elgsenos su nekilnojamuoju dvarų palikimu 1944 – 2014 m. šiaulių rajono atvejų analizė

59 Pages·2015·1.3 MB·Lithuanian

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
HUMANITARINIS FAKULTETAS
ISTORIJOS KATEDRA

Kornelija Jurgaitytė
Gretutinių studijų Paveldosauga
IV kurso studentė

ELGSENOS SU NEKILNOJAMUOJU DVARŲ PALIKIMU 1944 –
2014 M. ŠIAULIŲ RAJONO ATVEJŲ ANALIZĖ

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. lekt. Salvijus Kulevičius

Darbas originalus – Kornelija Jurgaitytė (...................)

Šiauliai,
2015
2

Turinys

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3
1. POŽIŪRIS Į DVARŲ KULTŪRINĮ PALIKIMĄ IR TO POŽIŪRIO KAITA........................ 10
1.1 Sovietmetis .......................................................................................................................... 10
1.2 Antrosios Lietuvos Respublikos metai ............................................................................... 16

2. ŠIAULIŲ RAJONO ATVEJO ANALIZĖ: STATISTIKA ....................................................... 22

3. ŠIAULIŲ RAJONO ATVEJO ANALIZĖ: PANAUDA. TENDENCIJOS IR IŠSKIRTINIAI
ATVEJAI ........................................................................................................................................... 28

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 36
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ........................................................................................................ 38
SANTRAUKA .................................................................................................................................. 43
SUMMARY ...................................................................................................................................... 45
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 47
3

ĮVADAS

Temos aptarimas. Beveik 500 metų besiformavę ir iki šių dienų daugiau ar mažiau
išlikę dvarai yra labai vertinga mūsų istorijos dalis. Jie liudija apie valstybės ilgaamžiškumą,
kultūros lygį, sąsajas su kitų Europos valstybių kultūromis, atskleidžia ekonomikos raidą, įvairių
socialinių grupių tradicijas, socialinę, politinę, tautinę sanklodą bei jos pokyčius. Išliko tik labai
nedidelė jos dalis, todėl kiekvienas elementas, fragmentas ar darinys yra reikšmingas, nes stiprina
1
Lietuvos tapatumą, palaiko istorinio ir kultūrinio kraštovaizdžio būdinguosius bruožus .
Paveldo supratimas ir jo puoselėjimas yra sąlygotas kultūrinės/istorinės atminties2.
Dvarų palikimas dėl jo sąsajų su lenkiškumu bei „netinkama“ klase – dvarininkais yra puikus
atminties poveikio paveldo sampratai pavyzdys. Siekiant atskleisti kontekstus, sąlygojusius dvaro ir
jo palikimo vertinimą skirtingais istorijos laikotarpiais bus nagrinėjamas sovietmetis ir laikotarpis
po nepriklausomybės atgavimo. Konkrečiu laikotarpiu vyravęs dvarų sodybų palikimo vertinimas
įtakojo tam tikras jų panaudos tendencijas. Buvo suvokta, kad pastatai, neturintys jokios paskirties,
sugriūna greičiau nei turintys tam tikrą panaudą. Taigi panauda yra viena iš esminių dvarų paveldo
išsaugojimo priemonių. Šiame darbe ir bus analizuojama Šiaulių rajono dvarų panauda nuo 1944 m.
iki 2014 m. Dėl didelio literatūros kiekio bei didelio kai kurių dvarų sodybų pastatų skaičiaus buvo
nuspręsta pagrindinį dėmesį kreipti į dvarų rūmų pritaikymą.
Tyrimo šaltiniai. Rašant šį darbą remtasi archyviniais šaltiniais, teisiniais aktais,
pirmosios Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo medžiaga, paveldo objektų sąrašais bei
interviu.
Archyviniai šaltiniai. Tai Kultūros paveldo centro archyve laikomos bylos, kuriose
pateikta Stulpino vykdant plačią buvusių dvarų sodybų perspektyvinio pritaikymo schemą surinkta
medžiaga3. Šioje medžiagoje buvo rastas ir Šiaulių rajono buvusių dvarų ir jų fragmentų sąrašas4,
kuriuo remiantis minėti dvarai tapo pagrindiniais mano tyrimo objektais.

