ERIC EJ1003811: Academics' Reflections on the Use of ePortfolio Documentation of Pedagogical Skills: A Pilot Study

2012·0.21 MB·English

by  ERIC

ISSN 1822-1645
98 http://dx.doi.org/10.7720/1822-1645.9.4
Elaine SJÖGREN, Eva L. RAGNEMALM, Pia TINGSTRÖM,
Lars UHLIN, Madeleine ABRANDT DAHLGREN
linkopingo universitetas • linköping university
DĖstytojų acaDemics’
reFlekTaVimai apie reFLeCtions on tHe
el. porTFelio nauDojimĄ use oF eporTFolio
DiDaKtinių MoKĖjiMų DoCuMentation
DoKuMentaViMui: oF peDaGoGical skills:
BanDomasis Tyrimas a piloT sTuDy
santrauKa aBsTracT
Dėstytojų veiklos įvertinimas jau tapo įpras­ Evaluation of university teachers’ performativ­
ta praktika daugelyje universitetų. Švedijos ity has become a common feature of university
aukštojo mokslo įsakyme teigiama: skiriant policies. The Swedish Higher Education Ordi­
akademinį personalą, lygiavertis dėme­ nance states that equal attention should be paid
sys turėtų būti teikiamas tiek didaktiniams to pedagogical skills and research skills when
mokėjimams, tiek ir mokėjimams atlikti appointing academic staf. Hence, the definition
tyrimus. Todėl tapo labai svarbu tinkamai and documentation of pedagogical skills have
apibrėžti ir atitinkamai dokumentuoti di­ become increasingly important. The aim of the
daktinius mokėjimus. Šiuo tyrimu siekiama present study was to describe academics’ experi­
aprašyti akademinio personalo patirtį suda­ ences of starting and composing a structure in
rant el. portfelį, skirtą didaktiniams mokė­ an ePortfolio for documentation of pedagogical
jimams dokumentuoti. Penkiolika dėstytojų and didactical skills. Fifteen teachers participat­
dalyvavo bandomajame tyrime: jiems reikė­ ed in a pilot study in which they were required
jo susikurti asmeninį el. portfelį. Per pokal­ to develop a personal ePortfolio. Focus group
bius su tiksline grupe paaiškėjo tam procesui interviews with the participants highlighted fac­
svarbiausi dalykai: reikėtų paminėti univer­ tors of importance for the success of establish­
siteto aiškiai nurodytus tikslus ir procedū­ ing a personal ePortfolio: clearly communicated
ras, lanksčią dokumentavimo struktūrą ir goals and procedures provided by the university,
paramą mentoriams, reikalingą viso proceso a flexible structure for documentation, and the
metu. Susikūrus el. portfelį, susiduriama su need for support in the process through men­
dilema, kokia informacija priklauso tik dės­ toring. Keeping an ePortfolio challenges the
tytojui, o ką galima pateikti išorinėms ver­ boundaries of what is teacher­owned content
tinimo sistemoms, renkančioms įrodymus and what becomes visible to the external assess­
apie mokėjimus. ment systems used to collect evidence of skills.
Elaine SJÖGREN, Eva L. RAGNEMALM, Pia TINGSTRÖM, Lars UHLIN, Madeleine ABRANDT DAHLGREN
dėstytojŲ reflektaVimai aPie el. Portfelio naudojimĄ didaktiniŲ mokėjimŲ dokumentaVimui: bandomasis tyrimas
academics’ reflections on the use of ePortfolio documentation of Pedagogical skills - a Pilot study 99
paGrinDiniŲ TerminŲ apiBrĖŽimai DeFinitions oF Key terMs
• Didaktiniai mokėjimai – sudėtingas dėstymo • Pedagogical (didactical) skills – a complex
mokėjimų ir akademinių gebėjimų derinys. combination of teaching skills and pedagogical
Turintis šiuos mokėjimus, privalomas žinias ir abilities which, when combined with essential
siekdamas tęstinio profesinio tobulėjimo dės­ knowledge and continuous professional devel­
tytojas gali teikti aukšto lygmens paslaugas. opment, allows educators to practice at a high
• Elektroninis portfelis (el. portfelis) – įvairių level.
patikimų įrodymų rinkinys, atskleidžiantis, • ePortfolio – a collection of authentic and
ką asmuo išmoko per tam tikrą laiką. Jame diverse evidence, representing what a person
žmogus gali reflektuoti savo patirtį (privatu­ has learned over time, and on which the per­
sis portfelis) bei įtraukti dokumentus, kurie, son has reflected (a private portfolio), and
atsiradus tam tikram retoriniam tikslui, gali from which documents can be selected for
būti atrenkami ir pristatomi vienai ar kelioms presentation to one or more audiences for a
auditorijoms (viešasis portfelis). El. portfelis particular rhetorical purpose (public portfo­
gali būti naudojamas kaip archyvas, taiko­ lio). e­Portfolios can be used as an archive,
mas apibendrinamajam vertinimui, ar tiesiog for summative assessment and as a portfo­
naudojamas mokymosi tikslais. Įprastai su lio for learning. Traditional portfolio proc­
juo siejami šie procesai: duomenų rinkimas, esses include: collecting, selection, reflect­
atranka ir reflektavimas. Naudojantis techno­ ing. Adding technology allows enhancement
logijomis, padaugėja galimybių archyvuoti, through: archiving, linking, storytelling, col­
susieti informaciją, pridėti pasakojimus, ben­ laborating, publishing.
