ERIC EJ900259: Teaching Quality Assessment in University Studies: Possibilities for Application of Student Survey

2010·1 MB·English

by  ERIC

60
Audronė ALLAN, Nora PILEIČIKIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas • Vytautas magnus university
DĖsTymo kokyBĖs teaCHing QuaLity
Verti niMas assessMent in uniVersity
uniVersitetinĖse sTuDies: possiBiliTies For
sTuDijose: sTuDenTŲ applicaTion oF sTuDenT
apklausos surVey
panauDojimo GalimyBĖs
santrauKa aBsTracT
Straipsnyje siekiama atskleisti dėstymo koky- This article aims to reveal possibilities for teach-
bės vertinimo galimybes, naudojantis studen- ing quality assessment when data from student
tų apklausos duomenimis. Tuo tikslu teorinėje survey are used. To achieve this aim, the concep-
dalyje apžvelgta dėstymo aukštojoje mokyklo- tion of teaching in a higher education institution
je samprata ir išskirti dėstymo kokybės krite- was reviewed and criteria of teaching quality
rijai. Empirinio tyrimo dalyje įvertintas dės- were distinguished in the theoretical part. In the
tymo kokybės rodiklių, naudotų studentų empirical part of the research, validity of teaching
apklausos instrumente, pagrįstumas ir prista- quality indicators that were used in the student
tytos duomenų interpretacijos galimybės. survey instrument was evaluated and possibili-
ties for the interpretation of data were presented.
paGrinDiniŲ sĄVokŲ apiBrĖžimai
DeFinitions oF Key WorDs
• Kokybės vertinimas – tikslingas informaci-
jos apie studijų dalyką, programą, instituci- • Quality assessment – purposeful collection,
ją / padalinį ar besimokantįjį rinkimas, siste- systemisation and analysis of information about
minimas ir analizė, siekiant įvertinti studijų a study subject, programme, institution/divi-
kokybės būklę. sion or learner, in order to evaluate the quality.
• Kokybės vertinimo kriterijai – požymiai, • Quality assessment criteria – features that
kuriais remiantis renkama informacija apie highlight the collection of information whether
studijų dalyko, programos, institucijos / pa- a study subject, programme, institution/divi-
dalinio ar besimokančiojo veiklos atitikimą sion or learner’s activity complies with quality
kokybės standartus (reikalavimus). standards (requirements).
• Kokybės vertinimo rodikliai – kokybiniai ir • Quality assessment indicators – qualitative
kiekybiniai duomenys, nusakantys kriterijų and quantitative data, characterising intensity
reiškimosi intensyvumą vertinamų veiklos of expression of criteria in respect of the as-
sričių atžvilgiu. sessed dimensions of activity.
Audronė ALLAN, Nora PILEIČIKIENĖ
DĖSTYMO KOKYBĖS VERTI NIMAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE: STUDENTų APKLAUSOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
TEACHING QUALITY ASSESSMENT IN UNIVERSITY STUDIES: POSSIBILITIES FOR APPLICATION OF STUDENT SURVEY 61
ĮVaDas introDuCtion
Kokybės gerinimo tikslus galima suformu- Aims of quality improvement can be formulat-
luoti tada, kai yra nustatyta kokybės būklė. ed when the state of art of quality is determined.
Taigi kokybės gerinimas remiasi vertinimu, Therefore, quality improvement is based on as-
todėl svarbu tinkamai jį atlikti: pasirinkti, sessment and it is very important to perform it
kas ir dėl ko turi būti vertinama, apibrėž- appropriately: to choose what and why should
ti vertinimo kriterijus ir rodiklius, parengti be assessed, to define assessment criteria and in-
tinkamus duomenų rinkimo instrumentus, dicators, to prepare appropriate instruments for
iš surinktų duomenų gauti kokybės verti- data collection, to get information from the col-
nimui svarbią informaciją ir aiškiai bei įtai- lected data important to quality assessment and
giai pateikti ją asmenims, suinteresuotiems to present this information clearly and forcibly
kokybe. to individuals who are interested in quality.
Studijavimo kokybė, kurią aukštosiose Quality of studies experienced by students
mokyklose patiria studentai, priklauso nuo in a higher education institution depends on
daugelio veiksnių: jų motyvacijos, studijų a number of factors: their motivation, study
organizavimo sistemos, materialinės bazės, organisation system, facilities, social-cultural
bendros socialinės – kultūrinės aukštosios environment of a higher education institution,
mokyklos aplinkos, kiekvieno aukštojo and quality of every employee individual and
mokslo institucijos darbuotojo individua- general performance of a higher education in-
lios ir bendros veiklos kokybės. Daug laiko stitution. Students spend much of their time di-
aukštosiose mokyklose studentai pralei- rectly communicating with teachers. They may
džia tiesiogiai bendraudami su dėstytojais. not see conditions that determine the quality
Studentai gali nematyti sąlygų, kurios nu- of teachers’ performance; however, it is impos-
lemia dėstytojų veiklos kokybę, bet negali sible for them not to see advantages and disad-
nepastebėti dėstytojų veiklos privalumų ir vantages of teachers’ activities. For this reason,
trūkumų. Dėl šios priežasties, vertinant stu- it is purposeful to base the analysis of teaching
dijų kokybę, tikslinga analizuoti dėstymo quality on the surveys of students’ viewpoint,
kokybės būklę remiantis studentų požiūrio when assessing the quality of studies.