1 Gražulis A.,Lietuvos dvarų paveldo apsaugos, atgaivinimo ir integravimo į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą
problemos, http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=871&p_d=81754&p_k=1, [prieiga per internetą, žiūrėta 2015 03
22].
2 Anot Jano Assmanno, kultūrinė atmintis susijusi su kiekvienai visuomenei kiekvienoje epochoje naudojamų tekstų,
vaizdinių ir ritualų dalimi, kuria yra grindžiamas grupinis bendrumo ir unikalumo supratimas. Kultūrinė atmintis
susieja individą su kultūra, kuriai jis priklauso. Tokia atmintis palaikoma ne kasdienės, bet organizuotos,
institucionalizuotos komunikacijos.
3 Lietuvos TSR inventorizuojamų sodybinių ansamblių – buvusių dvarų ir palivarkų sodybų – vardynas, Kultūros
paveldo centro archyvas, f. 5 ,ap.5,b.1, l.38.
4

Pirmosios Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo medžiaga. Norint
apskaičiuoti kiek dvarų buvo dabartinio Šiaulių rajono teritorijoje iki 1940 m. buvo remtasi leidiniu
,,Lietuvos apgyvendintos vietos. Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo
duomenys“5.
Teisiniai aktai. Šiame darbe analizuoti ir teisiniai aktai. Remiantis po
Nepriklausomybės atgavimo priimtais įstatymais buvo nagrinėjamas tuo metu vyravęs dvarų
vertinimas bei to vertinimo atspindžiai pačiuose teisiniuose aktuose. 1992 m. siekiant išsaugoti
buvusių dvarų sodybas buvo priimtas vyriausybės nutarimas ,,Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos
ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir
žemės reformą“6. 1993 m. gegužės 27 d. buvo priimtas nutarimas ,,Dėl buvusių dvarų ir palivarkų
paminklinių sodybų apsaugos‘‘7, kuris šiek tiek pakoregavo ankstesnį nutarimą. Teisinių aktų
bumas prasidėjo jau XXI a. Siekiant pritraukti trūkstamų lėšų dvarų išsaugojimui, 2001 m. buvo
priimtas nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos
įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ 8. Remiantis šiuo nutarimu buvo nuspręsta parengti buvusių
dvarų išsaugojimo programą. Lietuvos dvarų paveldo atgaivinimui buvo parengta ir dar 2002 m.
rugsėjo 13d. Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimu patvirtinta „LR Dvarų paveldo
išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija“9. Vadovaujantis Koncepcija
2003 m. buvo priimta „Dvarų paveldo išsaugojimo programa“10, kuri deja nebuvo įgyvendinta.
2004 m. birželio 30 d. pasirodė kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas ,,Dėl dvarų
paveldo objektų naujos paskirties parinkimo metodinių reikalavimų patvirtinimo“. Įsakyme buvo
pateikti aspektai, kuriais remiantis galėjo būti parenkamos tinkamiausios dvarų sodybų panaudos.

4 Kompleksiškai inventorizuojamų buvusių dvarų ir palivarkų sodybų bei jų fragmentų esamos ir siūlomos juridinės
apsaugos formos pagal architektūrinių kompleksų teritorijų ir apsaugos zonų nustatymo darbų rezultatus, Kultūros
paveldo centro archyvas, f. 5 ,ap.5,b.48, l.3.
5 Lietuvos apgyvendintos vietos. Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, Kaunas, 1925.
6 1992-04-07 LR Vyriausybės nutarimas Nr.256. Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo
principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=6569&Condition2=, [prieiga per internetą, žiūrėta 2015
03 22].
7 1993 05 27 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 369. Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=7967&Condition2=, [prieiga per internetą, žiūrėta2015
03 22].
8 2001 10 04 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1196. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų
programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=151412&b= ,
[prieiga per internetą, žiūrėta 2015 03 22].
9 2002 09 13 LR Valstybinės paminklų komisijos sprendimas Nr. 87. Dėl Lietuvos Respublikos dvarų paveldo
išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijos, https://www.e-
tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.752A1CB6A22F, [prieiga per internetą, žiūrėta 2015 03 23].
10 2003 04 18 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 481. Dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos ir dvarų paveldo
išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo, www.lrvk.lt/bylos/Teises_aktai/2003/04/585.doc,
[prieiga per internetą, žiūrėta 2015 03 23].
5