dradarbiauti, publikuoti norimus dalykus. • Reflection (in the process of learning) – a
• Reflektavimas (mokymosi kontekste) – grįž­ feedback cycle involving experience, guided
tamojo ryšio ciklas, kurį sudaro patirtis ir kri­ critical thinking about the experience, and
tinis mąstymas apie tą patirtį pagal tam tikrus applying the understanding gained towards
nurodymus ir kuriam taikomas įgytas supra­ the next teaching/learning experience.
timas apie tolesnę mokymo(si) patirtį.
introDuCtion
ĮVaDas
Since the early 1990s, the neo­liberal approach
XX a. pradžioje neoliberalus požiūris į aukš­ to the governance of Higher Education has
tąjį mokslą ir jo valdymą privertė pakeisti changed the practices of university teachers
universiteto dėstytojų Švedijoje veiklą pagal in Sweden as a response to demands on per­
atsiradusius performatyvumo reikalavimus. formativity. The importance of displaying per­
S. Ballas (2003) kalba apie performatyvu­ formativity is described by Ball (2003) as the
mą kaip apie reikalavimą, jog „individualūs requirement of the “individual practitioners to
specialistai veiktų atsižvelgdami į keliamus organize themselves as a response to targets,
tikslus, taikomus rodiklius ir esamus įver­ indicators and evaluations” (ibid., p 215), and
tinimus“ (p. 215). Taigi performatyvumo thus, displaying performativity has become
demonstravimas tapo kasdieniu dalyku, su a part of everyday life in university teach­
kuriuo susiduria universitetų dėstytojai. ing. The emphasis on performativity means,
Performatyvumo svarba, be to, reiškia, kad among other things, that university teachers
universiteto dėstytojai kaip tyrėjai privalo as researchers have to measure the impact of
100 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2012/9
vertinti, kokią įtaką turi jų atlikti tyrimai. their research through counting the numbers
Tai padaryti galima suskaičiavus savo tyri­ of research publications and their citations.
mų publikacijas ir citatas. Dėstytojo akade­ It also means that students’ evaluations of
miniams mokėjimams įvertinti dažnai nau­ courses are frequently used as a measure of the
dojama ir studentų nuomonė apie studijų teachers’ pedagogical skills. The issue of recog­
dalyką. Universiteto dėstytojų akademinių nising university teachers’ pedagogical skills
mokėjimų pripažinimas įtrauktas į Švedijos has been part of the Swedish higher education
aukštojo mokslo darbotvarkę – 1993 m. pri­ agenda since the Swedish Higher Education
imtame Švedijos aukštojo mokslo įstatyme Ordinance (SFS 1993:100), valid since 1993,
(SFS, 1993, p. 100) paskelbta: priimant asme­ stated that equal weight should be given to re­
nį dirbti dėstytoju, lygiavertis dėmesys turėtų search skills as to pedagogical skills when ap­
būti skiriamas jo didaktiniams mokėjimams pointing academic staf for tenured positions.
ir mokėjimams atlikti tyrimus. 2007 m. Švedi­ In 2007, the Swedish government instigated
jos vyriausybė inicijavo tyrimą, kuriuo buvo an inquiry into ways of extending the auton­
aiškinamasi, kaip išplėsti Švedijos aukštojo omy of Swedish Higher Education Institutions
mokslo institucijų autonomiją (SOU, 2008, (SOU 2008:104). The result of this inquiry
p. 104). Jo pasekmė – nuo 2011 m. Švedijos is that from 2011, Swedish universities have
universitetai tapo nepriklausomi, t. y. išliko been independent, i.e. they remain part of the
viešojo sektoriaus dalimi, bet nebepriklau­ public sector, but cease to be part of the state,
so valstybei ir veikia kaip atskiri juridiniai as they now have their own legal personality.
asmenys. Pokyčiai suteikia universitetams This change allows universities more freedom,
daugiau laisvės, pavyzdžiui, kiekviena įstaiga which means that each institution can, for
gali priimti savo nurodymus, kokia reikšmė example, decide regulations concerning what
skiriama didaktiniams mokėjimams, ko­ weight should be given to research skills in re­
kia – mokėjimams atlikti tyrimus. Linköpin­ lation to pedagogical skills. Linköping Univer­
go universitetas nusprendė priimant į darbą sity has decided to keep the system of applying
akademinį personalą vienodai atsižvelgti equal weight to both research and pedagogical
tiek į mokėjimus atlikti tyrimus, tiek ir į di­ skills when appointing academic staf. Against
daktinius mokėjimus. Todėl darosi aišku, ko­ this backdrop, it is understandable that the
dėl taip svarbu rasti profesionaliai pagrįstą ir need to create professionally valid and stra­
strategiškai teisingą būdą savo didaktiniams tegic ways to demonstrate pedagogical skills
mokėjimams atskleisti (Cox, 1999; Smith, has become important (Cox, 1999; Smith and
Bath, 2003; Trowler ir kt., 2005). Bath, 2003; Trowler et al., 2005).