tyrimais. In higher education institutions, instru-
Dėstymo kokybės vertinimo instrumen- ments of teaching quality assessment are more
tai aukštosiose mokyklose dažniau tarnauja frequently used for practical purposes of qual-
praktiniams kokybės gerinimo tikslams, re- ity improvement; they are seldom used for sci-
čiau – moksliniams dėstymo kokybės reiški- entific research of the phenomenon of teaching
nio tyrimams. Praktiniams tyrimams skirti quality. Instruments aimed at practical research
instrumentai labiau grindžiami akademinės are based on mutual agreement of the academic
bendruomenės tarpusavio sutarimu nei dės- community rather than on the teaching quality
tymo kokybę aprašančia teorija. Dėl šios theory. For this reason, we cannot be sure that
priežasties negalime būti tikri, kad prakti- the instrument aimed for practice allows get-
niais tikslais parengtas instrumentas leidžia ting the essesnce of the assessed phenomenon,
apčiuopti vertinamo reiškinio esmę, kad ver- that assessment data are valid and that they can
tinimo duomenys yra pagrįsti ir jais remian- be used to direct quality improvement. This
tis galima numatyti kokybės gerinimo veiks- research aims to evaluate a specific instrument
mus. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti tam tikrą of student survey about teaching quality (spe-
studentų apklausos apie dėstymo kokybę cific indicators of teaching quality assessment)
62 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2010/7
instrumentą (konkrečius dėstymo kokybės and to reveal possibilities for teaching quality
vertinimo rodiklius) ir atskleisti dėstymo assessment. The following research tasks are
kokybės vertinimo galimybes. Straipsnyje being solved in the article:
sprendžiami šie tyrimo uždaviniai: 1. To describe the conception of teach-
1. Aprašyti dėstymo kokybės sampratą, ing quality by distinguishing and systemising
išskyrus ir susisteminus dėstymo kokybės teaching quality assessment indicators.
vertinimo rodiklius. 2. To evaluate the validity of the student
2. Įvertinti studentų apklausos instru- survey instrument for teaching quality as-
mento pagrįstumą dėstymo kokybei vertinti sessment and to provide directions for its
ir nurodyti jo tobulinimo kryptis. improvement.
3. Išskirti empirinius, studentų apklausos 3. Taking into consideration the results
rezultatais grįstus dėstymo kokybės vertini- of student survey, to distinguish empiri-
mo kriterijus, leidžiančius apibendrinti ap- cal teaching quality assessment criteria that
klausų duomenis. allow generalising data of surveys.
4. Atskleisti studentų apklausos rezultatų 4. To reveal possibilities for interpretation
interpretavimo, vertinant dėstymo kokybę, of the results of student survey when assessing
galimybes. teaching quality.
1 1
kokyBiško DĖsTymo kriTerijai Criteria oF HigH-QuaLity
teaCHing
Siekiant apibrėžti kokybišką dėstymą, privalu
atsižvelgti į keletą aspektų. Vienas jų – dės- In order to define the concept of high-
tymo kontekstas. Universitetai ir jų fakultetai quality teaching, several aspects have to be
skiriasi akademinėmis tradicijomis, kurios taken into consideration. one of them is the
sąlygoja tam tikrų dėstymo ir studijavimo sti- context of teaching. Universities and their
lių įsitvirtinimą. Mokslo kryptis ir dėstymo faculties differ in academic traditions that
dalykas taip pat pasižymi sava specifika. determine development of certain teaching
Kitas dėstymo kokybės aspektas – aukšto- and learning styles. Field of science/research
joje mokykloje gyvuojanti studijavimo sam- field and teaching subject also have their own
prata. Aukštojoje mokykloje dėstoma, kad characteristics.
vyktų studijų procesas, įtraukiantis studentus The other aspect of teaching quality is the
į studijavimą; šis suvokiamas įvairiai. Mo- conception of learning prevailing in a higher edu-
kymosi teorijoje (Marton, Beaty, Dall’Alba, cation institution. Teaching is implemented in a
1993) aptariamos mokymosi sampratos gali higher education institution for the study process
būti pritaikytos studijavimo aukštojoje moky- that involves students into studying/learning to
kloje esmei apibūdinti. 1 lentelėje, remiantis happen; learning is understood differently. Con-
skirtingomis studijavimo sampratomis, ban- ceptions of learning described in the theory of
dyta išskirti kokybiško dėstymo kriterijus. learning (Marton, Beaty, Dall’Alba, 1993) can be
P. Ramsden (1992) pristato tris dėstymui used for the description of the essence of learn-
aukštojoje mokykloje aprašyti naudojamas ing in a higher education institution. Taking into
dėstymo teorijas. Jos jungia skirtingus požiū- consideration different conceptions of learning,
rius į studijų paskirtį, studijavimą, žinių vietą Table 1 aims to distinguish criteria of high-quality
ir pobūdį, dėstymo ir studijavimo metodus, teaching.
