ebook img

Dienoraštis : 1915.XII.1-1919.I.19 : pradedamas P. Bugailiškio užrašais 1915.VIII.23 (10)-X.13 PDF

330 Pages·1988·9.422 MB·Lithuanian
Save to my drive
Quick download
Download
Most books are stored in the elastic cloud where traffic is expensive. For this reason, we have a limit on daily download.

Preview Dienoraštis : 1915.XII.1-1919.I.19 : pradedamas P. Bugailiškio užrašais 1915.VIII.23 (10)-X.13

PETRAS KLIMAS DIENORAŠTIS 1915.XII.1 - 1919.1.19 pradedamas P. BUGAILIŠKIO UŽRAŠAIS 1915.VIII.23(10) - X.13 CHICAGO, 1988 / PETRAS KLIMAS 1917 METAIS Redaktorius — Ž. Mikšys Techninis redaktorius — Vytautas Vepštas Aplankas V. O. Virkau Copyright © Petras Klimas Library of Congress Catalog Card Number: 88-70020 Tiražas 800 Rankraščio parengimui spaudai 1,000 dolerių auka prisidėjo Lietuvių Fondas Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas/ AM & M Publications 7338 S. Sacramento Avenue Chicago, Illinois 60629 Spaudė M. Morkūno spaustuvė, Chicago TURINYS Iliustracijų sąrašas .................................................................... 8 Petras Klimas............................................................................. 9 Peliksas Bugailiškis.................................................................... 11 P. Bugailiškio užrašai ............................................ 13 Pastabos ..................................................................................... 44 Lietuvių vargų ir linksmybių chronika .................................... 45 1916 metai ............................................................................ 69 Areštas ir kalėjimas ............................................................ 130 Vilniuje 1917.IV.4............................................................... 146 1918 metai .......................................................................... 215 Lietuvos Tarybos posėdžių 1918.111.19-21 d. užrašai ... 230 Lietuvos Tarybos posėdžių 1918.IV.25 - 27 d. užrašai ... 251 Lietuvos Tarybos posėdžių 1918.VII.9 - 13 ir VII.23 - 26 d. užrašai .......................................................................... 263 Lietuvos Valstybės Tarybos posėdžių 1918.X.28 - 29 d. užrašai .......................................................................... 295 1919 metai .......................................................................... 301 Kelios chronologinės datos (1915.IX.3 - 1917.XI1.4) .............. 305 Pastabos ................................................................................... 312 Redaktoriaus žodis ................................................................. 317 Rankraštiniai priedai ............................................................... 321 Vardynas ..................................................\ ........................... 444 PETRAS KLIMAS Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, istori­ kas, Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1901 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją ir joje įsitraukė į slaptą moksleivių veiklą. 1908 m. jis redagavo moksleivių hektografuotą laikraštėlį „Mokinių draugas”. 1910 m. įstojo į Maskvos universiteto teisių fakultetą, kurį baigė 1914 m. Pirmojo pasaulinio karo metu pasiliko Vilniuje ir dirbo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1917 m. P. Klimas buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. pradėjo dirbti užsienių reikalų ministerijoje. 1919 m. jis dalyvavo Taikos konferencijoje Paryžiuje, o sekančiais metais derybose su rusais Maskvoje. 1920-23 m. aukštuosiuose kursuose ir Kauno universitete dėstė Lietuvos istoriją. 1923 m. paskirtas Lietuvos įgaliotu ministru Italijoje, 1925 m. Prancūzi­ joje, kur išbuvo iki Lietuvos pasiuntinybės panaikinimo antrojo pasaulinio karo metu. Be Prancūzijos dar Lietuvai atstovavo Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Liuksemburge. 1943 m. vokiečiai P. Klimą suėmė pietų Prancūzijoje ir iki 1944 m. išlaikė kalėjimuose, kol sugrąžino Lietuvon ir Kaune kovo 19 dieną išleido apriboton laisvėn. Antrą kartą bolševikams okupavus Lietuvą, rugsėjo mėnesį jis buvo suimtas, išvežtas į Sibirą ir ten kalintas iki 1954 m. Po Stalino mirties buvo jam leista grįžti Kaunan, kur mirė 1969 m. sausio 16 dieną. P. Klimas bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”, „Lietuvos žiniose” ir „Aušrinėje”, o kai pasirodė Vilniuje „Lietuvos aidas”, jis buvo jo faktinasis redaktorius. Yra paruošęs mokykloms vadovėlių: „Lietuvių kalbos sintaksė” ir lietuvių kalbos „Skaitymai” (chrestomatija). P. Klimas yra parašęs įvairių istorinių darbų, iš kurių paminėtini „Lietuvos žemės valdymo istorija”, „Lietuvių senobės bruožai”, „Der YVerde- 9 gang des litauischen Staates". Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Klimas buvo surinkęs medžiagą Lietuvos istorijai parašyti. Iš dešimties numatytų tomų suspėjo paruošti tik du, kurie liko neišleisti. Sugrjžęs iš Sibiro, parašė „Iš mano atsiminimų", kurie išleisti Bostone 1979 m. Baigęs mokslus Maskvos universitete, mano tėvas sugrjžta į Lietuvą. Tuo metu įsiliepsnoja Pasaulinis karas. Lietuvai yra viltis atgauti savo nepriklausomybę. įvykių raidos sudomintas, P. Klimas ima žymėti ryškesnius ir svarbesnius įvykius krašte. Taip gimsta jo dienoraštis 1915 m. Rašo reguliariai iki 1919 m. Verta atkreipti skaitytojo dėmesį, kad šis dienoraštis yra rašytas P. Klimui turint 24-28 metus. Lietuvos Taryboje jis pats jauniausias narys — 26 metų. Dienoraštį rašė sau, o ne spaudai. Vėliau P. Klimas dienoraštį panaudojo savo straipsniams ar istorinėms studijoms. Tai žymu A. Šapokos „Lietuvos istori­ joje", kur jis rašė apie nepriklausomos Lietuvos atstatymą. Sugrįžęs iš Sibiro tremties, rašydamas „Iš mano atsiminimų", mano tėvas labai apgailestavo, kad neturėjo dienoraščio, nes buvo likęs Prancūzijoje šeimos archyve. P. Klimo dienoraščiui 72 metai. Jame sužymėti įvykiai turi svarbios reikšmės Lietuvos istorijai. Dienoraščio saugotojai nutarė jį išleisti ištisai, be jokių išleidimų, t.y. tokį, kokį P. Klimas parašė. Dėkoju Žibuntui Mikšiui už visą darbą. ^Paryžius, 1987 m. Petras Klimas 10 PELIKSAS BUGAILIŠKIS Gimė 1883.XII.30 Juodžiūnų kaime Šimonių valsčiuj Pane­ vėžio apskrityje ūkininkų šeimoje. Baigęs Šimonių pradinę mokyklą, 1894-1902 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje, o ją baigęs, studijavo Peterburgo universiteto teisių fakultete. Dėl 1905 m. revoliucijos jvykių buvo priverstas studijas nutraukti ir tik 1909 m. Maskvos universitete gavo teisininko diplomą ir teisę verstis advokato praktika, kurią pradėjo Šiauliuose kaip įžymaus advokato ir visuomenės veikėjo Stanislovo Lukauskio (1869-1925) padėjėjas. Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo Vilniuje „Lietuvos Žinių", „Lietuvos Aido" ir socialdemokratų „Darbo Balso" redakcijose. 1917 m. dalyvavo Lietuvos Tarybą išrinkusioje Vilniaus konferencijoje, buvo jos prezidiume. Kai atsikūrė Lietuva, buvo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos teisėju, 1918.XII.15 tas pareigas pradėjęs eiti Šiauliuose, atstodamas tardytoją, valstybės gynėją ir notarą. Nuo 1923.XII.1 Šiaulių apygardos teismo pirmininko pavaduotojas, vėliau jo pirminin­ kas. 1927.V.15 įsteigė Šiaulių kraštotyros draugiją, kuri jo iniciatyva suklestėjo ir 1928 m. perėmė iš miesto savivaldybės prieš penkeris metus įsteigtą „Aušros" muziejų. P. Bugailiškio pastangomis „Aušros" muziejus tapo žymiausiu Lietuvos kraštotyros muziejum. 1939 m. atgavus Vilnių, P. Bugailiškis buvo pasiųstas į jį sutvarkyti apygardos teismą ir jam pirmininkavo. Pirmosios sovietų okupacijos metu vadovavo Lietuvos Mokslų Akademi­ jos etnografiniam sektoriui, o jai pasibaigus, grįžo į Šiaulių apygardos teismą ir jam pirmininkavo. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Mokslų Akademijos Istorijos institute ir Knygų rūmuose. Pensininkas nuo 1956 m. Mirė Vilniuje po trumpos ir sunkios ligos 1965.X.27. Palaidotas Rasų kapinėse. 11 P. Bugailiškis iki mirties paliko socialdemokratiškų įsitikini­ mų, daug rašė socialdemokratų spaudai, visada su jų sąjūdžio nariais palaikė artimus santykius, bet į grynai partinį darbą tebuvo įsijungęs 1905 m. revoliucinėje veikloje. Socialdemo­ kratų eilėse dalyvavo ir Didžiajame Vilniaus seime, uoliai plati­ no jo nutarimus. Dėl tos veiklos 1907 m. vieną mėnesį kalėjo Lukiškių kalėjime Vilniuje, o už ryšius su Lietuvos socialdemo­ kratų partija — 1908 m. tris mėnesius Peterburgo kalėjime. 1920.XI.26 P. Bugailiškio iniciatyva Šiauliuose buvo įsteigta kooperacinė „Kultūros” bendrovė leisti ir platinti knygoms bei kelti Lietuvos žmonių kultūrai. Bendrovės pirmosios valdybos pirmininku buvo išrinktas P. Bugailiškis, jos vadovybėje jis išbuvo visą bendrovės veikimo laiką. P. Bugailiškio sumanymu, „Kultūros” bendrovė 1923 m. rugsėjo mėnesį pradėjo leisti iliustruotą mėnesinį mokslo, visuomenės ir literatūros žurnalą „Kultūra”, kurį jis nuo pradžios iki 1932 m. redagavo. Po 1926 m. perversmo bendrovės veikla buvo sužlugdyta ir jos vieton stojo „Kultūros” švietimo draugija, kurios vadovybėje buvo ir P. Bugailiškis. Ji toliau leido „Kultūros” žurnalą ir organizavo „Kultūros” būrelius, kurių tikslą apibūdino įstatų žodžiai: „Švieskis ir šviesk”. Ir „Kultūros'* bendrovės, ir „Kultūros” švietimo draugijos vadovybėje P. Bugailiškis nešė sunkiausią naštą. 12 P. BUGAILIŠKIO U Ž R A Š A I 1915.VIII.23 (10) — X.13 Pelikso Bugailiškio užrašai Vilniuje rašyti dviejuose sąsiuvi­ niuose. Pirmo sąsiuvinio (1915.VIII.23 (10) — IX.24) viršelis neišlikęs, šiems užrašams pavadinimas paimtas nuo antro sąsiuvinio (1915.IX.25 — X.13) viršelio, kur P. Klimas rašalu užrašė P. Bugailiškio užrašai.

See more

The list of books you might like

Most books are stored in the elastic cloud where traffic is expensive. For this reason, we have a limit on daily download.