Dailės istorijos šaltiniai: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų: antologija PDF
Preview Dailės istorijos šaltiniai: nuo seniausių laikų iki mūsų dienų: antologija
s o ij ų a Dailės istorijos r k j o ai i ės istniaiiausių lų dienųolog šaltiniai n ailltio semūsnt Daui A Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų šNk i A .[ntologija] Antologija skiriama humanitarinių specialybių studentams. Šios mokymo priemonės tikslas – pristatyti dailės istorijos rašytinius šaltinius, svarbiausias jų tipologines grupes. Kiekviena grupė trumpai aptarta skyriaus įvade ir iliustruojama šaltinių pavyzdžiais su originaliais lietuvių autorių komentarais. Komentarų visuma padeda suprasti, kas lemia teksto virtimą dailės istorijos šaltiniu, kaip dailės istorikų tikslai, koncepcijos ir metodai veikia šaltinių atranką bei skaitymo būdus. Parenkant šaltinių pavyzdžius siekta pristatyti skirtingas epochas ir šalis, parodyti, kaip šaltinis priklauso nuo jo funkcijos, kultūrinės aplinkos, autoriaus individualybės bei intencijų ir kitų aplinkybių. Mokymo tikslais parengtas leidinys pateikia tekstų, suartinančių jį su akademinės šaltiniotyros veikalais. Daug šaltinių specialiai antologijai išversta į lietuvių kalbą; skelbiama nemažai iki šiol nepublikuotų lituanistinių šaltinių. Šaltiniai ne tik komentuoti laikantis akademinių reikalavimų, bet komenta- ruose pateikta naujų, moksliniams tyrimams aktualių įžvalgų. ISBN 978-609-447-040-0 VDA VDA Dailės istorijos šaltiniai nuo seniausių laikų iki mūsų Dienų AntologijA 1 Dailės istorijos šaltiniai VilniAUS DAilĖS AKADEMijA Dailės istorijos ir teorijos kateDra Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų AntologijA Sudarytoja prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė Recenzentas prof. dr. Paulius Subačius Vilnius 2012 Dailės istorijos šaltiniai / turinys tUrinyS UDK 7(091)(075.8) Da-101 Mokymo priemonės parengimas ir išleidimas finansuojamas iš ES projekto 10 Pratarmė „VDA vizualiojo ir taikomojo meno bei dailėtyros 1-osios pakopos studijų programų 15 I skyrIus. DaIlėtyros tekstaI atnaujinimas“ (kodas VP-2.2-ŠMM-07-K-01-116) lėšų 19 Dailės istorija Mokymo priemonė humanitarinių specialybių studentams 22 Otto Pächt. Viduramžių miniatiūra Sudarė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė 31 Hansas Beltingas. Nematomas šedevras Recenzavo prof. dr. Paulius Subačius 41 Jonas Umbrasas. Justinas Vienožinskis Įvadinius straipsnius ir komentarus parašė: doc. dr. Mantas Adomėnas, prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, 50 Dailės kritika dr. Vytautas Ališauskas, doc. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, Justina Augustytė, dr. Lina Balaišytė, Karolina Bubnytė-Montvydienė, doc. dr. Rasa Butvilaitė, doc. dr. Linara Dovydaitytė, Julija Fomina, 57 Diderot. 1769 m. Salonas dr. Erika Grigoravičienė, doc. dr. Lolita Jablonskienė, Asta Jackutė, prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, 73 Waldemar George. Menas ir nacionalsocializmas dr. Rūta Janonienė, dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, prof. dr. Elona Lubytė, dr. Sigita Maslauskaitė, doc. dr. Giedrė Mickūnaitė, dr. Kristina Mitalaitė, doc. dr. Agnė Narušytė, dr. Aistė Paliušytė, 83 Clement Greenberg. Modernistinė tapyba Inesa Pavlovskaitė, Ramutė Rachlevičiūtė, doc. dr. Helmutas Šabasevičius, dr. Skaidra Trilupaitytė, 93 Alfonsas Andriuškevičius. Eugenijus Antanas