Paveldo objektų sąrašai. Siekiant išanalizuoti sovietmečiu prasidėjusį įpaveldinimo
procesą pagrindinis šaltinis - ,,Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas“11 bei jo tęsiniai išleisti
1977 m.12 ir 1993 m.13 Atsižvelgus į sąrašuose esančių Šiaulių rajono buvusių dvarų sodybų ir jų
fragmentų skaičių, galima susidaryti vaizdą apie tai, kas sovietmečiu buvo laikoma kultūros paveldo
vertybe. Tyrimo metu ieškant medžiagos apie Šiaulių rajono dvarų sodybas bei jų įpaveldinimą
buvo remtasi kultūros vertybių registru14.
Interviu. Kadangi didelė dalis Šiaulių rajono dvarų yra neregistriniai, apie jų panaudą
sovietmečiu literatūroje rasti labai sunku. Būtent šiuo tikslu – siekiant išanalizuoti buvusių dvarų
sodybų panaudą ir jos kaitą 1944 -2014 m. laikotarpiu, iš vietinių gyventojų buvo imami interviu. Iš
viso buvo apklausti 17 žmonių. Buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, nes dažnai pokalbio
metu iškildavo naujų klausimų. Interviu metu gauta medžiaga suteikė taip trūkstamos informacijos
apie dvarų sodybų panaudą ir taip padėjo atlikti tyrimą (žr. 6 priedą).
Periodika. Nagrinėjant buvusių dvarų sodybų ir jų fragmentų vertinimą bei
panaudojimą sovietmečiu ir po 1990 m. į pagalbą pasitelkiama tuometinė periodika. Daugiausia
straipsnių dvarų tematika rašoma savaitraštyje ,,Literatūra ir menas“ bei mėnesiniame žurnale
,,Kultūros barai“. Pagrindiniai autoriai – R. Stulpinas, Kaminskas. Straipsniuose autoriai kalba apie
pagirtinus dvarų pritaikymo atvejus arba kaip tik griūvantį dvarų palikimą.
Istoriografija ir kita literatūra. Atliekant šį tyrimą naudotasi įvairios tematikos
literatūra, tačiau labiausiai akcentuota bus ta literatūra, kuri buvo informatyviausia ir labiausiai
padėjo rašant šį darbą.
Nagrinėjant požiūrio į dvarus kaitą, trumpai aptartas ir laikotarpis iki sovietmečio.
Kalbant apie dvarų vertinimą, vyravusį pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, daugiausia
remtasi Dangiro Mačiulio monografija ,,Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais“15.
Būtent šiam klausimui atskleisti autorius skyrė net visą skyrių - ,,Dvarų kultūrinis palikimas
tarpukario Lietuvoje“. D. Mačiulis šiame skyriuje aptaria tuo metu vyravusį lietuviškąjį dvaro
įvaizdį ir jo vertinimą, pamini ir tuos, kurie dvarus vertino kitaip, užsimena apie požiūrio į dvarų
vertinimą mažą pasikeitimą po 1940 m.
Analizuojant dvarų kultūrinio palikimo vertinimą po 1945 m. informatyviausia buvo ir
daugiausia pagelbėjo 2005 m. išleista Rasos Čepaitienės monografija ,,Laikas ir akmenys. Kultūros
paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje“16. Ši monografija - tai pirmasis lietuvių istoriografijoje
tokios apimties bei pobūdžio bandymas analizuoti kultūros paveldo sferoje vykusius procesus.

