ERIC EJ870191: Recognising Non-Formal and Informal Learning: An Open Challenge

2009·0.26 MB·English

by  ERIC

94
Elisabetta PERULLI
Darbuotojų mokymo plėtros institutas • Institute for the Development of Workers Training
NEFORMALIOJO IR RECOGNISING
SAVAIMINIO MOKYMOSI NON-FORMAL AND
PRIPAŽINIMAS: INFORMAL LEARNING:
ATVIRAS IŠŠŪKIS AN OPEN CHALLENGE
SANTRAUKA ABSTRACT
Mokymosi pasiekimų, įgytų ne formaliojo The social-institutional endorsement towards
švietimo ribose (neformaliojo ir savaiminio the perspective of recognising and enhancing
mokymosi), visuomeninio ir institucinio pri- learning acquired outside the formal education
pažinimo ir įtvirtinimo perspektyva tampa and training contexts (non-formal and infor-
vis akivaizdesnė ir patenka į politikų darbo- mal learning), has been gaining strength and
tvarkę ne tik Europoje, bet ir kitose ne Euro- has entered policy agendas throughout Europe,
pos šalyse. Tačiau šia tema egzistuoja keletas but also in other major non-European coun-
atvirų probleminių institucinio ir techninio tries. Nevertheless there are still several open
lygmens klausimų. Šiame straipsnyje neketi- issues on this topic both at an institutional and
nama pateikti visus atsakymus į šiuos klau- technical level. This paper does not intend to
simus, ar pasiūlyti kokią nors teoriją. Tačiau give answers or propose a theory. Instead, it
jame bus pamėginta pateikti keletą apmąsty- will attempt to formulate some reflections and
mų ir pakalbėti apie atviras veikos kryptis ir open work pathways on some basic aspects.
kai kuriuos svarbius jų aspektus. • WHAT IS - or isn’t - non-formal/infor-
• KAS LAIKYTINA ir kas nėra laikytina mal learning?
neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi? • FOR WHOM and with which tools are
• Dėl kokių priežasčių ir kokiomis prie- European countries dealing with the issue of
monėmis Europos šalys sprendžia formaliojo, the relationships between formal and non-
neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąsajų formal/informal learning?
problemą? • HOW, in operational practice, is the
• KAIP praktiškai tobulinamas neforma- enhancement of non-formal/informal learn-
lusis ir savaiminis mokymasis? ing dealt with?
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI DEFINITIONS OF KEY WORDS
• „Nebyliosios“ ir akivaizdžiosios žinios – ben- • Tacit/codified knowledge – a generic con-
droji sąvoka patekusi iš skirtingų koncepcijų, cept coming form different models which in-
kur individualizuojami du priešingi žinių, dividuates two opposite aspects of knowledge
kuriomis dalijasi bendruomenė, aspektai: shared in a community: the tacit one is a mix
Elisabetta PERULLI
NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PRIPAŽINIMAS: ATVIRAS IŠŠŪKIS
RECOGNISING NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING: AN OPEN CHALLENGE 95
„nebyliosios“ žinios yra kultūros, elgsenos ir of cultural, behavioural and custom elements;
papročių elementų derinys; akivaizdžiosios the codified is the declared, stored and trans-
yra skelbiamos, saugomos ir perduodamos ferable knowledge.
žinios. • Competence – it is an individual or organi-
• Kompetentingumas – individo ar organi- zational quality causally related to an effective
zacijos ypatybė priežastiniu ryšiu susijusi performance within a specific context. The
su efektyvia veikla specifiniame kontekste. competency/ies is a term to treat the abstract
Kompetencijos (kompetencijų) sąvoka pa- concept of competence in a more operational
sitelkiama veiksmingesniu būdu paaiškinti way, more measurable and possible to be de-
abstrakčią kompetentingumo sąvoką, kad tailed, for learning/training purposes, into
mokymosi ir ugdymo tikslais ji būtų tiksliau knowledge, abilities and attitudes.
išmatuota ir smulkiai suskirstyta, į žinias, ge- • Lifelong learning – a guide principle of the
bėjimus ir požiūrius European education and training strategies. It
• Mokymasis visą gyvenimą – Europos švie- means the overall aim of extending the learn-
timo strategijos pagrindinis principas. Jis ing opportunities throughout everyone’s life-
apima bendrąjį tikslą užtikrinti mokymosi cycle in order to keep employability and social
galimybes visą gyvenimą, siekiant išsaugoti inclusion.
darbingumą ir socialinę įtrauktį. • Validation of learning achievements – a pro-
• Mokymosi pasiekimų pripažinimas – for- cess of formal and/or official recognition of a
malusis ir/ar oficialusis mokymosi patirties learning experience putting in value its out-
pripažinimo procesas, suteikiantis vertę jo comes regardless of the context it has been
pasiekimams nepaisant konteksto, kuriame acquired.
jie buvo įgyti. • Non  formal/informal  learning – learn-
• Neformalusis  ir  savaiminis  mokymasis  – ing which takes place outside the formal
mokymasis, kuris vyksta ne tradicinėje for- traditional settings but within structured
malioje aplinkoje, bet struktūriškai apibrėžtos activities not explicitly aimed to learning
veiklos metu, kuri tiesiogiai nėra susijusi su i.e. workplace (non formal) or everyday life
mokymusi, t. y. darbo vietoje (neformalusis) (informal).
arba kasdieniame gyvenime (savaiminis).
