ERIC EJ870186: Factors that Impact Quality of E-Teaching/Learning Technologies in Higher Education

2008·0.16 MB·English

by  ERIC

132
Sigitas DAUKILAS, Irma KAČINIENĖ, Daiva VAIŠNORIENĖ,
Vytautas VAŠČILA
Lietuvos žemės ūkio universitetas • Lithuanian University of Agriculture
E. MOKYMO/SI FACTORS THAT IMPACT
TECHNOLOGIJŲ KOKYBĘ QUALITY OF E-TEACHING/
SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI LEARNING TECHNOLOGIES
AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE IN HIGHER EDUCATION
SANTRAUKA ABSTRACT
Straipsnyje analizuojami ir vertinami e. The article analyzes and assesses factors that
mokymo/si technologijų kokybę sąlygojan- have impact upon the quality of eTeaching/
tys veiksniai aukštojoje mokykloje, o jų pa- learning technologies in higher education; it
grindu apibrėžiama e. mokymosi kokybės is on their basis that the concept of eTeach-
samprata. Pateikiami tyrimų duomenys apie ing/learning quality is defined. Research data
about the students’ motives in choosing vari-
studentų motyvus renkantis įvairias moky-
ous teaching/learning technologies for the de-
mo/si technologijas savo kompetentingumo
velopment of their competence are presented
plėtotei bei dėstytojų galimybes kurti inte-
together with teacher possibilities to create
raktyvias, e. mokymą/si motyvuojančias vir-
interactive virtual environments that motivate
tualias aplinkas.
eTeaching/learning.
Gauti tyrimai rodo, kad tiek studentams,
The obtained research revealed that verbal
tiek dėstytojams, siekiantiems studijų koky-
and interactive technologies based on explana-
bės, labiau priimtinos aiškinamuoju ilius-
tory illustrational method are more favoured
traciniu būdu pagrįstos žodinės ir interak-
by both students and teachers who aim at study
tyvios technologijos. Siekdami geresnės e.
quality. Higher education teachers, aiming at
mokymo kokybės, aukštųjų mokyklų dėsty-
achieving better eTeaching/learning quality,
tojai šių technologijų elementus dažniausiai
integrate the elements of these technologies
integruoja į tradicines metodikas, plėtodami
into traditional methodologies, developing a
mišrųjį nuotolinio mokymo/si modelį.
blended distance education model.
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI DEFINITIONS OF KEY WORDS
• E. mokymo/si kokybės užtikrinimas – šiuo- • E-Teaching/learning quality assurance –
laikinėmis informacinėmis technologijo- the quality of eTeaching/learning assured by
mis pagrįstų besimokančiajam priimtinų creating study and motivational conditions
ir tinkamų studijavimo techninių bei mo- based on modern information technologies
tyvacinių sąlygų sudarymas, skatinantis that are accessible and appropriate to the
Sigitas DAUKILAS, Irma KAČINIENĖ, Daiva VAIŠNORIENĖ, Vytautas VAŠČILAVIDINĖ
E. MOKYMO/SI TECHNOLOGIJŲ KOKYBĘ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
FACTORS THAT IMPACT QUALITY OF E-TEACHING/LEARNING TECHNOLOGIES IN HIGHER EDUCATION 133
besimokančiuosius nuolat plėtoti savo kom- learners and enhance them to constantly
petentingumą profesijos pažinimo ir verty- develop their competence in terms of both
biniu aspektais, parodant išsiugdytus gebėji- professional awareness and value aspects,
mus realiame gyvenime. expressing the developed abilities in real
life.
• E. mokymo/si technologija – dėstytojo
ir studento sąveikos repertuaras, parem- • E-Teaching/learning technology – teacher
and student interaction repertoire based on
tas informacinių technologijų priemonių
the use of information technologies.
naudojimu.
• Transformation of abilities– change in the
• Gebėjimų transformacija – gebėjimų turi-
content of abilities, their form of expression
nio, raiškos formų ir savybių pasikeitimas.
and features.
• Informacinės technologijos – technologi-
• Information technologies – technolo-
jos, kuriomis kuriama, saugoma, renkama,
gies used for creating, storing, collect-
transformuojama ir skleidžiama bet kokia
ing, transforming and disseminating any
informacija.
information.
• Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą
• Competency – ability to perform a certain
veiksmą ar užduotį realioje ar imituojamoje
operation or task in a real or imitated activ-
veiklos situacijoje.
ity situation.