Audronė ALLAN, Nora PILEIČIKIENĖ
DĖSTYMO KOKYBĖS VERTI NIMAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE: STUDENTų APKLAUSOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
TEACHING QUALITY ASSESSMENT IN UNIVERSITY STUDIES: POSSIBILITIES FOR APPLICATION OF STUDENT SURVEY 63
1 lentelė. Kokybiško dėstymo kriterijų ir studijavimo sampratų sąsajos
Table 1. Links between criteria of high-quality teaching and conceptions of learning
STUDIJAVIMAS – TAI ... (PASAK
MARToN, 1993) KoKYBIŠKo DėSTYMo KRITERIJAI
LEARNING MEANS ...
CRITERIA oF HIGH-QUALITY TEACHING
(ACCoRDING To MARToN, 1993)
Kiekybinis žinių augimas Dėstytojas pateikia daug informacijos;
Teikiant dalyko turinį, informacija nesikartoja.
Quantitative growth of knowledge A teacher provides a lot of information;
Information is not repeated when delivering a subject.
Informacijos atsiminimas Dėstytojas dozuoja, struktūruoja ir aiškina medžiagą taip, kad ją būtų
lengviau atsiminti;
Vertinamas perteiktos informacijos įsisavinimas.
Memorisation of information A teacher proportions, structurises and explains material so that it could
be memorised easier;
Assimilation of delivered material is assessed.
Žinių įgijimas panaudojimui Dėstytojas sieja teoriją su praktika;
Teikiant dalyko turinį, dominuoja studento tolesnėms studijoms arba
praktinei veiklai aktuali informacija.
Acquisition of knowledge for A teacher links theory and practice;
application Information relevant to further student’s studies or practical activities
dominates when delivering a subject.
Esmės išskyrimas Svarbiau dalyko turinio gilumas, nei platumas;
Dėstymas leidžia studentams apčiuopti prasmę ir esmę.
Abstraction of essence Depth of content is more important than breadth;
Teaching allows students to grope meaning and essence of a subject.
Interpretacinis procesas Dėstytojas skatina individualias studentų idėjų interpretacijas;
Siekiama, kad studentas išsiugdytų unikalų supratimą, o ne unifikuotą
žinojimą.
Interpretational process A teacher stimulates individual interpretations of students’ ideas;
The aim is to make a student develop unique understanding rather than
unified knowledge.
Asmenybės tobulėjimas Dėstymu siekiama atverti studentams asmeninio tobulėjimo
perspektyvą;
Dėstytojas padeda studentams plėtoti jiems aktualius gebėjimus ir
asmenines savybes.
Development of personality Teaching aims to reveal perspectives for personal student development;
A teacher helps students to develop relevant abilities and personal traits.
dėstytojo bei studento vaidmenį ir reikalavi- Ramsden (1992) presents three teaching
mus dėstytojo kompetentingumui. Šios teori- theories used for the description of teaching in
jos gali pasitarnauti ir kokybiškam dėstymui a higher education institution. They combine
aprašyti (2 lentelė). distinct approaches to study purpose, learning,
Dėstymo kokybės vertinimo prakti- place and nature of knowledge, teaching and
koje labiau orientuojamasi į apibendrintas learning methods, teacher’s and student’s role
dėstytojo veiklos sritis ir su jomis siejamas and requirements for teacher’s competence.
dėstytojo kvalifikacijas, o ne į konkrečios These theories are useful for the description of
dėstymo paradigmos ar didaktinės sistemos high-quality teaching (Table 2).
išpildymą. Vytauto Didžiojo universiteto The practice of teaching quality assess-
mokslininkai (Pukelis, Pileičikienė, 2005) ment is more oriented towards generalised
64 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2010/7
2 lentelė. Kokybiškas dėstymas iš skirtingų didaktinių teorijų perspektyvų
Table 2. High-quality teaching from different perspectives of didactic theories
DėSTYMAS KAIP ŽINIų DėSTYMAS KAIP STUDENTų
DėSTYMAS KAIP
PERTEIKIMAS VEIKLoS oRGANIzAVIMAS
PoSTūMIS
TEACHING AS CoNVEYANCE TEACHING AS oRGANISATIoN
TEACHING AS IMPETUS
oF KNoWLEDGE oF STUDENTS’ ACTIVITY
Studijų Patikimo turinio pertei- Studentų įtraukimas į veiklą, Studijavimo galimybių
paskirtis kimas, patikrintų veiklos motyvavimas ir priežiūra. sukūrimas.
procedūrų demonstravimas.