INTRODUCTION
ĮVADAS
The policy and institutions pressures towards
Pastaraisiais metais politikų ir institucijų the perspective of recognising and enhancing
spaudimas pripažinti ir įtvirtinti mokymąsi, learning acquired outside the formal educa-
įgytą už formaliojo švietimo ribų (neforma- tion and training contexts (non-formal and
liojo ir savaiminio mokymosi būdais) nė kiek informal learning), has not been dropping
nemažėja, bet tampa vis stipresnis. Mokslinio during the last years; indeed, it has been
ir techninio lygmens debatai nesibaigia nuo gaining strength. The scientific and technical
1990 m. Per pastaruosius dešimt metų jie pa- debate has been lively since the early 1990s,
teko į politikų darbotvarkes visoje Europoje, and in the last ten years it has entered policy
į Europos Sąjungos dokumentus, taip pat api- agendas throughout Europe, in EU docu-
ma daugumą ne Europos šalių. ments, but also in other major non-European
countries.
96 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2009/6
Analizuojama tema remiasi keliomis pa- This topic is based on several basic as-
grindinėmis ekonominėmis ir sociologinė- sumptions of an economic and sociological
mis nuostatomis, kurios galėtų būti nusaky- nature, which may be roughly summarised
tos dviem punktais: in two points:
• Žinių ekonomikoje (OECD apibrė- • In a “knowledge-based economy” (an
žimas) žmogiškojo kapitalo, kuriuo dispo- OECD definition) the emergence, as well as
nuoja kiekviena šalis, atsiradimas ir jo su- the strengthening, of the real “human capi-
stiprinimas, tampa strateginiu uždaviniu tal” that every country has, becomes strate-
kovojant su nuolat stiprėjančia konkurencija gic for tackling the increasingly strong com-
globalioje rinkoje. petition of the global market;
• Poreikiu užtikrinti mokymosi gali- • the need to extend the learning op-
mybes visą gyvenimą yra siekiama išlaikyti portunities throughout the lifecycle is aimed
piliečius aktyvius ir darbingus, netgi tokioje to keep citizens active and employable, even
kaitoje, kuri būdinga socialiniam ir darbi- in the extreme variability that characterises
niam kontekstui. Dėl šios priežasties atski- the social and occupational contexts. This
ri asmenys privalo turėti galimybę paversti entails ensuring that individuals have the
kapitalu kiekvieną mokymosi patirtį plačiąja opportunity to capitalise every learning ex-
tų žodžių prasme. perience, in the broad sense.
Šios pagrindinės nuostatos ir su jomis These basic assumptions, as well as the re-
susijusios svarbiausios sąvokos globaliza- lated key concepts of “globalisation”, “knowl-
cija, žinių  ekonomika ir mokymasis  visą  edge-based economy” and “lifelong learning”,
gyvenimą, pastarąjį dešimtmetį randamos appear in several Community documents1
keliuose Europos Sąjungos dokumentuose1 of the past ten years and, in parallel, in the
ir atitinkamai beveik visuose Europos švie- reform schemes of almost all the European
timo sistemų reformų projektuose, taip pat education and training systems, including the
ir italų. Italian one.
1 Galimybė identifikuoti, įvertinti ir pripažinti mokymąsi, 1 The opportunity to identify, evaluate, and recognise learn-
įgytą bet kuriuo būdu abipusiu sutarimu, yra pagrindinė ing acquired in any manner is by mutual consent the key as-
nuostata, užtikrinanti žmogaus mokymąsi visą gyveni- sumption for ensuring lifelong learning throughout the per-
mą, priimta Lisabonos Taryboje 2000 m. kovo mėnesį, son’s lifecycle, as aspired by the Council of Lisbon of March
pažymėta Europos Komisijos „Mokymosi visą gyvenimą 2000, stressed in the European Commission’s “Memorandum
memorandume“ 2000 m. spalio mėn. 30 d. ir pakartota on Lifelong Learning” of 30 October 2000, and relaunched
keliose iniciatyvose per pastaruosius penkerius metus, t. y. in several initiatives over the past five years i.e European
Europos Komisijoje (2002a). Kopenhagos deklaracija: Eu- Commission (2002a). Copenhagen declaration: declara-
ropos Ministrų Tarybos profesinio rengimo deklaracija ir tion of the European Ministers of Vocational Education and
Europos Komisija, sušaukta 2002 m. lapkričio mėn. 29–30 Training, and the European Commission convened in Co-
d. dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio penhagen on 29 and 30 November 2002, on enhanced Eu-
rengimo srityse. Prieiga per Internetą: http://ec.europa.eu/ ropean cooperation in vocational education and training.