• Kompetentingumas – tam tikras darbuoto- • Competence – a certain level of employee
jo veiklos lygmuo, iliustruojamas tam tikru activity, illiustrated by outcome or ability to
rezultatu, sugebėjimu atlikti veiksmus, efek- perform actions and exercise one’s efforts ef-
tyviai panaudoti savo pastangas. Kompeten- ficiently. Competence is (self) developed.
tingumas yra iš(si)ugdomas. • Qualification – fixed category expressed
• Kvalifikacija – kvalifikacija yra fiksuota by a certain document that certifies the ac-
kategorija, parodoma tam tikru dokumen- quired study programme. It is recognised
tu, liudijančiu apie įsisavintą studijų pro- having evaluated the person’s abilities.
gramą. Ji pripažįstama, įvertinus asmens • Motivation – a psycho-physiological pro-
gebėjimus. cess that regulates person’s activity and rela-
tions with the environment on the basis of
• Motyvacija – psichofiziologinis procesas,
change in motives.
reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius
su aplinka motyvų kaitos pagrindu. • Motive – a conscious or unconscious cause
of activity that arises due to interaction of a
• Motyvas – sąmoninga ar nesąmoninga
person and an object which meets his/her
veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir
needs, interests, values, and objectives. The
objekto, tenkinančio jos poreikius, interesus,
factors of motives are as follows: appeals,
vertybes, tikslus, sąveikos. Motyvų veiksniai
needs, interests, inclinations, values, atti-
yra potraukiai, poreikiai, interesai, polinkiai,
tudes, dispositions, beliefs, knowing, emo-
vertybės, požiūriai, nuostatos, įsitikinimai,
tions, will, aspirations.
žinojimas, emocijos, valia, siekiai.
• Distance education – method of teaching/
• Nuotolinis mokymas – mokymo/si būdas,
learning when there is a physical distance
kai besimokantysis ir mokytojas skiriami
between the learner and teacher, there-
atstumo, todėl jų bendravimas vyksta įvai- fore their communication proceeds via the
riomis technologijomis pagrįstomis komu- communication means based on various
nikavimo priemonėmis. technologies.
134 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2008/5
ĮVADAS INTRODUCTION
Šalies akademinės institucijos sukuria National academic institutions create
daug naujų mokslo ir studijų žinių, kurios abundant amount of new scientific and
turi būti kuo greičiau prieinamos besimo- academic knowledge which has to be ac-
kančiai visuomenei. Šiam tikslui įgyvendinti cessible as soon as possible to the learning
ir informacinei visuomenei plėtoti, ypač su- society. It is for this purpose that eTeaching/
augusiųjų švietime, naudojamos e. mokymo/ learning technologies are used in realization
si technologijos. Nors pastarosios yra skati- and development of information society, par-
namos vartoti visuose švietimo sistemos ly- ticularly, in adult education. Though the use
gmenyse, tačiau jų švietimo kokybės aspektų of technologies is enhanced in various levels
tyrinėjimui skiriama per mažai dėmesio. of the system of education, still their research
Pastaruoju metu aukštųjų mokyklų dės- with respect of the quality of education at-
tytojai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į tracts too little attention.
pozityviąją, bet ir į negatyviąją e. mokymo/ Recently higher education teachers have
si technologijų įtaką studijų kokybei. Tuo increasingly been emphasising not only the
remiantis, ieškoma šių technologijų plėto- positive impact of eTeaching/learning tech-
tės tinkamumo sąlygų jas vertinant įvairiais nologies upon the quality of education but
švietimo kokybės aspektais (profesijos paži- their negative impact as well. This way it is at-
nimo technologiškumo, mokymosi motyva- tempted to find conditions appropriate for the
cijos, interaktyvumo, studijų kokybės sam- development of these technologies, assessing
pratos ir pan.). them with respect to various aspects of educa-
Šio straipsnio autoriai savo tyrinėjimų tional quality (technological aspect of profes-
objektu pasirinko e. mokymo/si technologi- sion awareness, learning motivation, interac-
jų kokybę sąlygojančius veiksnius. Apiben- tiveness, concept of study quality, and etc.).
drinti tyrimai, kurių tikslas – išanalizuoti e. The authors of this article chose the fac-
mokymosi technologijų kokybės sampratą tors that exert impact upon the quality of
bei šių technologijų kokybę skatinančius eTeaching/learning technologies as the object
(motyvuojančius) veiksnius. of their research. Summarised research set the
Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie aim - to analyse the concept of the quality of
tyrimo uždaviniai: eTeaching/learning technologies and factors
Atskleisti e. mokymo/si technologijų that exert impact upon the quality of these
kokybės sampratą sąlygojančius veiksnius. technologies.
Įvertinti e. mokymo/si motyvaci- The following research objectives were
jos veiksnius, lemiančius besimokančiųjų raised to achieve this aim:
mokymo/si ir e. mokymo/si technologijų To reveal the factors that exerts impact
kokybę. upon the concept of quality of eTeaching/
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros learning technologies.
analizė, kiekybinis tyrimas, naudojant anke- To evaluate the eTeaching/learning mo-
tinę apklausą, kokybinė ir kiekybinė atlikto tivation factors which enhance the quality of
tyrimo rezultatų analizė. eTeaching/learning technologies.
Research methods: scientific literature
analysis, quantitative research using a ques-
tionnaire survey, qualitative and quantitative
analysis of the research findings.