Viešieji kompetentingumą atskleidžian­ Public portfolios that demonstrate com­
tys portfeliai naudojami jau gana ilgą laiką petence have been used for a long time, and
ir gali būti taikomi kaip apibendrinamoji can be used summatively for assessment of
priemonė studijų kokybei vertinti. Portfeliai teaching quality. Portfolios can also be pri­
taip pat gali būti privatieji ir naudojami for­ vate and used formatively to give guidelines
muojamaisiais tikslais, norint patarti dėsty­ for the teacher’s professional development (van
tojams profesinio tobulėjimo klausimais (van der Schaaf and Stocking, 2008). A public port­
der Schaaf, Stocking, 2008). Viešąjį portfelį, folio demonstrating pedagogical skills could
skirtą didaktiniams mokėjimams atskleis­ contain: evidence of quality in everyday teach­
ti, gali sudaryti: įrodymai apie kasdienio ing and also published pedagogical articles,
dėstymo kokybę ir publikuotus didaktinius documentation of educational projects, or
straipsnius, švietimo projektų dokumentai, seminars and courses in which the teacher has
Elaine SJÖGREN, Eva L. RAGNEMALM, Pia TINGSTRÖM, Lars UHLIN, Madeleine ABRANDT DAHLGREN
dėstytojŲ reflektaVimai aPie el. Portfelio naudojimĄ didaktiniŲ mokėjimŲ dokumentaVimui: bandomasis tyrimas
academics’ reflections on the use of ePortfolio documentation of Pedagogical skills - a Pilot study 101
aprašymai apie seminarus ir kursus, kuriuo­ participated (Tigelaar et al. 2006). It has been
se dėstytojas dalyvavo (Tigelaar ir kt., 2006). suggested that the portfolio should comprise
Siūlyta įtraukti ir dokumentinę informaciją documented performance from several difer­
apie veiklą keliuose skirtinguose konteks­ ent contexts, structured systematically so that
tuose, suskirsčius ją pagal tam tikrą sistemą, the intentions, the content, and the outcomes
kad būtų galima aiškiai aprašyti dėstytojo di­ of the pedagogical activities the teacher has
daktinės veiklos ketinimus, turinį ir didakti­ performed are clearly described (Ryegård et
nės veiklos rezultatus (Ryegård ir kt., 2010). al., 2010). Barrett (2007) argues that to actually
H. Barretto (2007) teigimu, norint tikrai ge­ achieve a true representation of the teacher’s
rai atspindėti dėstytojo didaktinius mokėji­ pedagogical skills, it is important that the port­
mus, reikia, kad portfelyje būtų pateikiami folio also includes a more or less structured re­
daugiau ar mažiau struktūruoti surinktų flection on the collected content, whether this
duomenų reflektavimai. Ir visiškai nesvarbu, collection has been carried out individually or
ar šie duomenys buvo surinkti individualiai in groups with colleagues. Becoming a reflec­
ar grupėse kartu su kolegomis. Tampant ref­ tive practitioner requires a theory of teaching
lektuojančiu praktiku, reikia taikyti ir dėsty­ against which the reflections on practice and
mo teoriją, pagal kurią patirties ir praktikos experience can be measured and interpreted
reflektavimas gali būti matuojamas ir inter­ (Biggs 2003). One such framework is reflective
pretuojamas (Biggs, 2003). Viena iš tokių learning (Schön 1983, Kolb 1984) and the para­
struktūrų galėtų būti reflektuojantis moky- digm of reflective practice that has dominated
masis (Schön, 1983; Kolb, 1984) ir reflek­ the literature on professional development for
tuojančios praktikos paradigma, jau senokai a long time (Cowan 1998). Reflective practice
vyraujanti literatūroje apie profesinį tobulė­ is a strategy of professional development and
jimą (Cowan, 1998). Reflektuojanti praktika change on the individual as well as the organi­
yra profesinio tobulėjimo ir asmeninių ir zational level (Osterman & Kottkamp 1993).