education/copenhagen/copenahagen_declaration_en.pdf Available from Internet: http://ec.europa.eu/education/co-
[cituota 7.2.2008]. Europos Komisija (2002b). Paverčiant penhagen/ copenahagen_declaration_en.pdf[cited 7.2.2008].
Europos erdvę mokymosi visą gyvenimą realybe. Briuse- European Commission (2002b). Making a European area
lis: Europos Komisija. (COM(2001) 678 final). Prieiga per of lifelong learning a reality. Brussels: European Commis-
Internetą: http://ec.europa.eu/education/policies/lll/life/ sion. (COM(2001) 678 final). Available from Internet:
communication/com_en.pdf [cituota 29.1.2008]. Europos http://ec.europa.eu/education/policies/lll/life/communica-
Komisija (2007a). Suaugusiųjų mokymosi veiksmų planas: tion/com_en.pdf [cited 29.1.2008]. European Commission
visada tinkamas laikas mokytis. Briuselis: Europos Komisi- (2007a). Action plan on adult learning: it is always a good
ja. (COM(2007) 558 final). Prieiga per internetą: http:// time to learn. Brussels: European Commission. (COM(2007)
ec.europa.eu/education/policies/adult/com558_en.pdf 558 final). Available from Internet: http://ec.europa.eu/edu-
[cituota 29.1.2008]. cation/policies/adult/ com558_en.pdf [cited 29.1.2008].
Elisabetta PERULLI
NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PRIPAŽINIMAS: ATVIRAS IŠŠŪKIS
RECOGNISING NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING: AN OPEN CHALLENGE 97
Pavyzdžiui, „Mokymosi visą gyveni- For example, the Memorandum on Life-
mą memorandume“ (2000, spalis), kur pa- long Learning (October 2000) between its six
teikiamos šešios pagrindinės idėjos, dekla- key messages states the following principles.
ruojami ir šie principai.
key messAGe 4: vAluInG leARnInG
4-OJI GAIRĖ: mOkymOsI ĮveRtInImAs Objective: Significantly improve the ways in
Tikslas: Gerokai patobulinti dalyvavimo which learning participation and outcomes are
mokymosi procese ir jo rezultatų supratimo ir understood and appreciated, particularly non-
įvertinimo būdus, ypač neformaliojo ir savaimi- formal and informal learning.
nio mokymosi. Žinių ekonomikoje žmogiškųjų In the knowledge economy, developing and using
išteklių tobulinimas ir visavertis naudojimas yra human resources to the full is a decisive factor
lemiamas konkurencingumo palaikymo fak- in maintaining competitiveness. In this context,
torius. Šiame kontekste diplomai, sertifikatai ir diplomas, certificates and qualifications are an
kvalifikacijos yra svarbūs veiksniai darbdaviams important reference point for employers and
ir atskiriems asmenims tiek darbo rinkoje, tiek individuals alike on the labour market and in the
įmonėje. Kylantis kvalifikuoto darbo poreikis enterprise. The rising demand for qualified labour
ir auganti konkurencija tarp asmenų siekiant by employers and increased competition between
gauti ir išlaikyti darbą sąlygoja daug didesnį nei individuals to gain and keep employment is
anksčiau pripažinto mokymosi poreikį. Kaip leading to much higher demand for recognised
geriausiai modernizuoti įvairių šalių sertifikavimo learning than ever before. How best to moderni-
sistemas ir jų funkcionavimą naujomis ekonomi- se national certification systems and practices for
nėmis ir socialinėmis sąlygomis, tampa svarbiu new economic and social conditions has become
politiniu ir profesiniu klausimu visose Europos an important policy and professional issue in all
Sąjungos dalyse. parts of the Union.
Neabejotinai sutariama, kad šioje srityje There is broad consensus, however, that
reikia nuveikti gerokai daugiau dėl platesnių we need to do much more in this area for the
benefit of much wider segments of the popula-
visuomenės ir darbo rinkos segmentų. Aiškus
tion and the labour market. Explicit recogni-
pripažinimas bet kuria forma yra efektyvi
tion – in whatever form – is an effective means
motyvavimo priemonė „netradiciniams besi-
to motivate ‘non-traditional learners’ as well as
mokantiesiems”, taip pat ir tiems, kurie nebu-
those who have not been active in the labour
vo aktyvi darbo jėga dėl nedarbo, šeimyninių
force for some time due to unemployment,
įsipareigojimų ar ligos. Naujoviškos nefor-
family responsibilities or illness. Innovative
maliojo mokymosi sertifikavimo formos taip
forms of certification for non-formal learning
pat yra svarbios plečiant pripažinimo spektrą
are also important for widening the recogni-
apskritai, nepaisant kokio tipo besimokanty-
tion spectrum altogether, regardless of the
sis yra šalia.
type of learner at hand.