Sigitas DAUKILAS, Irma KAČINIENĖ, Daiva VAIŠNORIENĖ, Vytautas VAŠČILAVIDINĖ
E. MOKYMO/SI TECHNOLOGIJŲ KOKYBĘ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
FACTORS THAT IMPACT QUALITY OF E-TEACHING/LEARNING TECHNOLOGIES IN HIGHER EDUCATION 135
1 1
E. MOKYMO/SI FACTORS THAT IMPACT THE
TECHNOLOGIJŲ KOKYBĖS CONCEPT OF QUALITY OF
SAMPRATĄ SĄLYGOJANTYS E-TEACHING/LEARNING
VEIKSNIAI TECHNOLOGIES
Egzistuoja daugybė veiksnių, sąlygojančių e. In practice, there exist a number of factors that
mokymo/si kokybę bei jos sampratą. Ehlers exert impact upon the quality of eTeaching/
(2007) teigia, kad kokybė nėra duota, pasto- learning and its concept. Ehlers (2007) states
vi švietimo aplinkos savybė, o susiformuoja that quality is not a given, stable feature of
tik iš besimokančiojo ir mokymosi aplinkos educational environment, it develops due to
sąveikos, todėl ji gali būti suvokiama ir įverti- interaction between the learner and learning
nama tik faktiniame kontekste; tokiame kon- environment; therefore, it can only be per-
tekste tyrinėjant e. mokymo/si kokybę nėra ir ceived and evaluated in a real life context, and
priemonių, kuriomis būtų nustatyti kokybės researching the quality of eTeaching/learning
kriterijai, kokybę apibrėžiantys atskirai nuo in such a context there are no means which
konkretaus švietimo konteksto. Taigi į koky- could identify quality criteria separately from
bės tobulinimą turi būti žiūrima kaip į dery- a concrete context of education. Thus the im-
bų procesą, kuriame dalyvauja visos studijų provement of quality should be viewed as a
kokybe suinteresuotos grupės. Tokio kokybės process of negotiations, where all study process
tobulinimui skirto ir dalyvavimu paremto agents participate. The purpose of such quality
modelio tikslas – visiems suinteresuotiesiems improvement model based on participation is
asmenims kartu apibrėžti studijų proceso to achieve that the values and goals of a study
vertybes ir tikslus. Todėl būtina, kad kuriant process are defined by all stakeholders togeth-
įvairias e. mokymo/si kokybės koncepcijas, er. Therefore, it is important that both eTeach-
dalyvautų tiek e. mokymosi produktų kūrėjai, ing/learning product developers and their us-
tiek jų vartotojai. ers participate in the development of various
Anot Ehlerio (2004), e. mokymosi ko- eTeaching/learning quality conceptions.
kybės sąvokos dimensijas sąlygoja trys es- According to Ehlers (2004), the dimen-
minės veiksnių grupės: kokybės samprata, sions of eTeaching/learning quality concept are
dalyvaujančių subjektų požiūriai ir skirtingų impacted by three essential groups of factors:
kokybės lygių realizavimo sąlygos. Todėl vie- the concept of quality, approaches of the partic-
nareikšmiai e. mokymo/si kokybės apibrėžti ipating subjects and conditions of quality real-
neįmanoma. Iš to, kas pasakyta, galime teig- ization at different levels. Therefore, it is impos-
ti, kad e. mokymo/si kokybė yra hipotetiškai sible to define eTeaching/learning quality in a
sąlygojama veiksnių, labiau atspindinčių su- single way. The ideas stated above presuppose
bjektyviąją profesinio rengimo proceso koky- the statement that the quality of eTeaching/
bės sampratą, nes realusis kokybiškų studijų learning is hypothetically determined by fac-
rezultatas profesinėje raiškoje atsiskleidžia tors that reflect a rather subjective understand-
vėliau, faktiniame profesinės raiškos proceso ing of vocational training process quality, as the
kontekste. Todėl daugelis švietimo sistemos real outcome of qualitative studies manifests
institucijų stengiasi sudaryti kriterijais pa- in person’s professional activity later, in a real
grįstus normatyvinius e. mokymo/si kokybės context of professional activity process. Con-
modelius. sequently, a number of educational institutions
136 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2008/5
Švedijos nacionalinės aukštojo mokslo attempt at creating criteria-based normative
agentūros 2008 m. pateiktoje ataskaitoje „E. eTeaching/learning quality models.