11 Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, 1973.
12 Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, 1977.
13 Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas:1978-1990 m., Vilnius, 1993.
14 Kultūros vertybių registras, http://kvr.kpd.lt/heritage/, [prieiga per internetą, žiūrėta 2015 05 18].
15 Mačiulis D., Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais, Vilnius, 2005.
16 Čepaitienė R., Laikas ir akmenys. Kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje, Vilnius, 2005.
6

Šiame leidinyje akcentuojamos ir dvarų sodybų apsaugos problemos, sociokultūriniai dvaro
reiškinio kontekstai bei pristatomas kintantis požiūris į dvarų vertinimą.
Paveldosaugos idėjinius modelius ir jų raišką sovietmečiu savo disertacijoje išsamiai
išanalizavo paveldosaugininkas Salvijus Kulevičius17. Disertacijoje tyrinėjama sovietmečio
paveldotvarka, paveldotvarkos modelių lietuviškieji teoriniai pagrindimai. Mano tyrimui šis darbas
buvo reikšmingas kalbant apie elgsenas su dvarų palikimu sovietinės okupacijos metais.
XX a. 9 dešimtmetyje išleisti keli fotografijų rinkiniai, kuriuose paminėta ir
pateikiama trumpa informacija tik apie tuo metu visuomenės bei specialistų vertintus kultūros
paveldo objektus. Faktas, kad leidiniuose yra minimi ir dvarai, leidžia šiuos veikalus analizuoti kaip
tuometinės visuomenės požiūrio į dvarus atspindį. Prie šios tematikos leidinių priskyriau 1983 m.
Romualdo Kaminsko išleistą knygą ,,Praeities paminklai ir šiandiena“18, kurios pratarmėje teigiama,
kad ,,kultūros paminklai, jų apsauga ir pritaikymas šių dienų reikmėms yra viena iš tų sričių, kur
ypač akivaizdžiai matyti Tarybų valdžios pranašumas vykdant nacionalinę ir kultūrinę politiką“.
Leidinyje pateikiama daug konkrečių architektūros paminklų restauravimo ir panaudojimo
pavyzdžių, tarp kurių yra ir keli dvarai. Zitos Žemaitytės sudaryta knyga ,,300 kultūros paminklų“19
pateikia informacijos apie 300 žymiausių visų tipų kultūros paveldo objektų. Leidinyje siekta
atrinkti vertingiausius archeologijos, istorijos, architektūros ir dailės paminklus, kurie yra išsidėstę
arčiau turistinių maršrutų. Romualdo Kaminsko sudarytas albumas ,,Atgimę paminklai“20 pristato
atrestauruotus bei naujam gyvenimui atgimusius įvairius kultūros paveldo objektus, tarp jų ir
buvusių dvarų sodybas.
Analizuojant požiūrio į dvarų kultūrinį palikimą kaitą po nepriklausomybės atgavimo
remtasi konferencijų medžiagomis. Organizuojamų renginių ir konferencijų, skirtų dvarų
aktualizavimui, pagausėjimas rodė pasikeitusį požiūrį į dvarus ir taip išreikštą rūpestį šia kultūros
paveldo dalimi. Viena tokių konferencijų – tai 2001 m. birželį organizuota konferencija ,,Lietuvos
dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis“21. Konferencijoje aptariamas platus su dvarų samprata bei
paveldu susijusių klausimų spektras - nuo pačių dvarų tinklo susiformavimo XIII a. iki aktualių
teisinių dvarų apsaugos klausimų ir dvarų bei jų sodybų išsaugojimo ekonominių prielaidų. Kita
dvarų problematikai analizuoti skirta konferencija – tai 2004 m. lapkritį Lietuvos istorijos instituto
ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos surengta ,,Dvaras modernėjančioje
Lietuvoje: XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė “22. Nors konferencijos tematika neįeina į mano