Minėtame memorandume pateikiami to-
Within the same Memorandum, the fol-
kie aptariamų sąvokų apibrėžimai: lowing distinction is proposed:
• Formalusis mokymasis vyksta švietimo • Formal learning takes place in educa-
institucijose, jis įteisinamas sertifikatų ir kva- tion and training institutions, leading to rec-
lifikacijų suteikimo formomis. ognised certificates and qualifications;
• Neformalusis mokymasis yra lygiagre- • Non-formal learning takes place along-
tus vyraujančioms švietimo sistemoms ir gali side the mainstream systems of education and
būti teikiamas struktūriškai apibrėžtos vei- training and may be provided through struc-
klos darbo vietoje metu, kultūros ar sporto tured activities at the workplace, cultural or
organizacijose, asociacijose ir t. t.. sports organisations, associations, etc.;
98 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2009/6
• Savaiminis  mokymasis yra natūra- • Informal learning is a natural accompa-
lus kasdienio gyvenimo palydovas ir gali niment to everyday life and may well not be
būti nelaikomas mokymusi net pačių recognised as learning even by individuals
be si mokančiųjų. themselves.
Nepaisant išaugusių socialinių reikala- In spite of increasing social demand and
vimų ir visuomenės poreikių, vis dar esame societal needs, we are still a long way from ei-
gana toli nuo standartinės teorijos ar prakti- ther a standard theory or a practical policy on
nės veiklos plano, siejančio šių skirtingų tipų linking these different types of learning.
mokymąsi. Maybe we can reflect on this situation go-
Esama padėtis galėtų būti apmąstyta, ing back to some starting points and premises
grįžtant prie pradinių taškų ir prielaidų, ap- that represent the original basis of this emerg-
imančių pirminę šių kilusių debatų Europoje ing European debate.
bazę. What is the sense of the appeal being
Kokia yra iki šiol atkakliai vykdyto ES made for so long and so insistently by the EU
kreipimosi į ES šalis nares prasmė, kad pi- to Member States so citizens are given the op-
liečiams būtų suteikta galimybė oficialiai portunity to officially state the possession of
konstatuoti apie vadinamąjį kompetencijų so-called non-formal and informal competen-
įgijimą neformaliuoju ir savaiminiu būdu? cies? And why is it nonetheless still so difficult
Tad kodėl vis dėlto tebėra sunku pradėti today to launch and disseminate these prac-
skleisti šią praktiką ir realiai įvertinti šios tices as well as to give real value to this kind
rūšies mokymąsi? Kokie iššūkiai slypi at- of learning? What challenges are really hid-
liekant šio pobūdžio veiksmus, kurie atro- den behind this operation, which apparently
do esantys iš esmės techniniai? Kyla dau- seems to be only technical? There are numer-
gybė su šias problema susijusių klausimų. ous questions about this issue. This paper does
Straipsnyje neketinama pateikti visus atsa- not intend to give answers or propose a theory.
kymus, ar pasiūlyti teorijos. Jame bus ban- Instead, it will attempt to formulate some re-
doma pasidalyti kai kuriais apmąstymais ir flections and open work pathways on three
suformuluoti atviras veiklos kryptis trims aspects of the problem:
šios problemos aspektams: 1. WHAT IS - or isn’t - non-formal/infor-
1. KAS LAIKYTINA ir kas nėra laikyti- mal learning?
na neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi? 2. FOR WHOM and with which tools are
2. Dėl kokių priežasčių ir kokiomis European countries dealing with the issue of
priemonėmis Europos šalys sprendžia for- the relationships between formal and non-for-
maliojo, neformaliojo ir savaiminio moky- mal/informal learning?
mosi sąsajų problemą? 3. HOW, in operational practice, is the en-
3. KAIP praktiškai skatinamas nefor- hancement of non-formal/informal learning
malus ir savaiminis mokymasis? dealt with?
Šio tikslo bus siekiama, pateikiant kom- This purpose will be aimed by a compila-
piliacinės ir lyginamosios literatūros šalti- tion and comparative analysis of some litera-
nių ir tam tikrų su tuo susijusių institucinių ture sources and of some pertinent institution-
nuostatų Italijoje analizę. Siekiant numatyti al provision adopted in Italy. Moreover some
ateities tyrimų perspektyvas, dėmesys bus elements of the debate will be focused in order
sutelktas į kai kuriuos diskusijų elementus. to give some further research perspectives.