mokymosi kokybė. E. mokymosi aukštajame The authors of the report presented by
moksle kokybės aspektai ir kriterijai“ (Swe- Swedish National Agency for Higher Educa-
dish National Agency for Higher Education, tion “E-learning quality. Aspects and criteria
2008) jos autoriai pristatė dešimties kriteri- for evaluation of e-learning in higher educa-
jų e. mokymosi kokybės vertinimo modelį. tion” (Swedish National Agency for Higher Edu-
Pastarajame reikšmingais laikomi tokie e. cation, 2008) introduced a model of e-learning
mokymo/si kokybę sąlygojantys veiksniai: quality assessment based on ten criteria. The
mokymosi medžiaga, jos turinys; struktūra following factors that underlie the quality of e-
ir virtuali aplinka; bendravimo, bendradar- learning are considered to be significant: learn-
biavimo ir interaktyvumo galimybės; studijų ing material, its content; structure and virtual
rezultatų vertinimo sistemos efektyvumas; environment; possibilities for communication,
lankstumo ir turinio pritaikomumo sąlygos; cooperation and interactivity; efficiency of stu-
parama besimokantiesiems ir studijų organi- dent assessment system; flexibility and content
zatoriams; personalo kvalifikacija ir patirtis; adaptability conditions; support provided for
vizija ir institucinis vadovavimas e. moky- students and staff that organize studies; staff
mui; studijų išteklių prieinamumas ir labai qualifications and experience; vision and in-
svarbūs holistinis ir tęstinumo plėtojant e. stitutional leadership for e-learning; resource
mokymą veiksniai. Išvardyti veiksniai nėra allocation and the holistic and process aspects,
grupuojami pagal svarbą, o pateikti einant very important for e-learning. The aspects
nuo siauriausio studijų elemento iki plačiau- named above are not grouped according to
sio, taip pat apimant organizacinį, sisteminį importance; they are presented starting from
ir holistinį e. mokymo/si kokybės vertinimo the smallest element of studies to the broad-
veiksnius. est one, including organizational, systemic and
Panaši situacija ir kitose Europos šalių e. holistic aspects of eTeaching/learning quality
mokymą plėtojančiose institucijose. Pavyz- assessment.
džiui, Europos kokybės observatorijos (Eu- A similar situation exists in other Eu-
ropean Quality Observatory, 2005) atliktame ropean institutions that provide eTeaching/
tyrime „E. mokymosi kokybė“ teigiama, kad learning. For instance, the research performed
besimokantieji e. mokymo kokybės sampra- by European Quality Observatory in 2005
toje labiausiai iškelia kokybišką mokymosi “ELearning Quality” concludes that learn-
medžiagą ir jos turinį. Todėl pabrėžiant me- ers mostly stress quality of learning material
džiagos turinio ir struktūros reikšmingumą and its content, when defining the concept of
kokybei siūloma vadovautis Harvey, Green eTeaching/learning quality. Therefore, empha-
(2000) ir Ehlers (2004) e. mokymo/si koky- sising the importance of material content and
bės vertinimo kategorijomis, apimančiomis its structure for quality, it is recommended to
išskirtinumo, išbaigtumo ir logiškumo, atiti- use eTeaching/learning quality assessment cat-
kimo studijų siekiams bei tinkamo grįžtamo- egories proposed by Harvey, Green (2000) and
jo ryšio užtikrinimo sąlygas. Bene svarbiau- Ehlers (2004), who distinguish the aspects of
siu veiksniu laikomas turinio kintamumo ir exceptionality, completeness and logics, ade-
jo išmokimo gerėjimo užtikrinimas skatinant quacy to study purposes and appropriate feed-
studentus savo žinias ir gebėjimus parodyti back. Content changeability and assurance
konkrečioje profesinėje veikloje. Būtent pas- that its acquisition is increasing are considered
kutinysis e. mokymo/si kokybę sąlygojantis to be the most important aspects, enhancing
Sigitas DAUKILAS, Irma KAČINIENĖ, Daiva VAIŠNORIENĖ, Vytautas VAŠČILAVIDINĖ
E. MOKYMO/SI TECHNOLOGIJŲ KOKYBĘ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
FACTORS THAT IMPACT QUALITY OF E-TEACHING/LEARNING TECHNOLOGIES IN HIGHER EDUCATION 137
veiksnys (platesne prasme gebėjimų trans- students to express their knowledge and skills
formacijos užtikrinimas) laikomas vienu in a real professional activity, as the latter fac-
svarbiausių. tor that presupposes the quality of eTeaching/
Lietuvoje plėtojamoje e. mokymo/si ko- learning (in a more general sense, assurance of
kybės vertinimo sistemoje stengiamasi ap- transformation of abilities) is considered to be
rėpti tiek besimokančiojo individualius tiek the most significant.
e. mokymo paslaugų teikėjų veiksnius, kurie The system of eTeaching/learning qual-
skatina besimokančiuosius siekti studijų ko- ity assessment, developed in Lithuania, at-
kybės. E. mokymo turinio teikėjų motyva- tempts to include both learner personality and
ciniais veiksniais skatinami besimokančiojo eTeaching/learning service provider aspects
psichofiziologiniai procesai, reguliuojantys that motivate learners to pursue study quality.