Study Delivery of reliable content, Student involvement, motivati- Creation of learning
purpose demonstration of approved on and supervision. possibilities.
procedures for activities.
Studijavimas Informacijos ir žinių Aktyvus ir energingas procesas. Studentų idėjų taikymas ir
priėmimas. modifikavimas.
Learning Acceptance of information Active and dynamic process. Application and modification
and knowledge. of students’ ideas.
Žinių vieta Studijų centre – žinios; jos Žinios – antraplanės svarbos Svarbu ne žinios, bet procesas,
ir pobūdis egzistuoja iš anksto, tereikia objektas, pirmame plane – kaip jos mąstomos. Žinios
tik perduoti; žinių patiki- aktyvus studijavimas. Žinios yra naujos, problemiškos
mumas nediskutuotinas. natūraliai pritaikomos naujose prigimties; studijavimo
Studentams žinios „įkrau- situacijose; jos nediskutuotinos, procese jos „gaminamos“ ir
namos“ kaip duomenys į nėra svarstoma, ką su jomis transformuojamos.
kompiuterį. galima daryti.
Place and Knowledge is at the centre of Knowledge is of secondary Process of how knowledge is
nature of studies; knowledge already importance; active learning is in being thought is important,
knowledge exists, it just has to be delive- the first place. Knowledge is na- not knowledge itself. Know-
red; reliability of knowledge turally applied in new situations; ledge is new and of proble-
is non-negotiable. Know- it is non-negotiable; there are no matic nature; it is “produced”
ledge is “uploaded” into discussions what has to be done and transformed during the
students as data are uploaded with it. process of learning.
into computer.
Metodai Tradicinė didaktinė paskaita, Praktikos darbai, pratybos, Studijavimo ir dėstymo
vaizdinės iliustracinės prie- individualūs ir grupės darbai; veiklos priklauso nuo kon-
monės; taikomos technolo- taikomos naujos dėstymo ir teksto; studijavimas reflektuo-
gijos, kurios per trumpiausią studijavimo technikos, įtrauki- jamas; dėstytojas su studentais
laiką leidžia perduoti di- mas į veiklą ir motyvuojančios dirba kooperatyviai; naudo-
džiausią informacijos kiekį. studentus. jamos technologijos, kurios
praturtina ir išplečia studijavi-
mo aplinką.
Methods Traditional didactic lecture, Practical assignments, indi- Learning and teaching acti-
visual illustrative tools; vidual and group works; new vities depend on the context;
technologies that allow deli- teaching and learning techniqu- learning is reflected; a teacher
vering the largest amount of es that involve and motivate works with students coopera-
information in the shortest students are applied. tively; techniques that enrich
possible time are applied. and extend learning environ-
ment are used.
Studentų Pasyvi, šnekėtojo išmintį Aktyvūs studentai, įsisavinantys Aktyviai veikiantys, patirian-
vaidmuo priimanti masė. ir taikantys įgytas žinias. tys ir keičiantys savo suprati-
mą studentai.
Students’ Passive mass that accepts Active students who master and Students who act, experience
role speaker’s wisdom. apply acquired knowledge. and change their understan-
ding actively.
Audronė ALLAN, Nora PILEIČIKIENĖ
DĖSTYMO KOKYBĖS VERTI NIMAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE: STUDENTų APKLAUSOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
TEACHING QUALITY ASSESSMENT IN UNIVERSITY STUDIES: POSSIBILITIES FOR APPLICATION OF STUDENT SURVEY 65
DėSTYMAS KAIP ŽINIų DėSTYMAS KAIP STUDENTų
DėSTYMAS KAIP
PERTEIKIMAS VEIKLoS oRGANIzAVIMAS
PoSTūMIS
TEACHING AS CoNVEYANCE TEACHING AS oRGANISATIoN
TEACHING AS IMPETUS
oF KNoWLEDGE oF STUDENTS’ ACTIVITY
Dėstytojo Neiškraipomos informacijos Studentų veiklos organizatorius. Studijavimo aplinkos kūrėjas,
vaidmuo šaltinis. supratimo organizatorius.
Teacher’s Source of non-distorted organiser of students’ activities. Creator of learning en-
role information. vironment, organiser of
understanding.
Dėstytojo Pakanka turėti dalyko žinių Dėstymo technikų, leidžiančių Studijavimo prigimties ir
kompeten- ir sklandaus pristatymo įgyti ir įtvirtinti studentų veiklos konteksto supratimas, dalyko
tingumas įgūdžių. įgūdžius, įvaldymas. žinių ir dėstymo metodų deri-
nimas; organizaciniai įgūdžiai.