Elisabetta PERULLI
NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PRIPAŽINIMAS: ATVIRAS IŠŠŪKIS
RECOGNISING NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING: AN OPEN CHALLENGE 99
1 1
KAS LAIKYTINA IR KAS NĖRA WHAT IS - OR ISN’T - NON-FORMAL/
LAIKYTINA NEFORMALIUOJU IR INFORMAL LEARNING?
SAVAIMINIU MOKYMUSI?
The terminology employed by the European
Europos Komisijos memorandume varto- Commission in the Memorandum which
jama terminologija iš pradžių gali priminti may, initially, prompt a superficial interpreta-
paviršutinišką interpretaciją, tačiau ji turėtų tion, should instead, inspire a consideration
įkvėpti analizuoti problemą atsižvelgiant į of the issue in all its multi-dimensional com-
visą jos kompleksiškumą. Sąvokos „nefor- plexity. The terms “non-formal” and “infor-
malusis“ ir „savaiminis“ iš tiesų atkeliavo iš mal” certainly came from a number of stud-
ies and analyses conducted and enhanced by
daugybės studijų ir atvejų tyrimų, atliktų ir
CEDEFOP since the early 1990s and probably
įtvirtintų Europos profesinio rengimo plė-
were chosen, as a kind of tautological and self-
tros centro (CEDEFOP) nuo 1990 m. Jos
referred word, instead of more clear and spe-
greičiausiai buvo pasirinktos kaip tautolo-
cific terms, also to ensure translatability into
giniai pasakymai vietoj aiškesnių ir speci-
the various languages of the European Union
fiškesnių žodžių. Be to, buvo siekiama rasti
(the same happened concerning the choice
šių sąvokų atitikmenis įvairiose Europos Są-
of the term “learning outcomes” in the EQF2
jungos kalbose (tokiu pačiu būdu buvo pasi-
Recommendation).
rinkta sąvoka „mokymosi rezultatai” (angl.
Actually, speaking about NON-formal
learning  outcomes) Europos kvalifikacijų
or IN-formal learning inevitably focuses the
sąrangos (EKS2) rekomendacijoje).
concept on the attribute of lack (of formality)
Kalbant apie NEformalųjį ir SAvaiminį
or even of opposite (to formality), which char-
mokymąsi šiai sąvokai, be jokios abejonės,
acterises this type of learning. It would be like
priskiriama (formalumo) trūkumo  požy-
saying: it is a type of learning that has no for-
mis ar netgi priešingybė (formalumui), pa-
mality or that it is the opposite of formality.
gal kurį apibūdinamas šis mokymosi būdas.
Being able to recognise, certify or validate
Tarsi butų sakoma: tai mokymosi būdas,
the achievements of this kind of learning may
nepasižymintis formalumu arba priešingybė
thus imply an attempt to add, or annex, to the
formalumui. category of recognisable learning, some differ-
Galimybė pripažinti, sertifikuoti ar ent knowledge which seems like a ‘weed in a
patvirtinti šio mokymosi pasiekimus gali cultivated field’ and for which it is necessary to
reikšti mėginimą pridėti ar papildyti prie find a legitimacy.
pripažįstamo mokymosi kategorijos tam ti- By the way the non formal and informal
kras kitokias žinias, kurios atsiranda tarsi learning is supposed to have a relevant value
„piktžolė kultivuojamame lauke“ ir kuriai itself on one hand according by the main
reikėtų rasti teisėtą vietą sistemoje. Documents adopted by the European Institu-
Neformalusis ir savaiminis mokymasis tions themselves consider in their statements
kaip toks yra didelė vertybė atsižvelgiant (Council Of The European Union, 2004),
ne tik į svarbiausius Europos institucijų and on the other hand according to a num-
priimtus dokumentus (ES Taryba, 2004), bet ber of studies and researches dealing to the
2 „Europos Parlamento ir Europos Tarybos rekomendacija 2 “Recommendation of the European parliament and of the
dėl Europos kvalifikacijos sąrangos, skatinančios mokymąsi council on the establishment of the European Qualifications
visą gyvenimą įgyvendinimą“ Briuselis, 2008 m. sausio 29 d. Framework for lifelong learning” Brussels 29 January 2008.
100 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2009/6
ir nemažą kiekį studijų ir tyrimų, susijusių workplace and community learning (Wenger,
su darbo vieta ir mokymosi bendrijomis 1998) These assumptions could be also agreed
(Wenger, 1998). Šioms nuostatoms pritaria by most training and learning system experts
daugelis švietimo sistemos ekspertų ir spe- and professionals when they observe how
cialistų, kurie tyrinėja, kiek neformalusis much the non-formal and informal learning,
ir savaiminis mokymasis bei įgytos kom- as well as the related competencies acquired,
petencijos yra svarbus individų mokymosi are an important component of the individuals
patirties ir kultūros komponentas tikrąja tų learning experience and culture, in the highest
žodžių prasme. Tai ypač vertingas visos ben- sense. They are thus an extremely valuable as-
druomenės turtas. set for the entire community.