jo kaip asmens veiklą pozityvios studijavi- Motivational factors of eTeaching/learning
mo motyvų kaitos linkme. Todėl šiuo aspek- content providers foster learner psycho-phys-
tu vertinant dėstytojo ir studento sąveiką, iological processes that regulate the person’s
kuri informacinių technologinių priemonių activity towards a positive change in study mo-
naudojimu, stengiamasi sukurti tinkamą, tives. Therefore, assessing teacher and student
studijavimui priimtiną aplinką, užtikrinan- interaction, based on the use of information
čią sąmoningą studentų kompetentingumo communication technologies, in this sense, it
plėtotę, tenkinančią jų studijų poreikius, is attempted to create a proper study-favour-
lūkesčius, interesus, vertybes ir tikslus. Besi- able environment which guarantees conscious
mokančiojo mokymosi motyvų ir mokymosi development of student competence that
motyvacijos skatinimo didaktinės sąveikos meets their study needs, expectations, values
schema, pagrįsta informacinėmis technolo- and goals. The scheme of study motive and
gijomis, parodyta 1 pav. motivation for studies sustainability by teach-
Viena iš e. mokymo problemų yra ta, er/student interaction based on information
kad esant silpniems besimokančiųjų studijų technologies is presented in Fig. 1.
motyvams, pastarieji e. mokymo/si techno- There exists a problem in eTeaching/
logijas dažnai naudoja ne savo individualaus learning when, having weakly expressed study
kompetentingumo plėtrai, o tik formaliai motives, students often use eTeaching/learn-
kvalifikacijai įgyti. Todėl kyla nuotoliniu ing technologies only for obtaining a formal
būdu besimokančio asmens identifikavimo qualification rather than for the development
ir mokymosi motyvacijos skatinimo, nieko of their individual competence. This, conse-
nežinant apie besimokančiojo asmenybę, quently, causes problems of distant educa-
problemų. Kad šiuo atžvilgiu studijų ko- tion student’s personal identification and sus-
kybė nenukentėtų, e. mokymo/si kokybės tainability of his/her motivation for studies,
vertinimo kriterijų sistemoje pirmiausiai without knowing the student’s personality.
Studijų motyvai Studijų motyvacija
Dėstytojo ir studento sąveika, pagrįsta
Study motives Motivation for studies E. mokymo turinio teikėjas
Besimokantysis (studentas) informacinėmis technologijomis
(dėstytojas) / E-Teaching
Learner (student) Teacher/student interaction based on
content provider (teacher)
information technologies
1 pav. Besimokančiojo studijų motyvacijos skatinimo schema, pagrįsta informacinėmis technologijomis
Fig.1. Scheme of student motivation sustainability by information technologies
138 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2008/5
sureikšminami besimokančiųjų studijų mo- Therefore, in order to increase study quality
tyvaciją sąlygojantys veiksniai (patogi mo- more importance in the system of eTeaching/
kymo/si vieta, laikas, tempas, mokymosi learning quality assessment criteria should
interaktyvumo reguliavimo galimybės, be- be attributed to the factors that have impact
simokančiojo nuostatos mokytis nuolatos). upon student’s motivation for studies (favour-
Kiek mažiau reikšmingi studijų technologiš- able teaching and learning place. time, speed,
kumo sąlygų ir žinių sistemiškumo bei pri- possibilities to regulate the interactivity of
einamumo veiksniai (Rutkauskienė D., Po- learning, student’s continuous learning dis-
ciūtė E., Targamadzė A., Striauka M., 2006). position). Then follow such factors as system-
Be to, pastaruoju metu Lietuvoje plėtojamoje aticity and accessibility of study technologies
e. mokymo/si kokybės koncepcijoje svarbia and knowledge (Rutkauskienė D., Pociūtė E.,
kokybės sąlyga yra laikoma ne tik kognity- Targamadzė A., Striauka M., 2006). Besides, in
viniai, bet ir afektiniai studijų pasiekimai. the eTeaching/learning quality conception de-
Afektinis studijų proceso kontekstas e. mo- veloped recently in Lithuania, affective study
kyme/si procese būtinas plėtojant ir skati- aspects have received equal importance along
nant vertybinę kompetentingumo raiškos with the cognitive ones as an important prem-
paradigmą, kurioje svarbi reali e. mokymo ise of quality. Affective context of the study
turinį parengusio dėstytojo ir studento są- process in eTeaching/learning is necessary,
veika asmenybių lygmenyje (Daukilas S., developing and enhancing a value-based para-
Berlinskas Š., 2007). digm of competence where a real interaction
Minėtus e. mokymo/si kokybę sąlygojan- between student and teacher (who prepared
čius veiksnius galima sugrupuoti į tris svar- eTeaching/learning curriculum) is highlighted
biausias e. mokymo/si kokybę sąlygojančių (Daukilas S., Berlinskas Š., 2007).