Teacher’s It is sufficient to have subject Mastering of teaching tech- Understanding of nature
competence knowledge and fluent pre- niques that allow acquiring and and context of learning,
sentational skills. consolidating skills of student adjustment of subject know-
activity. ledge and teaching methods;
organisational skills.
išskiria tris dėstytojo kvalifikacijas: a) daly- areas of teacher’s activity and related teacher’s
kinę, b) didaktinę, c) tyriminę. Cornell uni- qualifications rather than implementation
versitete (JAV) išskiriamos trys, vertinant of a specific teaching paradigm or didactic
dėstymą analizuojamos dėstytojo kompe- system. Researchers from Vytautas Mag-
tentingumo sritys: a) dalyko turinio erudi- nus University (Pukelis, Pileičikienė, 2005)
cija (angl. content expertise), b) pasirengimo distinguish three teacher’s qualifications:
dalykui teikti įgūdžiai (angl. instructional a) subject, b) didactic, c) research. Three ar-
design skills), apimantys studijų planavimą, eas of teacher’s competence that are analysed
medžiagos, užduočių bei priemonių paren- during teaching assessment are distinguished
gimą, c) dalyko teikimo įgūdžiai (angl. ins- by the Cornell university (USA): a) content
tructional delivery skills), būtini santykiui expertise, b) instructional design skills that
su studentais užmegzti ir palaikyti (Cornell encompass study planning, preparation of
University teaching Evaluation Handbook, material, tasks and tools, c) instructional de-
2008). Taigi čia jungiamos dėstytojo–moks- livery skills necessary to start and maintain
lininko ir dėstytojo–dalyko eksperto sritys, relation with students (Cornell University
o didaktinė veikla išskiriama į dvi sritis. teaching Evaluation Handbook, 2008). Thus,
G. S. Goldstein ir V. A. Benassi (2006) at- areas of teacher as a researcher and teacher
skiria struktūrinę ir procesinę dėstytojo vei- as a subject expert are joined here and didac-
klos dimensijas (3 lentelė), kurios gali būti tic activity is divided into two areas. Gold-
sugretintos su dviem Cornell universitete stein and Benassi (2006) distinguish between
vertinamomis sritimis. structural and process dimensions of teach-
R. Carr ir P. Hagel (2008), apžvelgdami er’s activity (Table 3). These dimensions can
šių dimensijų vertinimo praktiką Australijos be compared with two areas assessed at the
aukštosiose mokyklose, išryškina kelis svar- Cornell University.
bius aspektus: Carr and Hagel (2008) emphasise several
• studentų dėstymo kokybės suvokimą important aspects when reviewing the prac-
sąlygoja daug kontekstinių veiksnių, ku- tice of assessment of these dimensions in Aus-
rių dėstytojas negali paveikti. Tai ankstesnė tralian higher education institutions:
66 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2010/7
3 lentelė. Dėstytojo veiklos dimensijos (pagal Goldstein, Benassi, 2006; Cornell University Teaching Evaluation Handbook, 2008)
Table 3. Dimensions of teacher’s activity (according to Goldstein, Benassi, 2006; Cornell University Teaching Evaluation
Handbook, 2008)
STRUKTūRINė DIMENSIJA / PRoCESINė DIMENSIJA / DALYKo TEIKIMAS
PA(SI)RENGIMAS DALYKUI TEIKTI PRoCESS DIMENSIoN /
STRUCTURAL DIMENSIoN / INSTRUCTIoNAL DESIGN INSTRUCTIoNAL DELIVERY
• Studijų proceso planavimas; • Dvipusio ryšio su studentais palaikymas;
Planning of study process; Maintaining mutual relation with students;
• Studijavimo aplinkos projektavimas; • Dėstytojo entuziazmas;
Design of learning environment; Teacher’s enthusiasm;
• Užduočių formulavimas; • Dėstymo suprantamumas;
Formulation of tasks; Teaching comprehensibility;
• Studijų medžiagos ir priemonių parengimas; • Studentų motyvavimas;
Preparation of study material and tools; Student motivation;
• Vertinimo priemonių parengimas; • Studentų įtraukimas į aktyvų studijavimą;
Preparation of assessment tools; Student engagement into active learning;
• Techninių priemonių parengimas. • Dėstytojo prieinamumas studentams.