Taigi švietimo sistemos požiūriu šio By the education and training systems
point of view, this kind of learning thus means
tipo mokymasis reiškia ne tik naujos „te-
not only annexing a new ‘territory’, but ac-
ritorijos“ įsiliejimą, bet ir radikaliai keitusį
knowledging a radical change of view that
požiūrį į:
concerns:
• „žinių“ įvardijimo kategorijas;
• the “knowledge” representation cate-
• sąvokos „kompetentingumas“ (angl.
gories;
competence) daugialypumą, ypač suvokiamą
• the multiplicity of the very concept of
švietimo sistemos požiūriu kaip „specialią
“competence”, meant, especially within the
kalbą“, padedančią apibrėžti ir sisteminti
borders of the education and training systems
mokymosi rezultatus;
point of view, as a “language” to describe and
• švietimo sistemos įgaliojimų ir įsi-
codify the learning outcomes;
pareigojimų interpretavimą ir jų veikimo
• the interpretation of the education and
apimtį.
training systems mandate and commitment
Prieš pradėdami analizuoti jau minėtus
and its field of action.
labai svarbius aspektus, pamėginkime per-
Before exploring these latter and definitely
formuluoti pagrindines sąvokas, apiman-
crucial aspects, we will first attempt to refor-
čias svarstomas problemas, tam, kad būtų
mulate the key words connected with this issue
pasiekti šios diskusijos tikslai. Buvo pamė-
exclusively for the purposes of this discussion.
ginta svarstomos problemos terminologijai,
The attempt is to transfer the issue terminol-
kuri buvo visiškai sukoncentruota į moky-
ogy from a focus which seems entirely centred
mosi kontekstą (formalusis = mokykla, ne-
on the learning context (formal=school, non-
formalusis = darbas, savaiminis = kasdienis
formal=work, informal=everyday life), to an-
gyvenimas), suteikti kitą požiūrio tašką, kur
other focus based on the result of the learning
būtų remiamasi mokymosi proceso pasieki-
process, i.e. on the concept of “competence”.
mais, t. y sąvoka „kompetentingumas”. The interactionist studies tradition re-
Sąveikos tyrimuose kompetentingumo garding the “competence” concept was devel-
sąvokos tradicija buvo pradėta plėtoti nuo oped starting from the early ‘80s but maybe
80-ųjų pradžios, tačiau ko gero, vis dar su- it is today still the most appropriate for trans-
tinkama šiandien, perkeliant šią temą, atsi- ferring this topic, born in a managerial re-
radusią vadybos tyrimų kontekste, į reflek- search context, to a level of reflection useful
sijos lygmenį, kuris naudingas profesinio for VET (Vocational Education and Training)
rengimo ir aukštojo mokslo sistemoms. and HE (Higher Education) systems. From
Remiantis tuo galima teigti, kad kompe- this, it is possible to propose a basic option
Elisabetta PERULLI
NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PRIPAŽINIMAS: ATVIRAS IŠŠŪKIS
RECOGNISING NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING: AN OPEN CHALLENGE 101
tentingumas3 yra sudėtingas objektas, kuris that envisages the competence3 as a complex
charakterizuojamas dviem specifiniais bruo- object characterised by two specific features
žais (Boyatzis, 1982): (Boyatzis, 1982):
• sisteminiu: kompetentingumas yra su- • Systemic: the competence is meant as
vokiamas kaip sėkmingos sąveikos tarp ats- the result of a successful interaction between
kiro individo ir darbo konteksto rezultatas; an individual and a work context;
• daugiaaspektiniu: kompetentingumas • Multifaceted: the competence can be
gali būti apibrėžiamas kaip elementų deri- described as a mix of elements ranging from
nys, aprėpiantis elementų skalę nuo žinių ir knowledge and abilities to personal resources
gebėjimų iki asmeninių resursų (savybės, (traits, motivation).
motyvacija). On the systemic aspect of the relationship
Pasitelkus sisteminį santykio asmuo/kon- individual/context, the distinction between
tekstas aspektą skirtumas tarp formaliojo, ne- formal, non-formal and informal learning
formaliojo ir savaiminio mokymosi kontekstų contexts seems to provide an outline and, im-
berods padeda pažymėti kontūrus ir suteikia plicitly, an attempt to create a model. More
netiesioginę galimybę sukurti modelį. Trum- clearly, varying the learning context, also the
piau tariant, kintant mokymosi kontekstui, nature and quality of the competencies, meant
gali skirtis kompetencijų prigimtis ir kokybė, in the restricted meaning of learning outcome,
atsižvelgiant į mokymosi rezultatų apibrėžtis. may vary.