veiksnių grupes. Tai motyvaciniai veiksniai, The following factors that have impact
skatinantys besimokančiojo studijų motyvus; upon the quality of eTeaching/learning can
kognityviniai ir afektiniai studijų pasiekimų be grouped into three essential groups: mo-
lygiai ir išsiugdytų gebėjimų transformacijos tivational factors that foster student’s study
praktinėje profesinėje veikloje galimybės. motives; cognitive and affective study achieve-
Minėtų veiksnių pagrindu galima būtų teigti, ment levels and opportunities for transfor-
kad e. mokymo/si kokybę užtikrina šiuolai- mation of the acquired abilities in a real pro-
kinėmis informacinėmis technologijomis pa- fessional activity. On the basis of the above
grįstų besimokančiajam priimtinų ir tinkamų mentioned factors, it is possible to claim that
studijavimo technologiškumo bei motyvacinių the quality of eTeaching/learning is ensured by
sąlygų sudarymas, skatinantis juos nuolat plė- creating proper technological and motivational
toti savo kompetentingumą profesijos pažini- conditions for studies, based on modern infor-
mo ir vertybiniu aspektais parodant išsiugdy- mation technologies and suitable to the learner,
tus gebėjimus konkrečioje veikloje. enhancing learners to constantly develop their
Gerus studijų rezultatus sąlygoja dau- competence both in terms of profession aware-
gybė mokymo/si motyvacijos veiksnių. Dėl ness and value aspects as well as applying the
pragmatiškų gyvenimo nuostatų besimo- acquired skills in real life.
kančiųjų motyvacijoje sureikšminama stu- With regard to learning and teaching mo-
dijų nauda, konkurencingumas, savivertė, tivation, a number of aspects can be discerned
poreikių, tikslų ir siekių tenkinimas, o viso that have impact upon good study results.
to pirminė prielaida yra gyvenimo kaita ir jo Methodological dispositions of pragmatic life
dinamiškumas. Todėl e. mokymas/is turėtų highlight the aspects of the meaning of studies,
Sigitas DAUKILAS, Irma KAČINIENĖ, Daiva VAIŠNORIENĖ, Vytautas VAŠČILAVIDINĖ
E. MOKYMO/SI TECHNOLOGIJŲ KOKYBĘ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
FACTORS THAT IMPACT QUALITY OF E-TEACHING/LEARNING TECHNOLOGIES IN HIGHER EDUCATION 139
būti plėtojamas skatinant mokytis visus, mo- their benefit, competitiveness, self-realization,
kytis pigiau, gauti naujesnę medžiagą, studi- needs, purposes and meeting expectations,
juoti nuosekliau ir technologiškiau (palyginti and the primary premise of this is life change
su tradicinėmis studijų formomis). Taip pat and its dynamism. Therefore, eTeaching/learn-
turėtų būti lanksčiau derinamas studijų turi- ing should be developed by encouraging all to
nys prie besimokančiojo poreikių bei indivi- learn (in the broadest sense), to learn cheaper,
dualumo, besimokantieji skatinami aktyviau to obtain the latest and more innovative mate-
bendrauti tarpusavyje sukuriant galimybes rial, to study more coherently and in a more
išvengti emocinės įtampos, o visi besimokan- technological way (in terms of relation with
tieji turėtų būti objektyviau vertinami (ke- traditional study forms). Also cohering the
liant tuos pačius reikalavimus ir vertinimo study curricula more flexibly to the student’s
kriterijams). needs and individuality, fostering learners to
Išvardytose prielaidose sureikšminama communicate with each other more actively,
labai svarbi studijų sąlyga – reali dėstytojo creating opportunities to avoid emotional ten-
ir studento kaip asmenybių sąveika. Pasta- sion and ensuring more objective assessment
rosios nebuvimas e. mokymo procese ska- of all learners (raising the same requirements
tina ne pilnavertę sąveiką studijų metu, o and applying the same assessment criteria).
komunikaciją, kuri iš esmės yra grindžiama The mentioned above premises give even
kognityviniais profesijos pažinimo siekiais. more promise to real interaction between
Kokybiškoje sąveikoje neįmanoma išvengti teacher and student. Absence of real interac-
afektinio studijų proceso konteksto. Ypač tai tion during the study process in eTeaching/
aktualu skatinant pažinimo interaktyvumą, learning even more enhances communication
ir siekiant aukščiausios kompetentingumo which is essentially based on cognitive purposes
raiškos formos – vertybinių nuostatų raiš- of profession awareness. Qualitative interac-
kos. Todėl e. mokymo technologijose ieško- tion includes the affective context of the study
ma tokių jų turinio struktūrinių elementų, process. It is particularly relevant fostering the
kurie užtikrintų realią dėstytojo ir studento interactiveness of cognition and aiming at the
sąveiką. Šiuo požiūriu vertinant nuotolinio highest form of competence – the expression of
mokymo metodiką (kaip reikšmingiausią e. value dispositions. Therefore, eTeaching/learn-
mokymo/si technologijų metodiką), daugu- ing technologies should contain such structural
mai Lietuvos švietimo institucijų yra priim- content elements that ensure actual teacher/stu-
tinas mišrus nuotolinio mokymo/si modelis. dent interaction. Assessing the methodology of
Esminė jo idėja – nuotolinis mokymas trak- distance education in this respect (as the most
tuojamas ne kaip organizacinė forma, o kaip significant methodology of eTeaching/learn-
metodas, integruotas į tradicines organiza- ing technologies), a blended model of distance
cines formas. Kadangi Lietuvoje tradicinės education is most acceptable for the majority of
studijų formos pagrįstos realia dėstytojo ir Lithuanian educational institutions. Its essen-
studento sąveika (bendravimu ir bendradar- tial idea is that distance education is treated as
biavimu), todėl švietimo institucijose miš- a method integrated into traditional organiza-
rus nuotolinio mokymo modelis tampa vis tional forms rather than an organizational form.