17 Kulevičius S., Lietuvos paveldosaugos idėjiniai modeliai ir jų raiška praktikoje sovietmečiu, daktaro disertacija,
Vilniaus universitetas, 2010.
18 Kaminskas R., Praeities paminklai ir šiandiena, Vilnius, 1983.
19 300 kultūros paminklų, sudaryt. Žemaitytė Z., Vilnius, 1980.
20 Kaminskas R., Atgimę paminklai, Vilnius, 1983.
21 Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis, konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001.
22 Dvaras modernėjančioje Lietuvoje: XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė, konferencijos medžiaga, Vilnius, 2005.
7

tiriamojo darbo chronologinius rėmus, tačiau konferencijos metu buvo kalbėta ir apie dvaro
sampratą bei jos ypatumus, lėmusius požiūrį į dvarų palikimą XX a.
Aptariant buvusių dvarų sodybų įpaveldinimą bei jos raidą remtasi Jono Rimanto
Glemžos knyga ,,Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas“23. Veikale didžiausias
dėmesys skiriamas paveldo apskaitai, tyrimams, paveldotvarkos ir kitų paveldosaugos sričių
problematikos pristatymui. Knygoje pristatoma ir keletas dvarų tvarkybos bei panaudojimo
sovietmečiu atvejų.
Tyrimo problemos formulavimas. Vienas iš pagrindinių Venecijos chartijos principų
teigia, kad norint išsaugoti paminklą būtina jį prižiūrėti. Visada lengviausia išsaugoti kultūros
paveldo objektą randant jam tinkamiausią panaudą24. Kas įvyksta paveldui nesuradus jam tinkamos
panaudos geriausiai iliustruoja dvarų nykimo statistika. 1964 m. oficialiuose mokslo leidiniuose
nurodyta, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo išlikę daugiau kaip 4000 buvusių dvarų
sodybų25. 2012 metų pabaigoje Kultūros vertybių registre buvo užregistruoti 554 dvarų
nekilnojamojo paveldo objektai26. Taigi matomas akivaizdus dvarų nykimas, kurio procesas vyksta
dar ir iki šiol. Dvarų panaudojimas šią nykimo situaciją gali pakeisti. Tam pritaria ir Rasa
Čepaitienė, kuri teigia, kad nors dvarams suteikus naujas panaudas jie ir nukentėjo (ypač interjeras),
tačiau tai neleido dvarams sugriūti. Konkrečiu istoriniu laikotarpiu vyravęs dvarų palikimo
vertinimas įtakojo ir dvarų sodybų panaudas. Kadangi požiūris į dvarų sodybas vis keitėsi, keitėsi ir
joms suteikiamų paskirčių pobūdžiai. Tyrime bus analizuojama, ar Šiaulių rajono dvarų sodybų
panauda buvo panaši į bendrąsias tuo metu vyravusias dvarų palikimo panaudos tendencijas.
Temos aktualumas ir naujumas. Dvarai turėjo didelį vaidmenį Lietuvos istorijai,
kultūrai. Tačiau XX a. vyravęs neigiamas dvarininkų, o kartu ir dvarų, vertinimas prisidėjo prie to,
kad per šį šimtmetį dvarų palikimas sparčiai nyko. Dvaro istorijos tyrimai dažniausiai nutrūksta
ties 1940 m. Geresnis šio nykimo istorijos pažinimas gali būti vertingas suprantant dabarties
tendencijas. Šiame darbe bandysiu apibendrinti dvarų panaudos patirtis ir praktikas, o tai galimai
leis pateikti siūlymus problemos sprendimui. Svarbu šiai temai skirti laiko tol, kol yra gyvų
sovietmečio pradžią atsimenančių žmonių, kurių pasakojimai ir yra vienas pagrindinių šaltinių
kalbant apie dvarų panaudą šiuo laikotarpiu. Būtent tokius atsiminimus, tiesa, apie dvarų likimą
XX a., aš ir rinkau.
Temos chronologinės ribos. Šio tyrimo chronologiniai rėmai 1944-2014 m. Šios
ribos apima laikotarpį nuo visiško dvarų reiškinio žlugimo iki šių dienų. Kaip įžanga į tyrimą
aptariamas ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis. Sovietmečio ideologija panaudojo