Kita vertus, dėl problemos daugiaaspek- On the other hand, on the multifaceted
tiškumo vis dar kyla daugybė diskusijų. Kas aspect of there is still much discussion today.
sudaro derinio elementus: žinios? gebėji- Which are the elements of the mix: Knowl-
mai? požiūriai? asmeniniai resursai? Be to, edge? Abilities? Attitudes? Personal resources?
kiek jų gali būti įtraukta į iš anksto numatytą And moreover how many of them can be in-
programą? cluded in a deliberate learning program?
Plėtojant diskusiją, naudinga prisiminti To move forward, it is useful to recall an-
kitą mokymosi tyrimų tradiciją, kilusią iš or- other studies tradition on learning coming
ganizacinio ir socialinio mokymosi srities. Šio from the organisational and social learning
pobūdžio tyrimai (Nonaka, 1991) atskleidžia field. Those studies (Nonaka, 1991) considers
mokymąsi kaip funkciją, darančią poveikį learning itself as a function affecting both the
tiek individualiai, tiek organizacinei dimen- individual and organizational dimension and
sijai ir kuriančią du bendrųjų žinių tipus: aiš- creating two kind of shared knowledge: the ex-
kios žinios, turinčios verbalinę ar skaitmeninę plicit one can be expressed through verbal or
išraišką gali būti lengvai kaupiamos ir per- numerical expressions and can be easily stored
duodamos, o nebyliosios žinios, kurios būna and transferred, the tacit one which appears in
įgijusios individualių gebėjimų ir veiklos bei the form of both individual abilities and op-
interpretacinių įpročių pavidalą, yra paplitu- erational and interpretative customs shared by
sios tam tikrose bendruomenėse ir perduoda- certain communities, which are transferable
mos tik per specifines socialinės sąveikos ir only through specific forms of social interac-
praktikos formas (Lundvall ir Borras, 1999). tion and apprenticeship (Lundvall and Borras,
3 Daugiau informacijos apie šios sąvokos reikšmę galima 3 The matrices of reference for this meaning of the concept
rasti: R. E. Boyatzis (1982). The Competent Manager: A  of competences may be found in: R. E. Boyatzis (1982). The 
Model for Effective Performance. Wiley, New York ir Spen- Competent Manager: A Model for Effective Performance, Wi-
cer L. M., SpencerM. S. (1995). Competence at Work. Wiley, ley, New York (1982), and Spencer, L.M., Spencer, M.S.,
New York (itališkai Competenza nel lavoro, Angeli, Milan, Competence at Work, Wiley, New York (Italian translation:
1995). Competenza nel lavoro, Angeli, Milan, 1995).
102 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2009/6
Pasak Nonaka, abiejų tipų žinios yra vienodai 1999). According to Nonaka these kind of
būtinos pripažįstant kompetenciją. knowledge are both equally indispensable for
Taigi analizuojant šias dvi viena kitą pa- exercising a competency.
pildančias nuostatas – pirmąją, orientuotą į Thus, considering these two different but
kompetentingumo sąvoką, o antrąją – į žinių complementary assumptions - the first fo-
perteikimą – galima prieiti išvados, kad: cused on the concept of competence and the
• mokymosi procesai plačiąja to žodžio second on the notion of the transferability of
prasme duoda kompleksinius rezultatus, knowledge - it may be concluded that:
priskiriamus asmenims ir bendrijoms ir kad • learning processes meant in the broad
kompetentingumo sąvoka gali padėti api- sense produce complex results referable to in-
brėžti ir sisteminti mokymosi rezultatus; dividuals and communities and that, for cer-
• kompetencijas sudaro įvairūs ele- tain purposes, the competence concept can
mentai; tačiau, pačioje kompetencijoje mes help in describing and coding these learning
galime išskirti akivaizdų komponentą, be- outcomes;
siremiantį tradicinėmis žinių kategorijomis • competencies are composed of various
ir nebylųjį (numanomą) elementą, kuris kinds of elements. However within the com-
menkai (bet įmanomai) sietinas su nusisto- petency, we can always distinguish at least an
vėjusiomis socialinėmis nuostatomis tais explicit component, referring to traditional
atvejais, kai šis elementas gali būti svarbus ar categories of knowledge, and a tacit compo-
naudingas. nent, difficult (but not impossible) to refer to
Šiame teiginyje išryškintas nebylusis ir socially shared routines, whenever it could be
sunkiai apčiuopiamas kompetencijos kompo- necessary or useful.
nentas kaip svarbiausias elementas siekiant iš This conclusion underscores the tacit and
tikrųjų pasinaudoti inovatyviomis galimybė- elusive component of competency as a key ele-
mis, lyginant su akivaizdžiuoju komponentu, ment for the actual exploitation of innovative
kurio stiprybė, priešingai, slypi lengvame jo opportunities, opposed to the explicit compo-
socialinio pripažinimo procese, t. y. oficialia- nent, which strength lies, instead, in its social
me jo sertifikavime. easy recognition and, therefore, its official
Prie šios polemikos nemažai prisidėjo certification.
