
studento studijavimo pasiekimą po vertinimo procedūros, (“studijų rezultatas”) which represent’s objective require-
kuris gali atitikti arba ne objektyvius reikalavimus („learning ments for student learning achievements to award qualifica-
outcome standards“) kvalifikacijai arba kreditams suteikti tion or credits, described in studies regulating documents.
(angliškas atitikmuo būtų „learning outcome“). Pvz., EQF Therefore more precise would be to name such concept with
(2008, p. 11) „learning outcome“ sąvoka apibrėžta kaip sub- term „learning outcome standard“; b) as „learning outcome“
jektyvus studento „studijavimo rezultatas“, bet pačiame do- (“studijavimo rezultatas”) which represent objectivised sub-
kumente naudojamas kaip „studijų rezultatas“ – objektyvus jective learning achievement of student after assessment
reikalavimas skirtingiems kvalifikacijų lygmenims aprašyti. procedure. The latter („learning outcome“/”studijavimo
Kęstutis PUKELIS, Antanas SMETONA
ŠVIETIMO SĄVOKOS LEARNING OUTCOME DARNINIMAS LIETUVIŲ KALBOJE
HARMONISATION OF THE EDUCATIONAL CONCEPT LEARNING OUTCOME IN THE LITHUANIAN LANGUAGE 21
ir yra pajėgus padaryti pasibaigus studijų of what a learner knows, understands and is
procesui bei yra apibrėžiami žiniomis (ži- able to do on a completion of a learning pro-
nojimu), mokėjimais ir kompetentingumu“ cess, which is defined in terms of knowledge,
(EQF, 2008, p. 11). skills and competence” (EQF, 2008, p. 11).
Didžiausia problema verčiant learning The biggest problem when translating learn-
outcome į lietuvių kalbą18 buvo ne pati sąvo- ing outcome into Lithuanian18 was not the concept
ka (jos apibrėžtis), bet lietuvių kalbos žodžių itself (its definition) but rather the attribution of
priskyrimas tai prasmei. Ir tai siejosi su abiem Lithuanian words to that meaning. This was relat-
žodžiais: tiek learning, tiek outcome. ed to both of the words – learning and outcome.
Anglų kalbos žodis learning paprastai į English word learning is usually translated
lietuvių kalbą verčiamas kaip „mokymasis“. into Lithuanian as “mokymasis” (“learning at
Tačiau aukštajame moksle, skirtingai nuo secondary or VET school”). However, unlike
bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sek- sectors of general education and vocational
torių, dominuoja ne mokymas(is), bet dėsty- training, higher education is related to lecturing
mas ir studijavimas19 (studijos). Dėl šios prie- (teaching at HEI) and studying19 (composition
žasties, priklausomai nuo švietimo sektoriaus of lecturing and studying gives “studies”) rather
(bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar than learning. Taking into consideration edu-
aukštojo mokslo), žodis learning turėtų būti cational sector (general education, vocational
verčiamas kaip „mokymasis“ (bendrojo ug- training or higher education), learning should
dymo arba profesinio mokymo sektoriuose) be translated as “mokymasis” (in the sectors of
arba kaip „studijavimas“ (aukštojo mokslo general education or VET) or as “studijavimas”
sektoriuje). Tačiau toks žodžio learning ver- (studying or learning at higher education in-
timas neatitiktų learning outcome kaip reiški- stitution). However this translation of learning
nio originalios prasmės, nes „mokymosi“ ar would not correspond to the meaning of learn-
„studijavimo“ rezultatai yra subjektyvių as- ing outcome as a phenomenon as “mokymosi”
mens mokymosi arba studijavimo pastangų (learning at school or VET school) or “studi-
ir gabumų išdava, kurių kokybė įvertinama javimo” (studying or learning at HEI) outcomes
lyginant su nustatytais reikalavimais (stan- are a result of subjective individual’s efforts
dartais). Ši subjektyvioji learning outcome and aptitude to learn or study. Their quality is
prasmė Bolonijos procese yra šalutinė ir tam evaluated when comparing them to the set re-
tikra prasme, kaip minėjome, klaidinanti. Pa- quirements (standards). This subjective mean-
grindinė learning outcome prasmė Bolonijos ing of learning outcome is rather indirect and,
procese – objektyvūs reikalavimai20 studentų to a certain extent, as it was mentioned above,
studijavimo pasiekimams, kuriuos jie turi misleading in the Bologna process. The main
pademonstruoti, kad būtų suteikta siekiama
rezultatas”) could correspond or not to the objective re-
quirements („learning outcome standards“) to award quali-
18 Esame įsitikinę, kad su panašiomis vertimo proble- fication or credits (equivalent in English it would be “learn-
momis į savo nacionalinę terminiją susidūrė ir kitų šalių ing outcome”). For example, in EQF (2008, p. 11) concept
mokslininkai. of „learning outcome“ is described as subjective „learning
19 Studijavimas yra mokymasis per tyrimus, t. y. kai žinios outcome“ of student, but in the document on its own is used
įgyjamos atliekant didesnio ar mažesnio savarankišku- as objective requirement to describe different levels of quali-
mo tyrimus, o ne perimant žinias iš įvairių informacijos fications – „learning outcome standard“.
šaltinių. 18 We are sure that foreign scientists have also faced similar
20 Paprastai, priklausomai nuo aukštosios mokyklos apsis- translation-related problems in their national terminology.
prendimo, savo studijose ji gali taikyti minimalius, tipinius 19 Studying is learning through researches; i.e. when knowl-
arba išskirtinius reikalavimus studentų studijavimo pasieki- edge is acquainted through more or less independent re-
mams. Atitinkamai skiriami slenkstiniai (minimalūs), tipi- searches rather than taking knowledge from a variety of
niai ir išskirtiniai studijų rezultatai. sources of information.