Preparation of technical tools. Teacher’s accessibility to students.
studentų akademinė patirtis, studijų kryptis, • students’ understanding of teaching
semestras ir kt. quality is determined by many contextual
• studentai labiau pastebi procesinę, o ne factors that a teacher cannot affect. These are:
struktūrinę dimensiją; prior students’ academic activity, study field,
• skirtingų dimensijų svarba keičiasi semester, etc.
pereinant nuo tradicinio dėstymo prie nuo- • students notice better process dimensi-
tolinių studijų teikimo. on rather than structural dimension;
Aptarti kokybiško dėstymo kriterijai ir • importance of dimensions changes
kategorizacija turi padėti įžvelgti dėstymo when moving from traditional teaching to
kokybės dimensijas ir įvertinti praktiškai distance studies.
naudojamų dėstymo kokybės vertinimo ins- Discussed criteria and categorisation of
trumentų aprėptį. high-quality teaching have to help to penetrate
dimensions of teaching quality and to practi-
cally evaluate the coverage of instruments for
teaching quality assessment.
2 2
Tyrimo projekTas research projecT
Šiame straipsnyje analizuojamą studentų The students’ questionnaire for teaching qual-
dėstymo kokybės vertinimo anketą sudarė ity assessment analysed in this article consist-
penkios dalys: dėstytojo didaktinių gebėji- ed of five distinct parts: evaluation of teach-
mų įvertinimas1, studijų dalyką palaikančių ers’ didactic skills1, evaluation of learning
1 Dalyko turinio išmanymas, dėstymo aiškumas, sudomi- 1 Knowledge of subject content, clarity of teaching, engage-
nimas dalyku, darbingos, kūrybinės ir teigiamos emocinės ment into subject, development of working, creative and
atmosferos sukūrimas, požiūrių įvairovės ir minties laisvės positive emotional atmosphere, stimulation of diverse ap-
skatinimas, prasmingų savarankiškų užduočių teikimas, proaches and freedom of thought, bringing of meaningful
Audronė ALLAN, Nora PILEIČIKIENĖ
DĖSTYMO KOKYBĖS VERTI NIMAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE: STUDENTų APKLAUSOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
TEACHING QUALITY ASSESSMENT IN UNIVERSITY STUDIES: POSSIBILITIES FOR APPLICATION OF STUDENT SURVEY 67
priemonių įvertinimas2, bendrųjų gebėjimų3 supporting tools2, self-evaluation of the level
pasiekimų lygmens studijuojant dalyką įsi- achievements of generic skills3 when learning
vertinimas, bendras studijų dalyko ir studijų a subject, general evaluation of a study subject
universitete įvertinimas. Anketą sudarė 42 and studies at the university. The question-
uždari ir 1 atviras klausimas; priede studen- naire consisted of 42 closed questions and 1
tams pateikta studijų dalyko studijų rezultatų open question. The appendix of questionnaire
pasiekimų įsivertinimo lentelė, į kurią buvo included a table of subject learning outcomes.
įrašyti konkretaus dalyko studijų rezultatai Every specific subject had a number of learn-
(nuo 3 iki 8). Dėstymo kokybę ir studijų re- ing outcomes (from 3 to 8); students made a
zultatų pasiekimą dalyko studijų išdavoje stu- self-evaluation of learning outcomes achieve-
dentai vertino 5 balų skale: 1 reiškė žemiausią ment at the end of the learning process. Stu-
įvertį, 5 – aukščiausią. dents assessed teaching quality and learn-
Dėstymo kokybės vertinimo anketos pa- ing outcomes achievements in the scale of 5,
naudojimo galimybių tyrimas buvo atliktas where 1 was the lowest and 5 was the highest
keturiais etapais (4 lentelė). ranking of the scale.
Tyrimo imtis. 2006–2007 m. m. ir The research of the possibilities to use
2007–2008 m. m. universitete buvo atlikti the teaching quality assessment data was per-
studijų dalykų dėstymo kokybės vertinimo formed in four stages (Table 4).
tyrimai, kurių metu apklausta pirmos pako- Research sample. Surveys of subject teach-
pos bendrųjų universitetinių privalomų da- ing quality assessment were performed at the
lykų ir alternatyvių mokslo krypčių įvadinių University in academic years of 2006–2007
dalykų studentai. Bendruosius privalomus and 2007–2008. Students of first-cycle general
dalykus nustato universiteto Senatas. Per obligatory university subjects and students of
pirmuosius dvejus studijų metus juos stu- alternative introductory subjects of research/
dijuoja visi studentai. Alternatyvius mokslo science fields were surveyed. General obliga-
sričių ir krypčių įvadinius dalykus, kurių tory subjects are set by the University Senate.