Eraut (2000), tyrinėjęs neformalųjį ir savaimi- Interesting contributions to this debate
nį mokymąsi. Jis iš tiesų atmeta nuostatą, kad comes from Eraut (2000) who dealt directly
mokymosi kontekstas (formalusis, neforma- with non-formal and informal learning. He ac-
lusis ar savaiminis) gali būti susijęs su žinių tually rejects the assumption that the learning
akivaizdumo laipsniu. Jo pripažįstama, kad, context itself (formal, non formal or informal)
pavyzdžiui, neformaliojo mokymosi atveju can definitely be related to the degree of explic-
vyksta įvairialypiai procesai, kurių metu gali itness of knowledge. He otherwise affirms that,
būti plėtojamos skirtingos žinios: kai kurios for instance, within a non formal learning situ-
jų yra nebyliosios (taigi numanomos), kitos ation different kind of processes take place and
yra aktyviosios, o kai kurios yra pagalbinės. different type of knowledge can be developed:
Pastarosios įgyjamos per aktyviuosius ir są- some of them are implicit (and in a way tacit),
moningai refleksyvius procesus, kylančius iš some other are reactive and some are delibera-
patirties, ir gali būti akivaizdžiai išreikštos ir tive. The latest knowledge takes place thanks
perduodamos. to an active and conscious reflective process
Remiantis šio autoriaus paskutiniuoju on experience and can be explicitly expressed
straipsniu galima tiksliau nusakyti sudėtingus and transferred.
Elisabetta PERULLI
NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PRIPAŽINIMAS: ATVIRAS IŠŠŪKIS
RECOGNISING NON-FORMAL AND INFORMAL LEARNING: AN OPEN CHALLENGE 103
tarpusavio ryšius tarp skirtingos mokymosi Thanks to this last contribution it is pos-
prigimties (numanomos, akivaizdžiosios, pa- sible to better articulate the complex intercon-
tariamosios ir kt.), kontekstų (formaliojo, ne- nections between the different natures (tacit,
formaliojo ar savaiminio) ir rezultatų (žinių, explicit, deliberative, ect), contexts (formal,
gebėjimų, kompetencijų) ir atrasti bendrų jų non formal and informal) and outcomes
sąlyčio taškų siekiant skatinti, valdyti, atsto- (knowledge, abilities, competency) of learning
vauti ir viešai (ar oficialiai) pripažinti indivi- and also to find the synergies among them in
dualaus mokymosi pasiekimus. order to promote, manage, represent and so-
Šiuo požiūriu Johnson ir kt. (2002) pa- cially (or officially) recognise the individual
brėžia socialinę ekonominę perspektyvą, learning.
ieškant numanomų ir akivaizdžiųjų žinių (ži- In this regard Johnson et al. (2002) un-
nių perkėlimo ir tarpininkavimo) tarpusavio derlines the importance of a socio-economic
vadybos, galimybių. Šie autoriai tvirtina, kad perspective in detecting the potentialities of
„... jei analitinis skaidymas į akivaizdžiąsias  a synergic management of tacit and codified
ir numanomas žinias padėtų geriau suprasti  knowledge (knowledge transfer and media-
kaip vyksta tapsmas kompetentingu, tuomet  tion) These authors affirm “…if the analytical 
toks skaidymas būtų svarbus. Kompetentingu- distinction between codified and tacit knowl-
mo įgijimo procesai gali būti suprantami kaip  edge would make it easier to understand how 
eilė akivaizdžių ir numanomų žinių elementų  competence building takes place that would also 
transformacijų ir kombinacijų“ (8). make the distinction important. The process of 
Šiuo požiūriu sąvoka „akivaizdžiosios competence building may be seen as a series of 
ir numanomos žinios“ neabejotinai reiš- transformations and combinations of explicit 
kia papildomumo aspektą. Būtent dėl šio and tacit elements of knowledge”(8). 
Kompetentingumo supratimas
savaiminio mokymosi kontekste
Competence seen in an informal
context
„Nebyliosios“ (numatomos) žinios
Tacit knowledge
Akivaizdžios žinios
Codified knowledge
Kompetentingumo supratimas formaliojo
mokymosi kontekste
Competence seen in a formal context
1 pav. Kompetentingumo samprata mokymosi kontekste
Fig. 1. A competence seen by the learning context