Cukermanas doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė 100 ParoDų, muziejų rinkinių, kolekcijų, aukcionų katalogai Vertė: Vytautas Ališauskas, Rasa Andriušytė-Žukienė, Lina Balaišytė, Jūratė Baronienė, Auksa Burnytė, Rasa Drazdauskienė, Antanas Gailius, Aušra Grigaravičiūtė, Erika Grigoravičienė, Giedrė Jankevičiūtė, 106 Parodos Melancholija (2005–2006, Paryžius–Berlynas) katalogas Rūta Janonienė, Irena Katilienė, Laima Laučkaitė-Surgailienė, Jonas Malinauskas, Irena Miškinienė, 123 Parodos Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje (2009, Vilnius) katalogas Agnė Narušytė, Aistė Paliušytė, Inesa Pavlovskaitė, Aušra Simanavičiūtė, Vaidilė Stalioraitytė, Helmutas Šabasevičius, Mindaugas Strockis 127 Biografija 133 Giovanni Pietro Bellori. Michelangelo da Caravaggio Antologijoje pateiktus anksčiau skelbtus tekstus vertė: Antanas Dambrauskas, Vladas Drėma, Antanas Gailius, Rimantas Jasas, Česlovas Kavaliauskas, Antanas Rubšys, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Rimas Šidlauskas, 151 Pranciškus Ignacas Hofer Kazys Uscila, Eduardas Viskanta 154 interviu Redagavo: Rita Markulienė, Giedrė Olsevičiūtė 158 Josepho Beuyso, Jannis’o Kounellis’o, Anselmo Kieferio ir Enzo Cucchi Konsultavo Gediminas Ramanauskas Apipavidalino ir maketavo Gedas Čiuželis pokalbis su jų kuratoriumi Jeanu Christophe’u Ammannu 177 „Nepriklausomybė atėmė iš manęs konkretų priešą“, dailėtyrininkė ISBN 978-609-447-040-0 Ramutė Rachlevičiūtė kalbina tapytoją Mindaugą Skudutį © Giedrė Jankevičiūtė, 2012 188 „Nesakyk apie tai jo mamai“. Raimundo Malašausko pokalbis © Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedra, 2012 © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012 su Pratchaya Phintongu 4 v5 Dailės istorijos šaltiniai / turinys 195 II skyrIus. NormINIaI Ir programINIaI tekstaI 382 atsiminimai 200 kūryBos Programa, traktatas, manifestas 386 Mstislavas Dobužinskis. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 202 Nicolas Poussin. Laiškas Pauliui Fréart’ui de Chantelou 396 Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai 207 Filippo Tommaso Marinetti. Futurizmo manifestas 405 François Gilot, Carlton Lake. Gyventi su Picasso 215 Lietuvių modernistų grupuotės Ars manifestas 217 Marcel Duchamp. Du programiniai tekstai: Kūrybinis aktas ir 419 IV skyrIus. NaratyVINIaI tekstaI Dėl „readymade“ 422 mitai, legenDos 224 mokymo Programa 424 Herakleitas. Homeriškieji klausimai 228 Juozapas Saundersas. Vilniaus universiteto Piešimo mokyklos 428 Bychoveco kronika projektas (1811) 431 kronika, metraštis 235 Kostas Dereškevičius. Kompozicijos dėstymas tapybos specialybės 438 Montekasino vienuolyno kronika I–II kurso studentams (1987) 441 Motiejus Strijkovskis. Apie garbingos lietuvių, žemaičių ir rusėnų tautos 243 PavyzDžių knyga pradžią, kilmę, narsą, karžygiškus ir vidaus reikalus 251 Viljamas Durandietis. Apeigynas 449 Vilniaus jėzuitų profesų namų istorija 273 Cesare Ripa. Ikonologija 455 kelionės aPrašymai ir vaDovai 281 Ikonų pavyzdžių knyga (XVIII a.?) 459 Pausanijas. Graikijos aprašymas 283 Dailės Praktikos užrašai 463 Magistras Grigalius. Pasakojimas apie Romos miesto nuostabiuosius 290 Cenino Cennini. Dailės knyga dalykus 296 Leonardo da Vinci. Tapybos traktatas 467 Stendhal. Pasivaikščiojimai po Romą 305 Jan Tschichold. Naujoji tipografija 471 Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes 476 grožinė