organizacinių pokyčių strategija (Osterman, Just as paper­based portfolios can be seen
Kottkamp, 1993). as showcasing professional skills or as tools for
El. portfeliai, panašiai kaip ir tradiciniai professional development or reflective learning
dokumentai, gali atskleisti profesinius mo­ (van Tarwijka et al. 2007), ePortfolios can be
kėjimus arba būti naudojami kaip profesi­ used for similar purposes. A private ePortfolio
nio tobulėjimo ar reflektuojančio mokymosi may be seen as a digital space for the storage of
priemonės (van Tarwijka ir kt. 2007). Priva­ evidence of qualifications or skills, from where,
tusis el. portfelis gali būti laikomas skaitme­ as needed, documents or items, in the form of
nine erdve, skirta įrodymams apie turimas text or multimedia, demonstrating knowledge
kvalifikacijas ir mokėjimus saugoti. Iš čia ats­ and skills, can be selected to produce a public
kirus dokumentus ar tik tam tikrus aspektus, teaching ePortfolio. The private ePortfolio can
teksto ar multimedijos pavidalu atskleistas also be seen as a supporting tool in the learning
žinias ir mokėjimus galima naudoti viešajam process, where learners can record, review, and
dėstymo el. portfeliui sukurti. Privatusis el. reflect on the process individually or with peers
portfelis gali padėti mokymosi procese: be­ (Barett 2007). Thus, a private portfolio can
simokantieji dėstytojai gali įrašyti, peržiūrėti serve as a tool for the documentation of skills
ir reflektuoti patį procesą atskirai ar kartu for career advancement and personal develop­
su kolegomis (Barett, 2007). Taigi privatusis ment plans, and can also be used for critical re­
portfelis gali būti naudojamas kaip priemonė flection and learning purposes (Fitzpatrick and
mokėjimams užfiksuoti, kurie vėliau padėtų Spiller, 2010). Additionally, the ePortfolio may
102 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2012/9
kopti karjeros laiptais ar pasitarnautų ku­ serve as an instrument for making individual
riant asmeninio tobulėjimo planus. Arba gali teaching strategies public and thus available
būti panaudotas kritinio reflektavimo ir mo­ for collective learning and knowledge sharing.
kymosi tikslams (Fitzpatrick, Spiller, 2010). As the discussion today focuses on sustained
Be to, el. portfeliu galima pasinaudoti norint professional development and lifelong learn­
individualias dėstymo strategijas padaryti ing and the necessity to remain competitive,
viešas, prieinamas kolektyviniam mokymui­ the implementation of ePortfolios to promote
si ir dalijimuisi turimomis žiniomis. Kadangi and maintain didactical skills is exceptionally
šiandienė diskusija orientuota į ilgalaikį pro­ important (Shepard, Skrabut, 2010).
fesinį tobulėjimą ir mokymąsi visą gyvenimą It has been argued that university policies
bei būtinybę išlikti konkurencingam, ypač on assuring quality in teaching in higher edu­
svarbu, kad el. portfeliai skatintų ir padėtų cation need to be based on a clear theoreti­
išlaikyti didaktinius mokėjimus (Shepard, cal understanding of what constitutes such
Skrabut, 2010). quality in teaching (Barrie et al., 2005). The
Teigiama: norint užtikrinti kokybišką dės­ importance of alignment between policy and
tymą aukštojo mokslo sistemoje, universitetų management directives, and between faculty
politika turėtų būti grindžiama aiškiu teo riniu strategic initiatives and teachers’ teaching
supratimu, kas sudaro dėstymo kokybę (Bar­ and learning practices has been emphasised.
rie ir kt., 2005). Itin svarbu, kad tarpusavyje Swedish teacher educators are free to choose
derėtų vykdoma politika ir taikomos valdy­ their own methods for teaching and assess­
mo direktyvos bei fakultetų nustatytos stra­ ment; as such the use of e­portfolios depends
teginės iniciatyvos ir dėstytojų mokymo(si) on initiatives by local advocates. Many uni­
veiklos. Švedijoje mokytojų rengėjai gali pa­ versities in Sweden had introduced the use
tys pasirinkti dėstymo ir vertinimo metodus. of portfolios for the development of teach­
Todėl el. portfelių naudojimas priklauso nuo ers and the assessment of their pedagogical
vietoje taikomų inciatyvų. Daugelis universi­ skills. However, there are few universities in
tetų Švedijoje įdiegė portfelių sistemą norė­ Sweden, known to the authors that have in­
dami paskatinti dėstytojus tobulėti ir vertinti troduced ePortfolios for the same purpose.
jų didaktinius mokėjimus. Tačiau autoriams Also, in Sweden the portfolio method has
žinoma, kad keli Švedijos universitetai tam been introduced, for example to help patients
pačiam tikslui taiko el. portfelio sistemą. Be with depression to understand their illness
to, portfelio metodas Švedijoje naudojamas better (Nunstedt, 2011).
ir, pavyzdžiui, padėti depresija sergantiems How professional academics respond to
asmenims geriau suprasti savo ligą (Nuns­ the demands of documentation of pedagogi­
tedt, 2011). cal skills is still under­researched, both regard­
Vis dar trūksta tyrimų, kaip dėstytojai ing the theoretical frameworks that guide their
reaguoja į reikalavimą dokumentuoti savo decisions, and what quality indicators they de­
didaktinius mokėjimus. Neaišku, kokie teo­ velop as evidence for their pedagogical com­
riniai aspektai lemia jų sprendimus ir kokius petence. Further research is also needed to
kokybės rodiklius dėstytojai naudoja kaip explore factors that enable or inhibit the use of
savo didaktinio kompetentingumo įrodymą. a private ePortfolio as a tool for reflective prac­
Taip pat reikia atlikti daugiau tyrimų aiški­ tice and development (McNeill et al., 2010),
nantis, kokie veiksniai palengvina ar apsun­ as well as those which impact on the learning
kina naudojimąsi privačiuoju el. portfeliu and teaching environment (McColgan, Black­
kaip reflektuojančios praktikos ir tobulėjimo wood, 2009).