grupę sudaro 5 pogrupiai (biomedicinos All students study these subjects in the first four
ir fiziniai mokslai, humanitariniai mokslai, semestres of their studies. The group of alterna-
socialiniai mokslai, menai, ekonomika ir tive introductory subjects of research/science
kontakto su auditorija palaikymas, efektyvus užsiėmimų individual tasks, maintaining contact with the audience, ef-
laiko išnaudojimas, optimalus auditorinio ir savarankiško fective time management in classes, optimal coordination of
darbo krūvio derinimas, užduočių ir reikalavimų formula- auditorium and individual work load, clarity of formulation
vimo aiškumas, studentų konsultavimas ir grįžtamojo ryšio of tasks and requirements, student consulting and giving
teikimas, dalyko programos aptarimas su studentais, stu- feedback, discussion of the curriculum with students, in-
dentų supažindinimas su pasiekimų vertinimo reikalavimais troduction of achievements assessment requirements to stu-
tinkamu metu, vertinimo objektyvumas ir kaupiamojo balo dents at appropriate time, objectivity of assessment and use
sistemos naudojimas, efektyvus informacinių-komunikaci- of cumulative point system, effective use of information and
nių technologijų naudojimas. communication technologies.
2 Tinkamas tvarkaraščio ir darbo krūvio intensyvumas, 2 Appropriate intensity of schedule and work load, suffici-
užtektinai pagrindinių literatūros šaltinių savarankiškoms ent amount of main bibliography for individual studies and
studijoms ir šaltinių bibliotekose bei skaityklose, dalyko sufficient amount of bibliography in libraries and reading
naudingumas bendram išsilavinimui ir ruošiantis profesijai. rooms, usefulness of a subject for general education and pre-
3 Įsiminimo ir atgaminimo, informacijos paieškos, sis- paration for a profession.
teminimo, analizės ir apibendrinimo, teorijos pritaikymo 3 Memorisation and recall, information retrieval, systemi-
praktikoje, informacinių komunikacinių technologijų sation, analysis and generalisation, application of theory in
naudojimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo, darbo grupė- practice, use of information and communication technolo-
se, sprendimų priėmimo, savarankiško darbo rezultatų gies, critical and creative thinking, group work, decision
pristatymo žodžiu ir raštu, karjeros planavimo, mokymosi making, oral and verbal presentation of individual work
mokytis. results, career planning, learning to learn.
68 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2010/7
4 lentelė. Dėstymo kokybės vertinimo anketos panaudojimo galimybių tyrimo etapai
Table 4. Stages of the research on possibilities for application of the teaching quality assessment questionnaire
I ETAPAS II ETAPAS III ETAPAS IV ETAPAS
STAGE I STAGE II STAGE III STAGE IV
Paskirtis Anketos turinio ap- Statistinis rodiklių Statistinis dėstymo Rezultatų pateikimo
rėpties vertinimas. pagrįstumo vertini- kokybės kriterijų ir interpretavimo
mas. išskyrimas. galimybių paieška.
Purpose Assessment of cover- Statistical assessment Statistical distinction Search of possibili-
age of questionnaire of validity of indica- of teaching quality ties for presentation
content. tors. criteria. and interpretation of
results.
Duomenų rin- Dokumento analizė. Anketinė apklausa.
kimo metodai
Data collection Document analysis. Questionnaire survey.
methods
Analizės Turinio analizė pagal Statistinių skirstinių Faktorinė analizė, Statistinių skirstinių
metodai apibrėžtas katego- analizė, koreliaciniai Crombach Alfa skai- analizė.
rijas. skaičiavimai. čiavimai.
Methods of Content analysis Statistical distribu- Factor analysis, Statistical distribu-
analysis according to the tion analysis, correla- Crombach Alfa calcu- tion analysis.
defined categories. tions. lations.
vadyba), studentai privalo pasirinkti ir iš- fields consists of 5 sub-groups (biomedicine
klausyti po vieną studijų dalyką iš kiekvie- and physical sciences, humanities, social sci-
no pogrupio per pirmuosius penkis studijų ences, arts, economics and management). Stu-
semestrus. dents have to choose and pass one subject from
Apie 29 dėstytojų (27 dalykų)4 dėstymo each sub-group during the first five semesters.
kokybę bei studijų rezultatų pasiekimus ap- 2052 students of first-year and second-
klausti 2052 pirmo ir antro kurso studentai. year were asked to answer questions related
Anketa buvo pateikta likus ne daugiau kaip to 29 teachers’ (27 subjects)4 teaching quality
2 savaitėms iki paskutinio semestro užsiėmi- and their (students) learning achievements.
mo dienos. Studentai apklausti užsiėmimo Students were given the questionnaire dur-
pradžioje: visų dalyvaujančiųjų paprašyta at- ing the last 2 weeks of the semester. They were
sakyti į tyrimo klausimus. Anketas išdalijo, questioned at the beginning of the lecture: all
surinko ir tyrimo tikslus pristatė su studijų participants were asked to answer research
dalyku nesusiję asmenys; šiame procese dės- questions. Questionnaires were distributed,
tytojai nedalyvavo. collected and aims of the research were intro-
Duomenų analizės procedūros. Dėsty- duced by the University staff that was not re-
mo kokybės vertinimo anketos pagrįstumas lated to the learning subject. Teachers did not
buvo vertinamas atliekant instrumente nau- participate in this process.