literatūra 313 III skyrIus. egotekstaI 482 Ovidijus. Metamorfozės: Arachnė 317 Dienoraštis 491 Jonas Geometras. Muzikui 321 Eugène Delacroix. Iš dienoraščių 494 Bocaccio. Dekameronas: Dailininkas Džotas ir meseras Forezė da Rabata 334 Algimantas Švėgžda. Dienoraštis 499 Juozapas Ignacas Kraševskis. Sfinksas 345 laiškas 506 Jonas Dovydaitis. Juodi debesys 349 Albrechtas Düreris. Laiškai iš Venecijos 515 eseistika 354 Vincentas van Goghas. Laiškai broliui Theo 518 Rainer Maria Rilke. Auguste Rodin 363 Mariana Veriovkina. Laiškas Aleksejui Javlenskiui 526 Leandras, arba Apie skulptorius. Didaktinis [dialogas] 369 autoBiografija 531 Harry Mount. Aistra palangėms 372 Benvenuto Cellini. Gyvenimas 542 Proginiai tekstai 378 Jokūbas Kazlauskas. Autorekomendacinis laiškas Liudui Girai 545 Manuelis Filas. Epigramos Šaltinio Dievo Motinai ir jos atvaizdams 6vi vi7i Dailės istorijos šaltiniai / turinys 554 Trumpas katafalko, pastatyto 1770 m. vasario 6 d. kilmingojo pono 714 Vlado Jurgučio 1940 m. spalio 21 d. prašymas Kultūros muziejaus Jono Felikso Šiškos, Breslaujos stalininko, LDK kariuomenės vėliavininko, direktoriui laidotuvėms Polocko bernardinų bažnyčioje, aprašymas 717 Vladislovo Žiliaus 1976 m. sausio 23 d. laiškas LKP CK pirmajam sekretoriui 560 Abel Bonnard. Duoklė Arno Brekeriui Petrui Griškevičiui 569 Henrikas Nagys. Dailininko Viktoro Vizgirdos kūrybinis kelias 722 valstyBės teisės aktas 581 krikščioniškieji tekstai 727 Dekretas apie Respublikos paminklus 585 Išminties knyga, 13–15 731 Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso 597 Vienuolio atsiskyrėlio Moscho pokalbis įstatymas 605 Jonas Damaskietis. Prakalbos apie atvaizdus 742 teismo Byla 610 Karolio knygos 747 Vilniaus apylinkės teismo nutarimas dėl Aleksandro Šturmano turto globos 618 Gabriele Paleotti. Svarstymas apie šventus ir pasaulietinius atvaizdus 753 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje dėl Stasio 626 Federico Borromeo. Apie sakralinę tapybą Eidrigevičiaus kūrinių kopijų 631 V skyrIus. DokumeNtaI 765 recenzento PastaBos skaitytojams 635 inventorius 773 PrieD ai 638 Liubčios kunstkameros inventorius 775 Trumpa bibliografija 649 Šakių rajono Paežerėlio valsčiaus Misiūnų ūkio Kultūros paminklų 783 Asmenvardžių rodyklė apsaugos įstaigos globojamo – paimto žinion – nusavinto kilnojamojo turto – praeities liekanų sąrašas, sudarytas 1940 m. rugpjūčio 26 d. 661 sąskaita, kvitas ir kiti finansiniai Dokumentai 664 Vatikano muziejų sąskaitos už Antikos senienas, įsigytas 1778–1781 m. iš Nicola La Piccola 669 Tapytojo Leono Katino mokestiniai dokumentai už narystę LSSR dailės fonde 674 sutartis 678 Sutartis su Michelangelo dėl marmuro grupės Pieta Romoje 682 Vilniaus miesto teatro kontoros ir Alberto Žameto sutartis 687 testamentas 692 Alberto Goštauto testamentas 702 Lauryno Gucevičiaus testamentas 708 oficialus raštas 710 Vladislovo Vazos privilegija Vilniaus žydams statyti mūrinę sinagogą 8viii i9x Dailės istorijos šaltiniai / PPrraattaarrmmėė PrAtArMĖ Pristatymui pasirinktas tipologinis principas. Tuo ši antologija skiriasi nuo kitų panašių leidinių, kurie dažniausiai remiasi chronologine arba problemine prieiga, kartais jų deriniu. Aptariami dažniausiai pasitaikantys, labiausiai paplitę rašytinių šaltinių tipai, suskirsčius juos į penkias dideles grupes: (1) dailėtyros tekstus, t. y. specialistų tekstus apie dailę, dailininkus bei dailės