Elaine SJÖGREN, Eva L. RAGNEMALM, Pia TINGSTRÖM, Lars UHLIN, Madeleine ABRANDT DAHLGREN
dėstytojŲ reflektaVimai aPie el. Portfelio naudojimĄ didaktiniŲ mokėjimŲ dokumentaVimui: bandomasis tyrimas
academics’ reflections on the use of ePortfolio documentation of Pedagogical skills - a Pilot study 103
priemone (McNeill ir kt., 2010), bei ieškant In order to collect experience of starting
veiksnių, darančių įtaką mokymo(si) aplin­ to structure a private ePortfolio and reflect
kai (McColgan, Blackwood, 2009). on its role as a tool for reflective practice and
Siekiant aprašyti privačiojo el. portfelio development, a pilot study with teachers from
kūrimo patirtį ir reflektuoti jo naudojimą Linköping University was conducted. This had
kaip reflektuojančios praktikos ir tobulėjimo the aim of describing academics’ experiences
priemonę, atliktas bandomasis tyrimas su of starting and composing a structure in an
universiteto dėstytojais. Mūsų tyrimo klau­ ePortfolio for documentation of the develop­
simai buvo skirti išsiaiškinti, kokie veiksniai ment of pedagogical (didactical) skills. Our
palengvina ar apsunkina naudojimąsi el. research questions concerned the teachers’
portfeliu ir kas padeda charakterizuoti dės­ views on what factors enable or inhibit the use
tytojų reflektavimą apie savo mokymąsi bei of the ePortfolio, and what characterises the
didaktinius mokėjimus. teachers’ reflections on their learning and own
pedagogical (didactical) skills.
1
MetoDas 1
MetHoD
1.1. tyriMo KonteKstas
Linkopingo universitete naudojama inter­ 1.1. ConteXt oF tHe stuDy
netinė mokymosi valdymo sistema (MVS) Linköping University applies an online learning
„It’s Learning“. Tai autonominė, interneti­ management system (LMS) called It’s Learning.
nė MVS, turinti savo atskirą serverį, bylų As this is a self­contained, web­based LMS, it has
struktūras ir duomenų bazę. Sistema keliais its own webserver, file structures and database
skirtingais būdais padeda valdyti moky­ capabilities. This system provides support for
mosi procesą: ji suskirstyta pagal studijų managing education in several diferent ways.
dalykus ir skirta tiek studentams, tiek ir The system is structured on the basis of courses,
dėstytojams; joje įdiegta portfeliui kurti and is intended for use by both students and
skirta programa, kuria naudojasi studen­ teachers. The system contains a portfolio tool
tai. Šiame tyrime nuspręsta minėtąją pro­ for the use of students, but in this study it was
gramą panaudoti el. portfeliui, skirtam decided to use and try it also as an ePortfolio for
didaktinių mokėjimų dokumentavimui, documentation of pedagogical skills. A group
kurti. Dėstytojų grupė (15 asmenų) iš Lin­ of fifteen teachers from Linköping University
kopingo universiteto savanoriškai dalyvavo volunteered to participate in five face­to­face
5 susitikimuose, kurių metu buvo nagri­ meetings, to explore the possibilities of using
nėjamos el. portfelio naudojimo galimy­ an ePortfolio, and to discuss and reflect on their
bės, aptariama ir reflektuojama jų darbo experiences of starting working with and learn­
pradžia. Dalyviams buvo leista patiems ing from the use of an ePortfolio tool. The par­
pagal savo poreikius pasirinkti dėstymo ticipants were free to adapt the structure and
portfelio struktūrą ir turinį. Šiame etape content of the teaching portfolio to suit their
projekto vadovas nedavė jokių specifinių own personal needs. No specific instructions
nurodymų. Grupė sutarė, kad reikia kurti from the project leader’s point of view were giv­
tokį el. portfelį, kuris, jei tik įmanoma, ga­ en at this time. The consensus of the group was
lėtų būti naudojamas ir formuojamiesiems, to form the teaching ePortfolio to fit, if possible,
104 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2012/9
ir apibendrinamiesiems tikslams. Tai reiš­ both formative and summative purposes. This
kia, kad el. portfelis turėtų leisti reflektuoti means that the ePortfolio should give possibili­
asmeninį tobulėjimą privačiai bei suteikti ties for reflection on personal development in
galimybę rinkti įrodymus apie savo didak­ a more private sense, as well as provide possibili­
tinius mokėjimus ir viešai juos publikuoti. ties for collecting evidence of pedagogical skills
Projekto vadovui supažindinus dalyvius su which could be selected and presented publicly.
el. portfelio kūrimo programa, surengti dar A first introduction to the ePortfolio tool given
keturi susitikimai, prieš kiekvieną jų reikė­ by the project leader was followed by four sub­
jo atlikti tam tikrą užduotį. Dalyviai buvo sequent meetings, prior to which an activity or
skatinami perskaityti kolegų el. portfelius task was to be completed, and the participants
ir pateikti komentarus. were encouraged to read and comment on the
Dviejų tikslinių grupių interviu, kuriems other participants’ ePortfolios.