populiaresnis. As traditional study forms in Lithuania are based
E. mokymo/si kokybę vertinant studijas on actual teacher/student interaction (commu-
motyvuojančių veiksnių prasme, daugelis nication and cooperation), therefore a blended
dėstytojų ir mokslininkų dažniausiai kelia model of distance education is becoming in-
du esminius klausimus: kokiam vartotojui creasingly popular in educational institutions.
140 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education • 2008/5
turėtų būti kuriami e. mokymo produktai ir Assessing the quality of eTeaching/learn-
koks studijų turinys turi būti perteikiamas e. ing in terms of study motivating factors, a
mokymo technologijų pagalba, kad būtų už- number of teachers and researchers often
tikrintas toks studijų technologiškumo lygis raise the following two essential questions:
ir išsiugdytas toks kompetentingumas, kurį “what kind of user should eTeaching/learning
asmuo galėtų panaudoti savo realioje darbo products be developed for?” and “what study
aplinkoje. Šiuo atveju mokslininkų nuomo- curriculum should be provided via eTeach-
nė įvairi. Pavyzdžiui, Ispanijos universiteto ing/learning technologies to ensure the level
Universitat Oberta de Catalunya profesorius of study technologies and the acquisition of
Bates T. (2004) teigia, kad e. mokymas turi competence that is necessary for a person to
būti taikomas naujoms rinkoms arba speci- express himself/herself in actual work environ-
aliems didaktiniams tikslams pasiekti, todėl ment?”. Researchers hold different opinions
e. mokymas turėtų būti parenkamas toms with regard to this aspect. For instance, Bates T.
sritims, kur jis galėtų duoti daugiausiai nau- (2004) from Universitat Oberta de Catalunya
dos. Jis turėtų būti naudojamas strategiškai in Spain asserts that eTeaching/learning should
reikšmingose srityse, o ne tik kaip priemonė, be applied for new markets or to achieve spe-
kurią visi naudoja. E. mokymas turėtų būti cial teaching/learning goals. Hence, the main
naudojamas naujose rinkose, pavyzdžiui, focus in eTeaching/learning should be on the
mokymosi visą gyvenimą rinkoje, kuri visa- areas that can be benefited from most. It should
da atsipirks (Bates, 2004). Todėl, kaip teigia be used in strategically significant areas rather
Matkevičius (2003), e. mokymas turėtų būti than as a means used by all. ETeaching/learn-
pagrįstas praktinių užduočių sprendimu. ing should be used in new markets, for instance,
Kiti mokslininkai (Rutkauskienė D., Pociūtė in lifelong learning market, the area which
E., Targamadzė A., Striauka M. 2006; Girdzi- will pay tuition itself (Bates, 2004). Therefore,
jauskienė R., 2006; Gudonienė D., Kasperiū- as stated by Matkevičius (2003), eTeaching/
nienė J., Kovertaitė V., 2005) e. mokymo stra- learning should be based on practical task
tegijoje svarbiausia metodika laiko nuotolinį solving. Other researchers (Rutkauskienė D.,
mokymą/si, nes pastarajam galima taikyti Pociūtė E., Targamadzė A., Striauka M. 2006;
tokias informacines technologijas, kuriomis Girdzijauskienė R., 2006; Gudonienė D.,
būtų užtikrinti kokybiški studijų pasiekimai. Kasperiūnienė J., Kovertaitė V. 2005) consider
Šiuolaikinė nuotolinio mokymo metodika distance education to be the most significant
pasižymi galimybe imituoti dėstytojo ir stu- methodology in eTeaching/learning strategy,
dento sąveiką, kuriai naudojamos multime- as the means of information technologies used
dijų informacijos perdavimo ir pilnaverčio in eTeaching/learning ensure qualitative study
bendravimo priemonės. Pastarųjų naudoji- achievements. Modern distance education
mo daugiaplaniškumas atspindėtas D. He- methodology is distinguished by a possibility
lic (2007), M. Kljun , J. Vicic, B. Kvasek, A. to imitate teacher and student interaction, us-
Kavcic (2007) darbuose, o nuotoliniu būdu ing multi media information transmission and
išsiugdytų gebėjimų vertinimo problemos wholesome communication means. The mani-
tyrinėjamos N. Aukstakalnio, K. Baniulio, B. fold nature of multi media is highlighted in the
Tamulyno (2007) darbuose. works by Helic D. (2007), Kljun M., Vicic J.