gyvenimą; (2) norminius ir pro- graminius tekstus, t. y. pačių dailės kūrėjų tekstus, paaiškinančius kūrybos teoriją ir praktiką; (3) egotekstus – dailininkų ir dailės pasaulio žmonių arba jų artimų- jų liudijimus apie kūrybą, dailės gyvenimą, kūrinių likimą ir kt.; (4) naratyvinius Augant ir plėtojantis dailės istorijai Lietuvoje, padidėjo įvairių epochų dailės tyri- tekstus, arba kitaip sakant, nuoseklius įvairių rūšių pasakojimus apie dailę ir dailės nėtojų dėmesys rašytiniams šaltiniams. Tai paskatino nuodugniau supažindinti su gyvenimą; (5) dokumentus – faktinę informaciją teikiančius ir dažniausiai teisinę šaltiniais dailės istorijos ir teorijos specialybės studentus. Dailės istorijos šaltinių ir galią turinčius tekstus, naudingus dailės istorikui. istoriografijos kursas VDA dailės istorijos ir teorijos specialybės studentams buvo Kiekviena šaltinių grupė bei pogrupis trumpai apibūdinami skyrių ir poskyrių pradėtas skaityti 2007 metais. Dėstant susidūrus su metodinės medžiagos trūkumu, įvaduose, žinias apie juos praplečia ir patikslina pateikti pavyzdžiai bei jų komentarai. nutarta parengti studentams skirtą mokymo priemonę – rašytinių dailės istorijos Klasifikacijos principą lėmė siekis pristatyti kiek įmanoma platesnį rašytinių šaltinių antologiją. dailės istorijos šaltinių spektrą, o ne uždavinys pasiūlyti argumentuotą ir korektišką Antologija pristato vien rašytinius šaltinius. Atsiribota nuo kitų dailės istorijos jų tipologizavimo schemą. Dėl to kai kurios tekstų grupės neturi griežto stabilių tyrimams naudojamų šaltinių – pačių dailės kūrinių, jų reprodukcijų, dailininkų požymių rinkinio; atskirus pavyzdžius būtų galima perkelti iš vieno poskyrio ar net asmeninių daiktų, archeologinių radinių ir kt. – aptarimo. skyriaus į kitą: pavyzdžiui, Bychoveco kronika turi ir mito, ir kronikos bruožų, o Antologijos tikslas – parodyti, kokiuose rašytiniuose šaltiniuose galima ap- krikščioniškosios literatūros tekstas – Viljamo Durandiečio Apeigynas – antologi- tikti informacijos apie dailę (kūrinius, jų autorius, užsakovus, vartotojus ir kt.) ir joje pateikiamas kaip pavyzdžių knyga, nes siekta atkreipti skaitytojų dėmesį būtent atskleisti tų šaltinių pobūdį bei įvairovę. Aprėpti visą šią įvairovę vienatomiame į šį šaltinio aspektą, kartu parodant skirtingas to paties teksto skaitymo galimybes. leidinyje neįmanoma, tad buvo išskirti ir aptarti tik labiausiai paplitę, pagrindiniai Egotekstai antologijoje pristatomi kaip dailės šaltiniai, nors žanriniu požiūriu jiems šaltinių tipai. identiški tekstai – laiškai, dienoraščiai, atsiminimai – gali kalbėti ir apie visiškai kitas Antologijoje, pavyzdžiui, nėra poskyrio, skirto filosofijai ir estetikai. Šių tekstų žmogaus veiklos sritis. atsisakyta, nes jų įtaka dailės kūrybai ir jos tyrimams dažnai netiesioginė ir apskritai Parenkant šaltinių pavyzdžius, pagal galimybes siekta pristatyti skirtingas epo- apibūdinama gana sunkiai. Dėl techninių keblumų (būtų reikėję skelbti fizikinių, chas ir šalis, parodyti, kaip šaltinis priklauso nuo kultūrinės aplinkos, funkcijos, au- cheminių ir kt. tyrimų rezultatų lenteles, fotografijas, kitą medžiagą) nepateikta res- toriaus individualybės ir kitų aplinkybių. Be abejo, stengtasi išlaikyti pusiausvyrą tauratorių ekspertizės pavyzdžių, nors restauratorių išvados suteikia dailės istorijai tarp lituanistinių ir nelituanistinių šaltinių. Vis dėlto šaltinių pobūdis, nevienoda