vadovavo padėjėjas, įvyko projekto viduryje Two focus group interviews, led by a facili­
ir pabaigoje. Jų tikslas – užfiksuoti tyrimo tator, were conducted at the midpoint and at the
dalyvių patirtį pradėjus naudoti el. portfelį. end of the project, with the aim of documenting
Tyrimas buvo interaktyvus, nes keturi daly­ the participants’ experiences of starting to use
viai, kurių patirtis pradėjus naudoti portfelį an ePortfolio. The research process was interac­
buvo tiriama, dalyvavo analizuojant ir trans­ tive in the sense that four of the participants in
kribuotus tikslinės grupės interviu. the project on getting started with the portfolio
were also involved as co­researchers in the anal­
1.2. Grupiniai inTerViu ysis of the transcribed focus group interviews.
Devyni bandomojo tyrimo dalyviai (8 mote­
rys ir 1 vyras, 40–65 metų) savanoriškai pa­ 1.2. The Focus oF The Group
sisiūlė dalyvauti tikslinėse grupėse ir sutiko, inTerVieWs
kad pokalbiai būtų įrašyti bei išlaikyti pa­ Nine of the participants in the pilot study (eight
slaptyje kolegų išsakytas nuomones ir mintis. women and one man, 40­65 years) volunteered
Kiekvienoje grupėje dalyvavo penki dėstyto­ to participate in the focus groups and consent­
jai (vienas dėstytojas dalyvavo abiejose gru­ ed to the interviews being audio­taped and to
pėse). Visi interviu buvo pusiau struktūruo­ respect the confidential nature of the views that
ti, per juos stengtasi išsiaiškinti, kas tyrimo colleagues in the interview situation might ex­
dalyviams padėjo ar trukdė pradėti darbą, press. Five teachers participated in each group
rašyti ir reflektuoti savo portfeliuose. Antroji (one teacher participated in both). The inter­
diskusijų tema buvo skirta dalyvių mintims views were semi­structured and focused on
apie viešojo portfelio (profilio), kuris būtų the participants’ experiences of what helped or
matomas kitiems, kūrimą. Tolesnėse temose hindered them in starting to work, write and
klausta, ar specialūs susitikimai palengvino reflect in their portfolios. A second theme of
procesą bei kas charakterizuoja dėstytojų ref­ discussion concerned their thoughts about cre­
lektavimus apie savo didaktinius mokėjimus. ating a public portfolio (profile) that would be
Interviu truko 90–120 min., jie buvo įrašomi visible to others. Further the themes concerned
ir tada transkribuojami. Grupiniai interviu whether the project meetings contributed to the
leido tyrimo dalyviams įvertinti kitų indėlį ir process and what characterises the teachers’ re­
palyginti su savo patirtimi. Padėjėjas užtikri­ flections on their own pedagogical (didactical)
no, kad diskusijoje nedominuotų nė vienas skills. The interviews lasted 90­120 minutes,
dalyvis. and were audio­taped and subsequently tran­
scribed. The group interview situation enabled
Elaine SJÖGREN, Eva L. RAGNEMALM, Pia TINGSTRÖM, Lars UHLIN, Madeleine ABRANDT DAHLGREN
dėstytojŲ reflektaVimai aPie el. Portfelio naudojimĄ didaktiniŲ mokėjimŲ dokumentaVimui: bandomasis tyrimas
academics’ reflections on the use of ePortfolio documentation of Pedagogical skills - a Pilot study 105
1.3. DuoMenų anaLiZĖ participants to respond to the contributions
Gautų duomenų analizei pasitelktas koky­ of others in the light of their own experiences.
binis analizės metodas, kiekvienas inter­ The facilitator also took care to ensure that no
viu buvo laikomas atskiru analizės vienetu one participant dominated the discussion.
(Graneheim, Lundman, 2004). Pagrindinis
duomenų analizės tikslas – surasti akivaiz­ 1.3. Data anaLysis
džią informaciją, t. y. tekste išskirti aiškius The data analysis was conducted using qualita­
teiginius, galinčius padėti ištirti problemas tive content analysis, and each interview was
ir galimybes, slypinčias el. portfelio kūri­ regarded as one unit of analysis (Graneheim,
mo procese. Taip pat norėta išsiaiškinti, Lundman, 2004). The main purpose of the
kas nutiko tyrimo dalyviams apmąsčius analysis was to search for manifest content,
savo didaktinius mokėjimus ir mokymosi i.e., the visible and obvious statements in the
procesą. text, in order to explore problems and possi­
Transkribuota medžiaga analizuota tri­ bilities in the process of starting to compile an
mis etapais. Pirmiausia tyrėjai kelis kartus ePortfolio, and what happened when the par­
perskaitė transkribuotą medžiagą, kad ge­ ticipants began to reflect on their pedagogic
rai susipažintų su pateiktais tekstais. Tada skills and their own learning process.