dojamų rodiklių turinio analizę. Remian- Procedures of data analysis. Analysis of
tis išskirtomis studijavimo sampratomis, the content of indicators used in the instru-
dėstytojo vaidmenimis ir kompetentingu- ment was applied for the assessment of validity
mo sritimis, parengtos turinio analizės for- of the teaching quality assessment question-
mos. Analizuojant konkretūs rodikliai buvo naire. Forms of content analysis were prepared
4 Du dalykus dėstė po du dėstytojus. 4 Two subjects were taught by two teachers each.
Audronė ALLAN, Nora PILEIČIKIENĖ
DĖSTYMO KOKYBĖS VERTI NIMAS UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE: STUDENTų APKLAUSOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
TEACHING QUALITY ASSESSMENT IN UNIVERSITY STUDIES: POSSIBILITIES FOR APPLICATION OF STUDENT SURVEY 69
siejami su išskirtomis kategorijomis. Siejimo according to the distinguished conceptions of
patikimumui užtikrinti pritaikytas dviejų learning, roles and areas of teacher’s compe-
nepriklausomų ekspertų metodas. Išsiskyrus tence. Making the analysis, specific indicators
dviejų vertintojų nuomonei, buvo siekiama were associated with distinguished categories.
sutarimo. The method of two independent experts was
Kiekvieno dėstymo kokybės vertini- applied in order to ensure association reli-
mo rodiklio pagrįstumas įvertintas pagal du ability. In case these two experts have different
kriterijus: opinions, the consensus had to be found.
• Rodiklio diskriminacinė charakte- Validity of each indicator of teaching qual-
ristika vertinta: a) analizuojant kiekvieno ity assessment is evaluated according to two
kintamojo statistinius skirstinius, b) skai- criteria:
čiuojant standartinius nuokrypius visoje • Discriminating characteristic of an in-
imtyje. Tinkamesniais laikyti rodikliai, kurių dicator was assessed through: a) the analysis
skirstiniai pasižymėjo didesniu standartiniu of statistical distributions of each variable,
nuokrypiu. b) the calculation of standard deviation of
• Rodiklio reikšmingumas studijų da- the sample. Indicators with larger standard
lyko dėstymo kokybei vertinti analizuotas: deviation of distribution were considered to
a) apskaičiavus koreliacijas (Spearmano ko- be more appropriate.
eficientas) tarp kiekvieno rodiklio ir apiben- • The importance of an indicator for stu-
drinančio studijų dalyko dėstymo kokybės dy subject teaching quality assessment was
įvertinimo, b) apžvelgus įvertinimo pagal analysed through: a) the calculation of cor-
kiekvieną rodiklį vidurkių skirtumus dės- relations (the Spearman coefficient) between
tytoją antrą kartą pasirinksiančių ir jo nesi- each indicator and generalising evaluation of
rinksiančių grupėse (nepriklausomų imčių study subject teaching quality, b) the review
T-testas). of differences in evaluation averages for each
Pagal faktorinę analizę sugrupavus rodi- indicator in groups that would choose and
klius, buvo išskirti empiriniai dėstymo ko- that would not choose this teacher for the se-
kybės vertinimo kriterijai. Faktoriai išskirti cond time (independent sample t-test).
analizuojant dalykų dėstymo kokybės įver- Empirical criteria for teaching quality as-
tinimus pagal fakultetus, bendri kriterijai iš- sessment were distinguished after grouping
vesti apibendrinus gautus faktorius. indicators according to the factor analysis.
Siekiant įvertinti dėstymo kokybę, pagal Factors were distinguished during the analy-
kiekvieną empiriškai išskirtą kriterijų buvo sis of teaching quality evaluations according to
išvesti nauji kintamieji; jie sunormuoti skale faculties. Common criteria were deduced from
nuo 0 iki 10 balų. Išvestinio kintamojo pati- the generalisation of the received factors.
kimumas įvertintas skaičiuojant Crombach In order to evaluate teaching quality, new
alfa ir jų statistinius skirstinius. Grafinio ver- variables were deduced according to each
tinimo rezultatų pateikimo ir interpretacinių empirically distinguished criterion. These
rėmų zonos išskirtos pagal standartinio nuo- variables were marked in the scale from 0 to
krypio matą. 10 points. Crombach alfa and their statistical
Tyrimo apribojimai. Vieni šio tyrimo distributions were measured in order to evalu-
apribojimai susiję su tyrimo imtimi, ku- ate reliability of the deduced variable. zones of
rioje daugiau kaip pusę (57 proc.) sudarė graphical representation of evaluation results
humanitarinės krypties dalykai. Tyrimo and interpretation frames were distinguished
laikotarpiu dėstymo kokybė vertinta tik according to the standard deviation measure.