jų unikalių duomenų, leidžiančių koreguoti kūrinių datavimą, autorystę, ikonografiją istorinė svarba lėmė skyriuose atsiradusias disproporcijas. ir kitas svarbias žinias. Asmens duomenų apsauga neleido pristatyti kai kurių doku- Komentarų visuma padės suprasti, kas lemia teksto virtimą dailės istorijos šal- mentų, pavyzdžiui, šiuolaikinių sutarčių, testamentų, suteikiančių įdomios ir vertin- tiniu, kaip dailės istorikų tikslai, koncepcijos ir metodai veikia šaltinių atranką bei gos informacijos dailės istorijai. skaitymo būdus. 10 11 Dailės istorijos šaltiniai / PPrraattaarrmmėė Antologija iliustruoja, kad Naujoji dailės istorija, šaltinius pasitelkianti labai Kita vertus, dailės šaltinių vertimai padeda tikslinti ir turtina lietuviškąją dailės įvairiais tikslais, praplėtė ir dailės tyrimams naudojamų šaltinių įvairovę. Kol dai- istorijos terminiją. Užsienio rašytinių šaltinių įvedimas į Lietuvos dailės istorijos lėtyra buvo susitelkusi į dailininko asmenybę, jo biografiją, kūrinių atribuciją bei apyvartą svarbus ne vien šiai disciplinai, bet ir bendrajai kultūrai ugdyti. interpretaciją, daugiausia gilintasi į dailininkų biografijas, pavyzdžių knygas, moky- Akivaizdus antologijos aktualumas leido suvienyti nemenkas pajėgas. Greta mo programas, praktinių patarimų užrašus, estetikos veikalus, bažnytinius tekstus VDA dėstytojų prof. dr. Aleksandros Aleksandravičiūtės, doc. dr. Rasos Butvilai- ir grožinę literatūrą, padedančią paaiškinti nagrinėjamų kūrinių ikonografiją ir re- tės, doc. dr. Lolitos Jablonskienės, prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės, prof. dr. Elonos konstruoti dailininko gyvenimą. Nuo XX a. vidurio dailės kūrybai ir jos tyrimams Lubytės, doc. dr. Giedrės Mickūnaitės, doc. dr. Agnės Narušytės, doc. dr. Helmuto vis daugiau įtakos pradėjo daryti socialinės teorijos ir sparčiai augantys socialiniai Šabasevičiaus, doc. dr. Rūtos Vitkauskienės ir Dailėtyros instituto mokslo darbuo- mokslai, dailėtyra susilietė su antropologija, etnologija, visuomenės istorija. Dailės tojos dr. Rūtos Janonienės, rengiant antologiją dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo istorikai plačiau pradėjo domėtis nedailės šaltiniais, naudoti jų teikiamą informaciją universiteto docentės dr. Rasa Andriušytė-Žukienė ir dr. Linara Dovydaitytė bei dailės ir dailės gyvenimo tyrimams. Išryškėjo teisinių šaltinių, finansinių dokumen- Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos dr. Lina Balaišytė, dr. Erika tų ir panašių tekstų reikšmė dailėtyrai. Vis labiau pradėta atsižvelgti ne tik į kūrėją, Grigoravičienė, dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, dr. Aistė Paliušytė ir dr. Skaidra bet ir į vartotoją, ne vien į kūrybos, bet ir į dailės funkcionavimo procesus, dailės Trilupaitytė. Altruistiškai į antologijos parengimo darbą įsitraukė filosofai ir kul- sklaidą, jos pristatymą visuomenei, taip pat saugojimą, pagaliau – pačios dailės re- tūros istorikai doc. dr. Mantas Adomėnas ir dr. Vytautas Ališauskas, bažnytinio pa- cepcijos, jos suvokimo bei vartojimo pokyčius. Rengiant šią šaltinių antologiją kaip veldo tyrinėtoja dr. Sigita Maslauskaitė ir medievistė dr. Kristina Mitalaitė. Įveikti tik tai ir stengtasi parodyti, nepamirštant, kad santykis su šaltiniais – menotyros dailės istorikui gana keblų uždavinį ir deramai pristatyti teisinius dokumentus interesų ir metodų atspindys. padėjo šios srities