nustatyti reikšminiai (prasminiai, esmi­ Analyses of the transcripts entailed three
niai) vienetai (su nagrinėjama tema susiję main steps; first all transcripts were read sever­
žodžiai, sakiniai ar paragrafai), kiekvienai al times so that the researchers could become
tikslinei grupei padaryta jų santrauka ir, ga­ familiar with the texts. After that, meaning
liausiai, sudarytos atitinkamos kategorijos units (words, sentences, or paragraphs related
ir pakategorės. Kiekviename etape trys tyrė­ to the topic) were identified and condensed
jai aptardavo kodavimo ir skirstymo į kate­ for each focus group, and eventually categories
gorijas sistemą, kad būtų rasta bendra nuo­ and subcategories were formed. At each step,
monė, kaip aprašyti gautą medžiagą ir kokie three of the researchers discussed the coding
ryšiai yra tarp atskirų kategorijų (Malterud, and category system in order to reach a con­
2001). sensus about the content descriptions and re­
Visuose etapuose stengtasi panaudoti lations between categories (Malterud 2001).
kuo daugiau tikrų informantų pasisakymų. The actual words expressed by the infor­
Nuomonę apie tyrimą dalyviai išsakė spe­ mants were used as far as possible during all
cialiame seminare. Visos kategorijos api­ the analysis steps. Our participants had the
bendrintos į platesnes temas ir aptarti gauti opportunity to give us feedback on our analy­
rezultatai. sis at a seminar. As a last step, categories were
brought together in broader themes as pre­
sented in the findings below.
2
gauti DuoMenys
2
Pirmosios trys temos atspindi kritinius veiks­ FinDings
nius, pradėjus kurti savo el. portfelį. Pirmoji
tema atskleidė poreikį geriau išanalizuoti tu­ The first three themes illustrate critical factors
rimą patirtį ir parodė, kad portfelio kūrimui in the process of starting to use an ePortfolio.
labai svarbi motyvacija. Antroji tema labiau The first theme demonstrated an eagerness to
susijusi su praktiniais dalykais, t. y. „kaip discover one’s experience and the importance of
106 aukŠtojo mokslo kokybė • the quality of higher education •2012/9
daryti“ arba, tiksliau sakant, parodė, kad motivation for creating a portfolio. The second
el. portfelis privalo turėti tam tikrą struktūrą, theme dealt with practical issues concerning
bei atskleidė, kad šiam procesui reikia laiko ir the ‘how to’ or more specifically the need for a
pagalbos iš šalies. Trečioji tema apėmė su pri­ structure in an ePortfolio and the kind of sup­
vatumu susijusius aspektus ir kėlė klausimą, port and time that is needed. The third theme
kas turėtų kontroliuoti priėjimą prie portfely­ concerned privacy issues or the control of ac­
je esančios informacijos. cess to the information in the portfolio.
Paskutinės dvi temos buvo skirtos dėsty­ The last two themes illustrate the teachers’
tojų reflektavimams apie darbą su el. portfe­ reflections on the work with the ePortfolio and
liu. Paaiškėjo, jog tyrimo dalyviai, atskleidė the feeling of surprise at the discoveries which
daug naujų dalykų apmąstę savo didaktinius emerged as the participants started to reflect on
mokėjimus, suprato, kad savo mokėjimų do­ their pedagogic skills and also the realisation
kumentavimas gali suteikti galimybes profe­ that the documentation of skills is empowering.
siškai tobulėti.
2.1. aCtuaLLy getting starteD
2.1. reali DarBo praDŽia One positive stimulus in the process of getting
Prisėsti ir iš tiesų pradėti kurti savo el. portfe­ started with work on the ePortfolio was the
lį mūsų tyrimo dalyvius paskatino teigiamas evident thrill involved in the collection process
jaudulys, kurį kiekvienas išgyvena tik realiai and the discovery that it was necessary actually
pradėjęs rinkti ir dėlioti informaciją. Pokal­ to start the work in order to experience that
bių su tikslinėmis grupėmis pavyzdžiai, gal­ thrill. Among those who had not yet started
būt, palengvins darbą dar nepradėjusiems their own collection of pedagogical experience,
rinkti duomenų apie savo didaktinę patirtį: the example below aroused great expectations,
Labai laukiu, kol galėsiu pasidaryti tokį which were expressed in the focus groups:
aprašymą ir apie save, kur galėsiu išdėstyti I look forward to that too, making that de-
visą savo didaktinę patirtį. Taip gali atrasti scription for myself, describing what you have
daug, apie ką anksčiau net nepagalvodavai. been doing pedagogically, and then you discover
Todėl vien tikėjimasis patirti tokį jausmą things you have not previously thought about at
yra puiki paskata pradėti kurti savo el. port­ all, really.