Kvasek, B. Kavcic A. (2007) whereas the issues
of assessment of abilities acquired in distance
education are analysed by Aukstakalnis N., Ba-
niulis K., Tamulynas B. (2007).
Sigitas DAUKILAS, Irma KAČINIENĖ, Daiva VAIŠNORIENĖ, Vytautas VAŠČILAVIDINĖ
E. MOKYMO/SI TECHNOLOGIJŲ KOKYBĘ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
FACTORS THAT IMPACT QUALITY OF E-TEACHING/LEARNING TECHNOLOGIES IN HIGHER EDUCATION 141
2 2
E. MOKYMĄ/SI MOTYVUOJANČIŲ RESEARCH INTO E-TEACHING/
VEIKSNIŲ TYRIMAS LEARNING MOTIVATING FACTORS
Kaip jau minėta, labai svarbi e. mokymo/si As it was mentioned above, learner motives to
kokybės prielaida yra besimokančiųjų mo- choose different study technologies in devel-
tyvai renkantis įvairias studijų technologijas oping their competence and teacher compe-
savo kompetentingumui ugdyti/s ir dėstyto- tence to develop interactive environment that
jų kompetentingumas kuriant interaktyvias, motivates studies are very important premises
studijas motyvuojančias aplinkas. for the quality of eTeaching/learning.
2007–2008 m. buvo atliktas tyrimas, ku- In 2007/08 a research was performed aim-
riuo buvo siekiama nustatyti, kokios tech- ing at identifying the kinds of technologies that
nologijos studentams yra priimtiniausios ir are most appropriate and suitable for students
tinkamiausios plėtoti savo profesinius gebė- in the development of their professional abilities
jimus ir kokie motyvaciniai veiksniai lemia jų and the kind of motivational factors that deter-
(technologijų) rūšies pasirinkimą. Tyrime da- mine their choice (technologies). Students from
lyvavo keturių universitetų studentai (LŽŪU, four universities participated in the research
(LŽŪU, KTU, LKKA, KMU1 the total number -
KTU, LKKA, KMU; iš viso 590 respondentų).
590 respondents). Quantitative research meth-
Naudota kiekybinio tyrimo metodika ir an-
odology was used applying a questionnaire
ketinė apklausa. Tyrimo metu respondentams
survey method. The respondents had to indi-
buvo būtina nurodyti, jų nuomone, šiuo-
cate their opinion about modern technologies
laikinėms sąlygoms tinkamas ir priimtinas
appropriate and suitable for present conditions.
technologijas. Jas reikėjo išsirinkti iš keturių
For this purpose they had to choose one kind of
svarbiausių technologijų rūšių (žodinių, va-
technology from four offered most important
dovėlinių, interaktyvių ir e. mokymo/si) bei
kinds of technologies (verbal, coursebook, inter-
savo pasirinkimą pagrįsti mokymosi priimti-
active and eTeaching/learning) and justify their
numo ir tinkamumo atžvilgiu. Priimtinumo
choice with respect to learning appropriateness
pagrindimas buvo vertinamas remiantis šiais
and suitability. Justification of appropriateness
kriterijais: išmokimo rezultatyvumo, studi-
was assessed by the following aspects: efficiency
jų poreikių ir turinio lankstumo tenkinimo,
of learning, meeting study needs and curricu-
studijavimo technologiškumo, sistemiškumo
lum flexibility, technological nature of studying,
ir prieinamumo, kognityvinių ir afektinių
opportunities to ensure systematic and accessi-
studijų pasiekimų galimybių. Analizuojant
ble, cognitive and affective study achievements.
šio tyrimo rezultatus, studentai buvo laikomi
Analysing the findings of this research the stu-
mokymo/si paslaugų vartotojais, o atliekant dents were assessed as teaching/learning service
lyginamąją atskirų studijų programų analizę consumers, whereas for comparative analysis of
jie pagal studijų pobūdį buvo suskirstyti į fizi- separate study programmes they were divided
nių, biomedicinos, socialinių, humanitarinių into groups according to the criteria of physical,
ir technologinių mokslų sritis. Gauti tyrimų biomedicine, social, humanitarian and techno-
duomenys buvo koduojami ir apdorojami logical science areas. The obtained research data
naudojant SPSS 13.00 for Windows statistinių
1 Abbreviations of higher education institutions in Lithu-
duomenų analizės paketą ir skaičiuoklę MS
ania: LŽŪU – Lithuanian University of Agriculture, KTU –
Excel 2003. Tyrimo rezultatai parodyti 2 ir 3 Kaunas University of Technology, LKKA – Lithuanian
Academy of Physical Education, KMU – Kaunas University
paveiksluose.
of Medicine