23 Glemža J., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas, Vilnius, 2002.
24The Venice charter, http://www.icomos.org/charters/venice_e.pdf, [prieiga per internetą, žiūrėta 2015 05 10].
25 Gražulis A., Dvarų paveldas ir jo apsaugos problemos, Kultūros barai, 2007, Nr. 5, p. 19.
26 Nyksta Lietuvos dvarų nekilnojamasis kultūros paveldas, http://www.ekspertai.eu/nyksta-lietuvos-dvaru-
nekilnojamasis-kulturos-paveldas, [prieiga per internetą, žiūrėta 2015 05 10].
8

pirmosios Lietuvos Respublikos klišes, tad be šio laikotarpio pristatymo nebūtų suprantamos kai
kurios sovietmečio tendencijos.
Tyrimo objektas. Šiaulių rajono dvarų sodybų likimas ir panauda 1944 - 2014 m.
Darbe orientuojamasi į materialųjį nekilnojamąjį kultūros palikimą esantį mano gyvenamojo
Šiaulių rajono teritorijoje. Šiame darbe sąvoka likimas suvokiama kaip elgsenos su buvusių dvarų
sodybomis ir/ar jų statiniais – įpaveldinimas (pripažinimas paveldu, verčių suteikimas ir
įtraukimas į oficialius paveldo sąrašus) bei naujų, socialiai aktualių funkcijų (panaudos)
suteikimas.
Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – ištirti kaip kito elgsena su Šiaulių rajono
dvarų sodybų palikimu sovietmečiu ir po Nepriklausomybės atgavimo.
Siekiant realizuoti užsibrėžtą tikslą išskiriami uždaviniai:
1. Išanalizuoti dvarų vaizdinį ir jo transformacijas lietuvių kultūrinėje atmintyje nuo Pirmosios
Lietuvos Respublikos laikotarpio iki šių dienų; identifikuoti šių vaizdinių poveikį
visuomenės elgsenai su dvarų palikimu.
2. Išnagrinėti materialaus nekilnojamojo dvarų palikimo įpaveldinimo tendencijas bei jų
poveikį šio palikimo apsaugai (Šiaulių rajono atvejo analizė).
3. Ištirti išlikusių dvarų statinių panaudos raidą ir dabartinę situaciją bei panaudos sąsajas su
dvarų paveldo išsaugojimu (Šiaulių rajono atvejo analizė).
Tyrimo metodai. Šiame tyrime derinama keletas metodų - istorinis, interviu, turinio
analizės metodas. Turinio analizės metodas naudotas analizuojant teisinius aktus bei archyvinius
dokumentus. Kadangi trūko medžiagos apie kai kurių dvarų sodybų likimą nuo 1944 iki 2014 m.,
siekiant sužinoti apie buvusių Šiaulių rajono dvarų sodybų panaudą atliktas pusiau struktūruotas
interviu, kurio metu surinkti duomenys padėjo atlikti tyrimą. Interviu buvo paimti iš dvaro
sodybos pastatuose, netoliese gyvenančių ar kažkaip su dvaro panauda susijusių asmenų – iš viso
17 žmonių. Istorinis metodas daugiausiai taikytas analizuojant požiūrio į dvarų palikimą kaitą.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Taip pat literatūros ir
šaltinių sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.
Pirmasis skyrius skirtas apžvelgti požiūrį į dvarų palikimą bei to požiūrio kaitą.
Skyrius suskirstytas į du poskyrius, kuriuose apžvelgiami du skirtingi laikotarpiai – tai sovietmetis
ir po Nepriklausomybės atgavimo. Skyriuje, kaip įžanga į temą, pristatomas ir iki sovietmečio
vyravęs dvarų vertinimas. Pirmajame poskyryje – Sovietmetis – atskleidžiamas šio laikotarpio
požiūrio į dvarų palikimą netolygumas. Antrajame poskyryje – Antrosios Lietuvos Respublikos
metai - analizuojamas Nepriklausomybės metais vis stiprėjantis dvarų kaip tautinės savasties
reiškinys. Antrajame skyriuje aptariama Šiaulių rajono dvarų palikimo statistika bei dvarų
9