felį. Apskritai kalbant, gera motyvacija visada It is clear that the mere expectation of this
paskatina, ir el. portfelio kūrimas nėra išim­ experience is a powerful motivator for the cre­
tis. Atliktas tyrimas parodė, kad dalyvių mo­ ation of a teaching ePortfolio. General, motiva­
tyvacijai kurti el. portfelį įtakos turėjo vado­ tion is an important aspect of getting started
vų ar „organizacijos“ interesai (ar poreikiai) with something, and an ePortfolio is no excep­
šiuo atžvilgiu. Fakulteto vadovo susidomėji­ tion. One issue that appeared to afect motiva­
mas tartum skatina ir duoda leidimą kurti el. tion in our study was the perceived interest (or
portfelį, kuris atitiktų kitų darbdavių reikala­ demand) of superiors or ‘the organisation’ in the
vimus ir poreikius. Šis įdomus pastebėjimas ePortfolio itself. The interest or demand of the
rodo, kad dėstytojai reaguoja į sistemos pra­ head of department is also assumed to convey
šymą parodyti savo mokėjimus. implicit permission to spend time creating the
Jau pakankamai ilgai galvojau, kad reikė- ePortfolio to meet the demands of subsequent
tų pradėti kurti portfelį. Taigi noro buvo, ta- employers. This is an interesting finding, show­
čiau reikėjo tam tikro postūmio, kad pradėčiau ing that teachers are willing to respond when the
viską daryti. system calls for the demonstration of skills.
Elaine SJÖGREN, Eva L. RAGNEMALM, Pia TINGSTRÖM, Lars UHLIN, Madeleine ABRANDT DAHLGREN
dėstytojŲ reflektaVimai aPie el. Portfelio naudojimĄ didaktiniŲ mokėjimŲ dokumentaVimui: bandomasis tyrimas
academics’ reflections on the use of ePortfolio documentation of Pedagogical skills - a Pilot study 107
Būtent pokalbis su vadovu pastūmėjo It has been on my mind for quite a long time
mane rašyti. Tuomet ir padariau pirmą įrašą. that I need to start writing a portfolio. So emo-
Tiesiog apmąsčiau, ką galėtų reikšti mokėjimų tionally, there was a will, but I needed this push
įrodymas. to get going.
What made me start writing was a conver-
2.2. „kaip DaryTi?“
sation with my boss. That’s when I wrote the first
bit, actually, just to think through what evidence
Per interviu su tiksline grupe vis pasikarto­
of skills could mean.
davo tema, kad el. portfelių kūrimas reika­
lauja laiko. Reikėjo tam tikros standartizuo­
2.2. The ‘hoW To’
tos struktūros, pavyzdžiui, rašant naudotis
A recurring theme throughout the focus group
pateiktais šablonais, pasidomėti kolegų pa­
interviews was that the creation of an ePortfolio
tirtimi, kaip jie dokumentuoja savo mo­
requires time. There was a need for a standard­
kėjimus. Be abejo, reikėjo ir laiko viskam
ised structure e.g. the use of templates to help
aprašyti. Jei trūkdavo iš anksto nustatytos
with the writing, a need for feedback from col­
struktūros, dalyviams kildavo sunkumų.
leagues on how skills were documented, and
Ši sumaištis itin išryškėjo pirmaisiais rašy­
a need for time to do the documentation. The
mo etapais. Toliau pateiktas vieno dalyvio
lack of a pre­defined structure caused some
pasisakymas:
confusion among the participants regard­
Pritariu tam, ką anksčiau sakei apie tai, ing how they should document their skills in
kad reikėtų susikurti kažkokią struktūrą, kaip the portfolio. This confusion was particularly
viską tinkamai sudėlioti. Kai pradedi su tuš- evident in the early phases of the writing. The
čiu lapu prieš akis, tai, man atrodo, kad sunku quotation below is an example of how one of
viską padaryti. Imi galvoti maždaug „tai ką the informants expressed this:
dabar čia rašyti?“ But I agree with what you said earlier about
Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl ty­ creating some structure for how to document
rimo dalyviai pageidavo aiškios struktūros ir what you’ve got on the net, because just starting
detalių nurodymų, tas, kad el. portfelio tiks­ with a blank page in front of you is pretty difficult,
las nebuvo aiškiai apibrėžtas nuo pat projekto I think. Kind of like; ‘Well, what do I write there?’
pradžios. H. Woodwardo ir P. Nanlohy (2004) A possible explanation for the experienced
teigimu, svarbu žinoti, kokiam tikslui portfelis need for a clear structure and detailed instruc­
bus skirtas. Prieš įdiegiant el. portfelio sistemą, tions could be that the purpose of the e­Port­
reikia gerai išsiaiškinti visus el. portfelio kūri­ folio was not clearly defined from the outset
mo privalumus. Mūsų turimi duomenys rodo, of the project. Woodward and Nanlohy (2004)
kad dar prieš pradedant rinkti duomenis svar­ demonstrated that it was important for the pur­
bu žinoti, kam bus skirtas portfelis. pose of the portfolio to be known, and that the
Be to, kai kurie tyrimo dalyviai išreiškė advantages of developing an ePortfolio had to
nepasitenkinimą gana griežta informacijos be fully explored during the implementation of
pateikimo struktūra, taikoma programoje. Jie the ePortfolio process. Our data indicates that
norėjo daugiau laisvės pateikti duomenis taip, knowing the purpose of the portfolio is impor­
kaip jiems atrodė geriau. Tam tikras nusivyli­ tant in order to start collecting data for it.
mas informacijos pateikimo struktūra apsun­ Further, some of the participants were
kino ir pavėlino duomenų įvedimo į sistemą frustrated by the rigidity of the information
procesą: structure enforced by the electronic tool and