specialistai Karolina Bubnytė-Montvydienė ir Gediminas Ra- Šaltinių skaitymas kinta istoriškai, tad analizuojant šaltinį itin svarbu suvokti ir manauskas; už geranorišką pagalbą dėkojame ir advokatui Rolandui Valiūnui bei atskleisti jo atsiradimo, t. y. parašymo, aplinkybes. Juk vienas dalykas, kai aptinkame jo kolegei Jurgitai Semenauskienei. Parenkant skelbtinus šaltinių pavyzdžius tal- informaciją apie Viduramžių meistrą, kuris pats ruošia dažus (vadinasi, yra vargšas ir kino VDA dėstytoja dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Ji taip pat kuravo VDA negali samdyti pameistrio), ir visai kas kita, kai skaitome tokią pačią informaciją apie magistrantės Justinos Augustytės darbą, rengiant dailininkės Barboros Didžiokie- šiuolaikinį dailininką (tokiu atveju ji sakytų, jog jis – ekscentrikas). Skiriasi ir šaltinių nės prisiminimų publikacijos komentarus. Prie antologijos sudarymo prisidėjo skaitymo strategijos. Viena – apsiriboti žiniomis, kurias tiesiogiai siūlo šaltinis, kita – ir kiti VDA bakalaurai ir magistrantai: Julija Karavajeva padėjo rengti Marinetti traktuoti jį kaip epochos liudijimą ir siekti įkontekstinti pateiktą informaciją. futurizmo manifestą (2007 m. VDA Dailės istorijos ir teorijos pagrindinių studijų Antologijoje nuolat primenama viena pagrindinių šaltiniotyros taisyklių: kie- III kurso užduotis, vadovė Jankevičiūtė), Karolis Sabeckis parašė komentarą Van kvieną šaltinį (išskyrus teisinę galią turinčius dokumentus, inventorius ir su tam Gogho laiškų publikacijai (2011 m. VDA Dailės istorijos ir teorijos pagrindinių tikromis išlygomis sutartis, sąskaitas bei oficialius raštus) būtina verifikuoti, pasitel- studijų II kurso užduotis, vadovė Jankevičiūtė), 2011 m. bakalauro studijas baigusi kus kituose šaltiniuose užfiksuotus faktus, taip pat daiktinius ir vaizdinius įrodymus. Inesa Pavlovskaitė parinko šiuolaikinio interviu ištrauką (Raimundo Malašausko Kai kurie antologijoje pateikti tekstai primins taip pat visuotinai žinomą tie- pokalbis su Pratchaya Phintongu) ir parašė jos komentarą, Evelinos Bukauskaitės są, kad adekvatus šaltinio perskaitymas neįmanomas be gebėjimo naudotis šaltinio aptiktas dokumentas nušviečia tik iš paminėjimų šaltiniuose žinomo tapytojo Jo- kalba. Net jei vertimo kokybė puiki, sąvokų ir apibūdinimų niuansai verčiant dažnai kūbo Kazlausko biografiją (informacija skelbta 2010 m. apgintame magistro darbe pranyksta. Žydų kilmės dailininkų įtaka XX a. I p. Lietuvos meninės kultūros modernėjimui, 12 13 Dailės istorijos šaltiniai / Pratarmė vadovė Jankevičiūtė), Asta Jackutė, remdamasi 2009 m. apgintu magistro studijų baigiamuoju darbu apie Algimanto Švėgždos dienoraščius (vadovė Rachlevičiū- tė), parengė šio dailininko dienoraščio ištraukos publikaciją ir jos komentarus. Skyriaus apie katalogus, kaip dailės istorijos šaltinį, įvadą ir vieno šiame skyriuje pristatomų pavyzdžių – parodos Melancholija katalogo – komentarą parengė Lie- tuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Julija Fomina. Atskiro paminėjimo nusipelno vertėjų indėlis. Daugeliui jų teko spręsti moks- linio pobūdžio užduotis: ne tik įveikti specialių žinių bei įgūdžių reikalaujančius i SK yriUS tekstus, parašytus graikų ir lotynų, senosiomis italų, lenkų ir prancūzų kalbomis, bet taip pat rasti lietuviškus atitikmenis dailės terminams, kurie iki šiol tik išimti- Dailėtyros niais atvejais pasitaikydavo mūsų