įtraukimas į paveldosauginius sąrašus. Trečiajame skyriuje yra pateikiama Šiaulių rajono dvarų
panaudos analizė aptariant tendencijas bei išskirtinius atvejus.
10

1. POŽIŪRIS Į DVARŲ KULTŪRINĮ PALIKIMĄ IR TO POŽIŪRIO KAITA

1.1 Sovietmetis

Lietuvos bajoriškoji kultūra lietuviškai kalbančioje visuomenėje buvo vertinama
prieštaringai. Dar Lietuvai priklausant Rusijos imperijai vyravo mąstymas, kad modernioji lietuvių
tauta susiformavo iš valstiečių, o Lietuvos bajorija XIX a. buvo sulenkėjusi. Ji buvo laikoma
svetimybe, iš Lenkijos atneštu reiškiniu. Tai nulėmė faktas, kad net 59, 4 % Lietuvos bajorų savo
gimtąja kalba laikė lenkų kalbą27. Pirmosios Lietuvos Respublikos konfliktas su Lenkija dėl
Vilniaus krašto įtvirtino lietuviškąjį istorinį naratyvą su akivaizdžia antilenkiška paradigma28. Ši
tendencija puikiai atsispindi ir tuometiniame dvarų bei pačių dvarininkų vertinime. Tarpukario
Lietuvoje 1922 m. pradėta vykdyti žemės reforma faktiškai likvidavo dvarininkų žemėvaldą.
Kadangi Lietuvoje dvarininkai dažniausiai buvo nusiteikę antilietuviškai, tai tuometinė Lietuvos
valdžia bent iš pradžių siekė šį socialinį sluoksnį visiškai likviduoti29. Lietuvių visuomenės
įsitikinimu dvaras buvo tik jiems nesuprantama ir svetima kultūra, tačiau ne visuomenės kultūrinė
savastis30. Tokia laikysena atsispindi ir to meto literatūros kūriniuose. Kaip pavyzdys puikiai tiks
paveldo specialistės Rasos Čepaitienės pateikta rašytojo Balio Sruogos citata apie Lietuvos bajoriją
- tai ,, šaka, atskilusi nuo tautos kamieno“ ( ,,Kazimieras Sapiega“, 1947 m.)31. Dvarai kartais buvo
įvardijami ir kaip ,,lenkų kultūros lizdas“ 32. Nei valdžiai, nei visuomenei kultūrinis dvarų palikimas
neatrodė vertingas. Kaip matoma iš pateiktų pavyzdžių, būtent tautinė neapykanta ir suformavo
nepakantumą dvarui bei neigiamą jo vertinimą. Taigi tai nėra sovietinis kūrinys, tik sovietmečiu ši
nemeilė įgijo naujų aspektų – iš tautinės neapykantos tapo klasine neapykanta.
1940 m. vasarą Lietuvą okupavus sovietinei Rusijai dvarai, kaip atrodytų iš pirmo
žvilgsnio sulaukė nemenko dėmesio. Antrąjį 1940 m. pusmetį Lietuvos dienraščiuose pasirodė tiek
dvarams skirtų straipsnių, kiek jų nebuvo parašyta per visą tarpukarį33. Nors viešojoje erdvėje ir
buvo kilęs susirūpinimas, tačiau praktikoje tai niekaip neatsispindėjo – materialus nekilnojamasis
paveldas ir toliau nesulaukė realaus dėmesio. Taigi dvarų sodybos ar statiniai taip ir nebuvo pradėti

27 Aleksandravičius E., Kulakauskas A., Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva,Vilnius, 1996, p. 233.
28 Staliūnas D., Savas ar svetimas paveldas? 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta, Vilnius, 2008, p. 36.
29 Mačiulis D., Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais, Vilnius, 2005, p. 142.
30 Ten pat, p. 150.
31 Čepaitienė R., Laikas ir akmenys. Kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje ,Vilnius, 2005, p.61.
32 Mačiulis D., Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais, Vilnius, 2005, p. 151.
33 Ten pat, p. 165. Berelsonas Z., Dvarai ir senovės menas, Gimtasai kraštas, 1940, Nr. 26-27, p.218.