menotyros žodyne. Ypatingą padėkos žodį už kū- rybingą ir profesionalų bendradarbiavimą norėtųsi tarti Vytautui Ališauskui, Auksai Burnytei, Rasai Drazdauskienei, Antanui Gailiui, Aušrai Grigaravičiūtei, Jonui Mali- nauskui, Akvilei Melkūnaitei, Vaidilei Stalioraitytei ir Mindaugui Strockiui. tekstai Antologijos recenzento, tekstologijos specialisto prof. dr. Pauliaus Subačiaus baigiamosios pastabos įtaigiai atskleidžia rašytinių šaltinių tyrimų reikšmę, paro- do tekstologijos disciplinos svarbą, o įdėmiam skaitytojui atveria ir naujo, gilesnio, mąslesnio požiūrio į šaltinius galimybes. Pratarmes įprasta užbaigti padėkomis, bet būtent padėkos šiuo atveju skati- na atkreipti dėmesį į dar vieną antologijos ypatumą. Mokymo tikslais parengtoje knygoje nemažai tekstų, suartinančių leidinį su akademinės šaltiniotyros veikalais. Leidinyje skelbiama daug iki šiol nepublikuotų šaltinių. Šaltiniai ne tik komentuoti laikantis akademinių reikalavimų, bet komentaruose pateikta naujų, moksliniams tyrimams aktualių įžvalgų. Kai kurių šaltinių komentarai prilygsta savarankiškoms šaltiniotyros miniatiūroms. Be abejo, rinkinio autoriai tikisi, kad antologija prisidės plėtojant Lietuvoje dar labai jauną šaltiniotyros mokslą ir tobulinant lietuviškosios dailės istorijos terminiją. gIeDrė JaNke VIčIūtė 14 15 I skyrius. Dailėtyros tekstai Dailės istorijos šaltiniai i skyrius. Dailėtyros tekstai / Pratarmė Šiuolaikinė dailėtyra darosi vis labiau intertekstuali. Ankstesni dailėtyros tekstai čia ne tik padeda nustatyti nagrinėjamo klausimo ištirtumo lygmenį ir patenka į „isto- riografijos“ apžvalgą kaip atspirties taškai polemika grindžiamiems naujiems svars- tymams. Panašiai kaip šiuolaikinė dailė pasisavina (aproprijuoja) ir perdirba įvai- rių epochų ir medijų vaizdus, iš įvairiose realiose ir virtualiose saugyklose esančių duomenų mėgina sukurti naujas vizualias struktūras ar naracijas, taip ir dailėtyroje jau egzistuojančių tekstų, jų pamatinių teiginių bei įžvalgų atranka ir komponavi- mas tampa neatskiriama diskurso dalimi. Dailėtyros intertekstualumą (jis nūnai būdingas visiems humanitariniams mokslams), kaip ypatingą mokslo savižinos, sa- vistabos požymį, derėtų skirti nuo vadinamojo kontekstinio tyrimo metodo, kai re- miantis įvairiais šaltiniais aprašoma dailės kūrinių atsiradimo, sklaidos ir recepcijos visuomeninė kultūrinė aplinka. Intertekstualumas – savotiškas intersubjektyvumo atitikmuo ženklų plotmėje – nėra tiesiog tekstų referavimas (citavimas ar perfraza- vimas), tai – empatiškas, pritariantis, neišvengiamas „pasisavinimas“, kai nebelieka griežtos skirties tarp referuojančio „metateksto“ ir naujo „originalaus“ teksto. Iš pir- mo žvilgsnio atrodytų paradoksalu, bet intertekstualumo nuostata ar norma ir pa- grindinė jos išraiškos sąlyga – informacijos prieinamumas – geriau už viską padeda išvengti neteisėto mokslo darbų nusirašinėjimo, kuris kaip tik grįstas įsivaizdavimu apie tyrimų originalumą. Dailėtyrininkai, „intertekstualiai“ referuodami dailėtyros tekstus, nesvarbu kada parašytus, juos visuomet sudabartina, jų teiginius tarsi atgaivina. Tačiau dai- lės istorijos tekstai, atsižvelgiant į tyrimo užduotį, gali funkcionuoti ir kaip savame laike įstrigę dokumentai, žinių apie epochą šaltiniai. Tuomet jie praverčia ne tiek tolesnei juose nagrinėtų dailės kūrinių ar įvairiai konstruojamų jų visetų recepcijai 16 17
The list of books you might like
